Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje (I, II, III);

L. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (II);

M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (III).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

nepilnametis kaltinamasis T. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, 2014 m. lapkričio 8 d. 0 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – prie degalinės (duomenys neskelbtini) pastato, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu trenkė M. J. į galvą, padarydamas galvos sumušimą, tokiu būdu nukentėjusiajam M. J. sukėlė fizinį skausmą bei šiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (I).

Be to, nepilnametis kaltinamasis T. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, ir kaltinamasis L. P. 2015 m. gegužės 30 d. apie 1 val. 51 min. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdami priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais – iš chuliganiškų paskatų, tyčia T. Š. sudavė mažiausiai vieną smūgį kumščiu V. B. į galvos sritį, o L. P. spyrė vieną kartą V. B. į galvos sritį, tuo padarydami poodinę kraujosruvą smakro kairėje pusėje-pasmakrėje-pažandyje ir nežymiai sutrikdydami nukentėjusiojo V. B. sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (II).

Be to, nepilnametis kaltinamasis T. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, ir kaltinamais M. S. 2015 m. gegužės 30 d. apie 2 val. 16 min. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdami priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais – iš chuliganiškų paskatų, tyčia sudavė mažiausiai devynis smūgius kumščiu ir kojomis V. B. į įvairias kūno vietas, padarydami poodines kraujosruvas nugaroje, dešiniame peties sąnaryje, krūtinėje, kairiame dilbyje su odos nubrozdinimais, dešiniame dilbyje, smakro kairėje pusėje-pasmakrėje-pažandyje, dešinio kelio sąnaryje, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje, peties, dešinio kelio sąnaryje, dešinės plaštakos sumušimą, bei tyčia sudavė mažiausiai du smūgius A. B. į įvairias kūno vietas, padarydami poodines kraujosruvas dešiniame žaste, lūpų kampe-apatinės lūpos kairėje pusėje, nubrozdinimą apatinėje lūpoje, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiųjų V. B. ir A. B. sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (III).

Kaltinamasis T. Š. 2016 m. kovo 29 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. 2014 m. lapkričio 8 d. su M. J. įvyko žodinis konfliktas. Vienas kito jie nepažinojo. Jei gerai atsimena, M. J. pykosi su jo pusbroliu M. Š., todėl šiam priėjęs kumščiu trenkė vieną smūgį į žandą. Vėliau su M. J. susitaikė, nukentėjęs pretenzijų jam neturėjo. Dėl šios veikos kaltę pripažįsta visiškai. 2015 m. gegužės 30 d. buvo išgėręs 0,5 litro sidro, bet nesijautė apsvaigęs. Klube (duomenys neskelbtini) su A. B. turėjo šiokį tokį žodinį konfliktą, nes šis buvo priėjęs prie jų staliuko. Nebuvo patenkintas, kad A. B. stovi šalia, todėl jį nuvijo ir viskas tuo baigėsi. Po kokio pusvalandžio jis su A. B. susitiko lauke ir šis pradėjo klausinėti jo kodėl buvo nuo stalo nuvytas. Aiškinantis susipyko. Tada atbėgo jo brolis V. B., kuris jį pastūmė, griebė už galvos ir pradėjo mušti. Gynėsi ir abu su V. B. susimušė tarpusavyje. Vienas kitam sudavė kokius 5-6 smūgius. Tada atvažiavo policija ir jis pabėgo, nes nenorėjo turėti problemų. Tuo metu L. P. ir M. S. nebuvo. Su jais buvo tik klube. Liudytojai galėjo ne visą konfliktą matyti, gal todėl ne taip pasakoja. Nežino kas vėliau spardė V. B. Tuo metu buvo prie greitu maistu prekiaujančio kiosko („kebabinės“). Matė tik žmonių kontūrus ir tai, kad kažkas vyksta. Tik po kiek laiko sužinojo, kad „ant jo rašo pareiškimą“. Tai pasakė atėjęs pažįstamas žmogus. Nežino kur tuo metu buvo L. P. ir M. S. (3 t., b. l. 90, 91-92).

Kaltinamasis L. P. 2016 m. kovo 29 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltės nepripažįsta, nes kaltinime nurodytų veiksmų neatliko. Matė, kad T. Š. stovėjo ir šnekėjo su A. B. klube, bet negirdėjo apie ką. Daugiau nieko nematė. Išeidavo iš klubo į lauką su kokia panele parūkyti, tačiau lauke muštynėse nedalyvavo. Jau po kurio laiko jam kažkas pasakė, kad T. Š. susimušė su kažkuriuo iš brolių B. Praeidamas T. Š. gal ir sakė, kad nedarytų nesąmonių, t. y., kad neieškotų problemų ir nesimuštų, tačiau šių žodžių nesureikšmino. Nematė kaip abu broliai B. vėliau lauke buvo spardomi. Nežino kur tuo metu galėjo būti. Mano, kad nukentėję jį galėjo sumaišyti su kitu žmogumi (3 t., b. l. 90, 92-93).

Kaltinamasis M. S. 2016 m. kovo 29 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Nesutinka, kad įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir, kad atliko kaltinime nurodytus smūgius. Matė konfliktą, kuris vyko iki 24 val. Tuo metu buvo parduotuvės (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelėje. Stovėjo kompanijoje ir šnekėjo. Su juo tuo metu buvo A. P., kuris vėliau parvežė jį namo. Kitų asmenų nepažinojo, jie buvo atėję iš klubo. Stovėjo lauke, už kokių 15-30 metrų, aikštelės gale, prie mašinos. Toliau buvo dauk žmonių – 30-40 – ir prasidėjo apsistumdymas. Nežino tarp ko konfliktas įvyko, bet matė nukentėjusiuosius. Kaip supranta, konfliktas buvo tarp jų ir T. Š. Tai pasakė aplinkui buvę asmenys. Viskas vyko viduryje aikštelės, pievutėje, prie laiptų į parduotuvę. Konfliktuojančių asmenų nematė. Prie V. B. priėjo tada, kai jis pievutėje gulėjo. Kai priėjo, nukentėjęs V. B. gulėjo be sąmonės, o jo brolis A. B. jį buvo užgulęs. Nė vieno smūgio nukentėjusiesiems nesudavė. Kai brolis V. B. buvo uždengęs, tai gal šis pagalvojo, kad būtent jis broliui trenkė. Tiesiog A. B. liepė pasitraukti, nes V. B. reikėjo įkvėpti oro. Ant šono jį su policijos pareigūnu paguldė, kad jis atsigautų. Kai atvažiavo greitoji, dar padėjo jį su neštuvais įkelti į automobilį. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Matė kaip T. Š. susistumdė, tiksliau, girdėjo jo balsą ir atpažino, nes nuo vaikystės vienoje smėlio dėžėje žaidė ir užaugo. Nematė, neatsimena, kad T. Š. būtų susimušęs. Gal tyrėjai ne taip jo parodymus užrašė apie tai, ar T. Š. mušėsi (3 t., b. l. 90-91, 93, 94).

Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pagarsintų kaltinamojo M. S. parodymų, duotų 2015-06-10 įtariamojo apklausos metu nustatyta, jog policijos pareigūnams M. S. parodė, kad klube buvo su draugu E. J. Apie 1 val., gal kiek po 1 val. kartu su E. J. iš klubo vidaus išėjo į lauką parūkyti. Nuėjo prie automobilių, stovėjusių prie klubo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Ten laukė draugo, kuris neatėjo. Stovėdamas pamatė kaip iš klubo išeina būrys žmonių. Tuomet aikštelėje buvo tamsu. Degė tik viena šviesa prie laiptų vedantį į klubą, kuri praktiškai kiemo, aikštelės neapšvietė. Išgirdo ir pamatė kaip T. Š. susistumdo su vaikinu, kurio vardo ir pavardės tuomet nežinojo. Vėliau sužinojo, kad tai V. B. Kad tai buvo T. Š., suprato iš jo balso, nes jis šūkavo. Nematė ar jie vienas kitam sudavė kokius nors smūgius. Kiek matė, tai jie nesimušė, tik susistumdė. Konfliktas, susistumdymas tęsėsi neilgai, nes atvyko policijos automobilis. Policijos pareigūnai atvažiavę į aikštelę iš automobilio net neišlipo, apvažiavo joje ratą ir išvažiavo. Kai tik policija išvažiavo, konfliktas tuoj pat vėl prasidėjo. Matė kaip T. Š. mušasi su V. B., vienas kitam tamsoje suduoda smūgius. Nematė kuris iš jų pirmas pradėjo muštynes. Kiti asmenys į muštynes nesikišo. A. B. bandė priėjęs besimušančius skirti. Kažkas iš nugaros jam spyrė į nugarą. Nematė kas tai padarė. Po to matė kaip V. B. parkrenta ant žemės, žolės. Tada muštynės baigėsi. Pamatęs, kad V. B. guli su draugu E. priėjo prie jo, norėjome suteikti pirmąją pagalbą. V. B. gulėjo be sąmonės. Pats V. B. nelietė. Edvinas jį paguldė ant šono, nes prieš tai šis gulėjo ant nugaros, o A. B. jį buvo užsigulęs. Neužilgo po to į aikštelę vėl atvažiavo policija, o po kelių sekundžių ir greitoji (III tomas, b. l. 13-14).

