- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-22
- Bylos Nr.
- 2-112-435/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Rimkevičienė
- Ieškovas
- V. F.
- Atsakovas
- I. V.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus, Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Sigitas Mikliušas
Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Rimkevičienė, sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei-Kostenko, dalyvaujant ieškovei V. F., atsakovės I. V. atstovui advokatui Sigitui Mikliušui, nedalyvaujant atsakovei I. V., trečiajam asmeniui Vilniaus 26-ojo notarų biuro notarei R. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovei I. V., trečiajam asmeniui Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarei R. V. dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. F. pateikė teisme ieškinį (b.l. 3-6), kuriuo prašo panaikinti V. R. (F.) dovaną I. R. (V.) ir grąžinti pusę buto (40,97 kv.m.), esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2005-08-08 dovanojimo sutartimi V. R. ir R. R. (lygiomis dalimis, po pusę) dovanojo savo dukrai I. R. 81,94 kv.m. keturių kambarių butą su rūsiu Kaune, (duomenys neskelbtini). Dukrą augino iki 25 metų, ją auklėjo, rėmė finansiškai. R. R. išvykus gyventi į Vilnių, nuo 2000 m. iki 2006 m. dukrą augino ir auklėjo viena. Su R. R. santuoką nutraukė 2006 m. rugsėjį, ir gyveno su dukra iki 2008 m liepos mėnesio. Išvykus ieškovei gyventi į Vilnių, dar keletą metų, rėmė finansiškai, lankė ją savaitgaliais Kaune, padėjo tvarkyti namus bei gaminti maistą. Pastaruosius metus I. R. vengia bendrauti su savo mama, neskambina, neaplanko net per šventes, nesidomi mamos sveikata, bei neteikia jokios pagalbos ligos atveju, neatsako į skambučius bei elektroninius laiškus. 2012 m vasarą įvyko I. R. vestuvės. Nei ieškovė, nei ieškovės giminaičiai nebuvo pakviesti į vestuves ir apie tai nieko nežinojo. Ieškovei apie vestuves buvo pranešta telefonu po dviejų mėnesių nuo vestuvių. I. R. vengia bendrauti su ieškovės giminaičiais, nelanko nei senelio nei močiutės kapų, nedalyvavo dešimtųjų močiutės mirties metinių paminėjime. Visi I. R. veiksmai užtraukia didelę gėdą ir griežtai smerktini visų giminaičių tarpe bei geros moralės požiūriu. I. V. (R.), atliko prieš dovanotoją, savo mamą V. F. (R.) veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.
Ieškovė V. F. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jai dukra savo veiksmais sukėlė psichologinį šoką, nes nepakvietė į savo vestuves ir melavo, kad vestuvių nebuvo. Tik pamačius Facebooke nuotraukas, atsakovė prisipažino, kad vestuvės įvyko. Sužinojusi apie tai, ieškovė nuvyko pas atsakovę su dovanomis, tačiau dukra jai nepasiūlė net. Ieškovė klausė dukros, kodėl nebuvo pakviesta į vestuves, dukra paaiškino, kad jai tėvas uždraudė pakviesti. Ieškovė supyko, davė 6 mėnesių terminą atsakovei atsiprašyti, nes kitaip atsiims dovaną. Taip pat nurodė, kad atsakovės tėvas jai darė blogą įtaką dukrai nuo mažens, nes skatino nebendrauti su ieškovės giminaičiais. Atsakovė dar būdama maža, nemėgo savo tetos ir nenorėdavo su ja bendrauti. Po tėvų skyrybų, prasidėjo dukros ignoravimas, nes atsakovė pradėjo bendrauti daugiau su tėvu. Ieškovė su vyru išsiskyrė gražiuoju, bet šiuo metu jie nebendrauja, buvęs vyras ieškovę yra padavęs į teismą. Ieškovė ieškinį grindžia netinkamu dukros elgesiu ir nepagarba, dėl ko patyrė psichologinį smurtą.
