- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-11
- Bylos Nr.
- e2A-21-553/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00002-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Aldona Tilindienė, Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- V. K.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Antano Rudzinsko ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Varvas“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“, ieškinį atsakovui V. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Varvas“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Reniva“, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. K. 1 631 176,47 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas iškėlė nemokumo (bankroto) bylą BUAB „Varvas“. Nemokumo administratore paskirta UAB „Reniva“. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartimi buvo patvirtinti 2 396 342,58 Eur finansiniai kreditoriniai reikalavimai. BUAB „Varvas“ direktoriumi nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. buvo atsakovas V. K.
3. Nurodė, jog juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl Juridinių asmenų nemokumo įstatyme numatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Nemokumo administratorės vertinimu, atsakovas pavėlavo teismui pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nuo BUAB „Varvas“ nemokumo momento susidarė 1 631 176,47 Eur finansiniai reikalavimai, kurie vertinami kaip atsakovo padaryta žala kreditoriams.
Žemesnės instancijos teismas
4. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tarnyba) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl atsakovo galimai nusikalstamų veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje.
6. Nurodė, jog atsakovas vadovo pareigas ėjo nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d. Ieškovė veiklą vykdė 2019 m. kovo – gegužės mėnesiais, o nemoki buvo jau nuo 2019 m. balandžio 30 d., kadangi nebegalėjo laiku vykdyti turtinių prievolių. Todėl atsakovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo atsirado nuo 2019 m. gegužės 1 d.
7. Atsakovas, būdamas ieškovės vadovu ir žinodamas apie sunkią ieškovės padėtį bei įsipareigojimus VMI, nesiėmė jam įstatymais priskirtų pareigų dėl tolimesnės ieškovės veiklos organizavimo, t. y. neinformavo ieškovės kreditorių apie sunkią bendrovės finansinę padėtį, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovo elgesys neatitiko sąžiningumo kriterijų, nes jis, būdamas bendrovės valios reiškėjas, turėjo lemiamą įtaką juridiniam asmeniui ir realias galimybes elgtis taip, kad nesukeltų nuostolių ieškovei ir jos kreditoriams, tačiau jokių veiksmų neatliko.
9. Nemokumo administratorės vertinimu, yra visos civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovo padaryta žala pasireiškė tuo, kad atsakovui laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, skolos kreditoriams išaugo. Dėl teisinę pareigą pažeidusio atsakovo veiksmų (neveikimo) žala atsirado tiesiogiai. Tarp atsakovo veikų ir padarytos žalos nėra kitų pašalinių įvykių, kurie nutrauktų priežastinio ryšio grandinę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo V. K. ieškovės BUAB „Varvas“ naudai 100 334,47 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. sausio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
11. Juridinių asmenų registro duomenimis nustatė, kad UAB „Varvas“ įregistruota 2018 m. rugsėjo 20 d.; įmonės akcininku nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2019 m. vasario 1 d. buvo UAB „Ugnuva“, o nuo 2019 m. vasario 1 d. – V. K.. Nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d. bendrovės direktoriumi buvo V. K.. Nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. V. K. tapo bendrovės likvidatoriumi. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi UAB „Varvas“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, bankroto administratore paskirta UAB „Reniva“. 2020 m. vasario 5 d. teismo nutartimi patvirtintas BUAB „Varvas“ kreditorės VMI 2 396 342,58 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas, taikytas supaprastinto bankroto procesas ir patvirtinta administravimo išlaidų sąmata. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
12. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-6-00009-19 pagal nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje požymius. Šiame ikiteisminiame tyrime V. K. pareikštas įtarimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.
13. Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartimi BUAB „Varvas“ bankrotas yra pripažintas tyčiniu. Teismas nustatė, kad tyčiniais valdymo organo veiksmais, nevykdant pareigų, susijusių su įmonės valdymu, aplaidžiai ir apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, įmonė buvo privesta prie tyčinio bankroto.
14. Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatė (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Panevėžio apygardos teismas 2019 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje Nr. eB2-45-544/2022 patvirtino VMI 2 396 342,58 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą. VMI kreditorinį reikalavimą sudaro 765 166,11 Eur nesumokėtas pridėtinės vertės mokestis (mokėjimo terminas iki 2019 m. gegužės 27 d.), 765 421,00 Eur nesumokėtas pridėtinės vertės mokestis (mokėjimo terminas iki 2019 m. birželio 25 d.), 765 421,00 Eur nesumokėtas pridėtinės vertės mokestis (mokėjimo terminas iki 2019 m. liepos 25 d.) bei 100 334,47 Eur dydžio delspinigiai, paskaičiuoti už laiku nesumokėtą pridėtinės vertės mokestį. Tyčinio bankroto byloje nustatyta, kad BUAB „Varvas“ nuo 2019 m. balandžio mėnesio buvo nemoki ir nuo šios dienos atsakovas turėjo pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą.
15. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog vykdyti mokestinę prievolę (pareigą mokėti mokestį), savo esme reiškia pareigą įvykdyti prievolę natūra, o ne atlyginti žalą, todėl ji negali būti sutapatinama su civiline atsakomybe. Civilinėse bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl bendrovės vadovų civilinės atsakomybės pagal neįvykdytą bendrovės mokestinę prievolę, iš juridinio asmens vadovų paprastai priteisiamą žalą sudaro juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą priskaičiuoti delspinigiai ir paskirtos baudos už mokesčių sumokėjimą ne laiku, o nesumokėtų mokesčių suma lieka juridinio asmens prievole.
16. Teismas sprendė, kad BUAB „Varvas“ už laiku nesumokėtą pridėtinės vertės mokestį paskaičiuoti 100 334,47 Eur dydžio delspinigiai laikytini žala bendrovei, už kurios padarymą atsakingas atsakovas, kadangi jam, kaip bendrovės vadovui, tinkamai vykdžius pareigas, pateikus teisingus duomenis ir laiku sumokėjus pridėtinės vertės mokestį, BUAB „Varvas“ nebūtų buvę priskaičiuoti delspinigiai. Teismo vertinimu, tarp atsakovo veiksmų ir BUAB „Varvas“ padarytos žalos egzistuoja priežastinis ryšys.
17. Dėl atsakovo argumentų, kad jis nebuvo BUAB „Varvas“ faktiniu vadovu, kadangi jam buvo pasiūlyta tapti naujai įsteigtos įmonės direktoriumi ir jis sutiko, nes buvo pažadėta, kad visus reikalus bendrovėje tvarkys kvalifikuoti specialistai ir jam nebuvo žinoma apie bendrovės vykdomą veiklą, teismas nurodė, jog tai, kad atsakovas pasitikėjo kitu asmeniu ir pats nesirūpino bendrovės veikla, neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės bei pareigos veikti rūpestingai ir atsakingai bei daryti viską, kad jo vadovaujama bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas buvo išvykęs į užsienį, netrukdė jam kaip bendrovės vadovui ir akcininkui susipažinti su jo vadovaujamos bendrovės veikla, teikiamų PVM deklaracijų duomenimis ir pasitikrinti šiose deklaracijose nurodytus duomenis, siekiant įsitikinti jų tikrumu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-176-589/2023 ir ieškinį atmesti visa apimtimi; priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Atsakovas sutinka ir neginčija fakto, jog nuo 2019 m. balandžio mėnesio UAB „Varvas“ buvo nemoki ir nuo šios dienos V. K. kaip formalus šios bendrovės direktorius turėjo pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą.
19.2. Atsakovas taip pat sutinka, kad teismo ankstesniu sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-45-544/2022 patvirtintas VMI 2 396 342,58 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas yra vykdytina mokestinė prievolė valstybei, o ne BUAB „Varvas“ padaryta žala, tačiau nesutinka su teismo išvada, jog BUAB „Varvas“ už laiku nesumokėtą pridėtinės vertės mokestį paskaičiuoti 100 334,47 Eur dydžio delspinigiai laikytini žala bendrovei, už kurios padarymą atsakingas atsakovas. Atsakovo įsitikinimu, paskaičiuoti 100 334,47 Eur dydžio delspinigiai taip pat yra mokestinės prievolės valstybei dalis, už kurią atsakovas nėra atsakingas.