Nukentėjusysis A. B. 2016 m. kovo 29 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu parodė, kad klube priėjo prie staliuko, kur sėdėjo jam pažįstamos merginos. Tiesiog jas šnekino. T. Š. priėjo prie jo ir naudodamas keiksmažodžius liepė eiti nuo staliuko. Po kurio laiko su broliu V. B. išėjo į lauką. Brolis sustojo pasikalbėti su savo draugu, o jis pamatė savo draugą M. V., kuris kalbėjosi su T. Š. Priėjęs pasisveikino su M. V. ir tada T. Š. jį užsipuolė, pradėjo keikti. M. V. nuėjo. Dar kalbėjo su T. Š., sakė šiam, kad „viskas gerai“ ir nusisuko pasižiūrėti į brolį. T. Š. jam liepė nekreipti žvilgsnio. Brolis stovėjo prie pat įėjimo į klubą, o jis su T. Š. stovėjo ant laiptelių, kurie veda į drabužių parduotuvę. Pamatė, kad link jo ateina brolis ir T. Š. pasakė, kad nešauktų, nes brolis ateina. T. Š. atsisuko ir paklausė V. B. ar jis yra šio brolis. Brolis atsakė, kad taip ir T. Š. paklausė kokios problemos. Tada T. Š. jį užsipuolė, pradėjo konfliktuoti ir trenkė jam su ranka į galvą. Visas konfliktas vyko jau nulipus nuo laiptukų. Pirmas broliui trenkė T. Š., jie pradėjo stumdytis. Tada V. B. griebė ranka T. Š. už kaklo ir bandė jį pargriauti, bet jam to padaryti nepavyko. Tiksliai negali pasakyti kiek buvo suduota smūgiu, nes buvo streso būsenoje ir to neužfiksavo. Aplink buvo žmonių, bet nekreipė dėmesio kas jie tokie. Tik žiūrėjo, kad brolio nesumuštų. Šalia jų gal dar buvo brolio mergina J. B. Atvažiavo policija ir konfliktas nurimo. Po kiek laiko policija išvažiavo. Praėjus gal 10 minučių laikui brolis ėjo prie kebabinės. Jis ėjo šiam iš paskos. Tada atėjo T. Š. ir brolis su juo susiginčijo. Nematė, kad jie vienas kitam būtų sudavę smūgių. Matė tik kaip L. P. broliui spyrė į veidą ir nubėgo. L. P. pažinojo iš matymo, nes buvo matęs šokiuose, gatvėje. Nežinojo jo vardo, bet kažkas iš pažįstamų jam pasakė L. P. pavardę. L. P. jam buvo įstrigęs iš Griškabūdžio šokių, nes juose išsiskyrė naglumu. Dėl to jį ir įsiminė. Tada ir vėl atvažiavo policija. Po to brolis sėdėjo ant laiptų. Tada T. Š. atėjo su kokia 16 žmonių ir pasiūlė eiti išsiaiškinti. Nuėjo nuošaliau. Dar bandė kalbėti su kitais, kad nesimuštų. Tada T. Š. trenkė broliui. Po to T. Š. draugai nusivedė nuošaliau, tačiau jis atbėgo ir trenkė dar kartą. Griebė brolį už parankės ir vedėsi toliau, tačiau juos pradėjo spardyti. Nematė kas tai darė. Tik pačioje konflikto pabaigoje matė, kad M. S. spyrė jam į nugarą, o broliui, kai jau gulėjo ant žemės, į galvą. Tuo metu buvo apsikabinęs brolį ir atsisukęs pažiūrėjo į M. S. pusę. Po to atvažiavo policija ir greitoji. Iki konflikto du kaltinamuosius žinojo iš matymo, todėl tikrai atpažino L. P. ir T. Š., o M. S. nebuvo matęs. Šį atpažino iš veido. Kitų įvykio metu šalia stovėjusių asmenų jis nepažinojo. M. S. ir L. P. buvo atvykę pas juos į namus, kalbėjo su motina, prašė pakeisti parodymus. Pats to pokalbio negirdėjo, nes buvo išvykęs į užsienį (3 t., b. l. 94-97, 192-193).

Nukentėjusysis V. B. 2016 m. kovo 29 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini). Matė, kad brolis A. B. ir T. Š. prie įėjimo konfliktuoja. Nuėjo paklausti, ar viskas gerai. T. Š. tada pradėjo konfliktuoti su juo ir rėkdamas dešine ranka trenkė jam į smilkinio sritį. Tada abu apsistumdė. Gal šiam iš inercijos sudavė, tačiau nebuvo taip, kad vienas kitam sudavė po kelis smūgius. Paskui suėmė T. Š. ir bandė pargriauti, bet jam tai nepavyko. Tuo metu jam kažkas spyrė į galvą (veidą). Nematė kas tai padarė, tačiau tikrai ne T. Š. Buvo aplinkui ir daugiau žmonių, tačiau į juos nesikoncentravo ir negali pasakyti kas jie tokie. Atvažiavusi policija ir visus išskirstė. Po to užlipo ant laiptų. Praėjus gal pusvalandžiui atėjo T. Š. su savo „chebra“. Tada nulipo nuo laiptelių ir pradėjo aiškintis. Atsimena tik T. Š. bandymą suduoti, o po to nieko negali pasakyti. Nepamena net paties smūgio. Jo mergina J. B. buvo šalia, ji viską turėjo matyti (3 t., b. l. 97-98).

Nukentėjusysis M. J. 2016 m. birželio 13 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2014-11-08 nuo T. Š. iš nugaros kumščiu gavo į galvą. T. Š. jam smūgiavo, nes nesutapo jų interesai, vienas kito atžvilgiu pasakė daug keiksmažodžių. Paskui abu susitaikė, T. Š. atleido, pretenzijų neturi (3 t., b. l. 135-136).

Liudytojas I. G. 2016 m. birželio 13 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prastai atsimena 2014 metais įvykusį įvykį degalinės aikštelėje. Nuvažiavo į degalinę, nes norėjo pavalgyti. Netoliese yra vieta vakarėliams rengti ir nuo tos pusės išėjo daug žmonių. Susitiko pažįstamų, šnekėjosi. T. Š. praeidamas pro šoną už jo užkliuvo. Paprašė šio atsargiau vaikščioti. Nuo šių žodžių ir prasidėjo visas ginčas. Jo draugas M., pamatęs, kad vyksta neramumai, atėjo prie jo. Nelabai gali pasakyti kaip viskas vyko toliau, tik žino, kad galiausiai jis besipykstančius asmenis skyrė, o kažkas M. trenkė į veidą. Jis prarado sąmonę. Tikslai negali pasakyti kas trenkė M. Lyg matė mėlyną rankovę, o mėlyna striuke buvo apsirengęs T. Š. (3 t., b. l. 143).

Nepilnametė liudytoja E. S. 2016 m. birželio 13 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamaisiais ir nukentėjusiaisiais nebendrauja, visus juos žino tik iš matymo. Klube buvo su draugėmis K. I. ir A. L. Besėdint prie staliuko prie jų atėjo A. B., kurį pažinojo, nes šis mokinosi jų mokykloje. Pakalbėjo ir paprašė, kad jis nueitų nuo jų stalelio. Tada T. Š. paklausė, ar A. B. negirdi ką jam pasakė merginos. Daugiau nieko nematė, kadangi prieš 24 val. išvažiavo namo. Tik ryte sužinojo, kad prie klubo buvo muštynės. T. Š. neblaivumo neatsimena, arba šis jai neatrodė neblaivus. Nepastebėjo, kad A. B. būtų buvęs išgėręs. Ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra teisingi (3 t., b. l. 136-137).

Iš BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pagarsintų nepilnametės liudytojos E. S. parodymų, duotų 2015-11-10 liudytojo apklausos metu nustatyta, kad ji su draugėmis K. I. ir A. L. klubo viduje bendravo su T. Š. Jie buvo prie vieno staliuko. Nematė, kad T. Š. būtų vartojęs alkoholinių gėrimų, tačiau elgėsi taip, kaip būdinga išgėrusiam asmeniui – buvo linkęs prie kitų kabinėtis. Prie jų staliuko priėjus A. B., T. Š. jam pradėjo kažką sakyti sarkastišku ir agresyvesniu tonu. A. B. į žodinį konfliktą nesivėlė ir nuo staliuko nuėjo (2 t., b. l. 2-3).

Nepilnametė liudytoja A. L. 2016 m. birželio 13 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su nukentėjusiaisiais mokinosi vienoje mokykloje, o kaltinamieji yra jos draugų draugai, tačiau asmeniškai jų nė vieno nepažįsta. Nepilnametė liudytoja parodė analogiškai liudytojai E. S., papildomai nurodydama, jog apie muštynes sužinojo ryte, kai pas ją atvažiavo A. ir V. mama, kuri norėjo paklausti kaip viskas buvo. Nieko negalėjo papasakoti, kadangi muštynių nematė. Negali pasakyti ar A. B. ir T. Š. buvo blaivūs, nes nekreipė į tai dėmesio (3 t., b. l. 137).

Nepilnametė liudytoja K. I. 2016 m. birželio 13 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiek kaltinamieji, tiek nukentėjusieji jai yra iš matymo pažįstami. Nepilnametė liudytoja parodė analogiškai liudytojoms E. S. ir A. L., papildomai nurodydama, jog jų su A. B. pokalbis galėjo vykti apie 23 val., nes po kokio pusvalandžio išvažiavo namo (3 t., b. l. 137).