Atsiliepimas
Atsakovė I. V. teismui pateikė atsiliepimą (b.l. 27-31), kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas, todėl netenkintinas bei atmestinas. Ieškovės motyvai dėl dovanojimo sandorio dalies panaikinimo yra visiškai nesusiję su įstatymo normomis, kuriomis yra prašoma panaikinti minėtą sandorį. Ieškinyje nėra pateikta jokių įrodymų apie atsakovės priešinius veiksmus. Atsakovės tėvas R. R. su V. F. (buvusi R.) išsiskyrė prieš daug metų, po santuokos nutraukimo atsakovė daugiau bendravo su tėvu R. R., tačiau visada stengėsi ir palaikė normalius šeimyninius santykius su savo motina, t. y. ieškove. Išsiskyrus atsakovės tėvams, ji bandė bendrauti su abiem tėvais atskirai, tačiau bendravimas su ieškove buvo apsunkintas dėl jos charakterio (toks bendravimas buvo ir iki skyrybų). Atsakovės tėvas visada atsakovei padėdavo, finansiškai remdavo, skirtingai nuo ieškovės, kuri finansiškai padėdavo gerokai mažiau. Tuo metu ieškovė nuomavo atsakovės butą, tačiau už nuomą ieškovė neperdavė atsakovei pinigų. Atsakovė grįžusi iš Vokietijos, rado butą apleistą.
Atsakovė nurodė, kad yra kurį laiką gyvenusi kartu su ieškove. Gyvenant kartu, ieškovė nuolat keldavo konfliktus, priekaištaudavo atsakovei dėl jos ir jos draugų išvaizdos, neatsiklausiusi atsakovės, yra pasiėmusi iš atsakovės buto keletą daiktų. Atsakovė stengėsi ir palaikė normalius santykius su motina, t. y. iki savo vestuvių bendravo kiek galėjo - sveikindavo visomis progomis, aplankydavo. Be to, atsakovė stengėsi bendrauti ir su pussesere bei teta - su jomis bendraudavo tiek, kiek jos būdavo pas ieškovę ar su ieškove važiuodavo jų aplankyti. Tėvui pasakius apie planuojamas vestuves, jis nurodė, kad nedalyvaus, jeigu bus ieškovė, todėl buvo pakviestas tik tėvas, kadangi jis jai visada buvo svarbesnis ir su juo geriau sutardavo. Ieškovei buvo užsiminta apie vestuves, tačiau, siekiant išvengti galimo konflikto su atsakovės tėvu ir nenorint skaudinti, ieškovė nebuvo pakviesta į pačią vestuvių šventę. Dėl šių vestuvių, tarp ieškovės ir atsakovės kilo konfliktas, po kurio buvo ilgą laiką nebendraujama. Vėliau ieškovė pranešė, kad nori atvažiuoti pasiimti savo likusių rūbų bei nuotraukų iš buto. Atvažiavusi į atsakovės butą, pasiėmė rūbus ir pradėjo priekaištauti atsakovei dėl vestuvių, pasakė, kad matė nuotrauką internete. Atsakovė paaiškino, kad galėjo į vestuves kviesti vieną iš tėvų ir pakvietė tėvą, kadangi jis buvo svarbesnis. Tada ieškovė labai supyko, pradėjo atsakovei priekaištauti, kad ji nelanko močiutės (atsakovės tėvo motinos), kuri susirgo tų metų pradžioje, nors atsakovė ją vežiojo pas daktarus, po to lankė ligoninėje ir kai jai buvo geriau, kurį laiką nebelankė. Kilus šiam konfliktui, ieškovė išsitraukė 2005-08-08 Dovanojimo sutartį ir parodė vieną punktą, teigdama, kad atsiims dalį buto. Pagrasino, kad atsakovė privalo atsiprašyti už savo elgesį ir pasitaisyti, kitaip įvykdys savo buto dalies atsiėmimą. Atsakovė atsižvelgiant į tokį ieškovės elgesį ir grasinimą atsiimti dovaną, nenorėjo nepagrįstai atsiprašinėti, o po šio konflikto su ieškove nebendravo. Retesnis bendravimas su motina, ypač atsižvelgiant į jos elgesį, keliamus konfliktus ir pan., atsakovės nuomone, negali būti laikomas elgesiu, kuris yra griežtai smerktinas geros moralės požiūriu. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, kad ieškovė šiuo metu bylinėjasi su atsakovės tėvu Vilniaus miesto apylinkės teisme byloje dėl santuokos nutraukimo sutarties punkto pakeitimo. Ši byla buvo pradėta dėl to, kad ieškovė vengė lygiomis dalimis su buvusiu sutuoktiniu R. R. grąžinti paskolą bankui.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas S. M. ieškinyje nurodytas aplinkybes palaikė ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė I. V. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, ją byloje atstovauja advokatas.
