Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. F., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. F. 2023 m. kovo 31 d. apie 14 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Mercedes Benz E300 Bluetec Hybrid“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARBH-0043, nustatytas 2,62 promilės neblaivumas.

Kaltinamasis L. F. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykio dieną buvo išgėręs, tačiau jautėsi gerai. Automobilį „Mercedes Benz E300 Bluetec Hybrid“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo nuo (duomenys neskelbtini) autoserviso „(duomenys neskelbtini)“, turėjo jį nuvairuoti iki (duomenys neskelbtini), iš kur jį turėjo pasiimti savininkas V. P.. Automobilį buvo pasiskolinęs dieną prieš įvykį. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve lik (duomenys neskelbtini), iš šalutinio kelio išvažiavo automobilis „Subaru“, jis neišvengė susidūrimo ir atsitrenkė į automobilio „Subaru“ kairę vairuotojo pusę. Alkoholį vartojo dėl sunkios šeimyninės padėties, įtampos darbe ir santykiuose su žmona. Automobilio savininkui žalą atlygins. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 21-22).

Pasiūlyta laiduotoja V. F. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis L. F. yra jos sūnus. Sūnaus poelgį vertina neigiamai, dėl įvykio ją ištiko šokas. Ji savo vaikams yra autoritetas, todėl toks įvykis daugiau nepasikartos. Šiuo metu dėl ligos niekur nedirba, gauna neįgalumo pašalpą (2 t., b. l. 23-24).

