Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-02-04 · Civilinė byla Nr. e2A-8-826/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-04
Bylos Nr.
e2A-8-826/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Aurimas Brazdeikis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Bilvina“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Projektas“, uždarajai akcinei bendrovei „Pamario statiniai“, R. M.
Trečiasis asmuo
notarė I
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-8-826/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03186-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.6.10.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.18.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bilvina“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-156-889/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bilvina“ patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Projektas“, uždarajai akcinei bendrovei „Pamario statiniai“, R. M. dėl niekinio sandorio pasekmių taikymo ir nekilnojamųjų daiktų registracijos panaikinimo, tretieji asmenys notarė I. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras, L. V., S. R., K. K., uždaroji akcinė bendrovė „Marganda“, A. B. (A. B.), V. B., akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, G. M. paslaugų įmonė, V. S., Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarė G. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bilvina“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, jį vėliau patikslino, prašydama: 1) taikyti dėl 2019 m. lapkričio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 4603 kaip niekinio sandorio restituciją ir priteisti R. M. iš UAB „Projektas“ 1,00 Eur; 2) grąžinti iš R. M. UAB „Projektas“ kiemo aikštelę 1k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) panaikinti kiemo aikštelės 1k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registraciją R. M. vardu; 4) panaikinti inžinerinių kiemo statinių: kiemo aikštelės (k4), rezervuaro (k5), tvoros (k1), tvoros (k2) ir vartų (k3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimą į atskirus daiktus; 5) panaikinti kiemo aikštelės 1k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės 1k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros 2k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidedančios iš tvoros 2k1, tvoros 2k2 ir vartų 2k3, rezervuaro 3k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės 4k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir aikštelės 5k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registraciją; 6) taikyti dėl 2017 m. birželio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. M-4443 kaip niekinio sandorio restituciją ir priteisti iš UAB „Pamario statiniai“ UAB „Projektas“ naudai 10 000,00 Eur; 7) grąžinti iš UAB „Projektas“ UAB „Pamario statiniai“ inžinerinius kiemo statinius: kiemo aikštelę (k4), rezervuarą (k5), tvorą (k1), tvorą (k2) ir vartus (k3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 8) panaikinti inžinerinių kiemo statinių: kiemo aikštelės (k4), rezervuaro (k5), tvoros (k1), tvoros (k2) ir vartų (k3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją UAB „Projektas“ vardu; 9) priteisti solidariai iš atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad UAB „Projektas“ ginčo statiniams atliko naujus kadastrinius matavimus ir juos padalijo į atskirus daiktus: kiemo aikštelę 1k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią žemės sklype (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurią pardavė R. M.; aikštelę 1k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvorą 2k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidedančią iš tvoros 2k1, tvoros 2k2 ir vartų 2k3, rezervuarą 3k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelę 4k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir aikštelę 5k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Minėtus kadastrinius matavimus atliko G. M. paslaugų įmonės matininkas G. M.. Padalijimas ir padalytų daiktų kadastro duomenys buvo įrašyti pagal atsakovės prašymą ir jos pateiktą daiktų kadastrinių matavimų bylą. Po vienos kiemo aikštelės (k4), kurios plotas buvo 3283 kv. m, padalijimo į 4 atskiras aikšteles (1k žemės sklype (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir 1k, 4k ir 5k žemės sklype (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje) jų bendras plotas buvo padidintas iki 3 769 kv. m, t. y. 486 kv. m. Aikštelė 1k žemės sklype (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nurodyta esanti 800 kv. m ir išsidėsčiusi už rezervuaro į pietryčius. Palyginus šios aikštelės išsidėstymo vietą ir konfiguraciją su byloje esančia 2019 m. balandžio 11 d. sklypo plano asfalto dangos geodezine nuotrauka matyti, kad už rezervuaro į pietryčius asfalto dangos nėra, todėl ten negali būti ir aikštelės, tai reiškia, kad minėtos aikštelės kadastriniai duomenys yra neteisingi, nes ji realiai yra gerokai mažesnė. Sulyginus aikštelės 5k konfiguraciją ir išsidėstymą su geodezine nuotrauka taip pat matyti, kad ji nurodyta esanti ten, kur nėra asfalto dangos (asfalto danga yra tik ties puse pastato 7P1p). Aikštelės 4k konfiguracija kadastriniuose matavimuose yra nurodyta taisyklingų geometrinių formų, o sulyginus ją su minėta geodezine nuotrauka matyti, kad asfalto danga toje vietoje nėra taisyklingos geometrinės formos, o yra netaisyklingos formos ir mažesnio ploto. Vartai 2k3 yra pažymėti kaip nesutampantys su tvoros 2k1 linija, nors vartų apskritai nėra, o jų tvirtinimo vietos yra vienoje linijoje su tvora 2k1. Tvora 2k2 yra iki pat pietvakarinio sklypo kampo, o kadastriniuose matavimuose nurodyta, kad ji yra tik iki pusės pietrytinės sklypo kraštinės. Šios aplinkybės patvirtina, kad 2019 m. birželio 18 d. kadastrinių matavimų byla yra netiksli, joje nurodyti duomenys yra klaidingi, juos darant buvo vadovautasi negaliojančiais žemės sklypo kadastriniais matavimais, todėl tokie kadastriniai matavimai naikintini kaip neatitinkantys teisės aktų reikalavimų. Kadangi duomenys apie daiktą į Nekilnojamojo turto registrą įrašomi pagal kadastrinių matavimų bylą, o ne jos dalis, tai nustačius, kad dalis kadastrinių matavimų byloje nurodytų duomenų yra neteisingi, laikoma, kad neteisinga yra visa kadastrinių matavimų byla. Jeigu kadastrinių matavimų bylą yra neteisinga, tai ir padalijimo pagal ją negalima laikyti teisėtu, net jei ir antroji kadastrinių matavimų byla yra teisinga. Daiktą padalyti gali tik daikto savininkas, o padalijimą padariusi UAB „Projektas“ nėra daikto savininkė. Kadangi aikštelės 1k sklype (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atidalijimas, kaip viso daikto padalijimas į atskirus daiktus, yra neteisėtas, tai ir jos perleidimas R. M. yra neteisėtas, toks perleidimo sandoris yra niekinis, kaip prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo nuostatoms. Šiuo sandoriu pažeidžiamos ieškovės teisės dėl to, kad trukdoma įgyvendinti restituciją pagal 2017 m. birželio 12 d. sandorį. Viešajai tvarkai dėl tų pačių priežasčių taip pat prieštarauja ir sprendimas padalyti inžinerinius kiemo statinius (kiemo aikštelė (k4), rezervuaras (k5), tvora (k1), tvora (k2) ir vartai (k3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) į šešis atskirus daiktus. Sprendimas padalyti daiktą yra vienašalis UAB „Projektas“ sandoris, kuriuo, kaip paaiškėjo, buvo siekiama sudaryti kiek įmanoma daugiau kliūčių, kad procesas užsivilkintų ir nebebūtų galima taikyti restitucijos.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „Projektas“ atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį prašė bylą nutraukti ir patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtą arba atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl minėtų inžinerinių statinių išregistravimo. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė parengė nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylas ir taip vietoj prašomų išregistruoti statinių iš naujo suformavo kiemo aikštelę (k4), rezervuarą (k5), tvorą (k1), tvorą (k2) ir vartus (k3) ir paprašė nekilnojamojo turto registratoriaus juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Teisės aktų nustatyta tvarka nepertvarkius šių inžinerinių statinių, neatlikus jų kadastro duomenų nustatymo veiksmų, neįmanoma šių daiktų nei išregistruoti, nei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, taip pat kartu turi būti sprendžiamas ir daiktinių teisių į šiuos daiktus išregistravimas ir įregistravimas. Pažymi, jog asmuo, reikšdamas ieškinį dėl niekinio sandorio pasekmių taikymo, privalo įrodyti, pirma, kad jis yra suinteresuotas asmuo ir kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, antra, kad toks sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Bendrovė, įsigydama iš atsakovės UAB „Pamario statiniai“ minėtus kiemo statinius, nekreipė jokio dėmesio į sutartyje nurodytą pastabą, kad valstybinės žemės nuomos sutartis su ja nebus sudaryta, nes niekas negali uždrausti naudoti nuosavybę pagal paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė trukdo UAB „Projektas“ naudotis kiemo statiniais, todėl šiuo metu jau dvi civilinės bylos yra nagrinėjamos Klaipėdos apylinkės teisme ir dėl šių pažeidimų jau keletą metų vyksta ginčas su ieškove. Ieškovė nepateikė duomenų, kokį realų teisėtą jos interesą pažeidė atsakovai, sudarydami 2017 m. birželio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2019 m. lapkričio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4603. Ieškovė per visą tą laiką, ne kartą tikslindama ieškinius, taip ir nesugebėjo nurodyti, kaip buvo pažeista jos subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas, todėl ieškovė negali įrodyti materialinio teisinio suinteresuotumo ir taip realizuoti teisės į teisminę gynybą.

