- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-19
- Bylos Nr.
- e2-1471-861/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22981-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“, AB ,,Kelių priežiūra“
- Advokatai
- Ingrida Varanavičė
dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,
atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos atstovui G. J.,
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie susisiekimo ministerijos dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys AB ,,Kelių priežiūra“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujama filialo Lietuvoje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 1 174,78 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais. Įvykio metu automobilis buvo apdraustas Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju, ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo draudėjui 1 174,78 Eur draudimo išmoką. Vertina, kad atsakovė, kaip kelio, esančio (duomenys neskelbtini), valdytoja, privalo atlyginti atsiradusią žalą.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog ieškinyje nurodytas kelias yra valstybinės reikšmės išimtine nuosavybės teise priklausantis valstybei ir atsakovės valdomas patikėjimo teise. Pagal Kelių direkcijos ir AB „Kelių priežiūra“ 2018-03-02 sudarytą Pavedimo sutartį dėl privalomų kelių priežiūros darbų (užduočių) vykdymo Nr. PAR-48, valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą vykdo AB „Kelių priežiūra“. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė negavo jokio ikiteisminio kreipimosi dėl žalos atlyginimo. Iš prie ieškinio pateiktų priedų neįmanoma nei identifikuoti galimai įvykusio eismo įvykio vietos, schemos, priežasties, galimai lėmusios žalos atsiradimą, nei įvertinti paties vairuotojo veiksmų (elgesio) įtakos galimam eismo įvykiui. Ieškovė pateikė tik galimai patirtos žalos dydį pagrindžiančius įrodymus. Teigia, kad ieškovei tenka procesinė pareiga įrodyti visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. Pažymėjo, kad nėra duomenų, jog eismo įvykyje buvo apgadintas būtent ieškinyje nurodytas automobilis. (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono Policijos komisariato Veiklos skyriaus raštas nepatvirtina ieškovės nurodomų galimo eismo įvykio aplinkybių: duobės važiuojamojoje dalyje buvimo fakto, šios kliūties parametrų, aplinkybės, kad kliūties, važiuojant saugiu (nebūtinai leistinu) greičiu, nebuvo įmanoma išvengti. Atkreipė dėmesį, kad žalos faktui ir dydžiui pagrįsti pateikta UAB „Akstė servisas“ transporto priemonės vertinimo ataskaita, kuri nėra pakankamas įrodymas ieškovės įrodinėjamoms aplinkybėms pagrįsti.
Šalies argumentai
Ieškovė pateiktu dubliku nurodo, kad nesutiktina su atsakovės pozicija, kad nėra duomenų apie kelio duobę ir tai, kad būtent ši duobė sąlygojo žalos atsiradimą. Pažymėjo, kad policijos pareigūnai buvo atvykę į eismo įvykio vietą ir, nors administracinio nusižengimo teisena nebuvo pradėta ir dokumentai, susiję su eismo įvykio aplinkybėmis, nebuvo surašomi, nereiškia, kad policijos pareigūnai šių aplinkybių netyrė. Transporto priemonė buvo apžiūrėta operatyviai, įvertinti jos apgadinimai ir ieškovė padarė išvadą, kad draudėjo pateikti paaiškinimai dėl eismo įvykio aplinkybių, sutampa su transporto priemonei padarytais apgadinimais, kurie būdingi įvažiavus į kelio trūkumus.