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. P. parodė, kad jam nuosavybės teise priklauso automobilis „Mercedes-Benz E300 Bluetec Hybrid“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pažįsta L. F., o kadangi minėtu automobiliu nesinaudoja – paskolino jį L. Ir anksčiau yra paskolinęs keletui dienų savo transporto priemonę L. F.. Niekada su kaltinamuoju nėra turėjęs problemų, pastarasis yra patikimas, niekuomet nėra matęs jo išgėrusio (1 t., b. l. 100).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju J. B. parodė, kad 2023 m. kovo 31 d. apie 14 val. 50 min. adresu (duomenys neskelbtini) sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė du automobiliai: „MB“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „SUBARU“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jis matė įvykį, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Su savo minėtu automobiliu stovėjo prie minėtos sankryžos, (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalutiniame kelyje, ketino sukti į kairę pusę ir važiuoti link (duomenys neskelbtini) pr. Kitoje sankryžos pusėje, taip pat (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalutiniame kelyje stovėjo automobilis „Subaru“, rodė dešinį posūkio signalą. Automobiliui „Subaru“ pajudėjus iš vietos, pajudėjo ir jis, nes ketino jį praleidęs atlikti savo manevrą ir važiuoti paskui. Jam pajudėjus iš vietos, automobilio „Subaru“ vairuotojas sustojo neįvažiavęs į pagrindinį kelią, tad jis užbaigė savo manevrą ir nereguliuojamoje sankryžoje įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Važiuodamas per minėtą sankryžą matė, kaip (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) pr. atvažiuoja automobilis „MB“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į šalutiniame kelyje stovėjusį automobilį „Subaru“. Pamatęs, kad įvyko eismo įvykis, sustojo kelkraštyje ir pirmiausiai nuėjo prie automobilio „MB“. Klausė vairuotojo, kuris jau buvo išlipęs, ar jam viskas gerai. Vairuotojas nieko neatsakė, buvo susiėmęs už plaštakos, kuri akivaizdžiai matėsi, kad yra sutrenkta. Nuėjo pas automobilio „Subaru“ vairuotoją, kuris automobilyje buvo vienas. Praėjus porai minučių pastebėjo, kad automobilio „MB“ vairuotojas yra pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, tačiau kur šis nuėjo - nematė. Ar minėto automobilio vairuotojas buvo neblaivus, pasakyti negali, nes stovėjo nuo jo per kelių metrų atstumą. Paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykusį eismo įvykį. Į įvykio vietą atvyko pareigūnai, kurie netrukus išvyko, galimai, ieškoti automobilio „MB“ vairuotojo. Sugrįžus pareigūnams į eismo įvykio vietą, su jais kartu atvažiavo ir automobilio „MB“ vairuotojas (1 t., b. l. 103-106).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju R. B. parodė, kad 2023 m. kovo 31 d. apie 15 val. vairavo automobilį „Subaru Forester“, estiškais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės. Aiškiai matė, kad artėja prie nelygiareikšmės kelių sankryžos, važiavo šalutiniu keliu. Matė, kad prieš pat įvažiavimą į sankryžą yra kelio ženklas, informuojantis jį, kad važiuoja šalutiniu keliu. Artėdamas prie nelygiareikšmių kelių sankryžos lėtino greitį, tačiau pilnai automobilio nesustabdė. Matydamas, kad iš kairės pusės nėra atvažiuojančių automobilių, iš lėto pradėjo įvažinėti į (duomenys neskelbtini) gatvę, t. y. automobilis priekine dalimi kažkiek įvažiavo į pagrindinį kelią ir pasisuko dešinėn. Tuo pat metu pamatė, kad priešingoje kelio pusėje, taip pat (duomenys neskelbtini) g., šalutiniu keliu važiavęs automobilis „VW Passat“, tamsiai pilkos spalvos, nesustojo pilnai prieš įvažiuodamas į sankryžą, atlikinėja manevrą į kairę, nors turėjo praleisti jo automobilį. Pilnai sustabdė savo vairuojamą transporto priemonę norėdamas išvengti susidūrimo su automobiliu „VW Passat“. Matė, kad automobilis „VW Passat“ atliko posūkį į kairę, įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir pasisuko priekine dalimi kryptimi link (duomenys neskelbtini) pr. Pažvelgė į kairę kelio pusę. Aiškiai matė, kad (duomenys neskelbtini) gatve kryptimi link (duomenys neskelbtini) pr. važiuoja tamsios spalvos automobilis. Šis automobilis artėjo link kelių susikirtimo, kur šalutiniame kelyje stovėjo jo automobilis. Tuo metu jo automobilio priekinė dalis buvo pasisukusi į dešinę, link (duomenys neskelbtini) pr., o automobilio priekinis kairys kampas galėjo būti įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį. Tuo metu tamsios spalvos automobilis trenkėsi į jo automobilio kairės pusės kampą, jo automobilis pasisuko pagal laikrodžio rodyklę ir atsitrenkė į stulpą. Išlipo iš savo automobilio. Matė, kad iš automobilio „Mercedes Benz“ automobilio vairuotojo vietos išlipo vyras. Prie jo buvo priėjęs „VW Passat“ vairuotojas. Po neilgo laiko pasigedo automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojo. Apie eismo įvykį policijai pranešė „VW Passat“ vairuotojas. Jis buvo ištiktas šoko (1 t., b. l. 108-109).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. M. parodė, kad 2023 m. kovo 31 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu Ž. K. ir (duomenys neskelbtini) studente. Apie 15 val. 20 min. iš budėtojo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Kaune, yra įvykęs eismo įvykis, vairuotojai nesutaria dėl kaltės. Atvykus į įvykio vietą rasti apgadinti automobiliai „Subaru“, estišku valstybiniu numeriu, ir „Mercedes-Benz“, kurio vairuotojo įvykio vietoje nebuvo. Įvykio vietoje automobilio „Subaru“ vairuotojas nupasakojo eismo įvykio kilimo aplinkybes, kurias užfiksavo kolega savo tarnybiniame pranešime. Įvykio vietoje buvo dar vienos transporto priemonės vairuotojas, kuris paaiškino, ką matė. Liudytojo automobilis „VW Passat“ stovėjo netoli įvykio vietos, jis nebuvo apgadintas. Įvykio vietoje, dar prieš atvykstant policijos pareigūnams, buvo vyriškis pavarde P. Vyras turėjo automobilio „Mercedes-Benz“ užvedimo spynelės raktą. Pasiteiravus ar jis ir vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, pastarasis atsakė, kad ne. Į klausimą kieno šis automobilis yra, vyro atsakymai buvo nenuoseklūs, o teiginiai prieštaravo vieni kitiems. Pradžioje vyras sakė nežinantis, kieno šis automobilis, o kiek vėliau nurodė, kad jo draugo, tačiau nenurodė kontaktinių duomenų. Kalbantis su P., jam nuolat skambėjo mobilaus ryšio telefonas. Vyras atsiliepė telefonu. Girdint pokalbį buvo aišku, kad kitame ragelio gale kalbantis asmuo yra susijęs su eismo įvykiu ar žino kažką apie jį. Paėmus telefoną iš P. paaiškėjo, kad vyras bendrauja su automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojo mama. Pasiteiravus moters, kur šiuo metu yra automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojas, vėliau paaiškėjo, kad tai moters sūnus, pašnekovė nurodė, kad miega savo namuose. Nuvykus nurodytu adresu, pasitiko moteris, kuri prisistatė F.. Nurodė, kad nesenai sūnų L. F. parsivežė iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kuomet jis ėjo namo pėsčiomis. Moters pakviestas atėjo L. F.. Vyras akivaizdžiai buvo neblaivus: judesiai sulėtėję, koordinacija sutrikusi, akių vokai pakritę. Pasiteiravus ar vyras yra šiandien vartojęs alkoholinius gėrimus, L. F. atsakė, kad jis nėra gėręs alkoholinių gėrimų, sutiko savo blaivumą pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu. L. F. du kartus buvo patikrintas alkotesteriu, kuris parodė sunkų girtumo laipsnį. L. F. buvo atvežtas į eismo įvykio vietą, neigė vairavęs automobilį „Mercedes-Benz“, tačiau įvykio vietoje vis dar buvęs automobilio „Subaru“ vairuotojas patvirtino, kad būtent atvežtas vyras - L. F. - vairavo automobilį „Mercedes-Benz“ ir iš įvykio vietos pasišalino (1 t., b. l. 111-112).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. F. parodė, kad L. F. jos sūnus. 2023 m. kovo 31 d. ji buvo namuose, pirmoje dienos pusėje paskambino L. F. ir paprašė, kad ji jo vaikus paimtų iš darželio. Ji anūkus pasiėmė apie 12 val. 30 min. - 13 val. 00 val. ir parvežė juos į jų namus, adresu (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną ji telefonu susisiekė su sūnumi ir pasiteiravo, kada jis sugrįš. L. F. pasakė, kad jis yra netoli namų ir tuoj sugrįš, nurodė savo buvimo vietą. Anūkai miegojo, todėl ji sėdo už savo automobilio vairo ir nusprendė nuvažiuoti pasiimti sūnaus. (duomenys neskelbtini) gatvėje pamatė einantį L. F. ir parvežė jį namo. Matė, kad L. F. yra neblaivus. Nieko tuo metu nežinojo apie eismo įvykį, nes L. F. nieko neklausinėjo, o liepė kuo greičiau eiti miegoti. Po kurio laiko suskambo sūnaus telefonas, kuris buvo paliktas pirmame namo aukšte. Ji atsiliepė. Nepažįstamas vyriškas balsas pasiteiravo ar yra „Mercedes-Benz“ automobilio vairuotojas. Jai yra žinoma, kad kartais L. F. pasiskolina automobilį iš P.. Telefonu kalbantis vyras pasiteiravo, kur yra L. F.. Ji atsakė, kad namuose miega. Labai greitai atvyko policijos pareigūnai, atėję į namą paprašė pakviesti L. F.. Pareigūnai pasakė, kad yra įvykęs eismo įvykis. Pažadino sūnų ir jį išsivežė. Savaitgalį su sūnumi pasikalbėjo apie tai, kas nutiko, sūnus nurodė, kad bare vartojo alkoholį, o paskui turėjo nuvežti automobilį į plovyklą, važiuojant įvyko eismo įvykis (1 t., b. l. 114-115).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, fotolentelėse, transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ir eismo įvykyje dalyvavę automobiliai (1 t., b. l. 33-69).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad L. F. 2023 m. kovo 31 d. 16 val. 41 min. nustatytas 2,63 promilių girtumas, 16 val. 57 min. nustatytas 2,62 promilių girtumas (1 t., b. l. 81, 82).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, darytina išvada, kad kaltinimas dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis L. F., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARBH-0043, nustatytas 2,62 promilės neblaivumas, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, 2023 m. kovo 31 d. apie 14 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Mersedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl to, jog vartojo alkoholį ir neblaivus vairavo transporto priemonę –automobilį „Mersedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną vartojo alkoholį, tačiau jautėsi gerai, todėl jam paskolintą automobilį nuvairavo į vietą, kurioje jį turėjo pasiimti savininkas.