Nepilnametė liudytoja J. D. 2016 m. birželio 13 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius žino iš matymo, o su nukentėjusiaisiais irgi nelabai yra bendravusi. Nuo sporto komplekso su draugais atėjo prie klubo (duomenys neskelbtini), nes juos pasikvietė A. B. Prie baseino buvo su A. D., Ž. K., L. K., E. Ž. L. K. paskambino A. B. Negirdėjo ką jie kalbėjo, bet buvo pasakyta greičiau ateiti prie klubo (duomenys neskelbtini). Ten visi nubėgo. Ji nuėjo prie J. B., kuri sėdėjo šalia laiptų. Matė kaip T. Š. su V. B. prie laiptų aiškinosi. Jai atrodo, kad V. B. iš pradžių sėdėjo, o paskui atsistojo. Jie keikėsi, rėkė vienas ant kito, o po to nuėjo toliau. Tada juos apsupo labai daug žmonių ir prasidėjo muštynės. Dabar neatsimena, kad būtų mačiusi tai, kas ir kam sudavė. Teisingi jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Pusės aplinkybių dabar jau nepamena (3 t., b. l. 138-139).

Iš BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagarsintų nepilnametės liudytojos J. D. parodymų, duotų 2015-06-04 liudytojo apklausos metu nustatyta, kad ji ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog apie 2 val. nakties kartu su draugais Luku ir Ž. K., E. P., A. B., E. Ž., A. T. nuo Šakių sporto centro pastato nuėjo prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini). Priėjo prie netoli įėjimo į klubą esančių laiptų, kurie veda į kažkokią parduotuvę (duomenys neskelbtini) parduotuvės pastate. Ant laiptų buvo J. B., kuri tuo momentu verkė, jos draugė E. Ž., broliai V. ir A. B. Praėjus kokioms penkioms minutėms, artyn prie V. B. priėjo keli jaunuoliai. Tarp jų buvo iš matymo jai gerai pažystamas T. Š., M. S., J. K., L. K. Kažkuris iš jų pradėjo V. B. raginti eiti išsiaiškinti santykių. V. B. kurį laiką sėdėjo, nenorėjo veltis į muštynes. Po to atsistojo nuo laiptų ir nuėjo su minėtais vaikinais kiek toliau, tai yra į kairę pusę nuo laipų. Su jais toliau nuėjo ir didelis būrys ten buvusių T. Š. draugų. Aikštelėje buvo tamsu, degė tik ant sienos esančios lempos apšviečiančios (duomenys neskelbtini) parduotuvės reklaminį ženklą ir lempa prie įėjimo į klubą (duomenys neskelbtini). Tada pamatė kaip T. Š. laiko ir neleidžia muštis kažkokie jo draugai. Atrodo, kad vienas iš jį laikiusių vaikinų buvo M. S. Paleistas T. Š. priėjęs prie V. B. trenkė jam smūgį į galvą ranka. Kas vyko toliau tiksliai pasakyti negali, nes V. B. apipuolė visas būrys vaikinų, kurie šį mušė, spardė. Viskas tęsėsi kelias minutes. Staiga prie laiptų, kur pirma sėdėjo V. B., užsidegė šviesa. Tada vaikinai liovėsi muštis. Kol vyko muštynės, kai kurie muštynes stebėję asmenys dainavo „Seven nation army“ dainą. Užsidegus šviesai neužilgo atvažiavo policija. V. B. gulėjo be sąmonės ant žolės netoli laiptų, parduotuvės kampo. Šalia jo buvo sumuštas jo brolis A. B. Kai kurie juos mušę asmenys atvažiavus policijai nebėgo. Kad M. S. spardė brolius B. matė jos brolis A. D., kuris jai apie tai vėliau papasakojo (1 t., b. l. 129).

Liudytojas A. D. 2016 m. birželio 13 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius ir nukentėjusiuosius žino tik iš matymo, tačiau su jais nebendrauja. Buvo prie laiptų kai atėjo T. Š. ir pasakė V. B., kad eitų pasišnekėti. Iš pradžių V. B. nenorėjo eiti, tačiau vėliau nuėjo. Paskui juos apsupo daug žmonių. Užėjus už parduotuvės kampo kažkas stovinčiam V. B. trenkė iš nugaros į veidą ar į galvą. Smūgį matė, tačiau nematė kas tai padarė. Tada pribėgo daug žmonių ir pradėjo V. B. spardyti. Matė kaip gulintis V. B. buvo spardomas ne vieno asmens, tačiau negali pasakyti kas tokie jį spardė. Parodymai, kuriuose paaiškino, kad T. Š. iš veido matė, yra teisingi. Kitų asmenų veidų nematė. Pirmuose parodymuose įvardino kitus kaltinamuosius, nes iš aprangos atrodė, kad tai jie galėjo būti. Aprangą įsiminė, nes su tokia pačia apranga juos matė per šokius. Dabar neatsimena ar M. S. spyrė V. B., bet jeigu pirmuose parodymuose taip teigė, vadinasi matė (3 t., b. l. 139-141)

Iš BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktų pagrindu pagarsintų nepilnamečio liudytojo A. D. parodymų, duotų 2015-06-05 liudytojo apklausos metu nustatyta, kad jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog matė, kad ant laiptų sėdėjo V. B. Su juo kartu buvo šio brolis A. B., J. B. ir E. Ž. Neilgai trukus prie sėdinčio ant laiptų V. B. priėjo T. Š. Jis buvo išgėręs. Tai suprato iš jo svyravimo. Jis priėjo vienas ir pradėjo kabinėtis prie V. B., pasakydamas šiam: -„Gaidį, nori į snukį“ arba -„Einam išsiaiškinsim vienas ant vieno“. V. B. atsistojo ir nuėjo kartu su T. Š. toliau nuo laiptų, arčiau kairiojo parduotuvės kampo, kur auga žolė. Kartu su jais nuėjo ir T. Š. draugai, kurių iš viso buvo kažkur apie 10-15. Iš šio būrio pažinojo J. K., M. Š., M. S. ir dar kelis vaikinus. Iš paskos broliui nuėjo ir A. B. Atsitraukė nuo laiptų ir atsistojo maždaug aikštelės viduryje. Matė kaip T. Š. ėjo link V. B. užsimojęs ranka, norėdamas trenkti, bet jam sutrukdė Š. „didžėjus“ ir jo brolis, kurį žino tik iš matymo. Jie dviese T. Š. pagavo ir nutempė kelis metrus nuo V. B. Matė kaip T. Š. kažką kalbasi su Š. ir jo broliu, tada jie T. Š. paleido ir jis pribėgę prie V. B. trenkė jam dešinės rankos kumščiu kažkur į galvą. Po smūgio V. B. neparkrito, jį kažkas iš nugaros pastūmė. Atrodo kad jį stūmė M. S. Jį pažino iš aprangos, kadangi vilkėjo juodą striukę be kapišono, šviesaus atspalvio džinsus. Pastūmus V. B., šis parkrito ant žolės. T. Š. draugai supuolė jį spardyti. Po to M. S. pamatė aiškiai spiriant A. B., matė spiriant ir V. B. į nugarą. Gerai matė kaip gulintį ant žolės ir susirietusį V. B. spardo T. Š. T. Š. spyrė tikrai daug kartų, spyrė ir į galvą, pilvą. Matė kaip M. Š. kokius tris kartus spyrė V. B. į nugarą. Spardė ir kiti T. draugai, bet jų neįsidėmėjo. Staiga užsidegė šviesa prie laiptų ir V. B. spardę vaikinai atsitraukė. Tada pamatė gulintį V. B. ir jį apglėbusį brolį A. B. Pamatė kaip pribėgęs prie A. B. M. S. spiria koja šiam į veidą. Spyrė vieną kartą ir nubėgo. Neužilgo atvažiavo policija. Gerai pamena tai, kaip elgėsi M. S. atvykus policijai. Jis apsimetė, kad nieko nedarė, kaip niekur nieko priėjo priedo paties sumušto A. B., kuriam jis spyrė, ir pradėjo klausinėti, kas čia vyko (1 t., b. l. 124).

Iš BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktų pagrindu pagarsintų nepilnamečio liudytojo A. D. parodymų, duotų 2015-11-20 liudytojo apklausos metu nustatyta, kad jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog muštynių metu jis tik susidarė nuomonę, kad M. S. ir M. Š. suduoda smūgius V. B. bei A. B., iš jų aprangos. Jų veidų nematė, todėl bijo dėl apsirengimo būti juos supainiojęs su kuo nors kitu ir bereikalingai apkaltinęs. Yra visiškai tikras tik dėl T. Š., tai yra aš tikrai jį, jo veidą matė, kai šis sudavė V. B. smūgį ranka kažkur į galvą, o po to su kitais V. B. spardė (1 t., b. l. 126).

Nepilnametis liudytojas L. K. 2016 m. birželio 13 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamaisiais nebendrauja ir jų nepažįsta. Nukentėjusieji B. yra jo pusbroliai. T. Š. su V. B. vienas kitą keiksmažodžiais pravardžiavo. Tada T. Š. pasiūlė eiti muštis, bet V. B. nenorėjo. Liepė V. B. neiti, bet kadangi jis ėjo, tai ėjo šiam iš paskos. Nelabai pamena kokių žmonių dar buvo aplink. Iš šalia buvusių asmenų pamena tik T. Š., kuris liepė jam neiti, nes gaus mušti. Tada apsisuko ir toliau nuėjęs paskambino policijai (3 t., b. l. 139).