Tripliku atsakovė nurodo, kad atsakovė apdairiai ir rūpestingai, siekdama užtikrinti tinkamą kelio būklę, sudarė sutartį dėl kelio priežiūros su AB „Kelių priežiūra“ (tuo metu - VĮ „Kelių priežiūra“). Pažymėjo, kad jei šiame kelyje buvo užfiksuota duobė, ją tokios patrulinės apžiūros metu galėjo užfiksuoti nebent kelio priežiūrą vykdžiusi įmonė, o ne atsakovė. Pabrėžė, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų duobės egzistavimą, tad negalima teigti, kad AB „Kelių priežiūra“ kažkokio defekto nepastebėjo. Atkreipė dėmesį, kad žalą patyręs asmuo (T. D.) yra ieškovę (draudimo bendrovę) atstovaujantis advokatas, kuris žinodamas apie įrodinėjimo naštą, atsakovės vertinimu, galėjo nufotografuoti automobilį tariamai apgadinusią kelio duobę. Nėra aišku, kodėl duobės vieta nebuvo parodyta policijos pareigūnams, kad jie užfiksuotų duomenis policijos pranešime. Nebuvo į atsakovę kreiptasi ir ikiteismine tvarka, kad duobė būtų užtaisyta greičiau ir nepadarytų žalos kitiems automobiliams.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo AAS ,,BTA Baltic Insurance Company‘‘ filialas Lietuvoje pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Pažymėjo, kad išnagrinėjus prašymą dėl žalos atlyginimo, buvo priimtas sprendimas neišmokėti išmokos, nes nebuvo duomenų, kad kelio ruože buvo kliūtys, duobė, nelygumai.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad reikalavimą reiškia subrogacijos tvarka. Nukentėjusysis įvažiavo į duobę, kelio pakraščio nelygumus, ties nelygumais buvo duobės, buvo iškviesta policija, bet apgadinimų nebuvo galima fiksuoti vietoje be specialios įrangos. Draudimo teisiniai santykiai su tuo pačiu asmeniu buvo ilgalaikiai, kitų panašių eismo įvykių anksčiau nebuvo. Įmonė frančizės netaikė, nes buvo aiškus kaltininkas – kelio valdytojas, kuriuo yra atsakovas, jis atsako be kaltės pagal LR CK 6.266 str. jis valdymo teisės neperdavė perduodamas kelio priežiūrą. Išoriškai automobilio sugadinimų nesimatė, bet jis važiavo netvarkingai, kažkas buvo ne taip, o kitą dieną po įvykio sugadinimai buvo fiksuoti servise.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė bando medžioti žalos atlyginimą, nėra jokių įrodymų, kelio pažeidimai grindžiami google maps nuotrauka, daryta 2012 m. Pažymėjo, kad įmonė turi specifinius santykius su nukentėjusiuoju – pačios įmonės advokatu. Ieškinyje buvo nurodyta – važiuojamojoje dalyje duobė, o nukentėjusiojo rašte – išvažiavo į kelkraštį. Akcentavo, kad nukentėjusysis pajuto, jog kažkas ne taip su automobiliu, tačiau kaip žinoti ar toje vietoje atsirado žala, įvyko įvykis. Iš įvykio vietos nėra jokių foto nuotraukų, todėl atstovas daro prielaidą, jog kaltas pats nukentėjusysis, kuris vairuodamas ir prasilenkdamas su sunkvežimiu, neteko kontrolės ir išvažiavo į kelkraštį. Atstovė paaiškino, kad jei atsakovė gauna informaciją dėl atitinkamo sutarties su trečiuoju asmeniu vykdymo, tuomet tą informaciją tikrina, vyksta į vietą apžiūrėti kelio, o nuolat to nedaro. Pabrėžė, kad iki šios bylos niekas į atsakovę nesikreipė dėl jokios duobės, byloje net nėra nustatyta konkreti vieta, kur ta duobė yra, tad neįmanoma patikrinti.
Trečiojo asmens AAS ,,BTA Baltic Insurance Company‘‘ filialo Lietuvoje atstovė pažymėjo, kad 2019-05-27 gavo pranešimą, susipažino su dokumentais ir kadangi nebuvo jokios informacijos apie duobę, atsisakė apmokėti žalą. Nurodė, jog įvykio vietos nežino iki šiol, o iš pateiktos foto nuotraukos, vietos negalima nustatyti.
