- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-07
- Bylos Nr.
- 2-2124-258/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01143-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- P. G.
- Atsakovas
- M. S., L. B., R. G.
- Kategorijos
- 2.6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovui P. G., ieškovo atstovui advokatui Gintarui A. P., atsakovo M. S. atstovui advokatui D. M., atsakovui L. B., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, notarės E. J., AIG Europe Limited (Finland Branch) atstovei advokatei L. A.-K., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo P. G. ieškinį atsakovams M. S., L. B., R. G. dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, sandorių panaikinimo, restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AB DNB bankas, E. A., S. G., Vilniaus miesto 1-ojo notaro biuro notarė V. S.-M., Alytaus miesto 3-ojo notarų biuro notarė E. J., Kauno miesto 25-ojo notaro biuro notarė E. J., AIG Europe Limited (Finland Branch),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškinio pareiškimu kreipėsi į teismą prašydamas:
pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo dienos 2010 m. rugpjūčio 18 d. P. G. priklausančių 5/8 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), dovanojimo sutartį su uzufrukto teise;
pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo dienos 2010 m. spalio 30 d. S. G. priklausančių 3/8 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį;
pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos 2010 m. lapkričio 4 d. susitarimą dėl 2010 m. rugpjūčio 18 d. dovanojimo sutartyje P. G. priklausančių 5/8 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartyje su uzufrukto teise, nustatyto uzufrukto panaikinimo;
iš atsakovų M. S., L. B., R. G. ieškovo P. G. naudai priteisti 16 648,55 Eur turtinę ir 10 000 Eur neturtinę žala, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 18 d. Vilniaus miesto 1-ojo notaro biuro notarės V. S.-M. patvirtinta dovanojimo sutartimi (su uzufrukto teise) padovanojo atsakovui M. S. ieškovui priklausančias 5/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje; 2010 m. spalio 30 d. Kauno miesto 25-ojo notaro biuro notarės E. J. patvirtinta buto pirkimo-pardavimo sutartimi atstovaudamas sūnų S. G. pardavė M. S. S. G. priklausančias 3/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje; 2010 m. lapkričio 4 d. susitarimu tarp ieškovo ir atsakovo M. S., patvirtintu Alytaus miesto 3-ojo notarų biuro notarės E. J., buvo panaikintas 2010 m. rugpjūčio 18 d. dovanojimo sutartyje nustatytas uzufruktas. Ieškovas taip pat nurodo, kad L. B., A. K., R. G., M. S. iš anksto susitarę, veikdami organizuotoje grupėje, turėdami tikslą apgaule užvaldyti didelės vertės svetimą turtą, laikotarpyje nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. iki 2010 m. lapkričio 30 dienos, apgaule, pasinaudoję, jog ieškovas piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais ir dėl to nesugebėjo tinkamai įvertinti savo veiksmų ir žadėdami jam nupirkti kitą gyvenamąjį plotą, ieškovą nuvežė į notarų biurus, kuriuose ieškovas sudarė ginčijamus sandorius, apgaule įgijo P. G. priklausančias 5/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šio buto 5/8 dalies vidutinė rinkos kaina 16 648,55 Eur. Ieškovas nurodo, jog jam buvo padaryta 16 648,55 Eur turtinė žala, dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė ir 10 000 Eur neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas M. S. atsiliepimu į patikslintą ieškinį nesutinka su pareikštu ieškiniu jo atžvilgiu, prašo ieškinį palikti nenagrinėtą arba jį atmesti, nes patikslinto ieškinio du reikalavimai yra pareikšti ne to asmens, kuris galėtų reikšti, t.y. dėl S. G. priklausančių 3/8 dalių buto. S. G. yra ieškovo sūnus, nutraukęs santykius su ieškovu. Ieškovas nėra įgaliotas pareikšti reikalavimą trečiojo asmens vardu.
