Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui L. D. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo L. D. 2 972,28 Eur išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu, 5 proc. metines palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Atsakovo tėvas D. D. ir Užimtumo tarnyba 2022 m. lapkričio 3 d. sudarė dvišalę sutartį Nr. URS(19.1)-4742, kurios 2.1.3 punktu D. D. įsipareigojo nenutraukti profesinio mokymo be svarbių priežasčių. 2023 m. kovo 23 d. Verslo ir sveikatingumo profesinės karjeros centras informavo Užimtumo tarnybą, jog nuo 2023 m. kovo 20 d. D. D. buvo išbrauktas iš mokinių sąrašo dėl nedalyvavo egzamine. Sutartis dėl Profesinio mokymo su D. D. buvo nutraukta, o D. D., vadovaujantis sutarties 2.3.1. punktu, įpareigotas atlyginti ieškovei 2 972,28 Eur išlaidas, patirtas dėl jo profesinio mokymo. Šią sumą sudaro 1 375,49 Eur, sumokėti profesinio mokymo teikėjui – VšĮ Profesinio mokymo centrui „Žirmūnai“ ir 1 596,79 Eur stipendija D. D..

3. Ieškovui pareiškus ieškinį teisme, pirminis atsakovas D. D. (duomenys neskelbtini) mirė. Jo palikimą priėmė L. D.. Priėmęs D. D. palikimą, L. D. priėmė ir jo procesines teises bei pareigas šioje civilinėje byloje.

4. L. D. neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, tačiau nesutiko su pareiga atlyginti ieškovės patirtas išlaidas jo tėvo mokymui. Nurodė, kad D. D. dėl pablogėjusios sveikatos negalėjo atvykti laikyti kvalifikacinio egzamino. D. D. tikėjo, kad sveikata pagerės ir nutrauktą mokymo programą galės baigti savo lėšomis, tačiau (duomenys neskelbtini) mirė. Nurodytos ir nuo D. D. valios nepriklausančios aplinkybės atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.212 straipsnyje nustatytas nenugalimos jėgos sąlygas, todėl negali būti taikoma atsakomybė už sutarties neįvykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2024 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Nustatė, kad Užimtumo tarnyba ir bedarbis D. D. 2022 m. lapkričio 3 d. sudarė dvišalę sutartį Nr. URS(19.1)-4742 dėl socialinio darbuotojo padėjėjo kvalifikacijos įgijimo. Dėl profesinio mokymo pagal programą 2022 m. lapkričio 4 d. sudaryta profesinio mokymo sutartis Nr. M4-877 tarp profesinio mokymo centro „Žirmūnai“ ir D. D.. Pagal šios sutarties 1.1 p. profesinio mokymo programa turėjo būti įvykdyta laikotarpyje nuo 2022 m. lapkričio 8 d. iki 2023 m. vasario 28 d. Teorinės dalies žinių vertinimas numatytas 2023 m. kovo 13 d., praktinio mokymo – 2023 m. kovo 17 d. 2023 m. vasario 10 d. šalys pakeitė šios sutarties 1 p. susitardamos, kad teorinės dalies žinių vertinimas bus 2023 m. kovo 17 d., o praktinio mokymo – 2023 m. kovo 23 d.

7. 2023 m. kovo 22 d. raštu Nr. D3-153 Verslo ir sveikatingumo profesinės karjeros centras informavo Užimtumo tarnybą (ieškovę), jog nuo 2023 m. kovo 20 d. sutartis su D. D. buvo nutraukta, nes jis 2023 m. kovo 17 d. neatvyko laikyti kvalifikacinio egzamino, jokio pateisinamo dokumento nepateikė, į skambučius nereagavo, egzamino perlaikymui dokumento nepateikė.

8. Už D. D. mokymą 2023 m. kovo 24 d. Užimtumo tarnyba sumokėjo 1 375,49 Eur profesinio mokymo centrui „Žirmūnai“. Laikotarpyje nuo 2022 m. gruodžio 2 d. iki 2023 m. kovo 3 d. ieškovė D. D. mokėjo profesinio mokymo stipendiją, iš viso 1 596,79 Eur.

