Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, 2A-275/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-06-07
Bylos Nr.: 2A-275/2013
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė, Konstantinas Gurinas
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Berita“
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Euroekspedicija“, uždaroji akcinė bendrovė „Grens cargo“, uždaroji akcinė bendrovė „ACE Logistics“, uždaroji akcinė bendrovė „AD Rem“, uždaroji akcinė bendrovė „Acme Baltija“, uždaroji akcinė bendrovė „Timėjas“, uždaroji akcinė bendrovė „Sitibalt“, uždaroji akcinė bendrovė „Kaera“, A. Š.

Kategorijos

73.2.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-275/2013Procesinio sprendimo kategorija: 73.2.6.2. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Berita“ apeliacinį skundą, prie kurio prisidėjo trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Euroekspedicija“, dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. spendimo civilinėje byloje Nr. 2-348-590/2011 pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Euroekspedicija“, uždaroji akcinė bendrovė „Grens cargo“, uždaroji akcinė bendrovė „ACE Logistics“, uždaroji akcinė bendrovė „AD Rem“, uždaroji akcinė bendrovė „Acme Baltija“, uždaroji akcinė bendrovė „Timėjas“, uždaroji akcinė bendrovė „Sitibalt“, uždaroji akcinė bendrovė „Kaera“ ir A. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Berita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu atsakovo priimtą sprendimą dėl 2010 m. balandžio 5 d. įvykio, kurio metu buvo pavogtas krovinys, pervežant jį ieškovo vilkiku, valst. Nr. BFM 426/AN 308, pripažinimo nedraudžiamuoju (toliau – Sprendimas, ginčo sprendimas); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 b. t., 2-13 l.).

Nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2010 m. kovo 16 d. sudarė Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį (Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo liudijimas PZULT Nr. 1161531 su priedais, tarp jų priedas Nr. 2 „Nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“), pagal kurią draudimo apsauga įsigaliojo nuo 2010 m. kovo 16 d. (toliau – Draudimo sutartis). Be to, ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Euroekspedicija“ 2010 m. kovo 29 d. sudarė Transporto užsakymo sutartį, kurią vykdant, 2010 m. balandžio 4 d. vilkiku VOLVO (valst. Nr. BFH 426) su puspriekabe (valst. Nr. AN 308) į Lietuvą iš Vokietijos buvo atvežti 3 kroviniai. Pasibaigus trečiojo asmens A. Š. (atsakovo darbuotojo – vairuotojo) darbo laikui, jis 2010 m. balandžio 4 d., apie 9.50 val., sustojo UAB „Timėjas“ priklausančioje saugomoje stovėjimo aikštelėje, esančioje Kauno raj., Ringaudų sen., Karkiškių k., sumokėjo už stovėjimą ir paliko vilkiką šioje aikštelėje, tačiau 2010 m. balandžio 5 d., apie 21.00 val., atvykęs į paminėtą aikštelę, trečiasis asmuo A. Š. nerado vilkiko, apie transporto priemonės ir krovinio vagystę buvo nedelsiant pranešta policijai bei atsakovui. Atsakovas 2010 m. gegužės 21 d. raštu informavo ieškovą, kad, remdamasis Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 011 (toliau – Draudimo taisyklės) 2.3.4. ir 14.1.2. punktais, jis priėmė ginčo sprendimą pripažinti 2010 m. balandžio 5 d. įvykį nedraudžiamuoju ir neišmokėti ieškovui draudimo išmokos, konstatavęs, kad žala atsirado dėl draudėjo (ieškovo) darbuotojo tyčios, kuris nevykdė saugaus krovinio transportavimo, nesirūpino vilkiko ir juo vežamo krovinio apsauga, sustojo bei paliko transporto priemonę nesaugomoje stovėjimo aikštelėje.

