Kauno apygardos teismo nutartis

2013-12-18 · Civilinė byla Nr. 2A-2133-264/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-18
Bylos Nr.
2A-2133-264/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Baubienė, Nijolia Indreikienė, Albina Rimdeikaitė
Atsakovas
T. G., L. D., N. B., V. S.
Ieškovas
I. I.
Advokatai
Karina Račkauskienė
Kategorijos
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2133-264-2013Procesinio sprendimo kategorija: 44.2; 44.5.2.8; 121.14; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolios Indreikienės ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių T. G., L. D., N. B., V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1053-192/2013 pagal ieškovės I. I. ieškinį atsakovėms T. G., L. D., N. B., V. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovių solidariai 9457,24 Lt turtinę žalą, 3000,00 Lt turtinę žalą, 5 procentus metines palūkanas nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; taip pat atnaujinti ieškovei terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus atsakovėms, kaip G. S. įpėdinėms. Ieškovė nurodė, kad žala atsirado dėl jai nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų apliejimo, kurios buvo užlietos keturis kartus – 2009 m. birželio mėnesį (patirtas nuostolis – 5048,56 Lt), 2009 m. spalio mėnesį (nuostolis 500 Lt), 2011 m. sausio mėnesį (nuostolis 1730 Lt) ir 2011 m. gegužės 27 dieną (nuostolis 2178,68 Lt). G. S. gyvenamosios patalpos yra antrame aukšte virš ieškovės patalpų. Butą iki 2011-02-07 valdė G. S., todėl dėl pirmų trijų apliejimų atsakinga G. S., 2011-02-07 jai mirus, butą valdė jos teisių ir pareigų perėmėjos atsakovės, todėl dėl paskutinio apliejimo 2011 m. gegužės 27 dieną tiesiogiai atsakingos pačios atsakovės. Dėl G. S. ir atsakovių veiksmų ieškovė patyrė ir neturtinę žalą - nepatogumus, kadangi jai priklausantis butas buvo aplietas net keturis kartus, dėl ko buvo trukdomas ieškovės laikas lankantis pas antstolius, rengiant sąmatas, bei kviečiant specialistus. Dėl užpylimų sistemingumo atsirado baimės jausmas, kad patalpos bus naujai apliejamos, nesaugumo jausmas palikti namus be priežiūros. Apie G. S. mirtį ir palikimo atsiradimą ieškovei tapo žinoma tik po to, kai ji kreipėsi į teismą dėl žalos priteisimo iš G. S.. Duomenis apie įpėdinius notarė pateikė tik 2012-09-17, todėl terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti turi būti pratęstas, kaip praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškinio pateikimo dieną visas turtas yra registruotas G. S. vardu.

Atsakovės su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovė, prašydama priteisti žalą, nepagrįstai remiasi CK 6.266 str. nuostatomis. G. S. savo mirties momentu nebuvo ieškovei skolinga, todėl atsakovėms pateikus pareiškimą dėl palikimo priėmimo, jokie mirusiosios skoliniai įsipareigojimai atsakovėms neperėjo. Ieškovė privalo įrodyti visus privalomus pagrindus civilinei atsakomybei kilti, tačiau tokių pagrindų savo ieškinyje nenurodė. Avarija įvyko trūkus vamzdžiui lubose virš ieškovės buto, inžinerinėje sistemoje esantis vamzdis yra bendrojo naudojimo objektas, kurį prižiūrėti turi pareigą ir pati ieškovė. Ieškovė įsigijusi butą, atliko jame remontą ir pati savavališkai perkėlė vandentiekio vamzdyną ir įrengė vamzdžius (lubose), neturėdama tam projekto, be specialistų pagalbos, todėl vamzdynas yra perkeltas nesilaikant statinio projekte numatytų reikalavimų, neatitinka statybos teisės aktų reikalavimų, todėl savavališkas pačios ieškovės vamzdyno perkėlimas būtent ir įtakojo avarijos kilimą ir žalos atsiradimą. Reikalavimui dėl 2009-06-08 įvykio žalos atlyginimui prašė taikyti trijų metų ieškinio senatį. Jau pirminio ieškinio pateikimo momentu ieškovė turėjo įrodymus, kad į turtą buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai. Dėl 2009 metų rugsėjo – spalio užliejimo nėra įrodymų apie patį įvykį bei atsakovių kaltę. Ieškovė nė karto nesikreipė į savininkę, visos pretenzijos atsirado, kai savininkė mirė ir kai nėra galimybių nustatyti faktinių aplinkybių. Tad kalbėti apie tai, kad ieškovė patyrė moralinę žalą nėra jokių pagrindų.