Liudytoju apklaustas T. D. paaiškino, kad vyko keliu (duomenys neskelbtini), išvažiuojant iš miško vingyje į dešinę prasilenkė su sunkvežimiu, kuris manevravo ir jis turėjo trauktis į dešinį kelkraštį, kad išvengtų susidūrimo. Kelias buvo ištrupėjęs, blogas, duobėta, nelygu, dabar jis renovuotas. Liudytojas pajuto vibraciją automobilio važiuoklėje, sustojo, bet išoriškai nieko nematė. Policija viską išmatavo, apžiūrėjo, surašė pažymą, o jis parvyko lėtai į (duomenys neskelbtini), kur kitą dieną servise buvo nustatyti sugadinimai. Liudytojas fotonuotraukų nedarė. Minėtas kelio vingis yra likus keliems kilometrams iki nusukimo į Lekėčius, automobiliams ten galima apsilenkti, bet tas sunkvežimis važiavo manevruodamas, tačiau ar jis buvo išvažiavęs iš savo eismo juostos, liudytojas nepamena. Nurodė, jog užvažiavo ant kelio briaunos, o padangos yra žemo profilio. Mano, kad sugadinimus nulėmė prasta kelio būklė. Liudytojas tuo keliu važiuoja dažnai. Įvykis buvo apie 19 val., policija atvyko apie 21 val., laiko jis tiksliai nepamena. Kai pajuto vibraciją, suprato, kad kažkas negerai ir sustojo. Į klausimą atsakė, kad jis yra advokatas, yra atstovavęs ieškovę, šioje byloje yra įgaliojęs savo padėjėją atstovauti ieškovės įmonę.
Baigiamųjų kalbų metu ieškovės atstovė papildomai nurodė, kad įvykio vieta yra žinoma iš dokumentų, o policijos raštas yra didesnės galios įrodymas byloje, ten viskas konkretu. Kad nuotrauka yra 2012 m., neteikė tam reikšmės, nurodė, kad liudytojas patvirtino, jog kelias buvo blogas, o jei būtų kaltas pats vairuotojas, policija būtų pradėjusi tyrimą. Pažymėjo, kad atsakovė turi turėti kelio apžiūrų dokumentaciją.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas baigiamųjų kalbų metu paaiškino, kad įrodinėjimo pareiga tenka ieškovei. Priežiūra vykdoma periodiškai, kelias rekonstruotas 2019 m. byloje nėra įrodymų, kad buvo kelio nelygumai, o kad liudytojas kažką pajuto automobiliui važiuojant, tai neįrodo, jog padaryta žala. Atkreipė dėmesį, kad policijos pažymoje nėra konstatuoti jokie kelio defektai.
Baigiamųjų kalbų metu trečiojo asmens atstovė nurodė, jog ieškiniui tenkinti nėra civilinės atsakomybės sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Ieškovė teigia, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais. Įvykio metu automobilis buvo apdraustas transporto priemonių draudimu (Kasko) ir vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo dėl patirtų transporto priemonės apgadinimų draudėjui 1 174,78 Eur išmoką. Atsakovė yra valstybinės reikšmės kelio, kuriame įvyko minėtas eismo įvykis, valdytoja patikėjimo teise, todėl ieškovė prašo priteisti išmokėtą draudimo išmoką iš atsakovės. Atsakovė nurodo, kad neįmanoma identifikuoti galimai įvykusio eismo įvykio vietos, schemos, priežasties, galimai lėmusios žalos atsiradimą. Taip pat nėra galimybės įvertinti paties vairuotojo veiksmų (elgesio) įtakos galimam eismo įvykiui.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999-06-09 nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ patvirtino valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, į kurį įtrauktas ir valstybinės reikšmės krašto kelias Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškinyje nurodytas kelias yra valstybinės reikšmės išimtine nuosavybės teise priklausantis valstybei ir atsakovės valdomas patikėjimo teise. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – KĮ) 4 straipsnio 2 dalį valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, o juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos. Pagal KĮ 11 straipsnio 1 dalį saugių eismo sąlygų valstybinės reikšmės keliuose užtikrinimą įgyvendinant eismo saugumo priemones organizuoja ir koordinuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžios valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčios valstybės įmonės. Kadangi ieškovė pašomą priteisti žalą kildina iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos neveikimo – netinkamos kelio priežiūros, ieškovas turi įrodyti, kad toks neveikimas yra neleistinas pagal teisės aktus, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus neteisėtus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 straipsnis).
