- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-06-25
- Bylos Nr.
- 1-1730-1096/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31505-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė
- Kaltinamasis
- V. T.
- Nukentėjusysis
- Gabijai F
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1 2 5 d.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1 4 d.)
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
- 1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91–94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302 308 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, stalius, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. T. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą bei neteisėtai įgyti svetimą elektroninę mokėjimo priemonę su jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos ir laiko, bet ne vėliau nei nuo 2024 m. gegužės 22 d., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), slapčia, be G. F. M. žinios ir sutikimo, paėmė iš miegamajame esančios spintos ant lentynos buvusius nukentėjusiajai G. F. M. priklausančius 1 000 Eur bei ten pat buvusią G. F. M. išduotą AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę „Mylimiausia MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini) (rašymo apsirikimo klaida, buvo nurodoma (duomenys neskelbtini)), su šalia buvusiu lapeliu su užrašytu kortelės PIN kodu, tokiu būdu neteisėtai įgydamas svetimą, G. F. M. priklausantį 1 000 Eur turtą bei jos vardu išduotą AB „SEB“ banko elektroninę mokėjimo priemonę - mokėjimo kortelę „Mylimiausia MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini), su jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis - PIN kodu ir laikė juos su savimi iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko. Šiais veiksmais V. T. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje.
Be to, V. T. turėdamas tikslą apgaule savo naudai, panaudojant žinomai neteisėtu būdu įgytą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę - AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę „Mylimiausia MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą G. F. M., su jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis - PIN kodu, įgyti svetimą turtą, veikdamas vieninga tiesiogine tyčia, laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 22 d., 20.51 val. iki 2024 m. birželio 6 d., 12.39 val., be nukentėjusiosios G. F. M. žinios ir sutikimo, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, elektroninę mokėjimo priemonę - AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę „Mylimiausia MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini), įdėdamas į AB „SEB“ banko bankomatus ir surinkdamas neteisėtai įgytus tikrus mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis - PIN kodą bei taip pateikdamas žinomai melagingas žinias apie mokėjimo kortelės naudotojo tapatybę, tuo suklaidinant banko informacinę sistemą, kad neva jis turi teisę naudotis mokėjimo kortelėje esančiomis piniginėmis lėšomis, t. y. 2024 m. gegužės 22 d., 20.51 val. AB „SEB“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), įdėdamas mokėjimo kortelę į bankomatą ir suvesdamas PIN kodą neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją, paimdamas iš bankomato 1 000 Eur;
tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 22 d., 20.52 val. AB „SEB“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), įdėdamas mokėjimo kortelę į bankomatą ir suvesdamas PIN kodą neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją, paimdamas iš bankomato 1000 eurų;
tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 23 d., 10.32 val. AB „SEB“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), įdėdamas mokėjimo kortelę į bankomatą ir suvesdamas PIN kodą neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją, paimdamas iš bankomato 500 Eur;
tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 26 d., 16.06 val. AB „SEB“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), įdėdamas mokėjimo kortelę į bankomatą ir suvesdamas PIN kodą neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją, paimdamas iš bankomato 1 000 Eur;
tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 26 d., 16.07 val. AB „SEB“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), įdėdamas mokėjimo kortelę į bankomatą ir suvesdamas PIN kodą neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją, paimdamas iš bankomato 600 Eur;
tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. birželio 6 d., 12.39 val. AB „SEB“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), įdėdamas mokėjimo kortelę į bankomatą ir suvesdamas PIN kodą neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją, paimdamas iš bankomato 1 000 Eur, t. y. viso tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, G. F. M. priklausantį turtą – 5 100 Eur. Šiais veiksmais V. T. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. T. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino. Paaiškina, kad paprašė pas G. F. M., jog paskolintų pinigų, jis net nežinojo kur kortelė ir pinigai guli, kadangi niekada nesikrapštė tokiuose dalykuose ir niekada nevogė nieko gyvenime. Paprašius kortelės, G. F. M. pasakė „okay“, atnešė, jis paskui ją nėjo. Atnešė 1 000 Eur ir kortelę su PIN kodu. Visas veiksmas įvyko prie jo namų, lauke, sėdėjo pavėsinėje ir paprašė G. F. M.. Jis paklausė jos „ar gali man paskolinti pinigų“, pastaroji atsakė „gerai, paskolinsiu“, pasakė „važiuojam nuimsim“, G. F. M. atsakė „ne, aš turiu 1 000 Eur ir duos kortelę, važiuok pats“. Šio pokalbio niekas nematė, tuo metu buvo tik jie dviese. G. F. M. į rankas davė 1 000 Eur. Buvo kupiūros po 100 ir 50 Eur. Kortelė taip pat buvo su PIN kodu, PIN kodas buvo užrašytas ant balto lapelio. Neatsimena koks PIN kodas. Banko kortelė buvo G. F. M. vardu išduota. Tai buvo „SEB“ banko kortelė. Iš kortelės leido išsigryninti 5 000 Eur. Gavosi, kad jis daugiau nuėmė nei leido. 1 000 Eur davė į rankas, grynais pinigais. Jis prašė paskolinti 5 000 Eur. Iš kortelės leido išsigryninti tiek pinigų, kad bendroje sumoje būtų 5 000 Eur. Padavus kortelę ir PIN kodą, jis nuvažiavo nuimti pinigų. Važiavo į Trakų Vokę. Atliko operaciją, tiksliai neatsimena davė ar 1 000 Eur, ar daugiau. Reikėjo atlikti kelias operacijas, teko važiuoti kelis kartus. Tačiau važiavo skirtingomis dienomis. Apie terminą, kuriam laikui davė kortelę, nekalbėjo. Iš viso jis išsigrynino 5 100 Eur. Teko per kelias dienas išsigryninti, nes buvo nustatyti limitai. Visas įvykis įvyko 2024 m. gegužės mėnesį. Paskolintus pinigus turėjo atiduoti po pusės metų. Pinigų negrąžino, nes nesigavo. Negali paaiškinti, kodėl nesigavo grąžinti pinigų. G. F. M. nebuvo minėjusi, per kiek laiko turi grąžinti, tiesiog susitarė žodžiais, kad per pusę metų. Nėra atidavęs pinigų iš tos paskolintos sumos. Kiek kartų bandė tartis, nepavykdavo. Seniai norėjo susitarti, tačiau nepavyko.
Žinojo, kad G. F. M. mokėjimo korteles laikė namuose. Nežinojo vietos kur laikė, tačiau žinojo, kad ji gyvena pas juos ir turi savo pinigus, naudojasi jais ir pan. G. F. M. pas juos gyveno pusę metų. Niekas iš jo šeimos narių nežinojo apie prašymą paskolinti pinigų. Sutuoktinei apie šį prašymą paskolinti pinigų nebuvo sakęs. Jam buvo gėda sakyti, kad jis neturi pinigų išlaikyti savo šeimą. Jam buvo reikalingi pinigai, nes mašinos buvo sugedusios, nebuvo iš ko gyventi, važinėti, šeimą išlaikyti, todėl pagalvojo, kad pasiskolins ir bus lengviau atsistoti ant kojų, o po to uždirbs ir grąžins. Už paskolintus pinigus remontavo mašinas, bei turėjo skolą 1 000 Eur ir grąžino šią skolą. Pas jį yra dvi mašinos, tai 2 500 Eur išėjo remontams. Tada už likusius pirko vištoms lesalą, kurias laikė, panaudojo ūkio reikalams. Jis turėjo dvi banko sąskaitas, „SEB“ banke ir „Revolut“ banke. Jo pajamos į mėnesį 2024 m. gegužės – birželio mėnesiais buvo įvairūs nuo 1 000 Eur iki 2 000 Eur. Šias pajamas gaudavo už staliaus darbus. Šios pajamos buvo jau po įvykusio įvykio, kuomet pasiskolino pinigus. Pažymi, kad prieš šią paskolą buvo bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Išmokos iš Užimtumo tarnybos negaudavo. Tuo metu ieškojo staliaus darbų, žmona buvo dekrete. Žmona tada jau negaudavo išmokos už vaiką, kadangi du metus gauna išmoką, o vėliau jau nepriklauso. Vaikui buvo 3 metai. Gyveno iš jo pajamų. Turi 4 ha žemės, ūkininkauja, augina vištas, kalakutus, sėja pasėlius. Už ūkį gaudavo nedideles išmokas. Turi ūkininko pažymėjimą savo vardu. Be to, už darytą automobilio remontą mokėjo grynais pinigais. Pinigus išleido per mėnesį laiko po paskolos gavimo. Naudojo „SEB“ banką, nes dėjo pinigus ten, kad sumokėti mokesčius, apmokėti paslaugas, bei kad pervestų atlyginimą. Nuo gegužės 22 d. iki birželio 6 d. atliko grynųjų pinigų įnešimą į savo sąskaitą 6 100 Eur sumai iš tų pinigų, kuriuos paskolino G. F. M.. Pažymi, kad paskolintus pinigus išleido, įnešė į savo banko sąskaitą. Negali paaiškinti į prokuroro užduotą klausimą, jog „atliko mokėjimus grynais pinigais, 1000 eurų grąžino skolininkui, 2000 eurų sumokėjo už automobilio remontą, pirkote grūdus, pašarus, degalus, sunki finansinė padėtis buvo, šeimos išlaikymui, grynais pinigais mokėjote. Dabar teigia, kad pinigai buvo įnešti į sąskaitą tai pačiai sumai, tai kokiu būdu tie pinigai buvo išimti iš tos sąskaitos, kur dingo tie pinigai“. Nežino kodėl nukentėjusiajai nebuvo grąžinti pinigai, kai sąskaitoje turėjo 13 180 Eur, turėjo šeimyninių problemų. Vykdė prekybą kriptovaliuta. Dalis G. F. M. gautų pinigų, buvo pervedama pirkimui kriptovaliutoms.
Šiuo metu neturi kriptovaliutos, pradingo. Kriptovaliutas pirko „Revolut“ banke, apgavo jį, todėl ir dingo kriptovaliuta. Teigia, jog ne „Revolut“ bankas apgavo, o tas kas užsiima kriptovaliutomis. Dėl šios apgavystės yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame yra pripažintas nukentėjusiuoju. Dėl šio įvykio kreipėsi į policiją prieš 2-3 mėnesius. Buvo siųstas nutarimas, kuriuo yra pripažintas nukentėjusiuoju. Nukentėjusysis jo minėtoje byloje yra 14 000 Eur sumai. Dalis tų pinigų yra G. F. M.. Savo sutuoktinei nepasakojo apie kriptovaliutas. Jis nežino kur G. F. M. laikė jų namuose savo dokumentus kitus asmeninius daiktus. G. F. M. galėjo žinoti kur ji laiko savo daiktus. Su G. F. M. bendravo, tačiau apie dokumentus jos neklausinėjo. G. F. M. mokėsi kartu su jo dukra, pastaroji visada ateidavo ir sakydavo, kad G. F. M. vis skriaudžia, nieko neduoda, neišleidžia. Jos visada palaikydavo ryšį. Kažkokiomis dienomis G. F. M. jo dukrai rašydavo, kad labai blogai, negali ten būti. Todėl, dukra pradėjo sakyti ar negalima būtų jos priimti, nes jai nėra kur eiti. Jis dukrai pasakė, kad negalima jos taip paprastai paimti, yra mokytojas, kuris atsakingas už klasę ir tegu patys jie sprendžia. Mokytojas D. K.. Dukra buvo sakiusi, kad G. F. M. blogai namuose, kad vos ją nori užmušti, tai pasakė, kad reikia skambinti mokytojui ir tegu mokytojas važiuoja, jis neturi teisės kištis į kitą šeimą ir aiškintis. Todėl, kai jau buvo ta situacija, kad buvo reikalinga pagalba, tai paskambino mokytojui, pasakė, kad kažką darytų ir kviestų policiją, kadangi jis pats negali kištis. Nukentėjusioji jų namuose gyveno 6 mėnesius. Kada tiksliai pradėjo gyventi jis neprisimena. G. F. M. prie materialių dalykų neprisidėdavo. Jie išlaikydavo G. F. M., pirkdavo maistą, apmokėdavo komunalinius. Iš jos nieko nereikalavo. Pas juos yra gyvenamasis namas, yra didelis kambarys, miegamasis ir vaikų kambarys. Dukra su G. F. M. gyveno viename kambaryje. Tai buvo vaikų kambarys. G. F. M. atvažiavo tik su savo daiktais, o po kiek laiko važiavo kažkokių dokumentų pasiimti. Jis nežinojo, kurioje vietoje G. F. M. laiko dokumentus, banko korteles ar pinigus. Jis taip pat nežino, ar jo sutuoktinė žinojo, kur G. F. M. laikė savo asmeninius daiktus. Jo santykiai su sutuoktine tuo metu buvo įvairūs ir geri, ir negeri. Buvo sunki finansinė padėtis, ieškojo įvairių darbų, jam sekėsi nesėkmingai. Be to, žinojo, kad G. F. M. gaudavo kažkokią pašalpą iš valstybės. Jam tapo žinoma, kad jam gali paskolinti G. F. M. pinigų, kai jie padėjo G. F. M. tvarkytis dokumentus, kai ši paveldėjo turtą.
Šiuo metu su žmona sutaria normaliai, gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Patvirtina, kad dėl G. F. M. dokumentų tvarkymo, kur reikėjo visur ją nuveždavo. G. F. M. interesais vežioja po valstybines įstaigas dėl paveldėjimo dokumentų sutvarkymo, kadangi pastarajai reikalinga buvo pagalba. Todėl iš šių visų dalykų jam tapo žinoma, kad G. F. M. paveldėjo turtą. Kai paveldėjo turtą, pastaroji gavo pinigus į savo sąskaitą. Jis nežino tikslios sumos, kurią gavo G. F. M., tačiau su broliu dalinosi 15 000 Eur sumą. Apie paveldėta G. F. M. turtą jo sutuoktinė žinojo. Todėl, gegužės mėnesį jam kilo idėja, kad galėtų kreiptis į G. F. M. dėl paskolos suteikimo, kadangi buvo visai be pinigų. Jo kitose banko sąskaitose nebuvo pinigų. Jis kalbėjo apie pinigų grąžinimą, tačiau niekas to pokalbio negirdėjo. Šiuo metu jis nežino kur gyvena G. F. M.. Buvo atvykęs pas jį į namus mokytojas dėl pinigų grąžinimo, kai jis buvo namuose. Tikslių priežasčių kodėl G. F. M. išsikraustė jis negali pasakyti. Per tą laikotarpį, kol gyveno jų namuose, su juo pykčių, nesutarimų ar kitokių konfliktų nebuvo. Jis nežino kaip paaiškinti G. F. M. kreipimąsi į policiją, kad jos atžvilgiu įvykdė nusikalstamas veikas. Tikriausiai pastarąją įkalbėjo. Mano, kad G. F. M. įkalbėjo tie žmonės, su kuriais būna. Jo nuomone, pastaroji jį apkalba, nes gal pyksta, kad jis negrąžina pinigų, pažado neištesėjo. Dėl pateikto civilinio ieškinio sutinka, grąžins. Pripažįsta, kad yra skolingas tuos pinigus. Galėtų pradėti grąžinti kiekvieną mėnesį dalimis, dabar turi pastovesnį darbą. Iki šio momento nėra grąžintų pinigų, kadangi tik šį mėnesį pradėjo dirbti normaliai. Prieš tai buvo labai emociškai, psichologiškai išsekęs, negalėjo dirbti. Buvo vieną kartą pas psichologą, kuris nieko nenustatė. Nebuvo paskyręs vartoti jokių vaistų. Individualia veikla visada užsiimdavo, bandė dirbti taksi vairuotoju, bet nesigavo užsidirbti pinigų. Nepiktnaudžiauja alkoholiu ar narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis.