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė solidariai iš atsakovių T. G., V. S., N. B., L. D., 4408,68 Lt žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2012-09-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1006,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei I. I.; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės I. I. 650 Lt atstovavimo išlaidų atsakovei T. G.; priteisė iš atsakovių T. G., V. S., N. B., L. D. po 13,10 Lt pašto išlaidų valstybei.

Dėl ieškinio senaties taikymo. Teismas nustatė, kad antstolio S. U. 2009 m. birželio mėn. 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 47. užfiksuotas ieškovei I. I. priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), užliejimo faktas. 2012-06-08 ieškovė kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo iš G. S.. Teismas 2012-06-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-11483-191/2012 atsisakė priimti ieškinį dėl žalos priteisimo, nurodydamas, kad G. S. 2011-02-07 mirusi. 2012-09-17 iš antstolės gautas liudijimas apie G. S. įpėdinius. Nagrinėjamoje byloje ieškovė į teismą kreipėsi 2012-09-20. Įvertinęs šalių argumentus ir pateiktus dokumentus, teismas sutiko su atsakovių argumentu, kad ieškovė neįrodė senaties terminą praleidusi dėl svarbių priežasčių. Ieškovės teiginius, kad ji nežinojusi apie G. S. mirtį ir jos teisių perėmėjus, paneigia teismui pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, 2012-06-06 atspausdintas ieškovės advokatės Karinos Račkauskienės, kuriame yra įregistruoti juridiniai faktai, iš kurių matosi, kad į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), T. G., V. S., N. B., L. D. išduoti paveldėjimo teisės liudijimai. Tai patvirtina, kad paduodant pirminį ieškinį 2012-06-08 ieškovė turėjo duomenis apie G. S. teisių perėmėjus bei turėjo galimybę pareikšti ieškinį tinkamiems atsakovams, nepraleidžiant ieškinio senaties termino. Todėl nėra pagrindo ieškinio senaties termino atnaujinimui, reikalavimui dėl žalos, kilusios po 2009-06-08 užliejimo, atlyginimo (5048,56 Lt) teismas taikė ieškinio senatį ir reikalavimą atmetė. Ieškovės patalpos taip pat buvo užlietos 2009 m. spalio 5 dieną, todėl ieškovė 2012 m. rugsėjo 20 dieną į teismą kreipėsi nepraleidusi ieškinio senaties termino reikalavimui dėl šio įvykio atsiradusios žalos atlyginimui pareikšti.

Dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo. Ieškovė prašė pratęsti CK 5.63 straipsnyje numatytą 3 mėnesių terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. G. S. mirė 2011-02-07, todėl nuo šios datos yra skaičiuojamas mirusiojo fizinio asmens palikimo atsiradimo momentas. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2012-06-06 atspausdinto ieškovės atstovės advokatės, matyti, kad jame yra fiksuotas paveldėjimo liudijimų išdavimas atsakovėms, todėl teismui neturint įrodymų, kad apie G. S. mirtį ieškovė žinojo anksčiau, teismas konstatavo, kad ieškovė apie G. S. mirtį sužinojo minėto išrašo atspausdinimo dieną, t.y. 2012-06-06. Atsižvelgdamas į tai, kad nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, neturėdamas duomenų, kad apie palikėjos mirtį ieškovė sužinojo anksčiau kaip 2012-06-06, teismas laikė, kad CK 5.63 str. 1 d. nustatytą terminą ieškovė praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminą atnaujino.

Dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškovei adresu (duomenys neskelbtini), priklauso gyvenamoji patalpa, virš šios patalpos yra atsakovių, o iki 2011-02-07 G. S., valdomas butas. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra. 2009-10-05 draudimo atstovei apžiūrėjus įvykio vietą, buvo konstatuota, kad užlietas vonios kambarys, per lubas ir jose esančias angas šviestuvams bėga vanduo, tai pat sudrėkusios sienos. 2009-10-29 draudimo bendrovė BTA draudimas ieškovei pervedė 737,00 Lt nuostolių kompensavimo. Draudimo bendrovės nustatytus nuostolius sudarė 1237,00 Lt, tačiau turtas buvo apdraustas su besąlygine 500,00 Lt dydžio išskaita, todėl 500 Lt ieškovei nebuvo išmokėti. 2011 m. sausio 28 d. vėl buvo aplietos ieškovei priklausančios gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) – antstolės R. S. ir antstolio padėjėjo M. P. 2011 m. vasario 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0106/11/02003/1, nurodyta, kad buto patalpos III-4 dalies grindys yra išdėtos grindų plytelėmis, kurios užpiltos vandeniu, ant šios patalpos dalies sienų matyti vandens nubėgimai, nusilupę lubų dangos fragmentai, nuo lubų ir pro šviestuvų, sumontuotų lubose, angas laša vanduo, patalpos II-4 dalyje yra sienos niša - ant nišos sienelių matyti vandens nusilupę sienelių dangos fragmentai. Iš teismui pateiktos 2011 metų birželio 02 d. UAB „SKENA“ žalos paskaičiavimo ataskaitos Nr. 11-06/02, matyti, kad ekspertas A. Z. 2010-05-27 apžiūrėjęs buto Nr.3, esančio (duomenys neskelbtini), aplietą patalpą III-4 ir vadovaudamasis apžiūros duomenimis bei ieškovės paaiškinimais, nustatė, kad apliejus butą yra sugadintas sanmazgo III-4 patalpos lubų ir dalies sienų dažymas, nuo drėgmės nukentėjo dalis lubų gipskartonio ir termoizoliacinio sluoksnio, sanmazgo III-4 patalpa apliejama dėl netinkamos grindų hidroizoliacijos patalpose antrame aukšte, sanmazgo III-4 perdangos medinės lentos nuo drėgmės sutręšusios, paveiktos puvinio. Vadovaujantis minėtomis aplinkybėmis teismas laikė įrodytu, kad ieškovė dėl aukščiau nurodytų aplinkybių patyrė turtinę žalą. Iš vaizdinės bei rašytinės bylos medžiagos matyti, kad vanduo tekėjo iš viršaus. Teisme ekspertas patvirtino, kad apliejimo požymiai buvo viršutinėje buto dalyje, vamzdžių apliejimo vietoje išardžius lubų apdailą matėsi ventiliacijos vamzdis, kitokių vamzdžių liudytojas nematė, nurodė, kad apžiūros metu nuotraukoje Nr. 4 matomas stovas šlapias nebuvo, todėl visų nustatytų požymių visuma leido liudytojui padaryti išvadą, kad ieškovės buto užliejimo židinys – viršuje esantis butas, nors apžiūros metu ir nebuvo nustatytas konkretus užliejimo šaltinis. Byloje įrodyta, kad buvo užlietos ieškovės patalpų lubos, nenustatyta kitų galimų užpylimo šaltinių, todėl, remiantis teismų praktika, yra pagrindas išvadai, kad ieškovės buto užpylimas įvyko iš viršuje esančių patalpų. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, išklausęs šalių ir jų atstovų, liudytojų paaiškinimus, sprendė, kad įrodymų visuma bei ta aplinkybė, kad kitų galimų užpylimo šaltinių byloje nebuvo nustatyta, atsižvelgiant į įrodymų pakankamumo taisyklę bei tikimybių pusiausvyros principą, pakankami išvadai, kad ieškovės butas 2009-10-05, 2011-01-28 ir 2011-06-02 konstatuotų įvykių metu buvo aplietas iš atsakovių motinos G. S., o nuo 2011-02-07 atsakovių valdomo buto. Atsakovės neginčijo, kad lokalinėje sąmatoje S001 bei žalos apskaičiavimo ataskaitoje nurodyti darbai ir jų paskaičiavimo išlaidos yra susiję su sugadinimų pašalinimu.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, nes ieškovės nurodytas atvejis nenumatytas įstatyme kaip neturtinės žalos atlyginimo pagrindas, todėl negali būti tenkinamas. Akivaizdu, kad dėl teisės pažeidimo nukentėjęs asmuo pergyvena, patiria nepatogumus, tačiau kiekvienu atveju tai nelemia ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė neįrodė, kad turtinės žalos padarymas nagrinėjamu atveju ją ypatingai sukrėtė, dėl to ji patyrė ypač didelius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepatogumus, kurie būtų pagrindas konstatuoti neturtinės žalos faktą ir ją kompensuoti. Todėl nagrinėjamu atveju dėl turtinės žalos padarymo ieškovei galėjo būti padaryta tik mažareikšmė neturtinė žala, kurios atlyginimą priteisti iš atsakovių nebūtų protinga, teisinga ir sąžininga.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovės T. G., L. D., N. B., V. S. apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 49-54) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-07-11 sprendimą dalyje, kuria patikslintas ieškinys buvo patenkintas dalinai, iš atsakovių priteista 4408,68 Lt turtinei žalai atlyginti, priteista 5 procentai metinių palūkanų nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1006 Lt bylinėjimosi išlaidų, patikslintą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas; prijungti prie bylos 2010-08-18 antstolės R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 106 10 1016. Apeliacinį skundą apeliantės grindžia šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę ir sąlygas jai atsirasti, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, turtinę žalą iš atsakovių priteisė nenustatęs žalos atsiradimo šaltinio, buvusios savininkės G. S. bei atsakovių neteisėtų veiksmų, kaltės bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Nei vienas byloje esantis rašytinis įrodymas nepatvirtina konkrečios vandens tekėjimo vietos ir priežasties, o tuo pačiu buvusios savininkės G. S. ir atsakovių kaltės, t.y. šioje byloje ieškovė neįrodė visų privalomų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti ir taikyti.

2. Nors teismas rėmėsi 2012-10-30 BTA draudimo ieškovei adresuotu pranešimu dėl paskaičiuotos žalos, tačiau šis pranešimas jokiu būdu neįrodo teismo teiginių sprendime, kad paskaičiuota žala susidarė dėl G. S. kaltės. Teismas nevertino byloje esančio pačios ieškovės 2009-10-05 rašyto pranešimo-pretenzijos BTA draudimui, kurioje pati ieškovė nurodo, kad vanduo liejosi į jos patalpą iš antro aukšto kanalizacijos tinklų. Tokie ieškovės teiginiai patvirtina, kad minėtas užpylimas galimai vyko namo kanalizacijos sistemoje, todėl teismas turėjo nustatyti kieno pareiga šiuo atveju yra rūpintis šiais kanalizacijos tinklais ir kam nuosavybės teise jie priklauso.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismas sprendime, nenustatęs vandens tekėjimo židinio ir priežasčių, visiškai nepagrįstai sprendimu šią pareigą numatė tik vienai iš savininkių - G. S., visiškai sprendime nepasisakydamas dėl atsakovių argumentų, jog šiuo atveju tokią pareigą turi abu namo patalpų bendrasavininkiai ir kad ginčo santykių teisiniam reglamentavimui turi būti taikomos teisės normos, reglamentuojančios bendrąją dalinę nuosavybę ir bendrasavininkių pareigas šios nuosavybės priežiūros atveju.

4. Teismas tenkino ir ieškovės reikalavimą priteisti žalą, atsiradusią kitų 2 užpylimų pasėkoje, vienareikšmiškai konstatuojant, kad kiti du ieškovės buto užpylimai taip pat įvyko dėl atsakovių kaltės, su kuo atsakovės nesutinka. Antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai patvirtina užliejimo faktą, tačiau nepatvirtina paties avarijos židinio ir konkrečios vandens tekėjimo vietos ir priežasties. Todėl ši įrodymų visuma neleidžia daryti objektyvios išvados, jog užpylimas įvyko dėl G. S. ir atsakovių kaltės, jų neteisėtų veiksmų, joms netinkamai prižiūrint savo nuosavybę, šie veiksmai yra tiesioginiame ryšyje su atsiradusia žala.

5. Teismas netinkamai aiškino Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-05-29 nutarties civ. byloje Nr. 3K-3-299/2008 esmę ir netinkamai taikė jos išaiškinimus nagrinėjamam atvejui, kai buto užliejimo aplinkybė nėra akivaizdi. Be to, teismas nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos su tuo susijusius įrodymus, nebuvo prijungtas prie bylos atsakovių teikiamo 2010-08-18 antstolės R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Minėtas užpylimas įvyko tarpe ieškovės minimų 2009-2011 metų užpylimų, avarijos židinys ieškovės bute liko neįvardintas, todėl nėra aišku, kiek pačios ieškovės bute įvykęs užpylimas turėjo įtakos jos sanmazgo patalpose nurodytiems sugadinimams atsirasti ir ar šiuo atveju dėl sugadinimų nėra kalta ir pati ieškovė, ar dalis žalos nėra susidariusi šio užpylimo pasėkoje.

6. Teismas priteisė iš atsakovių visų 3 užpylimų pasėkoje neatlygintą žalą, susumuodamas ją pagal pateiktas lokalines sąmatas ir nevertindamas situacijos logiškai bei netirdamas aplinkybių, ar po kiekvieno įvykio ieškovė atliko remonto darbus ir realiai patyrė žalą, ar patalpa buvo atremontuota tik vieną kartą, po paskutinio užpylimo ir reali žala yra tos išlaidos, kurias ieškovė patyrė šio remonto metu.

Atsiliepimas

Ieškovė I. I. atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 70-75) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės bando perkelti ieškovei pareigą įrodyti konkrečias jos buto užliejimo priežastis, kai tuo tarpu sutinkamai su teismų praktika, ieškovei tenka pareiga įrodyti tik užliejimo židinį. Neteisingai apeliaciniame skunde teigiama, kad šioje byloje nėra aišku, kad užpylimas įvyko iš antro aukšto patalpų. Visi ieškovės patalpų užliejimai įvyko iš antro aukšto patalpų. Tai akivaizdu iš esančių patalpų sugadinimų, fiksuotų rašytiniuose įrodymuose. Todėl šių sugadinimų židinys niekaip negalėjo būti ieškovės bute. 2010-08-18 antstolės R. S. protokolas nėra susijęs su byla, nepatvirtina jokių reikšmingų bylai aplinkybių. Apeliacinio skundo argumentai, kad po visų trijų užpylimų ieškovė remontavo patalpas tik vieną kartą, todėl nebuvo pagrindo priteisti visos žalos, yra akivaizdžiai nepagrįsti ir klaidinantys. Dėl 2009 metų spalio 5 d. užpylimo ieškovei žalą atlygino draudimas, todėl atsakovės privalo sumokėti franšizę sumoje 500 Lt. Dėl 2011 m. sausio mėnesio patalpų užliejimo ieškovė patyrė 1730 Lt žalą. Tai, kad po šio apliejimo patalpos buvo realiai remontuojamos patvirtino 2011 m. vasario 14 d. sutartis Nr. 11-04-14, 2011 m. balandžio 4 d. atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas bei 2011 m. balandžio 4 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas. 2011 m. gegužės 27 d. įvyko ketvirtas ieškovės patalpų apliejimas. Žalos dydis nustatytas 2011 m. birželio 2 d. UAB „SKENA“ atlikta eksperto A. Z. žalos paskaičiavimo ataskaita. Remonto darbai po šio užliejimo buvo atlikti realiai, tą pateikta 2011 rugpjūčio 2 d. sutartis Nr. 2011-08, 2011 metų lapkričio 30 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas bei paslaugų pirkimo-pardavimo kvitas Nr. 2393612, pagal kurį ieškovė už atiliktus darbus sumokėjo 1778 Lt. Todėl teismas pagrįstai priteisė 4408 Lt žalos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei iš apeliančių solidariai priteista 4408,68 Lt žalai atlyginti, 5 procentų metinės palūkanos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos. Apeliantės skundą grindžia aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė konkrečios vandens tekėjimo vietos ir priežasties, o tuo pačiu buvusios savininkės G. S. ir atsakovių kaltės, t. y. šioje byloje ieškovė neįrodė visų privalomų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti ir taikyti.

Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą. Civilinės atsakomybės sąlygos yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turto sugadinimo atveju, kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų, asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), esantis pirmame namo aukšte (1 t., b. l. 17), virš šios patalpos yra apeliančių, G. S. teisių perėmėjų, valdomas butas. Ieškovė nagrinėjamu atveju turėjo įrodyti aplinkybę, kad jos buto užpylimo židinys yra viršuje esantis apeliančių butas. Šias aplinkybes įrodo byloje pateikti rašytiniai įrodymai – UAB „BTA draudimas“ 2009-10-06 Turto defektinis aktas (1 t., b. l. 184), antstolės R. S. 2011-02-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su fotonuotraukomis (priedas prie civilinės bylos 1), UAB „Skena“ 2011-06-02 žalos apskaičiavimo ataskaita (priedas prie civilinės bylos 2). Tai, kad ieškovės butas tris kartus buvo aplietas iš viršuje esančio buto, matyti iš nustatytų ieškovei priklausančių patalpų sugadinimų, fiksuotų rašytiniuose įrodymuose – kiekvieno užpylimo atveju buvo konstatuota, kad vanduo veržiasi pro lubas, bei fiksuoti lubų apliejimai. Tai, kad užliejimo židinys buvo G. S. butas, patvirtino teismo posėdyje apklaustas ekspertas A. Z..

Apeliantės skunde teigia, kad teismas nevertino byloje esančio pačios ieškovės 2009-10-05 rašyto pranešimo-pretenzijos BTA draudimui, kurioje pati ieškovė nurodo, kad vanduo liejosi į jos patalpą iš antro aukšto kanalizacijos tinklų; šis užpylimas galimai vyko namo kanalizacijos sistemoje, kuria rūpintis pareigą turi abu namo patalpų bendrasavininkiai. Apeliantės nepateikė įrodymų, kad ieškovei priklausantis butas buvo užlietas dėl gedimo bendro naudojimo nuotekų vamzdynuose ar butas buvo užlietas dėl kitų priežasčių. Taip pat apeliantės nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktus įrodymus ir nurodytas aplinkybes dėl buto užliejimo iš viršaus (CPK 178, 185 str.). Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių parodymus, pagrįstai sprendė, jog ieškovės butas 2009-10-05, 2011-01-28 ir 2011-06-02 buvo aplietas iš atsakovių motinos G. S., o nuo 2011-02-07 atsakovių valdomo buto. Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis visais byloje esančiais įrodymais ir byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas būtų pažeidęs procesines įrodymų vertinimo taisykles, nukrypęs nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo (CPK 176–179, 185, 189 str.).

Nėra pagrindo sutikti su apeliančių skundo argumentais, kad po visų trijų užpylimų ieškovė remontavo butą tik vieną kartą, todėl teismas nepagrįstai priteisė visą ieškovės nurodytą trimis užpylimais padarytą žalą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai tikėtinai pagrindžia įvykio metu nukentėjusiojo asmens realiai patirtos žalos dydį, kas leidžia spręsti, kad teismas pagrįstai ieškinį tenkino iš dalies. 500 Lt nuostoliams pagrįsti dėl 2009-10-05 ieškovė pateikė draudimo polisą, UAB „BTA draudimas“ 2009-10-06 Turto defektinį aktą, 2012-10-30 UAB „BTA draudimas“ raštą Dėl žalos atlyginimo (dėl 2009-10-05 įvykio), kuriame nurodyta, kad dėl 2009-10-05 įvykio žala įvertinta 1237 Lt, tačiau iš šios sumos minusuota 500 Lt išskaita, ieškovei išmokėta 737 Lt draudimo išmoka (1 t. b. l. 16, 82, 184). Ieškovės 1730 Lt išlaidas dėl 2011 m. sausio mėn. įvykio pagrindžia UAB „Getstata“ lokalinė sąmata S001, 2011-02-14 sutartis Nr. 11-04-14, 2011-04-04 atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas bei 2011 m. balandžio 4 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas, pagal kurį ieškovė sumokėjo 1730 Lt (1 t. b. l. 92, 127-129); 1778 Lt išlaidas dėl 2011-05-27 įvyko UAB „SKENA“ atlikta eksperto A. Z. žalos paskaičiavimo ataskaita, 2011-08-02 sutartis Nr. 2011-08, 2011-11-03 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas bei paslaugų pirkimo-pardavimo kvitas Nr. 2393612, pagal kurį ieškovė už atiliktus darbus sumokėjo 1778 Lt (1 t. b. l. 87-89). Ieškovės dėl visų 3 įvykių realiai patirtų išlaidų bendra suma- 4408 Lt (CK 6.249 str. 1 d.). Atsakovės nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog žalos dydis kitoks, nei nustatė pirmosios instancijos teismas (CPK 178, 185, 250 str.).

Apeliantės su apeliaciniu skundu pateikė 2010-08-18 antstolės R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kurį, apeliančių teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti. Byloje nustatyta, kad ieškovės butas tris kartus buvo aplietas iš viršuje esančių patalpų, todėl pateiktas 2010-08-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame konstatuota, kad 2010-08-16 buvo aplietos G. S. rūsio patalpos, nepatvirtina jokių reikšmingų šiai bylai aplinkybių ir atsisakytinas priimti (CPK 314 str.).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės nagrinėjamos bylos teisiniam rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako.

Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės prašymu iš apeliančių po lygiai priteistinos 800 Lt išlaidos už advokato pagalbą, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 76) (CPK 93 str., 98 str. ).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) V. S., gim. (duomenys neskelbtini), N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) L. D., a.k. (duomenys neskelbtini) po 200 Lt iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ieškovei I. I., a. k. (duomenys neskelbtini)

Teisėjos Aušra BaubienėNijolia IndreikienėAlbina Rimdeikaitė