Tretysis asmuo Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarė R. V. į teismo posėdyje neatvyko, byloje yra prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (b.l. 112).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovė V. R. (dabar F.) ir R. R. 2005-08-08 padovanojo savo dukrai I. R. (dabar V.) asmeninėn nuosavybėn butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-9). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini)asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei I. R. (b.l. 10-11).
Ieškovė V. F. prašo panaikinti nekilnojamojo daikto – buto dovanojimo sutartį LR CK 6.472 str. pagrindais, motyvuodama tuo, kad dukra I. V. vengia bendrauti su mama, neskambina jai, nelanko, nesveikina švenčių proga, nesidomi ieškovės sveikata, neteikia jokios pagalbos ligos atveju, neatsako į skambučius ir elektorninius laiškus, nebendrauja su ieškovės giminaičiais. Tokie atsakovės veiksmai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.
Taigi, ieškovė, pareikšdama ieškinį, nurodė, kad apdovanotoji – jos dukra I. V. – atliko prieš ją, kaip dovanotoją, veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu (CK 6.472 straipsnio 1 dalis).
CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Pagal teismų praktiką tam, kad būtų panaikintas dovanojimo sandoris remiantis nurodyta teisės norma, būtina konstatuoti bent vieną iš būtinų sąlygų: 1) kad apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo; 2) kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Taigi CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos dispozicijoje nustatytos dvi teisiškai reikšmingų faktų, kuriuos konstatavus, dovanojimas gali būti panaikinamas, grupės.
Nagrinėjamoje byloje dovanojimo sandoris ginčijamas remiantis apdovanotojo geros moralės požiūriu smerktinais veiksmais, t. y. kai apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini. Tokių veiksmų atlikimo faktas gali būti nustatomas visais CPK 177 straipsnyje išvardytais įrodymais. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad tokių aplinkybių nėra; tie duomenys nustatomi šiomis įrodinėjimo priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, įvertindamas ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
Teismas dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto dovanojimo sandorio naikinimo pagrindo sprendžia kiekvienoje konkrečioje byloje, remdamasis ištirtais bylos duomenimis, o vertinant apdovanotojo veiksmus prieš dovanotoją reikšmingas ne tik apdovanotojo veiksmų vertinimas, bet taip pat svarbus ir geros moralės apibrėžties aiškinimas.
Įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Pagal teismų praktiką geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-162/2010). Išvertus iš lotynų kalbos (lot. moralis – dorovinis; moralitaser – būdas, charakteris, tinkamas elgesys) moralė – tai žmonių elgesį reguliuojančios normos, principai. Moralės sąvoka turi keletą reikšmių. Pirmoji reikšmė apibūdina autoritetingas gero ir blogo žmonių elgesio normas, kurias nustato bendruomenė, visuomenė, papročiai, religija, filosofija ar asmeninė sąmonė, t. y. doro, moralaus elgesio normos, grindžiamos atitinkama pasaulėžiūra, kurių atitinkamoje aplinkoje turėtų laikytis konkretūs žmonės. Pagal antrąją reikšmę moralė apibrėžiama kaip dorovingo elgesio idealas, kurį esant tam tikroms sąlygoms labiausiai pageidautinu laiko visi racionalūs žmonės. Moralės normų suvokimas ir elgimasis pagal bendruomenėje nustatytas elgesio normas priklauso ir nuo santykių, kuriems esant aiškinama moralės normų esmė.