Pažymi, kad išsikraustant G. F. M. iš jų namų, nebuvo jokio ginčo. Vieną dieną G. F. M. negrįžo ir parašė žinutė, kad nakvos pas savo krikšto mamą. Vėliau pradėjo reikšti pretenzijas dėl pinigų grąžinimo. Iš prekybos kriptovaliutomis tikslas buvo vienas – užsidirbti pinigų ir grąžinti skolas. Turi skolų Sodrai, kuri siekia apie 2 000 Eur. G. F. M. buvo pagrindinė skola. Kitų pajamų, per minimą laikotarpį nėra gavęs. Laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 23 d. iki birželio 6 d. įplaukos į jo sąskaitą sudarė 29 241 Eur, nes pardavė traktorių. Už traktorių gavo 11 000 Eur. Negali paaiškinti, kodėl iš parduoto traktoriaus uždirbtų pinigų nebuvo grąžinta skolą G. F. M. (2 t., b. l. 94-100).
Nukentėjusioji Gabija F. M. apklausiama teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad per jos gimtadienį, (duomenys neskelbtini), jai parašė jos krikšto mama O. B., susitarė susitikti, nes daug metų nesimatė. G. T. buvo prieš, labai pyko, nenorėjo, kad važiuotų į susitikimą, tačiau ji išvažiavo susitikti. Susitikimo metu jos kalbėjo apie tai, kad buvo pas buvusius globėjus, kaip viskas išėjo. Taip pat kalbėjosi dėl paveldėjimo, klausė ar nereikia pagalbos, bei dėl banko kortelės. Ji paminėjo, kad neturi elektroninės bankininkystės, turi tik kortelę, tačiau ja nesinaudoja. Tuomet krikšto mama paklausė ar turi visus kitus dokumentus, pasakė, kad viską turi. Neturėjo tik kortelės. Tuomet krikšto mama pasakė, kad galim padaryti, tik reikės visus dokumentus pasiimti iš namų. Todėl kitą dieną ar po kelių dienų, jos nuvažiavo į banką, pasidaryti elektroninę bankininkystę. Banke sužinojo, kad banko kortelėje liko ne ta suma, kuri buvo, o likę apie 3 000 Eur. Kalba eina apie „SEB“ banko kortelę, kuria ji nesinaudoja. Toje kortelėje buvo pinigai už parduotą namą. Pardavus namą, ji gavo 8 500 Eur, neskaičiuojat avanso, kurį jai davė grynais pinigais. Pinigus dalino per pusę su broliu. Tai jai buvo skirta didesnė suma, kadangi žemė buvo užrašyta jos vardu. Nuvykus į banką sužinojo, kad nėra pinigų. Toliau ji nelabai žinojo, ką daryti, bet krikšto mama sako, kad perspėjo, jog gali būti taip, reikia peržiūrėti visus dokumentus. Visi jos dokumentai buvo G. T. ir V. T. miegamajame, jų spintoje. Ten jie buvo laikomi, kadangi pati G. T. buvo pasiūlius. Ji buvo paklausus G. T., kur ji gali laikyti savo dokumentus, nes jų buvo krūvelė, pastaroji pasakė, jog gali spintoje, ten niekas nelandžios ir niekas nematys. Tarp visų dokumentų buvo banko kortelė. Grynieji pinigai pas ja buvo pusė avanso iš to pardavimo. Grynuosius pinigus jį laikė voke tarp dokumentų. Grynųjų pinigų buvo 700 Eur, bet dar turėjo savo pinigų. 300 Eur turėjo savo asmeninių pinigų. Dingę buvo 1 000 Eur, nuo kortelės buvo išgryninta 6 178 Eur. Banko kortelėje buvo 8 500 Eur. Iš visų pinigų liko – 3 000 Eur. Padarė išvadą, kad tuos pinigus išsigrynino V. T., nes kai jos su krikšto mama nuvažiavo pas juos į namus, jai atrodo tai buvo kita diena, tai V. T. nebuvo namuose. Ji nuėjo rinktis daiktų. Banke buvo paprašę atspausdinti išrašą, kuriame matyti, kad buvo nuiminėjami pinigai, kurį pateikė G. T.. Pastaroji atsakė, kad žino, kad buvo nuiminėjami pinigai, tačiau nežinojo kokia suma. Toliau ji nieko neklausė, ji toliau ėjo rinktis savo daiktus. Susipyko su E. T., kuri pasakė, jog jai vis tiek nereikalingi pinigai. Pokalbio dėl paskolos nebuvo. Jokio susitarimo, kad už kažkokius kelis mėnesius kažką grąžins taip pat nebuvo, kadangi jos neprašė, jog paskolintų pinigus. Dar kartą pažymi, kad nei G. T., nei V. T. neprašė, jog paskolintų pinigų. Kortelė ir pinigai buvo paimti be jos žinios. Šioje situacijoje nėra leidusi kortele kažkam naudotis. Pas buvusius globėjus ji kortelės nematė ir nenaudojo, kortelė buvo ne jos, kortelė buvo pas buvusius globėjus. Kai ji gyveno pas V. T., nebuvo jos duota sutikimo kažkam naudotis grynaisiais pinigais ar banko kortele. Banko kortelė buvo ne jo, turint omenyje, kad ji šia banko kortele nesinaudojo, ji jos net nematė, kadangi buvo pas buvusius globėjus. Kai buvo nuvažiavus pas globėjus pasiimti dokumentų, globėjas padavė kortelę ir pasakė, kad pasiimtų jį, bei užrašė ant lapuko PIN kodą.
Jų santykiai su V. T. buvo geri, ji jo nematydavo dažnai, nes jos būdavo mokykloje, o V. T. darbe ar kažkur išvažiavęs. Priešiškumo, nusistatymo ir pykčių nebuvo. Apie pinigų išgryninimą sužinojo nuvykus į banką ir gavo išrašą iš savo sąskaitos. Banke buvo kartu su O. B.. V. T. jai skambino kelis kartus, tačiau ji neatsiliepė, jaučia kažkokia baime. Vienas iš paskutiniųjų įvykių kai kvietė susitikti, ji paklausė koks tikslas susitikimo ar grąžins pinigus, pasakė, jog, ne tiesiog nori paaiškinti kodėl taip padarė, tačiau jai to paaiškinimo nereikia. Šiuo metu jai 19 metų, 2024 m. gegužės mėnesį jai jau buvo 18 m. Pažymi, kad V. T. kvietė ją ne pinigų grąžinti, o pasikalbėti, paaiškinti savo elgesio priežastis. O ji labai pasiduoda kitų žmonių įtakai ir ji bijojo, kad jeigu atvažiuos visi, t. y. G. T., V. T., ji nenorėjo susitikti. Ji palaiko savo pareikštą civilinį ieškinį, prašo priteisti visus pinigus. Be to, kalbant apie G. T. ir V. T. santykius tai buvo barnių, tačiau matyt įprasti šeimos santykiai. Ji nematė toje šeimoje finansinio nepritekliaus. Kai vyko susipažinti su byla, matė, kad G. T. apklausoje sakė, jog pas juos sugedo katilas, tačiau ji apie tai nieko negirdėjo. Su tais asmenimis gyveno pusę metų. Banko kortelė nebuvo jai grąžinta. Atsakant į kaltinamojo užduotą klausimą, nurodo, kad ji nemeluoja (2 t., b. l. 100-102).
Liudytoja G. T. apklausiama teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad apie skolintus pinigus ji sužinojo tik rugpjūčio mėnesi, kai G. F. M. atvažiavo su krikšto mama ir jai parodė banko išrašą, tik tada sužinojo. Kaip ji suprato iš žodžių, vyras jai sakė, kad jie su G. F. M. buvo tarpusavyje susitarę, kad pastaroji paskolins pinigų. Ji pasakoja iš vyro žodžių, nes visų aplinkybių nežinojo, tol kol neatvažiavo G. F. M. su krikšto mama. Atvažiavusios pradėjo sakyti, kad G. F. M. nori susirinkti daiktus ir išsikraustyti. Ji pasakė, prašom, tikrai nieko prieš, nes prieš tai buvo kalbama su G. F. M., jog nori išsikraustyti ir jos tikrai niekas nelaikė. Tik vienintelį kartą jį buvo sakiusi, kad jei nori gali pabūti iki to laiko, kol įstosi į mokslus, kad turėtum iš ko pragyventu, kadangi G. F. M. vieniša, pastarajai moka valstybė, kad galėtų išsilaikyti butą. Nukentėjusioji sutiko, kad ji teisingai siūlo. Vėliau kai atvažiavo su krikšto mama, jos pareiškė, kad nori susirinkti daiktus ir išeiti, ji neprieštaravo. Tuo metu nukentėjusiosios krikšto mama parodė, banko išrašą, ir jos paklausė ar ji žino, kad jos vyras nuėmė pinigus nuo G. F. M. banko sąskaitos. Ji pasakė, kad nežino, bet jei tai teisybė, pinigai bus grąžinti. Kai G. F. M. gyveno pas juos, mergaitės dokumentai buvo padėti kartu su jos dokumentais, G. F. M. žinojo kur tie dokumentai sudėtu ir galėjo bet kada pasiimti. Tuose dokumentuose buvo namų byla ir visokie kitokie popieriai, ji nesigilino, matė mamos mirties liudijimą, kelias nuotraukas. Taip pat dokumentai dėl palikimo dalies. Tarp tų dokumentų nebuvo grynų pinigų. Žino, kad nebuvo grynųjų pinigų ir banko kortelių, nes pati jai rodė, jos kartu žiūrėjo tuos popierius. Tarp dokumentų grynųjų pinigų ar banko kortelių nebuvo. Banko kortelę ji atsivežė, kai G. F. M. auklėtojas pas juos į namus. Tuomet buvo atsivežusi 2 korteles, bei pasakė, jog buvę globėjai jai atidavė korteles pragyvenimui. Visi pinigų klausimai buvo palikti. Kai G. F. M. kažko reikėjo, visada visko pirko, rūbus, higienos priemones. Po šiš įvykių su vyru įtempti santykiai. Gal todėl, kad įvyko tokia situacija, jei ji būtų žinojusi apie tokius dalykus, ji būtų buvusi prieš. Įvyko tokia situacija, kad V. T. pasiskolino, nepasirašė jokio lapelio, kad šis skolinasi, o G. F. M. sutinka. Jokio formalumo nebuvo, tiesiog susitarė žodžiais. Iki įvykio su vyru nekalbėjome labai atvirai, kadangi V. T. išlaikydavo šeimą, visą laiką dirbdavo, šeima būdavo aprūpinta. Dėl tokių dalykų nesigilino, viskas buvo gerai. Tuo metu vyras pilnumoje išlaikydavo šeimą, nes ji tuo metu nedirbo. 2024 m. balandžio – gegužės mėnesiais vyras užsiimdavo staliaus ir statybų darbais. Vyras dirbdavo pas žmones, kurie paskambindavo, prašydavo, kitaip tariant vykdė individualią veiklą. Kiek per mėnesį atnešdavo pajamų ji negali pasakyti, tačiau šeima būdavo aprūpinta. Kiekviena dieną V. T. važiuodavo į darbą, ryte išvažiuoja, vakare grįžta. Ji nesigilino, kadangi vyras būdavo darbe. Jos nuomone, šeimai nieko netrūko, jų finansinė padėtis normali. Ji negali pasakyti ar buvo poreikis skolintis pinigų. Kuomet ji sužinojo, paskambino vyrui, paklausė ar tai teisybė, šis atsakė, kad taip, tai teisybė. Klausė pas jį, kaip toliau bus, vyras pasakė, kad turėtų jai nerūpėti, kadangi jis pasiskolino – jis atiduos. Kokio dydžio skola sužinojo, kai G. F. M. atvyko su krikšto mama. Skola buvo 6 000 Eur, kiek žino, vyras nėra atlyginęs žalos. Nežino dėl kokių priežasčių neatlyginęs, net neįsivaizduoja. Jie šiuo metu yra santuokoje. Vedybinių, povedybinių sutarčių pas juos nėra pasirašyta. Nėra pas juos bendro turto, tai yra vyro turtas, jo namas, paliktas kaip palikimas. G. F. M. krikšto mama siūlė pasirašyti dokumentus dėl skolos grąžinimo, ji pasakė, jeigu jie skolingi tikrai pasirašys, tačiau vyras nesutiko bei pasakė jai nieko nepasirašinėti. Jų finansinė padėtis po G. F. M. išsikraustymo nepasikeitė, viskas liko tas pats. Kiek jai žinoma, jos vyras nėra nukentėjęs nuo kažkokių asmenų, kad būtų kažkas apgavęs. Kiek žino skolingas jam niekas nėra. Ji nežino kodėl vyras negrąžina pinigų, ji ne kartą klausė vyro, tačiau vyras atsakydavo, jog nežino. Ji neklausė kur šis panaudojo tuos pinigus. Jai buvo pasakyta, kad jai neturėtų rūpėti. Jos vyras nežinojo kur G. F. M. buvo laikomi dokumentai. Kiek žino pas vyrą santaupų nėra, bei banko sąskaitose nieko neturi, kadangi sąskaitos arba areštuotos, arba užblokuotos (2 t., b. l. 102-104).