4. Atsakovė UAB „Pamario statiniai“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė bylą nutraukti ir patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtą arba atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad UAB „Pamario statiniai“ 2017 m. birželio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pardavė UAB „Projektas“ inžinerinius statinius – kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius valstybiniame žemės sklype, kurio adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kiemo statinius pirkimo–pardavimo metu sudarė kiemo aikštelė, kadastro žemėlapyje pažymėta indeksu k4 (plotas 0,3283 ha), rezervuaras (k5), tvoros (k1 ir k2) ir vartai (k3). Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius, valdydamas žemės sklypą patikėjimo teise, pritarė šiam sandoriui ir 2017 m. birželio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties 2.4 punkte buvo įrašyta, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 9 straipsnio 6 dalį valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jei ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), tačiau šios sutarties 2.5 punkte buvo įrašyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis su UAB „Projektas“ nebus sudaryta. Taigi, UAB „Projektas“ įsigijo kiemo statinius be teisės įsigyti ar valdyti (naudoti) žemę po jais. Kadangi kiemo statiniai Nekilnojamojo turto registre buvo registruoti kaip atskiri objektai, o ne žemės priklausiniai, tai susidarė situacija, kad kiemo statinių savininkai buvo vieni, o žemės sklypų – kiti. UAB „Pamario statiniai“ kiemo statinius įsigijo iš V. V., kuris nebuvo žemės sklypo (duomenys neskelbtini)savininku, todėl ir UAB „Pamario statiniai“ netapo žemės sklypo (duomenys neskelbtini)savininke, atitinkamai ir UAB „Projektas“ taip pat netapo nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini)esančių žemės sklypų savininke.

