Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo P. G. ieškinį atsakovams M. S., L. B., R. G. dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, sandorių panaikinimo, restitucijos taikymo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AB DNB bankas, E. A., S. G., Vilniaus miesto 1-ojo notaro biuro notarė Vaiva Staskonytė-Malcienė, Alytaus miesto 3-ojo notarų biuro notarė Elena Jachimavičienė, Kauno miesto 25-ojo notaro biuro notarė Eglė Jonušienė, AIG Europe Limited (Finland Branch).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 7 d. sprendimu patenkino iš dalies ieškovo P. G. ieškinį ir jo naudai iš atsakovų M. S., L. B., R. G. solidariai priteisė 8 317,53 Eur turtinės ir 200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas L. B. dėl šio teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi nustatė atsakovui L. B. terminą iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. sumokėti 256 Eur dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą. Teismas konstatavo, kad apeliacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes nesumokėtas žyminis mokestis. Atsakovo nesutinka su ieškovo naudai iš jo priteista 8 517,53 Eur suma, todėl turi sumokėti 256 Eur dydžio žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovas L. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį; atleisti jį nuo 256 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo dėl sunkios finansinės būklės ir išimtinių aplinkybių; priimti jo apeliacinį skundą. Nurodo šiuos argumentus:Atsakovas negali sumokėti žyminio mokesčio, nes šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pataisos įstaigoje darbų nėra, todėl jis pajamų negauna ir yra visiškai išlaikomas valstybės.Antstolių patvarkymai patvirtina, kad atsakovas neturi jokių lėšų. Atsakovo turtinę padėtį apsunkina ir tai, kad jis yra našlys.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas įpareigojo apeliantą sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą.Pagal CPK 306 straipsnio 4 dalį, kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). Žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo sąlygų, tačiau įstatyme yra nustatytos išimtys, kuomet asmenys yra visiškai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d.). Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį, motyvuotu ir įrodymais pagrįstu asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.Nagrinėjamu atveju apeliantas už paduotą apeliacinį skundą nesumokėjo žyminio mokesčio, nors jokie iš CPK 83 straipsnio 1 dalyje nurodytų visiško atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindų apeliantui šioje byloje netaikytini. Apeliaciniame skunde atsakovas neprašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau tokį prašymą pareiškė atskirajame skunde dėl teismo nutarties, kuria jam buvo nustatytas terminas sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas turi teisę pats panaikinti skundžiamą nutartį (CPK 334 str. 2 d. 1 p.). Todėl pirmosios instancijos teismas, matydamas, kad atskirajame skunde keliamas naujas reikalavimas atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dėl sunkios turtinės padėties, turėjo vadovautis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str.) bei pats išspręsti tokį apelianto prašymą, prieš tai įpareigodamas apeliantą pateikti papildomus įrodymus apie savo turtinę padėtį, jeigu teismas mano, kad pateiktų įrodymų neužtenka siekiant teisingai išspręsti šį prašymą (CPK 179 str. 1 d.). Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje netinkamai išsprendė apeliacinio skundo trūkumų šalinimo klausimą, nes formaliai priėmė atsakovo atskirąjį skundą, neatsižvelgęs į jo turinį ir neišsprendęs jame pareikšto prašymo atleisti apeliantą nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo. Toks minėtų procesinių teisės normų pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti atsakovo apeliacinio skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).Pažymėtina, kad atsakovo apeliacinio skundo šioje byloje padavimo momentu jau galiojo CPK redakcija, reikalaujanti, kad apeliacinį skundą turi surašyti advokatas, o pats apeliantas – fizinis asmuo – tik jei jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 306 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti atsakovo apeliacinio skundo atitikimą ir šiems reikalavimams.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir perduoti atsakovo L. B. apeliacinio skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.