- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-24
- Bylos Nr.
- 2-43-251/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-06752-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gema Janušienė
- Ieškovas
- J. N.
- Atsakovas
- M. U.
- Kategorijos
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.5pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. N. ieškinį atsakovui M. U. dėl avanso, baudos, skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 3000,00 Lt be pagrindo įgytų lėšų, 2000,00 Lt baudą, 2000,00 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 610,00 Lt bylinėjimosi išlaidas: 210,00 Lt žyminį mokestį ir 400,00 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidas, kadangi atsakovas negrąžino sumokėto avanso ir nesumokėjo baudos už preliminarios sutarties neįvykdymą, bei negrąžino skolos. Ieškovas prašo, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių.
Atsakovui ieškinys su priedais buvo įteikti tinkamai, viešo paskelbimo būdu, tačiau jis per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Ieškovui prašant, priimtinas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškinys tenkintinas.
Iš pateiktos byloje medžiagos matyti, kad ieškovas su atsakovu 2012-01-09 pasirašė preliminarią buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti nuosavybės teise priklausantį butą ir paėmė 1000,00 Lt rankpinigių bei pasižadėjo, per vieną mėnesį nepardavus buto, rankpinigius grąžinti trigubai. Vėliau, tos pačios sutarties pagrindu ieškovas sumokėjo atsakovui dar 2000,00 Lt. Be to, 2012-06-19 atsakovas ir ieškovas pasirašė skolos raštelį, pagal kurį atsakovas 2 mėnesių laikotarpiui pasiskolino 2000,00 Lt.
Nurodytu laiku preliminarioji sutartis pasirašyta nebuvo. Pagal susitarimą jeigu pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nesudaroma dėl pardavėjo kaltės, tai pardavėjas įsipareigoja grąžinti gautą avansą ir sumokėti avanso dydžio baudą. Atsakovas ieškovui negrąžino sumokėto 3000,00 Lt avanso ir baudos nesumokėjo. Ieškovas prašo priteisti 2000,00 Lt baudą už atsakovo atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį, kadangi pastarasis pažeidė preliminariosios sutarties nuostatą, t. y. iki 2012-02-09 su ieškovu nesudarė pirkimo-pardavimo sutarties, todėl privalo sumokėti ieškovui 2000,00 Lt baudą. Preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyto atsakovui pažado neištesėjus, t.y. per nustatytą terminą pagrindinės nekilnojamojo turto buto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarius, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia ir esant vienos iš šalių kaltei yra taikomos sutartyje numatytos sankcijos. Atsakovas 2012-06-13 dovanojimo sutartimi Nr.3280, butą padovanojo trečiajam asmeniui, o ne pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė ieškovui, todėl preziumuojama, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl atsakovo kaltės, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 2000,00 Lt bauda.
Ieškovas prašo priteisti 3000,00 Lt avansą, sumokėtą atsakovui pagal 2012-01-09 preliminariąją sutartį (ir 2012-02-03 raštelį) susitarimo įvykdymui užtikrinti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.309 str. 2 d., pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Vertinant tarp šalių susiklosčiusių santykių turinį, pinigų perdavimas, kuris įvyko tarp J. N. ir M. U., pastarajam perduodant atsakovui 3000,00 Lt sumą, teismo kvalifikuojamas (vertintinas) kaip avansas už perkamą butą, todėl avansas turi būti priteistas iš atsakovo ieškovui, nes pagrindinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.163 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir sutartis nebuvo sudaryta dėl šios nesąžiningų veiksmų, nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.163 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta civilinė atsakomybė nuostolių atlyginimo forma už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą, reikia įvertinti derybas nutraukusios šalies elgesį sąžiningumo principo požiūriu ir atsakyti į klausimą, derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė ar ne, kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, jog sutartis tikrai bus sudaryta. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas savo nuosavybę dovanojimo sutarties pagrindu perleido trečiajam asmeniui, t.y. kaltas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Prievolė sudaryti sutartį šalims yra pasibaigusi ir atsakovas privalo gražinti gautą avansą, kaip nepagrįstai įgytą turtą. Preliminariąja sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t. y. prievolė, kurioje pinigai atlieka mokėjimo-atsiskaitymo funkciją. Nepaisant to, perduodami pinigai gali turėti kitas reikšmes ir atlikti kitas, ne mokėjimo ir atsiskaitymo, funkcijas. Kai iki sutarties patvirtinimo pirkėjas yra perdavęs pardavėjui tam tikrą pinigų sumą, sprendžiant dėl iki sutartinės civilinės atsakomybės, toks lėšų perdavimas turi būti kvalifikuojamas teisiškai, t. y. turi būti nustatoma, kokiu tikslu lėšos perduotos ir kokių teisinių padarinių tai sukelia. Įstatyme įtvirtinta, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.309 straipsnio 2 dalis). Taigi suinteresuotai ginčo šaliai tenka pareiga šią prezumpciją paneigti ir leistinomis priemonėmis įrodyti, kad lėšos perduotos prievolei užtikrinti, kaip netesybos ar kt. Jeigu lėšos kvalifikuojamos kaip avansas, nesudarius sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo jas turėti ir turi būti grąžinamos pirkėjui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.237 straipsnio 2 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai nustatomas pagrindas įskaityti kitos šalies priešpriešinį vienarūšį reikalavimą. Pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu tikslo nepasiekiama, nesudaroma pagrindinė sutartis, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.237 straipsniu. Nagrinėjamoje byloje nustatytas atsakovo nesąžiningas elgesys dėl pagrindinės buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, todėl atsakovo iš ieškovo gautas 3000,00 Lt avansas grąžintinas ieškovui kaip preliminariosios sutarties neįvykdymo padarinys.