5. Atsakovė R. M. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2019 m. lapkričio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimi jokie ieškovės interesai nebuvo pažeisti. Ieškovės nurodyti motyvai yra visiškai deklaratyvūs ir atmestini. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė nėra ginčijamo sandorio šalis, taip pat ieškovė nėra žemės sklypo, kuriame įrengtas ginčo dalykas, savininkė, taip pat ieškovei niekas nesuteikė įgaliojimų ginti kitų asmenų galbūt pažeistas teises, ji (ieškovė) neturi materialiojo teisinio suinteresuotumo ginčyti 2019 m. lapkričio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį.

6. Trečiasis asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Registrų centras atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė bylos dalį dėl ieškovės UAB ,,Bilvina“ reikalavimų panaikinti inžinerinių kiemo statinių registraciją nutraukti, o šio prašymo netenkinus – šiuos reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus, kitus patikslinto ieškinio reikalavimus nagrinėti teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo nurodė, kad nėra jokio teisinio pagrindo papildomai ginčyti ne tik nekilnojamojo daikto padalijimą į atskirus daiktus, bet ir naujų nekilnojamųjų daiktų ir nuosavybės teisių į juos teisinę registraciją. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra akivaizdžiai praleidusi terminą skųsti 2017 m. birželio 23 d., 2019 m. lapkričio 6 d., 2019 m. lapkričio 7 d., 2019 m. lapkričio 8 d. priimtus Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojo sprendimus, šiuo atveju yra visi pagrindai civilinės bylos dalį dėl teisinių registracijų panaikinimo nutraukti. Be to, ir pati ieškovė ieškinyje, nors ir reiškia reikalavimą panaikinti ginčo statinių teisines registracijas, nenurodė nė vienos teisės normos, kurią galbūt pažeidė Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, nėra jokio teisinio pagrindo reikšti naują reikalavimą panaikinti kiemo aikštelės 1k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registraciją R. M. vardu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, taip pat priteisė iš ieškovės 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovei UAB „Pamario statiniai“ ir 1800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovei UAB „Projektas“. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

7.1. Teismas nustatė, kad Lietuvos valstybei, atstovaujamai NŽT, priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Žemės sklypas yra išnuomotas UAB „Bilvina“, L. V., S. R., K. K., UAB „Marganda“, A. B., V. B., ir AB „Energijos skirstymo operatorius“, nes minėti asmenys turi statinius ant šio sklypo. R. M. priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, su ant jo esančiais statiniais, kurių adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Prieš tai abu žemės sklypai buvo vienas, adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Atsakovė R. M. atsidalijo savo dalį į atskirą sklypą. Ant abiejų šių žemės sklypų buvo inžineriniai kiemo statiniai: kiemo aikštelė (k4), rezervuaras (k5), tvora (k1), tvora (k2) ir vartai (k3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Pamario statiniai“ 2017 m. birželio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pardavė UAB „Projektas“ inžinerinius statinius – kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius valstybiniame žemės sklype, kurio adresas (duomenys neskelbtini, )Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kiemo statinius pirkimo–pardavimo metu sudarė kiemo aikštelė, kadastro žemėlapyje pažymėta indeksu k4 (plotas 0,3283 ha), rezervuaras (k5), tvoros (k1 ir k2) ir vartai (k3). 2017 m. birželio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties 2.4 punkte buvo įrašyta, kad pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalį valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jei ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), 2.5 punkte įrašyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis su UAB „Projektas“ nebus sudaryta. UAB „Projektas“ minėtiems statiniams atliko naujus kadastrinius matavimus ir juos padalijo į atskirus daiktus: kiemo aikštelę 1k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2019 m. spalio 28 d. kadastrinių matavimų byla), esančią žemės sklype (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurią pardavė R. M. pagal 2019 m. lapkričio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį už 1 Eur; aikštelę 1k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvorą 2k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidedančią iš tvoros 2k1, tvoros 2k2 ir vartų 2k3, rezervuarą 3k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelę 4k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir aikštelę 5k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (2019 m. birželio 18 d. kadastrinių matavimų byla). Minėtus kadastrinius matavimus atliko G. M. paslaugų įmonės matininkas G. M..

7.2. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad UAB „Pamario statiniai“ ir UAB „Projektas“ 2017 m. birželio 12 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. M-4443 prieštarauja imperatyviosioms normoms, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.394 straipsnį sutartyje nenumatyta žemės sklypo naudojimo tvarka. Teismas konstatavo, kad atsakovių sudaryta inžinierinių statinių pirkimo–pardavimo sutartis, turint valstybės žemės sklypo valdytojo NŽT sutikimą, neprieštarauja imperatyvioms teisės nuostatoms ir pripažinti ją negaliojančia dėl to, kad joje neaptartos konkrečios pirkėjo valstybės žemės naudojimo teisės ar sąlygos, nėra teisinio pagrindo.