Ieškovo teigimu, atsakovo Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ieškovas turėjo pagrindo manyti, kad UAB „Timėjas“ aikštelė, kurioje buvo paliktas vilkikas su kroviniu, yra saugoma, kadangi tokia informacija nurodyta tiek UAB „Timėjas“, tiek Tarptautinės vežėjų organizacijos (IRU) interneto tinklapyje, be to, tai užfiksuota 2010 m. gegužės 26 d. ir 2010 m. birželio 7 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose (Nr. 40/10/447 bei Nr. 40/10/450), o kvito Nr. 44/4117 duomenys įrodo faktą, jog ieškovas 2010 m. balandžio 4 d., 9.49 val. sumokėjo 20 Lt už stovėjimą aikštelėje už 2 paras. Taigi ieškovas (vežėjas) elgėsi tinkamai, rūpestingai ir protingai, nepažeisdamas Draudimo taisyklių nuostatų. Pasak ieškovo, nepagrįstas ir atsakovo teigimas, jog konstatuotinas didelis trečiojo asmens A. Š. neatsargumas bei Draudimo taisyklių pažeidimas, šiam palikus vilkiką su kroviniu ir išvykus namo. Ieškovas nurodė, kad pagal Draudimo sutarties priedo Nr. 2 „Nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“ nuostatas negalima daryti išvados, jog vairuotojui yra draudžiama palikti transporto priemonės kabiną ar nutolti nuo transporto priemonės, be to, sustojus saugomoje aikštelėje, transporto priemonė ir krovinys yra nuolatinėje aikštelės darbuotojų (sargo) priežiūroje.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti (1 b. t., 190-196 l.). Nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovo vairuotojas 2010 m. balandžio 4 d. vilkiką su kroviniu paliko be priežiūros nesaugomoje UAB „Timėjas“ automobilių stovėjimo aikštelėje buvo pagrįstai įvertinta kaip tyčiniai veiksmai, kuriuos konstatavus, įvykis buvo pripažintas nedraudžiamuoju (Draudimo taisyklių 14.1.2., 14.1.17. p., Draudimo sutarties priedo Nr. 2 „Nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“ nuostatos).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimu atmetė ieškovo UAB „Berita“ ieškinį (2 b. t., 105-110 l.).

Nurodė, kad teisėtas ir pagrįstas ginčo sprendimas, kadangi pagal ieškovo ir atsakovo sudarytą Draudimo sutartį, ieškovas neturėjo teisės privalomo sustojimo, savaitgalių ir švenčių laikotarpiais nutolti nuo automobilio atstumu, kurį pasiekus, prarandama galimybė jį stebėti ir esant pavojui operatyviai imtis visų galimų gelbėjimo priemonių (Draudimo taisyklių 1.10. p., 14.1.17. p.; Draudimo sutarties priedo Nr. 2 „Nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“ nuostatos). Teismo teigimu, ieškovo vairuotojas, laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 4 d., 9.50 val. iki 2010 m. balandžio 5 d., 21.00 val. (sekmadienio bei Šv. Velykų laikotarpiu) palikęs vilkiką su kroviniu be priežiūros, pažeidė Draudimo sutarties reikalavimus, o tai padidino tikimybę kitiems asmenims neteisėtai užvaldyti nurodytą turtą, kadangi vairuotojas, nutolęs nuo transporto priemonės Draudimo sutartimi neleistinu laikotarpiu ir neleistinu atstumu, neturėjo galimybės jos stebėti, esant pavojui, operatyviai imtis galimų jam patikėto turto gelbėjimo priemonių.

Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad transporto priemonė su kroviniu nebuvo palikta be priežiūros, nes vilkikas aukščiau nurodytu laikotarpiu stovėjo saugomoje aikštelėje. Pasak teismo, saugomos aikštelės samprata nėra apibrėžta draudimo sutartyje, teisės aktuose ir teismų praktikoje. Teismas nurodė, kad iš dalies sutiktina, jog UAB „Timėjas“ priklausanti stovėjimo aikštelė turi saugomos aikštelės požymių, nes ji iš dalies aptverta, apšviesta, aikštelėje įrengtos vaizdo kameros ir judesio davikliai, tačiau, pasak teismo, paminėtos aikštelės negalima pripažinti saugoma aikštele, nes UAB „Timėjas“ aikštelėje teikiamos ne saugojimo, bet stovėjimo paslaugos, išvažiavimas iš jos yra laisvas, šioje aikštelėje nėra sargo ar kito asmens, atsakingo už automobilių stebėjimą, atvykimo ir išvykimo kontrolę. Teismo vertinimu, paminėta aikštelė nebuvo pakankamai saugi, kad galima būtų padaryti išvadą, jog vairuotojo paliktas automobilis buvo prižiūrimas saugomoje aikštelėje.