Liudytojas Ž. K. 2016 m. birželio 13 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo, o nukentėję B. yra jo pusbroliai. Atėjus prie klubo (duomenys neskelbtini) J. B. ir V. B. sėdėjo ant laiptų, o T. Š. visaip keikėsi ir liepė eiti išsiaiškinti tarpusavyje. Jie abu nuėjo, o kiti ten buvę asmenys apstojo ratuku. Kiek matė, tai M. S. trenkė V. B. ir paskui šį užsipuolė visi. M. S. atrodo V. B. spyrė į nugarą. Tikrai matė, kad spyris buvo iš pasalų, nes V. B. net suklupo. Taip pat matė kaip T. Š. ranka smūgiavo V. B. į pilvą. Kitų, V. B. mušusių asmenų veidų nematė. Trečiojo kaltinamojo tarp V. B. mušusių asmenų taip pat nematė (III tomas, b. l. 142-143).

Liudytoja J. B. 2016 m. birželio 13 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius žino tik iš matymo, o su nukentėjusiaisiais nėra jokių santykių. Gegužės 31 d. buvo šokiuose. Buvo lauke su drauge. A. B. ginčijosi su T. Š. dėl to, kad kažkas įvyko klubo viduje. V. B. priėjo prie A. B. ir paklausė kas yra. V. B. nurodė, kad jie susiginčijo su T. Š., o išėjus į aikštelę, T. Š. jam trenkė. Prasidėjo pirmosios muštynės, bet į aikštelę įvažiavo policija ir mušinės baigėsi. Nuėjo iki pareigūnų, pasakė kas vyksta, tačiau pareigūnai išvažiavo, nes konfliktas jau buvo pasibaigęs. Išvažiavus policijai nuėjo prie laiptelių ir atsisėdo. Atėjęs T. Š. V. B. pasakė, kad eitų dviese išsiaiškinti ir jie nuėjo ant pievutės, šalia laiptelių. V. B. apėjo būrys T. Š. draugų ir prasidėjo muštynės. Kas pirmas tame rate trenkė nematė, nes buvo nusisukusi. Su T. Š. ėjo M. S. ir L. P. (3 t., b. l. 141-142).

Nepilnametė liudytoja E. Ž. 2016 m. rugsėjo 2 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius žino iš matymo. Pamenu, kad guodė draugę J. B. Pamena kaip A. B. ir V. B. ties laiptais ginčijosi su T. Š. Iš pradžių ginčijosi A. B. su T. Š., o po to prie jų buvo ir V. B. Nelabai pamena, kad būtų ką daugiau mačiusi. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, juos duodama įvykio aplinkybes prisiminė geriau. Atsimena, kad T. Š. trenkė V. B., bet, kad antrą kartą jis pasikvietė V. B. buvo užmiršusi. Po pagarsintų jos pirminių parodymų, detales atsimena geriau. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Neatsimena ką toje situacijoje veikė M. S. ir L. P. (3 t., b. l. 169-170).

Iš BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagarsintų nepilnametės liudytojos E. Ž. parodymų, duotų 2015-06-03 liudytojo apklausos metu nustatyta, kad ji ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog su J. B. stovėjo prie įėjimo į klubą laiptų. Vienu metu pamatė kaip ant klubo laiptų ginčijasi V. B. brolis A. B. su T. Š. Tiksliau tai T. Š. kabinėjosi prie A. B. Nors apie ką jie kalbėjo negirdėjo, tačiau iš vaizdo, elgesio T. Š. atrodė agresyvokas. Jis kažką garsiai A. B. šaukė, aiškino. A. B. elgėsi ramiai. Atrodė, kad T. Š. yra neblaivus. Matė kaip iš klubo išėjęs prie brolio A. B. ir T. Š. priėjo V. B. Jam priėjus, T. Š. pradėjo kažką piktai aiškinti V. B. Vienu momentu T. Š. su V. B. paėjo tolyn į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie klubo. Staiga pamatė, kad tarp jų dviejų vyksta muštynės ir T. Š. trenkia smūgį V. B. Trenkė ranka, bet nematė kur pataikė. Po T. Š. suduoto smūgio jam atgal smūgį sudavė ir V. B. Nežiūrėjo kas vyko toliau, nes pradėjo raminti pradėjusią verkti V. B. draugę J. B. Muštynės greitai liovėsi, nes į aikštelę atvažiavo policijos automobilis. Prie policijos pareigūnų automobilio pasišnekėti su policininkais nuėjo abu broliai B. Negirdėjo ką jie kalbėjo. Po kelių minučių policija išvažiavo. Keturiese, tai yra ji, J. B., A. B. ir V. B. buvo prie laiptų, esančių netoli įėjimo į klubą, vedančių (duomenys neskelbtini) parduotuvės pastate į kažkokią drabužių parduotuvę. Ten būnant į aikštelę vėl atvažiavo policija, apsuko aikštelėje ratą ir išvažiavo. Tik išvažiavus policijai, prie V. B., sėdinčio ant laiptų, priėjo T. Š. ir piktu tonu jam sakė, kad eitų dviese išsiaiškinti. Jie nuėjo tolyn. Kaip tik tuo metu prie jų priėjo pažįstami – B. pusbroliai K. su draugais. Ir tuo pat metu prasidėjo muštynės. Spėjo pamatyti, kaip T. Š. ranka trenkia, suduoda smūgį V. B. Kur trenkė nematė. Po to žaibiškai V. B. apstojo T. Š. draugai ir pradėjo jį spardyti. Kas tokie spardė V. B. ir kiek kartų nebematė, puolė skambinti į greitąją pagalbą. Jai skambinant į aikštelę atvažiavo policija. Vėliau sužinojo, kad ją iškvietė V. B. pusbrolis L. K. Pamatę į aikštelę įvažiuojantį policijos automobilį, V. B. mušę, spardę vaikinai ėmė bėgti. Aikštelėje liko stovėti nemažai žmonių, kurie stebėjo muštynes iš toliau. Tik po to pamatė ir suprato, kad buvo sumuštas ir V. B. brolis A. B. Juos vaikinai mušė, spardė abu. Tą vakarą T. Š. buvo gal su kokių 10-15 draugų būriu. Daugelio iš jų nepažino. Pažinojo tik kelis jo draugus. Tiksliau du – M. S., vadinamą „S.“, ir L. P. Ar jie mušė V. B. ir A. B. nematė. Bet T. Š. pradėjus muštynes jie buvo, stovėjo arti V. B. ir T. Š. (1 t., b. l. 118).

Liudytojas J. K. 2016 m. lapkričio 7 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo, nukentėjusiojo A. B. nežino. Šiuo metu pamena tiek, kad tą vakarą su draugais buvo klube. Išsamiau nieko negali pasakyti. Jeigu taip užrašyta pagarsintuose parodymuose, vadinasi ikiteisminio tyrimo metu tiesą sakė. M. S. kažkiek pažįsta. Konflikto vietoje jo nematė (4 t., b. l. 11).

Iš BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagarsintų liudytojo J. K. parodymų, duotų 2015-11-20 liudytojo apklausos metu, nustatyta, kad jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog iš tolo, būdamas prie kebabus pardavinėjančio kiosko, matė kaip jam pažįstamas T. Š. eina link kažkokio vaikino, mojasi jam trenkti, tai yra suduoti smūgį, bet šį kažkas atitraukia. T. Š. atpažino iš ūgio, judesių, laikysenos. Taip pat matė, kad vyksta muštynės, tačiau nematė kas jose dalyvavo. Muštynės vyko trumpai. Per tą laiką prie kiosko T. Š. neatėjo, niekas jo neatvedė (1 t., b. l. 137-138).

Liudytoja G. D. 2016 m. lapkričio 7 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius žino ir pažįsta. Su jais ne tiek daug bendrauja, bet sutaria gerai. Nukentėjusįjį A. B. žino iš matymo. Praeitų metų gegužės mėnesį atėjo į klubą. Negali pasakyti kiek buvo valandų. Atėjusi susitiko su L. P., kažkiek laiko pašoko. Po kurio laiko prasidėjo sąmyšis, visi ėjo į lauką. Ji su L. P. išėjo taip pat. Lauke buvo kartu. Kai atėjo, muštynės jau buvo įvykusios. Negali pasakyti kas mušėsi, kadangi nieko nematė, bet pamena, kad V. B. gulėjo be sąmonės ant žemės, šalia jo sėdėjo mergina ir labai stipriai verkė. Muštynių ar kokio kito konflikto nematė. Klube buvo trumpai ir visą tą laiką su ja buvo L. P. L. P. su niekuo nekonfliktavo ir nesimušė. L. P. ją po to palydėjo namo (4 t., b. l. 11-13).

Liudytojas A. P. 2016 m. gruodžio 5 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu parodė, kad neatsimena su kuo buvo atėję į klubą. Neatsimena su kuo iš klubo išėjo. Jokių konfliktų nei klubo viduje, nei lauke nematė. Iš klubo tą vakarą namo išėjo pėsčiomis, nes šalia gyvena. Tą vakarą automobilio neturėjo ir nieko juo nevežė. M. S. namo neparvežė. Jį klube gal ir buvo sutikęs, tačiau kartu su juo nebuvo. Su M. S. šiuo metu bendrauja, bet mažai. Jo apkalbėti neturi jokio pagrindo (4 t., b. l. 26).