7.3. Teismas atkreipė dėmesį, kad pati ieškovė paaiškino, jog VĮ Registrų centras, atsakydama į ieškovės paklausimą, nurodė, kad aikštelės plotas pasikeitė dėl skirtingo matavimo tikslumo. Trečiasis asmuo G. M. paslaugų įmonė 2020 m. rugpjūčio 27 d. prašyme teismui nurodė, kad įmonė parengė ginčo aikštelių padalijimo kadastrines bylas, vadovaudamasi iš VĮ Registrų centro gautu kadastro duomenų paketu. Šias aplinkybes patvirtino ir ieškovų atstovas posėdžio metu. Teismas neturėjo pagrindo abejoti Nekilnojamo turto registre esančių duomenų patikimumu ir jų pagrindu atliktais kadastriniais matavimais, pagal kuriuos padalijus vieną daiktą suformuoti nauji daiktai.

7.4. Teismas pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas panaikinti atsakovės UAB „Projektas“ sprendimą padalyti jai priklausantį daiktą atliekant kadastrinius matavimus ir suformuojant naujus daiktus iš esmės grindžiamas ieškinio argumentu, kad ji nėra daikto savininkė. Atsakovė yra daikto savininkė ir ji turi teisę disponuoti jai priklausančiu daiktu savo nuožiūra. Atmetus ieškinio reikalavimą dėl pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo niekiniu, kiti ieškovės argumentai dėl savininko sprendimu atliktų kadastrinių matavimų ir jų pagrindu inžinerinių kiemo statinių: kiemo aikštelės (k4), rezervuaro (k5), tvoros (k1), tvoros(k2) ir vartų (k3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atlikto padalijimo į atskirus daiktus ir jų registracijos nesudaro pagrindo pripažinti tokį savininko sprendimą negaliojančiu ir naikinti jo pagrindu įregistruotus statinius.

7.5. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog 2017 m. birželio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartis bei atsakovės sprendimas padalyti įgytą kiemo aikštelę į atskirus objektus ir juos įregistruoti viešame registre pažeidžia imperatyviąsias normas ir ieškovės teises.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8. Ieškovė UAB „Bilvina“ pateikė apeliacinį skundą, prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi kasacinio teismo formuojama praktika, dėl to padarė nepagrįstą išvadą dėl 2017 m. birželio 12 d. pirkimo –pardavimo sutarties galiojimo. Ginčo kiemo statiniai prieš sudarant minėtą sandorį priklausė UAB „Pamario statiniai“, kuri nebuvo žemės sklypo savininkė ir neturėjo jokių teisių į žemės sklypą, t. y. kol ji neįgijo kokių nors teisių naudotis sklypu, negali perleisti nuosavybės teisių į minėtus kiemo statinius, išskyrus, jei parduota asmeniui, turinčiam teisę naudotis žemės sklypu. UAB „Projektas“ neturėjo ir iki šiol neturi jokių teisių naudotis žeme, todėl UAB „Pamario statiniai“ ginčo sutartimi negalėjo perleisti nuosavybės teisių į kiemo statinius UAB „Projektas“, kadangi CK nuostatos imperatyviai draudžia perleisti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą tam, kuris neturi teisės naudotis žeme, nesuteikiant jam teisės ja naudotis. Be to, žemės sklypo savininkas aiškiai nurodė, kad teisės naudotis žeme nesuteiks.

8.2. 2017 m. birželio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartyje yra neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą. Todėl akivaizdu, kad sutartis yra niekinė, kaip prieštaraujanti imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, todėl negali sukelti teisinių pasekmių, o jau sukeltos teisinės pasekmės yra neteisėtos, todėl pagal CK 1.81 straipsnio nuostatas šio sandorio šalys privalo viena kitai grąžinti tai, ką yra gavusios natūra, taip pat atitinkamai turi būti pakeista ir teisinė registracija, t. y. panaikinta registracija pagal ginčo sandorį, atkuriant iki jo įregistravimo buvusią padėtį.