Dėl nurodyto teismas konstatavo, kad pagal Draudimo taisyklių 14.1.17 punktą įvykis yra nedraudžiamasis, todėl nėra pagrindo patenkinti ieškinį.

III. Apeliacinio skundo, prisidėjimo prie jo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Berita“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir priimti naują teismo sprendimą – patenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (2 b. t., 115-123 l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovas negalėjo savo atsikirtimų į ieškinį grįsti Draudimo taisyklių 14.1.17. punkto nuostatomis, o teismas jomis remtis, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, kadangi paminėtomis nuostatomis atsakovas nesivadovavo, priimdamas ginčo sprendimą, iš kurio matyti, jog atsakovas sprendimą dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju priėmė, vadovaudamasis Draudimo taisyklių 2.3.4. ir 14.1.2. punktais (Draudimo įstatymo 82 str. 8 d.).

2. Teismas netinkamai taikė Draudimo taisyklių 14.1.17. punkto nuostatas:

2.1. Draudimo sutarties priedo Nr. 2 „Nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“ nuostatoms buvo be pagrindo suteikta Draudimo sutarties nuostatų, apibrėžiančių nedraudžiamuosius įvykius, galia, kadangi paminėtų nuostatų pažeidimai negali būti laikomi nedraudiminiais įvykiais, dėl kurių atsisakoma išmokėti draudimo išmoką. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-671/2004);

2.2. Draudimo sutarties priedas Nr. 2 „Nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“ negali būti vertinamas nei kaip nedraudžiamąjį įvykį tiesiogiai apibrėžianti Draudimo sutarties dalis, nei kaip sudėtinė šios sutarties dalis, paaiškinanti Draudimo taisyklių 14.1.17. punkto nuostatos dalį „palikimas be priežiūros“, o tokia sąvoka nėra detalizuota nei Draudimo sutartyje, nei jos prieduose. Draudimo taisyklių nuostata „nepalikti krovinio be priežiūros“ yra pernelyg abstrakti, todėl veiksmų, kurie atitiktų šią sąlygą, vertinimas kaip pagrindas draudikui atsisakyti mokėti draudimo išmoką, negali būti paliekamas tik draudikui ir aiškinamas tik jo naudai, atsižvelgus į tai, kad Draudimo sutartis sudaroma prisijungimo būdu (CK 6.193 str. 4 d.);

2.3. Trečiasis asmuo A. Š. UAB „Timėjas“ aikštelėje sustojo poilsiui, kadangi buvo pasibaigęs jo paros bei savaitės darbo laikas ir jis turėjo padaryti kassavaitinį poilsį, kurio metu negali būti ilsimasi transporto priemonėje (2006 m. kovo 15 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 4 str. h) p., 8 str. 6 p.), o iš Draudimo sutarties priedo Nr. 2 „Nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“ nuostatų matyti, jog sustojimas poilsiui negali būti laikomas neišvengiamu ir privalomu sustojimu, kurio metu privalu nenutolti nuo transporto priemonės. Priešingu atveju netektų prasmės šio priedo nuostata, įpareigojanti vairuotoją, sustojus poilsiui, pasirinkti tokią sustojimo vietą, kuri užtikrintų tam tikrą krovinio saugumo lygį;