Liudytoja E. B. 2016 m. gruodžio 5 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusieji yra jos sūnus. Naktį, 3 val. paskambino giminaitė ir paaiškino, kad jaunesnį jos sūnų apklausinėja, o vyresnį sūnų išvežė į Kauno klinikas, kadangi jis yra be sąmonės. Kauno klinikose sūnų atgaivino ir išleido ambulatoriškai gydytis į namus. Tik dabar junta pagerėjimą. Reikėjo psichologo, buvo baisūs, košmariški sapnai. Sūnus buvo neadekvatus. Sūnus A. kažkiek vardino kas juos sumušė. Tą dieną, grįžusi į namus pati nuvažiavo pas T. Š. ir M. S. M. S. pasakė tik tiek, kad prisidirbo ir daugiau su T. Š. nebendraus. Jie nepasakė, kad padarė ar nepadarė. Trečiasis kaltinamasis buvo atvažiavęs pas juos į namus. Kaltinamieji buvo atvažiavę pas juos į namus, sakė, kad nori pasišnekėti, tačiau neaiškino apie ką, jie sakė apie jų nekaltumą. Tada paprašė pasakyti kas kalti, o jie atsakė, kad negali. Davė sūnaus telefono numerį ir tiek. Dėl žalos atlyginimo kalbos nebuvo (4 t., b. l. 25).

2014-11-08 pareiškimu M. J. pranešė, kad jį 2014-11-08 apie 0 val. 30 min. degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), galimai sumušė M. Š. suduodamas vieną kartą ranka į galvos sritį (1 t., b. l. 10).

2014-11-12 reikalaujamų daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad iš (duomenys neskelbtini) paimti vaizdo įrašai, kurie aprašyti 2014-11-20 apžiūros protokole. Jame nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) degalinių tinklo (duomenys neskelbtini) degalinės teritorijoje 2014-11-08 1 val. 31 min. du asmenys prie kolonėlės imituoja muštynes. 1 val. 33 min. du asmenys nusiveda į šalį vaikiną, apsivilkusį mėlynos spalvos striukę. 1 val. 34 min. asmuo vilkintis tamsiais drabužiais pastumia vieną prie degalinės pastato kampo esantį asmenį, vilkintį šviesios spalvos striukę. 1 val. 34 min. pribėga mėlynos spalvos striukę vilkintis asmuo ir pastumia asmenį vilkintį šviesios spalvos striukę.1 val. 34 min. tamsiai apsirengęs asmuo vėl pastumia šviesią striukę vilkintį asmenį. Vyksta sambrūzdis, vaizdas neaiškus. 1 val. 35 min, matoma kaip tamsios spalvos striukę dėvintis asmuo iš priekio laiko ir neleidžia eiti šviesios spalvos striukę dėvinčiam asmeniui. 1 val. 39 min. mėlynos spalvos striukę dėvintis asmuo eina link asmens dėvinčio šviesos spalvos striukę, kurį laiko tamsios spalvos striukę dėvintis asmuo. 1 val. 35 min. mėlynos spalvos striukę dėvintis asmuo užsimojęs dešine ranka trenkia asmeniui su šviesios spalvos striuke ir atbulomis pasitraukia į šalį. 1 val. 35 min. šviesią striukę vilkintis asmuo sukniumba ant tamsios spalvos striukės vilkinčio asmens peties, kuris jį nusiveda į šalį (1 t., b. l. 14, 15-16).

2015-05-30 Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, užfiksuota, jog skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą laikai – 1 val. 51 min. ir 2 val. 16 min., skambinusių asmenų, judriojo ryšio telefonų abonentų numeriai – (duomenys neskelbtini) (I. B.) ir (duomenys neskelbtini) (L. K.). Asmenys pranešė apie chuliganiškus veiksmus – muštynes prie klubo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 49-51; 52-53).

2015-06-10 įvykio vietos apžiūros protokole su schema, užfiksuota nusikaltimo vieta – aikštelė prie klubo (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), bei apšvietimo išsidėstymas (1 t. b. l. 54-58; 59; 60).

2015-08-12 reikalaujamų daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad iš klubo (duomenys neskelbtini) paimti stebėjimo kamerų įrašai, kurie aprašyti 2015-08-21 apžiūros protokole. Jame nurodoma, jog 2015-05-30 1 val. 35 min. iš klubo salės galimai išeina L. P. su dar vienu asmeniu. 1 val. 38 min. iš klubo išeina galimai T. Š. 1 val. 42 min. į lauką galimai išeina A. ir V. B. 1 val. 51 min. iš lauko galimai į klubą pareina L. P. 1 val. 59 min. į klubą ateina galimai T. Š., kuris 2 val. vėl išeina į lauką. Iš vaizdo medžiagos matyti, jog klubo (duomenys neskelbtini) apsaugos funkciją vykdantys asmenys iš klubo patalpų nepasišalina, į lauką neišeina (1 t., b. l. 62-64, 65-69).

Iš teismo medicinos specialisto išvados G 168/15(10) nustatyta, kad V. B. padaryta poodinės kraujosruvos nugaroje, dešiniame peties sąnaryje, krūtinėje, kairiame dilbyje su odos nubrozdinimais, dešiniame dilbyje, smakro kairėje pusėje-pasmakrėje-pažandyje, dešinio kelio sąnaryje, odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, peties, dešinio kelio sąnaryje, dešinės plaštakos sumušimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz.: ranka, koja, kokiais tai aplinkos daiktais, pagrindu ir pan., 4-6 paros iki tyrimo. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. Sužalojimai padaryti mažiausia 9 smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Odos nubrozdinimai dešiniame kelio sąnaryje, dilbyje galėjo gautis ir griūnant, atsitrenkiant į kokį tai pagrindą ar daiktus, o kiti sužalojimai būdingesni smūgių sudavimui. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (1 t., b. l. 73-74).

Iš teismo medicinos specialisto išvados G 167/15(10) nustatyta, kad A. B. padaryta poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, lūpų kampe – apatinės lūpos kairėje pusėje, nubrozdinimas apatinėje lūpoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz.: ranka, koja, kokiais tai aplinkos daiktais ir pan., 4-6 paros iki tyrimo. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu, laiku. Sužalojimai padaryti mažiausia dviejų smūgių pasėkoje, sužalojimai būdingesni smūgių sudavimui. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (1 t., b. l. 77).

Iš 2015-11-12 akistatos protokolo matyti, kad nepavyko pašalinti nukentėjusiojo V. B. ir įtariamojo T. Š. duotuose parodymuose esančių prieštaravimų. V. B. pasiliko prie savo duotų parodymų – tvirtino, kad T. Š. pirmasis pradėjo muštynes suduodamas smūgį, vėliau pasibaigus pirmam konfliktui T. Š. dar kartą priėjo prie jo ir kažkas trenkė jam į nugarą, o po to matė kaip T. Š. užsimoja trenkti jam ranka ir jis praranda sąmonę. T. Š. tai neigė, nurodydamas, kad jį pirmas puolė V. B. Po pirmo konflikto daugiau jo nemušė. Iš tolo matė, kad vyksta muštynės (2 t., b. l. 85-87).

Iš 2015-11-12 akistatos protokolo matyti, kad nepavyko pašalinti nukentėjusiojo A. B. ir įtariamojo T. Š. duotuose parodymuose esančių prieštaravimų. A. B. pasiliko prie savo duotų parodymų – tvirtino, kad T. Š. pirmas sudavė smūgį ranka V. B.. Paskui šie asmenys grūmėsi. Vėliau L. P. spyrė V. B. į galvą. Dar vėliau T. Š. trenkė broliui į galvą. Jį ir brolį kažkas pradėjo spardyti. Matė, kad jam ir broliui spyrė M. S. Jis jam pataikė į galvą, o broliui į nugarą. T. Š. tai neigė. Nurodė, kad V. B. pradėjo pirmas muštynės (2 t., b. l. 89-92).

Iš 2015-11-12 akistatos protokolo matyti, kad nepavyko pašalinti liudytojos J. B. ir įtariamojo T. Š. duotuose parodymuose esančių prieštaravimų. J. B. pasiliko prie savo duotų parodymų – tvirtino, kad T. Š. pirmas trenkė V. B. Po kiek laiko konfliktas tęsėsi, tačiau kuris tada pirmas smūgiavo, ji nematė, tačiau tarp konfliktuojančių asmenų buvo ir T. Š. T. Š. tai neigė. Nurodė, kad V. B. pradėjo pirmas muštynės, o vėliau muštynėse nedalyvavo (2 t., b. l. 94-96).

Iš 2015-11-12 akistatos protokolo matyti, kad nepavyko pašalinti liudytojo Ž. K. ir įtariamojo T. Š. duotuose parodymuose esančių prieštaravimų. Ž. K. pasiliko prie savo duotų parodymų – tvirtino, kad matė kaip T. Š. pirmas trenkė V. B., o vėliau kai buvo daugiau asmenų jį spardė kojomis ne vieną kartą. Spardant T. Š. atpažino iš drabužių. T. Š. tai neigė. Nurodė, kad grupinėse muštynėse nedalyvavo (2 t., b. l. 98-100).

Iš 2015-11-12 akistatos protokolo matyti, kad nepavyko pašalinti liudytojo A. D. ir įtariamojo T. Š. duotuose parodymuose esančių prieštaravimų. A. D. pasiliko prie savo duotų parodymų – tvirtino, kad matė kaip T. Š. sudavė vieną smūgį V. B. į veidą. Tada daug vaikinų spardė V. B. gulintį. T. Š. tai neigė (2 t., b. l. 102-104).

Iš 2015-11-13 akistatos protokolo matyti, kad nepavyko pašalinti nukentėjusiojo A. B. ir įtariamojo L. P. duotuose parodymuose esančių prieštaravimų. A. B. pasiliko prie savo duotų parodymų – tvirtino, kad matė kaip L. P. dešine koja, pirštų galais, spyrė broliui V. B. į veidą, netoli lūpų, ir nubėgo. L. P. tai neigė (2 t., b. l. 132-134).

