Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-38-966/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-12-23
Bylos Nr.: 1A-38-966/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-59825-2017-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jūratė Jakubonienė, Jurga Vasiliauskienė, Darius Kantaravičius
Nuteistasis: P. J.
Advokatai: Rolandas Mištautas

Kategorijos

2.1.7.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-38-966/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59825-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.4.1; (S) 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.4.2.1; 2.4.6.5.1; 2.4.7

Kauno apygardos teismasNuoSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Mariui Žukauskui,dalyvaujant prokurorėms Ritai Čivinskaitei, Daliai Sabaliauskaitei,nuteistajam P. J., jo gynėjui advokatui Rolandui Mištautui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio, kuriuo P. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 100 MGL, tai yra 3 766 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių eurų) dydžio bauda.

P. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikta nepakeista, nurodyta ją panaikinti pradėjus nuosprendžio vykdymą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. P. J. nuteistas už tai, kad jis apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti mažosios bendrijos (toliau – MB) ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, t. y. jis, dirbdamas MB ,, (duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) vadovu ir faktiškai vykdydamas kasininko pareigas, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent:

1.1. laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. sausio 1 d. pats tvarkydamas MB ,, (duomenys neskelbtini)“ apskaitą, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX 574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, iš MB ,, (duomenys neskelbtini)“ klientų gavo apmokėjimus grynaisiais pinigais už suteiktas automobilių plovimo, valymo, poliravimo, dengimo keramine ,,nano“ danga paslaugas, tačiau nesurašė jokių pinigų priėmimą patvirtinančių dokumentų bei pinigų neapskaitė MB ,, (duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose; laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2017 m. kovo 31 d., pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei pagal to paties įstatymo 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, iš MB ,, (duomenys neskelbtini)“ klientų gavo apmokėjimus grynaisiais pinigais už suteiktas automobilių plovimo, valymo, poliravimo, dengimo keramine ,,nano“ danga paslaugas, tačiau nesurašė jokių pinigų priėmimą patvirtinančių dokumentų, informacijos apie ūkines operacijas nepateikė apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, dėl ko gauti pinigai buvo neapskaityti MB ,, (duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose, t. y. laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. kovo 31 d. MB ,, (duomenys neskelbtini)“ nebuvo apskaityti ne mažiau kaip 42 320 Eur;

1.2. be to, jis laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d., pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, nenaudojo kasos aparato ir neapskaitė gautų pajamų kasos aparatu;

1.3. be to, jis pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei pagal to paties įstatymo 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, iš MB ,, (duomenys neskelbtini)“ klientų 2017 m. spalio 16 d. gavo 9 Eur už suteiktą automobilių plovimo paslaugą bei 2017 m. spalio 18 d. gavo 5 Eur už suteiktą automobilių plovimo paslaugą, tačiau nesurašė jokių pinigų priėmimą patvirtinančių dokumentų, informacijos apie ūkines operacijas nepateikė apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, dėl ko gauti pinigai, iš viso 14 Eur, buvo neapskaityti MB ,, (duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose ir tokiais veiksmais pažeidė: Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnį „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuriame nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama <..>; 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>“; 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 3 dalį, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“; Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 5 straipsnio „Bendrųjų apskaitos principų taikymas sudarant finansinę atskaitomybę“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Finansinė atskaitomybė turi būti sudaryta taip, kad teisingai atspindėtų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas“; Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283, 4, 10-12 punktų reikalavimus; Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 340, 4, 5 punktų (redakcija, galiojusi iki 2019 m. gegužės 1 d.) reikalavimus, todėl dėl nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti MB ,, (duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio už 2016 ir 2017 metus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų pakanka P. J. kaltei pagrįsti ir jo veika tinkamai bei pagrįstai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis P. J. prašo panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, nesant jo veiksmuose BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas); atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti specialistą bei skirti ekspertizę dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo; grąžinti iš jo 2017 m. lapkričio 11 d. patikrinimo metu paimtus 162 Eur.

3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, netinkamo įrodymų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Nuosprendis yra grindžiamas vien tik prielaidomis, nepagrįsta specialistės išvada, jos paaiškinimais, apžiūros protokolu, nesant jokių objektyvių jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Specialisto išvada, kuria rėmėsi apylinkės teismas, nepagrįsta, specialistė klaidingai vertino neinformatyvius liudytojų parodymus, rėmėsi savo subjektyvia nuomone. Teismas šiuos įrodymus vertino neobjektyviai, epizodiškai, selektyviai, neanalizuodamas ir nevertindamas juose pateiktų duomenų visumos, nelygindamas ir negretindamas jų su kitais byloje surinktais įrodymais.

3.2. Skunde cituojant teismų praktiką dėl specialisto išvados ar ekspertizės akto vertinimo, taip pat 2018 m. lapkričio 9 d. specialisto išvados atsakymą į užduoties 8 klausimą, pažymima, kad bendrovės neapskaitytos pajamos išvadoje nenustatytos, išskyrus du atvejus. Teigiama, kad specialistė, atlikusi tik preliminarų P. J. pajamų vertinimą, išvadoje kategoriškai konstatavo, jog dėl to, kad nuteistasis galimai nepagrindė piniginių lėšų turėjimo, iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio. Pažymima, jog specialistė R. R. atliko tik preliminarų P. J. pajamų vertinimą pagal VSDFV turimus duomenis ir VMI deklaracijas, neprašant ir nereikalaujant nuteistojo pagrįsti piniginių lėšų turėjimą. Atkreipiamas dėmesys, kad asmens galėjimas pagrįsti piniginių lėšų ar turto turėjimą gali būti vertinamas tik atlikus to asmens finansų tyrimą. Nuteistojo motina A. J. teisme patvirtino materialiai padėjusi sūnui, kai jis jau buvo pilnametis, nurodė, kad P. J. savo senelio prašė paskolinti lėšų verslo pradžiai, kurias vėliau pastarasis nuteistajam padovanojo. Jų šeimoje dovanojant nėra įprasta surašyti tai patvirtinančius raštelius. Be to, teismui buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenys apie apelianto uždirbtas pinigines lėšas užsienyje, apie mokesčių susigrąžinimą, gautą kreditą, kurie nebuvo vertinti nepagrįstai argumentuojant, kad kredito paėmimas nėra susijęs su kaltinimo laikotarpiu. Pasak nuteistojo, turėjo būti vertinamos jo paties bei jo šeimos narių pajamos, turtinė padėtis ir galimybės sukaupti turimą turtą per visą darbinę veiklą, o ne vien per pasirinktą laikotarpį.

3.3. Apeliantas kvestionuoja, kaip jo galimas negalėjimas pagrįsti piniginių lėšų turėjimą gali įtakoti MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių rodiklių nustatymą, kadangi bendrija yra atskiras subjektas. Jau po specialisto išvados pateikimo buvo apklausti bendrijos darbuotojai, specialistei buvo pateikti jų apklausų protokolai ir buhalterinių paslaugų teikimo sutartis. Pažymima, jog specialisto paaiškinimas gali būti vertinamas tik specialisto išvadai paaiškinti ir nelaikytinas savarankiška įrodymų rūšimi, todėl specialistės liudytojų parodymų vertinimas apžiūros protokole yra esminis proceso pažeidimas. Specialistė, vertindama liudytojų parodymus, o ne tik jais remdamasi, atliko teismo vaidmenį ir viršijo savo kompetencijas, pateikė spėjamojo pobūdžio išvadas, o teismas, rėmęsis šiuo apžiūros protokolu, padarė procesinį pažeidimą.

3.4. Apelianto manymu, specialisto išvada nagrinėjamoje byloje negali būti traktuojama kaip objektyvi dėl to, kad specialistė, vertindama liudytojų parodymus ir apskaičiuodama nupoliruotų automobilių kiekį, neatsižvelgė į tai, kad liudytojai N. B., E. S., K. R., A. B., V. A. bendrijoje dirbo tik po 20 val. per savaitę, o ne visą darbo dieną, kaip kad skaičiavo specialistė. Visi minėti liudytojai, išskyrus N. B., dėl darbo patirties trūkumo negalėjo teikti kvalifikuotų paslaugų, už kurias būtų mokamas atlygis, ir didžiąją laiko dalį prižiūrimi N. B. mokėsi. MB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo nuostolinga.

3.5. Atkreipiamas dėmesys, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ gautos pajamos turi būti siejamos ne su galimai nupoliruotų ar padengtų „nano“ danga automobilių skaičiumi, bet su konkrečiais atvejais, kuomet už suteiktas paslaugas buvo gautos pajamos. Šiuo atveju nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas nei vienas konkretus atvejis, kuomet bendrija laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. kovo 31 d. iš klientų gavo apmokėjimus grynaisiais pinigais už suteiktas automobilių plovimo, valymo, poliravimo, dengimo keramine „nano“ danga paslaugas, tačiau nesurašė pinigų priėmimą patvirtinančių dokumentų bei gautų pajamų neapskaitė bendrijos apskaitos registruose. Specialistė nurodė, kad konkrečių įrodymų apie neapskaitytas pajamas byloje nėra. Ji nepagrįstai susiejo bendrijos neva gautas pajamas su galimai nupoliruotais automobiliais. Nesant jokių konkrečių duomenų apie gautas ir neapskaitytas pajamas, teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl neapskaitytų pajamų ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

3.6. Apeliantas teigia, jog visos gautos pajamos už automobilių plovimo paslaugas buvo įtrauktos į sąsiuvinį, kuris buvo paimtas 2017 m. lapkričio 11 d. patikrinimo metu, o vėliau pagal minėtus sąsiuvinio duomenis buvo išrašomi pinigų priėmimo kvitai. Visos pajamos, išskyrus 2017 m. spalio 16 d. 9 Eur ir 2017 m. spalio 18 d. 5 Eur, buvo apskaitytos. Tai patvirtino liudytojai T. S. ir P. J.. Specialisto išvadoje taip pat buvo konstatuota, kad sąsiuvinyje nurodyti įrašai buvo pagrįsti bendrijos buhalterinėje apskaitoje pagal atitinkamas datas išrašytais apskaitos dokumentais – PVM sąskaitomis faktūromis ir pinigų priėmimo kvitais, išskyrus du atvejus. Pagal bendrijos buhalterinėje apskaitoje apskaitytus duomenis ir Aprašo 11 punktą, 2017 m. spalio 16 d.– lapkričio 22 d. laikotarpiu bendrija savo veikloje atsiskaitymams grynaisiais pinigais turėjo naudoti kasos aparatą. Apelianto manymu, vien kvitų neišrašymas mažareikšmei 14 Eur sumai ir kasos aparato nenaudojimas negali sukelti BK 222 straipsnio 1 dalies padarinių. Specialistė išvadoje taip pat nurodė, kad nustatytas neatitikimas galėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis ir nesukeliantis reikšmingų pasekmių.

3.7. Skunde teigiama, kad specialistės nurodyti teikiant plovimo paslaugas pažeisti teisės aktai yra prieštaringi. Jei jau bendrovė nesilaikė Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše nurodytų reikalavimų, tai tuo pačiu ji niekaip negalėjo nesilaikyti Pinigų priėmimo ir išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių. Teismo išvada dėl šių taisyklių nesilaikymo nepagrįsta. Padariniai, būtini inkriminuojant BK 222 straipsnio 1 dalį, dėl šio pažeidimo nebuvo nustatyti. Visos gautos pajamos buvo apskaitytos, todėl tyčia apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą nuteistojo veiksmuose nenustatyta. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio išvadas grindė liudytojų V. A., N. B., K. R., D. L. parodymais, tačiau šie asmenys laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, todėl jokių duomenų apie gautus pinigus, juos įdedant į sąsiuvinį, pateikti negalėjo.

3.8. Nuteistasis skunde teigia, kad tiek iš specialisto išvados, tiek iš apžiūros protokolo ir paaiškinimų bei apskaitos dokumentų matyti, jog pagrindinius MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinius rodiklius buvo galima nustatyti ir jie yra nustatyti. Visos finansinės operacijos ir įvykiai buvo nustatyti, nuo mokesčių administratoriaus ir specialistų ši informacija nebuvo nuslėpta. Nebuvo kliūčių atkurti pažeistus valstybės finansinius interesus administracinėmis priemonėmis.

3.9. Skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismo nuosprendžiu konfiskuoti 162 Eur negali būti laikomas konfiskuotinu turtu, nes byloje nebuvo nustatytos tokios faktinės aplinkybės, kad minėti rasti pinigai yra neapskaitytos pajamos. Dėl to jie negali būti laikomi nusikalstamos veikos rezultatu. Be to, daiktų, kurie yra naudojami iš esmės teisėtai, neuždraustai veiklai klausimas negali būti sprendžiamas taip pat kaip ir tais atvejais, kai veikla yra neteisėta.

Šalies argumentai

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, priimti išteisinamąjį nuosprendį. Prokurorė skundą prašė atmesti, kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. J. apeliacinis skundas tenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Be to, apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais.

6. Nagrinėjamu atveju P. J. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, todėl prašo panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir jį dėl šio nusikaltimo išteisinti. Apelianto teigimu, nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias BPK nuostatas, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl to neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai rėmėsi specialistės išvada ir jos paaiškinimais, kurie pagrįsti subjektyvia specialistės nuomone, nevertino apelianto paaiškinimų apie iš kitų šaltinių gautas pinigines lėšas, kurias naudojo MB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidoms, neatsižvelgė, kad visos už automobilių plovimo paslaugas gautos pajamos buvo įtrauktos į sąsiuvinį ir apskaitytos.

7. Nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje, numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139-628/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-158-689/2020 ir kt.). Nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų (tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų) padarymo atsiranda padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139-628/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123-1073/2020 ir kt.).

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad dirbdamas MB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovu, ir faktiškai vykdydamas kasininko pareigas, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą: iš MB ,, (duomenys neskelbtini)“ klientų gavo apmokėjimus grynaisiais pinigais už suteiktas automobilių plovimo, valymo, poliravimo, dengimo keramine ,,nano“ danga paslaugas, tačiau nesurašė jokių pinigų priėmimą patvirtinančių dokumentų, bei pinigų neapskaitė MB ,, (duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose, iš MB ,, (duomenys neskelbtini)“ klientų gavo apmokėjimus grynaisiais pinigais už suteiktas automobilių plovimo, valymo, poliravimo, dengimo keramine ,,nano“ danga paslaugas, tačiau nesurašė jokių pinigų priėmimą patvirtinančių dokumentų, informacijos apie ūkines operacijas nepateikė apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, dėl ko gauti pinigai buvo neapskaityti MB ,, (duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose; be to, nenaudojo kasos aparato ir neapskaitė gautų pajamų kasos aparatu, iš MB ,, (duomenys neskelbtini)“ klientų 2017 m. spalio 16 d. gavo 14 Eur už suteiktas automobilių plovimo paslaugas, tačiau nesurašė jokių pinigų priėmimą patvirtinančių dokumentų, informacijos apie ūkines operacijas nepateikė apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, dėl ko gauti pinigai, iš viso 14 Eur, buvo neapskaityti MB ,, (duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose, ir tokiais veiksmais pažeidė: 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnį, 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 5 straipsnį, Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283, 4, 10-12 punktų reikalavimus, Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 340, 4, 5 punktų (redakcija, galiojusi iki 2019 m. gegužės 1 d.) reikalavimus, ir dėl tokių veiksmų iš dalies negalima nustatyti MB ,, (duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio už 2016 ir 2017 metus.