2.4. Teismas, išvardinęs saugomos aikštelės požymius, kuriuos atitinka UAB „Timėjas“ aikštelė, be pagrindo sprendė, kad ši aikštelė yra nesaugoma. UAB „Timėjas“ internetiniame tinklapyje nurodyta: „Jūsų paslaugoms – restoranas, patogus motelis, degalinė – parduotuvė bei saugoma 50 vietų krovininių automobilių stovėjimo aikštelė“ (tai užfiksuota 2010 m. gegužės 26 d. antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 40/10/447), be to, iš Tarptautinės vežėjų organizacijos (IRU) interneto tinklapyje esančios informacijos matyti, jog paminėta aikštelė yra įtraukta į IRU rekomenduojamų saugių aikštelių sąrašą, jog šioje aikštelėje 24 val. per parą budi sargas, ji stebima video kamerų (tai užfiksuota 2010 m. birželio 7 d. antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 40/10/450), o antstolio 2010 m. spalio 21-29 d. surašytame Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. FA-0008-10-949 konstatuota, kad, paskambinus UAB „Timėjas“ internetiniame tinklapyje nurodytu telefonu, atsiliepęs asmuo patvirtino, jog prie motelio yra automobilių saugojimo aikštelė, jog UAB „Timėjas“ darbuotojas aikštelėje apeina automobilius bei juos apžiūri, teiraujasi, jei krovinį iškrauna kitas nei automobilį pastatęs asmuo;

2.5. Teismas be pagrindo sprendė, kad išvažiavimas iš paminėtos aikštelės yra laisvas, kad joje nėra sargo ar kito asmens, atsakingo už automobilių stebėjimą, atvykimo ar išvykimo kontrolę, nenurodydamas, kokiais įrodymais grindžia tokį motyvą. Byloje esančios aikštelės nuotraukos, trečiojo asmens A. Š. paaiškinimų, UAB „Timėjas“ darbuotojo G. J. apklausos, IRU interneto tinklapio, kitų įmonių, kurios naudojasi šia aikštele, raštų bei eksperto ataskaitos duomenys patvirtina, kad UAB „Timėjas“ aikštelė buvo saugoma. Be to, svarbu tai, kad krovinys buvo pavogtas, panaudojant apgaulę, t. y. įtikinus UAB „Timėjas“ darbuotoją, jog automobilį su kroviniu paima įgaliotas asmuo, o UAB „Timėjas“ aikštelė yra vienintelė Kaune ir Kauno rajone, į kurią gali įvažiuoti vilkikas su puspriekabe. Nustačius, kad vilkikas buvo paliktas saugomoje aikštelėje, nebūtų pagrindo konstatuoti Draudimo taisyklių 14.1.17. punkto taikymo.

3. Teismas nepasisakė dėl Draudimo taisyklių 14.1.2. punkto, kuriuo atsakovas grindė ginčo sprendimą, taikymu, t. y. dėl ieškovo tyčios arba didelio neatsargumo (ne)buvimo.

Pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo trečiasis asmuo UAB „Euroekspedicija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir priimti naują teismo sprendimą – patenkinti ieškovo ieškinį bei priteisti iš atsakovo trečiojo asmens naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (2 b. t., 136-140 l.). Pareiškimą grindžia analogiškais argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Grens Cargo“ prašo jį patenkinti ir panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują teismo sprendimą – patenkinti ieškovo ieškinį (2 b. t., 129-135 l.).

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 b. t., 154-160 l.). Nurodo, kad atsakovas, priimdamas ginčo sprendimą, vadovavosi Draudimo taisyklių 14.1.17. punkto nuostatomis, o aplinkybė, jog šiame sprendime nebuvo nurodyta paminėta nuostata, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas ja nesirėmė. Atsakovo teigimu, vežėjo pareigos nepalikti transporto priemonės be priežiūros samprata yra įtvirtinta Draudimo sutarties priedo Nr. 2 „Nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“ grafoje „Vairuotojai privalo“, be to, nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad pavogtos transporto priemonės vairuotojas, palikęs ją be priežiūros, išvyko namo, buvo įvertinta kaip draudėjo ar jo darbuotojo tyčiniai veiksmai, dėl ko Draudimo taisyklių 2.3.4. punktas taip pat paminėtas kaip pagrindas, dėl kurio atsakovas nėra įpareigotas patenkinti draudėjo pretenzijų. Pažymi, jog Draudimo sutarties priede Nr. 2 „Nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“ nurodytų draudimų nesilaikymas buvo ne pagrindas pripažinti įvykį nedraudžiamuoju, o pagrindas nustatyti Draudimo taisyklių pažeidimą (Draudimo taisyklių 14.1.17. p.). Atsakovo nuomone, apelianto nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-671/2007 ir nagrinėjamos civilinės bylos ratio decidendi yra skirtingos, todėl netaikytini Kasacinio teismo išaiškinimai negali būti taikomi šioje byloje. Be to, pasak atsakovo, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „Timėjas“ aikštelė yra mokama – nesaugoma stovėjimo aikštelė, o ieškovas nepagrįstai tapatina sumokėjimo už automobilių stovėjimą aplinkybę su automobilio saugojimo faktu.