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriovimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Pagal CK 6.266 str. 2 d. atsakomybės subjektas gali būti asmuo, valdantis daiktą ne tik nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 str. suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Aiškindamas aptariamos normos reglamentavimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje If P&C Insurance AS v. VĮ „Automagistralė“, bylos Nr. 3K-7-57/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kelius prižiūrinčio asmens civilinė atsakomybė už saugaus eismo kelyje neužtikrinimą atsiranda bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2013). Siekiant nustatyti, ar asmeniui taikytina civilinė atsakomybė, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 6.246 str.), žalą (CK 6.249 str.), jų priežastinį ryšį (CK 6.247 str.) ir asmens kaltę (CK 6.248 str.). Pagal bendrąsias įrodinėjimo nuostatas žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį turi įrodyti ieškovas, o tokiu atveju atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 3 d.). Šią prezumpciją kelią prižiūrintis subjektas gali paneigti įrodęs, jog jis padarė visa, ko iš jo gali būti protingai reikalaujama eismo saugumui užtikrinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2013, 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-421/2016).
Asmens veiksmų teisėtumas (neteisėtumas) turi būti vertinamas pagal jo veiklą reglamentuojančias teisės normas. Kelių įstatymo 2 str. 5 d. yra nurodyta, kad kelias yra inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelių įstatymo 2 str. 10 d. nurodyta, kad kelio priežiūra - nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio ir jo statinių naudojimo laiką. Kelius prižiūrintys asmenys privalo taisyti (remontuoti) važiuojamąją kelio dalį ir kitus kelio įrengimus, kad šie objektai atliktų savo funkcijas, prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai būtų techniškai tvarkingi. Kelių įstatymo 15 str. įtvirtinta, jog kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė, kuri patvirtina Aprašą. Aprašo 4.2 p. numatyta, kad kelių priežiūros užsakovo funkcijas atlieka Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Vadovaujantis Kelių įstatymo 5 str. 3 d. 2 p. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atlieka valstybinės reikšmės kelių būklės ir eismo tyrimus.
Nustatyta, kad eismo įvykis įvyko valstybinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ruože. Kelių įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, kad valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigta valstybinė įstaiga, kuri organizuoja ir koordinuoja valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą ir kuri atlieka valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų užsakovo funkcijas, šių darbų organizavimo funkcijas, kontrolės funkcijas (Kelių įstatymo 5 str. 3 d.).
Vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 str. 1 d., saugių eismo sąlygų valstybinės reikšmės keliuose užtikrinimą įgyvendinant eismo saugumo priemones organizuoja ir koordinuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžios valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčios valstybės įmonės. Pagal šio įstatymo 11 str. 7 d. kelio savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus; organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos; tobulinti eismo organizavimą, atsižvelgdamas į eismo įvykių kelyje priežastis ir aplinkybes; atlyginti žalą asmenims, atsiradusią dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų. Taigi, minėtų teisės normų pagrindu konstatuotina, kad valstybinės reikšmės kelią, kuriame įvyko ginčo eismo įvykis, patikėjimo teise valdo atsakovė, jai nustatyta pareiga valstybinės reikšmės kelią ir jo elementus prižiūrėti, kad jie atitiktų keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.
Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija ir trečiasis asmuo AB „Kelių priežiūra“ 2018-03-02 sudarė Papildomą susitarimą prie sutarčių dėl privalomų kelių priežiūros darbų (užduočių) vykdymo Nr. PAR-48, pagal kurią AB „Kelių priežiūra“ įsipareigojo atlikti privalomuosius kelių priežiūros darbus (užduotis) pagal nustatytus kelių priežiūros lygius bei specialiuosius pavedimus, o atsakovė įsipareigojo mokėti už tinkamai ir laiku atliktus darbus. Iš sutartimi prisiimtų šalių įsipareigojimų matyti, kad atsakovė įsipareigojo apžiūrėti trečiojo asmens prižiūrimus kelius, pastebėjus nukrypimus nuo nustatytų reikalavimų, pranešti apie juos trečiajam asmeniui, surašyti valstybinės reikšmės automobilių kelių būklės patikros ir priežiūros normatyvinių techninių dokumentų reikalavimo pažeidimo aktus, trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti darbus tinkamai, kokybiškai ir laiku, šalinti darbų trūkumus, derinti su atsakove kelio elementų pasikeitimo duomenis, darbus pradėti vykdyti tik atsakovei patvirtinus darbų sąmatas ir kt. Įvertinus sutarties nuostatų turinį, spręstina, kad trečiasis asmuo pagal sutartį neįgijo teisės savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti valstybinės reikšmės kelių priežiūros darbus. Iš sutarties nėra pagrindo spręsti, kad trečiasis asmuo savarankiškai įgyvendina priskirtų prižiūrėti kelių valdymą bei yra gatvės (kelio) valdytojas. Nagrinėjamu atveju sutarties nuostatos rodo, jog realią, savarankišką kelio valdymo teisę ir iš jos kylančią sprendimų priėmimo teisę turėjo atsakovė, o ne trečiasis asmuo. Taigi, šios sutarties nuostatų sisteminė analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė neperdavė AB „Kelių priežiūra“ savarankiško valdymo teisės, todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, jog tinkama atsakovė pagal ieškovės reikalavimus yra trečiasis asmuo. Atsakovė neįrodė, jog 2018-03-02 sutartimi atsakovė perdavė trečiajam asmeniui ginčo kelio valdymą CK 6.266 str. prasme, todėl būtent Lietuvos automobilių kelių direkcija yra tinkama atsakovė pagal ieškovės pareikštą reikalavimą atlyginti žalą.
Minėta, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado. Nagrinėjamu atveju atsakovė neturėjo duomenų, kokiame konkrečiai kelio ruože buvo duobė, kad ginčo kelio ruože, galimai esant duobei, būtų užtikrintos eismo saugumo priemonės. Atsakovė, nesutikdama su jai kylančia atsakomybe, kvestionuoja žalos ieškovei ir jo transporto priemonei kilimo priežastinį ryšį su atsakovės neteisėtais veiksmais, t. y. atsiradusia kelio duobe.
Į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono Policijos komisariato Veiklos skyriaus raštas, kuriame užfiksuota, jog buvo įvykęs ieškovės minimas eismo įvykis. Teismas pažymi, kad policijos pareigūnų rašte neužfiksuotas duobės važiuojamojoje dalyje buvimo faktas, taip pat policijos pažymoje nėra konstatuoti jokie kelio defektai. Dokumente „2018-08-06 rašto kopija“ policijos pareigūnams T. D. paaiškino, kad jis „įvažiavo į šalikelėje esančius nelygumus“ (t. y. ne važiuojamojoje kelio dalyje). Paaiškinimuose ieškovei, liudytojas T. D. nurodė: „(duomenys neskelbtini) apie 20 val. 26 min. važiuojant (duomenys neskelbtini) link prasilenkiant su iš priekio atvažiuojančiu krovininiu automobiliu (fūra) pasitraukiau arčiau kelkraščio ir pataikiau į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią ištrupėjusią kelio dangą (šalia kelkraščio)“. Teismo posėdžio metu liudytojas T. D. paaiškino, kad išvažiuojant iš miško vingyje į dešinę prasilenkė su sunkvežimiu, kuris manevravo ir jis turėjo trauktis į dešinį kelkraštį, kad išvengtų susidūrimo. Pažymėjo, kad fotonuotraukų nedarė. Duobė nebuvo fiksuojama. Teigė, kad kelias buvo ištrupėjęs, blogas, duobėta, nelygu, o dabar kelias yra renovuotas. Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių duomenų, jog kelias buvo ištrupėjęs, duobėtas. Taip pat esant skirtingiems transporto priemonės vairuotojo T. D. paaiškinimams apie įvykį, t. y. teigiant, kad įvažiavo į šalikelėje esančius nelygumus, o taip pat ir pasitraukė arčiau kelkraščio ir pataikė į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią ištrupėjusią kelio dangą, teismas juos vertina kritiškai. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens AAS ,,BTA Baltic Insurance Company‘‘ filialo Lietuvoje atstovė pažymėjo, kad gavus pranešimą, susipažino su dokumentais ir kadangi nebuvo jokios informacijos apie duobę, atsisakė apmokėti žalą. Nurodė, jog įvykio vietos nežino iki šiol, o iš pateiktos foto nuotraukos, vietos negalima nustatyti. Teismo posėdžio metu ieškovė pažymėjo, kad nuotrauka yra 2012 m., neteikė tam reikšmės, kadangi liudytojas patvirtino, jog kelias buvo blogas. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad jei ji gauna informaciją dėl atitinkamo sutarties su trečiuoju asmeniu vykdymo, tuomet tą informaciją tikrina, vyksta į vietą apžiūrėti kelio, o nuolat to nedaro. Pabrėžė, kad iki šios bylos niekas į atsakovę nesikreipė dėl jokios duobės. Teismas pažymi, kad byloje nėra kitų duomenų apie kelio būklę, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad kelias buvo blogas, duobėtas. Teismo posėdžio metu atsakovė papildomai pažymėjo, kad priežiūra vykdoma periodiškai, kelias rekonstruotas 2019 m. Teismas pažymi, kad byloje nėra nustatyta duomenų, kaip konkrečiai automobiliui buvo padaryta žala. Nenustačius, kad žalą sukėlė konkrečiai statinio konstrukcijos defektas, nėra pagrindo taikyti griežtąją deliktinę atsakomybę. Byloje nėra kitų objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad dėl kelio duobės buvo apgadintas automobilis. Byloje nėra duomenų, kad transporto priemonę valdęs asmuo įvažiavo būtent į minimą duobę. Teismo posėdžio metu ieškovė akcentavo, kad policijos raštas yra didesnės galios įrodymas byloje, ten viskas konkretu, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nurodomame policijos rašte yra užfiksuoti transporto priemonę vairavusio asmens paaiškinimai. Rašte niekaip nefiksuota kelio duobė ar kelio nelygumai, todėl vien iš šio rašto, nėra pagrindo konstatuoti, kad žala atsirado transporto priemonei užvažiavus ant kelio nelygumų, duobės. Pažymėtina, kad nors kompetentinga institucija nustatė, kad transporto priemonės vairuotojo veiksmuose nėra jokių administracinio nusižengimo požymių, tačiau tai nesudaro pagrindo vertinti, kad žala atsirado būtent dėl konkrečiame kelio ruože esančių nelygumų. Teismas pažymi, kad byloje nėra nustatyta, kurioje konkrečioje vietoje galimai buvo kelio nelygumai, duobė.
Nurodytų aplinkybių visuma, kuri byloje nepaneigta jokiais kitais įrodymais (CPK 178 str., 185 str.), sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovė nagrinėjimu atveju neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Nėra pagrindo konstatuoti, kad transporto priemonė įvažiavo į duobę ir taip buvo apgadintas automobilis. Atsižvelgiant į tai, kad neteisėti veiksmai yra viena iš sąlygų civilinei atsakomybei kilti, jos neįrodžius civilinė atsakomybė negalima, todėl ieškovės ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.
Kadangi byloje bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 265–267 straipsniais, 269–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.