8.3. Ieškovė iš esmės ginčijo kiemo statinių padalijimą, o ne jų registravimą, kuris yra išvestinis reikalavimas. Kad padalijimą atliko ne savininkas, buvo tik papildomas argumentas, tačiau pagrindinis argumentas buvo kadastrinių matavimų padarymo pažeidimai ir padarytų kadastrinių matavimų neatitiktis teisės aktų reikalavimams bei faktinei padėčiai, apie kurią teismas nieko nepasisakė, neįsigilino, nors ieškovė jai skyrė esminį dėmesį. Kadastrinius matavimus atliko G. M. paslaugų įmonės matininkas G. M.. Padalijimas ir padalytų daiktų kadastro duomenys buvo įrašyti pagal atsakovės prašymą ir jos pateiktą daiktų kadastrinių matavimų bylą. Po vienos kiemo aikštelės (k4), kurios plotas buvo 3 283 kv. m, padalijimo į 4 atskiras aikšteles jų bendras plotas buvo padidintas iki 3 769 kv. m, t. y. 486 kv. m. VĮ Registrų centro nuomone, aikštelės plotas padidėjo dėl skirtingo matavimo tikslumo. Tokia išvada būtų tikėtina, jei aikštelių konfigūracija ir išsidėstymas būtų sutapęs su jų faktiniu išsidėstymu, tačiau taip nėra. Aikštelė Ik žemės sklype (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nurodyta esanti 800 kv. m ir išsidėsčiusi ir už rezervuaro į pietryčius. Palyginus šios aikštelės išsidėstymo vietą ir konfigūraciją su byloje esančia 2019 m. balandžio 11 d. sklypo plano asfalto dangos geodezine nuotrauka, matyti, kad už rezervuaro į pietryčius asfalto dangos nėra, todėl ten negali būti ir aikštelės, tai reiškia, kad minėtos aikštelės kadastriniai duomenys yra neteisingi, nes ji realiai yra gerokai mažesnė. Sulyginus aikštelės 5k konfigūraciją ir išsidėstymą su geodezine nuotrauka, taip pat matyti, kad ji nurodyta esanti ten, kur nėra asfalto dangos (asfalto danga yra tik ties puse pastato 7Plp). Aikštelės 4k konfigūracija kadastriniuose matavimuose yra nurodyta taisyklingų geometrinių formų, kai sulyginus ją su minėta geodezine nuotrauka matyti, kad asfalto danga toje vietoje nėra taisyklingos geometrinės formos, o yra netaisyklingos formos ir mažesnio ploto. Vartai 2k3 yra pažymėti kaip nesutampantys su tvoros 2kl linija, nors vartų išvis nėra, o jų tvirtinimo vietos yra vienoje linijoje su tvora 2kl. Tvora 2k2 yra iki pat pietvakarinio sklypo kampo, o kadastriniuose matavimuose nurodyta, kad ji yra tik iki pusės pietrytinės sklypo kraštinės. Tai aiškiai matyti iš antstolės V. D. 2019 m. kovo 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0004/19/F-1093. Šios aplinkybės patvirtina, kad 2019 n, birželio 18 d. kadastrinių matavimų byla yra netiksli, joje nurodyti duomenys yra klaidingi, darant matavimus buvo vadovautasi negaliojančiais žemės sklypo kadastriniais matavimais, todėl tokie kadastriniai matavimai naikintini kaip neatitinkantys teisės aktų reikalavimų.

8.4. Matininkas nurodė, kad sklypo ribų pažymėjimui naudojo UAB „Geoasas“ kadastrinius matavimus. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.2.2 papunktyje numatyta, kad tais atvejais, kai buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, statinių išdėstymo planas sudaromas pagal žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenis, nurodant panaudotų duomenų šaltinį. Nekilnojamojo turto registro centrinėje duomenų bazėje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, išraše nurodyta, kad žemės sklypo kadastriniai duomenys yra ne UAB „Geoasas“, o A. D., kuris darė ir asfalto geodezinę nuotrauką. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.2.4 papunktyje numatyta, kad išmatuojamos statinių fizinės ribos. Pagal 32.2.4.1 papunktį inžinerinių statinių kontūrų ir (arba) ašių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje nustatomos grafiškai arba atliekant kadastrinius matavimus. Inžinerinių statinių kadastro duomenys nustatomi iš užsakovo ar vykdytojo surinktos topografinės ar kartografinės medžiagos ir jiems sudaryti panaudotos medžiagos pagal jų tarpusavio sutartis; tais atvejais, kai sudarant inžinerinių statinių planus naudojama užsakovo pateikta ar vykdytojo surinkta geodezinė, kartografinė (topografinė) ir kita medžiaga, sudarytame inžinerinio statinio plane nurodomas panaudotos medžiagos šaltinis. Inžinerinių statinių planams sudaryti gali būti naudojama ne senesnė nei vienų metų kartografinė (topografinė) medžiaga. Šių nuostatų nebuvo laikytasi, nes statinių fizinės ribos nesutampa su kadastriniuose matavimuose nurodytomis ribomis, nebuvo naudojama geodezinė nuotrauka. Kadangi duomenys apie daiktą į Nekilnojamo turto registrą įrašomi pagal kadastrinių matavimų bylą, o ne jos dalis, tai nustačius, kad dalis kadastrinių matavimų byloje nurodytų duomenų yra neteisingi, laikoma, kad neteisinga yra visa kadastrinių matavimų byla. Jeigu kadastrinių matavimų bylą yra neteisinga, tai ir padalijimo pagal ją negalima laikyti teisėtu, net jei ir antroji kadastrinių matavimų byla yra teisinga.

8.5. Kadangi R. M. perleistos aikštelės dalis kaip atskiras daiktas sukurta neteisėtai, todėl ši aikštelė negalėjo būti perleista R. M. 2019 m. lapkričio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 4603, o toks perleidimo sandoris yra niekinis, prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo nuostatoms. Dalies atidalytos aikštelės perleidimas R. M. taip pat prieštarauja viešajai tvarkai.

Atsiliepimas

9. Atsakovės UAB „Projektas“ ir UAB „Pamario statiniai“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės atsakovės UAB „Projektas“ naudai 800 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:

9.1. Teismas teisingai nusprendė, kad ginčijama inžinierinių statinių pirkimo–pardavimo sutartis, turint valstybės žemės sklypo valdytojo sutikimą, neprieštarauja imperatyvioms teisės nuostatoms ir pripažinti ją negaliojančia dėl to, kad joje neaptartos konkrečios pirkėjo valstybės žemės naudojimo teisės ar sąlygos, nėra teisinio pagrindo.