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Sitibalt“ prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą (2 b. t., 146-153 l.).

Lietuvos apeliaciniam teismui 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi atidėjus civilinės bylos Nr. 2A-275/2013 nagrinėjimą (2 b. t., 172-173 l.), Apeliaciniame teisme buvo gauti: baudžiamoji byla Nr. 65-1-00401-10 (2 tomai; 2 b. t., 181 l.), Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ paaiškinimas, kad nurodyta asociacija nedalyvauja, Tarptautinei vežėjų sąjungai (IRU) sudarant automobilių stovėjimo aikštelių sąrašą (2 b. t., 182 l.), trečiojo asmens UAB „Timėjas“ papildomai pateikti nauji dokumentai (UAB „Timėjas“ įstatų, vidaus darbo tvarkos taisyklių, vyr. operatoriaus – pardavėjo pareiginių nuostatų, suskystintų dujų operatoriaus pareiginių nuostatų, kasos aparato kvitų kopijos, 2010 m. balandžio 4-5 d. UAB „Timėjas“ degalinėje dirbusių darbuotojų ir jų pareigybių sąrašas (2 b. t., 184-219 l.) bei ieškovo rašytinis paaiškinimas su pridėta 2010 m. lapkričio 10 d. UAB „Finėjas“ rašto kopija (2 b. t., 222-228 l.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantas apeliaciniame skunde, trečiasis asmuo UAB „Euroekspedicija“ pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo, atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Grens Cargo“ atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašė nagrinėti jį žodinio proceso tvarka (2 b. t., 115-123, 129-140, 146-160 l.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju šalys nepateikė pagrįstų motyvų, o teisėjų kolegija nenustatė pagrindų pripažinti, jog būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas, todėl byla pagal nurodytą apeliacinį skundą nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d., 322 str.).

Be to, teisėjų kolegija prijungia prie bylos ieškovo, trečiojo asmens UAB „Timėjas“ ir asociacijos „Linava“ Apeliaciniam teismui pateiktus naujas dokumentus (2 b. t., 182, 184-219, 222-228 l.; CPK 314 str.), o baudžiamąją bylą Nr. 65-1-00401-10 prideda apžiūrai (CPK 200 str. 2 d., 302 str.).

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK taisykles, tinkamai neištyrė ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų ir reikšmingų aplinkybių, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių aplinkybių, dėl ko, netinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, neteisingai išsprendė bylą, nepagrįstai atmesdamas ieškinį (CPK 176 str., 183 str., 185 str.). Todėl negalima palikti galioti skundžiamo teismo sprendimo, kuris neatitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

CK 6.987 straipsnio nuostatomis, draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalį (2007 m. lapkričio 15 d. įstatymo Nr. X-1324 redakcija), draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį, be to, tokiu atveju draudikas privalo pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui išsamų ir motyvuotą paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis (Draudimo įstatymo 82 str. 7-8 d.; 2007 m. lapkričio 15 d. įstatymo Nr. X-1324 redakcija).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad draudimo sutartis paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių (standartinių sutarties sąlygų) pagrindu prisijungimo būdu, kad draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo liudijime aptartomis individualiomis sąlygomis, o draudimo rūšies taisyklėse gali būti nustatyti atvejai, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, tarp jų – įvykio pripažinimas nedraudžiamuoju (įvykis, kurio rizikos draudikas draudimo sutartimi neprisiėmė, ir kurio atveju neturi pareigos mokėti draudimo išmokos), ir pažymėjęs, jog nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie draudimo sutartyje turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai; tais atvejais, kai sutartis sudaroma pagal standartines sąlygas, draudikas privalo užtikrinti jų teisinį apibrėžtumą ir suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos ir konkretizuotos, nes įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi; jeigu sutarties sąlygos suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, o, sprendžiant šalių ginčą dėl to, ar draudikas pagrįstai atsisako išmokėti draudimo išmoką, remdamasis tuo, kad įvykis yra nedraudžiamasis, reikia įvertinti draudimo sutartyje nustatytas draudimo apsaugos ribas, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, ar jos nustatytos standartinėse, ar individualiai aptartose sutarties sąlygose (Draudimo įstatymo 2 str. 18, 22 d.; CK 6.193 str., 6.992 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2013, 2012 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2012).