2015-06-10 reikalaujamų daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad įtariamasis M. S. prisijungė prie virtualaus socialinio tinklo „Facebook“ asmeninės paskyros bei davė judriojo ryšio telefoną, kurie aprašyti 2015-06-10 apžiūros protokole. Jame nurodoma, jog įtariamieji M. S. ir L. P. susirašinėjo socialiniame tinklapyje, t. y. tarėsi apie įvykius klube (duomenys neskelbtini) telefonu nekalbėti, susitikti (3 t. b. l. 15, 16, 17-20).

Iš 2015-11-13 akistatos protokolo matyti, kad nepavyko pašalinti nukentėjusiojo A. B. ir įtariamojo M. S. duotuose parodymuose esančių prieštaravimų. A. B. pasiliko prie savo duotų parodymų – tvirtino, kad matė kaip M. S. vieną kartą su koja spyrė jam į nugarą, o po to vieną kartą spyrė broliui į galvą, kažkur į pakaušį. M. S. tai neigė (3 t., b. l. 25-27).

Iš 2015-11-13 akistatos protokolo matyti, kad nepavyko pašalinti nukentėjusiojo A. B. ir įtariamojo M. S. duotuose parodymuose esančių prieštaravimų. A. B. pasiliko prie savo duotų parodymų – tvirtino, kad matė kaip M. S. vieną kartą su koja spyrė jam į nugarą, o po to vieną kartą spyrė broliui į galvą, kažkur į pakaušį. M. S. tai neigė (3 t., b. l. 25-27).

Iš 2015-11-13 akistatos protokolo matyti, kad A. D. patvirtino, jog nematė M. S. spiriančio A. B., tai padarė T. Š., kuris buvo su žydra striuke. M. S. nurodė, kad A. B. nespyrė (3 t., b. l. 29-31).

Kauno teritorinė ligonių kasa dėl nukentėjusiojo V. B. gydymo reiškia 36,21 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį prašo priteisti iš kaltinamųjų (1 t., b. l. 89-90).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo.

Šiuo atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2014 m. lapkričio 8 d. 0 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – prie degalinės (duomenys neskelbtini) pastato, T. Š. tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu trenkė nukentėjusiajam M. J. į galvą, padarydamas jam galvos sumušimą ir tokiais veiksmais nukentėjusiajam M. J. sukeldamas fizinį skausmą. Kaltę dėl visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo bei fizinio skausmo sukėlimo (I) kaltinamasis T. Š. pripažino visiškai. Šio nusikaltimo padarymo faktą patvirtino nukentėjęs M. J., liudytojas I. G., taip pat rašytiniai bylos įrodymai: medicinos dokumentų išrašas, vaizdo įrašas ir jo apžiūros protokolas (I tomas, b. l. 12, 15-16). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo Š. Š. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimas, kadangi jis tyčia, viešoje vietoje – prie degalinės pastato, vieną kartą kumščiu trenkė nukentėjusiajam M. J. į galvą, padarydamas galvos sumušimą ir sukeldamas fizinį skausmą, kas pripažintina chuliganiškais veiksmais, pasižyminčiais ypatingu įžūlumu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė įvykį mačiusių asmenų rimtį, kadangi įvykusį konfliktą matė didelis žmonių skaičius (apie 30 asmenų), konfliktas truko apie 4 minutes laiko.

Kaltinamasis T. Š. tik iš dalies pripažįsta kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje (II), teigdamas, jog jam ir A. B. lauke kalbant atbėgo šio brolis V. B., kuris jį pastūmė, griebė už galvos ir pradėjo mušti. Gynėsi ir abu su V. B. susimušė tarpusavyje. Vienas kitam sudavė kokius 5-6 smūgius. Tada atvažiavo policija ir jis pabėgo, nes nenorėjo turėti problemų; kaltinamasis L. P. neigia kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje (II), teigdamas, jog kaltinime nurodytų veiksmų neatliko, mano, kad nukentėjusysis A. B. jį galėjo sumaišyti su kitu žmogumi.

Teismas tokius kaltinamojo T. Š. parodymus atmeta kaip nepagrįstus atsižvelgdamas į tai, kad tiek nukentėjusysis A. B., tiek V. B. nuo pat pirmų apklausų nurodė, jog pirmas V. B. trenkė T. Š., o po to jie pradėjo stumdytis. V. B. bandė T. Š. pargriauti, bet jam to padaryti nepavyko. Tokią pačią įvykio versiją apklausos metu nurodė ir liudytojos J. B. bei E. Ž. Teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais, kadangi bylos nagrinėjimo metu J. B. jau nebuvo nukentėjusiojo V. B. draugė, o E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu net nurodė, kad po T. Š. V. B. suduoto smūgio, šis T. Š. ranka trenkė atgal. Pats nukentėjusysis V. B. nurodė, kad galėjo iš inercijos T. Š. suduoti smūgį. Kad tarp T. Š. ir V. B. įvyko susistumdymas, patvirtino ir kaltinamasis M. S., tik nurodė, jog nematė ar jie vienas kitam sudavė kokius nors smūgius. Priešingai, byloje nėra pateikta įrodymų, kad šio konflikto metu T. Š. su V. B. vienas kitam sudavė net po 5-6 smūgius, kad T. Š. patyrė kokius nors sužalojimus. To neparodė nei vienas byloje apklaustas liudytojas. Teismas šių aptartų įrodymų pagrindu daro išvadą, kad T. Š., pradėjęs konfliktą su nukentėjusiuoju V. B. šiam pirmasis sudavė vieną smūgį į galvos sritį.

Nors šiuo atveju kaltinamasis L. P. kategoriškai neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, tačiau vertindamas, ar visgi L. P. įspyrė su T. Š. besigrumiančiam V. B., teismas atkreipia dėmesį į šias nustatytas aplinkybes: visų pirma, iš vaizdo įrašo ir jo apžiūros protokolo nustatyta, kad L. P. į klubą grįžo iš karto po pirmojo konflikto, tai yra 1 val. 51 min. Po to į klubą grįžo ir T. Š. Būtent 1 val. 51 min. buvo skambinama į policiją pranešant, kad prie klubo vyksta muštynės, todėl jų metu L. P. buvo lauke, prie klubo; antra, nukentėjusysis V. B. parodė, kad tuo metu, kai suėmė T. Š. ir bandė šį pargriauti, jam kažkas spyrė į galvą (veidą). Nematė kas tai padarė, tačiau tikrai ne T. Š. Nukentėjusysis A. B. parodė, kad matė kaip L. P. broliui spyrė į veidą ir nubėgo. L. P. pažinojo iš matymo, nes buvo matęs šokiuose, gatvėje. L. P. jam buvo įstrigęs iš Griškabūdžio šokių, nes juose išsiskyrė naglumu. Dėl to jį ir įsiminė. Nežinojo jo vardo, bet kažkas iš pažįstamų jam pasakė L. P. pavardę. Šiais nukentėjusiųjų parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, A. B. logiškai paaiškino kaip jis atpažino, kad broliui spyręs asmuo yra L. P., kad pastarojo pavardę jam vėliau pasakė kažkas iš pažįstamų asmenų; trečia, kaltinamieji L. P. ir M. S. tarėsi ir galimai derino pozicijas iš karto po įvykio ir tą patvirtina jų 2015-06-03 vykęs elektroninis susirašinėjimas, kurio metu buvo planuojama sakyti, kad buvo klubo viduje ir nieko nematė, kad negalima šnekėti telefonu, kad „jie pasakė, kad viskas bus gerai, tačiau žodžio nesilaikė“. Nors nukentėjusysis A. B. nurodė, kad kaltinamasis L. P. broliui V. B. spyrė šiek tiek vėliau, nei brolio grumtynių su T. Š. metu, būtent šiems būnant prie greitu maistu prekiaujančio kiosko („kebabinės“), tačiau įvertintina tai, kad nuo įvykių praėjo daug laiko, todėl galimai nukentėjusysis pamiršo šią aplinkybę. Kitą dieną po įvykių nukentėjusysis A. B. detaliai, logiškai nurodė visas aplinkybes, susijusias su jo brolio sužalojimu – kad T. Š. išprovokavo pirmąjį konfliktą ir pirmasis sudavė V. B., o konfliktui baigiantis pribėgęs L. P. jo broliui įspyrė į veidą (dešinį žandikaulį). Šis neatitikimas nukentėjusiojo A. B. parodymuose yra neesminis, nepaneigiantis teismo padarytų išvadų. To nepaneigia ir liudytoja apklausta G. D. Nėra nustatyta, kad būtent pirmojo konflikto metu – 1 val. 51 min. ji buvo su kaltinamuoju L. P., ką patvirtina ir vaizdo įrašas.

T. Š. ir L. P. veikos ikiteisminio tyrimo metu buvo tinkamai kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (II) kaip viešosios tvarkos pažeidimas, kadangi išprovokavęs konfliktą T. Š. su ranka sudavė nukentėjusiajam V. B. smūgį į galvos sritį, o jiems susigrūmus, kaltinamasis L. P. su koja įspyrė V. B. į galvos sritį. Fizinio smurto panaudojimo priežastis buvo menkavertė. Kaltinamieji veikas padarė dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, jų elgesys buvo atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. T. Š. ir L. P. motyvas buvo chuliganiškos paskatos, o ne asmeniniai nesutarimai su nukentėjusiuoju, kadangi jokių pykčių anksčiau tarp minėtų asmenų nebuvo, nei nukentėjusysis, nei kaltinamieji nenurodė, jog būtų palaikę konfliktiškus santykius ar turėję vienas kitam kokių nors pretenzijų.