9. Įrodymų vertinimo bendrosios taisyklės ir principai įtvirtinti BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas vertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka norint nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Išvada dėl asmenų parodymų patikimumo daroma įvertinus jų gavimo šaltinį (pirminiai ar išvestiniai), gavimo būdą (ar jie duoti gera valia, be pašalinės įtakos sugebant būti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių), parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

10. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis, taip pat atlikusi įrodymų tyrimą, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai P. J. veiksmus įvertino kaip nusikalstamus BK 222 straipsnio prasme ir nepagrįstai dėl šios nusikalstamos veikos padarymo jį nuteisė.

11. Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu P. J. kaltės nepripažino. Paaiškino, kad su M. P. įkūrė MB „(duomenys neskelbtini)“, abu buvo steigėjai, direktoriumi buvo jis, nes M. P. turėjo kitą įmonę, pradėjo vystyti verslą, nesisekė, su M. P. išsiskyrė. Po kelių mėnesių sugalvojo išsinuomoti automobilių plovyklą. Automobilių plovykloje buvo patikrinimas, atvyko policijos atstovai, darbuotojas nepadavė kvito už nuplautą automobilį ir dėl to pradėjo bylą. MB „(duomenys neskelbtini)“ užregistravo vasario mėnesį, išsinuomojo patalpas automobilių plovimui, dirbo pats, po to įdarbino T. S.. Vadovu buvo pats. Kai dirbo (duomenys neskelbtini), buvo užsiimama automobilių poliravimu, (duomenys neskelbtini) buvo automobilių plovimas. Pajamas galima matyti buhalterinės apskaitos dokumentuose, buvo išrašomi lapai. Pajamos buvo nedidelės, visus mokesčius mokėdavo iš savo asmeninių lėšų. Buvo dirbama 4 mėnesius vasaros sezonu, iki balandžio vyko statybos darbai. Lėšas skolinosi iš senelio, paskolino 10 000 Eur, buvo užsidirbęs užsienyje, dirbo kitoje įmonėje. Ėmė kreditą iš kredito įmonės. Plovykla nenešė jokio pelno, visą sezoną lijo. Atsiskaitymai buvo grynais pinigais. Kai išsinuomojo patalpas, kasos aparato nebuvo, skambino mokesčių inspekcijai pasikonsultuoti, sakė, kad užtenka klientui išrašyti pinigų priėmimo kvitą, kasos aparatas nebūtinas. Kai dirbo (duomenys neskelbtini), buhalterinę apskaitą tvarkė pats su kito žmogaus pagalba. Nuo 2017 metų pasisamdė buhalterinės apskaitos įmonę. Dirbo pats, pats plovė mašinas, į sąsiuvinį užsirašydavo, gal ir neišrašė to kvituko. Apskaita buvo vykdoma. Poliravimas buvo sutarus su klientu kainą, kai padarydavo automobilį, išrašo sąskaitą arba siunčią klientui sąskaitą elektroniniu paštu. Gautus pinigus paskirstydavo kur reikėdavo. Viskas būdavo vedama į sąsiuvinį. Poros kvitukų neišrašė. Būdavo, kad per savaitę nupoliruodavo vieną automobilį, būdavo – kas nei vieno. Žiemos sezonu automobilių iš viso nebūdavo, tai normalu, kad sąskaitų tuo metu nebūdavo. Jei verslas būtų toks pelningas, kaip teigiama byloje, tai nebūtų jo metęs po 11 mėnesių. Sertifikatus įteikdavo klientams kaip garantą už atliktą darbą, išrašydavo jį kartu su sąskaita faktūra. Darbuotojai buvo apmokomi. N. B. turėjo šiame darbe patirties, jis apmokydavo kitus žmones, jiems paaiškindavo. Poliruoti mokydavosi ant savu, draugų, tėvų automobilių. Apmokant darbuotojus jiems už darbą nemokėdavo. N. B. iš darbo atleido 2016 metų rudenį, nes jis išvyko į užsienį, automobilių plovykloje kasos aparato nebuvo, visas gautas pajams įtraukdavo į sąsiuvinį. Išrašydavo kvitus ir juos pateikdavo buhalterinės apskaitos įmonei. Išrašyti kvitai ir buvo nurodomi sąsiuvinyje. Įmonės veikla sustabdyta 2017 metais. Tuo laikotarpiu buvo paėmęs kreditą iš kredito bendrovės (duomenys neskelbtini). Mažoji bendrija jam pinigų nėra skolinga. Kiek yra išleidęs pinigų bendrijai, kiek gavęs pajamų, nesidomėjo. Reikia klausti buhalterės, sąskaitas matydavo. Darbuotojams mokėdavo pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Atlyginimo dydį skaičiuodavo buhalterė. Atlyginimas buvo minimalus. Mokama grynaisiais pinigais, įforminama algalapiais, parašus paimdavo pats arba M. P.. Iš pradžių kasos knygą turėjo, ją pildė. Kasos tvarkymas priskirtas jam, kaip direktoriui. Į kasos knygą įrašydavo pajamas, išlaidas. Knyga buvo laikoma biure. Pinigų niekada nebuvo, visada dirbo nuostolingai. Mokėdavo iš savo asmeninių pinigų. Savo pinigų, asmeninių ar paskolintų, nedeklaravo, nes nežinojo, kad reikia deklaruoti. Dovanų taip pat nedeklaravo, nes nežinojo, kad reikia (4 t. b. l. 179–181).

12. Liudytoja V. A., apklausta pirmosios instancijos teisme, parodė, kad su P. J. veda bendrą ūkį. Dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“. Dirbo prieš pora metų, atrodo spalio-lapkričio mėnesiais. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai sakė, kad jai nebuvo įdomu, kiek automobilių aptarnaudavo, kokios būdavo kainos. Su tuo ji neturėjo jokios sąsajos. Buvo įdarbinta administratore, bet realiai atvažiuodavo po savo pagrindinės darbovietės kelioms valandoms sutvarkyti biurą ir garažą. Jei pasitaikydavo koks klientas, pasiūlydavo kavos, kol lauks. Buvo atliekamas poliravimas, dengimas nano danga. Kaip klientai atsiskaitydavo už paslaugas, informacijos neturi. Yra tekę matyti, kad iš kliento paimami gryni pinigai, išrašomi dokumentai. Kokie dokumentai buvo išrašomi, negali teigti, ne jos reikalas. Kai ji buvo įdarbinta, buvo vienas pagrindinis darbuotojas, pavardė lyg B. Iš pradžių klientų buvo tikrai mažai. Įmonė yra (duomenys neskelbtini) g., skaičiaus nurodyti negali. Įmonę įkūrė P. J. ir M. P.. Tikslios įkūrimo datos pasakyti negali. Jai buvo mokamas 200 Eur atlyginimas pervedant į banko sąskaitą. Negali pasakyti, ar darbo sutartis terminuota, ar ne, reikia žiūrėti sutartį. Kas tvarkė buhalterinius dokumentus, nežino. Kai tvarkydavo garažą, dokumentai būdavo sudėti ant stalo. Sudėdavo juos į krūvelę, kas tvarkydavo, nežino. Tuo metu, kai dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“, kartu su P. J. dar negyveno. Neatsimena, kiek būdavo automobilių per dieną. Ji būdavo ne visą dieną. Jos darbo laiku geriausiu atveju pasitaikydavo vienas klientas, ir tai ne kiekvieną dieną. Tikslaus laikotarpio išskirti negali. Kieme pilna automobilių ir ji negali pasakyti, kurie važiuoja į garažą, ar jie klientai, ar tai draugų automobiliai. Toje vietoje yra garažų masyvas, veterinarijos klinika, plovykla, skalbykla, pilna įmonių. P. J. į biurą užsukdavo. M. P. būdavo. Ką M. P. veikdavo, nežino, jis turėjo įmonę, rūpinosi nano technologijomis. Mano, kad klientai atvykdavo pas jį. Neturėjo informacijos, kurie klientai atvykdavo dėl poliravimo, o kurie pirkti nano dangą. P. J. tuo metu dar dirbo „(duomenys neskelbtini)“ pas G. N.. Biure P. J. lankydavosi 15-16 valandą, ji dažniausiai vykdavo kartu. Kiek teko matyti, P. J. kartais išrašydavo dokumentus ir paimdavo pinigus. Laikotarpio išskirti negali. Kai ji dirbo, dar dirbo ir N. B.. Jis apmokydavo kitus, pažiūrėdavo, ar darbas tam žmogui tinka, ar jis sugeba. Būdavo ir taip, kad automobilių visai nebūdavo ir nereikėdavo važiuoti. Apie tai informuodavo P. J. arba M. P.. M. P. bendravo su klientais (4 t. b. l. 135, 136).

13. Liudytojas N. B., apklausiamas pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, parodė, kad dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, gali būti, kad dirba nuo 2016 metų. Yra autošaltkalvis, buvo įdarbintas poliruotoju. MB „(duomenys neskelbtini)“ yra (duomenys neskelbtini). Per mėnesį gaudavo 400 Eur atliginimą, mokama įvairiai, pervedinėjo į kortelę. Per dieną nupoliruodavo skirtingai, būdavo, kad puse automobilio ar ketvirtadalį. Neturi supratimo, kaip būdavo atsiskaitoma už automobilio aptarnavimą. Jis tik padarydavo darbą. Buhalteriją tvarkė direktorius. 2016-2017 metais direktoriumi buvo P. J.. Jis pats pinigų iš klientų nėra paėmęs, tai daryti jam nepriklauso. Jie visi susimokėdavo nuėję į viršų, o kaip susimokėdavo, tik jiems žinoti. Antrame aukšte buvo biuras, ten vyko atsiskaitymai. Antrame aukšte būdavo direktorius ir padėjėjas ar buhalteris, nežino, kaip jį vadinti. Tai M. P.. P. J. ir M. P. būdavo kartu. Poliravimo kainos prasideda nuo 60 Eur. Įvardinti kainą sudėtinga. Perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti N. B. parodymai, kad 2016 m. dirbo MB „(duomenys neskelbtini). Darbo valandos būdavo nuo 8 val. iki 17 val. Poliruodavo automobilius, kelis kartus yra dengęs nano danga. Nupoliruoti automobilį užtrunka nuo 3 iki 15 val. Per savaitę nupoliruodavo nuo 3 iki 5 automobilių. Nežino, ar poliruodavo fizinių, ar juridinių asmenų automobilius, nes jau rasdavo paliktą automobilį ir raktelius. Pats sąskaitų neišrašinėdavo, nedirbo su grynais pinigais. Būdavo, kad paimdavo pinigus, bet tik tuo atveju, kai nebūdavo direktoriaus ir žmogus tai būdavo sutaręs su jo (liudytojo) darbdaviu. Tikslių poliravimo kainų nurodyti negali, nes tai priklauso nuo automobilio modelio, spalvos, dydžio. Kainos gali svyruoti nuo 50 Eur iki 450 Eur. Pats atsiskaitymų ir sąskaitų išrašymų nematydavo. Medžiagas darbui pirkdavo P. J. (1 t. b. l. 44, 45). Liudytojas N. B. patvirtino, kad yra ėmęs iš klientų pinigus kai nebūdavo direktoriaus, yra indas, ten padėdavo pinigus. Kvitą siūlydavo, bet jei žmogui nereikia, tai jo nebruka. Iš esmės visą laiką sąskaitas išrašydavo. Sąskaitas greičiausiai išrašydavo direktorius. Jis su klientu nesitaria. Jei vadovo nėra, gali paskambinti ir paklausti, kiek paimti pinigų. Vadovas pasakydavo, kiek paimti, klientas nereguliuoja. Medžiagas darbams duodavo vadovas. Dažniausiai išduoda dienai. Kaina nuo sunaudotų medžiagų kiekio dažniausiai nesikeičia. Atsiskaityti už sunaudotas medžiagas nereikalavo. Jokių medžiagų panaudojimo ataskaitų, nurašymo aktų nepildė. Kas atveždavo medžiagas, nežino, pirkdavo, kur pigiau. Medžiagas atveždavo į garažą ir jis pasiimdavo, kiek reikia, niekam neatsiskaitydavo. Vieną automobilį poliruodavo 2-3 dienas. Per savaitę nupoliruodavo 2-3 automobilius. Vieno automobilio nupoliravimas užimdavo nuo 20 minučių iki 4 dienų. Yra tekę apmokinti kelis žmones. Savarankiškai dirbti neleido niekam. Atlyginimas buvo nustatytas, gaudavo pinigus pavedimu, nekreipė dėmesio iš kur būdavo pervedimai. Grynais atlyginimo negaudavo. Šiuo metu dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ pagal individualią veiklą ir nuomojasi iš to žmogaus patalpas (4 t. b. l. 136, 137).

14. Liudytoja A. I. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje parodė, kad P. J. buvo klientas, 2017 metais ji tvarkė jam buhalterinę apskaitą. Su MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta sutartis. P. J. atveždavo dokumentus, juos sutvarkydavo ir pateikdavo deklaracijas VMI ir Sodrai. Tik sutraukdavo informaciją, pavedimų nedaro, prisijungimų prie klientų banko sąskaitų neturi, neatlieka pirkimų, nevykdo kasos operacijų. Apskaito pirkimo sąskaitas, pardavimo sąskaitas, grynų pinigų operacijas, padaro ataskaitas, skaičiuodavo darbo užmokestį darbuotojams ir teikdavo deklaracijas. Turi 40 įmonių, sunku pasakyti, kaip buvo mokamas darbo užmokestis darbuotojams. Suskaičiuoja algas ir duoda klientui informaciją, moka grynais per kasą arba pavedimu. Tai paties kliento sprendimas. Teikė visas MB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijas. Pirminius dokumentus suvesdavo apskaitininkės. Už paslaugas buvo mokama 100 Eur per mėnesį, mokėjo pavedimu arba grynais. Prašo, kad klientas mėnesiui pasibaigus iki 10 dienos atvežtų dokumentus. P. J. dokumentus atveždavo įvairiai, kartais kiekvieną mėnesį, kartais rečiau. Atveždavo pirkimo sąskaitas faktūras. Negali pasakyti, ką pirkdavo. Pirkimo sąskaitas suvesdavo apskaitininkės. Deklaracijas teikdavo per elektroninę deklaravimo sistemą. Pardavimo sąskaitas traukdavo į programą. P. J. duodavo informaciją, pasakydavo, kokiai sumai išrašyti pardavimo sąskaitas ir ji išrašydavo. Išrašytas sąskaitas siųsdavo elektroniniu paštu arba atvažiuodavo pasiimti. Visas pateiktas sąskaitas įtraukdavo į registrus. Tvarkomu laikotarpiu sumos nebuvo didelės. P. J. buvo pristabdęs veiklą, gal persikraustė iš vienų patalpų į kitas, tiksliai negali pasakyti (4 t. b. l. 138, 139).