9.2. CK 6.394 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Nėra jokio imperatyvaus draudimo asmeniui, jokia teise nevaldančiam žemės po jam priklausančiais statiniais, parduoti statinius kitam asmeniui. Priešingai, pagal šią teisės normą leidžiama parduoti turtą netgi be žemės savininko sutikimo, tačiau aiškiai nurodyta, kad naujasis savininkas į tą žemę neįgis daugiau teisių nei buvęs iki tol statinių savininkas. Tai yra logiška ir suprantama, kad, jei buvęs savininkas neišsprendė žemės naudojimo klausimo, o žemė jam reikalinga statinių eksploatacijai, tai šį klausimą turės spręsti naujasis savininkas kartu su žemės savininku.

9.3. Atsakovės mano, kad ieškovės tikslas yra apsiginti kitoje civilinėje byloje nuo atsakovės UAB „Projektas“ ieškinio, kurioje UAB „Projektas“ jai pareiškė reikalavimą netrukdyti naudotis jai priklausančia kiemo aikštele. To neslepia ir ieškovės atstovas, jis teismo posėdžio metu pasisakė, kad jie neginčija UAB „Pamario statiniai“ ginčo statinių įsigijimo iš buvusio savininko V. V. sandorio, nes UAB „Pamario statiniai“ nesinaudojo savo nuosavybe, todėl ieškovė be jokio teisinio pagrindo galėjo naudotis UAB „Pamario statiniai“ kiemo aikštele. Kai šią aikštelę įsigijo UAB „Projektas“ ir pradėjo įgyvendinti savo nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį daiktą, t. y. reikalauti pašalinti statybines atliekas ir kitas šiukšles nuo kiemo aikštelės, nuo to momento, ieškovės vertinimu, buvo pažeistos jos teisės į valstybinę žemę, esančią po aikštele.

9.4. Ieškovė šioje byloje nepagrindė (neįrodė), kaip kiemo statinių pardavimo sandorio sudarymas (esant žemės savininko pritarimui) paveikė (pažeidė) jos, kaip valstybinės žemės sklypo nuomininkės (net ne savininkės), materialiąsias teises ir pareigas, kokius materialiuosius teisinius padarinius jai sukels (sukeltų) šio sandorio pripažinimas negaliojančiu ir restitucijos taikymas, t. y. ginčo statinių grąžinimas UAB „Pamario statiniai“. Juk tokiu atveju kitoje civilinėje byloje dėl statybos atliekų ir kitų šiukšlių pašalinimo iš kiemo aikštelės vietoje UAB „Projektas“ ieškove taptų UAB „Pamario statiniai“, kuri taip pat gintų savo nuosavybės teisę į kiemo aikštelę.

10. Atsakovė R. M. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą nepakeistą. Atsakovė nurodo, kad 2019 m. lapkričio 7 d. pirkimo–pardavimo sandorį gali ginčyti tik tas asmuo, kurio interesai pažeidžiami, tačiau šiuo sandoriu jokie ieškovės interesai nebuvo pažeisti. Ieškovė nepagrindė, kaip 2019 m. lapkričio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartis paveikė (pažeidė) jos materialiąsias teises ir pareigas, kokius padarinius jai sukeltų šio sandorio pripažinimas negaliojančiu ir restitucijos taikymas. Ieškovės nurodyti motyvai yra deklaratyvūs ir atmestini.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Sprendimas panaikintinas iš dalies ir byla dėl dalies reikalavimų grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl sandorių nuginčijimo ir teisinės registracijos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškovės materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimo–pardavimo sandorius

14. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį, konstatavęs, kad ieškovė neįrodė, jog 2017 m. birželio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartis bei atsakovės sprendimas padalyti įgytą kiemo aikštelę į atskirus objektus ir juos įregistruoti viešame registre pažeidžia imperatyviąsias normas ir ieškovės teises.

15. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nurodyta, kad kiekvienas, kurio teisės ir laisvės, pripažintos šioje Konvencijoje, yra pažeistos, turi teisę pasinaudoti veiksminga teisinės gynybos priemone kreipdamasis į valstybės instituciją, nepriklausomai nuo to, ar tą pažeidimą padarė asmenys, eidami savo oficialias pareigas (13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta, jos įgyvendinimas negali būti nepagrįstai apsunkintas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis).

16. Asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis CPK ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal aptariamo straipsnio trečiąją dalį teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Šių proceso teisės normų pagrindu darytina išvada, kad teisę kreiptis į teismą turi dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba įstatymų saugomą interesą; 2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu. Pastarieji subjektai, kreipdamiesi į teismą, gina ne savo pačių pažeistą teisę, t. y. įgyvendina ne savo teisę į teisminę gynybą, o specialius valstybės suteiktus įgaliojimus viešojo intereso apsaugos srityje.

17. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, ir išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2019 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019 75 punktą; 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 35.6 punktą). Ir priešingai – asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-611/2019 17 punktas). Pagal bendrą taisyklę, kai asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu, gindamas jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas.