Kaltinamasis T. Š. nepripažįsta kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje (III), teigdamas, jog tuo metu buvo prie greitu maistu prekiaujančio kiosko („kebabinės“). Matė tik žmonių kontūrus ir tai, kad kažkas vyksta. Nematė, kad spardė V. B. Tik po kiek laiko sužinojo, kad „ant jo rašo pareiškimą“. Tai pasakė atėjęs pažįstamas žmogus; kaltinamasis M. S. taip pat nepripažįsta padaręs jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje (III), teigdamas, jog konfliktuojančių asmenų nematė. Prie V. B. priėjo tada, kai jis pievutėje gulėjo be sąmonės. Ikiteisminio tyrimo metu M. S. parodė, kad matė kaip T. Š. mušasi su V. B., vienas kitam tamsoje suduoda smūgius. Nematė kuris iš jų pirmas pradėjo muštynes. Kiti asmenys į muštynes nesikišo. A. B. bandė priėjęs besimušančius skirti. Kažkas iš nugaros jam spyrė į nugarą. Nematė kas tai padarė. Po to matė kaip V. B. parkrenta ant žemės, žolės. Tada muštynės baigėsi. Pamatęs, kad V. B. guli ant žemės, su draugu E. priėjo prie jo, norėjo suteikti pirmąją pagalbą.

Teismas tokius kaltinamųjų T. Š. bei M. S. parodymus atmeta kaip nepagrįstus atsižvelgdamas į tai, kad tiek teisminio, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo M. S. nurodomos aplinkybės apie muštynes išsiskyrė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. S. parodė, kad konfliktuojančių asmenų net nematė, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad konfliktavo tik T. Š. su V. B., kiti asmenys į konfliktą nesikišo. Po pagarsintų M. S. ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotų parodymų, patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi, matė, kad T. Š. su V. B. susistumdė, tik nematė, neatsimena, kad T. Š. būtų su V. B. susimušęs. Nukentėjusysis V. B. parodė, kad atsimena T. Š. bandymą jam suduoti, o kas vyko toliau, nežino. Nukentėjęs A. B. taip pat nurodė, kad T. Š. trenkė jo broliui. Po to T. Š. draugai nusivedė nuošaliau, tačiau jis atbėgo ir trenkė dar kartą. Tada griebė brolį už parankės ir vedėsi toliau, tačiau juos pradėjo spardyti šalia buvę asmenys. Kad T. Š. smurtavo prieš V. B., nurodė ne tik nukentėjusieji, tačiau ir liudytojas Ž. K. bei liudytojai J. D., A. D., E. Ž. bei J. K. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose. Teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad visi šie asmenys susitarė ir turint tikslą apkalbėti kaltinamąjį T. Š. davė tokius parodymus. J. D. teismo posėdžio metu patvirtino, kad nei su kaltinamaisiais, nei su nukentėjusiaisiais nebendrauja. J. D. taip pat ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad prie V. B. kviesdamas išsiaiškinti priėjo ne tik T. Š., tačiau ir M. S., kuris nuėjo kartu su visais paskui T. Š. ir V. B. Taigi šios liudytojos parodymai paneigia M. S. parodymus apie tai, kad jis tik iš tolo stebėjo muštynes. Nors nepilnametis liudytojas A. D. teismo posėdžio metu nurodė neprisimenantis ar nematęs to, kas smurtavo V. B. atžvilgiu, tačiau jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai labai nuoseklūs, logiški, leidžiantys sudėlioti trūkstamas įvykio aplinkybes, kurių nevisas nurodė kiti apklausti liudytojai. Kad liudytojas A. D. turėtų pagrindą kaltinamuosius T. Š. bei M. S. apkalbėti, nėra nustatyta, kadangi nei su nukentėjusiaisiais, nei su kaltinamaisiais jis nebendrauja. Nepilnametis liudytojas A. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kartu su T. Š. ir V. B. nuėjo ir būrys asmenų, tarp kurių buvo ir M. S. Iš paskos broliui nuėjo ir A. B. A. D. taip pat nurodė, kad matė kaip T. Š. ėjo link V. B. užsimojęs ranka, norėdamas trenkti, bet jam sutrukdė draugai. Tačiau vėliau jie T. Š. paleido ir jis pribėgę prie V. B. trenkė šiam dešinės rankos kumščiu kažkur į galvą. Kažkam V. B. pastūmus, šis parkrito ant žolės ir visi pradėjo jį spardyti. Aiškiai matė M. S. spiriant A. B., taip pat spiriant ir V. B. į nugarą. Taip pat matė kaip gulintį ant žolės ir susirietusį V. B. spardo T. Š., kuris spyrė tikrai daug kartų. Nukentėjusįjį spardė ir kiti T. Š. draugai. Muštynėms baigiantis pamatė kaip pribėgęs prie A. B. M. S. spiria koja šiam į veidą. Spyrė vieną kartą ir nubėgo. Nors vėliau liudytojas A. D. pakeitė savo parodymus aiškindamas, kad jis tik susidarė nuomonę, kad M. S. ir M. Š. suduoda smūgius V. B. bei A. B. iš jų aprangos, veidų nematė, tačiau teismo posėdžio metu vis blaškėsi teigdamas, kad jeigu pirmuose parodymuose taip teigė, vadinasi matė. Po to teigė, kad neprisimena ar M. S. spyrė nukentėjusiajam, bet dėl T. Š. yra tikras. Vertindamas tokį parodymų pakeitimą teismas atsižvelgia į tai, kad liudytojo pirminiai parodymai yra nuoseklūs, logiški, o bandymas juos pakeisti logiškai nepaaiškinamas. Įvertintina ir tai, kad nepilnametis liudytojas A. D. yra tik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, todėl darytina išvada, kad liudytojas pakeitė parodymus atliktos akistatos su kaltinamuoju M. S. metu dėl patiriamo spaudimo iš kaltinamojo ar pastarojo artimos aplinkos žmonių (Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-430-813/2016). Nors kaltinamasis M. S. teigia, kad stovėjo nuošaliau konflikto vietos, su juo buvo A. P., kuris vėliau jį parvežė į namus, tačiau liudytoju apklaustas A. P. nurodė, kad neturėjo tą vakarą automobilio, nes gyvena šalia klubo ir M. S. namo nevežė. Liudytoja apklausta nukentėjusiųjų motina E. B. parodė, kad po įvykio nuvažiavusi pas T. Š. ir M. S. į namus. Nei vienas jų nepatvirtino ir nepaneigė mušę jos sūnus, tačiau M. S. pasakė tik tiek, kad prisidirbo ir daugiau su T. Š. nebendraus. Kad kaltinamieji tarėsi ir galimai derino pozicijas iš karto po įvykio, patvirtina jų 2015-06-03 vykęs elektroninis susirašinėjimas, kurio metu buvo planuojama sakyti, kad buvo klubo viduje ir nieko nematė, kad negalima šnekėti telefonu, kad „jie pasakė, kad viskas bus gerai, tačiau žodžio nesilaikė“. Jei kaltinamieji nebūtų susiję su šiais įvykiais, nebūtų tikslo šnekėti kažką nutylinti, slepiant, bijant (3 t., b. l. 18-20).

Nors nukentėjęs A. B. pirmosios apklausos metu nenurodė aplinkybės, kad matė kaip pirmojo konflikto metu jo broliui spyrė L. P., o antrojo konflikto metu jam ir broliui spyrė M. S., tačiau teismo posėdžio metu A. B. paaiškino, kad tą naktį buvo pasimetęs, susijaudinęs, jam rūpėjo tik brolio sveikata. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiojo apklausa buvo vykdoma nakties metu, iš karto po muštynių, po kurių jo brolis komos būsenoje buvo išvežtas į Kauno klinikas. Taigi susidariusi situacija galėjo turėti įtakos analizuojamų konfliktų aplinkybių suvokimui ir jų atgaminimui. Antroji nukentėjusiojo apklausa yra daug išsamesnė, atitinkanti kitų liudytojų duotus parodymus, o atliktos apklausos kokybė priklauso ir nuo ją atlikusio pareigūno kompetencijos.

Tokiu pagrindu teismas kaltinamųjų T. Š. ir M. S. pateiktą versiją laiko pasirinkta gynybine taktika siekiant išvengti gresiančios atsakomybės ir įrodymų visumos pagrindu: išsamiais nukentėjusiųjų A. B. bei V. B. parodymais apie 2015-05-30 įvykusius incidentus, liudytojų Ž. K., J. D., A. D., E. Ž., J. K. parodymus, kitą rašytinę bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad T. Š. ir M. S. kartu su kitais ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytais asmenimis, tyčia sudavė mažiausiai devynis smūgius kumščiu ir kojomis V. B. į įvairias kūno vietas, padarydami poodines kraujosruvas nugaroje, dešiniame peties sąnaryje, krūtinėje, kairiame dilbyje su odos nubrozdinimais, dešiniame dilbyje, smakro kairėje pusėje-pasmakrėje-pažandyje, dešinio kelio sąnaryje, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje, peties, dešinio kelio sąnaryje, dešinės plaštakos sumušimą, bei tyčia sudavė mažiausiai du smūgius A. B. į įvairias kūno vietas, padarydami poodines kraujosruvas dešiniame žaste, lūpų kampe-apatinės lūpos kairėje pusėje, nubrozdinimą apatinėje lūpoje, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiųjų V. B. ir A. B. sveikatą. Jų padarytos veikos pagrįstai ir teisingai kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (III) kaip viešosios tvarkos pažeidimas, kadangi teismų praktikoje laikomasis nuomonės, kad viešoje vietoje atliekami smurto veiksmai (muštynės) tarp dviejų ar daugiau asmenų nėra privatus vien jų reikalas, o tai jau laikoma įžūliu elgesiu, rodančiu nepagarbą aplinkiniams, sutrikdančiu visuomenės rimtį, tvarką. Būtent taip vertinami ir kaltinamųjų viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), netoli gyvenamųjų namų atlikti veiksmai, kas atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Akivaizdžios ir realios dingsties tokiu būdu sužaloti nukentėjusįjį V. B. bei šį gynusį A. B. nebuvo, todėl darytina išvada, jog kaltinamųjų apsisprendimą nusikalstamai veikti lėmė ne asmeninės, o chuliganiškos paskatos. Kaip pretekstas tokiems veiksmams buvo panaudota mažareikšmė dingstis.

