Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. G. kaltu neprisipažino. Paaiškino, jog jis su D. P. yra pažįstamas nuo 2006 metų. 2016 metų pavasarį jis atvažiavo pas D. P. į svečius, namuose rado du ligonius, D. P. gulėjo lovoje, o jo žmona A. buvo išsinarinusi petį. D. P. papasakojo, kad jis buvo kruiziniame laive Turkijoje ir ten įkrito į baseiną, patyrė sunkią traumą, kurios pasekoje susilaužė dubens kaulus. Gydymas truko ilgai ir skausmingai, negalėjo iš lovos pasikelti, išeiti iš namų ir kitų darbų atlikti. Su jais pabendravus, iš jų gavo pasiūlymą pagyventi kaip kaimynui sodo sklype, nes prieš tai ten gyvenę asmenys numirė, tuo pačiu pagelbėti ir jiems. Jis su tokiu pasiūlymu sutiko. Tuo metu neturėjo, kur gyventi, žmona varė jį iš namų. Pradėjo ten gyventi kaimynystėje, berods (duomenys neskelbtini), esant galimybei padėti D. P. šeimai. Gyveno draugiškai, padėdavo D. P. buitiniuose dalykuose, ką šis paprašydavo, nes pats galėjo vaikščioti ribotai. Jis neėmė pinigų už darbus iš D. P.. Vienas iš D. P. prašymų buvo užregistruoti nebaigtą namo statybą, jis klausė kaltinamojo, ar neturi pažįstamų, kas tai galėtų padaryti. Pasakė jam, kad tiesioginių pažįstamų neturi. Klausė savo aplinkos žmonių, ar galėtų užregistruoti. Iš aplinkos atsirado vienas žmogus, kuris sakė, kad įmanoma tai padaryti. Tada D. P. jam padavė namo dokumentus, kaltinamasis perdavė dokumentus tam žmogui, kuris tais darbais užsiima. Iš to asmens gavo atsakymą, kad visi dokumentai yra pradelsti ir reikia daryti iš naujo, pasakė, kad tai kainuos 1 800 Eur. Jis kainos dydį pasakė D. P., šis supyko, kad tiek daug pinigų prašo, liepė jam tai pačiam daryti. Jis pasakė D. P., kad tokiems darbams neturi kompetencijos. Dokumentus nukentėjusiajam grąžino. D. P. supyko ir pradėjo jį persekioti su filmavimu, sakė: „Pirmai progai pasitaikius, išrūkysiu tave iš šito sodo namo“, filmavimas truko pusantro mėnesio. D. P. kas dieną pakeltu tonu pranešdavo, kad jis iš čia kaltinamąjį iškraustys, užeidavo ir į jo sklypą. Tokie nukentėjusiojo žodžiai jam varė baimę, sukėlė nemigą, praeidavo noras valgyti. Kaltinamąjį sutuoktinė buvo išvariusi iš namų, ir jei tektų išeiti iš S. G. sklypo, jis neturėtų, kur gyventi. Paskui kilo konfliktas, kad automobilį pastatė ant pravažiavimo, nors prieš tai tas automobilis ten stovėdavo daugybę kartų. Mėgino jį apšmeižti sklypo savininkui S. G., padaryti iš jo chuliganą. S. G., atvykęs į Lietuvą balandžio mėnesį, žodžiu jam leido toliau ten gyventi su sąlyga, kad nustos bičiuliautis su D. P., vienas pas kitą vaikščioti, paklausė, ar yra D. P. daiktų, paliktų sklype. D. P. laikė savo daiktus tame sklype, kur kaltinamasis gyveno, jo šiltnamyje. Klausydamas to įsipareigojimo, 2018 m. balandžio 16 d., kai D. P. vaikščiojo jo sodo teritorijoje į šiltnamius, pamėgino visus D. P. daiktus (laistyklę, bakelius, grėblį) išnešti iš teritorijos ir padėti D. P. sklype. Ikiteisminio tyrimo apklausos metu (t. 1, b. l. 59) buvo minėti bakeliai su vandeniu laistyti yra D. P.. Tujos yra sodo sklypo riba, jis sustatė tuos bakelius D. P. sklypo ribose. Tai darant, D. P. apie 30 min. intensyviai vaikščiojo iš paskos su filmavimo kamera, jį filmavo, kišo telefoną tiesiai jam į veidą, pasakė: „Aš tave iš čia išrūkysiu, tik reikia piršto spragtelėjimo“. Jo žmonai nusibodo ir ji nuėjo namo. Kaltinamasis pasakė, kad toks elgesys nėra geras ir gražus. Kaltinamajam stovint savo sklype, D. P. stovėdamas prieš jį savo sklypo