9. Dėl faktinių aplinkybių ginčo tarp šalių nebuvo. Ginčas kilo dėl priežasčių, dėl kurių D. D. nebaigė sutartimi numatytos mokymo programos. Nustatė, kad šalių sudarytos sutarties dėl profesinio mokymo 2.1.3 punktu D. D. įsipareigojo nenutraukti profesinio mokymo be svarbių priežasčių. Tame pačiame punkte nustatyta, kad svarbiomis priežastimis laikoma užimtumo dalyvio liga ir kitos šiame punkte nurodytos priežastys. Iš atsakovo pateiktų D. D. medicininių dokumentų nustatė, kad D. D. nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d. iki 2024 m. rugsėjo 4 d. buvo nustatytas 50 proc. darbingumas. Tokio sprendimo pagrindu tapo ligos, (duomenys neskelbtini) klasifikuotos kodais (duomenys neskelbtini). Iš 2023 m. liepos 11 d. VšĮ Širvintų ligoninės pažymos Nr. V8-(1.18)-131 nustatė, kad D. D. dar iki sutarties su ieškovu sudarymo - 2022 m. liepos mėnesį - tris kartus buvo gydomas Širvintų ligoninėje. Ten pat (duomenys neskelbtini) skyriuje buvo gydomas ir 2023 m. balandžio 13 d. Pagal 2023 m. vasario 12 d. nedarbingumo pažymėjimą EG Nr. 6003180 nuo 2023 m. sausio 12 d. iki 2023 m. sausio 16 d. buvo nedarbingas dėl ligos. Iš VšĮ Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro ambulatorinio apsilankymo aprašymo matė, kad D. D. šiame centre buvo gydomas nuo 2023 m. vasario 14 d. iki 2023 m. kovo 15 d. dėl tam tikrų diagnozuotų ligų.

10. Sprendė, jog nurodyti duomenys rodo, kad D. D. turėjo ligų, kurios galėjo būti teisėtu pagrindu jam nutraukti su ieškove sudarytą sutartį, tačiau jis to nedarė, siekdamas įgyti profesinę kvalifikaciją. Kad D. D. vykdė sutartį, siekė jos įvykdymo patvirtina tai, kad profesinio mokymo centras „Žirmūnai“ nenutraukė su juo sutarties pagal šios sutarties 4.1 p. numatantį teisę mokymo tiekėjui nutraukti sutartį, kai mokinys praleidžia užsiėmimus. Nors profesinio mokymo centro „Žirmūnai“ ir D. D. 2023 m. vasario 10 d. susitarime dėl profesinio mokymo sutarties pakeitimo faktinis egzaminų datų pakeitimo pagrindas nenurodytas, jame be kitų teisinių pagrindu nurodytas ir 2022 m. lapkričio 4 d. profesinio mokymo sutarties M4-877 7 punktas, kuriame numatyta nenugalimos jėgos sąlyga. Nurodė, jog sutartis negalėjo būti įvykdyta joje nurodytomis sąlygomis ir dėl to jos buvo pakeistos (perkelti egzaminų terminai) dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo šalių valios ir kurių jos negalėjo kontroliuoti.

11. Kokios buvo sutarties sąlygų keitimo priežastys negalėjo nurodyti ir ginčo šalys. Pagal bylos duomenis tai galėjo būti D. D. sveikatos būklė. D. D. (duomenys neskelbtini) medicininiame mirties liudijime Nr. 23-37232317 nurodyta, jog D. D. (duomenys neskelbtini) mirė dėl (duomenys neskelbtini). Tokia mirties priežastis rodo ne staigią žmogaus mirtį, iki kurios jis galėjo veikti pagal savo valią ir tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, bet progresuojantį sveikatos blogėjimą, sąlygojusį jo mirtį. Sprendė, kad reikalavimas, jog sunkiai sergantis asmuo nustatytu laiku dalyvautų egzamine, tinkamai ir laiku teiktų ieškovui dokumentus sutarties pažeidimo priežastims pagrįsti, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.

