Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Darius Kantaravičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-430-813/2016

Teisėja Loreta Masevičiūtė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32015-2015-2

2016 m. birželio 27 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dariaus Kantaravičiaus, teisėjų Gyčio Večersko ir Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, išteisintajam M. J., jo gynėjui advokatui Mindaugui Skruibiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. J. išteisintas dėl S. V. 2015-06-04 ir 2015-06-07 padarytų kūno sužalojimų, konstatavus, jog nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., požymių.

Kauno teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo S. V. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., t. y. kad jis 2015 m. birželio 4 d., po pietų, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir ignoruodamas žmonių bendravimo taisykles, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, sudavė du kartus kumščiu S. V. į pakaušį bei vieną kartą spyrė į kairės kojos čiurną, padarydamas jam pakaušio poodines kraujosruvas ir sumušimą, kairės čiurnos sąnario sumušimą, kairės kojos išorinio kulkšnelio lūžimą, šiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė S. V. sveikatą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, jis išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d., t. y. kad jis 2015 m. birželio 7 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, prie krepšinio aikštelės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir ignoruodamas žmonių bendravimo taisykles, tyčia sudavė kumščiu ne mažiau kaip penkis smūgius S. V. į krūtinę, pilvą, nugarą, veidą, padarydamas jam dešinio skruosto gleivinės nubrozdinimą, poodinę kraujosruvą krūtinėje, juosmens dešinės pusės sumušimą, šiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė S. V. sveikatą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra M. J. kaltės įrodymų, kurie pagrįstų jo veikoje esant nusikaltimo požymių. Ši išvada neatitinka bylos aplinkybių, ji padaryta išnagrinėtus įrodymus įvertinus pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kadangi įrodymai įvertinti selektyviai, neatsižvelgiant į įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumą, nesistengiant pašalinti nustatytų prieštaravimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo išvados yra nepagrįstos, nemotyvuotos ir neatitinka bylos aplinkybių, todėl apylinkės teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis – nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu (BPK 326 straipsnio 4 dalis).

Pagal suformuotą teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-221/2008). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, jog turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma. Tik įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryšio nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir padaryti išvadas apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nustatė:

Liudytojas O. M. parodė, kad su nukentėjusiu artimesnių ryšių nepalaiko, bet ir nesipyksta. Su kaltinamuoju yra draugai, pažįstami. 2015 m. birželio 7 d. buvo aikštelėje (duomenys neskelbtini) kaime. Kas žaidė krepšinį, kas boksavosi su bokso pirštinėmis. Buvo M. J., pro šalį eidamas užsuko S. V., kuris trumpai pašnekėjo su M. J.. Nuo jų buvo už 15-20 metrų. Niekas nesimušė, niekas nieko neskyrė. Jeigu būtų buvęs konfliktas, būtų atkreiptas į tai dėmesys. Nesimatė jokių požymių, kad nukentėjęs būtų atėjęs sužalotas, lyg tai nešlubavo. Nei pinigų, nei atsiimti pareiškimą nukentėjusiam jis nesiūlė.

Ekspertas A. J. paaiškino, kad specialisto išvados Nr. G176/15(10) 2 punkte nurodyta, jog sužalojimai S. V. padaryti galimai užduotyje skirti tyrimą nurodytu laiku. Kategoriškumo negali būti. Yra kažkokia paklaida. Apžiūrint nukentėjusį, kuris buvo atvykęs į ekspertizės poskyrį 2015 m. birželio 8 d., 12 val. 35 min, t. y. kitą dieną po minimos traumos, buvo rasti sužalojimai, kurie nurodyti išvadoje. Išorinių sužalojimų pobūdis ir kraujosruvų spalva atitiktų užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodytą laiką – 2015 m. birželio 7 d., bet konkrečiai valandų tikslumo nurodyti negalima. Sužalojimai gali būti 1-2 parų senumo. Sužalojimai, pradedantys turėti žalsvą atspalvį, yra daugiau nei 3 parų. Šie sužalojimai buvo švieži, reikėtų įvertinti kaip 1-2 parų senumo sužalojimus. Kadangi koja buvo imobilizuota, todėl nebuvo apžiūrėta. Kaulo lūžimas yra skausmingas. Yra apribotas judėjimas. Toks sužalojimas sukelia daug nepatogumų. Jeigu asmuo narkotizuotas, vaikščiojimas įmanomas, tačiau šlubavimas turėtų būti matomas. Turėtų būti pilnas neatsirėmimas ta koja, ypač darant sukimosi judesius, lipant laiptais, bėgant. Medicininiu požiūriu neprieštarautų tam, kad kojos trauma būtų buvusi patirta 2015 m. birželio 4 d. Medikai nurodo, kad stebimas čiurnos patinimas. Kai yra patinimas, atliekant rentgenogramą lūžimo pobūdis gali maskuotis. Tyrimo metu apie birželio 4 d. traumą duomenų nebuvo.

Iš 2015 m. birželio 7 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) PK buvo gautas S. V. pareiškimas dėl jo atžvilgiu tą pačią dieną panaudoto fizinio smurto (t. 1, b. l. 9).

Iš medicininių dokumentų išrašo nustatyta, kad 2015-06-07 S. V. buvo pristatytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jam nustatyti veido, galvos, krūtinės, juosmens sumušimas, kairės čiurnos galimas kartinis lūžis, taip pat girtumas (t. 1, b. l. 12, 13, 42).

Iš specialisto išvados Nr. G176/15(10) matyti, kad S. V. nustatyti sužalojimai: pakaušio poodinė kraujosruva ir sumušimas, dešinio skruosto gleivinės nubrozdinimas, poodinė kraujosruva krūtinėje, juosmens dešinės pusės, kairės čiurnos sąnario sumušimai, kairės kojos išorinio kulkšnelio lūžimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz., ranka, koja, kokiu tai aplinkos daiktu ir pan. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu, laiku. Sužalojimai padaryti mažiausia dėl penkių smūgių ar trauminių poveikių. Sužalojimų rankose nėra. Pakaušio poodinės kraujosruvos ir sumušimas galėjo gautis tiek smūgiuojant, tiek griūnant, krentant. Kiti sužalojimai būdingesni smūgių sudavimui. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės kojos išorinio kulkšnelio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų (t. 1, b. l. 19-20).

Iš 2015-09-10 prašymo matyti, kad nukentėjusysis S. V. reiškia 150 Eur dydžio ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 44).

Iš Kauno teritorinės ligonių kasos pareikšto ieškinio matyti, kad už S. V. gydymą valstybė patyrė 61,58 Eur dydžio išlaidų, kurias prašoma priteisti iš kaltinamojo (t. 1, b. l. 24, 25).

Iš 2015-07-29 akistatos protokolo matyti, kad nepavyko pašalinti S. V. ir O. M. duotuose parodymuose esančių prieštaravimų. S. V. teigė, kad jam O. M. siūlė pinigų dėl to, kad atsiimtų pareiškimą dėl sužalojimo. O. M. neigė tokias S. V. nurodytas aplinkybes (t. 1, b. l. 51-52).

Iš 2015-07-29 akistatos protokolo matyti, kad nepavyko pašalinti S. V. ir M. J. duotuose parodymuose esančių prieštaravimų. S. V. tvirtino, kad 2015 m. birželio 7 d. M. J. jam krepšinio aikštelėje rankomis sudavė į krūtinę, galvą, nugarą, kad jis kartu su O. M. prašė atsiimti pareiškimą iš policijos. Taip pat parodė, kad kelios dienos iki šio įvykio M. J. važiuodamas automobiliu pro šalį sustojo, išlipęs iš automobilio, jam įspyrė į kairės kojos čiurną. M. J. neigė tokias S. V. nurodomas aplinkybes. Patvirtino, kad buvo S. V. po įvykių susitikęs, klausė šio kodėl policijoje nurodė, kad jis šį sumušė. S. V. atsakė, kad dėl to, jog nenori draugo įduoti, kad ras policijos pareigūnams ką pasakyti, kad jo nevelti į šį įvykį (t. 1, b. l. 108-109).

Aptarti įrodymai, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, neleidžia daryti vienareikšmės ir neabejotinos išvados, kad M. J. nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Priešingai, nors dauguma liudytojų teigė, kad kaltinamasis jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiojo S. V. atžvilgiu nenaudojo, tačiau tai nepaneigia paties nukentėjusiojo parodymų, specialisto išvadoje užfiksuotų duomenų, eksperto A. J. paaiškinimų, kitų byloje surinktų įrodymų visumos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2015-06-04 ir 2015-06-07 kilusių incidentų tarp M. J. ir S. V. aplinkybės turėjo būti vertinamos itin kruopščiai ir atidžiai, kadangi abu konfliktai kilo nedideliame (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini). Visi liudytojais apklausti asmenys yra draugai ar pažįstami tiek su kaltinamuoju, tiek su nukentėjusiuoju. Su kai kuriais iš liudytojų minėti asmenys palaiko priešiškus santykius, nebendrauja. Taigi analizuojamu atveju nėra nei vieno pašalinio asmens, kuris būtų stebėjęs M. J. inkriminuotas veikas iš šalies, būdamas nesuinteresuotas bylos baigtimi arba nebijodamas galimo keršto dėl kaltinamajam nepalankių parodymų davimo.

Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino M. J. asmenybės charakteristiką. Tai ne kartą už smurtinius nusikaltimus teistas asmuo, vietinių kaimo gyventojų apibūdinamas kaip agresyvus ir linkęs smurtauti. Nukentėjusysis nuo pat pirminės apklausos momento teigė, jog (duomenys neskelbtini) kaime M. J. visi yra įbauginti, nes pastarasis yra kerštingas, todėl nežino, ar kas nors paliudys, jog matė, kaip kaltinamasis naudojo smurtą jo atžvilgiu (t. 1, b. l. 33). Atkreiptinas dėmesys, jog analogiškas aplinkybes S. V. kartojo daug kartų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Tačiau pirmosios instancijos teismas visų liudytojų parodymus vertino tarsi neutralių pašalinių asmenų, neturinčių jokių sąsajų nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusiuoju. Tokiu būdu buvo nepagrįstai sureikšminti M. J. ir jo draugų parodymai bei atmesti kaip prieštaringi S. V. parodymai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusiojo parodymai dėl esminių 2015-06-04 ir 2015-06-07 įvykių aplinkybių nėra prieštaringi, jie pakankamai nuoseklūs ir išsamūs. Be to, reikėtų įvertinti ir tai, kad abiejų incidentų metu S. V. buvo neblaivus, taigi išgertas alkoholio kiekis taip pat turėjo įtakos analizuojamų konfliktų aplinkybių suvokimui bei vėlesniam šių aplinkybių atgaminimui. Savo pirminiame pareiškime policijos įstaigai S. V. nurodė tik 2015-06-07 įvykio aplinkybes (t. 1, b. l. 9). Pareiškimas buvo pateiktas tą pačią įvykio dieną. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad po patirtų sumušimų nukentėjusysis buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, pareiškimą jis rašė po medicininės apžiūros, apie 23.00 val., todėl galima suprasti, kodėl jis koncentravosi tik į 2015-06-07 kilusį konfliktą. Vėliau tyrimo metu aiškinantis nukentėjusiojo santykius su kaltinamuoju buvo prisimintas ankstesnis incidentas, t. y. 2015-06-04 įvykis, kai S. V. su K. Š. ir T. M. einant link netoliese esančio tvenkinio, automobiliu privažiavo M. J. ir išlipęs iš mašinos spyrė nukentėjusiajam į kairę koją bei sudavė pora smūgių į galvos sritį. S. V. nuosekliai aiškino, kad M. J. pyktį ir agresiją jis sukėlė, nes dieną prieš tai, apie vidurnaktį, buvo siuntęs M. J. SMS žinutę dėl to, kad kaltinamasis su juo nesisveikina. M. J. jam dėl minėtos SMS žinutės išreiškė pretenzijas ir tuomet panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą. Nukentėjusysis neslėpė, kad jo koja, į kurią įspyrė kaltinamasis, buvo operuota, tačiau jau kuris laikas buvo sugijusi, buvo išimti metalo įtvarai. Tačiau po spyrio į koją, ši vėl sutino, jis pradėjo stipriai šlubuoti. Specialisto išvadoje Nr. G 176/15(10) S. V. konstatuoti kairės čiurnos sąnario sumušimai, kairės kojos išorinio kulkšnelio lūžimas. Pažymėtina, jog specialistui teikiant minėtą išvadą buvo pateikta informacija tik apie 2015-06-07 įvykį, apie 2015-06-04 nukentėjusiojo patirtus sužalojimus teismo medicinos ekspertas nebuvo informuotas, todėl apie sužalojimų pobūdį jis buvo šaukiamas paaiškinti į teismą. Pirmosios instancijos teisme teismo medicinos ekspertas A. J. parodė, kad vertinant S. V. kairės kojos išorinio kulkšnelio lūžimo padarymo laiko aplinkybes reikia nurodytą terminą, t. y. 2015-06-07, truputį išplėsti, tai gali būti 1-3 paros. Taigi nors kategoriškos išvados teismo medicinos ekspertas nepateikė, tačiau ir nepaneigė, jog kairės kojos sužalojimas galėjo būti padarytas būtent 2015-06-04. Be to, A. J. pažymėjo, kad po patirto lūžio yra įmanoma judėti, nors toks sužalojimas kelia daug nepatogumų, yra skausmingas, turėtų būti matomas šlubavimas. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis analizuojamomis dienomis buvo neblaivus, taigi suvartotas alkoholio kiekis galimai malšino jo patiriamus kojos skausmus, veikė kaip antišokinė priemonė, todėl iš karto po 2015-06-04 įvykio jis į medikus nesikreipė, pats nukentėjusysis teigė, jog galvojo, kad kojos patinimas praeis, nemanė, jog bus diagnozuotas kartotinis čiurnos lūžis. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas nepatvirtino nukentėjusiojo kojos ir galvos sumušimų, patirtų 2015-06-04.

Nors 2015-06-04 įvykio metu kartu su S. V. buvęs T. M. neigė, jog tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo buvo koks nors žodinis ar fizinis konfliktas, tačiau kitas kartu buvęs asmuo – K. Š., ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog prie jų privažiavęs M. J. buvo išlipęs iš savo automobilio, kuriame buvo vienas, ir spyrė S. V. į koją, tuomet du kartus delnu trenkė į plaukuotą galvos dalį. Jis su T. M. į šį incidentą nesikišo, tik stovėjo ir žiūrėjo. Vėliau, nuėjus prie tvenkinio, matė, kad S. V. koja buvo patinusi, nors šis nedejavo. Prieš tai jie trise buvo išgėrę „bambaliuką“ alaus (t. 1, b. l. 73-74). K. Š. pripažino, kad ankstesnius parodymus apie tai, jog M. J. S. V. atžvilgiu nesmurtavo, davė bijodamas kaltinamojo. M. J. buvo jį sutikęs ir sakė toliau viską policijos pareigūnams aiškinti, kad nieko nebuvo. Teisiamojo posėdžio metu K. Š. grįžo prie pirminių savo parodymų, t. y. jog kaltinamasis smurto S. V. atžvilgiu nenaudojo. Pirmosios instancijos teismas tokius liudytojo parodymus vertino kaip prieštaringus, nepagrįstai atmesdamas aplinkybę, jog K. Š. savo parodymus pakeitė dėl išgąsčio, galimo keršto baimės. Savo ikiteisminio tyrimo metu duotus M. J. nepalankius parodymus K. Š. motyvavo tuo, jog taip kalbėti jo paprašė nukentėjusysis. Tačiau apylinkės teismas neatkreipė dėmesio, jog K. Š. teigimu, S. V. prašymas buvo trumpas, detaliai nieko nepasakojant, visas smulkmenas jis sugalvojo pats. Tačiau šios liudytojo nurodomos jo paties išgalvotos „smulkmenos“ tiksliai atitinka S. V. padarytų sužalojimų pobūdį bei pačio nukentėjusiojo parodymus. Taigi sutiktina su prokuroru, jog ši aplinkybė netiesiogiai patvirtina, kad 2015-09-15 K. Š. duoti parodymai yra teisingi, liudytojas kalbėjo apie incidentą, kurį tiesiogiai matė savo akimis, todėl jokių smulkmenų jam kurti nereikėjo. Darytina išvada, kad teisme liudytojas keitė parodymus dėl patiriamo spaudimo iš kaltinamojo ar pastarojo artimos aplinkos žmonių. Analogiško spaudimo T. M. daryti nereikėjo, nes šis pripažino, kad M. J. yra jo pažįstamas, o S. V., nors ir pažįsta, tačiau draugais niekada nebuvo, šiuo metu iš viso nebendrauja (t. 1, b. l. 64-65).

Taigi įvertinus išsamius nukentėjusiojo parodymus apie 2015-06-04 incidentą, eksperto A. J. paaiškinimus, liudytojo K. Š. parodymus, kitą rašytinę bylos medžiagą, konstatuojama, kad M. J. 2015 m. birželio 4 d., po pietų, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir ignoruodamas žmonių bendravimo taisykles, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, sudavė du kartus kumščiu S. V. į pakaušį bei vieną kartą spyrė į kairės kojos čiurną, padarydamas jam pakaušio poodines kraujosruvas ir sumušimą, kairės čiurnos sąnario sumušimą, kairės kojos išorinio kulkšnelio lūžimą, šiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė S. V. sveikatą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau BK 284 straipsnio 1 dalis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo atveju, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2013, 2K-506/2013 ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad M. J. veika ikiteisminio tyrimo metu buvo tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes fizinio smurto panaudojimo priežastis buvo menkavertė, t. y. smurtauta dėl vėlyvu paros metu nukentėjusiojo kaltinamajam parašytos SMS žinutės. S. V. žinutėje klausė, kodėl M. J. su juo nesisveikina, ir tai kaltinamajam sukėlė pyktį bei lėmė 2015-06-04 smurtinių veiksmų panaudojimą. Kaltinamasis veiką padarė dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, jo elgesys buvo atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. J. motyvas buvo chuliganiškos paskatos, o ne asmeniniai nesutarimai su nukentėjusiuoju, kadangi jokių pykčių anksčiau tarp minėtų asmenų nebuvo, nei nukentėjusysis, nei kaltinamasis nenurodė, jog būtų palaikę konfliktiškus santykius ar turėję vienas kitam kokių nors pretenzijų.

Apeliacinės instancijos teismas laiko įrodyta ir tai, kad M. J. 2015 m. birželio 7 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, prie krepšinio aikštelės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir ignoruodamas žmonių bendravimo taisykles, tyčia sudavė kumščiu ne mažiau kaip penkis smūgius S. V. į krūtinę, pilvą, nugarą, veidą, padarydamas jam dešinio skruosto gleivinės nubrozdinimą, poodinę kraujosruvą krūtinėje, juosmens dešinės pusės sumušimą, šiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė S. V. sveikatą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Nors kaltinamasis šios jam inkriminuotos veikos padarymą neigė, teigdamas, jog 2015-06-07 tik trumpai pakalbėjo su S. V. ir jokių smurtinių veiksmų šio atžvilgiu nenaudojo, tačiau surinkta bylos medžiaga liudija priešingai. 2015-06-07 S. V. išgėrinėjo kartu su M. P., V. O. ir M. M., pravarde „K.“. Šiems asmenims besisvaiginant, pritrūko alkoholio, todėl S. V. buvo nusiųstas į parduotuvę nupirkti degtinės. Grįžęs nukentėjusysis buvusiai kompanijai pasakė, kad jį sumušė M. J.. M. P. paliudijo, kad S. V. skundėsi krūtinės, kojos skausmais (t. 1, b. l. 55-56), teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad S. V. iki išeinant į parduotuvę niekuo nesiskundė, o grįžęs teigė, jog buvo sumuštas M. J.. Kadangi po kurio laiko jam pasidarė bloga, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Iš karto po analizuojamo įvykio nukentėjusįjį matė ir V. O., kuris taip pat paliudijo, jog iš parduotuvės S. V. grįžo sumuštas. V. O. matė nukentėjusįjį šlubčiojantį, jo veidas buvo patinęs, S. V. rodė ir krūtinę, tačiau ten nieko nesimatė, mėlynės išryškėjo vėliau. V. O. nurodė ir tai, kad M. J. prisibijo, pastarasis prašė jo nieko neliudyti šio nenaudai, jei nori ramiai po kaimą vaikščioti (t. 1, b. l. 58-59). Analogiškas aplinkybes V. O. nurodė ir teisiamojo posėdžio metu. Vienintelis toje pačioje kompanijoje išgėrinėjęs M. M. teigė jokių sumušimų grįžus S. V. ant jo nepastebėjęs. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad M. M. kompaniją paliko ir išvažiavo su išsikviestais draugais pats pirmas, taigi nukentėjusysis savo sumušimo aplinkybes galėjo papasakoti ir tuomet, kai M. M. jau buvo išvykęs. Kai S. V. išsivežė greitoji, M. M. jau nebebuvo (t. 1, b. l. 61-62).

Tai, jog krepšinio aikštelėje kartu su M. J. buvę asmenys nepatvirtino nukentėjusiojo parodymų apie jo sumušimo aplinkybes, vertintina kaip draugų pagalba kaltinamajam. O. M. nurodė, jog S. V. jam nelabai draugas, o M. J. geras draugas (t. 1, b. l. 48), todėl buvo pasirinkta neutrali pozicija, kad šis nieko nematė, pokalbio tarp M. J. ir S. V. negirdėjo. Apie tai, jog nieko neteisėto 2015-06-07 M. J. veiksmuose nematė, pirmosios instancijos teisme paliudijo ir T. V. bei A. F.. Tačiau šie asmenys taip pat yra geri kaltinamojo draugai, kurie į teismą buvo pakviesti paties M. J. prašymu. Todėl aukštesnės instancijos teismas šių asmenų parodymais nesivadovauja.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2015-06-07 incidento tarp M. J. ir S. V. kilimą netiesiogiai patvirtina liudytojos R. K. parodymai, kuri ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog M. J. buvo prie jos privažiavęs ir pasakojo apie kažkokį konfliktą tarp jo ir S. V.. Sakė, kad jis nėra toks blogas žmogus, kad jis ne prie ko (t. 1, b. l. 83-84). Taigi kaltinamasis teisinosi prieš nukentėjusiojo seserį, bandė pelnyti jos palankumą ir palaikymą, nors tokių veiksmų atlikimui asmuo, būdamas nekaltas, neturėtų pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad sumušimus dešinio skruosto srityje, krūtinėje, juosmens dešinėje pusėje S. V. padarė būtent M. J. 2015-06-07, apie 19.00 val., prie (duomenys neskelbtini) kaime esančios krepšinio aikštelės. Nors tiesiogiai įvykį stebėję asmenys gynė savo draugą jį teisindami, tačiau M. P. ir V. O. matė akivaizdžius nukentėjusiojo sužalojimus iš karto po incidento. Duomenų, jog tokio pobūdžio sužalojimus nukentėjusysis galėjo pasidaryti pats griūdamas ar pan., bylos medžiagoje nėra. Priešingai, specialisto išvadoje konstatuota, kad sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz., ranka, koja, kokiu nors aplinkos daiktu ir pan. Be to, ir M. J. neneigia, jog įvykio metu bendravo su nukentėjusiuoju. Kadangi iš karto po šio „pabendravimo“ S. V. grįžo pas savo pažįstamus, su kuriais toliau kartu išgėrinėjo, todėl atmetama versija, jog nukentėjusįjį galėjo sužaloti koks nors kitas asmuo. Pažymėtina ir tai, kad S. V. neturėjo jokios priežasties apkalbėti, šmeižti M. J., kadangi, jau minėta, jų nesiejo jokie konfliktiški, įtempti ar nedraugiški santykiai. Versiją, jog S. V. siekia pasipelnyti, paneigia tai, jog nukentėjusysis nuo pat tyrimo pradžios ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nereiškė, ieškinį pateikė tik dėl turtinės žalos atlyginimo. Todėl spręsti, jog S. V. yra nesąžiningas, nėra objektyvaus pagrindo.

M. J. pripažinus kaltu, išsprendžiamas proporcingos jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmės paskyrimo klausimas, taip pat civilinio ieškinio priteisimo pagrįstumo klausimas.

Individualizuodamas bausmę teismas yra saistomas bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmių skyrimo nuostatomis. Šių imperatyvų taikymui taip pat turi įtakos konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės, teisės į teisingą teismą, proporcingumo bei kiti principai. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo M. J. už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą skirti 60 parų arešto bausmę, o už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą veiką – laisvės atėmimą dviems metams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiomis bausmių rūšimis bei jų dydžiu sutinka, kadangi M. J. tai nėra pirmasis teistumas. Paskutinį kartą kaltinamasis teistas 2015-07-10 Šakių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas, pateikdamas M. J. charakteristiką, pažymėjo, jog kaimo gyventojai kaltinamąjį apibūdina kaip linkusį į agresiją, šiam pavartojus alkoholio, kas priveda iki muštynių (t. 2, b. l. 22). Tai tik patvirtina, jog M. J. yra linkęs smurtauti bei demonstruoti savo fizinę jėgą. Švelnesnės bausmės nei realus laisvės atėmimas jam nėra veiksmingos. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vien tai, jog kaltinamasis yra vedęs ir turi tris mažamečius vaikus, nesudaro pagrindo svarstyti kitos nei laisvės atėmimas bausmės skyrimo. Šeiminiai santykiai jo elgesiui įtakos neturi ir neveikia kaip apsauginis faktorius nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, todėl baudžiamosios atsakomybės švelninimui tai neturi esminės reikšmės.

Nukentėjusysis S. V. yra pareiškęs 150 Eur civilinį ieškinį patirtai turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 44). Nukentėjusiojo teigimu, nurodytą sumą sudaro jo turėtos išlaidos kelionėms pas gydytojus, elastinio binto, gelio sužalotai kojai pirkimas. Nors S. V. nepateikė konkrečių gydymo priemonių, vaistų pirkimo kvitų, tačiau byloje nėra duomenų, ar jam buvo išaiškinta šių duomenų pateikimo svarba. Vis dėlto, net jei šie duomenys nėra išsaugoti, nėra pagrindo teigti, jog nukentėjusysis nepatyrė turtinės žalos. Byloje neginčytinai nustatyta, jog S. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko jam neabejotinai teko vykti pas gydytojus, pirkti jų nurodytus medikamentus ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, 150 Eur suma nėra per didelė ar akivaizdžiai nepagrįsta, todėl ji priteisiama nukentėjusiajam iš kaltinamojo M. J.. Taip pat šioje byloje tenkinamas ir Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas 61,58 Eur civilinis ieškinys, kurį sudaro radiologo skubiosios pagalbos paslauga bei ortopedo traumatologo konsultacijos (t. 1, b. l. 24-25). Nors pagal teismų praktiką paprastai regresinio pobūdžio civiliniai ieškiniai baudžiamojoje byloje nėra sprendžiami (kasacinė nutartis Nr. 2K-259/2014), tačiau siekiant proceso ekonomiškumo, atsižvelgiant, kad nėra ginčo dėl žalos dydžio, šis ieškinys iš esmės išsprendžiamas šioje baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko apeliacinį skundą tenkinti.

Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

M. J. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. (2015-06-04 veika) ir jam paskirti bausmes:

pagal BK 284 str. 1 d. - 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę;

pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

M. J. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. (2015-06-07 veika) ir paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str., 1 d., 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) papunkčiu, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinę bausmę M. J. paskirti 2 (dvejus) metus 1 (vieną) mėnesį laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. b) papunkčiu, šią bausmę subendrinti su 2015 m. liepos 10 d. Šakių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę M. J. paskirti laisvės atėmimą 2 (dviem) metams ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2015 m. liepos 10 d. Šakių rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. V. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš M. J. S. V. priteisti 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš M. J. priteisti 61,58 Eur (šešiasdešimt vieną eurą 58 ct) žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

M. J. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.