Bylos duomenimis, ieškovo (vežėjas, draudėjas) ir atsakovo (draudikas) 2010 m. kovo 16 d. prisijungimo būdu sudarytoje Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartyje, kurią sudaro Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo liudijimas PZULT Nr. 1161531 su priedais (tarp jų priedas Nr. 2 „Nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“), Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklės Nr. 011 (vadinamos Draudimo taisyklėmis) ir ieškovo prašymas dėl Draudimo sutarties sudarymo, nurodyta, jog draudžiamos rizikos: krovinio praradimas ar sugadinimas, finansiniai nuostoliai bei krovinio gelbėjimo ir pašalinimo išlaidos, jog draudimo sutarties objektas – draudėjo atsakomybė, numatyta 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijoje (CMR), kurios 17 straipsnio 1 dalies nuostatomis, vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą (Draudimo taisyklių 11.1. p.), o draudžiamosios apsaugos apimtis – „pagrįstų pretenzijų dėl nuostolių kroviniui atlyginimo patenkinimas ir nepagrįstų atmetimas (1 b. t., 32-48 l.; Draudimo taisyklių 12.1. p.).

Nustatyta, kad 2010 m. balandžio 5 d. iš trečiajam asmeniui UAB „Timėjas“ priklausančios stovėjimo aikštelėje, esančios Kauno raj., Ringaudų sen., Karkiškių k., buvo pavogtas vilkikas VOLVO (valst. Nr. BFH 426) su puspriekabe (valst. Nr. AN 308), priklausantys ieškovui, bei kroviniu, kurį nurodytoje stovėjimo aikštelėje 2010 m. balandžio 4 d. paliko stovėti dviem dienoms trečiasis asmuo – vairuotojas A. Š. (atsakovo darbuotojas; baudžiamoji byla Nr. 65-1-00401-10, 1 t., 1, 8 l.). Atsakovas paminėtą įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką už prarastą krovinį (1 b. t., 93-94 l.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažino pagrįstu ir teisėtu ginčo sprendimą, priimtą Draudimo taisyklių 14.1.17. punkto pagrindu.

Draudimo taisyklių 14 punkte buvo nustatyti nedraudžiamieji įvykiai, tarp jų įvykis, kai nuostoliai atsiranda dėl draudėjo arba jo vadovaujančių darbuotojų tyčios, išskyrus atvejus, kai tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.; Draudimo taisyklių 14.1.2. p.), bei atvejis, kai nuostolių priežastimi yra krovinio ir/arba krovinio dokumentų vagystė, sąlygota transporto priemonės su kroviniu ir/arba dokumentų palikimo be priežiūros, pažeidžiant draudimo sutarties reikalavimus (Draudimo taisyklių 14.1.17. p.).

Teisėjų kolegijos nuomone, Draudimo taisyklių 14.1.17. punkto nuostata yra neaiški ir dviprasmiška, kadangi joje nėra tiksliai nurodyti, kurie (ar kuris) Draudimo sutarties reikalavimų pažeidimai sudaro pagrindo taikyti Draudimo taisyklių 14.1.17. punkto nuostatą; pagal šią nuostatą nedraudžiamuoju įvykiu galėtų būti pripažintas bet kuris įvykis, kurio metu buvo palikta be priežiūros transporto priemonė su kroviniu, pažeidžiant bet kurį iš Draudimo sutarties reikalavimų; be to, Draudimo sutartyje nėra apibrėžta, atskleista ir konkretizuota „palikimo be priežiūros“ sąvoka, o esant neaiškioms sutarties sąlygoms, jos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies (šiuo atveju – ieškovo), naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Be to, Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nedraudiminiais įvykiais negali būti pripažįstami tie atvejai, kurie pagal standartines draudimo sutarties sąlygas pripažintini tik draudimo sutarties sąlygų pažeidimais, o draudimo taisyklėse vartojama sąvoka „nepalikti krovinio be priežiūros“ yra pernelyg abstrakti, todėl veiksmų, kurie atitiktų šias sąlygas, vertinimas, kaip pagrindas draudikui atsisakyti mokėti draudimo išmoką, negali būti paliekamas tik draudikui ir aiškinamas tik jo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007, 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-671/2004).

