Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-03-10 · Civilinė byla Nr. 2-2365-155/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-10
Bylos Nr.
2-2365-155/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-37795-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Krušnienė
Trečiasis asmuo
J. F., V. F.
Ieškovas
R. F.
Kategorijos
  • 2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2365-155/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37795-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė,sekretoriaujant Olgai Fadejevai,

dalyvaujant tretiesiems asmenims J. F., V. F., trečiojo asmens J. F. atstovui advokato padėjėjui V. K., vertėjaujant E. V.,

nedalyvaujant ieškovei R. F., atsakovui antstoliui M. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. F. ieškinį dėl žalos atlyginimo bei įpareigojimo grąžinti į banko sąskaitą nurašytus pinigus, pareikštą antstoliui M. D., tretieji asmenys byloje J. F., V. F..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė R. F. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo įpareigoti atsakovą antstolį M. D. grąžinti į jo depozitinę sąskaitą pervestas ieškovės 669,82 EUR pinigines lėšas.

Ieškinyje nurodė, kad 2016-04-16 banko mokėjimo pavedimu ieškovė iš savo asmeninės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko pinigų pervedimą (334,91 EUR sumos) į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat vėliau 2016-05-16 ieškovė atliko dar vieną pervedimą (334,91 EUR sumos), iš viso pervedė į minėtą banko sąskaitą 669,82 EUR sumą. Šių pervedimų tikslas – periodinis atsiskaitymas už tretiesiems asmenims suteiktą banko kreditą. Šie pinigai buvo įmokami ne į asmeninę trečiųjų asmenų sąskaitą, tačiau į kredito tranzitinę sąskaitą. Tačiau bankas dėl nežinomų ieškovei priežasčių visą pinigų sumą (669,82 EUR) pervedė antstoliui M. D.. Ieškovė kreipėsi į šį antstolį, kad šis grąžintu pinigus, bet antstolis atsisakė tai padaryti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovė prašo grąžinti jai priklausančius pinigus, kadangi tokiais savo veiksmais, antstolis jai padarė žalą.

Teisme gautas antstolio M. D. atsiliepimas į ieškinį, kuriuo nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad antstolis vykdo jam išieškotojo AB (duomenys neskelbtini) pateiktą vykdyti Vilniaus m. apylinkės teismo 2012-01-24 hipotekos teisėjo nutartį Nr. 6983V/2011 dėl 178843,48 EUR negrąžintos paskolos ir kitų mokėjimų išieškojimo iš skolininkų J. F. ir V. F.. 2013-09-25 buvo surašytas Turto pardavimo iš varžytinių aktas, tačiau įkeisto turto vertės neužteko pilnam atsiskaitymui, todėl buvo tęsiami vykdymo veiksmai. 2015-12-09 Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-42741-862/2015 trečiųjų asmenų J. F. ir V. F. santuoka buvo nutraukta ir prievolė AB (duomenys neskelbtini) pripažinta solidaria. 2016-03-17 patvarkymu buvo areštuotos V. F. banko sąskaitos. PLAIS duomenimis sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią ieškovė pervedė lėšas, priklauso skolininkei V. F.. Nurodytos gautos sumos antstolio patvarkymais buvo paskirstytos išieškotojui (AB (duomenys neskelbtini)) ir antstoliui vykdymo išlaidoms padengti. 2016-08-04 ieškovė kreipėsi su prašymu į antstolį grąžinti šias lėšas, 2016-08-04 buvo surašytas atsakymas, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą. Ieškovė nurodė, kad šios lėšos buvo skirtos kredito dengimui bankui (už trečiųjų asmenų J. F. ir V. F. paskolą), tačiau antstolis būtent ir paskirstė šias lėšas AB (duomenys neskelbtini) solidarios J. F. ir V. F. skolos padengimui. Iš šios išieškotos sumos – 641,66 EUR suma pervesta kreditoriui AB (duomenys neskelbtini), o 25,66 EUR suma paskirstyta antstolio vykdymo išlaidoms. Antstoliui nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad ši sąskaita priklauso ne skolininkui, kad iš įmokėtų lėšų negali būti išieškoma ir t.t. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovas prašo ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Ieškovė į paskirtą teismo posėdį neatvyko, šaukimų ir kitų siunčiamų teismo procesinių dokumentų ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), neatsiima. Bylos tretysis asmuo J. F. yra pareiškėjos sūnus, jis teismui paaiškino, kad pareiškėja žino apie posėdį, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, kad ji pasirinko būdą – neiti į teismo posėdžius, kadangi yra seno amžiaus, jai nesenai buvo atlikta operacija, yra sunku atvykti į teismą, ji patiki sūnaus dalyvavimu teisme, mano, kad to užtenka. Tokie trečiojo asmens paaiškinimai yra duoti prisiekus. Dėl tokių aplinkyubių konstatuota, kad ieškovė savo valia, žinodama apie posedžio vietą ir laiką neatvyksta į posėdžius, siekia , kad byla būtų išnagrinėta jai nedalyvaujant.

Atsakovas į paskirtą teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas įteiktas, neatvykimo priežastis nežinoma.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu tretieji asmenys V. F., J. F. ir jo atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes bei prašė ieškinį tenkinti. Papildomai teismui nurodė, kad J. F. yra ieškovės sūnus, kad jo motina R. F. pervedė savo pinigus į V. F. banko sąskaitą, tam kad padengtų kreditą už banko suteiktą paskolą tretiesiems asmenims už butą. Pervesti pinigai buvo perduoti antstoliui. Prašo šiuos pinigus grąžinti ieškovei, kadangi jie nėra trečiųjų asmenų pinigai, turėtų būti skirti kito banko įsipareigojimams dengti, nes tretieji asmenys turi įsipareigojimų ne tik AB (duomenys neskelbtini), bet ir kitiems bankams. Ieškovė yra trečiųjų asmenų, gavusių kreditus laiduotoja, todėl ji yra suinteresuota, jog būtų dengiami įsipareigojimai pagal laidavimo sutartį, dėl netinkamai pervestų pinigų ji irgi gali netekti savo buto. Kadangi pervesti pinigai buvo skirti kitam trečiųjų asmenų kreditoriui, tačiau ne AB (duomenys neskelbtini), todėl prašo juos grąžinti, atlyginti taip padarytą žalą.

Ieškinys atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas antstolis M. D. atlieka išieškojimo veiksmus trečiųjų asmenų J. F. ir V. F. atžvilgiu dėl skolos išieškojimo išieškotojo AB (duomenys neskelbtini) naudai (b.l. 10, 12-17). 2016-03-17 patvarkymu antstolis yra areštavęs visas trečiojo asmens V. F. banko sąskaitas 136 443,53 EUR sumai (b.l. 18). I. R. Fialkovskaja 2016-04-16, 2016-05-16 atliko du pervedimus (iš viso bendros 669,82 EUR sumos – po 334,91 EUR) iš savo asmeninės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso trečiajam asmeniui V. F. (b.l. 4-5). Realiai į antstolio M. D. depozitinę sąskaitą pateko 667,32 EUR piniginių lėšų (b.l. 21), kurias atsakovas antstolis M. D. paskirstė 2016-04-21 patvarkymais išieškotojui AB (duomenys neskelbtini) (641,66 EUR sumą) bei 25,66 EUR vykdymo išlaidų (b.l. 19-20). 2016-08-04 ieškovė pateikė antstoliui prašymą dėl šių pervestų lėšų grąžinimo (b.l. 22). 2016-08-04 antstolis patvarkymu atsisakė tenkinti šį ieškovės prašymą (b.l. 23). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė ar tretieji asmenys tokius antstolio veiksmus būtų skundę įstatymo nustatytą tvarką (LR CPK 510-512 str.). Vadinasi, antstolio priimti vykdymo proceso dokumentai, patvarkymai, yra galiojantys, teisėti ir vykdytini. Šioje byloje ieškovė taip pat nereikalauja panaikinti antstolio priimtų vykdymo procese jo procesinių sprendimų, neprašo jų pripažinti negaliojančiais, ji prašo tik priteisti iš antstolio žalą, kadangi jos pervestas į trečiojo asmens V. F. sąskaitą lėšas antstolis areštavo ir iš jų išieškojo AB (duomenys neskelbtini) naudai, nors pastarosios lėšos buvo skirtos mokėti kitam trečiųjų asmenų J. F. ir V. F. kreditoriui. Teismo posėdžio metu tretieji asmenys J. F. ir V. F. paaiškino, jog turi prievolinių įsipareigojimų keliems bankams, tarp jų ir AB (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovės pervesti 669,82 EUR buvo skirti ne AB (duomenys neskelbtini), bet kitam bankui, kuriam buvo įkeistas šiuo metu turimas butas, už kurį ieškovė laidavo už trečiuosius asmenis. Todėl prašo ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti iš antstolio ieškovės pervestą sumą. Pažymėtina, kad nei ieškovė, nei tretieji asmenys nepateikė teismui jokių jų nurodytas aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų. Ieškovė teismo posėdyje iš viso nedalyvavo ir ieškinyje nurodytų aplinkybių teismui nepaaiškino. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad tretieji asmenys J. F. ir V. F. yra buvę sutuoktiniai, jų santuoka nutraukta 2015-12-09 teismo sprendimu Nr. 2-42741-862/2015, jie turi didelius įsipareigojimus keliems bankams, t.y. AB Nordea bankui, AB (duomenys neskelbtini), BAB (duomenys neskelbtini), išieškojimai pagal nevykdomus įsipareigojimus pradėti ir vyksta vykdymo procesesai. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat matyti, kad ieškovė R. F. yra pateikusi Vilniaus apygardos teismui ieškinį atsakovams BAB (duomenys neskelbtini), O. B., V. F. ir J. F. dėl laidavimo sutarties ir hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiais, pastarasis ieškinys iki šiol yra nagrinėjimo stadijoje, tačiau jo išnagrinėjimas nagrinėjamai bylai esminės reikšmės neturi.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo, vykdančio antstolio pareigas 669,82 Eur žalos atlyginimą, už tai, kad šis neteisėtai išieškojo ieškovei priklausančias pinigines lėšas iš trečiojo asmens V. F. banko sąskaitos.

CPK 16 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas suteikia ieškovui prerogatyvą nuspręsti, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką. Dėl to kiekvienu atveju, esant galimybei naudotis keliais CK 1.138 straipsnyje ar kitose teisės normose įtvirtintais teisių gynimo būdais, ieškovas yra laisvas pasirinkti, kurio iš jų teisminio įgyvendinimo sieks, taip pat kokias faktines jį pagrindžiančias aplinkybes turės įrodinėti.

Kasacinis teismas formuoja praktiką pagal kurią turi būti sprendžiami ginčai dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, nurodo, kad turi būti taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu turi būti atsižvelgiama į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Dėl to nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos, ir įvertinti tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni negu paprastai rūpestingumo ir atidumo reikalavimai (LAT 2016-10-14 Nr. 3K-3-419-706/2016).

Būtinosios deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala, skolininko veiksmų bei žalos priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės) (CK 6.246–6.249 straipsniai).

CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės ir kai skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

Sprendžiant klausimą ar antstolis tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas pareigas, taip pat būtina vadovautis ir CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, taip pat Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Sprendžiant profesines funkcijas vykdančio antstolio kaltės klausimą turi būti įvertinta, ar antstolis ėmėsi visų jam prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti; antstolio kaltės ribas nustato bendrasis teisės principas, kad iš nieko negali būti reikalaujama to, kas yra neįmanoma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką)

Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, jų iš esmės ir neįrodinėjo. Atsakovo, vykdančio antstolio funkcijas atliktų veiksmų neteisėtumas nenustatytas LR CPK 510-512 str. tvarka. Ginčo atveju antstolis M. D. išieškojo lėšas iš trečiojo asmens V. F. sąskaitos turėdamas teisėtą pagrindą , t.y. vykdydamas vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš skolininkų V. F. ir J. F. išieškotojo AB (duomenys neskelbtini) naudai. Trečiųjų asmenų paaiškinimai, kad ieškovės pervesti trečiąjam asmeniui V. F. apmokėti pinigai buvo skirti ne skolai, esančiai AB (duomenys neskelbtini) grąžinti, bet kitam kreditoriui ir kitam įsipareigojimui, neparemti jokiais įrodymais, prieštarauja logikos dėsniams. Šiuo atveju vien noras, kad pervesti pinigai būtų skiriami kitam kreditui dengti nėra pagrįstas argumentas. Kaip rodo bylos medžiaga toks ieškovės noras atsirado ne pinigų pervedimo metu, bet ženkliai po to, kai antstolis atliko su gautais pinigai finansinę operaciją AB (duomenys neskelbtini) naudai. Atsakovui atlikus šiuos antstolio veiksmus, ieškovė jų neskundė, nenurodė ir neįrodinėjo, kad antstolis, šiuo atveju bylos atsakovas, pažeidė antstolio veiklą reglamentuojančias teisės normas. Iš bylos medžiagos galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovės noras, kad jos pervesti pinigai būtų kitaip paskirstyti atsirado ne pinigų pervedimo metu, bet vėliau ir kad toks noras atsirado dėl priežasčių susijusių su siekiu išvengti likusio įsiskolinimo kreditoriui AB (duomenys neskelbtini) mokėjimo. Teismo nuomone, ieškovė, savo turimų pinigų atžvilgiu vykdydama pervedimus į trečiojo asmens V. F. sąskaitą, turėjo suprasti, numatyti ir veikti atsakingai ir rūpestingai. Faktiškai išreiškusi valią pagelbėti savo sūnaus šeimai, šiuo atveju pervesdama pinigus į buvusios marčios V. F. sąskaitą, turėjo visas galimybes ir svertus įgyvendinti savo norus tinkamai, ji turėjo galimybes bendrauti su V. F. , susižinoti visas aplinkybes, jų turimų kreditų grąžinimo eigą, turėjo ir galėjo žinoti, kad už nevykdomą AB (duomenys neskelbtini) kreditinę prievolę yra parduotas varžytinėse trečiųjų asmenų turtas, kad pardavus dar lieka nepadengtas įsiskolinimas, kurį turi apmokėti tretieji asmenys. Nepasinaudojusi objektyviai turimomis galimybėmis, vien tik nurodydama, kad jos noras buvo kitoks, ieškovė, teismo vertinimu, pateikia aplinkybes neatitinkančias teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, iš esmės pažeidžia kitų trečiųjų asmenų V. F. ir J. F. kreditorių teises ir interesus. Tenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus susidarytų situaciją kurioje pagal už skolininkus vykdančio mokėjimus asmens valia būtų nustatyta gautų įmokų paskirstymo tvarka, kas iš esmės prieštarautų CPK normoms, reguliuojančioms vykdymo procesą. Byloje nenustatytos sąlygos, kurioms esant bylos atsakovui, vykdančiam antstolio pareigas kiltų civilinė atsakomybė, nenustatytas žalos padarymo faktas, nenustatyti atsakovo neteisėti, kalti veiksmai, nenustatytas priežastinis ryšys tarp ieškovės reikalaujamo žalos dydžio atlyginimo ir atsakovo neteisėtų veiksmų. Atitinkamai nesant nustatytoms atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygoms, neįrodžius antstolio veiksmų neteisėtumas LR CPK 510-512 str. tvarka, nustačius, kad, antstolis reikalaujamus grąžinti pinigus išieškojo teisėtu pagrindu, teismas neturi pagrindo ieškovės ieškinį tenkinti. Ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Taip pat iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 8,10 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovės R. F. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės R. F., valstybei 8,10 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Krušnienė