12. Darė išvadą, kad nors formaliai žiūrint profesinio mokymo centras turėjo pagrindą nutraukti sutartį su D. D. dėl jo neatvykimo į profesinių kompetencijų egzaminą, jo sveikatos būklė, sąlygota daugybinių ligų, laikytina pateisinama sutarties pažeidimo priežastimi ir atsakomybę šalinančia aplinkybe (CK 6. 212 straipsnio 1 dalis). Esant šioje byloje nustatytoms aplinkybėms, civilinės atsakomybės taikymas L. D., kaip D. D. teisių perėmėjui, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Apeliantė (ieškovė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir ieškinį tenkinti.

14.1. teismo išdėstytų ligų laikotarpiai prieš pasirašant sutartį nėra suprantami, todėl neturėtų būti laikomi kaip motyvuoti argumentai, kadangi 2022 m. spalio 20 d. medicininė pažyma aiškiai numato, kad asmuo galėjo ir mokytis, ir vėliau dirbti. Nedarbingumo pažymėjimai įtakos neturėjo ir sutarties vykdymui, kadangi po nedarbingumo, D. D. toliau tęsė mokslus ir baigė teorinės dalies medžiagą (teorijos mokymai vyko iki 2023 m. vasario 28 d.).

14.2. Tam tikrų ligų turėjimas negali būti laikoma savaime pateisinama priežastimi, kai išduotoje 2022 m. spalio 20 d. medicininėje pažymoje nurodyta, kad sveikatos būklė leidžia mokytis ir dirbti. Užimtumo tarnyba kitos pažymos iš D. D. nėra gavusi, kuri tvirtintų kitokią sveikatos būklę, o tai teikia išvadą, jog D. D. sveikatos būklė buvo tinkama tęsti mokslus.

14.3. Teismo argumentu laikoma D. D. mirtis taip pat nėra pagrįsta, kadangi profesinis mokymas su D. D. nutrauktas 2023 m. kovo 20 d., neatvykus 2023 m. kovo 17 d. į egzaminą, o mirė asmuo (duomenys neskelbtini).

14.4. Susitarimai dėl profesinio mokymo sutarties pakeitimo, koks buvo sudarytas su D. D. (2023 m. vasario 10 d. Susitarimas dėl profesinio mokymo sutarties pakeitimo Nr. M4-877-1), buvo sudaryti su visais tos grupės mokiniais, ir visiems buvo keistos teorinių žinių ir praktinio mokymo egzaminų datos, kadangi sudarant sutartis 2022 m. lapkričio mėnesį, mokymo tiekėjui nebuvo žinoma, kada tiksliai bus organizuojamos egzaminų datos, todėl pasirašant sutartis, buvo numatytos tik preliminarios datos.

14.5. VĮ Registrų centras 2023 m. rugpjūčio 23 d. Nr. SR10-4930(23) pateikė Užimtumo tarnybai Testamentų registro išrašą, kuriame aiškiai numatyta, kad D. D. palikimą priėmęs asmuo – L. D.. Kartu su palikimu L. D. priėmė visas palikėjo (D. D.) teises ir pareigas, o to pasėkoje – ir D. D. skolas/padarytus nuostolius. Šiuo atveju L. D. turi atlyginti Užimtumo tarnybos patirtas išlaidas už profesinį mokymą, kurios susidarė nutraukus profesinį mokymą be svarbių priežasčių.

15. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16.1. Sutarties 2.1.3 papunktyje be kita ko nurodyta, kad užimtumo dalyvio liga arba mirtis laikoma svarbia priežastimi, tačiau ieškovė ignoravo šią sutarties nuostatą ir 2023 m. kovo 24 d. pretenzijoje rėmėsi būtent šiuo Sutarties papunkčiu, t. y. dėl įsipareigojimų nevykdymo. D. D. nenutraukė profesinio mokymo, nors ir nustatytu laiku neatvyko į teorinės dalies (žinių) vertinimą 2023 m. kovo 17 d., tačiau sistemiškai vertinant sutarties nuostatas, tokiais veiksmais nepažeidė Sutarties sąlygų, nes 2.1.6 papunktyje numatyta, kad po vertinimo nesuteikus kvalifikacijos, užimtumo dalyvis įsipareigojo savo lėšomis dalyvauti pakartotiniame kompetencijų vertinime ir įgyti kvalifikaciją ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius nuo profesinio mokymo kupone nurodytos kompetencijų vertinimo datos, taigi paskutinė žinių vertinimo diena galėjo būti 2023 m. birželio 16 d.