Nagrinėjamoje byloje ginčas dėl dovanojimo sandorio kilo iš šeimos teisinių santykių, kai dovanojimo sandoris, kurį prašoma panaikinti, yra sudarytas tarp motinos ir dukters. Konstitucijos 38 straipsnyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti ir vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Taigi tai yra pamatinė šeimos, tėvų ir vaikų tarpusavio santykių sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.162 straipsnyje, apibrėžiančiame vaikų pareigas, nustatyta, kad vaikai turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas.
Ieškovė V. F. ieškinyje ir teisme nurodė, kad jos dukra po santuokos nutraukimo su R. R. pradėjo vengti bendrauti su ieškove ir pasirinko bendravimą su tėvu. Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos D. B., R. B. ir R. P. patvirtino, kad atsakovė I. V. nuo mažų dienų buvo arogantiška ir nebendraujanti. Atsakovė iki dovanojimo sutarties sudarymo nebendraudavo su ieškovės giminaičiais, nedalyvaudavo jų susitikimuose ir šventėse. Apklaustos liudytojos patvirtino, kad atsakovė buvo labiau linkusi bendrauti su tėvu nei su mama. Byloje apklaustas liudytojas S. V. patvirtino, kad atsakovė visada su ieškove bendraudavo tik formaliai, nes ieškovė priekaištaudavo I. V. dėl jos išvaizdos ir aprangos, draugų. Nepalaikė jos pasirinkimo studijuoti mediciną.
Bet koks dovanojimo sutarties šalių santykių pablogėjimas negali būti pagrindas panaikinti dovanojimo sutartį. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė priežastis dėl ko nepakvietė ieškovės į savo vestuves, t.y. dėl to, kad tėvas iškėlė sąlygą, kad jeigu vestuvėse dalyvaus ieškovė, tai jis dukros vestuvėse nedalyvaus. Šias aplinkybes patvirtino ir byloje apklaustas atsakovės sutuoktinis. Atsakovė turėjo rinkti, kurį iš tėvų pakviesti dalyvauti vestuvėse ir pakvietė tik tėvą, nes atsakovei tėvas visada buvo svarbesnis ir su juo bendravimas su tėvu visada būdavo šiltesnis. Atsakovė siekdama išvengti konflikto su ieškove, nepranešė jai apie vestuves. Ieškovė pati išprovokavo konfliktą, iškeldama atsakovei sąlygą ir nustatydama terminą per kurį atsakovė turėjo jos atsiprašyti. Šalių konfliktas dėl nepakvietimo dalyvauti vestuvėse, negali būti pripažinti veiksmais, griežtai smerktinais moralės požiūriu, ir neatitinka pirmiau nurodyto išimtinio CK 6.472 straipsnio taikymo sąlygų pobūdžio.
Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo taikyti CK 6.472 str. numatytas teisines pasekmes, todėl ieškovės ieškinys atmestinas.
Vadovaujantis LR CPK 93 str. 1 d., iš ieškovės priteistinos 2400 Lt dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b.l. 93-97) atsakovės I. V. naudai.
Išlaidos byloje, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei yra 46,10 Lt, kurios ieškinį atmetus, priteistinos iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės V. F., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2400 Lt (du tūkstančius keturis šimtus litų) advokato išlaidų atsakovės I. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš ieškovės V. F., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 46,10 Lt (keturiasdešimt šešis litus 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. (Procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke AB ”Swedbank” bankas (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.