Kaltinamojo T. Š. gynėjas advokatas Juozas Gabraitis nurodo, kad T. Š. inkriminuoti nusikaltimai turėtų būti laikomi tęstine veika. Teismas šiuo atveju nesutinka su gynėjo pozicija. Inkriminuojant kaltinamiesiems brolių A. B. bei V. B. sumušimą kaip tęstinę veiką turėtų būti nustatinėjama kaltinamųjų bendra tyčia – bendras sumanymas persekioti nukentėjusiuosius ir stengtis juos sumušti (sužaloti) bei pažeisti viešąją tvarką. Remiantis nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, nagrinėjamu atveju situacija yra tokia, kad pirmasis konfliktas, kurio metu T. Š. ir L. P. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo V. B. atžvilgiu pasibaigė į aikštelę atvažiavus policijos pareigūnų automobiliui. Kaltinamasis T. Š., nenorėdamas turėti problemų, iš įvykio vietos pabėgo. Kai kurių liudytojų paaiškinimais, pareigūnų automobilis buvo atvažiavęs ir antrą kartą. Taigi darytina išvada, kad viešoji rimtis ir tvarka buvo atkurta. Tarp abiejų įvykių buvo praėjęs apytiksliai 20 minučių tarpas (1 t., b. l. 49, 52), kaltinamasis po pirmojo konflikto (sumušimo) pats panoro dar kartą išsiaiškinti santykius su nukentėjusiuoju V. B., kuris sėdėjo ant laiptų prie įėjimo į klubą, ragino jį eiti kartu, o nuėjus panaudojo fizinį smurtą, todėl tokiais veiksmais viešąją tvarką pažeidė antrą kartą. Taip pat buvo smurtauta ir prieš V. B. brolį A. B., muštynėse dalyvavo didesnis skaičius asmenų, netgi ne tie patys asmenys, kurie dalyvavo pirmą kartą mušant nukentėjusįjį V. B. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog 2015-05-30 apie 2 val. 16 min. tyčia daryti kitą nusikalstamą veiką kaltinamiesiems T. Š. ir M. S. susiformavo iš naujo, todėl šios veikos laikyti tęstine nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Teismas nenustatė kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji darydami jiems inkriminuojamus II ir III nusikaltimus veikė bendra tyčia, nei vienas iš bendrininkų neprieštaravo dėl kito atliekamų veiksmų ir nebandė jų nutraukti, abu konfliktai tęsėsi net po keletą minučių, todėl jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad II ir III nusikalstamas veikas jie padarė veikiant bendrininkų grupėje. Nėra svarbu, kiek kuris kaltinamasis sudavė smūgių nukentėjusiajam. Pažymėtina, jog susitarimas veikti bendrai nebūtinai turi būti žodinis, galima susitarti ir konkliudentiniais veiksmais. Susitarimo išraiškos forma veikos kvalifikacijai įtakos neturi. Nors nagrinėjamu atveju nėra nenustatyta, kad kaltinamieji iš anksto būtų taręsi dėl tokių veiksmų, teismas pripažįsta, jog jie vienas kito veiksmams pritarė konkliudentiniais veiksmais, kiekvienas iš jų suvokė, jog kėsinasi į tą patį objektą – viešąją tvarką, nukentėjusiųjų V. B. bei A. B. sveikatą, savo elgesiu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kad nusikalstamą veiką daro ne vienas kuris iš jų, o bendrai, tam tikru būdu prie jos prisidėdami (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nors nei vienam iš kaltinamų nebuvo nustatytas girtumo faktas, tačiau T. Š. veiksmai, nesugebėjimas adekvačiai reaguoti susidariusioje situacijoje, patvirtina, kad būtent girtumas sumažino savikontrolę ir turėjo įtakos jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymui. Kad T. Š. elgėsi taip, kaip būdinga išgėrusiam asmeniui – buvo linkęs prie kitų kabinėtis, patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Teismas tai laiko kaltinamojo T. Š. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tačiau nėra pagrindo daryti kategoriškos išvados, kad būtent apsvaigimas nuo alkoholio įtakojo kaltinamųjų M. S. bei L. P. nusikalstamus veiksmus. Šių kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas nenustato, kad galimai išgertas alkoholio kiekis turėjo įtakos nusikaltimų padarymui ir šalina šią aplinkybę iš jiems pareikštų kaltinimų.

Kaltinamieji T. Š., L. P. bei M. S. laikinai sulaikyti nebuvo; jiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (3 t., b. l. 113, 114, 140, 141; 3 t., b. l. 37, 38).

Dėl bausmės dydžio.

Skiriant kaltinamajam T. Š. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, taip pat bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus, numatytus BK 91 straipsnyje, tai yra į padarytų nusikalstamų veikų kiekį, pobūdį – padaryti trys nesunkūs nusikaltimai, į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimai padaryti esant tiesioginei tyčiai, suvokiant kad prieš žmogų naudojamas fizinis smurtas, trikdoma visuomenės rimtis ir norima taip veikti; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, – veikos buvo padarytos iš chuliganiškų paskatų; į nusikalstamų veikų stadiją, – nusikaltimai baigti; į kaltinamojo amžių, asmenybę, į jo socialinį statusą, – kaltinamasis T. Š. teismo neteistas, nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis, vieną kartą buvo baustas administracine tvarka, dirba, bylos duomenimis charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 116-123; 3 t., b. l. 7); į tai, kad byloje yra reiškiamas civilinis ieškinys; į atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad anksčiau skirtos švelnesnės nuobaudos rūšys – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, T. Š. poveikio nepadarė ir joms keliamų tikslų nepasiekė, todėl teismas sprendžia tinkamiausia bausme T. Š. esant laisvės apribojimą. Paskirtos bausmės bendrintos įstatymų nustatyta tvarka, taip pat paskirtini įpareigojimai: bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu; per tris mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; taip pat bausmės atlikimo metu uždraustina vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktai, 7 dalis, 75 straipsnio 2 dalies 10 punktas).

Skiriant kaltinamajam L. P. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant kad prieš žmogų naudojamas fizinis smurtas, trikdoma visuomenės rimtis ir norima taip veikti; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – veika buvo padaryta iš chuliganiškų paskatų; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą, – kaltinamasis L. P. neteistas, ne kartą baustas administracine tvarka, nedirba, nesimoko, bylos duomenimis charakterizuojamas neigiamai – kaip nenuoširdus, išsisukinėjantis, piktai atsikalbinėjantis, nepripažįstantis kaltės asmuo (2 t., b. l. 144-150).

Skiriant kaltinamajam M. S. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant kad prieš žmogų naudojamas fizinis smurtas, trikdoma visuomenės rimtis ir norima taip veikti; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – veika buvo padaryta iš chuliganiškų paskatų; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą, – kaltinamasis M. S. neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, dirba, bylos duomenimis charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 39-44).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji L. P. ir M. S. nusikalto pirmą kartą, jiems skirtinos baudos, jų dydį nustatant mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatyti jų vidurkiai, nes tokia bausmė visiškai atitiks jos paskirtį – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Dėl civilinio ieškinio.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 3 dalis numato, kad socialinio draudimo įstaigai atlyginus sveikatos priežiūros išlaidas iš valstybės biudžeto, jos turi būti išieškomos iš kaltų asmenų, todėl civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos pareikštas ir teisminio bylos nagrinėjimo metu prokuroro palaikomas 36,21 Lt dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas solidariai iš kaltinamųjų T. Š. bei M. S. Teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad ir L. P. yra materialiai atsakingas už padarytą žalą, kadangi pagal pateiktus rašytinius įrodymus sveikatos priežiūros išlaidos patirtos dėl antrojo konflikto metu nukentėjusiajam V. B. padarytų sužalojimų (1 t., b. l. 89-90).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsniu, teismas

nusprendžia:

T. Š. pripažinti kaltu padarius tris nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalyje (I, II, III) ir paskirti:

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (I) laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (II) laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui;pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (III) laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes, paskirtas pagal I, II ir III nusikaltimus subendrinti iš dalies jas sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu; per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, taip pat uždraudžiant bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

L. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (II) ir paskirti 35 MGL (1 318 Eur) dydžio piniginę baudą, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą paskirtai baudai sumokėti.

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (III) ir paskirti 35 MGL (1 318 Eur) dydžio piniginę baudą, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą paskirtai baudai sumokėti.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie SAM ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų T. Š. ir M. S. trisdešimt šešis eurus 21 ct (36,21 Eur) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie SAM, įmonės kodas 191351679, naudai.

Kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, kaltinamiesiems T. Š., L. P., M. S. panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi kaltinamajam T. Š. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

- be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

- vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

- nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vadovaujantis BK 47 straipsnio 6 ir 7 dalimi kaltinamiesiems L. P. ir M. S. išaiškinti, kad asmeniui neturint lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbai, o jei asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės jos išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.