18. Kadangi neteisėtų veiksmų viešosios teisės reglamentuojamoje srityje pripažinimas ir iki teisės pažeidimo buvusios padėties atkūrimas yra susiję su viešojo intereso gynimu, privatūs asmenys nėra įgalioti ginti viešąjį interesą, be kita ko, kreiptis į teismą dėl viešosios teisės pažeidimų padarinių šalinimo. CPK 5 straipsnio 3 dalyje atskirai įtvirtintas asmenų, galinčių ginti kitų subjektų ar visuomenės teises ir interesus, procesinis subjektiškumas, ir tik tokie viešąjį interesą ginantys subjektai gali ginti ne savo, o kitų asmenų pažeistas teises bei interesus. Ši taisyklė turi išimtį, kurią savo praktikoje suformulavo kasacinis teismas: tais atvejais, kai viešosios teisės pažeidimas sutampa su privačios asmens teisės ar privataus intereso pažeidimu, privatus asmuo pripažįstamas turinčiu teisinį suinteresuotumą CPK 5 straipsnio prasme ir toks asmuo gali ginti savo teises kaip suinteresuotas asmuo priemonėmis, suteiktomis įstatymu pažeistų subjektinių teisių gynybai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325-469/2015). Tokiu atveju privatus asmuo, reikalavimų pagrindu nurodydamas viešosios teisės pažeidimą, kartu turi įrodyti tokio viešosios teisės pažeidimo įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams. Neįrodžius šių sąlygų, ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-403/2020).

19. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi, be kita ko, pasiūlė ieškovei pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, iš kurių būtų matyti, kokiu būdu ginčijami sandoriai ir kadastriniai duomenys pažeidžia ieškovės teises ir (ar) teisėtus interesus.

20. Ieškovė, vykdydama teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį, pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose paaiškino, kad Klaipėdos apylinkės teisme iškelta civilinė byla, kurioje ieškovė UAB „Projektas“ (atsakovė šioje byloje) yra pareiškusi reikalavimą atsakovei UAB „Bilvina“ (ieškovei šioje byloje) „pašalinti nuo ieškovei priklausančios kiemo aikštelės (k4), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. nuo UAB „Bilvina“ išnuomoto valstybinio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, FI, F2 ir Al dalių atsakovės suvežtas žemes, statybinį laužą, pastatytą šuns voljerą ir šunį, bei vartus, trukdančius patekti į kiemo aikštelę“. Ieškovės manymu, tokiu būdu UAB „Projektas“ siekia užvaldyti ieškovės naudojamą ne tik skirtą asmeniniam naudojimui, bet ir skirtą bendram naudojimui žemės sklypo dalį. UAB „Pamario statiniai“ nesikėsino į ieškovės naudojamą žemės sklypo dalį, todėl ieškovės teisės nebuvo pažeistos ir ieškovė neginčijo UAB „Pamario statiniai“ nuosavybės teisių į statinius. Be to, ieškovė nurodė, kad, nepritaikius restitucijos pagal 2019 m. lapkričio 7 d. sandorį, nebus galima pritaikyti restituciją pagal 2017 m. birželio 12 d. sandorį.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovių sudarytas 2017 m. birželio 12 d. ir 2019 m. lapkričio 7 d. kiemo statinių pirkimo–pardavimo sutartis, taip pat ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus, konstatuoja, kad šiuo atveju ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti šių sandorių, vienintelis ieškovės interesas, ką patvirtino tiek kitos bylos šalys, tiek pati ieškovė, yra tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Projektas“ kilęs ginčas dėl ant kiemo aikštelės galbūt neteisėtai sukrautų žemių, statybinio laužo ir kt., kuris nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teisme. Ieškovė nepretenduoja į šių sandorių objektus, taip pat šie sandoriai niekaip nepažeidžia jos materialiosios teisės normų saugomų teisių ar teisėtų interesų.

22. Ieškovės įsitikinimu, 2017 m. birželio 12 d. ir 2019 m. lapkričio 7 d. kiemo statinių pirkimo–pardavimo sutartys prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl yra niekinės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais.

23. Visų pirma, kaip jau minėta šios nutarties 21 punkte, šiuo atveju ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti 2017 m. birželio 12 d. ir 2019 m. lapkričio 7 d. sandorių. Antra, nustačius, kad ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti šių sandorių, UAB „Bilvina“ nėra tinkama ieškovė ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą siekdama ginti kitų subjektų ar visuomenės teises ir interesus (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Galiausiai, teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovių sudarytas 2017 m. birželio 12 d. ir 2019 m. lapkričio 7 d. kiemo statinių pirkimo–pardavimo sutartis, nenustatė niekinio sandorio požymių – ginčo kiemo statiniai egzistuoja, jie buvo parduoti statinių savininko, gavus NŽT sutikimą dėl sandorio.

24. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai įvertino 2017 m. birželio 12 d. ir 2019 m. lapkričio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartis ir pagrįstai atmetė ieškovės ieškinio reikalavimus dėl šių sandorių pripažinimo niekiniais ir restitucijos taikymo.