Liudytoja O. B. apklausiama teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su kaltinamuoju nesieja jokie santykiai, porą kartų kalbėjo telefonu. Šis incidentas įvyko daugiau nei prieš metus. Jai yra žinoma, kad iš G. F. M. banko sąskaitos yra nuimta nemaža pinigų suma, o taip pat buvo davusi banko kortelę palaikyti V. T. šeimai, žmonai, pas juos namuose. Jai ši informacija yra žinoma iš G. F. M.. Tai sužinojo 2024 m. Buvo susitikusios su G. F. M., kuri papasakojo kur gyvena ir pas ką gyvena, bei tai, kad pardavė nekilnojamąjį turtą, kurį buvo gavusi iš senelio palikimu. Pasakė kokią sumą gavo ir kur tuos pinigus laiko. Tuomet ji pradėjo klausinėti, kur tiksliai, pas ką guli bei ar žino, kad tie pinigai sąskaitoje, ar yra grynaisiais. Pradėjo jos kalbėtis ir išsiaiškino, kad kažkur yra kažkokie niuansai, dėl ko jas privedė nuvažiuoti į banką ir pasižiūrėti kiek yra iš tikrųjų pinigų. Niuansai buvo tokie, kad G. F. M. neturėjo banko kortelės, nežinojo kur yra kortelė. Tačiau tikslių aplinkybių jai sunku prisiminti. Pamena, kad po ilgo laiko su G. F. M. susitiko, bei tai, jog pastaroji papasakojo visą situaciją. Nukentėjusioji buvo sakiusi, kad neturi kortelės, todėl ji pasakė, kad nesvarbu, svarbu turi pasą. Ji domėjosi tais pinigais todėl, kad tai buvo G. F. M. senelio palikimas, kuris buvo skirtas pastarajai ir broliui. Ji žinojo, kad G. F. M. buvo gavusi palikimą, nes tai buvo jų senelio palikimas. Paliktas buvo namas, tada pasisamdė brokerį, kurio pagalba pardavė tą namą ir pasidalino pinigus. Už paveldėtą turtą gavo apie 7 000 – 7 500 Eur. Žino, kad namo vertė buvo apie 18 000 Eur, brokeris galimai gavo komisinį ir pasidalino. Jai atrodo, kad 15 000 Eur buvo padalinta per abu asmenys. Dėl šio įvykio jai teko bendrauti su banko darbuotoja. Banko darbuotoja buvo pasakius koks yra likęs pinigų likutis, o tada labai jos nustebo, sužinoję koks yra pinigų likutis, nes jai atrodo, kad ten turėjo būti ne tik senelio pinigai, tačiau kažkiek daugiau ir iš santaupų. Iš tos nuostabos paprašė išrašo, pažiūrėti kur pinigai vaikščiojo, banko darbuotoja davė išrašą, iš kurio pamatė, kad šie pinigai buvo nuiminėjami, kokiomis sumomis, kuriomis dienomis ir kokiose gatvėse. Tada jos suprato, kad G. F. M. buvo apvoginėjama. Jos nuvažiavo į G. F. M. namus, pasiimti likusių pinigų, daiktų, dokumentų ir išsikraustyti. Nuvyko į namus, tiksliai nepamena ar būtent tą dieną susirinko daiktus. Tačiau veiksmų seka buvo tokia, kad atvyko į tuos namus, pasiėmė daiktus, susikrovė daiktus, pasakė G. T., kad žino, jog jie apvoginėja G. F. M. ir prašė grąžinti pinigus. Tuomet G. T. buvo sakiusi, kad jiems reikėjo susitvarkyti katilą, negalėjo taip gyventi, reikėjo susitvarkyti, pinigus grąžins. Todėl ji paklausė, gal gali dabar grąžinti, nes tai yra G. F. M. pinigais per visą gyvenimą, kurių daugiau šiai mergaitei niekas nepaliks palikimu ir ji negaus pakartotinai. Negali laukti, kol jie grąžins, nes G. F. M. reikia kraustytis į Vilnių ir studijuoti, remontuoti apleistą butą. Jai pasirodė, kad G. T. buvo nustebusi dėl sumos, kurią jai pateikė, kadangi atvažiavo su išrašu iš banko ir pasakė, kad yra dingusių virš 6 000 Eur. G. T. pasakė, kad tiksliai dėl sumos negali pasakyti, žinojo tik dėl 3 000 Eur. G. T. pasakė, kad pasikalbės su vyru. Ji buvo pasakiusi G. T., kad jei neturi dabar pinigų, gali pasirašyti vekselį ir atiduos, kadangi tie asmenys norėjo per 3 mėnesius atiduoti, paskui per 6 mėnesius, vėliau iki žiemos, o kai atvyko pas juos į namus pasirašyti vekselį, niekas nepasirašė. V. T. ji iš viso nematė, tačiau kažkada buvo šiam asmeniui paskambinus ir šis pasakė, jog išsiaiškins su G. F. M. ir jokios vekselio nepasirašys. G. F. M. nebuvo minėjusi, kad tarp jos ir V. T. yra paskoliniai santykiai. Pokalbį, kai kalbėjo su G. T. jos namuose, girdėjo jos abi dukros, bei G. F. M. ir mokytojas D. K.. Su mokytoju susitiko pas G. T. namuose. Pažymi, kad gavus banko sąskaitos išrašą, G. F. M. buvo labai nustebusi, ši žinia jai buvo netikėta.
Prokurorui pagarsinus dalį liudytojos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, esančių 1 t., b. l. 41-43, patvirtina, kad tai yra teisingi parodymai. G. F. M. buvo sakiusi ir apie grynuosius pinigus. Jei neklysta buvo įvardinusi apie 1 000 Eur sumą. Parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu palaiko, nes jie teisingi. Priežastys, kurios paskatino vykti į banką pasidomėti sąskaitos likučiu buvo tos, kad kildavo visokių įtarimų, kadangi būdavo, kad kortelė nerasta, pinigai nerasti, todėl šios aplinkybės paskatimo vykti į banką. G. F. M. buvo sakiusi, kad korteles, grynuosius pinigus laikė pas G. T. ir V. T. miegamojo spintoje (2 t., b. l. 104-106).
Liudytojas D. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad yra mokytojas, o G. F. M. – jo auklėtinė. V. T. yra E. T. tėtis, o šios dvi mergaitės yra buvusios jo auklėtinės. Jis buvo istorijos, technologijų mokytojas ir klasės vadovas, auklėtojas nuo 5 klasės. Santykiai apsiribojo tik mokyklos reikalais. Dėl šio įvykio gali paaiškinti, kad tiksliai dienos neprisimena, tačiau jam paskambino G. F. M., pradėjo pasakoti apie dingusius pinigus, kadangi jis buvo už vairo, ką tiksliai kalbėjo nepamena. Tada jis grįžo namo ir vėl atrodo paskambino G. F. M., arba grįžęs namo žmonai papasakojo situaciją, kad gal reikėtų paskambinti, pasiklausti kas vyksta. Tuomet jis paskambino savo auklėtinei, kuri pasakė, jog važiuoja su krikšto mama pas T. išsiaiškinti kur dingo pastarosios pinigai. Tuomet jis pirmą kartą išgirdo, kad dingo pinigai. Pasisiūlė važiuoti kartu, kad pabūti. Jie susitiko prie kaimo ribos ir kartu nuvažiavo. Užėjo į T. namus, buvo tik E. T. mama, prasidėjo kalba kai buvo parodyti banko išrašai, kad jie naudojosi G. F. M. pinigais. Buvo įvykęs kažkoks ginčas. E. T. mama buvo labai nustebusi dėl sumų, tačiau jis tiksliai sumų neprisimena, tačiau buvo nustebusi, jog vyras daugiau pasinaudojo pinigų nei ji maniusi. G. F. M. krikšto mama pasiūlė, kad būtų pasirašytas susitarimas. Todėl jie sutarė, kad kitą dieną jis su susitarimo projektu nuvyks pas T.. Kitą dieną, kai jis nuvažiavo rado tik E. T. mamą, tėčio nebuvo. E. T. atsisakė pasirašyti, paaiškino tai, kad nori su G. F. M. išsiaiškinti pats. Taip, E. T. mama tai G. T.. G. T. tokia buvo pasipiktinusi, kodėl reiškiamos pretenzijos, pastaroji net perėjo į puolimą, kad G. F. M. elgesys negeras, kad ši susitikinėja su vaikinu. Visų pirmą G. T. labai nustebo, kai buvo pateiktas išrašas iš banko, labai nustebo, kad tokios didelės sumos. Jam pasirodė, kad G. T. buvo žinoma apie pinigų paėmimą, tik sumos labai nustebino. Jam įstrigo tas dalykas, kad G. T. nustebo dėl sumų, ne dėl pačio fakto, bet dėl sumų. Tvirtina savo duotus ikiteisminio tyrimo metu parodymus, surašyti teisingai. Sakė teisybę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek dabar teisme. Gal kažką praleido, tačiau viską pasakęs. Be to, žinojo, kad G. F. M. kraustėsi gyventi pas T., jis pats savo automobiliu iš pirmųjų globėju pervežė, kartu važiavo ir E. T. tėtis bei pati E. T.. G. F. M. nesiskundė dėl nepritekliaus ar blogo V. T. elgesiu jos atžvilgiu. Tiek su E. T., tiek su G. F. M. kalbėjosi, klausdavo kaip sekasi ir pan. G. F. M. buvo planas parduoti žemės sklypą, o už gautus pinigus remontuoti jos turimą butą, o vėliau E. T. ir G. F. M. vasarą važiuoja, gyvena, uždarbiauja ir stoja studijuoti. Tačiau vėliau kalbos pasikeitė, kad E. T. nebevažiuojanti, remontų jokių nebus, kad turi likti ir prižiūrėti savo jaunesnę sesę. Toks pasikeitimas, kuris jam asmeniškai, kaip auklėtojui pasirodė nelabai geras, nes jau nebuvo aišku ar studijos reikalingos. Vieną kartą G. F. M. buvo sakiusi, kad šią pradėjo atkalbinėti nuo studijų Vilniuje, kad geriau likti gyventi kaime pas tuos žmones. Toks buvo pokalbis su G. F. M.. Nebuvo pastebėjęs, kad pas T. šeimoje buvo sunki finansinė, turtinė padėtis. G. F. M. kol pas pirmuosius globėjus gyveno, jai buvo sunkumų, neišleisdavo į ekskursijas, kur reikėdavo pinigų. Iš E. T. pusės to nepastebėdavo. Pažymi, kad nuo 5 klasės iki Covid-19 laikotarpio G. F. M. buvo klasės pirmūnė, labai intelektuali, daug skaitanti, dalyvaudavo lietuvių kalbos olimpiadose. Tačiau per pandemijos laikotarpį jos mokymasis suprastėjo, bet per paskutinius metus, vėl susiėmė, norėjo studijuoti, kuri savo gyvenimą. Jis mano, kad yra tikslą turintis, gyvenimo prasmę suvokiantis, intelektualus žmogus. Niekada nėra pastebėjęs, kad G. F. M. būtų linkusi meluoti. Klasėje visada su visais sutardavo, buvo gyvybinga, džiaugsminga, jokių intrigų nėra pastebėjęs. Vertina kaip tikrai gerą auklėtinę (2 t., b. l. 106-108).
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 15 d. įtariamuoju apklaustas V. T. parodė, kad jokio nusikaltimo, nurodyto įtarime, nepadarė. sutinka duoti parodymus jam suprantama lietuvių kalba. Vertėjas nereikalingas. Jis pas psichiatrus negydytas, įskaitoje neįrašytas. Jis gyvena nuosavame name (duomenys neskelbtini), kartu su savo šeima - žmona ir trimis vaikais. Taip pat pas juos nuo 2023 m. rudens, tiksliai dienos nepamena, iki 2024 m. birželio mėn. gyveno jo dukros E. draugė G. F. M.. Jos kartu mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. G. F. M. neturi tėvų, ji ankščiau gyveno pas globėjus, bet ten jai buvo blogai ir jo šeima ėmė ją globoti, daug padėdavo. Jai buvo leista nemokamai gyventi jų name, buvo maitinama ir aprūpinama būtinais daiktais bei vežiojama jos reikalais jų automobiliu. Ji gyveno viename kambaryje su jo dukra E. namo pirmame aukšte. 2024 m gegužės mėn. pradžioje, pas jį buvo sunki materialinė padėtis, neturėjo darbo ir baigėsi pinigai, reikėjo pinigų šeimai išlaikyti ir grūdams. Žmona taip pat tuomet nedirbo. G. F. M. pasakė, kad ji turi sąskaitoje pinigų apie 7 000 Eur, kad nori užsakyti paminklą savo mamai. Tada jis paklausė, ar ji galės jam paskolinti pinigų laikinai pragyvenimui, apie 6 000 Eur. Pasakė, kad po pusmečio gražins jai pinigus. Ji atsakė, kad leidžia jam paimti pinigų ir pati namuose kambaryje jam davė į rankas grynais 1 000 Eur, šių pinigų jis nevogė bei davė savo „SEB“ banko mokėjimo kortelę, prie kurios buvo lapelis su užrašytu kortelės PIN kodu, pasakė jam pačiam nuimti pinigus bankomate. Buvo tuo metu dviese. Jokio paskolos raštelio nerašė. Tą pačią dieną, kai gavo banko kortelę, nuvažiavo į bankomatą Trakų Vokėje, J. Tiškevičiaus g. 22, paėmė iš bankomato 1 000 Eur. Vėliau dar kelis kartus nuėmė pinigų bankomate, viso 5 100 Eur. Pinigus važiavo nuimti vienas bankomate. G. F. M. kartu važiuoti nenorėjo, bet žinojo, kad nuėmė pinigus. Banko kortelės G. F. M. negražino, nes ji sakė, tegu kortelė būna pas jį. Mokslo metų pabaigoje, t. y. 2024 m. birželio mėn. pirmoje pusėje G. F. M. išvyko iš jų namų, nieko nepasakė kur vyksta, jokio konflikto nebuvo. Kodėl ji taip pasielgė nežino. Po kurio laiko ji atrašė SMS jo žmonai, kad gyvena Vilniuje pas savo krikšto mamą, kurios jis nepažįsta. Ji iki šiol negrįžo pas juos ir nebendrauja. Kortelės jai gražinti nebuvo galimybės. Nori jai gražinti pinigus, bet ji su jais nekontaktuoja. Visus minėtus pinigus panaudojo šeimos išlaikymui. Sutinka gražinti skolą G. F. M. dalimis per keturis mėnesius (1 t., b. l. 127-128).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 11 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji G. F. M. parodė, kad į policiją kreipiasi norėdama pagalbos susigrąžinti jai priklausančius pinigus, kuriuos iš jos sąskaitos išgrynino, galvoja, kad V. T.. 2024 m. balandžio 23 d. į jos SEB banko sąskaitą už nekilnojamojo turto pardavimą buvo pervesta 8 500 Eur suma. Šių metų liepos 25 d. apsilankė banke, tikslu sudaryti elektroninės bankininkystės sutartį ir tuomet sužinojo, kad banko sąskaitoje likę tik 3323,71 Eur. Banko darbuotoja jai pasakė, kad iš jos sąskaitos buvo atliktos pinigų išgryninimo operacijos ir atspausdino jai sąskaitos išrašą. Iš pateikto išrašo pamatė, kad buvo atliktos 6 išgryninimo operacijos: 1. 2024 m. gegužės 22 d. – 1 000 Eur, bankomate J. Tiškevičiaus g. 22, Trakų Vokė LT 2. 2024 m. gegužės 22 d. – 1 000 Eur, bankomate J. Tiškevičiaus g. 22, Trakų Vokė LT 3. 2024 m. gegužės 23 d. – 500 Eur, bankomate Naugarduko g. 55A, Vilnius LT 4. 2024 m. gegužės 26 d. – 1 000 Eur, bankomate J. Tiškevičiaus g. 22, Trakų Vokė LT 5. 2024 m. gegužės 26 d. – 600 Eur, bankomate J. Tiškevičiaus g. 22, Trakų Vokė LT 6. 2024 m. birželio 6 d. – 1 000 Eur, bankomate Naugarduko g. 55A, Vilnius LT. Išgryninant pinigus 5 100 Eur sumą iš jos banko sąskaitos, laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 22 d. iki 2024 m. birželio 6 d., bankui buvo sumokėta 78 Eur išgryninimo mokestis. Banko kortelė buvo su kitais jos dokumentais, su ja kartu buvo padėtas lapelis su kortelės PIN kodu. Taip pat su dokumentais buvo 1 000 Eur suma: 1 kupiūra 200 Eur, galimai kelios kupiūros po 50 Eur, o likusios kupiūros po 100 Eur. 2024 m. liepos 25 d. vakare kartu su savo krikšto mama O. B. nuvažiavo pasikalbėti su T.. Namuose buvo tik G. T., kuri neneigė, kad jos vyras V. T. išgrynino pinigus iš jos sąskaitos. Ji paminėjo, kad žinojo, jog jis nuėmė pinigus, tik negalvojo, kad tokią sumą. Ji sutiko grąžinti pinigus, tačiau galimai kitą dieną O. B. paskambino V. T. ir pasakė, kad pinigų neturi bei jokių skolos dokumentų jis nepasirašinės. 2024 m. liepos 30 d. jai žinutę parašė V. T. ir kvietė kartu vykti į „Macdonald“ bei aptarti viską, tačiau ji nevyko, nes nenorėjo, kad jie su ja aiškintųsi santykius, ar pasiaiškintų dėl savo elgesio. Nori, kad jai jie grąžintų pinigus ir nenori su jais bendrauti. Gyvenant pas G. T. ir V. T. jų tarpusavio santykiai buvo normalūs ir jai nėra suprantama, kodėl jie taip pasielgė. Be jos žinios ir leidimo pasinaudojo jos banko kortele ir išgrynino jai priklausančius pinigus bei paėmė be jos žinios, kitaip sakant, pavogė 1 000 Eur, kurie gulėjo kartu su jos dokumentais G. T. kambaryje. Dokumentus, banko kortelę, pinigus padėjo G. T. kambaryje, sekcijoje, kur ji jai leido padėti. Ji atlaisvino vietą sekcijoje ir pasakė, kad gali toje vietoje laikyti savo dokumentus. Nori paminėti, kad su G. T. ir V. T. niekada nebuvo kalbos, kad ji jiems paskolins pinigų. Niekam neketino skolinti pinigų, nes jų pačiai reikia. G. T. ir V. T. neteisėtai pasisavino be jos žinios ir leidimo jai priklausančius pinigus – 6 178 Eur ir iki šiol jų negrąžino bei, kaip supranta, neketina grąžinti (1 t., b. l. 21-24).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 22 d. papildomai liudytoja apklausta nukentėjusioji G. F. M. parodė, kad nuo 2024 metų vasario mėnesio pradėjo gyventi savo geros draugės E. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvų G. T. ir V. T. name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame name gyveno ji, draugė E. T., jos tėvai G. T., V. T. bei pastarųjų vaikai M. T. ((duomenys neskelbtini).) ir O. T. ((duomenys neskelbtini).). Nori paaiškinti, kad gyvenant pas G. T. ir V. T., jie jai sakė, kad jiems nereikės mokėti už nieką, todėl ji jiems nieko niekada už nieką nemokėjo. Apsigyvenusi pas draugės tėvus, ji manė, kad ten gyvens laikinai, kelis mėnesius, tačiau ten pragyveno apie pusę metų. 2024 m. liepos 5 d. ji susitiko su savo krikšto mama O. B. pasikalbėti apie gyvenimą. Pokalbio metu su O. B., ji jai pasiūlė pasigaminti asmens tapatybės kortelę, kadangi ji jos neturėjo bei pasidaryti elektroninę bankininkystę. 2024 metų liepos 25-27 dienomis ji ieškojo savo banko „SEB” kortelės, kurią ji pati buvo padėjusi V. T. ir G. T. priklausančiame name, o būtent G. T. ir V. T. miegamajame spintoje ant lentynos, tačiau minėtoje vietoje jos nerado. Manė, kad jos banko kortelė yra tarp visų kitų dokumentų, kuriuos ji 2024 metais liepos 25-27 dienomis paėmė su savimi, kadangi reikėjo tvarkytis našlaitės pašalpą. 2024 metų liepos mėnesio pabaigoje važiuodama susitikti su krikšto mama O. B., kalbėjo su ja telefonu ir pasakė jai, kad nerado savo banko kortelės. Pokalbio metu O. B. pasakė, kad ji nedelsiant paskambintų į banką ir ją užblokuotų, ką ji iškart ir padarė. Tuomet susitikus su O. B., jos nuėjo kartu į banką „SEB”, adresu Naugarduko g. 55A, Vilnius, kur ji paprašė jos vardu atidaryti banko sąskaitą bei pažiūrėti jai priklausančios banko „SEB” kortelės likutį. Tuomet banko „SEB” darbuotoja pasakė, kad jai priklausančioje banko „SEB” kortelėje yra 3323,71 Eur likutis. Nori nurodyti, kad jai priklausančioje banko „SEB” kortelėje, kai ji ją 2024 metais balandžio mėnesio pabaigoje padėjo V. T. ir G. T. priklausančiame name, o būtent G. T. ir V. T. miegamojo kambario spintoje, buvo 8 500 Eur. Taip pat nori pabrėžti, kad minėta jai priklausančia banko kortele ji niekada nesinaudojo. Taip pat nori paaiškinti, kad minėtą savo banko „SEB” kortelę padėjo į V. T. ir G. T. spintą tuomet, kai G. T. jai pasiūlė ją ir kitus savo dokumentus padėti pas ją ir jos vyro miegamojo kambario spintoje, neva ten viskas bus padėta saugiai ir ten niekas nelandžios, o pasiimti galės bet kada. Nori atkreipti dėmesį, kad prie minėtos jai priklausančios banko „SEB” kortelės ji buvo padėjusi lapelį, ant kurio buvo užrašytas minėtos banko kortelės Pin kodas iš keturių skaitmenų. Taip pat nori nurodyti, kad jai priklausančioje banko kortelėje buvo pinigai, o būtent 8 500 Eur, kuriuos 2024 m. balandžio 23 d. ji gavo už paveldėtą ir parduotą nekilnojamąjį turtą. Apie tai, kad 2024 m. balandžio 23 d. į jos banko „SEB” kortelę buvo pervesta 8 500 Eur suma ir, kad minėta banko kortelė buvo padėta V. T. ir G. T. priklausančiame name, o būtent G. T. ir V. T. miegamajame spintoje, žinojo draugė E. T. ir jos tėvai G. T., ir V. T.. Taip pat nori paaiškinti, kad prie banko kortelės ir dokumentų buvo padėjusi savo sutaupytus 1 000 Eur grynųjų pinigų, o būtent 1 kupiūra 200 Eur, galimai kelios kupiūros po 50 Eur, o likusios kupiūros po 100 Eur, kurių nebebuvo 2024 metų liepos mėnesio pabaigoje, kai nerado ir savo banko „SEB” kortelės prieš važiuojant į banką atsidaryti elektroninės bankininkystės. Tai pat nori nurodyti, kad kai su krikšto mama 2024 metais liepos mėn. pabaigoje apsilankė banke „SEB”, tikslu sudaryti elektroninės bankininkystės sutartį, sužinojo, kad banko sąskaitoje likę tik 3323,71 Eur. Banko darbuotoja jai pasakė, kad iš jos sąskaitos buvo atlikta pinigų išgryninimo operacijos ir atspausdino jai sąskaitos išrašą. Iš pateikto išrašo pamatė, kad buvo atliktos 6 išgryninimo operacijos: 1. 2024 m. gegužės 22 d. – 1 000 Eur, bankomate J. Tiškevičiaus g. 22, Trakų Vokė LT 2. 2024 m. gegužės 22 d. – 1 000 Eur, bankomate J. Tiškevičiaus g. 22, Trakų Vokė LT 3. 2024 m. gegužės 23 d. – 500 Eur, bankomate Naugarduko g. 55A, Vilnius LT 4. 2024 m. gegužės 26 d. – 1 000 Eur, bankomate J. Tiškevičiaus g. 22, Trakų Vokė LT 5. 2024 m. gegužės 26 d. – 600 Eur, bankomate J. Tiškevičiaus g. 22, Trakų Vokė LT 6. 2024 m. birželio 6 d. – 1 000 Eur, bankomate Naugarduko g. 55A, Vilnius LT. Išgryninant pinigus 5 100 Eur sumą iš jos banko „SEB” kortelės laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 22 d. iki 2024 m. birželio 6 d. bankui buvo sumokėta 78 Eur išgryninimo mokestis. 2024 m. liepos 25 d. vakare kartu su krikšto mama O. B. nuvažiavo pasikalbėti su T. į jų namus. Namuose buvo tik G. T., kuri neneigė, kad jos vyras V. T. išgrynino pinigus iš jai priklausančios banko „SEB” kortelės. Taip pat G. T. paminėjo, kad žinojo, jog V. T. nuėmė pinigus, tik negalvojo, kad tokią didelę sumą. G. T. sutiko grąžinti visus pinigus. Tačiau kitą dieną O. B. paskambino V. T. ir jis jai pasakė, kad pinigų jis neturi ir jokių skolos dokumentų jis nepasirašinės. 2024 m. liepos 31 d. jai žinutę parašė V. T. ir kvietė kartu vykti į restoraną „Macdonald“, aptarti viską, tačiau ji nevyko, nes nenorėjo, kad jie su ja aiškintųsi santykius, ar pasiaiškintų dėl savo elgesio. Nori, kad jai V. T. ir G. T. grąžintų jai priklausančius pinigus ir nenori su jais daugiau bendrauti. Gyvenant pas G. T. ir V. T. jų tarpusavio santykiai buvo normalūs ir jai nėra suprantama, kodėl jie taip pasielgė, o būtent pavogė jos banko „SEB” kortelę, iš kurios vėliau išgrynino jai priklausančius pinigus bei taip pat pavogė jai priklausančius 1 000 Eur grynųjų pinigų, kurie buvo padėti kartu su jos dokumentais G. T. ir V. T. kambaryje. Nori paminėti, kad su G. T. ir V. T. niekada nebuvo jokios kalbos, kad ji jiems paskolins pinigų. Niekam neketino skolinti pinigų, nes jų jai pačiai labai reikia. Mano, kad laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 23 d. iki 2024 m. gegužės 22 d. V. T. pavogė iš namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) jai priklausančią banko “SEB” kortelę ir jai priklausančius 1 000 Eur grynųjų pinigų, ko pasėkoje, laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 22 d. iki 2024 m. birželio 6 d. nuo jai priklausančios banko „SEB” kortelės nuėmė 5 100 Eur be jos žinios ir leidimo. Dėl minėto įvykio jai buvo padaryta 6 178 Eur turtinė žala, kuri iki šiol jai nėra atlyginta. Daugiau nieko reikšmingo ikiteisminiam tyrimui nurodyti negali (1 t., b. l. 26-30).
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 4 d. papildomai liudytoja apklausta G. F. M. parodė, kad ji savo „SEB“ banko kortele nesinaudojo, nes smulkioms išlaidom naudojo savo kitą SWED banko mokėjimo kortelę. O „SEB“ banko kortelė buvo padėta sekcijoje ant lentynos V. T. miegamajame kambaryje. Ten gulėjo ir kiti visi jos dokumentai, galvojo, kad ten buvo saugu laikyti jos dokumentus ir jų netikrino ilgesnį laiką. Patikrino tik, kai nusprendė padaryti elektroninę bankininkystę ir tada paaiškėjo, kad kortelės nėra vietoje. Tą pačią dieną išsikraustė iš jo namų pas savo krikšto motiną, nes suprato, kad jos kortelė pavogta ir banke sužinojo, kad buvo išgryninti jos pinigai be jos leidimo. Niekada V. T. nei jo šeimos nariai tikrai neprašė jos paskolinti jiems pinigų ir jokio susitarimo dėl pinigų skolinimo tikrai nebuvo, apie tai jokio pokalbio nebuvo. Jų gyvenimo sąlygos buvo geros, kol gyveno pas juos. Nepastebėjo jokių didelių išlaidų reikalaujančių materialinių poreikių ar materialinių sunkumų. Kiek žino, V. T. kažkur dirbo, kur tiksliai, nežino. Kelis kartus buvo su teta nuvykusi pas jį atsiimti kortelės, bet kiekvieną kartą jo nebuvo namuose. Kur buvo panaudoti jos pinigai nežino. V. T. žadėjo gražinti pinigus, bet iki šiol negražino nei cento (1 t., b. l. 31-32).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 23 d. liudytoja apklausta O. B. parodė, kad 2024 m. liepos 24 d. ji susitiko su savo krikšto dukra G. F. M., kad jai padaryti pasą ir asmens tapatybės kortelę. Susitikimo metu su G. F. M. sutarė, kad susitiks 2024 m. liepos 25 d., kad jai padaryti elektroninę bankininkystę. Todėl ji G. F. M. pasakė, kad paimtų visus reikalingus dokumentus iš G. T. ir V. T. namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose G. F. M. laikinai buvo apsigyvenusi nuo 2024 metų vasario mėnesio ir gyveno iki 2024 metų liepos mėnesio pabaigos. 2024 m. liepos 25 d. jai paskambino G. F. M., kuri jai telefonu pasakė, kad jau važiuoja link jos bei nurodė, kad su savimi pasiėmė visus reikiamus dokumentus, tačiau savo banko „SEB” kortelės, šalia kurios buvo lapelis, ant kurio buvo užrašytas minėtos kortelės Pin kodas ir 1 000 Eur jai priklausančių grynųjų pinigų, ji neberado. Ji jai pasakė, kad tai atrodo labai įtartina, todėl ji jai pasiūlė nedelsiant paskambinti į banką „SEB” ir užblokuoti savo banko „SEB” kortelę, kurios nerado. 2024 m. liepos 25 d. ji su G. F. M. susitiko ir jos su ja nuėjo į banką „SEB”, adresu Fabijoniškių g. 2A, Vilnius, kur G. F. M. paprašė jos vardu atidaryti elektroninę bankininkystę bei pažiūrėti jai priklausančios banko „SEB” kortelės likutį. Tuomet banko „SEB” darbuotoja pasakė, kad G. F. M. priklausančioje banko „SEB” kortelėje yra 3 323,71 Eur likutis. Nori nurodyti, kad G. F. M. jai yra anksčiau sakiusi, kad jai priklausančioje banko „SEB” kortelėje yra apie 8 000 Eur, nes ji jos kažkada klausė ar išsaugojo tuos pinigus, kuriuos gavo už jų senelio jai ir jos broliui palikto nekilnojamojo turto pardavimą. Tuomet, kai banko „SEB” darbuotoja pasakė jai priklausančios banko „SEB“ kortelės likutį, G. F. M. sėdėjo pasimetusi, nežinojo ką pasakyti, tačiau po kurio laiko ji paprašė banko „SEB” darbuotojos, kad pateiktų jai priklausančios banko „SEB” kortelės sąskaitos išrašą, apie iš minėtos banko kortelės panaudotus pinigus. Pateiktame banko „SEB” išraše buvo matyti, kad buvo atliktos 6 išgryninimo operacijos: 1. 2024 m. gegužės 22 d. – 1 000 Eur, bankomate J. Tiškevičiaus g. 22, Trakų Vokė LT 2. 2024 m. gegužės 22 d. – 1 000 Eur, bankomate J. Tiškevičiaus g. 22, Trakų Vokė LT 3. 2024 m. gegužės 23 d. – 500 Eur, bankomate Naugarduko g. 55A, Vilnius LT 4. 2024 m. gegužės 26 d. – 1 000 Eur, bankomate J. Tiškevičiaus g. 22, Trakų Vokė LT 5. 2024 m. gegužės 26 d. – 600 Eur, bankomate J. Tiškevičiaus g. 22, Trakų Vokė LT 6. 2024 m. birželio 6 d. – 1 000 Eur, bankomate Naugarduko g. 55A, Vilnius LT. Taip pat minėtame išraše buvo matyti, kad išgryninant pinigus – 5 100 Eur sumą iš G. F. M. banko „SEB” kortelės, laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 22 d. iki 2024 m. birželio 6 d., bankui buvo sumokėta bendrai 78 Eur išgryninimo mokestis. 2024 metais liepos 25 d. ji kartu su savo krikšto dukra G. F. M. nuvažiavo pasikalbėti su T. į jų namus. Namuose buvo G. T. ir jos dvi dukros. Kartu su jomis taip pat atvažiavo ir G. F. M. auklėtojas (istorijos mokytojas) D. K., tiesiog pasikalbėti dėl susiklosčiusios situacijos, kurią G. F. M. jam papasakojo telefonu. Ji G. F. M. pasakė, kad ji eitų susirinkti visus savo daiktus iš G. T. namų, o tuo tarpu pati nuėjo pakalbėti su G. T. į virtuvę. Ji G. T. pasakė, kad iš G. F. M. dingo jai priklausanti virš 6 000 Eur pinigų suma. Taip pat ji G. T. parodė banko „SEB” išrašą, kurį G. F. M. pateikė bankas, apie pinigų išgryninimo operacijas nuo jai priklausančio banko „SEB” kortelės. Tuomet G. T. jai pasakė „O ką jiems reikėjo daryti, jei jiems sugedo katilas?”. Pradėjus aiškintis, kodėl pinigai buvo nuiminėjami iš banko kortelės skirtingomis dienomis ir skirtingomis sumomis, G. T. nenorėjo gilintis ir aiškintis, nes atrodė, kad negalėjo paaiškinti, kodėl pinigus paėmė, o būtent juos nuo G. F. M. banko „SEB” kortelės išgrynino skirtingomis sumomis, skirtingu laiku. Tuomet G. T. pasakė, kad jiems iš G. F. M. nieko nereikia, nurodydama, kad visus pinigus iki paskutinio cento gražins G. F. M.. Pokalbio pabaigoje jos sutarė pasirašyti vekselį dėl skolos. Visą jų pokalbį girdėjo mokytojas D. K.. Kadangi namuose V. T. nebuvo, su juo pasikalbėti nepavyko. Tą pačią dieną vakare G. F. M. iš savo elektroninio pašto išsiuntė vekselį, kuriame buvo parašyta, kad V. T. ir G. T. yra skolingi 6 178 Eur sumą G. F. M. bei sutinka gražinti iki 2024 m. rugpjūčio 25 d. Tačiau kitą dieną jai paskambino V. T. ir jis jai pasakė, kad pinigų jie neturi ir jokių skolos dokumentų jie nepasirašinės. 2024 m. liepos 31 d. G. F. M. jai pasakė, kad 2024 m. liepos 31 d. jai parašė žinutę V. T. ir kvietė ją kartu vykti į restoraną „Macdonald“ bei aptarti viską, tačiau ji nevyko. Taip pat G. F. M. jai pasakojo, kad gyvenant pas G. T. ir V. T., jų tarpusavio santykiai buvo normalūs, pakankamai geri, todėl G. F. M. nesitikėjo G. T. ir V. T. tokio elgesio su ja. G. F. M. jai nurodė, kad G. T. ir V. T. pavogė jos banko „SEB” kortelę, iš kurios vėliau išgrynino G. F. M. priklausančius pinigus bei taip pat pavogė dar jai priklausančius 1 000 Eur grynųjų pinigų, kurie buvo padėti kartu su G. F. M. dokumentais G. T. ir V. T. namų, miegamajame kambaryje. Jos žiniomis, G. F. M. banko „SEB” kortelė vis dar yra pas G. T. ir V. T.. Daugiau nieko reikšmingo ikiteisminiam tyrimui nurodyti negali (1 t., b. l. 41-45).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 19 d. liudytoja apklausta G. T. parodė, kad nuo 2024 m. vasario 17 d. pas ją name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo gyventi jos dukros E. T., gim. (duomenys neskelbtini), klasiokė G. F. M., gim. (duomenys neskelbtini). Pastaroji nesutarė su savo globėjais, pas kuriuos ji gyveno, todėl pati G. F. M. paprašė, kad priimtų ją gyventi pas juos, nes G. F. M. labai gerai sutarė su jos dukra E. T.. Jie su vyru pasitarę priėmė G. F. M. gyventi jų namuose. Visą laiką jie su vyru pilnai rūpinosi G. F. M., pirko jai drabužius, maistą bei kitus reikalingus dalykus, visur ją vežiojo. G. F. M. niekada nei jai, nei vyrui už nieką nemokėjo, tačiau jie iš jos nieko ir nereikalavo. Kai G. F. M. apsigyveno pas juos, ji jai pasakė, kad ji gali gyventi pas juos iki kol jai reikės, niekada nevarė jos iš namų, elgėsi kaip su savo vaiku. G. F. M. ir E. T. apgyvendino viename kambaryje ir jos gyveno, sutarė kaip tikros sesės. G. F. M. atvažiavusi gyventi pas juos neturėjo daug daiktų. Taip pat G. F. M. atsikrausčiusi gyventi pas juos paklausė jos, į kokią saugesnę vietą galėtų padėti savo svarbesnius dokumentus, o būtent savo gimimo liudijimą, nekilnojamo turto dokumentus, mamos mirties liudijimą ir kitus dokumentus, kuriuos ji jai parodė. Ji peržiūrėjusi minėtus G. F. M. dokumentus padėjo į savo miegamojo kambario spintą bei parodė G. F. M., kur tie dokumentai bus padėti, jeigu jai kada nors jų prireiktų. Nori atkreipti dėmesį, kad tarp minėtų dokumentų nebuvo jokių grynųjų pinigų ir jokių banko kortelių, priklausančių G. F. M.. Jos žiniomis, G. F. M. turėjo dvi banko korteles, kadangi kai 2024 m. vasario 17 d. ji atvažiavo pas juos gyventi, ji pasakė, kad buvę globėjai jai atidavė jai priklausančias dvi banko korteles, kuriose, kaip pati G. F. M. jiems sakė, buvo apie pora eurų. Minėtas banko korteles G. F. M. visada laikė prie savęs, galimai kambaryje, kuriame gyveno jų name. Ji niekada neprašė G. F. M. nei jos pinigų, nei jos banko kortelių bei net nežino, kur ji tiksliai laikė savo banko korteles ar grynuosius pinigus. Taip pat nori nurodyti, kad ji nežino, kiek ji turėjo grynųjų pinigų ir kiek eurų turėjo banko kortelėse, kadangi apie tai niekada nekalbėjo. Jos žiniomis, G. F. M. nuo 2024 metų birželio mėnesio gaudavo į savo banko sąskaitą apie 388 Eur pinigų sumą iš buvusių globėjų, kadangi tarp jų buvo susiklostę civiliniai santykiai. Taip pat G. F. M. kiekvieną mėnesį gaudavo į savo banko kortelę vaiko ir našlaitės pinigus, tačiau kokią tiksliai sumą, ji nežino. Papildomai nori nurodyti, kad G. F. M. turėjo jai priklausantį butą Vilniuje, galimai (duomenys neskelbtini), už kurio nuomą kiekvieną mėnesį ji gaudavo 280 Eur grynaisiais pinigais. Kur minėtus grynuosius gautus pinigus už nuomą G. F. M. laikydavo, ji tiksliai nežino, bet galimai kažkur pas save kambaryje. Taip pat nori paaiškinti, kad G. F. M.savo pinigais disponuodavo kada norėjo ir kaip norėjo, pavyzdžiui mokykloje pirkdavo maistą, išeidinėdama su draugais galimai pirkdama drabužius, maistą taip pat atsiskaitydavo savo banko kortelėmis arba grynaisiais pinigais. Nori nurodyti, kad G. F. M.jos ir jos vyro pinigų niekada neprašė. 2024 metais balandžio mėnesį G. F. M. pardavė jai paliktą senelių namą bei už tai į jos banko sąskaitą buvo pervesta, berods, apie septyni tūkstančiai eurų, tačiau kokia suma tiksliai, negali pasakyti. 2024 metų birželio mėnesį jai dukra E. T. pasakė, kad G. F. M. nori išeiti iš jų namų, o būtent eiti gyventi į savo butą. Tačiau tuomet ji pasikalbėjo su G. F. M. ir paaiškino jai, kad jei ji neįstos mokytis, tai ji iš valstybės negaus jokių pajamų (vaiko ir našlaitės pinigų), todėl jai pačiai vienai bus labai sunku išsilaikyti. Tuomet G. F. M. gerai viską apgalvojusi liko dar gyventi pas juos. 2024 m. liepos 25 d. pas ją į namus atvažiavo G. F. M., jos krikšto mama ir G. F. M. auklėtojas D. K.. Visiems jiems įėjus į namus, jos krikšto mama jai pasakė, kad G. F. M. išsikrausto. Ji neprieštaravo, nes G. F. M. jau anksčiau galvojo apie išsikraustymą iš jų namų. Tuomet G. F. M. nuėjo rinktis savo daiktų, o ji kalbėjosi su jos krikšto mama ir auklėtoju. Pokalbio metu krikšto mama parodė jai kažkokį lapą ir paklausė, ar ji žino kas yra minėtame lape, į ką ji atsakė, kad nežino. Tuomet G. F. M. krikšto mama pasakė, kad tame lape yra G. F. M. pinigai, kuriuos jos vyras V. T., gim. (duomenys neskelbtini), pavogė, o būtent 6 178 Eur suma. Ji nesuprato apie ką kalbėjo G. F. M. krikšto mama, buvo šokiruota. Tuomet pasakė, kad jei vyras V. T. pinigus paėmė, tai jis juos jai ir atiduos, kadangi ji apie tai nieko nežinojo. Vėliau pasikalbėjus su vyru jis jai paaiškino, kad jis paprašė G. F. M. paskolinti jam pinigų, tačiau neįvardino jai kokios sumos jis prašė. Nori nurodyti, kad vyras jai nepasakė, kam jam reikėjo pinigų. Bendraujant su vyru V. T., jis jai pasakė, kad G. F. M. pati jam davė banko kortelę ir jos Pin kodą užrašė ant popieriuko, kurį taip pat jam padavė, kai sutiko paskolinti jam pinigų. Nei V. T., nei G. F. M. nesiūlė pasirašyti preliminaraus susitarimo dėl pinigų skolinimo, abu susitarė žodiškai, nes pasitikėjo vienas kitu. Taip pat vyras jai pasakė, kad jis su G. F. M. susitarė, kad jis jai gražins pinigus per arba po pusės metų. G. F. M. neprieštaravo, sutiko su vyro pasiūlymu ir net nepergyveno dėl paskolintų pinigų. Papildomai nori nurodyti, kad vyras V. T. jai pasakė, kad kai G. F. M. davė jam savo banko kortelę ir Pin kodą, V. T. pats nuėmė nuo G. F. M. banko kortelės tam tikrą pinigų sumą dalimis, o būtent pasiskolintą sumą išsigrynino ne per vieną kartą. Kiek tiksliai kartų ir kokiomis sumomis V. T. išgrynino pinigus iš G. F. M. banko kortelės, ji negali pasakyti. Ji su juo niekada nebuvo kartu, kai jis iš G. F. M. banko kortelės bankomate grynino pinigus. Apie 1 000 Eur grynųjų pinigų, kurie galimai dingo iš G. F. M., ji nieko nežino ir apie tai su V. T. nekalbėjo. Vyras V. T. žadėjo G. F. M. atiduoti visą sumą, kurią iš jos pasiskolino per pusę metų, tačiau kokią tiksliai sumą ji nežino. Šiuo metu jos vyras V. T. yra išvykęs į užsienį, į komandiruotę, į Lietuvą galimai grįš 2024 metais gruodžio mėnesio viduryje. Todėl mano, kad sugrįžęs į Lietuvą iškart atiduos minėtą pinigų sumą, kurią pasiskolino, G. F. M.. Daugiau nieko reikšmingo ikiteisminiam tyrimui nurodyti negali (1 t., b. l. 47-51).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 30 d. liudytoju apklaustas D. K. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) gimnazijos istorijos mokytojas. Nuo 2016 metų iki 2024 metų jis buvo G. F. M. auklėtojas. G. F. M. gyveno su globėjais iki 2024 metų vasario mėnesio. Tačiau G. F. M. paskutiniu metu pradėjo nebesutarti su savo globėjais, todėl ji 2024 metais vasario mėnesį persikraustė gyventi pas savo klasiokę E. T.. Kiek jis žino, tai E. T. tėvai sutiko priimti pas save gyventi G. F. M.. Nori paaiškinti, kad jis, kaip G. F. M. auklėtojas bendravo su ja tiek kiek jam priklausė kaip pedagogui. Nori paaiškinti, kad jis kaip G. F. M. auklėtojas, ją konsultavo įvairiais klausimais, patarė ir padėjo iškilus tam tikroms problemoms, kadangi žinojo, kad ji yra našlaitė. Nori paaiškinti, kad G. F. M. iki 8-9 klasės buvo labai pavyzdinga, stropi mokinė, tačiau po karantino G. F. M. mokymosi rezultatai pradėjo blogėti. Bendraujant su G. F. M., ji nenorėjo per daug atvirauti, tačiau kartas nuo karto pasisakydavo, kad ji su globėjais nesutaria, tačiau prieš ją jie nenaudoja jokio smurto. Nori atkreipti dėmesį, kad G. F. M. jam niekada nėra nieko pamelavusi, greičiau kažko nepasako iki galo. G. F. M. kartu su broliu paveldėjo du butus bei žemės sklypą, kurį pardavė 2024 metais galimai pavasarį, už maždaug 8 000 Eur. 2024 m. liepos 25 d. jam paskambino G. F. M., kuri pasakė, kad iš jos banko sąskaitos dingo pinigai, todėl ji nurodė, kad su savo krikšto mama važiuoja pas E. T. tėvus aiškintis. Tuomet jis, pasitaręs su savo žmona, nusprendė padėti G. F. M. ir paskambinęs jai pasiūlė atvažiuoti į E. T. tėvų namus. Kadangi G. F. M. sutiko su jo pagalbos siūlymu, jis nedelsiant nuvažiavo pas G. T. ir V. T. į namus. Nori nurodyti, kad G. T. ir V. T. pažįsta, kaip savo auklėtinės E. T. tėvus. Atvykęs pas G. T. ir V. T., jis kartu su G. F. M. ir jos krikšto mama, pasibeldė į namo duris, kurias atidarė G. T.. Visi kartu užėjo į namus. Pradžioje pokalbio jis tylėjo, stebėjo situaciją iš šalies. G. F. M. krikšto mama pasakė G. T., kad ji su G. F. M. buvo banke bei, kad paaiškėjo, jog iš G. F. M. banko sąskaitos yra dingę pinigai. Tuomet G. T. pasakė, kad ji su vyru pasinaudojo tais pinigais, kadangi jiems jų kažkam reikėjo. G. T. detalizavo, kad dėl šeimoje susidariusių problemų jos šeimai reikėjo pinigų. Tuomet jis pasakė, kad reikia spręsti susidariusią situaciją. G. T. pasakė, kad gražins iš G. F. M. banko sąskaitos paimtus pinigus. Taip pat nori paaiškinti, kad kai G. F. M. krikšto mama pasakė, kokia suma buvo pavogta iš G. F. M. banko sąskaitos, G. T. labai nustebo, pasakydama, kad jos vyras paėmė pinigus iš G. F. M. banko sąskaitos, bet mažesnę sumą, negu pokalbio metu įvardijo G. F. M. krikšto mama. Tačiau nepamena tiksliai kokią sumą įvardijo krikšto mama, tačiau girdėjo, jog buvo kalbama apie 5 000-6 000 Eur. Taip pat nori paaiškinti, kad jis negirdėjo arba neužfiksavo fakto apie tai, kad dingo ir G. F. M. priklausantys 1 000 Eur grynieji pinigai. Nori atkreipti dėmesį, kad vizito metu V. T. namuose nebuvo, todėl pokalbis vyko tik su G. T.. Taip pat nori paaiškinti, kad pokalbio dėl pinigų gražinimo metu G. F. M. dėjosi savo asmeninius daiktus, su kuriais vėliau išvyko iš G. T. ir V. T. namų kartu su savo krikšto mama. Kai jis įsiterpė į pokalbį ir pasakė, kad reikia sutarti be policijos įsikišimo dėl pinigų gražinimo ir termino, G. T. sutiko gražiuoju susitarti ir per tam tikrą terminą gražinti G. F. M. priklausančius pinigus. Tuomet G. F. M. krikšto mama pasiūlė surašyti susitarimą, kurį atsiųs elektroniniu paštu G. T. bei abi pusės pasirašys minėtą susitarimą dėl pinigų gražinimo. Sutarė, kad kai G. F. M. krikšto mama nusiųs G. T. minėtą susitarimą ir G. T. su vyru jį pasirašys, jis minėtą susitarimą paims fiziškai kitą savaitę iš G. T. namų, kadangi G. T. ir V. T. visai netoli jo gyvena. Jei gerai prisimena, kaip 2024 m. liepos 29 d. jis nuvažiavo pas G. T. ir V. T. paimti pasirašyto susitarimo dėl pinigų gražinimo. Tačiau atvykus pas G. T. ir V. T. į namus, duris atidarė G. T., kuri paaiškino, kad minėto susitarimo jos vyras V. T. nepasirašė bei nurodė, kad ji su vyru pirmiausiai asmeniškai nori pasikalbėti su pačia G. F. M.. Todėl jis išvažiavo. Papildomai nori paaiškinti, kad G. F. M. jam nepasakojo apie savo ir G. T. bei V. T. santykius, tačiau ji su E. T. sutarė labai gerai bei mokykloje nuolat būdavo kartu. Daugiau nieko reikšmingo ikiteisminiam tyrimui nurodyti negali (1 t., b. l. 57-59).
Iš pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą, apie įvykį, parodymų protokolo matyti, kad gyveno pas p. G. ir V. T. 2024 vasario - liepos mėn. (jos klasiokės E. tėvai), kadangi tapus pilnametei pabėgo iš savo globėjų, kurie ją skriaudė ir apvoginėjo, o klasiokės tėvai besąlygiškai priglaudė kol baigs mokyklą. Jiems atidavė saugoti savo dokumentus, grynuosius ir retai naudojama banko kortelę su pin kodu (kurioje buvo daug pinigų, nes balandžio mėnesį pardavė NT turtą, gautą palikimu, todėl buvo paskatinta klasiokės tėvų šios (SEB) banko kortelės nenaudoti ir nesinešioti). Vieną dieną nusprendė įdėti terminuotą indėlį banke, kad pinigai negulėtų sąskaitoje, tačiau nerado savo kortelės ir grynųjų pinigų (1 000 Eur), kas pasirodė labai įtartina, o internetinės bankininkystės neturėjo ir negalėjo patikrinti sąskaitoje esančio likučio, todėl iškart ją užblokavo ir nuvažiavo į banką patikrinti sąskaitą ir sudaryti internetinę sutartį. Atvykus į SEB banką sužinojo, kad iš jos sąskaitos per pastaruosius 2 mėnesius buvo išgryninta 5 100 Eur, tai nebuvo jos gryninimas. Pateikė pretenziją tiek bankui, tiek G. ir V. T. su prašymu geranoriškai grąžinti 6 170 Eur (5 100 Eur išgryninimas įvairiose bankomatuose, 1 000 Eur pasisavinta grynaisiais ir 70 Eur grynųjų išėmimo mokestis), tačiau nusikaltėliai nesutiko grąžinti, nors prisipažino, jog tikrai yra skolingi ir pinigus nuiminėjo nesislėpdami (pvz. „Seb“ banko padalinio bankomate kur yra kameros bei bankomate darytos nuotraukos), nes ji buvo jų šeimos narys ir neva jie tarpusavyje susitarė paskolinti 5 000 Eur, tačiau jokio susitarimo nebuvo, net jeigu ir būtų, kodėl tokiu atveju pasisavinti 6 100 Eur nusikaltėliai neatsakė, tačiau prašė banko išrašo sužinoti kiek yra išgryninta, nes akivaizdžiai neskaičiavo, o disponavo kaip norėjo ir kada norėjo. Ji pasitikėjo žmonėmis, nes jie neprašė jokio atlygio už prieglobstį. Yra moksleivė našlaitė, nedirba, neturi tėvų, todėl tai yra jos vieninteliai pinigai įsitvirtinti į Vilnių, įstojus į studijas. Abu T. pripažįsta pasisavinę pinigus, tačiau taip traktuoja kaip skolą ir max 5 000 Eur. Banke buvo patikinta, kad policijai pradėjus tyrimą bankas pasidalins nuotraukomis ir video medžiagą žmogaus, gryninusio pinigus. Padaryta turtinė žala 6 170 Eur (1 t., b. l. 6-9).
Iš 2024 m. spalio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas AB „SEB banko“ pateiktas G. F. M., gim. (duomenys neskelbtini), banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB bankas“, išrašas už laikotarpį nuo 2024 m gegužės 20 d. iki 2024 m. birželio 10 d.. Informacija pateikta dokumente pdf formatu. Iš pateiktos informacijos matyti, kad laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 20 d. iki 2024 m. birželio 10 d. sąskaitos pradinis likutis 8501,71 Eur, iš viso išlaidų 5178 Eur. Galutinis likutis 3323,71 Eur. Lentelėje pateikiama informacija apie operacijos tipą - Operacija gryn. Kortelė (1 t., b. l. 71-74).
Iš 2024 m. spalio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrima telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinė laikotarpio nuo 2024 m. gegužės 21 d. 00:00:00 val., iki 2024 m. birželio 7 d. 23:59:59 val. Nurodytu laikotarpiu numeris buvo naudojamas nuo 2024 m. gegužės 21 d. 00:19:41 iki 2024 m. birželio 7 d. 22:41:13. Lentelėje pateikiama informacija apie telekomunikacijos bokštus, kurių veikimo zonoje buvo numerio (duomenys neskelbtini) naudotoja G. T. (1 t., b. l. 90-92).
Iš 2024 m. spalio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrima laikotarpio nuo 2024 m. gegužės 21 d. 00:00:00 val. iki 2024 m. birželio 7 d. 23:59:59 val., AB „Telia Lietuva“ ir UAB „Tele2“ pateikta informacija apie V. T. naudojamus telefono numerius. AB „Telia Lietuva“ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytu laikotarpiu naudojamas nebuvo. UAB „Tele2“ telefono Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytu laikotarpiu buvo naudojamas nuo 2024 m. gegužės 24 d. 10:42:27 val. iki 2024 m. birželio 7 d. 22:10:23 val. Dažniausiai fiksuotas prisijungimas prie interneto. Lentelėje pateikiama informacija apie telekomunikacijos bokštus, kurių veikimo zonoje buvo numerio (duomenys neskelbtini), naudotojas V. T. (1 t., b. l. 93-96).
2024 m. gruodžio 12 d. AB „Seb“ bankas informavo, kad G. F. M. gim. (duomenys neskelbtini), priklausančiai sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotos dvi mokėjimo kortelės SEB Mylimiausia Mastercard Nr. (duomenys neskelbtini) ir SEB Mylimiausia Mastercard Nr. (duomenys neskelbtini), kortelės yra uždarytos (1 t., b. l. 100).
Iš 2025 m. sausio 16 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis V. T. pateikė „SEB“ banko mokėjimo kortelę „Mylimiausia Mastercard“ Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 111-112).
Iš 2025 m. kovo 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas „SEB“ banko mokėjimo kortelė, kuri yra baltos spalvos su žalios spalvos širdelės formos logotipu viduryje Kortelės averse yra numeris (duomenys neskelbtini), išduota G. M., galioja iki 06/26. Reverse užrašas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 113-115).
Iš 2025 m. vasario 14 d. akistatos protokolo matyti, kad suvesti asmenys į akistatą parodė, jog G. F. M. sėdintį priešais V. T. pažįsta apie 1 metus, šiuo metu jokių santykių nepalaiko. Akistatos metu tarp G. F. M. ir V. T. metu, į klausimą G. F. M.: Kokiomis aplinkybėmis netekote savo AB „SEB“ banko mokėjimo kortelės "Mylimiausia Mastercard" ir pinigų ? G. F. M. atsakė: Gyveno pas V. T. namuose (duomenys neskelbtini). Kai atsikraustė gyventi pas jį į namus, jo miegamajame sekcijoje ant lentynos kambaryje buvo padėjusi savo dokumentus, pinigus 1 000 Eur ir „SEB“ banko kortelę su lapeliu, ant kurio buvo užrašytas PIN kodas. Po kelių mėnesių, kai norėjo vykti į banką padaryti elektroninę bankininkystę, pastebėjo, kad minėtos kortelės ir pinigų nėra. Banke sužinojo, kad iš kortelės buvo išgryninta per kelis kartus apie 5 100 Eur. Kai pradėjo aiškintis, pakalbėjus su V. T. žmona, sužinojo, kad tai jis nuėmė jos pinigus. Su juo apie tai nekalbėjo. Klausimas V. T.: Ar girdėjote G. F. M. parodymus, ar supratote, ar sutinkate su jais ? V. T. atsakymas: Taip, parodymus girdėjo, suprato, bet su jais nesutinka, nes tai yra melas. Vieną dieną pasikalbėjus su G. F. M. dviese, prie namų, susitarė, kad ji paskolins jam 5 000 Eur. Ji pati jam atnešė savo mokėjimo kortelę su PIN kodu ant lapelio, davė 1 000 Eur grynais ir leido pačiam važiuoti nuimti bankomate pinigus, sakė, kad kartu nevažiuos. Jis taip ir padarė, nuėmė pinigus per kelis kartus bankomate. Praėjus savaitei ar dviem po pinigų nuėmimo, norėjo gražinti G. F. M. jos banko kortelę, bet ji pasakė, kad jai dabar kortelės nereikia, tegu būna pas jį. Klausimas G. F. M.: Ar girdėjote V. T. parodymus, ar supratote, ar sutinkate su jais? G. F. M. atsakymas: Taip, parodymus girdėjo, suprato, bet su jais nesutinka, nes buvo ne taip, o taip, kaip ji pasakojo. Pasilieka prie savo parodymų. Klausimas V. T.: Ar sakėte G. F. M., kokiam tikslui skolinotės pinigus pas G. F. M.? V. T. atsakymas: Taip, sakė, kad jam reikia pinigų automobilio remontui ir pragyvenimui, aprūpinti šeimą ir ūkį. Klausimas G. F. M.: Ar buvo toks pokalbis su V. T., kurio metu V. T. prašė paskolinti Jūsų pinigų? G. F. M. atsakymas: Tokio pokalbio nebuvo. Klausimas V. T.: Kaip sužinojote, kad G. F. M. turi sąskaitoje pinigų? V. T. atsakymas: Kai vežė ją į jos tėvų kapines Šalčininkų r., ji pasakė, kad nori pastatyti paminklą, kad turi pinigų už paveldėtą turtą, paveldėjo 7 000 ar 8 000 Eur, klausė kiek kainuotų paminklas. Klausimas G. F. M.: Ar pasakojote V. T., kad turite pinigų sąskaitoje? G. F. M. atsakymas: Taip, jis žinojo, nes padėjo jai gauti paveldėtą turtą. Klausimas V. T.: Kokiam laikui skolinotės pinigus ? Kada žadate juos gražinti ? V. T. atsakymas: Pusei metų. Bet iki šiol negražino, nes neturi pinigų, gražins po 3-4 mėn., tikrai jų nevogė. Klausimas G. F. M.: Ar buvo susitarimas su V. T. dėl pinigų skolinimo ? G. F. M. atsakymas: Ne, tokio susitarimo niekada nebuvo. Klausimas V. T.: Kaip informavote G. F. M., kiek pinigų išgryninote iš jos sąskaitos? V. T. atsakymas: Neinformavo po kiekvieno nuėmimo, bet pasakė po savaitės, kad pinigus nuėmė. Klausimas G. F. M.: Ar kreipėtės į V. T. dėl jūsų „SEB“ banko mokėjimo kortelės gražinimo? G. F. M. atsakymas: Nesikreipė, nes kortelė jau buvo užblokuota. Vėliau jis siūlė susitikti ir gražinti kortelę, bet ji nenorėjo su juo susitikti ir atsisakė. Klausimas G. F. M.: Ar V. T. klausė Jūsų leidimo paimti Jūsų mokėjimo kortelę? G. F.s M. atsakymas: Ne. V. T. klausimas G. F. M.: Kodėl tu meluoji, kad aš pavogiau tavo pinigus ir kortelę? G. F. M. atsakymas: Ji nemeluoja. G. F. M. klausimas V. T.: Kur buvo išleisti mano pinigai ? V. T. atsakymas: Jis remontavo automobilius, tai kainavo apie 1 500 Eur, pirkau grūdų, apie 2 100 Eur, turėjo skolą vienam asmeniui, kurio vardinti nenori - atidavė 1 000 Eur ir pragyvenimo išlaidoms. V. T. klausimas G. F. M.: Ar kada nors tave nuskriaudžiau, kol gyvenai pas mus? G. F. M. atsakymas: Ne, niekada. Daugiau akistatos dalyviai klausimų vienas kitam neturi (1 t., b. l. 134-136).
2025 m. vasario 13 d. „Revolut“ bankas pateikė duomenys, iš kurių matyti, kad sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios V. T., išrašo išklotinę su sąskaitoje atliktomis finansinėmis operacijomis per laikotarpį nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d (t. 1, b. l. 168-172).
Taip pat atliktas jos vertimas į lietuvių kalbą, nurodant: „Revolut“ Operacijų istorija, pateikta 2025 m. vasario 13 d. 13:10:56 Z +00, Sąskaitos turėtojas Vardas V., Pavardė T., Gimimo data (duomenys neskelbtini), Telefonas Nr. ----(duomenys neskelbtini), El. paštas (duomenys neskelbtini), Adresas (duomenys neskelbtini), Sąskaitos būsena Aktyvi, Sąskaitos atidarymo data 2023 m. kovo 4 d., Piniginės numeris (duomenys neskelbtini), Sąskaitos duomenys BIC / Rūšiavimo kodas REVOLT21 IBAN / Sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini) BIC / Rūšiavimo kodas REVOLT21 IBAN / Sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini), Ataskaitinis laikotarpis, Pradžios data 2024 m. kovo 1 d., Pabaigos data 2024 m. rugpjūčio 30 d. Operacijų istorija, Dokumente esančių terminų vertimas į lietuvių kalbą: Type - Tipas; Created date - Sukūrimo data; Completed date - Įvykdymo data; Description - Apibūdinimas; Amount - Suma/kiekis; Currency - Valiuta; State - Būsena; Balance - Balansas; Observations - Pastabos; Exchange - Keitimas; Exchanged to - Pakeista į; Completed - Įvykdyta; Crypto - Kripto valiuta; Withdrawal - Išėmimas; Topup - Sąskaitos papildymas; OBA topup - Atvirosios bankininkystės API papildymas; From - Iš; Open banking topup - Sąskaitos papildymas atvirosios bankininkystės būdu; Failed - Nepavykusi; Reverted - Grąžinta; Fee - Mokestis; Premium plan - „Premium“ planas; Deposited - Įnešta / Įmokėta; Payment - Mokėjimas; Temp_Block - Laikinas blokavimas; Transfer - Pervedimas; Inbound transfer from - Įeinantis pervedimas iš; Outbound transfer to - Išeinantis pervedimas į (1 t., b. l. 174-175).
Iš 2025 m. vasario 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas V. T.AB SEB sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir AB SEB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d., išrašai ir likutis 2025 m. vasario 1 d..
Apžiūrėjus gautos AB „SEB“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašą nustatyta, kad operacijos užklaustu laikotarpiu šioje sąskaitoje nebuvo atliekamos.
Apžiūrėjus gautos AB „SEB“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2024 m. gegužės 22 d. iki 2024 m. birželio 6 d., sąskaitoje buvo atliktos operacijos - grynųjų pinigų įnešimai: 1) 2024 m. gegužės 23 d. suma 2 900 Eur; 2) 2024 m. birželio 6 d. suma 3 200 Eur. Viso įnešta grynais 6 100 Eur.
Taip pat užfiksuoti pinigų pervedimai į UAB „Revolut“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso V. T.): 2024 m. gegužės 23 d. suma 500 Eur, 2024 m. gegužės 23 d. suma 500 Eur, 2024 m. gegužės 23 d. suma 200 Eur, 2024 m. gegužės 23 d. suma 100 Eur, 2024 m. gegužės 24 d. suma 150 Eur, 2024 m. gegužės 26 d. suma 100 Eur, 2024 m. birželio 6 d. suma 500 Eur, 2024 m. birželio 6 d. suma 500 Eur, 2024 m. birželio 6 d. suma 500 Eur, 2024 m. birželio 6 d. suma 500 Eur, 2024 m. birželio 7 d. suma 500 Eur, 2024 m. birželio 7 d. suma 300 Eur, 2024 m. birželio 7 d. suma 100 Eur. Viso pervesta 4 450 Eur.
Išlaidos sąskaitoje už paimto išrašo laikotarpį 16.136,58 Eur. Įplaukos sąskaitoje už paimto išrašo laikotarpį 29.241,92 Eur. Galutinis likutis sąskaitoje 2024 m. rugpjūčio 30 d. 13.180,93 Eur.
Likutis sąskaitoje 2025 m. vasario 1 d. buvo 423,59 Eur (1 t., b. l. 176-177).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą.
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.
BK 214 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.
BK 215 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.
Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjime teisme savo kaltės nepripažino. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. T. sutiko duoti parodymus ir parodė, kad paprašė pas G. F. M., jog ši paskolintų pinigų, jis net nežinojo kur yra kortelė ir pinigai. Paprašius kortelės, G. F. M. pasakė „OK“, atnešė. Atnešė 1 000 Eur ir kortelę su PIN kodu. Jis paklausė jos, „ar gali man paskolinti pinigų“, pastaroji atsakė „gerai, paskolinsiu“, pasakė „važiuojam nuimsim“, G. F. M. atsakė „ne, aš turiu 1 000 Eur ir duosiu kortelę, važiuok pats“. Šio pokalbio niekas nematė, tuo metu buvo tik jie dviese. G. F. M. į rankas davė 1 000 Eur. Buvo kupiūros po 100 ir 50 Eur. Kortelė taip pat buvo su PIN kodu, PIN kodas buvo užrašytas ant balto lapelio. Neatsimena koks PIN kodas. Banko kortelė buvo G. F. M. vardu išduota. Tai buvo „SEB“ banko kortelė. Iš kortelės leido išsigryninti 5 000 Eur. Gavosi, kad jis daugiau nuėmė nei leido. 1 000 Eur davė į rankas grynais pinigais. Jis prašė paskolinti 5 000 Eur. Iš kortelės leido išsigryninti tiek pinigų, kad bendroje sumoje būtų 5 000 Eur. Padavus kortelę ir PIN kodą, jis nuvažiavo nuimti pinigų. Visas įvykis įvyko 2024 m. gegužės mėnesį. Paskolintus pinigus turėjo atiduoti po pusės metų. Pinigų negrąžino, nes nesigavo. Negali paaiškinti, kodėl nesigavo grąžinti pinigų. <...> Jam buvo reikalingi pinigai, nes mašinos buvo sugedusios, nebuvo iš ko gyventi, važinėti, šeimą išlaikyti, todėl pagalvojo, kad pasiskolins ir bus lengviau atsistoti ant kojų, o po to uždirbs ir grąžins. <...> (2 t., b. l. 94-100).
Šioje byloje esminis ginčas yra dėl aplinkybės, ar tarp šalių buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, ar vis dėlto kaltinamojo veiksmai buvo atlikti be nukentėjusiosios sutikimo. Ginčo dėl to, kad kaltinamasis pasinaudojo G. F. M. priklausančiu turtu - 1000 Eur grynaisiais pinigais ir iš nukentėjusiosios banko sąskaitos panaudodamas mokėjimo kortelę išsigrynino iš bankomatų 5 100 Eur, nebuvo. Kaltinamasis neneigė to fakto, kad tokį turtą turėjo (G. F. M. priklausantį bendros 6 100 Eur vertės) ir jį panaudojo savo nuožiūra, ir turėjo jos vardu išduotą banko mokėjimo kortelę ir jos duomenis, su kuria atliko finansines operacijas. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 22 d. iki 2024 m. birželio 6 d. buvo inicijuotos piniginės operacijos, ką patvirtina gauti išrašai iš „SEB“ banko (1 t., b. l. 68-70).
Teismų praktikoje, kai kalbama apie elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų disponavimą (BK 214 straipsnis) ir/ar jos ar jos duomenų panaudojimą finansinei operacijai (BK 215 straipsnis), yra išaiškinta, kad baudžiamąją atsakomybę užtraukia tik neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimas, laikymas, realizavimas ar panaudojimas, ar finansinės operacijos atlikimas. Mokėjimo kortelės naudojimas, kai tokie veiksmai atliekami teisėtam sąskaitos ar kortelės naudotojui paprašius, įgyvendinant pozityvius tikslus ir neturint tikslo padaryti kam nors žalą, nėra pripažįstami nusikalstamais BK 214, 215 straipsnio prasme (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44-788/2019, 2K-289-697/2020).
Iš esmės panašios teisės aiškinimo taisyklės yra pateikiamos teismų praktikoje dėl vagystės dalyko. Vagystės (BK 178 straipsnis) dalykas gali būti tik svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-211-511/2023). Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-118-746/2016, 2K-147-511/2016, 2K-61-489/2018). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal teismų praktiką vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-746/2016, 2K-147-511/2016, 2K-151-628/2018, 2K-243-699/2018, 2K-94-303/2019, 2K-183-511/2019).
Nukentėjusioji viso proceso metu nuosekliai ir aiškiai parodė, kad visi jos dokumentai, tarp jų – grynieji pinigai, banko kortelė, ant lapelio užrašytas PIN kodas, buvo Valdemaro ir G. T. miegamajame, spintoje, kai ji gyveno pas juos. Pinigus laikė voke tarp dokumentų. Dingo 1000 Eur grynaisiais. Nuo kortelės buvo išgryninta 5178 Eur. <...> nebuvo pokalbio dėl paskolos. Jokio susitarimo nebuvo. Jie neprašė, kad ji paskolintų pinigų. <...> kortelė ir pinigai buvo paimti be jos žinios. Ji nėra leidusi ta kortele naudotis kažkam (2 t., b. l. 100-102, 1 t., b. l. 21-23, 26-29, 31, 134-135). Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jai pačiai labai reikia pinigų, yra našlaitė. Jai padaryta 6178 Eur žala, kuri nėra atlyginta <...> (1 t., b. l. 21-23, 26-29, 31, 134-135).
Tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojų parodymai ir kita rašytinė bylos medžiaga. Apklausta liudytoja O. B. parodė, kad yra žinoma, kad iš G. F. M. banko sąskaitos yra nuimta nemaža pinigų suma, o taip pat buvo davusi banko kortelę palaikyti V. T. šeimai, pas juos namuose. Jai ši informacija yra žinoma iš G. F. M.. Tai sužinojo 2024 m. Buvo susitikusios su G. F. M., kuri papasakojo kur gyvena ir pas ką gyvena, bei tai, kad pardavė nekilnojamąjį turtą, kurį buvo gavusi iš senelio palikimu. Pasakė kokią sumą gavo ir kur tuos pinigus laiko. Tuomet ji pradėjo klausinėti, kur tiksliai, pas ką guli bei ar žino, kad tie pinigai sąskaitoje, ar yra grynaisiais. G. F. M. neturėjo banko kortelės, nežinojo kur yra kortelė, todėl buvo nuspręsta važiuoti iki banko. Ji žinojo, kad G. F. M. buvo gavusi palikimą, nes tai buvo jų senelio palikimas. Paliktas buvo namas, tada pasisamdė brokerį, kurio pagalba pardavė tą namą ir pasidalino pinigus. Už paveldėtą turtą gavo apie 7 000 – 7 500 Eur. Žino, kad namo vertė buvo apie 18 000 Eur, brokeris galimai gavo komisinį ir pasidalino. Jai atrodo, kad 15 000 Eur buvo padalinta per abu asmenis. Dėl šio įvykio jai teko bendrauti su banko darbuotoja. Banko darbuotoja buvo pasakius koks yra likęs pinigų likutis, o tada labai jos nustebo, sužinoję, koks yra pinigų likutis, Iš tos nuostabos paprašė išrašo, iš kurio pamatė, kad šie pinigai buvo nuiminėjami, kokiomis sumomis, kuriomis dienomis ir kokiose gatvėse. Tada jos suprato, kad G. F. M. buvo apvoginėjama. Jos nuvažiavo į G. F. M. namus, pasiimti likusių pinigų, daiktų, dokumentų ir išsikraustyti. Nuvyko į namus ir pasakė G. T., kad žino, jog jie apvoginėja G. F. M. ir prašė grąžinti pinigus. Tuomet G. T. buvo sakiusi, kad jiems reikėjo susitvarkyti katilą, negalėjo taip gyventi, reikėjo susitvarkyti, pinigus grąžins. Todėl ji paklausė, gal gali dabar grąžinti, nes tai yra G. F. M. pinigais per visą gyvenimą, kurių daugiau šiai mergaitei niekas nepaliks palikimu ir ji negaus pakartotinai. <...>. G. T. pasakė, kad tiksliai dėl sumos negali pasakyti, žinojo tik dėl 3 000 Eur. G. T. pasakė, kad pasikalbės su vyru. Ji buvo pasakiusi G. T., kad jei neturi dabar pinigų, gali pasirašyti vekselį ir atiduos, kadangi tie asmenys norėjo per 3 mėnesius atiduoti, paskui per 6 mėnesius, vėliau iki žiemos, o kai atvyko pas juos į namus pasirašyti vekselį, niekas nepasirašė. V. T. ji iš viso nematė, tačiau kažkada buvo šiam asmeniui paskambinus ir šis pasakė, jog išsiaiškins su G. F. M. ir jokios vekselio nepasirašys. G. F. M. nebuvo minėjusi, kad tarp jos ir V. T. yra paskoliniai santykiai (2 t., b. l. 104-106). Tokias pačias aplinkybes liudytoja nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 41-44).
Teisiamojo posėdžio metu D. K. paaiškino, jog yra mokytojas, o G. F. M. – jo auklėtinė. <...> Dėl šio įvykio gali paaiškinti, kad tiksliai dienos neprisimena, tačiau jam paskambino G. F. M., pradėjo pasakoti apie dingusius pinigus. <...> Pasisiūlė važiuoti kartu, kad pabūti. <...> Užėjo į T. namus, buvo tik E. T. mama, prasidėjo kalba, kai buvo parodyti banko išrašai, kad jie naudojosi G. F. M. pinigais. Kilo ginčas. E. T. mama buvo labai nustebusi dėl sumų, tačiau jis tiksliai sumų neprisimena, tačiau buvo nustebusi, jog vyras daugiau pasinaudojo pinigų nei ji maniusi. <...> Žinojo, kad G. F. M. kraustėsi gyventi pas T., jis pats savo automobiliu iš pirmųjų globėju pervežė, kartu važiavo ir E. T. tėtis bei pati E. T.. G. F. M. nesiskundė dėl nepritekliaus ar blogo V. T. elgesio jos atžvilgiu. <...> Nebuvo pastebėjęs, kad pas T. šeimoje buvo sunki finansinė, turtinė padėtis. <...> nepastebėjo, kad G. F. M. būtų linkusi meluoti. Intrigų ar kažko panašaus nėra pastebėjęs. Vertina kaip gerą auklėtinę, kuri yra labai intelektuali, daug skaitanti (2 t., b. l. 106-108).
Liudytoja G. T. (kaltinamojo sutuoktinė) apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš V. T. sužinojo, kad jie susitarė su G., kad jis pasiskolina ir vėliau atiduos. Sužinojo apie viską, kai G. atvažiavo su krikšto mama ir parodė lapus <...>. tarp paliktų dokumentų nebuvo grynųjų pinigų ir banko kortelių <...> jų finansinė padėtis normali, stabili, vyras išlaiko šeimą, nes dirba <...>. G. krikšto mama siūlė pasirašyti dokumentus dėl skolos grąžinimo, bet vyras nesutiko ir pasakė jai nieko nepasirašyti (2 t., b. l. 102-104). Liudytojos G. T. duoti parodymai vertinti kaip siekiantys teisinti ir pagerinti kaltinamojo V. T. padėtį, kadangi yra sudarę santuoką, augina vaikus. Teismas kritiškai vertina šios liudytojos duotus parodymus, kadangi šie paaiškinimai (apie egzistuojančią paskolos sutartį, kai vengiama pasirašyti dokumentus apie šį faktą) apie grynųjų pinigų ir banko kortelės buvimą jų miegamajame) iš dalies neatitinka kitiems byloje surinktiems įrodymams.
Nustačius anksčiau paminėtas aplinkybes, teismui nekyla abejonių, kad V. T. neturėjo nukentėjusiosios sutikimo, kaip teigia kaltinamasis laikinai pasinaudoti grynaisiais pinigais ir banko kortele, jos duomenimis ir banko sąskaitoje, surištoje su banko kortele, pinginėmis lėšomis. Šį teismo vidinį įsitikinimą, BPK 20 straipsnio prasme, sustiprina kaltinamojo V. T. ir liudytojos G. T., O. B. parodymai dėl atsisakymo pasirašyti paskolos teisinius santykius pagrindžiančius dokumentus (vekselį ar pan.), kas užkerta kelią nukentėjusiajai savo teises ginti civilinio proceso tvarka, pinigų neatidavimas ilgą laikotarpį, taip pat V. T. banko sąskaitų išrašai, liudijantys kam iš tikrųjų buvo naudojami pinigai, t. y. pavyzdžiui, investavimui į kriptovaliutas, ir tai, kad net ir turėdamas piniginių lėšų tas lėšas nenukreipė tariamos skolos grąžinimui. Objektyvūs byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltininkas suvokė, kad neturi turto savininko (G. F. M.) sutikimo užvaldyti jos turtą ir suprato, kad užvaldo kito asmens turtą. V. T. neturėjo G. F. M. leidimo naudoti jos vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis, ir su tokia priemone atlikti finansines operacijas. V. T., pasinaudodamas G. F. M. banko kortele bei jos prisijungimo prie banko duomenimis (PIN kodu), tokiu būdu identifikuodamas save kaip kitą asmenį (atitinkamai nukentėjusiąją), kuri apie atliekamas finansines operacijas nežinojo, ir taip suklaidindamas banką, suprato, jog, tokiu būdu panaudojęs apgaulę neteisėtai įgyja svetimą turtą.??? Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.