Atsakovo M. S. atžvilgiu reikalavimai yra reiškiami antrą kartą. Tokį patį ieškinį ieškovas buvo pareiškęs baudžiamojoje byloje, o jos nagrinėjimo eigoje ieškinio atsisakė. Atsisakius nuo tokio paties ieškinio reikalavimų, antrą kartą ieškovas negali kreiptis į teismą, todėl atsakovo atžvilgiu mano, jog civilinė byla turėtų būti nutraukta.
Be nurodytų aplinkybių atsakovas pažymėjo ir tai, jog jis pripažįsta faktą, kad jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014m. birželio 17d. nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs susikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 2d. ir vadobaujantis LR BK 54 str. 2d. nubaustas 80 MG bauda. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovui M. S. paskirta švelnesnė bausmė nei numato įstatymas dėl išimtinių aplinkybių, susijusių su jo kalte. Nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo nustatyta, kad L. B. buvo pripažintas nusikalstamos veikos organizatoriumi ir vadovu. Baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad naudos gavėju buvo ne atsakovas M. S. , o L. B.. M. S. ne tik nesiekė sudaryti ginčijamų sandorių, bet veikė ne savo, o L. B. naudai už pažadėtą 500Lt atlygį ir L. B. buvo apgautas. M. S. nėra gavęs jokių pinigų pagal ginčijamus sandorius, būtent atsakovas L. B. naudojosi atsakovo M. S. duomenimis ir atsiskaitomąja sąskaita už sutartą atlygį. Atsakovas mano, kad turi būti taikomos ir LR CK 6.248 str. 4d. nuostatos, kurios nustato, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Mano, kad šiuo atveju turėtų būti vertinami tiek atsakovo M. S., tiek paties ieškovo veiksmai. M. S. prisidėjo prie nusikalstamos veikos tik tuo, kad sutiko už atlygį įsigyti savo vardu butą; pats ieškovas nei atsakovui M. S., nei notarėms nepareiškė jokių prieštaravimų dėl sudaromų sandorių. Mano, kad nukentėjusiojo elgesys nėra suderinamas su rūpestingo asmens elgesiu, todėl priteistina žala turi būti mažinama, jei teismas laikytų, jog ieškinys pagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovas L. B. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog pats ieškovas buvo neatsakingas asmuo, piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais, todėl tokioje padėtyje dabar yra. Taip pat nurodo, kad su ieškovu jo nesiejo jokie santykiai, apgaulės būdu sandorius sudarė M. S.. Prašo teismo ir bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovo.
Atsakovas R. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto 25-ojo notaro biuro notarė E. J. atsiliepimu į ieškinį prašo atmesti ieškovo P. G. 2017 m. gegužės 16 d. ieškinį dalyje dėl 2010 m. spalio 30 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. EJ-164), o likusių patikslinto ieškinio reikalavimų tenkinimo klausimą spręsti Teismo nuožiūra Notarė E. J. nurodo, kad notarė prieš notarine tvarka patvirtindama ginčo sutartį atliko visus reikiamus ir būtinus veiksmus, surinko visus reikiamus ir būtinus dokumentus, o taip pat patikrino visus reikiamus registrus, t.y. atliko viską, ko konkrečioje situacijoje iš jos pagrįsta reikalauti. Aplinkybių, dėl kurių galėtų būti laikoma, jog notarė netinkamai atliko savo pareigas ieškovas nenurodė, kadangi jos objektyviai neegzistuoja. Taip pat notarė nurodė, jog ieškovas neturi materialiojo teisinio suinteresuotumo dėl 3/8 buto dalių, kadangi jis nebuvo šių dalių savininkas; atsižvelgdama į tai, notarė E. J. ieškovą laiko netinkamu ieškovu šioje ieškinio dalyje.
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti 16 648,55 Eur dydžio žalos atlyginimą iš atsakovų, kuris atitinka jam nuosavybės teise priklausiusių 5/8 dalių ginčo buto vertę. Mano, jog ieškovas supranta, jog jis turi reikalavimo teisę dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir tuo pačiu teisę dėl žalos atlyginimo tik toje apimtyje, kokia jam priklausė ginčo butas (5/8 dalys) ir nereikalauja iš atsakovų priteisti žalos atlyginimo už jo sūnui priklausiusių 3/8 dalių.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų notarų profesinės civilinės atsakomybės draudikas AIG Europe Limited (Finland Branch) atsiliepimu į ieškinį nurodė, jog ieškovas, ieškinyje nurodydamas, jog 2010m. spalio 30d. jis nusikalstamas veikas vykdžiusių asmenų buvo nuvežtas į notarės V. S.-M. biurą, kuriame nesuvokdamas pasirašomo dokumento turinio pasirašė Dovanojimo sutartį. Ieškovas šio teiginio plačiau neargumentavo ir nemotyvavo. Tad visiškai nėra aišku dėl kokių priežasčių, jis tariamai nesuvokė jo pasirašomo dokumento turinio. Draudiko vertinimu šis ieškovo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Draudikas pilna apimtimi palaiko Kauno miesto 25-ojo notarų biuro notarės E. J. atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Atkreipia dėmesį į tai, jog tuo atveju, jei Teismas tenkintų ieškovo pareikštą patikslintą ieškinį dalyje dėl ginčijamų sandorių pripažinimo viekiniais ir negaliojančiais, susidarytų tokia faktinė ir teisinė situacija, jog išnyktų teisiniai pagrindai (sandoriai), kurių pagrindu šiuo metu yra registruotos V. B. –V. ir V. V. nuosavybės teisės į ginčo butą. Dar daugiau, ieškovas patikslintu ieškiniu neprašo taikyti restitucijos. Pažymėjo, kad patenkinus ieškovo patikslintą ieškinį dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ieškovo galimai pažeistos teisės ir teisėti interesai būtų pilnai apginti, tad jų gynimas kitu civilinių teisių būdu- naikinant ginčijamus sandorius- netektų jokios prasmės. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014m. birželio 17d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-593-276/2014, kurioje buvo sprendžiamas atsakovo M. S. baudžiamosios atsakomybės klausimas, konstatuota, jog „P. G. civilinio ieškinio M. S. atsisakė“ mano, jog nagrinėjamoje byloje lieka išspręsti ieškovui iš atsakovų L. B. ir R. G. priteistinos žalos dydžio klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovas 2009 m. sausio 27d. mirus ieškovo žmonai, 2009m. birželio mėn. asmeniškai kreipėsi į notarę V. S.-M. dėl palikimo priėmimo. 2010m. liepos 17d. tarp ieškovo ir E. Č. buvo sudaryta rentos su sąlyga ieškovą išlaikyti iki gyvos galvos sutartis, kuria ieškovas perleido jam po paveldėjimo priklausiusias 5/8 dalis ginčo buto. Po mėnesio ši sutartis buvo nutraukta, sutarties šalims nesutarus dėl išlaikymo sąlygų. Netrukus po to, ieškovas ir atsakovas M. S. 2010 m. rugpjūčio 18 d. sudarė dovanojimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas atsakovui M. S. perleido ieškovui priklausančias 5/8 buto dalis buto (b. t. I, l. 7) Dovanojimo sutartį patvirtino Vilniaus miesto 1-ojo notaro biuro notarė V. S.-M.. Ieškovas, veikdamas savo sūnaus S. G. vardu, su atsakovu M. S. 2010 m. spalio 30 d. sudarė S. G. priklausančių 3/8 Buto dalių pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovui M. S. už 34 000 Lt (9 847,08 Eur) perėjo nuosavybės teisė į 3/8 Buto dalis (b. t. I, l. 8-10). 3/8 Buto dalių pirkimo-pardavimo sutartį patvirtino Kauno miesto 25-ojo notaro biuro notarė E. J.. 2010 m. lapkričio 4 d. ieškovas ir atsakovas M. S. sudarė papildomą susitarimą, kurio pagrindu buvo panaikintas 2010 m. rugpjūčio 18 d. dovanojimo sutartyje nustatytas uzufruktas. Šį papildomą šalių susitarimą patvirtino Alytaus miesto 3-ojo notarų biuro notarė E. J.. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog atsakovas M. S. ir atsakovė V. B.-V. 2010 m. lapkričio 5 d. sudarė Buto pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas M. S. perleido Butą nuosavybės teise atsakovams V. B.-V. ir V. V. (b. t. I, l. 11-15). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas M. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje – kvalifikuota sukčiavimo sudėtis (b. t. I, l. 81-87). Atsakovai L. B., R. G. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pripažinti kaltais, padariusiais nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnyje.
Dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais
Pagal įstatyme įtvirtintą apibrėžtį sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis); sandoris – civilinėje apyvartoje dominuojantis civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindas (CK 1.136 straipsnio 2 dalis); sudarydami sandorius asmenys, veikdami civilinių teisinių santykių dalyvių autonomijos principo pagrindu, įgyvendina savo civilinį teisnumą. Civilinių teisinių santykių subjektų autonomijos principas nėra absoliutus - įgyvendindami civilines teises ir vykdydami pareigas, asmenys negali pažeisti imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų (CK 1.137 straipsnis). Kai sandorio sudarymu pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai ar viešasis interesas, tokie pažeidimai šalinami ir pažeistos teisės ginamos taikant sandorio negaliojimo institutą, t. y. jį nuginčijant ar pripažįstant niekiniu (CK 1.78 straipsnis). Sandorio negaliojimo instituto esmė yra ta, kad negaliojantis sandoris nesukelia tų pasekmių, kurių siekė jo dalyviai, jis sukelia sandorio negaliojimo pasekmes.
Sandorių negaliojimo institutas yra skirtas siekiant apginti sąžiningos sandorio šalies ir kitų asmenų teises ir teisėtus interesus nuo neteisėtų veiksmų sudarant sandorį, apginti viešąjį interesą, kuris pažeidžiamas sudarant imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančiam sandoriui, skirtas apsaugoti sąžiningų civilinės apyvartos dalyvių, suinteresuotų sudaryto sandorio padarinių atsiradimu teisėtus interesus. Įstatymas ribodamas sandorių pripažinimo negaliojančiais galimybę, siekia užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą. Dėl šios priežasties įstatymas riboja arba sandorio nuginčijimo arba restitucijos taikymo galimybę. Taikant sandorių negaliojimo institutą būtina ieškoti ne tik sandorio šalių bet ir sąžiningų asmenų, sandorio pagrindu įgijusių tam tikrų teisių protingos pusiausvyros. Nagrinėjamoje byloje teismas daro išvada, jog atsižvelgiant į tai, jog ieškovas yra pasirinkęs žalos atlyginimą, kaip jo pažeistos teisės atlyginimo būdą, sandorių negaliojimo institutas ieškovo prašomo 5/8 jam priklausiusio buto, Medeinos g. 1-42, Vilniuje dalyje netaikytinas, ne sšioje dalyje ieškovo teisė gintina kitu jo pasirinktu teisės gynimo būdu.
Ieškovo reikalavimas pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo dienos 2010 m. spalio 30 d. S. G. priklausančių 3/8 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį paliktinas nenagrinėtu CPK 296 str. 1d. 3p. pagrindu.
CPK 6.279 str. nustato, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Civilinės atsakomybės taikymo sąlygos yra neteisėti veiksmai , žala, skolininko veiksmų ir žalos priežastinis ryšys, kaltė.
Byloje nustatyta, kad ieškovo P. G. dalyje ginčo sutartis sudaryta vykdant nusikalstamas veikas, t.y. atsakovai atliko veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia. Atsakovai M. S., R. G. dalyvavo L. B. sukurtoje organizuotoje grupėje, buvo pripažinti kaltais padarę nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo sudarytos ginčijamos sutartys.
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nuosprendžio matyti, kad atsakovas M. S. dalyvavo turto užvaldyme kaip vienas iš L. B. organizuotos grupės narių, vaidmuo organizuotoje grupėje buvo antraeilis, jokios materialinės naudos iš to negavo. Nors įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje yra nurodyta, jog P. G. civilinio ieškinio M. S. atsisakė, tačiau CPK 293 str. 1d. 4p. pagrindu teismas nutraukia civilinę bylą esant ne tik atsisakymo nuo ieškinio faktui, bet ir esant faktui, jog ieškovo atsisakymą nuo ieškinio teismas priėmė. Teismas atsisakymą nuo ieškinio priima kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes, rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmes. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvada, jog P. G. atsisakius ieškinio M. S. buvo žinomos ieškinio atsisakymo pasekmes. Vertindamas nurodytą aplinkybę, teismas daro išvada, jog nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovo M. S. dalyje atsisakymas nuo ieškinio teismo buvo priimtas, todėl šio atsakovo dalyje nėra teisinio pagrindo bylą nutraukti.
Žala yra laikomas asmens turto netekimas, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Kaip matyti iš ginčijamos notarine tvarka sudarytos sutarties (1 tomas, b.l.7) ieškovui priklausiusio buto 5/8 dalių buto vidutinė rinkos vertė buvo 16 635,05 Eur.
Pagal CK 6.247 str. pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).
Įvertinęs nurodytas byloje aplinkybes, teismas daro išvada, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas pripažinti jog ir paties ieškovo neadekvatus susiklosčius faktinei situacijai elgesys dalinai prisidėjo prie žalos atlyginimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius jam pačiam, todėl teismas vertina jog atsakovai pripažintini atsakingais už ½ d. ieškovui prašomos priteisti turtinės žalos padarymą.
Ieškovas nurodė, jog dėl padaryto prieš jį nusikaltimo neturtinę žalą jis vertina 10 000 Eur nurodęs bendruosius teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sukeltas pasekmes ir turtinės žalos dydį.
Neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nagrinėjamoje byloje dėl atsakovų įvykdytos nusikalstamos veikos ieškovas galėjo patirti ir patyrė neigiamas emocijas ir išgyvenimus, kaip jis pats teismo posėdžio metu nurodė, jog neigiami emociniai padariniai yra kilę dėl prarasto būsto jis jaučiasi tarsi gyventų kaip valkata.
Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Teismas atsižvelgdamas į ieškovo nurodytas neturtinės žalos padarymo aplinkybes, sukeltas neigiamas pasekmes, taip pat ir į paties ieškovo, pasikreipusio teisminės gynybos elgseną siekiant išvengti neigiamų faktorių daro išvada, jog pagrįsta ir adekvačia pripažintina 200,00Eur neturtinės žalos atlyginimo suma .
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.
Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 594,56 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikta pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų; trečiojo asmens AB DNB banko bylos nagrinėjimo išlaidas sudaro 1210 Eur; Kauno miesto 25-ojo notarų biuro notarė E. J. patyrė 1839,20Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas; AIG Europe Limited (Finland Branch) bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 155,00Eur.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Ieškovui P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovų M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai priteisti 8 317,53 Eur turtinės ir 200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Iš atsakovų M. S., L. B., R. G. priteisti po 198,20 Eur valstybės naudai už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą.
Iš atsakovų M. S., L. B., R. G. priteisti AIG Europe Limited (Finland Branch) po 192,60 Eur, patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Iš ieškovo P. G. priteisti AIG Europe Limited (Finland Branch) naudai 577,50 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Iš atsakovų M. S., L. B., R. G. priteisti Kauno miesto 25-ojo notarų biuro notarei E. J. priteisti po 306,53Eur bylinėjimosi išlaidas.
Iš ieškovo P. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti AB DNB bankas naudai 1210 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas ir 920,00 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas Kauno miesto 25-ojo notarų biuro notarei E. J..
Sprendimas per 30d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.