Nagrinėjamu atveju atsakovas, Draudimo sutartyje nustatydamas aukščiau nurodytą Draudimo taisyklių 14.1.17. punkto sąlygą, iš esmės paneigė ieškovo galimybę gauti draudimo išmoką, todėl tokia Draudimo sutarties nuostata bei jos taikymas atsakovo sprendime nurodytu būdu neatitinka draudimo esmės ir tikslo (CK 6.186 str. 3 d., 6.193 str., 6.987 str.), o pirmosios instancijos teismas be pagrindo paminėtą Draudimo taisyklių nuostatą aiškino plečiamai, nurodydamas, kad Draudimo taisyklių 14.1.17. punkto sąlyga aiškintina, remiantis Draudimo poliso priedo Nr. 2 „Nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“ nuostatomis (CK 6.193 str.; CPK 176, 185 str.). Tai neatitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-671/2004). Vien dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti (CPK 330 str.; Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Be to, apygardos teismas, nurodęs, kad trečiajam asmeniui UAB „Timėjas“ priklausanti automobilių stovėjimo aikštelė turi saugomos aikštelės požymių, padarė nepagrįstą išvadą, jog

trečiasis asmuo A. Š. 2010 m. balandžio 4 d. paliko be priežiūros transporto priemonę su kroviniu trečiojo asmens UAB „Timėjas” automobilių stovėjimo aikštelėje.

Iš bylos duomenų (tarp jų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų Nr. 40/10/447, Nr. 40/10/450 ir Nr. FA-0008-10-949, trečiojo asmens A. Š. rašytinio paaiškinimo ieškovo direktoriui bei A. Š. (liudytojo) apklausų, atliktų ikiteisminio tyrimo metu, protokolų, liudytojo G. J. (UAB „Timėjas“ darbuotojo) papildomos apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu, protokolo) matyti, kad 2010 m. gegužės 26 d. UAB „Timėjas“ internetiniame tinklapyje buvo nurodyta: „Jūsų paslaugoms – restoranas, patogus motelis, degalinė – parduotuvė bei saugoma 50 vietų krovininių automobilių stovėjimo aikštelė“, o Tarptautinės vežėjų organizacijos (IRU) interneto tinklapyje nurodyta, jog paminėta aikštelė yra įtraukta į IRU rekomenduojamų saugių aikštelių sąrašą, jog šioje aikštelėje 24 val. per parą budi sargas, ji stebima video kamerų, be to, antstolio 2010 m. spalio 21-29 d. surašytame Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. FA-0008-10-949 užfiksuota, kad, paskambinus UAB „Timėjas“ internetiniame tinklapyje nurodytu telefonu, atsiliepęs asmuo patvirtino, jog prie motelio yra automobilių saugojimo aikštelė, jog UAB „Timėjas“ darbuotojas aikštelėje apeina automobilius bei juos apžiūri, teiraujasi, jei krovinį iškrauna kitas nei automobilį pastatęs asmuo, o šias aplinkybes (nurodytų veiksmų atlikimą 2010 m. balandžio 4-5 d.) patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga, tarp jos ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklaustų trečiojo asmens A. Š. ir G. J. parodymai bei nagrinėjamoje byloje esančių kitų transporto įmonių rašytinių paaiškinimų duomenys (1 b. t., 52-92, 202-203 l.; 2 b. t., 2-14, 21-25, 226 l.; baudžiamoji byla Nr. 65-1-00401-10, 1 t., 20-23 l.). Taip pat pažymėtina, jog, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimų valdybos Autotransporto priemonių grobimo skyriaus 2010 m. lapkričio 24 d. rašto Nr. 20-9-S-3337 duomenimis, laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 17 d. iki 2010 m. balandžio 5 d. ginčo aikštelėje nebuvo užregistruota vagysčių, kitos transporto įmonės, kurios laiko savo automobilius trečiojo asmens UAB „Timėjas“ stovėjimo aikštelėje, taip pat nėra turėję nusiskundimų (2 b. t., 21-23, 226 l.; baudžiamoji byla Nr. 65-1-00401-10, 1 t., 125 l.).

Įvertinusi aukščiau paminėtą, teisėjų kolegija sprendžia, jog trečiasis asmuo A. Š., palikdamas vilkiką su puspriekabe bei kroviniu aukščiau nurodytoje aikštelėje, turėjo pagrindo tikėtis, jog transporto priemonė su kroviniu nebuvo palikta be priežiūros. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2009). Dėl nurodyto nėra pagrindo pripažinti ieškovo ar jo darbuotojo (trečiojo asmens A. Š.) tyčios dėl nuostolių atsiradimo, t. y. pagrindo taikyti Draudimo taisyklių 14.1.2. punkto nuostatas (CPK 185 str.).

Dėl pasakyto panaikintinas skundžiamas apygardos teismo sprendimas ir priimtinas naujas teismo sprendimas, kuriuo patenkintinas ieškovo ieškinys: pripažintinas negaliojančiu atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 2010 m. gegužės 21 d. sprendimas Nr. 04-15C-66365 dėl pripažinimo nedraudžiamuoju 2010 m. balandžio 5 d. įvykio, kurio metu buvo pavogtas krovinys, pervežant jį ieškovo vilkiku, valst. Nr. BFM 426/AN 308 (Draudimo įstatymo 82 str. 6-8 d.; 2007 m. lapkričio 15 d. įstatymo Nr. X-1324 redakcija; CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo, prisidėjimo prie jo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą kitų argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Be to, ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, jo turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 302 str.).

Bylos duomenimis, ieškovas už ieškinį sumokėjo 4 694 Lt žyminį mokestį (1 b. t., 14 l.), be to, turėjo 4 840 Lt išlaidų už advokato pagalbą apygardos teisme (2 b. t., 85-86 l.); taigi iš viso patyrė 9 534 Lt bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; taip pat trečiasis asmuo UAB „Euroekspedicija“, dalyvavęs ieškovo pusėje, turėjo 1 694 Lt išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme (2 b. t., 81-82 l.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, panaikinus apygardos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, kuriuo patenkinamas ieškovo ieškinys, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 4 694 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį, ir 4 840 Lt išlaidų už advokato pagalbą, turėtų apygardos teisme, trečiojo asmens UAB „Euroekspedicija“ naudai - 1 694 Lt išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme, o valstybės naudai – 89 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 302 str.).

Be to, patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 4 694 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, bei 2 420 Lt išlaidų už advokato pagalbą, turėtų apeliacinės instancijos teisme (2 b. t., 125, 227-228 l.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Berita“, į. k. 122808989, ieškinys.

Priimti naują teismo sprendimą – patenkinti nurodyto ieškovo ieškinį.

Pripažinti negaliojančiu atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“, į. k. 110057869, 2010 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. 04-15C-66365 dėl 2010 m. balandžio 5 d. įvykio, kurio metu buvo pavogtas krovinys, pervežant jį uždarosios akcinės bendrovės „Berita“ vilkiku, valst. Nr. BFM 426/AN 308, pripažinimo nedraudžiamuoju.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“, į. k. 110057869, ieškovui 4 694 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį, ir 4 840 Lt išlaidų už advokato pagalbą, turėtų apygardos teisme, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Euroekspedicija“ naudai - 1 694 Lt išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme, o valstybei - 89 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ ieškovo naudai 4 694 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, bei 2 420 Lt išlaidų už advokato pagalbą, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Konstantinas GurinasAudronė JarackaitėDanutė Milašienė