Teismas daro išvadą, kad visi inkriminuoti V. T. veiksmai buvo padaryti be teisėto savininko ir/ar naudotojo (nukentėjusiosios G. F. M.) sutikimo ir pažeidžiant jos teises ir interesus, todėl tokie veiksmai, nustačius visus būtinus nusikalstamos veikos sudėties požymius, užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
Teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog V. T. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą bei neteisėtai įgyti svetimą elektroninę mokėjimo priemonę su jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos ir laiko, bet ne vėliau nei nuo 2024 m. gegužės 22 d., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), slapčia, be G. F. M. žinios ir sutikimo paėmė iš miegamajame esančios spintos ant lentynos buvusius nukentėjusiajai G. F. M. priklausančius 1 000 Eur bei ten pat buvusią G. F. M. išduotą AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę „Mylimiausia MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini), su šalia buvusiu lapeliu su užrašytu kortelės PIN kodu, tokiu būdu neteisėtai įgydamas svetimą, G. F. M. priklausantį 1 000 Eur turtą bei jos vardu išduotą AB „SEB“ banko elektroninę mokėjimo priemonę - mokėjimo kortelę „Mylimiausia MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini), su jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis - PIN kodu ir laikė juos su savimi iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko. Byloje nustatytų ir įrodymais pagrįstų aplinkybių visuma neabejotinai leidžia konstatuoti, kad V. T., atlikdamas veiksmus, suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Šie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį.
Bylos duomenimis nustatyta, kad V. T. turėdamas tikslą apgaule savo naudai, panaudojant žinomai neteisėtu būdu įgytą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę - AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę „Mylimiausia MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą G. F. M., su jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis - PIN kodu, įgyti svetimą turtą, veikdamas vieninga tiesiogine tyčia, laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 22 d., 20.51 val. iki 2024 m. birželio 6 d., 12.39 val., be nukentėjusiosios G. F. M. žinios ir sutikimo, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, elektroninę mokėjimo priemonę - AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę „Mylimiausia MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini), įdėdamas į AB „SEB“ banko bankomatus ir surinkdamas neteisėtai įgytus tikrus mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis - PIN kodą bei taip pateikdamas žinomai melagingas žinias apie mokėjimo kortelės naudotojo tapatybę, tuo suklaidinant banko informacinę sistemą, kad neva jis turi teisę naudotis mokėjimo kortelėje esančiomis piniginėmis lėšomis, t. y. 2024 m. gegužės 22 d., 20.51 val. AB „SEB“ bankomate, esančiame Trakų Vokėje, J. Tiškevičiaus g. 22, įdėdamas mokėjimo kortelę į bankomatą ir suvesdamas PIN kodą neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją, paimdamas iš bankomato 1 000 Eur;
tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 22 d., 20.52 val. AB „SEB“ bankomate, esančiame Trakų Vokėje, J. Tiškevičiaus g. 22, įdėdamas mokėjimo kortelę į bankomatą ir suvesdamas PIN kodą neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją, paimdamas iš bankomato 1000 eurų;
tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 23 d., 10.32 val. AB „SEB“ bankomate, esančiame Vilniuje, Naugarduko g. 55A, įdėdamas mokėjimo kortelę į bankomatą ir suvesdamas PIN kodą neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją, paimdamas iš bankomato 500 Eur;
tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 26 d., 16.06 val. AB „SEB“ bankomate, esančiame Trakų Vokėje, J. Tiškevičiaus g. 22, įdėdamas mokėjimo kortelę į bankomatą ir suvesdamas PIN kodą neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją, paimdamas iš bankomato 1 000 Eur;
tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 26 d., 16.07 val. AB „SEB“ bankomate, esančiame Trakų Vokėje, J. Tiškevičiaus g. 22, įdėdamas mokėjimo kortelę į bankomatą ir suvesdamas PIN kodą neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją, paimdamas iš bankomato 600 Eur;
tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. birželio 6 d., 12.39 val. AB „SEB“ bankomate, esančiame Vilniuje, Naugarduko g. 55A, įdėdamas mokėjimo kortelę į bankomatą ir suvesdamas PIN kodą neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją, paimdamas iš bankomato 1 000 Eur, t. y. viso tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, G. F. M. priklausantį turtą – 5 100 Eur. Šie kaltinamojo V. T. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį.
Atsižvelgdamas į paminėtas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nurodytais veiksmais V. T. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, o jo veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius šių nusikalstamų veikų požymius, pripažintinas kaltu padarius nurodytus nusikaltimus.
BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės - viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Nuosprendžio priėmimo metu yra įsigalioję BK 214 straipsnio 1 dalies ir BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijų pakeitimai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573 (teisės akto redakcija įsigalioja nuo 2025 m. vasario 1 d. vadovaujantis 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033)), kuriais minėtų BK straipsnių sankcijoje numatyta nauja alternatyvi švelnesnė bausmės rūšis – laisvės apribojimas, todėl šis pakeitimas yra lengvinantis asmens teisinę padėtį ir šioje byloje yra taikoma naujai galiojanti redakcija.
BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę V. T., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (kaltinamasis padarė du baigtus nesunkius nusikaltimus nuosavybei, du baigtus tyčinius apysunkius nusikaltimus finansų sistemai). Nusikaltimai baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos padarytos iš savanaudiškų paskatų. Nukentėjusiajai padaryta turtinė žala, kuri yra neatlyginta ir nėra susitarimo ją atlyginti.
Teismas vertina, jog kaltinamojo tiek atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tiek sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nuosprendžio priėmimo metu, t. y. nuo 2025 m vasario 1 d. įsigaliojo ir BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai, susiję su bausmės dydžio skaičiavimu – bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam V. T. parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, bus vadovaujamasi nauja BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija, kuri yra lengvinanti teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią.
Teismas, skirdamas bausmę V. T., taip pat atsižvelgia į jo asmenybę – yra jauno darbingo amžiaus, vedęs, turintis tris vaikus, du iš jų nepilnamečiai, vykdantis individualią veiklą (1 t., b. l. 81; 2 t., b. l. 93), praeityje nėra teistas (2 t., b. l. 16), nėra duomenų, kad būtų per vienerių metų laikotarpį baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 17), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.
Baigiamųjų kalbų metu, prokuroras siūlė kaltinamajam už visas nusikalstamas veikas skirti baudos bausmę, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, o būtent finansinį įpareigojimą. Teismas sprendžia, kad už nesunkius tyčinius nusikaltimus skirtina baudos bausmė, o už apysunkius nusikaltimus, už kuriuos BK sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, skirtina būtent šios rūšies bausmė. Teismo vertinimu, tokios rūšies bausmės – bauda ir laisvės apribojimas – yra proporcingos ir adekvačios kaltinamojo padarytoms nusikalstamoms veikoms, ir geriausiai užtikrins V. T. resocializacijos galimybes.
BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.
BK 47 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už nesunkų nusikaltimą – gali būti skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio.
Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą.
Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą.
Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573 (teisės akto redakcija įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d. vadovaujantis 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033)) padarymą skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą per 6 mėnesius; dirbti, o netekus darbo, be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.
Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573 (teisės akto redakcija įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d. vadovaujantis 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033)) padarymą skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą per 6 mėnesius; dirbti, o netekus darbo, be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.
BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyti trys bausmių bendrinimo būdai, t. y. apėmimas, visiškas arba dalinis bausmių sudėjimas. Teismų praktikoje išaiškinta (kasacinė nutartis 2K-349-1073/2018), kad BK 65 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas pakeisti baudą kita bausme nevaržo teismo visa apimtimi taikyti BK 63 straipsnyje numatytų galutinės subendrintos bausmės skyrimo taisyklių, t. y. griežtesne bausme apimti baudą, ją iš dalies ar visiškai pridėti prie griežtesnės bausmės. Šis draudimas reiškia, kad paskyrus baudą už atskiras nusikalstamas veikas, taikant visiško ar dalinio baudos ir griežtesnės bausmės sudėjimo būdą, netaikomos BK 65 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos keitimo kitomis bausmėmis taisyklės.
Idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudaro V. T. veiksmai, atitinkantys BK 178 straipsnio 1 dalies ir 214 straipsnio 1 dalies veikų sudėtį, kai jis vagystės būdu, t. y. tais pačiais veiksmais, neteisėtai užvaldė grynuosius pinigus ir įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.
Idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudaro ir V. T. veiksmai, kai neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – nukentėjusiosios vardu išduotą SEB banko mokėjimo kortelę ir panaudodamas šios mokėjimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir neteisėtai prisijungdamas prie informacinės sistemos, turėdami vieną sumanymą, per trumpą laiką atlikdamas ir inicijuodamas skirtingas finansines operacijas, įgijo svetimas nukentėjusiajai priklausančias pinigines lėšas. Iš esmės V. T. turėjo vieną sumanymą pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o keliais poelgiais, naudojant tuos pačius būdus ir priemones.
BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos atitinkamai su šio kodekso 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio dalyje numatytomis veikomis sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį.
Esant aptartoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, V. T. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos taip:
V. T. bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme (1 metų laisvės apribojimo) apimant švelnesnę bausmę (120 MGL baudą) ir skiriama 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su įpareigojimais.
Pagal tas pačias taisykles, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintinos ir bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio l dalyje, griežtesne bausme (1 metų laisvės apribojimo) apimant švelnesnę bausmę (120 MGL baudą) ir skiriama 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su įpareigojimais.
Šios apėmimo būdu subendrintos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintinos dalinio sudėjimo būdu prie 1 metų laisvės apribojimo bausmės be intensyvios priežiūros su įpareigojimais pridedant 6 mėnesius laisvės apribojimo bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskiriama 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą per 6 mėnesius; dirbti, o netekus darbo, be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje. Bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Dėl civilinio ieškinio
Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, vadovaudamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Civilinė ieškovė G. F. M. pateikė civilinį ieškinį 6 170 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl įvykusios vagystės 2024 m. gegužės mėnesį, buvo pavogti jos grynieji pinigai 1 000 Eur ir jos „SEB“ banko mokėjimo kortelė. Iš kurios be jos leidimo buvo išgryninta 5 100 Eur grynųjų pinigų. Taip pat bankas už pinigų išgryninimą nuėmė nuo jos sąskaitos dar 70 Eur. Iš viso padaryta 6 170 Eur turtinės žalos. Be to, prašo priteisti 200 Eur neturtinės žalos. Todėl, kad ilgą laiką jos pinigai jai negrąžinami ir negali iki šiol naudotis (1 t., b. l. 38).
Kaltinamasis V. T. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su civiliniu ieškiniu sutinka, pripažįsta, kad yra skolingas pinigų. Pažymi, kad gali grąžinti kiekvieną mėnesį dalimis, kadangi dabar turi pastovesnį darbą (2 t., b. l. 99).
Nukentėjusioji G. F. M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad palaiko pareikštą civilinį ieškinį, bei prašo priteisti tuos pinigus (2 t., b. l. 102).
Teismų praktikoje išaiškinta, kad gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-46-699/2018). Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, kuris reiškia, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas. Šiuo atveju byloje buvo nustatyta, kad reali apgaule įgyto ir pasisavinto turto vertė yra 6 170 Eur ir tai, kad pinigų užvaldymą nulėmė 4 nusikalstamų veikų padarymas, už kurių įvykdymą šiuo nuosprendžiu kaltu pripažintas V. T.. Teismas konstatuoja, kad civilinės ieškovės civilinis ieškinys dėl 6 170 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, tarp kaltinamojo veiksmų ir civilinės ieškovės patirtos šios turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl ieškinys yra tenkinamas ir nukentėjusiajai G. F. M. priteistina 6 170 Eur dydžio žalos atlyginimas iš kaltinamojo V. T..
Minėta, civilinė ieškovė G. F. M., kuri kartu yra ir nukentėjusioji šioje byloje, civiliniu ieškiniu prašė priteisti 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad žala patirta dėl to, jog ilgą laiką jai nebuvo grąžinami pinigai ir negali savo naudotis savo pinigais. Šiuos nepatogumus sukėlė būtent kaltininkas.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.
Iš civiliniame ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, jog nukentėjusioji G. F. M. patirtą neturtinę žalą grindžia tuo, kad ji patyrė nepatogumus, negalėdami naudotis savo pinigais, kurių ilgą laiką kaltinamasis negrąžina.
Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo G. F. M. patyrė nepatogumų, neturėdama savo pinigų, jai nebuvo jie grąžinti, ji negalėjo disponuoti šių pinigų asmeniniams poreikiams. Nors šioje dalyje nepateikti tai pagrindžiantys duomenys, vis tik, akivaizdu, jog buvo sutrikdyta G. F. M. finansinė padėtis. Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad prašomas 200 Eur neturtinės žalos dydis nėra pernelyg didelis, todėl priteistinas iš V. T..
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 129-130) - paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2025 m. kovo 6 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas V. T. turtui, t. y., 1) žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 1755.00 Eur; 2) žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 542.00 Eur; 3) žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 933.00 Eur; 4) žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 623.00 Eur; 5) žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 2489.00 Eur; 6) žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 1506.00 Eur. Laikino nuosavybės apribojimo būdas ir mastas – nustatant dalinį apribojimo mastą, uždraudžiant parduoti, įkeisti ar kitaip perleisti turtą, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimas. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas galiojantis iki 2025 m. rugsėjo 6 d., paliktinas galioti iki visiško žalos atlyginimo dienos.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – „SEB“ banko mokėjimo kortelė „Mylimiausia Mastercard“, Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pridėta prie baudžiamosios bylos, antrojo tomo vidinės pusės viršelio - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina teisėtai savininkei G. F. M..
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas CD laikmenoje su banko sąskaitos išklotinėmis, saugomas voke prie bylos antrojo tomo galinio viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. T., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 120 (vieno šimto dvidešimties) MGL (BBND) (6 000 Eur) (šešių tūkstančių eurų) dydžio baudą.
V. T., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 120 (vieno šimto dvidešimties) MGL (BBND) (6 000 Eur) (šešių tūkstančių eurų) dydžio baudą.
V. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą per 6 (šešis) mėnesius; dirbti, o netekus darbo, be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.
V. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą per 6 (šešis) mėnesius; dirbti, o netekus darbo, be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme (1 metų laisvės apribojimo) apimant švelnesnę bausmę (120 MGL baudą) ir skiriama 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą per 6 (šešis) mėnesius; dirbti, o netekus darbo, be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme (1 metų laisvės apribojimo) apimant švelnesnę bausmę (120 MGL baudą) ir paskirtina subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą per 6 (šešis) mėnesius; dirbti, o netekus darbo, be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintinos dalinio sudėjimo būdu prie 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmės be intensyvios priežiūros su įpareigojimais pridedant dalį – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo bausmės ir skiriama galutinė subendrinta bausmė V. T. paskiriama 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą per 6 (šešis) mėnesius; dirbti, o netekus darbo, be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Civilinės ieškovės G. F. M. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti iš V. T. civilinės ieškovės G. F. M. naudai 6 170 Eur (šešis tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.
Civilinės ieškovės G. F. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti iš V. T. civilinės ieškovės G. F. M. naudai 200 Eur (dviejų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Ikiteisminio tyrimo metu V. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2025 m. kovo 6 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas V. T. turtui, t. y., 1) žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 1755.00 Eur; 2) žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 542.00 Eur; 3) žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 933.00 Eur; 4) žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 623.00 Eur; 5) žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 2489.00 Eur; 6) žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 1506.00 Eur, galiojantį iki 2025 m. rugsėjo 6 d., palikti galioti iki visiško žalos atlyginimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – „SEB“ banko mokėjimo kortelė „Mylimiausia Mastercard“, Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pridėta prie baudžiamosios bylos, antrojo tomo vidinės pusės viršelio - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina teisėtai savininkei, G. F. M..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su banko sąskaitos išklotinėmis, saugomą voke prie baudžiamosios bylos antrojo tomo galinio viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Išaiškinti V. T., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.
Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Rytų Lietuvos tarnybos, Kareivių g. 1, tel. 0 672 88 430, 0 672 94 080, Kaune – Vidurio Lietuvos tarnyba, Kęstučio g. 37).
Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.
Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.