2012-06-19 atsakovas ir ieškovas pasirašė skolos raštelį, pagal kurį atsakovas 2 mėnesių laikotarpiui pasiskolino 2000,00 Lt. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.870 straipsnis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.871 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.871 straipsnio 3 dalis).
Šalys yra sudariusios paskolos sutartį, savo turiniu ir forma atitinkančią Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.870-6.871 straipsnių reikalavimus. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Skolininko prievolė, kilusi iš paskolos sutarties, kaip ir bet kuri kita, turi būti vykdoma sąžiningai, tinkamai ir nustatytu terminu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis).
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.870 straipsnis), bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino. Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Skolos dokumento buvimas pas ieškovą yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė nėra įvykdyta (Civilinio kodekso 6.65 straipsnis), todėl atsakovas, norėdamas šią prielaidą nuginčyti, turi įrodyti, kad yra priešingai.
Iš byloje esančios medžiagos darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi byloje esantis rašytinis įrodymas – paskolos sutartis. Ji įrodo, kad ieškovas (paskolos davėjas) perdavė 2000,00 Lt atsakovui (paskolos gavėjui) nuosavybėn, o atsakovas (paskolos gavėjas) juos paėmė ir įsipareigojo grąžinti ieškovui (paskolos davėjui) tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) dviejų mėnesių laikotarpyje. Ši paskola nėra grąžinta ieškovui iki šiol, todėl ieškovas turi teisę reikalauti iš paskolos gavėjo grąžinti pagal paskolos sutartį paskolintus 2000,00 Lt.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos (Prievolių teisė) I dalies III skyriuje reglamentuotas prievolių vykdymas ir jų neįvykdymo teisinės pasekmės. Kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartis nenumato ko kita. Jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o kai tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą gražinamame skolos dokumente (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.65 straipsnio 1, 2 dalys). Tokie yra bendrieji prievolės įvykdymo patvirtinimą reglamentuojantys įstatymų reikalavimai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.65 straipsnio 1-3 dalys). Pažymėtina, kad skolos raštelis yra pas kreditorių (ieškovą), todėl darytina išvada, jog skola yra negrąžinta. Taip pat pažymėtina, kad skolos raštelyje nėra jokių įrašų apie skolos (ar jos dalies) sumokėjimą.
Prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sąžiningai, nustatytais terminais pagal įstatymų ir sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.). Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.63 str.1 d.2 p., 6.205 str.). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.873 straipsnis). Bylos duomenimis įrodyta, kad paskolos gavėjas M. Š. 2000,00 Lt paskolos ieškovui J. N. negrąžino, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 2000,00 Lt skola.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, jog atsakovas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7000,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2012-11-12 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, šis prašymas pagrįstas, todėl tenkintinas (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteistinos 610,00 Lt bylinėjimosi išlaidos – 210,00 Lt žyminis mokestis ir 400,00 Lt advokato pagalbos išlaidos (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 88 str., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285-287 str., teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo M. U. ieškovui J. N. 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų) be pagrindo gautas lėšas, 2000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų) baudą, 2000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų) skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 7000,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2012-11-12 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 610,00 Lt (šešių šimtų dešimties litų) bylinėjimosi išlaidas.
Nurodyti, kad atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti Šiaulių apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Civilinio proceso kodekso 287 str. nustatyta tvarka.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.