Dėl ginčijamos nuosavybės teisės

25. Ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl kiemo statinių kadastrinių matavimų tikslumo ir jų įregistravimo, argumentuodama, kad šiuos kadastrinius matavimus atliko G. M. paslaugų įmonės matininkas G. M., kuris kadastrinius duomenis įrašė pagal atsakovės prašymą ir jos pateiktą daiktų kadastrinių matavimų bylą, dėl to po vienos kiemo aikštelės (k4), kurios plotas buvo 3 283 kv. m, padalijimo į 4 atskiras aikšteles jų bendras plotas buvo padidintas iki 3 769 kv. m, t. y. 486 kv. m. Palyginus šios aikštelės išsidėstymo vietą ir konfigūraciją su byloje esančia 2019 m. balandžio 11 d. sklypo plano asfalto dangos geodezine nuotrauka, matyti, kad už rezervuaro į pietryčius asfalto dangos nėra, todėl ten negali būti ir aikštelės, tai reiškia, kad minėtos aikštelės kadastriniai duomenys yra neteisingi, nes ji realiai yra gerokai mažesnė. Sulyginus aikštelės 5k konfigūraciją ir išsidėstymą su geodezine nuotrauka, taip pat matyti, kad ji nurodyta esanti ten, kur nėra asfalto dangos (asfalto danga yra tik ties puse pastato 7Plp). Aikštelės 4k konfigūracija kadastriniuose matavimuose yra nurodyta taisyklingų geometrinių formų, o sulyginus ją su minėta geodezine nuotrauka, matyti, kad asfalto danga toje vietoje nėra taisyklingos geometrinės formos, o yra netaisyklingos formos ir mažesnio ploto. Vartai 2k3 yra pažymėti kaip nesutampantys su tvoros 2kl linija, nors vartų išvis nėra, o jų tvirtinimo vietos yra vienoje linijoje su tvora 2kl. Tvora 2k2 yra iki pat pietvakarinio sklypo kampo, o kadastriniuose matavimuose nurodyta, kad ji yra tik iki pusės pietrytinės sklypo kraštinės.

26. Taigi ieškovė iš esmės ginčija atsakovių nuosavybės teisę į kiemo aikštelės dalis, t. y. teigia, kad kiemo aikštelės iš tikrųjų nėra tiek, kiek jos užfiksuota atliktais kadastriniais matavimais ir įregistruota VĮ Registrų centre. Ieškovė tokius savo argumentus grindžia 2019 m. balandžio 11 d. sklypo plano asfalto dangos geodezine nuotrauka, o atsakovės – G. M. paslaugų įmonės matininko G. M. atliktais kadastriniais matavimais. Tačiau, kaip pirmosios instancijos teismui pateiktame rašte pripažino G. M. paslaugų įmonė, kadastriniai matavimai buvo parengti pagal VĮ Registrų centro pateiktą kadastro duomenų paketą. Vadinasi, atsakovės pasitelktas matininkas kiemo statinių patikrinimo vietoje net nebuvo daręs. Iš tokių duomenų, kokie yra pateikti šioje byloje, teisėjų kolegija negali padaryti vienareikšmiškos išvados, kad kiemo aikštelė yra (ne)sunykusi, koks jos faktinis plotas ir išsidėstymas.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl kiemo aikštelės faktinio ploto, neatskleidė bylos esmės, neįvertino šiam klausimui reikšmingų aplinkybių, neatliko savo pareigos, numatytos CPK 179 straipsnio 1 dalyje, tai yra, esant prieštaringiems įrodymams, nepasiūlė šalims papildomus įrodymus pateikti, todėl dėl šios dalies galėjo būti priimtas klaidingas sprendimas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).

28. Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti ir fakto klausimus, tačiau šioje byloje dėl neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, aiškinantis dėl ginčo kiemo aikštelės nuosavybės teisių, šalims teikiant papildomus įrodymus, byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą – ir apribotų šalių teisę į apeliaciją

29. Dėl to sprendimo dalys, kuriomis atmesti ieškovės reikalavimai dėl kiemo statinių registracijos panaikinimo ir paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos, naikintinos ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Sprendimo dalis dėl 2017 m. birželio 12 d. ir 2019 m. lapkričio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir restitucijos taikymo paliktina nepakeista.

30. Nagrinėjant bylos dalį dėl faktinio kiemo aikštelės ploto pirmosios instancijos teisme iš naujo atsakovės turėtų įrodinėti, kad kiemo aikštelė yra išlikusi tokio ploto, kurį siekia įregistruoti ieškovė, o ieškovė – kad jos nebėra arba yra mažesnio ploto, nei įregistravo atsakovės, o teismas turi tuos įrodymus vertinti. Pažymėtina ir tai, kad teismas turėtų siūlyti, o ieškovė turėtų svarstyti tikslinti ieškinį kadangi iš esmės byla yra dėl nuosavybės teisės ginčijimo nes statinių registracijos panaikinimas šalių ginčo neišspręs.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismas turėtų spręsti bylų sujungimo galimybės klausimą, nes šiuo metu pirmosios instancijos teisme nagrinėjama kita susijusi byla Nr. e2-35-998/2021 tarp ieškovės ir atsakovės šioje byloje dėl įpareigojimo pašalinti suvežtas žemes, statybinį laužą, pastatytą šuns voljerą ir šunį, vartus iš tos pačios kiemo aikštelės. Taip būtų užtikrintas proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir perdavus bylos dalį nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dalis, kuriomis atmesti ieškovės reikalavimai dėl kiemo statinių registracijos panaikinimo ir paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir perduoti šias bylos dalis pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisMarius DobrovolskisKristina Domarkienė