Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. I. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-5361-527/2020 pagal pareiškėjo (skolininko) A. I. patikslintą skundą dėl antstolio A. Š. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys antstolis A. Š. ir Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (buvusi išieškotoja, kurios funkcijas nuo 2018 m. sausio 1 d. perėmė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba Mažeikių skyrius).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo (skolininko) skundas dėl antstolio veiksmų (neveikimo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.

17. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolio A. Š. kontoros žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra vykdomas išieškojimas pagal išieškotojos Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (buvusi išieškotoja, kurios funkcijas nuo 2018 m. sausio 1 d. perėmė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius) direktoriaus 2016 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 374 dėl Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų 863,44 Eur išmokų ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš pareiškėjo (skolininko) A. I.. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad pateiktas vykdomasis dokumentas buvo priimtas 2016 m. rugpjūčio 8 d. ir tą pačią dieną skolininkui buvo parengtas ir registruota pašto siunta išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą, kuris įteiktas 2016 m. rugpjūčio 11 d. Vykdant išieškojimą iš skolininko, antstolis A. Š. 2019 m. liepos 10 d. priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-19-110-23549 ir 2019 m. liepos 10 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-19-110-23550, o 2019 m. liepos 12 d. į antstolio depozitinę sąskaitą buvo nurašyta 199,68 Eur, kurios buvo paskirstytos 2019 m. rugpjūčio 5 d., priėmus antstolio išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-19-110-26670.

18. Vykdomosios bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2020 m. sausio 23 d. antstolio A. Š. kontoroje gautas pareiškėjo 2020 m. sausio 21 d. skundas dėl 2019 m. liepos 10 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-19-110-23549 ir 2019 m. liepos 10 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-19-110-23550, kuriuo jis, be kita ko, prašė grąžinti 199,60 Eur sumą (b. l. 1-2). Iš antstoliui pateikto pareiškėjo (skolininko) skundo turinio galima suprasti, kad jis nesutiko su nurodytais ir antstolio priimtais 2019 m. liepos 10 d. procesiniais dokumentais ir antstolio atliekamais priverstinio vykdymo veiksmais, nukreipus išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas, iš kurių, kaip įrodinėjo pats skolininkas, nėra galimas išieškojimas. Šią aplinkybę patvirtina ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartis, kuria nustačius pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, pareiškėjas 2020 m. kovo 5 d. pateikė patikslintą skundą ir jo 2020 m. kovo 6 d. patikslinimą, kuriuo prašė: pripažinti neteisėtais ir panaikinti antstolio 2019 m. liepos 10 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-19-110-23550, 2019 m. liepos 10 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-19-110-23549 ir 2020 m. sausio 28 d. patvarkymą Nr. S-20-110-3680 dėl A. I. skundo; pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus, kuriais nuo pareiškėjo „Swedbank“, AB, banko sąskaitos buvo nurašyta 707,74 Eur netekta darbingumo pensija ir 199,68 Eur socialinė pašalpa; įpareigoti antstolį grąžinti pareiškėjui į jo „Swedbank“, AB, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) antstolio 907,42 Eur neteisėtai nurašytą netekto darbingumo pensijos dalį ir 124,30 Eur socialinę pašalpą; priteisti bylinėjimosi ir antrinės pagalbos išlaidas (b. l. 15-17, 40). Pareiškėjas 2020 m. kovo 25 d. pareiškimu dėl skundo dėl antstolio veiksmų patikslinimo nurodė, kad antstolis iš viso neteisėtai nusirašė 1 031,72 Eur, o grąžino 1 025,93 Eur, taigi turėtų pareiškėjui sugrąžinti dar 5,79 Eur neteisėtai nurašytų lėšų (b. l. 56). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo pradinio skundo ir jo patikslinamų netenkino. Pareiškėjas (skolininkas), nesutikdamas su priimta nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

19. Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimas reglamentuojamas CPK V dalies XXXI skyriaus normų. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų. Išankstinė skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, tarp jų ir procesiniai veiksmai bei jų atlikimo terminai, detaliai reglamentuojami CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. CPK 510 straipsnyje nepateikta antstolio procesinių veiksmų sąrašo, tačiau CPK 634 straipsnyje nustatyta, kad antstolio procesiniais veiksmais laikoma CPK 587 straipsnyje nurodytų dokumentų vykdymas, faktinių aplinkybių konstatavimas, teismo pavedimu teismo šaukimų ir kitų dokumentų įteikimas bei CPK nustatyta tvarka pavestų atlikti kitų veiksmų vykdymas. Antstolio atliekami procesiniai veiksmai detalizuoti ir Antstolių įstatymo 21 straipsnyje, kuris įgalina antstolio atliekamus procesinius veiksmus atskirti nuo antstolio teikiamų paslaugų. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus CPK 510 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas.

20. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).

21. CPK 513 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi, o patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti. Tai reiškia, kad atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais iš esmės reiškia vykdymo proceso sugrįžimą į iki pažeidimo buvusią situaciją (restitutio in integrum) bei galimybės teisėtai atlikti vykdymo veiksmus sudarymą. Teismas nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą, tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ar įpareigoja atlikti veiksmą. Taigi skundu dėl antstolio procesinių veiksmų siekiama apginti vykdymo proceso dalyvių procesines teises.

22. Pažymėtina, kad, pirma, skundo dėl antstolio veiksmų dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Antra, aiškus skundo dėl antstolio veiksmų dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia bylos šalims (antstoliui, išieškotojui, kitiems suinteresuotiems bylos baigtimi proceso dalyviams) susižinoti priešingos šalies reikalavimus tam, kad galėtų tinkamai į juos atsikirsti jau pateikiant atsiliepimą. Trečia, konkretus skundo dėl antstolio veiksmų dalyko ir pagrindo suformulavimas yra svarbus nustatant, ar skundas paduotas nepažeidžiant CPK 510 straipsnyje įtvirtintos skundo padavimo tvarkos ir CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų. Iš išdėstyto seka, kad suformuluoti skundo reikalavimą, kad būtų aišku, kokį konkrečiai antstolio procesinį veiksmą, sukėlusį pareiškėjui teisines pasekmes, skundžia pareiškėjas, pareiga tenka pačiam pareiškėjui, o tokio skundo dalykas (reikalavimas) privalo būti suformuluotas aiškiai, nurodytas konkretus jo pagrindas.

23. Šios nutarties motyvų 18 punkte minėta, kad nors pareiškėjo pradinis skundas (pateiktas antstoliui) ir buvo su trūkumais, dėl ko jam Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 31 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, tačiau iš jo turinio buvo aišku, kad jis nesutiko su nurodytais ir antstolio priimtais 2019 m. liepos 10 d. procesiniais dokumentais ir antstolio atliktais priverstinio vykdymo veiksmais, nukreipus išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas (199,68 Eur sumą). Be to, tik vėliau, pareiškėjui patikslinus skundą dėl antstolio veiksmų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas iškėlė naujus reikalavimus – grąžinti ir 707,74 Eur sumą, į antstolio depozitinę sąskaitą nurašytą 2020 m. vasario 10 d., grąžinti 124,30 Eur sumą, į antstolio depozitinę sąskaitą nurašytą 2020 m. vasario 24 d., panaikinti 2020 m. sausio 28 d. patvarkymą dėl A. I. skundo Nr. S-20-10-3680. Antstoliui grąžinus nurašytas lėšas, dar kartą patikslinęs skundą dėl antstolio veiksmų, pareiškėjas prašė grąžinti 5,79 Eur sumą, t. y. pareiškėjas, šalindamas pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytus skundo trūkumus, pakeitė tiek skundo pagrindą tiek ir jo dalyką, iškeldamas naujus reikalavimus (prašymus), dėl kurių nebuvo laikytasi ikiteisminės ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos, numatytos CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Dar daugiau, pareiškėjas, šalindamas pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytus skundo trūkumus, pareiškė prašymą panaikinti 2020 m. sausio 28 d. patvarkymą dėl A. I. skundo Nr. S-20-10-3680, kuris, vadovaujantis CPK 510 straipsnio 2 dalimi, yra neskundžiamas. Tačiau į šias aplinkybes nagrinėdamas pareiškėjo pradinį skundą ir jo patikslinimus, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir jų nevertino.

24. Pažymėtina ir tai, kad procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai. Jie drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 straipsnis), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas. Toks devyniasdešimties dienų terminas nustatytas CPK 512 straipsnyje, reglamentuojančiame antstolių veiksmų apskundimą. Šiame straipsnyje nustatytas taip pat ir atnaujinamasis dvidešimties dienų skundo dėl antstolių veiksmų padavimo terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, kurį praleidus dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam devyniasdešimties dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo terminui, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti skundą dėl antstolių veiksmų. Taigi, jeigu nuo skundžiamo antstolio veiksmo atlikimo praėjo daugiau kaip devyniasdešimt dienų, skųsti tiek antstoliui, tiek teismui tokį veiksmą jau negalima.

25. Kasacinis teismas tai pat yra išaiškinęs, jog suėjus CPK 512 straipsnyje nustatytam devyniasdešimties dienų naikinamajam terminui, nebesprendžiamas praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo klausimas ir nesvarstomas asmens nurodytų svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti buvimas. Naikinamasis terminas teismo nebegali būti atnaujinamas ir asmuo praranda teisę atlikti procesinį veiksmą, kuriam atlikti terminas buvo nustatytas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-686/2015). Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šis devyniasdešimties dienų naikinamasis terminas įstatyme nustatytas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).

26. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pradiniu skundu dėl 2019 m. liepos 10 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-19-110-23549 ir 2019 m. liepos 10 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-19-110-23550, kuriuo jis taip pat prašė grąžinti 199,60 Eur sumą, kuri 2019 m. liepos 12 d. buvo nurašyta į antstolio depozitinę sąskaitą (nurašyta 199,68 Eur) ir paskirstyta 2019 m. rugpjūčio 5 d., ir su kuriuo pareiškėjas buvo kreipęsis pirmiausiai į antstolį ir, dėl kurio antstolis yra priėmęs 2020 m. sausio 28 d. patvarkymą Nr. S-20-110-3680, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjas šiems antstolio veiksmas skųsti yra praleidęs devyniasdešimties dienų terminą. Pareiškėjas nurodo, kad apie skundžiamus veiksmus sužinojo tik 2020 m. sausio 14 d. dėl ko, jo nuomone, nėra praleidęs antstolio veiksmų apskundimo termino, tačiau pažymėtina, kad naikinamasis devyniasdešimties dienų terminas yra skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, o ne nuo sužinojimo apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti.

27. Esant nurodytoms aplinkybėms spręstina, kad pareiškėjas, teikdamas pradinį skundą dėl antstolio veiksmų dėl 2019 m. liepos 10 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-19-110-23549 ir 2019 m. liepos 10 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-19-110-23550, taip pat dėl antstolio veiksmų priverstinai nurašius lėšas (199,68 Eur sumą ir šią sumą paskirsčius), praleido CPK 512 straipsnyje nustatytą naikinamąjį terminą skundui pateikti ir praleistas terminas konkrečiu atveju negali būti atnaujinamas. Suėjus CPK 512 straipsnyje nustatytam devyniasdešimties dienų naikinamajam terminui, nebesprendžiamas praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo klausimas. Skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti, kadangi asmuo praranda teisę atlikti procesinį veiksmą, kuriam atlikti terminas buvo nustatytas (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-180-686/2015).

28. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad pareiškėjas pradinį skundą dėl antstolio veiksmų pateikė pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam devyniasdešimties dienų terminui, kuris negali būti atnaujintas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo skundą atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti.

29. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, ką patvirtina ir bylos medžiaga, kad 2020 m. kovo 23 d. patvarkymu dėl A. I. skundo Nr. S-20-110-10340 antstolis tenkino pareiškėjo A. I. skundą ir panaikino 2020 m. sausio 28 d. patvarkymą dėl A. I. skundo Nr. S-20-10-3680, panaikino 2019 m. liepos 10 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. S-19-110-23549, panaikino 2019 m. rugpjūčio 5 d. priimtą išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-19-110-26670. 2020 m. kovo 23 d. patvarkyme antstolis taip pat konstatavo, kad 2019 m. liepos 10 d. nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-19-110-23550 yra panaikintas 2020 m. kovo 3 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-110-7738, o 2020 m. kovo 3 d. buvo atliktas 703,84 Eur nurašytų lėšų grąžinimas mokėjimo pavedimu Nr. 15023, 2020 m kovo 16 d. buvo atliktas 122,41 Eur nurašytų lėšų grąžinimas mokėjimo pavedimu Nr. 15175 ir 2020 m. kovo 23 d. buvo grąžinta 199,68 Eur mokėjimo pavedimu Nr. 15265. Taigi, nagrinėjamu atveju, antstoliui pačiam pasinaikinus 2019 m. liepos 10 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-19-110-23549 ir 2019 m. liepos 10 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-19-110-23550, taip pat grąžinus pareiškėjui 199,68 Eur nurašytas lėšas, pareiškėjo pradinio skundo reikalavimai buvo patenkinti.

30. Šiuo atveju pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia antstolio veiksmų neteisėtumu, nuo jo sąskaitų nurašius pinigines lėšas (tame tarpe ir tas lėšas, kurios jau buvo nurašytos po pradinio pareiškėjo skundo pateikimo teismui, t. y. skundžiami antstolio veiksmai, kuriems nebuvo išlaikyta ikiteisminė apskundimo tvarka), taip pat antstolio priimtų procesinių dokumentų neteisėtumu: 2019 m. liepos 10 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-19-110-23549, 2019 m. liepos 10 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-19-110-23550 ir 2020 m. sausio 28 d. patvarkymo dėl A. I. skundo Nr. S-20-10-3680. Atskiruoju skundu, be kita ko, pareiškėjas prašo grąžinti jam 5,79 Eur neteisėtai nurašytas lėšas. Šiuo atveju nustačius, kad pareiškėjas su pradiniu skundu kreipėsi į antstolį jau praleidęs devyniasdešimties dienų apskundimo terminą (dėl 2019 m. liepos 10 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-19-110-23549, 2019 m. liepos 10 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-19-110-23550 ir antstolio veiksmų nurašius 199,68 Eur pinigines lėšas), apeliacinės instancijos teismas dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su šiais antstolio veiksmais nepasisako. Kadangi, vadovaujantis CPK 510 straipsnio 2 dalimi, antstolis, išnagrinėjęs pareiškėjo pradinį skundą pagal jame nustatytas nagrinėjimo ribas ir jo netenkinęs, perdavė jį pirmosios instancijos teismui, procesas dėl antstolio veiksmų, atliktų jau po pareiškėjo pradinio skundo pateikimo teismui, negalėjo būti užvestas, nesilaikius CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su antstolio veiksmais, 2020 m. vasario 10 d. nurašius 707,74 Eur sumą ir 2020 m. vasario 24 d. nurašius 122,41 Eur sumą, tai pat nepasisako.

31. Pažymėtina, kad, vadovaujantis CPK 643 straipsniu, skolininkas, be kita ko, turi teisę reikšti prašymus, nušalinimus, apskųsti antstolio veiksmus, o taip pat dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant vykdymo veiksmus, susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, su kuriais supažindinimas trukdo vykdyti išieškojimą ir pan. Tuo tarpu CPK 644 straipsnyje yra nustatytos skolininko pareigos, t. y. skolininkas, be kita ko, privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga, vykdyti kitas CPK jam numatytas pareigas, tame tarpe pateikti antstoliui lėšų kilmę patvirtinančius duomenis, kurie reikalingi siekiant antstoliui nustatyti lėšas, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į antstolį su prašymu dėl nurašytų lėšų grąžinimo, pateikdamas lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus, o jam atsisakius ir dėl to priėmus patvarkymą, turi galimybę teikti skundą dėl antstolio veiksmų (CPK 510, 512 straipsniai).

32. CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio kodekso 293 ir 296 straipsniuose nurodytos aplinkybės, išskyrus CPK 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus. Šios proceso normos taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis). Remiantis nutartyje išdėstytais motyvais, Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 23 d. naikinama ir civilinė byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

33. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Tuo atveju kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas į bylą yra pateikęs prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų iš antstolio priteisimo, kurios susidarė už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas pradinį skundą dėl antstolio veiksmų pateikė jau praleidęs naikinamąjį devyniasdešimties dienų terminą, t. y. netinkamai realizavo savo pažeistas teises, taip pat nepasinaudojo ikiteismine ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka dėl antstolio veiksmų 2020 m. vasario 10 d. nurašius 707,74 Eur sumą ir 2020 m. vasario 24 d. nurašius 122,41 Eur sumą, sprendžia, kad šiuo atveju jam jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą nutraukti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.