Kaltinamojo kaltė įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir vairavimo faktą patvirtino liudytoju apklausti J. B., R. B., A. M., girtumo laipsnis nustatytas alkotesteriu „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARBH-0043. L. F. veikė tiesiogine tyčia, pripažino, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo vartojo alkoholį, taigi akivaizdu, kad kaltinamasis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie L. F. veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis L. F. teisiamojo posėdžio metu išreiškė norą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 171), todėl būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teisiamojo posėdžio metu L. F. parodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, visiškai jį pripažino. Turtinė žala nebuvo padaryta (automobilio „Mercedes Benz“ savininkas jokių pretenzijų kaltinamajam neturi). Kaltinamasis anksčiau neteistas, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, administracine tvarka nusikalstamos veikos padarymo metu buvo baustas, turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau padaryti administraciniai nusižengimai nėra laikomi šiurkščiais (1 t., b. l. 135-141, 143). Kaltinamasis vedęs, turi du mažamečius vaikus (2 t., b. l. 9). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis suprato netinkamai pasielgęs, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotoja V. F. yra kaltinamojo L. F. mama, ji neteista, administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 118, 120). Teisiamojo posėdžio metu V. F. paaiškino, kad ji sūnui yra autoritetas, daro teigiamą įtaką. Jis kritiškai vertina L. F. poelgį, tačiau mano, kad kaltinamasis ir pats suprato, jog pasielgė blogai, gailisi. Tikina galintis realiai daryti teigiamą įtaką L. F. ir dėl to už jį laiduoja.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad L. F. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. V. F. gali būti teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris byloje tinkamas laiduotojas ir turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatydamas specialios teisės atėmimo terminą L. F., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,62 promilės), nusikaltimo forma - baigtas, kaltės forma – tyčia, kaltinamasis neteistas, nusikalstamos veikos padarymo metu baustas administracine tvarka už nešiurkščius nusižengimus, jo veikos motyvus ir tikslus, į tai, jog nustatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant artimą minimaliam 2 metų terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymo – paskyrimo 2023 m. balandžio 4 d. (1 t., b. l. 151-153).

Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo galimybė nustatyta BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais turėtų įvertinti tiek šios teisinės priemonės proporcingumą, tiek ir suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-81-676/2019, 2K-123-788/2022 ir kt.).

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad L. F. nusikaltimą, įtvirtintą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Mersedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso V. P. (1 t., b. l. 85).

Teismas pažymi, kad transporto priemonė - automobilis „Mersedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis trečiajam asmeniui – V. P., kurį vairavo kaltinamasis, atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad L. F. vairuoto automobilio „Mersedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 2811 straipsnio 1 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje, nurodžius, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, t. y. su savo turtu elgėsi apdairiai, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą, pabrėžta, kad toks teisinis reguliavimas užtikrina, kad kaltininkui nėra sudaromos galimybės sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-262-489/2017). Teisinis reguliavimas, kai visiškai nebūtų išieškoma konfiskuotinos transporto priemonės vertė, būtų ydingas ir sudarytų prielaidas kaltininkams sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas. Asmenys, kurie padarė nusikalstamą veiką, vairuodami jiems priklausančią transporto priemonę, būtų baudžiami griežčiau nei tie, kurie vairavo tretiesiems asmenims priklausančias transporto priemones (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-67-942/2019).

Kaip jau minėta, automobilis „Mersedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – V. P.. Byloje nenustatyta, jog V. P. būtų žinojęs, jog kaltinamasis ketina vairuoti būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl nagrinėjamu atveju iš kaltinamojo turi būti konfiskuojama minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019).

Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, jog teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įrodyti daikto rinkos vertę, yra pateikiami tiek masinio, tiek individualaus vertinimo duomenys, pirmenybė teikiama individualaus vertinimo duomenims. Atsižvelgiant į tai, kad L. F. anksčiau neteistas, yra dirbantis, tačiau jo ir jo žmonos pajamos nėra didelės, todėl pakankamai didelės likutinės transporto priemonės vertės (6290 Eur, 2 t., b. l. 14) konfiskavimas kaltinamajam būtų sunki finansinė našta, tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas neturės tiesioginio kaltinamojo nubaudimo poveikio ir nebus pakankamai efektyvi prevencinė priemonė, o, atvirkščiai, tai bus neproporcinga priemonė bausmės tikslams pasiekti, todėl yra pagrindas konfiskuoti ne visą konfiskuotino turto vertę, o tik jos dalį. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, o taip pat ir tai, kad L. F. yra jauno darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, jog jo finansinė padėtis būtų itin sunki, be to, jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (jam nėra skirta piniginė bauda), todėl, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, konfiskuotina pinigų suma mažintina iki 3 000 Eur. Tai atitinka ir aukštesniojo teismo praktiką (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-655-530/2020).

Pažymėtina tai, jog kitos L. F. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo terminas (dveji metai) nesiekia nė pusės didžiausio įstatyme nustatyto tokios priemonės taikymo termino, todėl nėra pagrindo teigti, kad L. F. taikytinas dalies automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, o dviejų baudžiamojo poveikio priemonių (specialiosios teisės atėmimo ir turto konfiskavimo) taikymas šiuo atveju yra suderinamas ir tikslingas.

Kaltinamajam L. F. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos (1 t., b. l. 151-153).

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – 2 vnt. oro pagalvių, 2 vokai su nuoplovomis ant vatos tamponų, stiklainis su foniniu kvapu ir stiklainiai su kvapo pėdsaku, saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato daiktų saugykloje, sunaikintini kaip menkaverčiai (1 t., b. l. 98, BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. F., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos V. F. atsakomybei be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, skirti L. F. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 4 d.,

- konfiskuoti automobilio „Mersedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų).

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti L. F., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti L. F., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (3000 (trys tūkstančiai) Eur) turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111) tarnautojui. Nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Išaiškinti laiduotojai V. F., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Informuoti valstybės įmonę „(duomenys neskelbtini)“ apie teisės vairuoti kelių transporto priemones L. F. atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – 2 vnt. oro pagalvių, 2 vokus su nuoplovomis ant vatos tamponų, stiklainį su foniniu kvapu ir stiklainius su kvapo pėdsaku, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato daiktų saugykloje, sunaikinti kaip menkaverčius.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.