15. Liudytojas K. R. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje parodė, kad 2016 m. vasarą trumpą laiką buvo įdarbintas MB „(duomenys neskelbtini)“. Dirbo pusantro mėnesio ir ne visas dienas. Buvo sutarta, kad kai turės noro ir laisvo laiko, gali ateiti ir pasidaryti. Tai buvo antraeilės pareigos, kokią etato dalį dirbo, negali pasakyti. Pavalydavo mašinas arba poliruodavo. Turėjo pagrindinį darbą ir MB „(duomenys neskelbtini)“ važiuodavo savo ar savo tėvo mašiną „padaryti“. Klientų mašinų „nedarydavo“, tik pavalydavo. Per savaitę 100 Eur neuždirbo. Kiek buvo įrašyta sutartyje, nepamena, praėjo 4 metai. Atlyginimą mokėjo grynais. Už automobilių pavalymą su juo niekas neatsiskaitinėdavo, atsiskaitinėjančių klientų nematydavo. Už smulkias paslaugas mokėdavo vietoje, kitų dalykų nematė. Už plovimą pinigus dėdavo į bendrą dėžutę. Už paslaugas atsiskaitymas vykdavo grynais. Būdavo išrašinėdavo kvitus. Garažas buvo apačioje, o biuras viršuje. Kažkurie klientai eidavo į viršų ir ten atsiskaitydavo. Smulkius apačioje pasiimdavo direktorius. Garaže buvo galima valyti dvi mašinas. Ne visada dvi atvažiuodavo. Nepamena, ar abi mašinas „darydavo“ vienas žmogus. Kainos buvo standartinės, lempų poliravimas 10 Eur, plovimas 5-6 Eur. Kiek kainuoja nupoliravimas, nežino, neteko to daryti. Medžiagos būdavo sudėtos sandėlyje, viskas tame pačiame garaže sudėta. Poliravimo nedarydavo, tik jeigu savo automobilį poliruodavo. Ant savo automobilio mokėsi poliruoti. Tėvo mašiną buvo atsivaręs. Leido mokytis daryti sau. N. B. žiūrėdavo, kaip atlieka darbą. Tokio darbo jis anksčiau nebuvo dirbęs, mokėsi. Klientų paieška nesirūpino. Kiek per dieną surinkdavo pinigų į dėžutę, nepamena. Tarkim 10 Eur per dieną. Ne kiekvieną dieną atvažiuoja lempų poliruoti. Į MB „(duomenys neskelbtini)“ daugiausiai atvažiuodavo automobilių poliruotis. Jei vienas automobilis būdavo per dieną, tai būdavo gerai. 2016-2017 metais įmonei vadovavo P. J.. P. J. ne visą laiką būdavo. Biure būdavo arba P. J., arba M. P.. Kartu dar dirbo N. B. ir dar vienas, kurio čia nėra. Toje įmonėje šiuo metu nedirba. Su P. J. nelabai bendrauja. Finansinius dokumentus įmonėje turbūt žiūri buhalteriai, nežino. Medžiagų neužsakinėjo (4 t. b. l. 139, 140).

16. Liudytojas M. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad P. J. pažįsta, su juo buvo bendrasavininkas, įmonė teikė poliravimo paslaugas. Įmonę įsteigė internetu, kiek jie įdėjo pinigų, nepamena. Kaip pasiskirstė funkcijas, nepamena. Įmonės adresas (duomenys neskelbtini). Neatsimena, kaip būdavo atsiskaitoma už paslaugas. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes nurodė teisingai. Perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti M. P. parodymai, kad 2016 metų pradžioje su P. J. įsiteigė MB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo tik narys, pats bendrijoje nedirbo. Turi įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. P. J. supirkdavo medžiagas, samdydavo darbuotojus, tvarkydavo buhalterinę apskaitą. Nežino, kiek buvo įdarbinta darbuotojų. Buhalterinių dokumentų nematė, nebuvo įdomu. Į MB „(duomenys neskelbtini)“ atvykdavo tik kartais ir trumpam. P. J. nesakydavo kaip sekasi. Tikslių automobilių skaičių nežino, kiek uždirbdavo taip pat nežino. Į verslą investavo po 600 Eur, P. J. gal daugiau, bet verslas nebuvo perspektyvus, po pusmečio nustojo domėtis MB „(duomenys neskelbtini)“ veikla. MB „(duomenys neskelbtini)“ naudojo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos faktūros formą. Šią formą P. J. davė jis. Pats keletą kartų yra pasirašęs sąskaitose faktūrose. Galėjo keletą kartų paimti pinigus iš klientų, išrašyti sąskaitas faktūras, tačiau jei taip ir buvo, tai buvo vienetiniai atvejai. Negali pasakyti kur P. J. laikydavo už teiktas paslaugas gautus pinigus, specialios vietos biure tam nebuvo. MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo ir veikla rūpinosi P. J.. Nėra žinoma apie tai, kad P. J. į verslą būtų investavęs savo pinigus ar ėmęs paskolą. Jis apie tai nieko nėra sakęs (1 t. b. l. 37-40). Liudytojas patvirtino, kad davė teisingus parodymus, jų papildyti nenori. V. A. pažįsta. Nežino, ką ji veikdavo salone. Yra ją matęs, nepamena, ką ji veikdavo. Jis darbų neprižiūrėjo. Reikia klausti direktoriaus, ar jis dirbo. Keletą kartų yra paėmęs pinigus iš klientų. Kas čia tokio, kad su „Nano danga“ logotipu davė sąskaitas. Jam pačiam kažkas irgi davė. Sąskaitas už paslaugas išrašydavo. P. J. naudodavo formą, kad sąskaitą išrašyti. Prekes imdavo iš tiekėjų. Tuo metu jis pastomis neprekiavo, prekiavo dangomis. Visais atvejais išrašydavo dokumentus, jeigu paimdavo pinigus. Tikriausiai pinigus ir dokumentus nunešdavo į biurą. Medžiagų AB „(duomenys neskelbtini)“ neužsakydavo, nepamena. Gali būti atvejų. Tikriausiai kažkas iš darbuotojų užsakydavo ar P. J.. Dažniausiai tiekėjai važinėja pas klientus ir siūlo. Vienam automobiliui gali reikėti 6 litrų pastos, gali su 6 litrais ir du automobiliu „padaryti“. Tai individualu. Priklauso nuo automobilio, produkto. Tai praktiškai sezoninis darbas. Nuo rudens iki pavasario vidurio niekas nevyksta. Buvo atvejų, kai rūpinosi MB „(duomenys neskelbtini)“ klientų paieška, nukreipdavo juos ten. Poliravo savo mašiną, gali būti ir artimųjų mašinas (4 t. b. l. 140,141).

17. Liudytojas L. U., duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, nurodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ tiekė medžiagas. Labiau žino M. P., kaip įmonės vadovą. Medžiagas tiekdavo 2016 metais. Tiekė poliravimo medžiagas. Poliravimui reikalinga poliravimo pasta, šveitimo lapeliai. Bendrovė užsiėmė poliravimo sritimi. Į (duomenys neskelbtini) važiuodavo dažniausiai kas savaitę, užsakymai būdavo į savaitę kartą maždaug. Atsiskaitymai vykdavo pavedimu arba orderiu. Užsakymai buvo nedideliais kiekiais. Perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti L. U. parodymai, kad nuo 2015 metų dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu. MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo klientas. Į minėtą saloną prekes pristatydavo, kai gaudavo užsakymą telefonu. Pristatydavo kartą į savaitę ar kartą į dvi savaites. Prekes užsakydavo arba salono darbuotojas, arba iš matymo pažįstami M. P. ar P. J.. Atvykus nuolat dirbdavo vienas poliruotojas. Yra matęs ir kitų vaikinų, tačiau tvirtinti, kad tai pagalbiniai darbuotojai, negalėtų. Pateiktose sąskaitose pasirašydavo darbuotojas, vykdantis poliravimo darbus, arba M. P. ar P. J. (1 t. b. l. 89, 90). Liudytojas patvirtino, kad jie teisingi. Nurodė, kad yra vadybininkas. Apskaitos nevesdavo, tai darydavo buhalterė. Orderius jis paimdavo. Iš kur duodavo pinigus, negali pasakyti. Už prekes atsiskaitydavo P. J. arba M. P.. Kiti darbuotojai pinigų nemokėdavo. Prekes priimdavo arba M. P., arba poliruotojas, tas, kas tuo metu būdavo. Nepamena, ar prekes yra priėmęs P. J.. M. P. prekes užsakydavo telefonu. P. J. yra kažką užsakęs. Metų laikas užsakymams įtakos turi. Nuo kovo mėnesio yra prekybos atsigavimas, padidėja užsakymų skaičius. Iš praktikos žino, kad iš vieno litro galima nupoliruoti 6 automobilius. Taip yra sakę klientai. Pats nepoliruoja. Didesniam automobiliui reikia daugiau poliravimo medžiagos (4 t. b. l. 154, 157).

18. Liudytojas E. S. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje parodė, kad maždaug 2016 metais teko dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“. Tiksliai pasakyti, nuo kada iki kada dirbo, negali. Ten daugiau mokėsi, negu dirbo. Užsiimdavo automobilių priežiūra – paklijuoji kėbulą, paruoši automobilį darbui. Darbo sutartis buvo, bet jos neskaitė. Tiesiog pasirašė. Su juo atsiskaitinėjo grynais pinigais. Sumos buvo simbolinės. Reikėdavo susitvarkyti darbo vietą, apklijuoti automobilį, paruošti poliravimui. Per dieną tekdavo aptarnauti vieną automobilį. Nežino, kaip iš klientų buvo paimami pinigai. MB „(duomenys neskelbtini)“ pradirbo apie mėnesį. Tuo metu vadovavo M. P. ir P. J.. Be jo buvo dar du darbuotojai. Užsiimdavo poliravimo darbais. Per savaitę pavykdavo uždirbti 125 Eur. Atsiskaitymas buvo su vadovu. Jam buvo du vadovai – P. J. ir M. P.. Medžiagų užsakymas buvo iš kažkokios firmos. Į patalpas telpa du automobiliai. Kiek automobilių būdavo, negali pasakyti. Jam sumokėdavo M. P.. Neatsimena ar pasirašydavo už sumokėtus pinigus. Dirbo su N., nežino jo pavardės. Kai padarydavo savo darbą, būdavo laisvas. Jis vieną automobilį tvarkydavo, N. kitą. MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo (duomenys neskelbtini) g., skaičiaus nepasakys. Tikslaus darbo laiko neatsimena. Nežino, kokie įkainiai buvo už paslaugas. Svyravo nuo 40 Eur iki 100 Eur ar 120 Eur. Dirbo apie mėnesį. Prieš pradėdamas dirbti patirties neturėjo. Dirbdamas mokėsi. Sumokėdavo už tai, kiek padarydavo. Yra poliravęs savo automobilį, ant jo mokėsi. Poliravimą vykdė savarankiškai, prižiūrimas N. Būdavo duodamas automobilis, kuriuo reikėjo pasirūpinti. Poliravime yra 3 etapai. Poliravimui būna 2 buteliukai po 1 litrą. Du buteliukai būdavo 5-6 automobiliams. Buteliukų užtekdavo priklausomai nuo to, kaip dirbi ir nuo automobilio būklės. Kai dirbo įmonėje, buvo pavasaris. Klientų paieška nesirūpino (4 t. b. l. 157,158).

19. Liudytojas A. B. teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme parodė, kad jam žinoma, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ užsiimdavo automobilių priežiūra, jų padengimu, poliravimu, valymu, blizginimu. Daugiau nieko nežino, buvo tik pagalbinis darbuotojas. Dirbo puse etato. Dirbo gal prieš 2 metus. Surado skelbimą per draugą. P. J. įdarbino legaliai. Dirbo gal puse metų. Buvo pagalbinis, palaikydavo, padėdavo. Dirbo dviese. Per dieną atvažiuodavo 1-2, gal 3 automobiliai. Tikslių kainų nepasakys. Pinigų nepriimdavo, tik padėdavo kitiems. Ikiteisminio tyrimo metu atsiminė geriau. Perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duotus A. B. parodymai, kad 2016 metais dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“. Dirbo apie puse metų. įdarbino P., pavardės nežino. Kokios pareigos sutartyje nežino, tačiau dirbo pagalbiniu darbuotoju. Dirbo tik puse etato, nes pagrindinė darbovietė buvo kita. Darbo vieta buvo garažas, kuriame tilpdavo du automobiliai. Kartu dirbo dar vienas asmuo, kurio vardas N. N. poliruodavo automobilius, o jis padėdavo. Per puse dienos su N. nupoliruodavo 1-2 automobilius. Yra buvę, kad ir 3 automobilius. Tačiau būdavo pusdienį, kai arbo neturėdavo. Vidurkis buvo 2 automobiliai per puse darbo dienos. N. dirbo pilnu etatu, kiek jis nupoliruodavo automobilių, nežino. Už nupoliruotus automobilius klientai atsiskaitydavo su P. Kokius dokumentus užpildydavo P., nežino, nes to niekada nematė. Yra buvę, kad klientai perduodavo pinigus ir juos tada perduodavo P. Tai būdavo retai ir būdavo sutarta su P. Kainas klientai derindavo su P. Vidutiniškai automobilio poliravimas kainuodavo apie 120 Eur. jei reikėdavo padengti nano danga, kaina pakildavo dar 40 Eur kaina galėjo skirtis nuo automobilio dydžio, modelio, būklės. Atlyginimas nuo automobilių skaičiaus nepriklausė, pinigai buvo pervedami į sąskaitą (1 t. b. l. 59, 60). Liudytojas juos patvirtino, nurodė, kad darbą susirado internetu. Klientų paiešką nesirūpino. Klientų atsiskaitymas vykdavo per šefą. Šefas buvo P. J.. Kaip vykdavo atsiskaitymas, jis nežino (4 t. b. l. 176).

20. Liudytojas D. L. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje parodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo gal dvi savaites, nes po to jie susipyko. Daugiau dirbo, kai direktorius buvo M. P.. Negali pasakyti nei gero, nei blogo. Mėnesį laiko mokėsi, nes nebuvo gabus šiam darbui. Pradirbo dvi savaites. Dirbo ir mokėsi, po to gaudavo pavienių darbų. Neatsimena, ar atlyginimą gaudavo prie P. J., ar prie M. P.. Atsimena nesutarimą, išsiskyrė P. J. ir M. P.. Pas M. P. dirbo 3 mėnesius. Dirbo (duomenys neskelbtini) centre. Mokymai truko apie 3 savaites. Po 3 savaičių mokymosi buvo įdarbintas. Buvo įdarbintas MB „(duomenys neskelbtini)“, dirbo 2 savaites. MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo (duomenys neskelbtini) g., gal Nr. (duomenys neskelbtini). Užmokesčio už mokymą negavo. Gavo užmokestį už 2 savaites, gavo grynais. Įmonė specializavosi automobilių poliravime. Per dieną atvažiuodavo vienas automobilis. Be poliravimo automobiliai dar buvo dengiami nano danga. Kai atėjo dirbti, sezonas dar nebuvo prasidėjęs, nebuvo daug darbo. Per savaitę atvažiuodavo 3-4 automobiliai. Kainos poliravime buvo nuo 100 Eur. Darbo sutarties neskaitė. Atsiskaitymas už darbus buvo grynais arba pavedimu. Su pinigais jis nedirbo. Perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti D. L. parodymai, kad 2017 metais dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“. savininkai buvo M. P. ir P. Dirbo trumpą laiką, pavasarį, tikslaus laikotarpio nurodyti negali. Kokios pareigos buvo darbo sutartyje, nežino, bet poliruodavo automobilius, darbo valandos buvo nuo 9 val. ryto iki 18 val. vakaro. Kartu dirbo asmuo, vardu N. Atlyginimas priklausė nuo pelno. Gaudavo 30 procentų nuo nupoliruoto automobilio kainos. Uždirbdavo apie 150 Eur į savaitę. Pats nupoliruodavo labai mažai automobilių, nes realiai mokėsi. Vidutiniškai nupoliruodavo vieną automobilį per dieną. N. dirbo greičiau, nupoliruodavo vidutiniškai du automobilius. Yra tekę poliruoti 50 automobilių žibintų porų, juos nupoliravo per dieną klientai atsiskaitydavo su M. arba P. Atsiskaitymo proceso nematydavo. Nematydavo ir kokie dokumentai būdavo surašomi klientams ir ar buvo surašomi. Vieno automobilio poliravimo kaina būdavo nuo 100 Eur iki 400 Eur. Kaina priklauso nuo automobilio būklės, modelio, spalvos. Kainas nustatinėdavo P. arba M. Yra girdėjęs, kad kai kreipdavosi įmonės, jos prašydavo sąskaitų faktūrų, o kai fiziniai asmenys ir sąskaitų nereikėdavo, kaina būdavo kita – be PVM. Tai klientams sakydavo ir P., ir M. MB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo labai trumpai, nes pradėjo dirbti pas M. bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t. b. l. 69, 70). Liudytojas nurodė, kad juose yra netikslumų, juos surašyti labai padėjo tyrėja. Jis tik pradėjęs dirbti, negalėjo padaryti vieno automobilio per dieną, nes tai yra sunku. Apie PVM sąskaitas faktūras yra nugirdęs pora kartų. Tačiau neatsimena, ar šį pokalbį girdėjo dirbdamas pas M. P., ar pas P. J.. Neatsimena, ar žibintai buvo pas P. J., ar pas M. P.. P. J. atvažiuodavo į tą įmonę, jį matęs gal 3 kartus. Jis (liudytojas) klientų paieška, medžiagų užsakymais neužsiėmė. Kiekvienam automobiliui reikia skirtingo kiekio medžiagų. Vienam automobiliui medžiagų savikaina yra apie 30 Eur. „(duomenys neskelbtini)“ darbo tvarka pas M. P. buvo kitokia. Po to su M. P. gerai sutarė. Kokia buvo tvarka dėl apskaitos tvarkymo, sąskaitų išrašymo, nežino (4 t. b. l. 176, 177).

21. Liudytojas T. S., apklausiamas pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, parodė, kad teko dirbti plovykloje, kai buvo patikrinti policijos pareigūnų. Tikrinami buvo dėl to, kad neturėjo kasos aparatų, čekių. Galėjo būti „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) g. Jis (liudytojas) plovė automobilius, dirbo apie mėnesį. Prieš kiek laiko tai buvo, negali pasakyti. Automobilius plovė iš išorės. Automobilius plovė vienas. Kartais padėdavo direktorius P. J.. Darbo laikas buvo nuo 9.00 val. iki 18.00 val. Darbo užmokestis buvo kartą per savaitę. Neatsimena, kiek mokėdavo. Kartais klientas atsiskaitydavo grynais pinigais, juos dėdavo į knygutę, pinigus pasiimdavo P. J.. Išrašydavo kvitukus, kad paimti pinigai, kad nuplautas automobilis. Kai būdavo vienas, kvitukų neišrašinėdavo. Kvitukai buvo firmos lapai, nežino kas juose būdavo parašyta. Kiek kainuodavo automobilio nuplovimas, neatsimena. Per dieną nuplaudavo gal 5 automobilius. Direktorius P. J. atvažiuodavo dažnai. Perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti T. S. parodymai, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ plovėjo pareigose dirbo nuo 2017 m. spalio 16 d. iki maždaug 2017 m. lapkričio 25 d. Automobilius plaudavo vienas, kartais padėdavo direktorius P. J.. kasos aparato nebuvo, nes, kiek žino, jis nebuvo reikalingas. Nuplovęs automobilį pinigus padėdavo į tam skirtą dėžutę, o apie suteiktą paslaugą įrašydavo į sąsiuvinį. Tik klientui pareikalavus direktorius išrašydavo pinigų paėmimo kvitą. Jis pats kvitų nerašė. Gavęs pinigus iš kliento juos paduodavo direktoriui, įrašydavo apie paslaugą į sąsiuvinį ir, kiek žinoma, direktorius pagal sąsiuvinį sutikrindavo pinigus bei išrašydavo neišrašytus pinigų priėmimo kvitus. 2017 m. lapkričio 11 d. nuplovė vienintelį automobilį ir už suteiktas paslaugas gavo 3 Eur, tačiau kasos čekio „neišmušė“, nes kasos aparato neturėjo ir jo nereikėjo. Išrašyti pinigų priėmimo kvitą nespėjo, nes iš karto po atsiskaitymo už suteiktas paslaugas prisistatė pareigūnai, be to, automobilio vairuotoja kvito nereikalavo. Apie gautus 3 Eur būtų įrašęs į sąsiuvinį ir pinigus atidavęs direktoriui, kuris išrašytų pinigų priėmimo kvitą. Tuo metu P. J. buvo išvykęs. 162 Eur buvo davęs direktorius, kad jis šiuos pinigus atiduotų po pietų atvyksiančiam asmeniui, kuris turėjo suteikti nuotekų ištraukimo paslaugas. Patikrinimo metu iš susijaudinimo gal pasakė netiksliai, o gal pareigūnas ne taip suprato, kad 162 Eur yra duoti žmogaus, kad perduoti direktoriui, nors buvo atvirkščiai – direktoriaus duotus pinigus jis turėjo perduoti kitam asmeniui, kuris turėjo suteikti paslaugą (1 t. b. l. 86, 87). Liudytojas juos patvirtino, paaiškino, kad P. J. atvykdavo darbo dienos pradžioje. Jis (liudytojas) iš klientų paimtus pinigus surašydavo į sąsiuvinį. Pinigų priėmimo kvito neišrašinėdavo. Kasos aparato nebuvo. Už plovimą gautas lėšas perduodavo P. J.. Visa tai būdavo surašyta į sąsiuvinį (4 t. b. l. 177, 178).

22. Liudytoja A. J. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje parodė, kad tiek ji, tiek jos sutuoktinis visą laiką turėjo darbą, nuo šių metų pradžios dirba (duomenys neskelbtini), visos gautos pajamos yra deklaruojamos. P. J. dirbo (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, paskutiniu metu susikūrė savo versliuką. P. J. (duomenys neskelbtini) dirbo 2003-2004 metais, tiksliai neprisimena. Yra materialiai padėjusi P. J. tuo metu, kai jis jau buvo pilnametis. Materialiai visada vaikams padėdavo, kai jiems reikia. P. J. prašė jos tėčio, savo senelio, paskolinti pinigų verslo pradžiai. Tėtis jam pagelbėjo, po to tuos pinigus jam padovanojo. Prašė paskolinti 10 000 Eur, kiek paskolino, nežino. Šeimoje nėra įprasta, kad už kiekvieną dalyką, kurį padovanoja, reikia rašyti raštelį. Neskaičiavo, kiek vaikams yra padovanojusi. Nežino apie P. J. paskolas, kreditus. Nežino, ar verslui ėmė paskolą. MB „(duomenys neskelbtini)“ kūrimo aplinkybės nėra žinomos, gal tai buvo 2015-2016 metais. Su kuo kūrė verslą, nežino. Nežino, ar P. J. skolinosi pinigus dar iš ko nors. Nei karto nebuvo nuvykusi pas P. J. į darbą. P. J. pareidavo namo piktas, sakydavo, kad nei vieno automobilio nebuvo. Kokį atlyginimą P. J. gaudavo iš verslo, nežino. Paprašydavo P. J. pinigų, pasakydavo, kad neužtekdavo pinigų sumokėti darbuotojams. P. J. gyvena pas juos (tėvus) (4 t. b. l. 178, 179).

23. Specialistė R. R. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje parodė, kad specialisto išvadą (3 t. b. l. 150–154) surašė iš visos pateiktos medžiagos. Buvo pateiktas sąsiuvinis, jį išanalizavo, susižiūrėjo skaičius, viskas apskaitoje apskaityta, bet nerado kvitų išrašytų. Kai buvo atliktas dokumentinis tyrimas, tie pirminiai dokumentai buvo tokie, kokie buvo apskaitoje, pagal juos buvo deklaruotos sumos. Specialisto išvados prieduose pateikti dokumentai kėlė įtarimą, nes 2016 metais per mėnesį apskaitytos 2, 3 sąskaitos-faktūros, kas nėra logiška. Balandžio mėnesį išrašytos 3 sąskaitos-faktūros ir apskaitytos sumos ir 241 operacija. Visos bendrijos pajamos per mėnesį – 600 Eur. Žinant, kad darbuotojui buvo mokamas minimalus atlyginimas, neįmanoma išgyventi tokiomis sąlygomis. Tokio mažo kiekio apskaitymas ir kėlė įtarimus. Iš dokumentų matosi, kad pagrindiniai klientai buvo bendrovės, o komentarai internete yra fizinių asmenų, taigi nelabai logiški sutapimai apskaitoje. Ji papildomai išanalizavo papildomai surinktą informaciją, dirbusių asmenų parodymus. Tie asmenys daugiausiai ir teigė, kad dažniausiai buvo aptarnaujami 1-2 automobiliai per dieną. Esminiai buhalterinės apskaitos pažeidimai susiję su tuo, kad negalima apskaityti visų pajamų. Susivedė sąskaitose faktūrose nurodytus automobilius atitinkančias panašias paslaugas ir paslaugas, kurias nurodė apklausos protokoluose darbuotojai, išvedė vidurkį ir apskaičiavo, kad buvo neapskaityta ne mažiau, kaip 42 320 Eur pajamų. Paskaičiavo iš vidutinės kainos. Kai atsirado papildomai surinkta informacija ir paaiškėjo, kad galėjo būti neapskaityta dalis tų pajamų, tuomet iš karto atsirado prieštaravimas prieš tai nustatytiems dalykams. Pinigų priėmimo kvitas įformina grynų pinigų priėmimą. Kai apskaitoje yra naudojami pinigų priėmimo kvitai, šiuo atveju gali naudoti kasos aparatą arba gali nenaudoti kasos aparato. Tuo atveju kasos aparato nereikia. Yra nurodyti atvejai, kuriuose numatyta, kad kasos aparatų nereikia, bet įmonė turėjo naudoti kasos aparatą. Asmuo išrašydavo kasos pinigų priėmimo kvitą, tačiau neišrašydavo kasos pinigų orderio. Kasos aparato nenaudojimas pažeidė prievolę nustatyti visas gautas pinigines lėšas. Tiriamuoju laikotarpiu darbuotojų darbo laikas nebuvo tiriamas. Tiriamuoju laikotarpiu P. J. buvo kaip bendrijos atstovas ir jam darbo užmokestis nebuvo mokamas. Tiriamuoju laikotarpiu buvo laiko trapas nuo 2017 metų balandžio mėnesio iki 2017 metų rugsėjo mėnesio, kur pasakyta, kad veikla nebuvo vykdyta. Apskaičiuojant galimas pajamas yra nurodyti skaičiavimo laikotarpiai. Mažosios bendrijos nariui nėra draudžiama atlikti mokėjimus iš asmenini lėšų, tačiau tokie duomenys nebuvo pateikti, visos lėšos turi būti deklaruotos. Pagal duomenų bazę nustatoma, kad neturėjo pakankamai piniginių lėšų. Iš darbuotojų parodymų parašė, kiek kuris dirbo. Visi darbuotojai nurodė, kad per dieną buvo nupoliruojami nuo 1 iki 3 automobilių. Skaičiavimai yra preliminarūs. Kad buvo neapskaitytos pajamos, byloje nėra konkrečių įrodymų. Skaičiavimo metodika buvo pagrįsta liudytojų parodymais, buvo vertinama parodymų visuma. P. J. pažeidė reikalavimus, kurie išvardinti specialisto išvadoje. Išvadai, kad iš dalies negalima nustatyti veiklos, įsipareigojimų dydžio, įtakos turi tai, kad buvo apskaityta nuo 3 iki 7 sąskaitų faktūrų, P. J. neturėjo piniginių lėšų ir negali pagrįsti iš kur jos, tai yra pagrindiniai niuansai. Kai darė tuos paskaičiavimus, buvo atsižvelgta į tai, kad dvi dienas galėjo ir nedirbti. Skaičiavimui buvo paimtas vienas automobilis. Nevertino iš protingumo dėl žibintų, nes daugelis parodymuose pasakė, kad jie darydavo atskirai žibintus. Jeigu jie poliravo 50 automobilio žibintų, tai jie automobilio negalėjo nupoliruoti, tai įvertino. Bendrijos naudai negalėjo apskaičiuoti tikslių automobilio poliravimo žibintų kainų, nes reikalingos papildomos žinios. Nurodytas išdirbtas darbo laikas neturėjo įtakos. Gali būti ir nedirbta visa darbo diena, gali būti dirbti ir viršvalandžiai. Rėmėsi tuo, ką paminėjo darbuotojai, rėmėsi būtent tuo skaičiumi ir nusileido iki 1 automobilio, kuris labiausiai atitiktų protingumo kriterijų. Apskaitos dokumentai nebuvo pateikti (4 t. b. l. 158–161).

Žemesnės instancijos teismas

24. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje specialistė R. R. parodė, kad pagal užduotyje atlikti objekto tyrimą MB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateiktus klausimus buvo išanalizuoti MB dokumentai, ir atsakyta į pateiktus klausimus. Iš pateiktų apskaitos dokumentų nustatė, kad įmonėje per mėnesį būdavo atliekama labai mažai veiksmų, susijusių su automobilių priežiūra. Tai iškart kėlė įtarimus. Iš finansinės atskaitomybės duomenų apie pajamas, pelną matosi, kad ir deklaruotos arba įrašytos į ataskaitas pajamos labai mažos. Tuo tarpu išlaidos, jas lyginant su pajamomis, tai tris, du kartus didesnės. Patirtą nuostolį lygino pagal gautas pajams. Gal ir nebuvo nustatyti tikslūs dalykai neteisėtų pajamų turėjimui, bet pasižiūrėta į atskaitingo asmens bazes, tų pajamų deklaracijų duomenis, nustatyta, kad pajamų nebuvo deklaruota. Gaunant oficialias pajamas, jos yra akivaizdžios. Pagal dokumentus viskas sutapo, tačiau lyginant visus kitus dalykus ir duota tokia išvada, kad apskaitoje atvaizduoti duomenys galimai yra neteisingi, taip pat nuostolis yra gerokai didesnis už pajamas. Dėl kasos aparatų yra abiejų norminių dokumentų pažeidimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtintas kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašas. Bet kokiai įmonei, vykdančiai veiklą, reikia naudoti kasos aparatą. Tame apraše yra numatytos išlygos, kuomet kasos aparatas yra nereikalingas. Vienas iš jų atitiktų MB, kadangi ji vykdė veiklą dviem etapais, dviem laikotarpiais. Vienu laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. kovo 15 d. ji galėjo nenaudoti kasos aparato, nes atsiskaitymas už suteiktas paslaugas fiksuotas per atsiskaitomąją banko sąskaitą, o atsiskaitant grynais pinigais yra išrašyti kasos pajamų orderiai. Iki kovo 15 d. pažeidimų nustatyta nebuvo. Kalbant apie antrą laikotarpį, galimybė nenaudoti kasos aparato įmonei negali būti priskirta. Įmonė turėjo naudoti kasos aparatą, todėl nustatytas pažeidimas. Antruoju laikotarpiu jie neišrašydavo kasos pajamų orderio, jie rašė kvitus, o tuos kvitus rašė pažeidžiant kvitų išrašymo taisykles. Jie neturėjo teisės išrašyti kvitus, nes neatitiko nei vieno punkto, todėl jie pažeidė kasos aparatų taisykles, nes jie negalėjo neturėti kasos aparato. Pinigų priėmimo ir išmokėjimo naudojimo taisykles jie pažeidė tuo, kad tuos kvitus rašė, nes jiems buvo prievolė turėti kasos aparatą. Tai yra abiejų nuostatų pažeidimas. Liudytojų paaiškinimai apie tai, kad per dieną nuplaudavo vieną, du, tris ir daugiau automobilių, įvertinus tai, kiek veiksmų buvo įforminama per mėnesį, keitė specialisto išvadą. Liudytojų parodymus apžiūrėjo atlikto specialisto tyrimo kontekste. Specialisto išvadoje yra išanalizuoti dirbantieji, po kiek laiko jie dirbo, koks jiems atlyginimas buvo mokėtas. Jeigu vertinama, kad per konkrečią dieną buvo nuplaunamas vienas automobilis, tai ta darbo diena galbūt nepasiriboja 8-iomis darbo valandomis. Automobilį galbūt galima nupoliruoti ir per pusdienį ir per tą laiką kiek jie dirbo, arba priešingu atveju gaustųsi, kad yra pateikti neteisingai duomenys apie darbo laiką. Yra nurodyta ties kiekvienu žmogumi kokį laikotarpį jis dirbo ir kiek yra suformintas darbo laikas, jeigu tas pats žmogus pateiktame apklausos protokole sako, kad nuplaudavo vieną, du, tris automobilius, tai sprendė, kad jis tą skaičių automobilių nuplaudavo per tą laiką, kurį dirbdavo. Jeigu dirbdavo ilgiau, negu nurodyta laiko apskaitos dokumentuose, tai kyla klausimas, ar teisingai įrašyta informacija apie laiko apskaitos duomenis. Iš liudytojų parodymų paskaičiavo, kad minimalus aptarnaujamas automobilių kiekis galėjo būti 20 automobilių per mėnesį, skaičiuota į palankumo pusę. Liudytojų parodymai apie tai, kada nedirbo, buvo priderinti visam laikotarpiui. Nėra padaryta išvada, kad dėl kasos aparato privalomumo, taisyklių pažeidimo kilo buhalterinės pasekmės. 14 Eur neatitikimas gali būti vertinamas kaip mažareikšmis, nes mokestine prasme gaunasi 2 Eur. 14 Eur neužpajamavimas keičia įsipareigojimų dydį. Papildomi duomenys, pagrindžiantys, kad P. J. 2016-2017 metais turėjo pakankamai lėšų, pateikti nebuvo. Ji pilno P. J. pajamų, išlaidų, balanso tyrimo neatliko, apžiūrėjo duomenų bazes, pateikė tyrėjas 2018 m. spalio 23 d. raštu. Susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, rado informaciją, kad P. J. pateikė duomenis apie pajams, gautas iš užsienio. Tačiau tai išvados nekeičia, nes tos gautos piniginės lėšos buvo 2003-2004 metais. Duomenys apie tai, kad P. J. užsienyje dirbo nuo 2008 metų iki 2014 metų pateikti nebuvo, tačiau pragyvenimui lėšos taip pat reikalingos. Apie gaunamas oficialias P. J. pajamas informacija buvo gauta iš Sodros. Pakankamų įmonės išlaidoms oficialiai uždirbtų pajamų P. J. neturėjo, todėl neaišku iš kur buvo paimtos lėšos įmonei. Išvada yra tokia, kad P. J. negalėjo turėti tokių pajamų, kad galėtų skolinti bendrijai. Daro išvadą, kad jis turėjo kitų lėšų iš nenustatytų šaltinių, o tas gali būti, kad netgi ir iš tos pačios įmonės turėjo neapskaitytų pajamų, kurių neapskaitė, bet galėjo pirkti priemones automobilių valymui. Iš liudytojų apklausų protokolų tai pasitvirtino. Darbo laiko apskaita nebuvo vertinama. Rėmėsi darbuotojų apklausomis, kiek jie per dieną nuplaudavo automobilių ir tai visai nereiškia, ar ta darbo diena trukdavo 8 ar 4 valandas, bet tą laiką jie visi pasakė, kad nuplaudavo apytiksliai vieną automobilį. Specialisto išvados duomenų VMI neteikė. Žinių, kad VMI būtų tikrinusi ir nustačiusi analogiškai, neturi. 42 320 Eur suma, turėjusi reikšmės nustatant nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį, iš tiesų nėra tiksli. Visi niuansai, susisteminti iš apklausų protokolų, nėra tikslūs, bet jie rodo, kad įmonėje buvo neapskaitomos pajamos, o tikslius duomenis ir rodiklius ką turėtų padaryti, turėtų VMI, apskaičiuodama mokesčius. Pagal tyrimo metu surinktą papildomą informaciją paaiškėjo, kad pasitvirtino aplinkybės, kad MB buhalterinėje apskaitoje apskaitė ne visus duomenis apie teiktas paslaugas, ne visi atsiskaitymai buvo įforminami buhalterinės apskaitos dokumentais. 12 658,23 Eur suma, panaudota įmonės veikloje, galimai buvo tos lėšos, apie kurias P. J. kalba pirmosios instancijos teisme (5 t. b. l. 91–97).

25. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018 m. lapkričio 9 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota:

25.1. Laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. kovo 15 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ teikė automobilių priežiūros paslaugas, susijusias su automobilių poliravimu ir specialia danga. Nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. teiktos paslaugos susijusios su automobilių plovimu bei valymu. Nenustatyta, kad Bendrijos įregistruotai ir pagal buhalterinės apskaitos dokumentus vykdytai automobilių priežiūros ir plovimo veiklai yra reikalinga licencija – valstybės institucijos išduodamas leidimas. Bendrijos įregistruota teisinė forma – mažoji bendrija, kurios steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą, pabaigą ir šių įmonių dalyvių (narių) teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Mažųjų bendrijų įstatymas. Bendrijos veikla vykdyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos galiojančiais norminių aktų reikalavimais;

25.2. Tiriamuoju laikotarpiu vykdytos veiklos pajamoms apskaityti pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtintą Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašą (2012 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. 852 redakcija), MB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. kovo 15 d. bei nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 2017 m. spalio 13 d. atsiskaitymams grynaisiais pinigais įformindama kasos pajamų orderius, galėjo nenaudoti kasos aparato, tačiau laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. atsiskaitymams grynaisiais pinigais įformindama pinigų priėmimo kvitus turėjo naudoti kasos aparatą. Bendrija, teikdama automobilių priežiūros paslaugas laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d., nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr.1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 4, 10-12 punktų reikalavimų, Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 340, 4, 5 punktų reikalavimų;

25.3. Pagal perduotus buhalterinės apskaitos dokumentus, pajamos įregistruotos pagal Bendrijos vardu išrašytus paslaugų pardavimo apskaitos dokumentus - laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. kovo 15 d. ir laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 2017 m. spalio 13 d. pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius bei laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus, kuriais pagrįsti sąsiuvinio įrašai. Pagal įformintus ir buhalterinėje apskaitoje apskaitytus dokumentus, laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. Bendrijos pajamos turėjo būti apskaitomos kasos aparatu. Buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 2 straipsnio 20 punkte yra nurodyta, kad mažosios bendrijos atstovas yra ūkio subjekto vadovas. Registrų centro išraše yra pateikti duomenys, kad nuo 2016 m. vasario 12 d. P. J. įregistruotas Mažosios bendrijos atstovas, kuris, pagal Bendrijos nuostatus, steigimo sutartį ir 2012 m. birželio 29 d. Mažųjų bendrijų įstatymą Nr. XI-2159 organizuoja Bendrijos apskaitą, finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį, atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą yra numatyta ūkio subjekto vadovui;

25.4. Pagal Bendrijos įformintus apskaitos dokumentus nustatytos buhalterinėje apskaitoje apskaitytos pajamos su PVM: 2017 m. spalio mėn. 1118,5 Eur ir 2017 m. lapkričio mėn. 1031 Eur. Pagal rastą juodraštinį sąsiuvinį galima nustatyti laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. Bendrijos pajamas už suteiktas paslaugas. Tyrimo metu pagal sąsiuvinyje esančius įrašus suskaičiuota 1023 Eur įplaukų, tenkančių 2017 m. spalio mėnesiui, ir 604 Eur įplaukų, tenkančių 2017 m. lapkričio mėnesiui. Juodraštiniame sąsiuvinyje esantys duomenys taip pat apskaityti ir Bendrijos įformintuose pinigų priėmimo kvituose ir PVM sąskaitose faktūrose bei sutampa su kasos knygoje apskaitytomis, atskaitingo asmens įneštomis piniginėmis lėšomis, kurios pagrįstos įformintais pinigų priėmimo kvitais, išskyrus 2 atvejus už 14 Eur sumą. Atsižvelgiant į nustatytų atvejų skaičių (2) ir nustatytų neapskaitytų pajamų sumą (5+9=14 Eur), nustatytas neatitikimas galėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis, nesukeliantis reikšmingų pasekmių;

25.5. Laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2017 m. kovo mėnesio Bendrijoje atskirais laikotarpiais buvo įdarbinti 5 asmenys, kurių darbo trukmė pagal įdarbinimo duomenis truko nuo 1,5 mėn., 2 mėn., 5 mėn., 8 mėn., atskirais atvejais - 10, 15 dienų. Laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2018 m. sausio 26 d. pagalbiniu darbuotoju įdarbintas T. S., kurio darbo trukmė truko beveik tris mėnesius. Su įdarbintais darbuotojais sudarytos darbo sutartys. Pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo užmokesčio žiniaraščiai, darbo užmokesčio kortelės, apskaitytas priskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis. Darbo užmokesčio išmokėjimai apskaityti išduodant pinigines lėšas iš kasos Bendrijos atstovui P. J., išrašant kasos išlaidų orderius ir išmokant pinigines lėšas asmenims pagal mokamuosius žiniaraščius, kuriuose yra asmenų gavusių pinigines lėšas parašai;

25.6. Pagal perduotą medžiagą nustatytos ir buhalterinėje apskaitoje Bendrijos apskaitytos pajamos tokios pat įrašytos į pateiktas ataskaitas ir deklaracijas. Pagal perduotą juodraštinį sąsiuvinį nustatyti du buhalterinėje apskaitoje neapskaityti atvejai (2017 m. spalio 16 d. – 9 Eur ir 2017 m. spalio 18 d. – 5 Eur) už 14 Eur sumą. Tačiau kaip matyti iš Pelno (Nuostolių) ataskaitoje įrašytų duomenų, Bendrijos deklaruotos patirtos veiklos sąnaudos ženkliai viršijo gautas pajamas, kas kelia pagrįstas abejones, ar į ataskaitas įrašyti teisingi duomenys apie gautas pajamas ir patirtą nuostolį;

Žemesnės instancijos teismas

25.7. Bendrija nesilaikė Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283, 4, 10-12 punktų reikalavimų; Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 340, 4, 5 punktų reikalavimų. Dėl to nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. Bendrijos pajamos turėjo būti apskaitomos kasos aparatu. Bendrija nesilaikė PVM įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1, 2 dalių nuostatų bei Pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų, dėl ko neapskaitė 14 Eur gautų pajamų ir neapskaičiavo 2,43 Eur PVM. Nustatytas neatitikimas vertintinas kaip mažareikšmis, nesukeliantis reikšmingų pasekmių. Dėl nustatytų neatitikimų pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 20 punktą ir 21 straipsnį atsakingas Bendrijos atstovas P. J..

25.8. Pagal Bendrijos finansinę atskaitomybę už 2017 m. matyti, kad Bendrijos Pelno (Nuostolių) ataskaitoje atvaizduotas veiklos nuostolis (2016 m. (- 9040 Eur), 2017 m. (– 2257 Eur)). Pagal balanse atvaizduotus duomenis matyti, kad atvaizduotų trumpalaikių įsipareigojimų (2016 m. – 9995 Eur ir 2017 m. - 11893 Eur) pagrindinę dalį sudaro Bendrijos įsipareigojimai atskaitingam asmeniui (2016 m. gruodžio 31 d. datai – 8998,2 Eur; 2017 m. gruodžio 31 d. datai 11325,28 Eur). Informacinių bazių duomenys apie P. J. deklaruotas pajamas ir gautas išmokas preliminariai rodo, kad P. J. neturėjo pakankamai piniginių lėšų išlaidoms Bendrijos veiklai patirti, todėl finansinėje atskaitomybėje už 2016 ir 2017 metus galimai atvaizduoti neteisingi duomenys apie nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio (3 t. b. l. 30–41).

Žemesnės instancijos teismas

26. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2018 m. gruodžio 21 d. apžiūros protokolu, dalyvaujant specialistei R. R., apžiūrėti liudytojų M. P., A. I., N. B., E. S., K. R., A. B., V. A. apklausų protokolai, 2017 m. sausio 2 d. buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis ir padaryta išvada, kad ši informacija (dokumentai) iš esmės keičia 2018 m. lapkričio 9 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas išvadas. Specialisto 2018 m. lapkričio 9 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ pateiktų išvadų kontekste, vertinant liudytojų apklausos protokoluose pateiktą informaciją apie Bendrijos vardu teiktas automobilių poliravimo ir dengimo keramine „nano“ danga paslaugas, išvesti duomenys ir už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. kovo 31 d. preliminariai iš dalies nustatyta 42 320 Eur neapskaitytų pajamų suma ir 8 889 Eur nedeklaruota pardavimo PVM suma. Vien tik vertinant preliminariai nustatytus duomenis, galima teigti, kad Bendrijos vardu neišrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriomis įforminamas paslaugų teikimas ir apskaitoje neužregistruotos 42 320 Eur pardavimo pajamos, gauti atsiskaitymai grynais pinigais neįforminti dokumentais ir finansinėse ataskaitose pateiki tikrovės neatitinkantys duomenys apie Bendrijos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus bei pajamas. Be to, Bendrijos buvusių darbuotojų apklausų metu pateikta informacija apie vykdytus atsiskaitymus grynais pinigais patvirtina Bendrijos prievolę visais vykdytos veiklos laikotarpiais naudoti kasos aparatą (3 t. b. l. 154–164).

27. 2019 m. kovo 6 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateiktame rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad MB ,, (duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. kovo 31 d. įsigijo automobilių priežiūros prekių už 2 498,67 Eur (3 t. b. l. 171–175).

28. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2017 m. lapkričio 11 d. patikrinimo akte nustatyta, jog buvo atliktas MB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas. Patikrinimo metu plovykloje buvo plaunamas automobilis „Audi A4“. Automobilio vairuotoja padavė plovyklos darbuotojui 5 Eur, o plovyklos darbuotojas T. S. vairuotojai padavė 2 Eur grąžos, tačiau kvito nepateikė. Atliekant patikrinimą, T. S. nurodė, jog kasos aparato įmonėje nėra, gautus pinigus už atliktą darbą deda į sąsiuvinį. Plovyklos patalpose rastas sąsiuvinis, ant kurio užrašas „(duomenys neskelbtini)“, matyti rankraštiniai įrašai. Sąsiuvinyje rasti 162 Eur. Sąsiuvinis laikomas plovyklos pagalbinėse patalpose ant lentynos. T. S. paaiškino, kad minėtoje įmonėje dirba apie savaitę laiko. Įmonėje buhalterinių dokumentų nėra (1 t. b. l. 25–27).

29. 2017 m. sausio 2 d. Buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartyje nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus P. J., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės A. I., sudarė buhalterinės apskaitos sutartį, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo nuo 2017 m. sausio 2 d. pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus juridinę galią turinčius pirminius apskaitos dokumentus tvarkyti MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės veiklos buhalterinę apskaitą (1 t. b. l. 74–76).

30. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. vasario mėnesio rašte pateikta informacija, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu elektroniniai kasos aparatai neišduoti (3 t. b. l. 3).

31. Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2020 m. rugsėjo 21 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) į Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartyje pateiktus klausimus atsakyta:

31.1. Ekspertizė nesprendžia klausimo „Kokią veiklą MB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė tiriamuoju laikotarpiu – nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d.?“ Ar veiklai vykdyti turėjo būtinus leidimus, licencijas? Ar veikla buvo vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančių norminių aktų reikalavimais?“, kadangi jis yra informacinio pobūdžio ir nereikalauja specialaus tyrimo. 2016 m. balandžio 12 d. Juridinio asmens pranešime apie jo duomenų pakeitimą mokesčių mokėtojų registre (forma FR0791 duomenys) nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ veikla nuo 2016 metų balandžio 12 d. yra „452000 – Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“.

31.2. MB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. balandžio 26 d. – 2017 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu galėjo nenaudoti kasos aparatų, kadangi asmenų įmokų grynaisiais pinigais priėmimą įformindavo bendrijos kasoje kasos pajamų orderiu, o 2017 m. spalio 1 d. – 2017 m. lapkričio 22 d. laikotarpiu turėjo būti įrengtas kasos aparatas.

31.3. MB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 metų spalio-lapkričio mėnesiais teikiant fiziniams asmenims automobilių priežiūros paslaugas ir už jas gautas pinigines lėšas grynais įformindavo pinigų priėmimo kvitais nesilaikė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 4 punkto reikalavimų, kadangi atsiskaitymui grynaisiais pinigais turėjo būti naudojamas kasos aparatas.

31.4. Jeigu MB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 metų spalio mėnesio 16, 18, 25 dienomis suteikė paslaugų už 28 Eur, kurioms nebuvo surašyti apmokėjimo dokumentai, tačiau yra nurodytos sumos mėlynos spalvos sąsiuvinio 2 ir 3 lapuose bei 4 lapo antroje pusėje, tai buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 4 straipsnio 1 punkto ir 12 straipsnio 1 punkto reikalavimų. Jeigu MB „(duomenys neskelbtini) 2017 metų spalio mėnesio 16, 18, 25 dienomis suteikė paslaugų už 28 Eur, kurioms nebuvo surašyti apmokėjimo dokumentai, tačiau yra nurodytos sumos mėlynos spalvos sąsiuvinio 2 ir 3 lapuose bei 4 lapo antroje pusėje, tai bendrija 2017 metais spalio mėnesį PVM deklaracijoje netiksliai nurodė apmokestinamąsias pajamas ir pardavimo PVM, ir 2017 metų pelno (nuostolių) apyskaitoje netiksliai nurodė apmokestinamąsias pajams bei nuostolio dydį. Ekspertė nesprendžia ketvirtojo klausimo paskutinės dalies – „jei ne, tai kas už tai atsakingas“, nes tai nėra eksperto kompetencija.

31.5. Pagal rastą juodraštinį sąsiuvinį galima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 metų spalio mėnesio ir nepilno lapkričio mėnesio pajamas, kadangi sąsiuvinyje nurodytoms sumoms yra surašyti pinigų priėmimo kvitai. MB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 metų spalio mėnesį apskaitė 2 Eur mažiau įplaukų, negu nurodyta mėlynos spalvos sąsiuvinyje, o 2017 metais lapkričio mėnesį apskaitė 411 Eur daugiau įplaukų, negu nurodyta mėlyname sąsiuvinyje.

31.6. MB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 26 d. iki 2017 m. kovo 21 d. turėjo 7 samdomus darbuotojus, o laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. – 1 darbuotoją, su kuriais buvo sudarytos sutartys. Darbo sutartyse nurodyta, kokia darbo trukmė jiems buvo nustatyta ir koks darbo užmokestis jiems turėjo būti mokamas. MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams darbo užmokestį apskaičiavo laikantis darbo sutarties reikalavimų, išskyrus V. A.. V. A. 2016 m. spalio 26 d. darbo sutartyje Nr. 5 nurodyta, kad jai už faktiškai dirbtą darbo laiką bus mokama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalus valandinis atlygis. Tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“, apskaičiuodamas darbo užmokestį V. A., laikė, kad ji dirbo 8 valandų darbo dieną, nors darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta 4 valandų darbo diena ir apskaičiuojant darbo užmokestį taikė minimalią mėnesinę algą, nors darbo sutartyje nurodytas minimalus valandinis atlygis. Jei darbo užmokestis asmenims nebuvo išmokėtas, tačiau nurašytas nuo kasos, tai buvo nesilaikyta Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 8 punkto reikalavimo. Pagal PVM sąskaitas faktūras galima nustatyti koks kiekis automobilių priežiūros darbų (vienetais) buvo atliktas per tiriamąjį laikotarpį ir už kokią kainą (be PVM). Į MB „(duomenys neskelbtini)“ gautų pajamų dydį tiesioginę įtaką turi užsakymų kiekis, t. y. automobilių priežiūros darbų kiekis, jų pobūdis, vertė, o darbuotojų išdirbtas laikas bendrijos gautoms pajamoms turi netiesioginę taką.

31.7. Iš liudytojų parodymų, esančių baudžiamojoje byloje, negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ gautų pajamų per tiriamąjį laikotarpį ir kiek jų buvo neapskaityta bendrijos apskaitoje.

31.8. P. J. neturėjo pakankamai savų piniginių lėšų MB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidoms apmokėti. P. J. piniginių lėšų trūkumas MB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidoms apmokėti neturi įtakos MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros nustatymui.

31.9. MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo P. J. mažosios bendrijos veikloje panaudotų pinigų (12 658,23 Eur, kurie 2018 m. lapkričio 9 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) įvardinti kaip bendrijos įsiskolinimas atskaitingam asmeniui) lėšų gavimo šaltiniai neturi įtakos nustatant MB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydžius.

31.10. MB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. – 2017 m. tvarkant apskaitą buvo nesilaikyta šių norminių aktų reikalavimų: 1) Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 4 straipsnio 1 punkto ir 12 straipsnio 1 punkto reikalavimo – jeigu MB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. spalio mėnesio 16, 18, 25 dienomis suteikė paslaugų už 28 Eur, kurioms nebuvo surašyti apmokėjimo dokumentai, tačiau yra nurodytos sumos mėlynos spalvos sąsiuvinio 2 ir 3 lapo bei 4 lapo antroje pusėje; 2) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751) 3 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001 m. gruodžio 30 d. Nr. IX-675) 2 straipsnio 24 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies reikalavimo – jeigu MB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. spalio mėnesio 16, 28, 25 dienomis suteikė paslaugų už 28 Eur, kurioms nebuvo surašyti apmokėjimo dokumentai, tačiau yra nurodytos sumos mėlynos spalvos sąsiuvinio 2 ir 3 lapo bei 4 lapo antroje pusėje, tai bendrija 2017 m. spalio mėnesio PVM deklaracijoje netiksliai nurodė apmokestinamąsias pajamas ir pardavimo PVM ir 2017 metų pelno (nuostolių) apyskaitoje netiksliai nurodė apmokestinamąsias pajamas bei nuostolių dydį; 3) Kasos darbo organizavimo ir kaso operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 8 punkto reikalavimo – jeigu darbo užmokestis nurodytiems asmenims nebuvo išmokėtas, tačiau nurašytas nuo kasos; 4) Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283, 4 punkto reikalavimo ir Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 340 (2005 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. 1K-240 redakcija) (negalioja nuo 2019 m. gegužės 1 d.) 4, 13 punktų reikalavimo – MB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. spalio-lapkričio mėnesiais teikiant fiziniams asmenims automobilių priežiūros paslaugas ir už jas gautas pinigines lėšas grynaisiais pinigais įformindavo pinigų priėmimo kvitais, o ne naudojant kasos aparatą. Ekspertė nesprendžia dešimtojo klausimo paskutinės dalies – „jei ne, tai kas už tai atsakingas?“, nes tai nėra eksperto kompetencija.

31.11. Pagal tyrimui pateiktus MB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-2017 metų apskaitos dokumentus bendrijos veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą už 2016 metus galima nustatyti pilnai, o už 2017 metus – negalima nustatyti iš dalies (5 t. b. l. 140–164).

32. Ekspertė A. S. apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad atlikdama ekspertizę vertino tą medžiagą, kuri yra byloje, ir kuri buvo pateikta tyrimui, apskaitos dokumentai. Liudytojų apklausas skaitė, jų vertinti negali. Sudarė priedą, kuriame nurodė, kad ikiteisminio nagrinėjimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai skiriasi, todėl atlikdama tyrimą jais vadovautis negalėjo. Jei liudytojų parodymai būtų vienodi ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, ir jeigu jie konkrečiai nurodytų, kad konkrečią dieną buvo nuplauta mašina, nurodytų konkrečią mokėtą sumą, tada būtų galima vadovautis, tačiau pagal esamus parodymus nustatyti, kiek pajamų gavo mažoji bendrija, negalima. Išvada kai kuriais klausimais yra duota su sąlyga „jeigu būdavo suteikta tiek paslaugų“. Buvo nustatyta, kad pagal mėlyną sąsiuvinį yra suteiktos paslaugos, bet neišrašytas kasos pajamų orderis, neapskaitytos paslaugos. Taigi, jeigu buvo suteikta paslauga, tai tada atitinkamai yra pasekmės. Pažeidimai nustatyti 2017 m. spalio mėn., nes nebuvo surašyti apmokėjimo dokumentai dėl 28 Eur. Nustatytas kasos darbo organizavimo taisyklių pažeidimas netruko nustatyti bendrijos veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą. Aritmetiškai paskaičiuota, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 metų spalio mėnesį apskaitė 2 Eur mažiau įplaukų, nei nurodyta mėlyname sąsiuvinyje. Mėlyname sąsiuvinyje duomenys yra tik už pusę lapkričio mėnesio, o pagal kvitus yra už 22 dienas, yra skirtumas 411, kad yra apskaityta daugiau pagal įplaukas, nei mėlyname sąsiuvinyje. Negalima pasakyti, kad mėlyname sąsiuvinyje įrašytos visos sumos. Mėlynas sąsiuvinis yra informacijos šaltinis, kaip juodraštis. Iš liudytojų apklausų matyti, kad pagal sąsiuvinį išrašydavo kvitus. Jeigu būtų nustatyta, kad nesuteikė paslaugų už 28 Eur, tuomet pažeidimų nebuvo. Tyrimai atliekami pagal dokumentus ir jeigu yra apskaitos dokumentas, tada yra kategoriška išvada. Jeigu yra nurodoma atsižvelgti į kažkokį juodraštinį sąsiuvinį, juodraštinius duomenis, liudytojų apklausos duomenis, tada duodama išvada su sąlyga. Lyginant buhalterinėje apskaitoje ir sąsiuvinyje užfiksuotus duomenis, tai apskaitoje nurodyta daigiau, negu sąsiuvinyje. P. J. piniginių lėšų trūkumas MB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidoms apmokėti neturi įtakos. Taip pat neturi įtakos veiklos, turto, struktūros nustatymui, apie tai pasisakyta atsakant į 8-ą klausimą. Vertinant pagal dokumentus, P. J. neužtektų nuosavų lėšų. Asmenines išlaidas ir pajamas vertino 2016-2018 metų laikotarpiu. 2012-2015 metų pajamos nebuvo vertintos, tik duomenys iš Sodros apie gautą darbo užmokestį nuo 2012 metų. Kiti pajamų šaltiniai vertinti tiek, kiek nurodyta metinėje pajamų deklaracijoje. Faktas, kad nuo spalio 1 d. iki lapkričio 22 d. mažoji bendrija nenaudojo kasos aparato, neapskaitė gautų pajamų kasos aparatu, nors turėjo tą daryti, neturėtų įtakos bendrijos veiklos, turto, nuosavo kapitalo, struktūros nustatymui (5 t. b. l. .....).

33. Pirmosios instancijos teismas P. J. paaiškinimus, kad apgaulingai MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos netvarkė, iš vykdomos veiklos gautos pajamos atsispindi buhalterinės apskaitos dokumentuose, apskaita buvo vykdoma, laikė jo gynybine versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir sprendė, kad byloje P. J. kaltei pagrįsti įrodymų pakanka – teismas savo išvadas dėl P. J. kaltės grindė specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), ją iš dalies keičiančiu liudytojų parodymų apžiūros protokolu, specialistės R. R. paaiškinimais, liudytojų parodymais. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, nuteistojo P. J. apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi pirmosios instancijos teisme, taip pat apeliacinėje instancijoje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir išvadą dėl P. J. kaltės padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, padarė vadovaudamasis prielaidomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad P. J. laikotarpyje nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. apgaulingai tvarkė MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio už 2016 ir 2017 metus.

34. P. J. kaltinimą dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo neigė viso proceso metu, tvirtino, kad visos iš vykdomos veiklos gautos pajamos atsispindi buhalterinėje apskaitoje, apskaita buvo vykdoma. Apskaitą iš pradžių tvarkė pats, nuo 2017 metų vasario mėnesio pasisamdė buhalterinės apskaitos įmonę. Taip pat nurodė, kad automobilių plovykloje atsiskaitymas už paslaugas buvo vykdomas grynais pinigais, visas gautas pajamas įrašydavo į sąsiuvinį, šioms pajamos išrašydavo kvitus ir pateikdavo buhalterinės apskaitos įmonei. Aplinkybės, kad galėjo neišrašyti poros kvitų, P. J. neneigė, taip pat neneigė to fakto, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ nenaudojo kasos aparato, nors atsiskaitymai buvo vykdomi grynais pinigais. Pirmosios instancijos teismas P. J. parodymus vertino kaip jo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės ir juos atmetė, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad vertinamu atveju baudžiamojoje byloje įrodymų, kurie patikimai paneigtų P. J. nurodytas aplinkybes ir teiktų pagrindą pripažinti, kad jis apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, vis tik nebuvo surinkta. Pirmosios instancijos teismas vienu iš pagrindinių P. J. kaltės įrodymų laikė specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją iš dalies keičiantį liudytojų parodymų apžiūros protokolą. Iš tikrųjų bylose dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo specialisto išvada yra svarbus įrodymų šaltinis, kadangi apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-303/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-33-303/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139-628/2019 ir kt.). Tačiau padarinių konstatavimas yra teisės klausimas, todėl ar kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, sprendžia teismas, kuris specialisto išvadą ar kitus specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gautus duomenis vertina teisės požiūriu visų bylos duomenų kontekste (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-356-696/2017). Taigi galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322-1073/2019). Specialaus tyrimo rezultatai, pateikti specialisto išvadoje, neturi prioriteto kitų įrodymų atžvilgiu ir specialisto išvados vertinimui taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir kitiems įrodymams. Visi baudžiamosios bylos duomenys, nepriklausomai nuo jų gavimo šaltinio, yra vertinami pagal tas pačias įrodymų vertinimą reglamentuojančias nuostatas, nei vienam iš jų nesuteikiant išskirtinės reikšmės ar didesnės įrodomosios galios.

35. Analizuojamu atveju iš 2018 m. lapkričio 9 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad specialistė R. R. išvadą, jog pagal tyrimui pateiktus dokumentus iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, padarė atsižvelgdama į tai, kad P. J., pagal informacinių bazių duomenis apie deklaruotas pajamas ir gautas išmokas, neturėjo pakankamai piniginių lėšų mažosios bendrijos veiklai patirti, todėl finansinėje atskaitomybėje už 2016 ir 2017 metus galimai atvaizduoti neteisingi duomenys apie nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus. Šioje išvadoje taip pat nustatyta, kad mažoji bendrija nesilaikė Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 4, 10–12 punktų reikalavimų, Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių 4, 5 punktų reikalavimų, kadangi nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ pajamos turėjo būti apskaitytos kasos aparatu. Taip pat mažoji bendrija nesilaikė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1, 2 dalių nuostatų bei Pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų, dėl ko neapskaitė 14 Eur gautų pajamų ir neapskaičiavo 2,43 Eur PVM. Šis nustatytas neatitikimas vertintas kaip mažareikšmis, nesukeliantis reikšmingų pasekmių. Iš šios specialisto išvados matyti, kad atlikus MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, mažosios bendrijos buhalterinėje apskaitoje apskaitytų duomenų ir duomenų, nurodytų VMI teiktose PVM deklaracijose, neatitikimai nebuvo nustatyti, o išvada dėl BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytų padarinių padaryta remiantis tik informacija apie P. J. turėtų piniginių lėšų pakankamumą Bendrijos išlaidoms patirti bei tuo, kad mažosios bendrijos veiklos sąnaudos ženkliai viršijo jos deklaruotas pardavimo pajamas. Teisėjų kolegijos nuomone, ši specialisto išvada, priešingai, negu vertino pirmosios instancijos teismas, nėra pakankamas P. J. kaltės padarius nusikalstamą veiką, įrodymas, kadangi, kaip minėta, neatitikimai tarp Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuotų duomenų apie pardavimų sumas ir tų duomenų, kuriuos bendrija teikė VMI, nebuvo nustatyti, išvada, kad iš dalies negalima nustatyti Bendrijos veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, iš esmės yra paremta tik tyrimą atlikusios specialistės nuomone, o jokių kitų konkrečių faktinių duomenų apie sąmoningus (tyčinius) buhalterinės apskaitos pažeidimus, sąlygojusius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių atsiradimą, byloje nėra. Nors 2018 m. gruodžio 21 d. apžiūros protokole pasisakyta, kad papildomai surinkta informacija (šiuo atveju liudytojų parodymai), iš esmės keičia 2018 m. lapkričio 9 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas išvadas, nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. kovo 31 d. preliminariai neapskaityta (neišrašytos PVM sąskaitos faktūros ir neužregistruota Bendrijos apskaitoje) MB „(duomenys neskelbtini)“ pajamų suma yra 42 320 Eur, nedeklaruota pardavimo PVM suma yra 8 889 Eur, gauti atsiskaitymai grynaisiais pinigais neįforminti dokumentais ir finansinėse ataskaitose pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie bendrijos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus bei pajamas, šis apžiūros protokolas nelaikytinas įrodymų, objektyviai patvirtinančiu, kad MB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita iš tikrųjų buvo tvarkoma apgaulingai.

36. Vertinant minėtą 2018 m. gruodžio 21 d. apžiūros protokolą BPK 20 straipsnio aspektu pažymėtina, kad nors šiame protokole pateiktą išvadą ir nustatytas aplinkybes specialistė R. R. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, taip pat apeliacinėje instancijoje patvirtino, vis tik atkreipiamas dėmesys į tai, kad savo išvadas dėl galimai apgaulingo MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, gautų atsiskaitymų grynaisiais pinigais už suteiktas paslaugas neįforminant mažosios bendrijos buhalterinės apskaitos dokumentuose ir finansinėse ataskaitose pateikiant tikrovės neatitinkančius duomenis, kaip ir dėl neapskaitytos pajamų sumos – 42 320 Eur, atitinkamai nedeklaruotos pardavimo PVM sumos – 8 889 Eur, specialistė padarė remdamasi tik liudytojų apklausų protokoluose nurodytomis, su jų darbu MB „(duomenys neskelbtini)“ susijusiomis, aplinkybėmis. Specialistė patvirtino, kad skaičiavimo metodika šiuo atveju buvo pagrįsta liudytojų parodymais. Iš tikrųjų atliekant juridinio asmens (ūkio subjekto) ūkinės finansinės veiklos tyrimą remtis ir liudytojų, juridinio asmens darbuotojų, parodymais apie tyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, iš esmės nėra draudžiama. Darbuotojų nurodytos aplinkybės apie juridinio asmens ūkinę veiklą, vertinant jas kartu su kitais duomenimis, gali būti reikšmingos. Tačiau tokiu atveju dėl liudytojų, teikusių paaiškinimus, parodymų objektyvumo ir patikimumo, jų ryšio su įrodinėtinomis aplinkybėmis, neturi kilti jokių pagrįstų abejonių, parodymai būti nuoseklūs ir neprieštaringi tiek tarpusavyje, tiek su kitais bylos duomenimis. Vertinamu atveju tiek iš 2018 m. gruodžio 21 d. apžiūros protokolo, tiek iš specialistės R. R. teiktų paaiškinimų turinio matyti, kad specialistė pagrindu išvadai dėl 42 320 Eur neapskaitytų pajamų sumos laikė liudytojų, dirbusių MB „(duomenys neskelbtini)“, parodymus apie tai, kiek automobilių vidutiniškai atvažiuodavo į plovyklą, kokios būdavo suteikiamų paslaugų kainos, kaip būdavo atsiskaitoma už suteiktas paslaugas, nors pati patvirtino kad niuansai iš liudytojų apklausų protokolų nėra tikslūs. Liudytojų parodymais rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje pripažindamas, kad buvusių darbuotojų parodymai patvirtina specialistės pateiktas išvadas apie tai, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo aptarnaujama daugiau automobilių, nei buvo išrašoma apskaitos dokumentų, duomenys apie MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje apskaitytas pajamas bei duomenys, įrašyti į teiktas deklaracijas ir ataskaitas yra neteisingi. Tačiau nuosprendyje liudytojų parodymų analizė ir detalus jų vertinimas nėra pateikti.

37. Teisėjų kolegija, išanalizavusi teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų N. B., K. R., A. B., D. L., T. S., V. A., M. P., A. I., E. S. parodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, turinį, vertinti juos kaip objektyviai ir patikimai atspindinčius MB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai teiktų paslaugų mastą ir kainas, neturi pagrindo. Liudytoja V. A. nurodė, kad jai nebuvo įdomu, kiek automobilių būdavo ir kokios paslaugų kainos. Dėl klientų atsiskaitymo už paslaugas informacijos neturėjo. Yra tekę matyti, kad atsiskaitydavo grynais, P. J. kartais išrašydavo dokumentus. Liudytoja taip pat nurodė, kad dirbo ne visą darbo dieną, klientų buvo mažai, geriausiu atveju vienas, kartais nei vieno. Liudytojas N. B. nurodė, kad per dieną nupoliruodavo skirtingą skaičių automobilių – būdavo puse, būdavo ketvirtadalį. Vieną automobilį poliruodavo 2, 3 dienas, per savaitę nupoliruodavo 2, 3 automobilius. Poliravimas trunka nuo 20 min. iki 4 dienų. Kainą įvardinti sudėtina, nuo 60 Eur. Klientai susimokėdavo biure, yra tekę paimti pinigus iš klientų ir įdėti į indą. Liudytoja A. I. paaiškino, kad 2017 metais tvarkė MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją. Dokumentus atveždavo P. J.. Jis pasakydavo, kokiai sumai išrašyti sąskaitas, jas įtraukdavo į registrus. Taip pat nurodė, kad P. J. buvo pristabdęs veiklą. Liudytojas K. R. paaiškino, kad dirbo 2016 metų vasarą, buvo įdarbintas trumpam, dirbo pusantro mėnesio ir ne kiekvieną dieną. Pavalydavo automobilius. Poliravo tik savo automobilį. Už automobilio pavalymą su juo niekas neatsiskaitinėjo. Kažkurie klientai nueidavo į viršų atsiskaityti, smulkius už plovimą dėdavo į bendrą dėžutę. Kiek kainavo automobilio poliravimas, nežino. Kiek per dieną surinkdavo pinigų į dėžutę, nežino. Tebūnie 10 Eur. Jei vienas automobilis būdavo per dieną, tai būdavo gerai. Nežino, kas žiūri finansinius dokumentus. Iš liudytojo M. P. parodymų matyti, kad jam yra tekę keletą kartų paimti pinigus iš klientų. Sąskaitas už paslaugas išrašydavo, tikriausiai pinigus ir dokumentus nunešdavo į biurą. Darbas praktiškai sezoninis, nuo rudens iki pavasario vidurio niekas nevyksta. Iš liudytojo L. U. parodymų matyti, kad 2016 metais jis teikė medžiagas poliravimui, labiau žino M. P.. Užsakymai buvo nedideliais kiekiais, atsiskaitymas vyko pavedimu arba orderiu. Už prekes atsiskaitydavo P. J. arba M. P., jis paimdavo orderius. Metų laikas užsakymams įtakos turi. Liudytojas E. S. nurodė, kad 2016 metais dirbo apie mėnesį, daugiau mokėsi, nei dirbo. Paklijuodavo kėbulą, paruošdavo automobilį poliravimui. Per dieną tekdavo aptarnauti vieną automobilį. Nežino, kaip iš klientų paimami pinigai. Įkainių už paslaugas nežino. Nuo 40 iki 120 Eur. Yra poliravęs savo automobilį. Liudytojas A. B. paaiškino, kad gal prieš 2 metus dirbo pagalbiniu darbuotoju, per dieną atvažiuodavo 1-3 automobiliai. Atsiskaitymai vyko per šefą, kainų nepasakys. Kaip vyko atsiskaitymai, nežino. Iš liudytojo D. L. parodymų matyti, kad jis dirbo gal 2 savaites. Per dieną atvažiuodavo vienas automobilis, nebuvo daug darbo. Per savaitę – 3, 4 automobiliai. Kainos poliravime nuo 100 Eur. Atsiskaitymai grynais arba pavedimu. Jis su pinigais nedirbo. Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose yra netikslumų, juos padėjo surašyti tyrėja. Vieno automobilio per dieną nupoliruoti negalėjo, nes tai sunku. Neatsimena, ar pokalbį apie PVM girdėjo dirbdamas pas M. P., ar pas P. J.. Kokia buvo tvarka dėl apskaitos, nežino. Liudytojas T. S. parodė, kad plovykloje dirbo apie mėnesį. Klientai kartais atsiskaitydavo grynais, iš klientų pinigus paimdavo, įrašydavo į sąsiuvinį, perduodavo P. J.. Priėmęs pinigus kvito neišrašydavo. Per dieną nuplaudavo 5 automobilius. Kokios plovimo kainos neatsimena.

38. Iš liudytojų parodymų matyti, kad nei vienas iš jų, išskyrus liudytoją A. I., su MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymu nėra susiję ir aplinkybės, kaip buvo apskaitomos iš klientų gautos pajamos mažosios bendrijos buhalterinėje apskaitoje, jiems nebuvo žinomos. A. I. nurodė, kad buhalterinę apskaitą tvarkė pagal P. J. pateiktus dokumentus, apie tai, kad jai būtų kilę įtarimų dėl P. J. pateikiamų dokumentų turinio, juose fiksuotos informacijos teisingumo, liudytoja nenurodė. Byloje apklausti liudytojai patvirtino aplinkybę, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ klientai už suteiktas paslaugas atsiskaitydavo grynais pinigais, tačiau šios aplinkybės neneigė ir pats P. J., kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme tvirtino, kad iš klientų už suteiktas paslaugas gauti pinigai būdavo įrašomi į sąsiuvinį ir išrašomi kvitai. Šie P. J. paaiškinimai nėra paneigti. Atlikus MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą neatitikimai mažosios bendrijos buhalterinėje apskaitos dokumentuose nenustatyti, išskyrus du atvejus, kuriems išrašytų dokumentų nebuvo (dėl 9 Eur ir 5 Eur). Specialistė R. R., kaip minėta, galimai neapskaitytą MB „(duomenys neskelbtini)“ pajamų sumą už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. kovo 31 d. nustatė remdamasi liudytojų parodymais apie klientų skaičių ir suteiktų paslaugų kainas. Tačiau šiuo aspektu visų pirma atkreipiamas dėmesys, kad dalis MB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusių asmenų mažojoje bendrijoje dirbo trumpą laiką (nuo dviejų savaičių iki pusantro mėnesio), kai kurie ne kiekvieną dieną, ne visą darbo dieną, daugiau mokėsi, negu dirbo. Atsižvelgiant į tai, liudytojų įvardintą per dieną vidutiniškai aptarnautų (nupoliruotų) automobilių skaičių jų darbo mažojoje bendrijoje laiku laikyti objektyviai atspindinčiu klientų srautą visą šioje byloje tiriamą laikotarpį, nėra pagrindo. Tuo labiau, kad liudytojas N. B., kuris MB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo ilgiausią laiką, pats atliko automobilių poliravimą ir apmokė kitus darbuotojus, nurodė, kad nupoliruojamų automobilių skaičius būdavo skirtingas – per dieną puse ar ketvirtadalis, per savaitę – 2-3 automobiliai. Be to, dalis liudytojų patvirtino ir tai, kad klientų skaičius priklausė nuo metų laiko, darbas buvo labiau sezoninis, būdavo, kad klientų iš viso neatvažiuodavo. Šias aplinkybes nurodė ir P. J.. Dėl liudytojų įvardintų paslaugų kainų atkreipiamas dėmesys, kad nors liudytojai ir įvardino apytiksles poliravimo kainas, nei vienas iš liudytojų dėl paslaugų kainų su klientais nesitardavo, nei vienas iš jų nenurodė konkrečių atvejų, kada, už kokias paslaugas kiek konkrečiai buvo sumokėta. Taip pat nei vienas nenurodė, kad jiems buvo žinomos konkrečios kainos už konkrečias MB „(duomenys neskelbtini)“ teiktas paslaugas. Iš specialistės R. R. paaiškinimų matyti, kad ji, palyginusi liudytojų parodymus apie paslaugų kainas su kainomis, fiksuotomis dokumentuose, išvedė vidutinę teiktų paslaugų vienam automobiliui kainą ir ja remdamasi apskaičiavo suteiktų paslaugų kainą už tiriamą laikotarpį, tačiau šis paskaičiavimas, atsižvelgiant į tai, kad liudytojai nepateikė konkrečios informacijos apie konkrečią dieną konkrečiam automobiliui suteiktą paslaugą ir jos kainą, nelaikytinas objektyviu. Vertinant specialistės teiktus paskaičiavimus ir šių skaičiavimų pagrindu teiktas išvadas visų byloje surinktų įrodymų kontekste, atsižvelgtina į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo, t. y., kad realią asmens ūkinę, komercinę, finansinę veiklą (jo būklę), nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, tai reiškia padarinių buvimą minėtų BK straipsnių prasme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015). Vertinamu atveju nebuvo nustatyta, kad iš MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų negalima nustatyti juridinio asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio. Priešingai – palyginus buhalterinėje apskaitoje apskaitytus duomenis su tiriamu laikotarpiu PVM deklaracijose deklaruota paslaugų teikimo apmokestinamųjų sandorių verte, neatitikimai nebuvo nustatyti, mažojoje bendrijoje apskaitytos pajamos įrašytos ir pateiktas ataskaitas ir deklaracijas, pagrįstos dokumentais (išskyrus du jau minėtus atvejus). Atsižvelgiant į tai, liudytojų parodymai apie aptarnautų automobilių skaičių, automobilių poliravimo kainas, liudytojams neįvardinus, kurią konkrečiai dieną, koks konkretus skaičius automobilių buvo aptarnautas ir kokia buvo konkreti tą dieną suteiktų paslaugų kaina, vis tik nelaikytini įrodymu, objektyviai patvirtinančiu, kad visą tiriamą laikotarpį (nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. kovo 31 d.) MB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 42 320 Eur pajamų, kurių P. J. neapskaitė mažosios bendrijos buhalterinėje apskaitoje ir tai lėmė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių atsiradimą.

39. Apeliacinėje instancijoje atlikus įrodymų tyrimą nauji duomenys (įrodymai), nebejotinai patvirtinantys, kad P. J. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, surinkti nebuvo. Atlikus MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos ir finansų ekspertizę gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. rugsėjo 21 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame, įvertinus atlikto tyrimo rezultatus, pateiktos išvados, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą už 2016 metus galima nustatyti pilnai, o už 2017 metus – negalima nustatyti iš dalies. Teismo posėdyje apklausta ekspertė A. S. savo teiktas išvadas patvirtino, paaiškino, kad mažosios bendrijos veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą už 2017 metus negalima nustatyti iš dalies dėl už 28 Eur suteiktų paslaugų, kurioms neišrašyti pinigų priėmimo kvitai (pagal ekspertizės aktą kvitai neišrašyti spalio 16 d. 9 Eur sumai, spalio 18 d. 5 Eur sumai ir spalio 25 d. 14 Eur sumai), tačiau nurodytos sumos sąsiuvinyje. Apie tai, kad būtų nustatyti kiti neatitikimai mažosios bendrijos buhalterinės apskaitos dokumentuose, ekspertė teismo posėdyje nenurodė. Iš ekspertizės akto matyti, kad ištyrus pateiktus MB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-2017 metų dokumentus nustatyta, kad apskaitos dokumentų duomenys yra įrašyti į apskaitos registrus ir kurių pagrindu yra sudaryti atskaitomybės dokumentai – Balansas, pelno (nuostolių) ataskaita. Taip pat nustatyta, kad pagal PVM sąskaitas faktūras galima nustatyti, koks kiekis automobilių priežiūros darbų buvo atliktas per tiriamą laikotarpį ir už kokią kainą. Ekspertizės akte pasisakyta ir dėl liudytojų parodymų įtakos nustatant MB „(duomenys neskelbtini)“ gautas ir galimai neapskaitytas pajamas, ir pateikta išvada, kad liudytojų parodymais nustatyti šias faktines aplinkybes negalima. Teismo posėdyje apklausta ekspertė patvirtino, kad liudytojų parodymais remtis galima, į juos yra atsižvelgiama, jei tai nurodoma užduotyje, ir jeigu liudytojai konkrečiai nurodytų, kad būtent tokią dieną, už tokią paslaugą, buvo sumokėta tokia pinigų suma, tada būtų galima nustatyti pajamas. Vertinamu atveju tokių aplinkybių liudytojai nenurodė. Atliekant ekspertizę buvo vertinama ir tai, ar P. J. tiriamu laikotarpiu turėjo pakankamai lėšų MB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidoms apmokėti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aplinkybė, kad P. J. pagal informacinių bazių duomenis neturėjo pakankamai piniginių lėšų mažosios bendrijos išlaidoms padengti, taip pat buvo laikyta įrodančia, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir iš šios neteisėtos veiklos gautos lėšos buvo naudojamos bendrijos veikos išlaidoms padengti. 2020 m. rugsėjo 21 d. ekspertizės akte taip pat konstatuota, kad P. J. neturėjo pakankamai piniginių lėšų MB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidoms apmokėti, tačiau ši aplinkybė, kaip ir lėšų gavimo šaltiniai, vis tik nelaikyta turinčia įtakos MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros nustatymui. MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos ir finansų ekspertizė analizuojamu atveju buvo atlikta iš tirti pateiktų dokumentų (banko išrašų, kasos dokumentų, avansinių apyskaitų su pateisinamaisiais dokumentais, apskaitos registrų ir žiniaraščių, PVM sąskaitų faktūrų, PVM deklaracijų, kitų dokumentų), esminių neatitikimų, be minėtų trijų atvejų, kai neišrašyti dokumentai paslaugoms už 28 Eur sumą, nustatyta nebuvo. Atsižvelgiant į paminėta, P. J. asmeninių lėšų pakankamumą ar nepakankamumą mažosios bendrijos išlaidoms patirti priežastinio ryšio su BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytais padariniais aspektu vertinti kitaip, negu ekspertizės akte, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

40. Atsižvelgiant į aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą konstatuojama, kad įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad P. J. apgaulingai tvarkė MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti mažosios bendrijos veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, byloje nebuvo surinkta, todėl P. J. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas nepagrįstai. Šios išvados kontekste pažymima, kad sprendžiant, ar asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti visų faktinių aplinkybių, pagal kurias sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėtį sudarančius požymius, buvimą ar nebuvimą. Viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų, įtvirtintų BK 2 straipsnio 4 dalyje, yra ta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme nustatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130-458/2020). Vertinamu atveju byloje esantys įrodymai, tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje, nepatvirtina, kad P. J. MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neapskaitė visų gautų pajamų, dėl to nėra galima nustatyti mažosios bendrijos veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Byloje buvo nustatyti gautų pajamų neapskaitymo buhalterinėje apskaitoje atvejai (2018 m. lapkričio 9 d. specialisto išvadoje du atvejai už 14 Eur, 2020 m. rugsėjo 21 d. ekspertizės akte 3 atvejai už 28 Eur), tačiau ši aplinkybė nelaikytina pagrindu P. J. veiksmus vertinti kaip nusikalstamus BK 222 straipsnio prasme ir taikyti jo atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę.

41. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas yra tyčinė nusikalstama veika, visais atvejais sukelianti atitinkamus padarinius – negalėjimą visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pažymėtina, kad tam, jog teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, kad padaryta daug Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-355-696/2017). Be to, svarbu konstatuoti priežastinį ryšį tarp buhalterinės apskaitos pažeidimų ir kilusių padarinių. Smulkūs, nereikšmingi buhalterinės apskaitos pažeidimai gali neturėti įtakos BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių kilimui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-356-696/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322-1073/2019). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus nustatyta ir administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnį. Vertinamu atveju atsižvelgiant į tai, kad per tikrinamą 2016-2017 metų laikotarpį buvo nustatytas tik neženklus skaičius į buhalterinę apskaitą neįtrauktų (neapskaitytų) atvejų, į konkrečiai nustatytą neapskaitytų pajamų sumą (14 Eur pagal specialisto išvadą, 28 Eur pagal ekspertizės aktą), į tai, kad byloje nenustatyta P. J. tyčia slėpti pajamas, gaunamas iš mažosios bendrijos veiklos, kuri, kaip nurodė P. J., ir ką patvirtina rašytiniai bylos duomenys, liudytojos A. J. parodymai, buvo nuostolinga, šiuos atvejus laikyti esminiu buhalterinės apskaitos pažeidimu, turinčiu reikšmingos įtakos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių kilimui, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

42. Šioje byloje taip pat buvo nustatyta, kad P. J., gaudamas atsiskaitymus už suteiktas paslaugas grynais pinigais, nenaudojo kasos aparato (gautas pinigines lėšas grynais įformindavo pinigų priėmimo kvitais, o ne naudojant kasos aparatą), nors pareigą naudoti kasos aparatą numatė Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 bei Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 340 (negalioja nuo 2019 m. gegužės 1 d.). P. J. neneigė, kad gaudamas iš klientų pinigus grynais, kasos aparato jis nenaudojo, teigė, kad konsultavosi su Valstybine mokesčių inspekcija ir jam buvo pasakyta, kad kasos aparato nereikia. Nors ši aplinkybė dėl konsultavimosi jokiais objektyviais duomenimis ir nėra pagrįsta, tačiau ji reikšmės P. J. veiksmų teisiniam vertinimui neturi. Paminėtų teisės aktų pažeidimai buvo nustatyti tiek 2018 m. lapkričio 9 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek 2020 m. rugsėjo 21 d. ekspertizės akte, tačiau nelaikyti tiesiogiai susijusiais su galėjimu (negalėjimu) nustatyti apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padarinius. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta specialistė R. R. paaiškino, kad 2017 metų spalio-lapkričio mėnesiais nustatytas pažeidimas iš esmės yra susiję su tuo, kad buvo rašomi kvitai, nors turėjo būti naudojamas kasos aparatas, nepaisyta kasos aparato privalomumo, tačiau šis pažeidimas pasekmių buhalterine prasme nesukėlė. Ekspertė A. S. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė analogiškai – tai, kad 2017 metų spalio 1 d. – lapkričio 22 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ nenaudojo kasos aparato, neapskaitė gautų pajamų kasos apartu, nors turėjo tai daryti, BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytų padarinių nustatymui įtakos neturi. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija P. J. padarytus Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 4 punkto bei Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 340, 4, 13 punktų pažeidimus vertina kaip formalius, nesutrukdžiusius nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį. Šie konstatuoti pažeidimai, nors ir įrodyti, BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų padariniu, kurie yra būtinas apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo objektyviosios pusės sudėties požymis, nesukėlė, t. y. nelėmė, kad dėl šių smulkių apskaitos pažeidimų būtų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šio pobūdžio pažeidimai priežastiniu ryšiu nesusiję su BK 222 straipsnio 1 dalyje aprašytais padariniais, todėl nėra šio nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis.

43. Konstatuojama, kas vertinamu atveju įrodymai, neginčijamai patvirtinantys kaltinamojo kaltę padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, surinkti nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas išteisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas). Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, 2017 m. lapkričio 11 d. patikrinimo MB „(duomenys neskelbtini)“ metu rasti pinigai – 162 Eur, sąsiuvinį ,, (duomenys neskelbtini)“ su rankraštiniais užrašais MB „(duomenys neskelbtini)“, grąžintini P. J., o MB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai grąžintini MB „(duomenys neskelbtini)“.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo P. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – P. J. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

P. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Segtuvą Nr. 1 (511 lapų), segtuvą Nr. 2 (544 lapai), MB „(duomenys neskelbtini)“ Pinigų priėmimo ir/ar išmokėjimo kvitų blankų apskaitos knygą, saugomus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, grąžinti MB „(duomenys neskelbtini)“; sąsiuvinį ,, (duomenys neskelbtini)“ su rankraštiniais užrašais (69 lapai) ir pinigus – 162 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus) grąžinti P. J..

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Jūratė JakubonienėDarius KantaravičiusJurga Vasiliauskienė