16.2. Ieškovė, nutraukdama sutartį dėl įsipareigojimo nevykdymo, užkirto D. D. kelią įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus, t. y. pabaigus mokymus savo lėšomis įsivertinti kompetencijas ir gauti tai patvirtinančius dokumentus.

16.3. D. D. nepažeidė Sutarties 2.1.3 papunkčio, todėl jam negalėjo būti taikoma Sutarties 2.3.1 papunkčio nuostata dėl patirtų išlaidų atlyginimo, be to Sutarties 2.3.2.1 papunktyje numatyta, kad užimtumo dalyvio liga arba mirtis yra laikoma svarbia priežastimi, t. y. dar vienas Ieškovo neįvertintas faktorius.

16.4. Ieškovė nurodydama, kad po nedarbingumo D. D. ir toliau tęsė mokslus, pripažino D. D. ketinimus mokytis ir įgyti kvalifikaciją. D. D. norėjo ir galėjo mokytis, ketino Sutartį įgyvendinti joje nustatytais terminais, tęsė mokymąsi po nedarbingumo, vykdė visus prisiimtus įsipareigojimus, lankė užsiėmimus, bet dėl pablogėjusios sveikatos neturėjo galimybės nustatytu laiku atvykti laikyti kvalifikacinio egzamino.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

19. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo

20. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016)

21. Apeliantė (ieškovė) kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė: 1) 2023 m. vasario 3 d. parengtą D. D. lankomumo apskaitos žiniaraštį už 2023 m. sausio mėn.; 2) 2023 m. kovo 2 d. parengtą D. D. lankomumo apskaitos žiniaraštį už 2024 m. vasario mėn.; 3) 2022 m. spalio 20 d. D. D. privalomo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma; 4) 2024 m. vasario 21 d. Verslo ir sveikatingumo profesinės karjeros centro raštą „Dėl informacijos pateikimo“ su priedais, kuriame pateikta informacija dėl patikrinimų datos tikslinimo. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teismui pateikė 2023 m. rugpjūčio 18 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą.

22. Šalys nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad šių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, nepagrindė, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl naujus įrodymus priimti atsisakoma (CPK 314 str.).

Dėl apeliacinio skundo esmės

23. Nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių (dėl susiklosčiusių sutartinių santykių, dėl sutarties nutraukimo nuo 2023 m. kovo 20 d., nes D. D. 2023 m. kovo 17 d. neatvyko laikyti kvalifikacinio egzamino, jokio pateisinamo dokumento nepateikė, į skambučius nereagavo, egzamino perlaikymui dokumento nepateikė; dėl ieškovo patirtų nuostolių dydžio) nėra, todėl šios aplinkybės iš naujo nekartojamos, laikomos nustatytomis. Be to, pirmosios instancijos teismas nekvestionavo, kad atsakovas (L. D. – D. D. palikimą priėmęs įpėdinis) yra tinkamas atsakovas šioje byloje; teismas ieškinį atmetė ne dėl to, kad L. D. neturi atsakyti pagal ieškinį, o dėl to, kad ieškinys nepagrįstas ir todėl konstatavo, jog civilinės atsakomybės taikymas L. D., kaip D. D. teisių perėmėjui, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.

24. Ginčas kilo dėl priežasčių, dėl kurių D. D. nebaigė sutartimi numatytos mokymo programos, nustatymo, jų įtakos atsakovo atsakomybės taikymui.

25. Sutarties tarp D. D. ir ieškovės 2.1.3. p. numatyta, kad mokinys įsipareigoja nenutraukti profesinio mokymo be svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis laikoma Užimtumo dalyvio liga, sužalojimas, nėštumas likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, gimdymas ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - 70 kalendorinių dienų po gimdymo), mirtis, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytų pareigų atlikimas, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino sustabdytas bedarbio profesinis mokymas. Sutarties 2.3.1.p. numato, kad mokinys įsipareigojo atlyginti Užimtumo tarnybai visas patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu, jeigu nevykdė arba netinkamai vykdė Sutarties 2.1.1-2.1.3, 2.2.1-2.2.4 papunkčiuose numatytus įsipareigojimus be svarbių priežasčių.