19.3. Kita aplinkybė, dėl ko turėtų būti panaikintas ginčijamas sprendimas yra ta, kad atsakovas buvo formalus bendrovės vadovas. 2019 metais bendrovė E. Š. prašymu ir pasiūlymu buvo įsteigta formaliai ir realiai ji jokios ūkinės-finansinės veiklos nevykdė, o buvo pasitelkta kaip priedanga PVM mokesčių grobstymui, tačiau atsakovas apie tai nieko nežinojo, jis pats šios bendrovės valdyme nedalyvavo, buvo išvykęs į užsienį ir tik 2019 m. rugpjūčio mėnesį, grįžęs iš užsienio, sužinojo, jog Finansinių nusikaltimų tyrimo valdyba atlieka ikiteisminį tyrimą. Po V. K. pateiktų įtarimų dėl galimo sukčiavimo, tiek FNTT pareigūnai, atliekantys ikiteisminį tyrimą, tiek ir VMI darbuotojai informavo, jog V. K., kaip bendrovės steigėjas ir vienintelis akcininkas, turi inicijuoti UAB „Varvas“ bankrotą, tai ir buvo padaryta.
19.4. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė, neatsižvelgdamas į tai, kad pagal atsakovo nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus dokumentus žala BUAB „Varvas“ buvo padaryta dėl galimai kitų asmenų vykdytos nusikalstamos veikos, todėl civilinė byla turėjo būti sustabdyta iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas.
Atsiliepimas
19. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
20.1. Nėra jokios informacijos ar akivaizdžių įrodymų, jog apeliantas nebuvo faktiniu ieškovės vadovu.
20.2. Apeliantas pripažįsta, jog buvo ieškovės vadovu, o nuo 2019 m. gegužės mėnesio, kai ieškovė tapo nemoki, turėjo pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą ieškovei. Apeliantas būdamas vadovu nesirūpino ieškovės veikla, nevykdė savo kaip vadovo pareigų, nedirbo, o šios aplinkybės patvirtinta tai, jog apeliantas netinkamai valdė bendrovę, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento nesidomėjo ieškovės veikla, skolomis ir nesiėmė spręsti sunkios ieškovės finansinės padėties. Nėra jokių kitų nenuginčijamų faktų, jog ieškovės vadovu formaliai ar faktiškai būtų buvęs kitas asmuo ar žalą ieškovei padarė kitas asmuo ar asmenys.
20.3. Teismas neturėjo pagrindo sustabdyti civilinės bylos iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas nebuvo faktiniu ieškovės vadovu ar nebuvo susijęs su nusikalstamų veikų, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas, vykdymu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
21. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės BUAB „Varvas“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Reniva“, buvusiam įmonės vadovui atsakovui V. K. pareikštas ieškinys ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistas 100 334,47 Eur žalos atlyginimas.
22. Atsakovas V. K., pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti visa apimtimi. Atsakovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliaciniame skunde nurodo, jog buvo tik formalus UAB „Varvas“ vadovas, bendrovės valdyme nedalyvavo, todėl nėra atsakingas už padarytą žalą. Be to, apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog BUAB „Varvas“ už laiku nesumokėtą pridėtinės vertės mokestį paskaičiuoti 100 334,47 Eur dydžio delspinigiai laikytini žala bendrovei, už kurios padarymą atsakingas atsakovas. Atsakovo įsitikinimu, paskaičiuoti 100 334,47 Eur dydžio delspinigiai taip pat yra mokestinės prievolės valstybei dalis, už kurią atsakovas nėra atsakingas.
Dėl skundo argumentų
23. CK 2.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie yra sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra (CK 2.82 straipsnio 2 dalis).
24. Bendros juridinių asmenų valdymo organų pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnyje. Šiame straipsnyje reglamentuota, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie šią aplinkybę (CK 2.87 straipsnio 5 dalis). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymuose, steigimo dokumentuose ar sutartyje nenustatyta kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).
25. Juridinio asmens vienasmenio valdymo organo (vadovo) pareigos, kompetencija ir atsakomybė yra reglamentuotos ne tik CK, tačiau ir kituose teisės aktuose, be kita ko, jos detalizuojamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ), Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme (toliau – ir BAĮ), Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ). Vadovaujantis ABĮ 37 straipsnio 8 dalimi, bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei (ABĮ 37 straipsnio 10 dalis). Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 16 punktai). Kitas vadovo pareigas gali nustatyti specialieji su įmonių veikla susijusius teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai, pavyzdžiui, bendrovės vadovas atsako už tinkamą apskaitos organizavimą bendrovėje, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą (BAĮ 21 straipsnio 1 ir 2 dalys), bankroto bylos inicijavimą laiku (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis) ir pan.
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga, visų pirma, nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).
27. Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad UAB „Varvas“ įregistruota 2018 m. rugsėjo 20 d.; bendrovės akcininke nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2019 m. vasario 1 d. buvo UAB „Ugnuva“, o nuo 2019 m. vasario 1 d. – V. K.. Nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d. bendrovės direktoriumi buvo V. K.. Nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. V. K. tapo įmonės likvidatoriumi. Taigi, atsakovas, įkūręs bendrovę ir tapęs jos vadovu, nuo pat bendrovės įkūrimo momento privalėjo vykdyti įstatymuose jam nustatytas pareigas ir imtis visų priemonių, priklausančių nuo jo, siekiant užtikrinti, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Tuo tarpu atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodomos aplinkybės, jog bendrovė buvo įkurta kito asmens lėšomis, kuris šiai bendrovei ir vadovavo, ir kad atsakovas buvo išvykęs į užsienį ir bendrovės veikloje nedalyvavo, šiuo atveju nėra reikšmingos ir nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovas, pagal įmonės dokumentus ėjęs įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), neprivalėjo vykdyti savo pareigų bendrovei ir nebuvo atsakingas už vykdomą veiklą.
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs teisės aiškinimo taisyklę, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-427/2013). Kasacinio teismo praktikoje expressis verbis (tiesiogiai) pasisakyta, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-265-611/2017, 26 punktas).
29. Taigi, faktinio bendrovės vadovo pripažinimo kriterijai, nors oficialiai asmuo nėra paskirtas bendrovės vadovu, apima: 1) vadovavimo funkcijų vykdymą, įskaitant privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams suteikimą; 2) vadovavimą, kuris yra nuolatinio pobūdžio – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie, pagal įstatymus ir steigimo dokumentus, būdingi juridinio asmens vadovui. Siekiant įrodyti asmens, kaip faktinio vadovo, statusą, būtina įrodyti, kad tas asmuo sistemingai atliko veiksmus, būdingus bendrovės vadovui. Tokių veiksmų nustatymas yra faktinis klausimas, vertinamas individualiai kiekvieno konkrečio bylos atveju.
30. Apeliantas, tvirtindamas, kad 2019 metais įsteigtos UAB „Varvas“ tikrasis savininkas ir vadovas buvo E. Š., nei pirmosios instancijos teisme, nei teikdamas apeliacinį skundą nenurodė bei nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų šias aplinkybes. Todėl tokie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
31. Sprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės, pažymėtina, kad atsakovas V. K. apeliaciniame skunde nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, jog nuo 2019 m. balandžio mėnesio UAB „Varvas“ buvo nemoki ir nuo šios dienos V. K. kaip formalus šios bendrovės direktorius turėjo pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą. Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartyje, kuria ieškovės BUAB „Varvas“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu ĮBĮ 2 straipsnio 12 punkto, 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 dalyse numatytais pagrindais, konstatuota, kad prie tyčinio bankroto, nevykdant pareigų, susijusių su įmonės valdymu, aplaidžiai ir apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, įmonė buvo privesta tyčiniais valdymo organo veiksmais. Suinteresuotas asmuo V. K., kaip įmonės administracijos vadovas (direktorius) ir vėliau likvidatorius, nevykdė pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, sąmoningai toliau blogai valdė bendrovę, neužtikrino tinkamo jos veiklos organizavimo ir buhalterinės apskaitos vedimo (buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai ir /ar apgaulingai, nebuvo mokamas PVM), pažeidė lojalumo pareigą, nes išvyko į užsienį ir bendrove nesidomėjo, sudarinėjo finansinės apskaitos dokumentais nepagrįstus sandorius, nevykdė fiduciarinės pareigos atsižvelgti į kreditorių interesus, nors jam pagal pareigas buvo (turėjo būti) žinoma, kad toks veikimas (neveikimas) pažeidžia kreditoriaus teises ir (ar) jų teisėtus interesus, nes jis, įmonei tampant nemokiai, netenka galimybės patenkinti kreditorinį reikalavimą.
32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procesui būdingas specifinis civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų juridinio asmens vadovo atsakomybei atsirasti, įrodinėjimo procesas: dvi civilinės atsakomybės sąlygos – vadovo neteisėti veiksmai ir kaltė – laikytinos nustatytomis prejudicinių faktų forma, kitos dvi civilinės atsakomybės sąlygos – žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys – yra preziumuojamos. Juridinio asmens vadovas, pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, gali gintis, siekdamas paneigti šias prezumpcijas, tačiau būtent jam ir tenka procesinė pareiga įrodinėti, kad jo veiksmai nėra žalos atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018 23 ir 24 punktai; 2022 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-313/2022 23 punktas).
33. BUAB ,,Varvas“ buvęs vadovas V. K. netinkamai organizavo įmonės veiklą, neužtikrino, kad įmonė veiktų teisėtai ir vykdytų jai Mokesčių administravimo įstatyme ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nustatytą pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti PVM į valstybės biudžetą, nevykdė pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą bendrovei, todėl susidarė 2 396 342,58 Eur PVM mokestinė nepriemoka, kuri išaugo 100 334,47 Eur dėl priskaitytų delspinigių ir kuri vėliau bankroto byloje buvo patvirtinta kaip finansinis reikalavimas. Bylos duomenimis, bendrovė turto, kurio pakaktų patirtai žalai atlyginti, neturi, todėl nustatytos žalos atlyginimas pagrįstai priteistas iš bendrovės vadovo V. K., dėl kurio neveikimo atsirado žala.
34. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad už laiku nesumokėtą pridėtinės vertės mokestį paskaičiuoti 100 334,47 Eur dydžio delspinigiai turi būti laikomi žala bendrovei, už kurią atsakingas atsakovas. Šią žalą sukėlė atsakovo neteisėti veiksmai, nesilaikant pareigos organizuoti BUAB „Varvas“ veiklą taip, kad ieškovės mokėtini mokesčiai būtų teisingai apskaičiuoti ir laiku sumokėti bei laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Laiku sumokėjus mokesčius arba laiku įvykdžius pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą bendrovei, finansiniai reikalavimai delspinigių forma nebūtų padidėję. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, kad delspinigiai taip pat yra mokestinės prievolės valstybei dalis, už kurią atsakovas nėra atsakingas, atmestini kaip nepagrįsti.
35. Apeliantas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį ir į tai, jog CPK 163 straipsnis reglamentuoja privalomą civilinės bylos nagrinėjimą sustabdymą tuo atveju, jeigu bylos negalima išnagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė, neatsižvelgdamas į tai, kad pagal atsakovo nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus dokumentus žala BUAB „Varvas“ buvo padaryta dėl galimai kitų asmenų vykdytos nusikalstamos veikos, todėl civilinė byla turėjo būti sustabdyta. Teisėjų kolegija šiems apelianto argumentams nepritaria.
36. CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu civilinė byla privalo būti sustabdyta tik tuo atveju, jeigu šio punkto reikalavimus atitinkanti baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme. Ikiteisminio tyrimo atlikimas negali būti pagrindas sustabdyti bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, priimti procesiniai sprendimai gali būti rašytiniai įrodymai civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2007). Ikiteisminis tyrimas gali būti tik fakultatyvus bylos sustabdymo pagrindas pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, bet tokiu atveju turi būti kruopščiai vertinama civilinio proceso tvarka nagrinėjamo ginčo ir ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamų aplinkybių tiesioginė prejudicija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2008).
37. Kaip jau buvo nurodyta šios nutarties 32 punkte, civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procesui būdingas specifinis civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų juridinio asmens vadovo atsakomybei atsirasti, įrodinėjimo procesas. Būtent juridinio asmens vadovui, kuris pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, tenka procesinė pareiga įrodinėti, kad jo veiksmai nėra žalos atsiradimo pagrindas. Įvertinusi aplinkybes, kad apelianto nurodytas ikiteisminis tyrimas yra atliekamas dėl galimo sukčiavimo ar bendrovės turto pasisavinimo, o ieškinio reikalavimas atsakovui dėl žalos atlyginimo grindžiamas jo, kaip juridinio asmens vadovo, neteisėtais veiksmais (neveikimu), lėmusiais žalos atsiradimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė sustabdyti bylą iki ikiteisminio tyrimo atlikimo pabaigos. Todėl apelianto argumentai dėl bylos sustabdymo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
38. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus argumentus ir motyvus, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra.
39. Į esminius skundų argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).
40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).
41. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą iš atsakovo.
42. Ieškovei nepareiškus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei nepateikus pastarųjų patyrimą patvirtinančių dokumentų, klausimas dėl ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.