26. Šios sutartinių sąlygų turinys leidžia daryti išvadą, jog atsakovo prievolė atlyginti ieškovui išlaidas atsiranda tuo atveju, jei jis netinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus be svarbių priežasčių. Taigi, šioje byloje svarbu nustatyti dėl kokių priežasčių D. D. neatvyko laikyti kvalifikacinio egzamino, nepranešė apie neatvykimo priežastis, nepateikė jokio pateisinamo dokumento, neišreiškė valios dėl egzamino perlaikymo, bei įvertinti šių priežasčių svarbą.

27. Tarp D. D. ir mokymų centro sudarytos sutarties 3.10 p. numatyta, jog mokinys įsipareigoja pabaigus formaliojo profesinio mokymo programą, dalyvauti teorinės dalies (žinių) ir praktinio mokymo kompetencijų vertinimuose Sutarties 1 punkte nurodytomis datomis, o 4 p., jog mokymo teikėjas nutraukia šią Sutartį, kai 4.1. nustatoma, kad mokinys nevykdo ar netinkamai vykdo šioje Sutartyje nustatytus įsipareigojimus. Šioje byloje nėra ginčo dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, byloje nėra pareikšti su tuo susiję priešpriešiniai atsakovo reikalavimai.

28. Apeliantas pagrįstai teigia, kad išduotoje 2022 m. spalio 20 d. medicininėje pažymoje nurodyta, kad D. D. sveikatos būklė leidžia mokytis ir dirbti, kad duomenys, jog D. D. sveikatos būklė pasikeitė ir nebuvo tinkama tęsti mokslus, ieškovui nebuvo pateikti.

29. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

30. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas vertino byloje pateiktų įrodymų visumą apie atsakovo sveikatos būklę, kuri, kaip matyti iš medicininių dokumentų, nebuvo stabili. Taigi, teismas nedarė išvados, jo D. D. sveiktos būklė, nustatyta 2022 m. spalio 20 d. medicininėje pažymoje, neleido jam mokytis, tačiau vėlesni duomenys apie sveikatos būklę rodo, jog tokia D. D. sveikatos būklė kito, kad D. D. buvo gydomas nuo 2023 m. vasario 14 d. iki 2023 m. kovo 15 d., 2023 m. balandžio 13 d. Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas byloje esančius įrodymus, konstatavo blogėjančios sveikatos būklės progresavimą bei darė išvadą, kad reikalavimas, jog sunkiai sergantis asmuo nustatytu laiku dalyvautų egzamine, tinkamai ir laiku teiktų ieškovui dokumentus sutarties pažeidimo priežastims pagrįsti, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Apeliantas nenurodė jokių argumentų, paneigiančių šias teismo išvadas, nenurodė ir nepagrindė, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Taigi, šioje situacijoje vien tai, kad asmuo nepasirūpino gauti ir pateikti ieškovui pažymą, kad jis nebegali tęsti mokslų dėl sveikatos būklės, nepaneigia pagrįsto įsitikimo, jog D. D. neatvyko laikyti kvalifikacinio egzamino, nepranešė apie neatvykimo priežastis, nepateikė jokio pateisinamo dokumento, neišreiškė valios dėl egzamino perlaikymo, dėl svarbių priežasčių (dėl sunkios ligos). Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė atsižvelgdamas tiek į nustatytą mirties priežastį, tiek ir į progresuojantį tęstinio pobūdžio sveikatos blogėjimą bei D. D. sveikatos būklės anamnezę. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms.

31. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas D. D. mokymų tinkamo lankomumo nekvestionavo, t. y. neginčijo aplinkybių, kad D. D. mokymus lankė. Tokios aplinkybės rodo kaip labiau tikėtina, jog D. D. turėjo suinteresuotumą mokymus baigti pagal nustatytą mokymų planą.

32. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti apeliantės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinio skundo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.