ribose, pakėlęs rankas į viršų pasakė, kad nufilmuos jį visu ūgiu, žengė žingsnį atgal, susvyravo ir krito ant nugaros, atsiremdamas kairiąja ranka į žemę, dešinėje rankoje laikydamas telefoną. Išgirdo garsą, kaip jis aiktelėjo. Kaltinamasis jo nespardė. Žengdamas prie D. P. jį pakelti, gavo smūgį į nugarą, liudytojai V. ir S. paguldė kaltinamąjį ant žemės, užspaudė jį, po ko liko daugybė mėlynių ir kraujosruvų, nervo nutraukimas. Po smūgio į nugarą gavimo, nebematė, ką darė nukentėjusysis. Negali paaiškinti, iš kur pas nukentėjusįjį ant kūno tokie sužalojimai. Niekas nematė to įvykio, kai nukentėjusysis pasakė, kad nori jį nufilmuoti ir nukrito. Tuo metu D. P. žmona buvo namuose. Liudytojai įvykio matyti negalėjo. Kai atvykę pareigūnai pakėlė jį nuo žemės, matė D. P. sėdintį ant kėdės. Nukentėjusysis kaltina jį sužalojus, nes yra piktas prieš jį ir jam kerštauja. Prieš nugriuvimą ant D. P. sužalojimų nematė. Nežino, kaip D. P. priekyje ant veido atsirado sužalojimai, jeigu jis krito ant nugaros. Tą dieną jis vartojo alkoholį, kad nuimtų stresą stresinėje situacijoje, tarp 7-8 val. išgėrė mažą 0,25 l talpos trauktinės buteliuką. Vaistų nevartojo. Tą dieną leido muziką per nedidelę nešiojamą kolonėlę. Po įvykio susirado, kur gyventi, buvo nuvykęs į sklypą susirinkti daiktų, bet jam iškvietė policiją. Šiuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini), jo atlyginimas 625 Eur į rankas per mėnesį. Kreditų, paskolų neturi. Gyvena pas šeimininkus ir nuomojasi kambarį. Už nuomą moka 200 Eur per mėnesį su komunalinėmis paslaugomis (t. 2, b. l. 137-140).

Nukentėjusysis D. P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis pažinojo A. G. apie 8 metus, kaltinamasis nuomojosi kaimyninį namą, kurio savininkas buvo išvažiavęs į Briuselį. Tada A. G. pradėjo daryti namo rekonstrukcijas, atvažiavusi namo savininkė pamatė, kad namas pusiau nugriautas ir jį išprašė iš to namo, trejus metus jo nematė. Po to jis vėl atsirado, jam vasaros metu buvo leista būti tame name. Jie kokius trejus metus gyveno viename sklype. Pirmus dvejus metus jie gerai sutarė, A. G. padėdavo jiems kieme ką nors pataisyti, sutvarkė mašiną, kartais pjaudavo žolę. Paskutiniai – 2018 metai buvo konfliktiški. Gretimo sklypo, kuriame gyveno kaltinamasis, daržu ir dviem šiltnamiais jau daug metų rūpinosi nukentėjusysis. A. G., pasijutęs pagrindiniu savininku, išrovė viską, ką jie buvo pasodinę, uždėjo ant šiltnamio spyną. Jis prašė A. G. padėti užbaigti nukentėjusiojo namo registraciją, tuo tikslu davė jam namo registracijos dokumentus. A. G. pasakė, kad jo draugai nori už namo registraciją 2 000 eurų. Jis atsakė, kad tai jam per brangu, prašė, kad kaltinamasis atiduotų namo dokumentus. Kaltinamasis pasakė, kad jų neturi ir tik gretimo namo šeimininkas privertė A. G. grąžinti dokumentus. Savaitę prieš įvykį nukentėjusysis kvietė policiją, nes A. G. jo kieme pastatė mašiną, užtverdamas jam garažą, paprašytas patraukti automobilį atsakė, kad statys jį kur nori. Įvykio dieną nukentėjusysis su žmona sėdėjo savo sklype, prie savo namų. A. G. garsiai grojo muziką, buvo agresyvus, erzino jį su žmona, prieidamas prie jų sklypo ribų su garsiakalbiu, vaikščiojo į namelį išgerti, tarpais kapojo malkas ir kirvį iškėlęs atsisukdavo į juos, grūmodavo, 10 minučių į jų pusę garsiai rėkė: „Gėda, gėda“. Pradėjo temti ir žmona nuėjo į A. G. pusę paprašyti, kad nustotų erzinti juos. Nukentėjusysis bijojo, kad A. G., kuris elgėsi neadekvačiai, ką nors padarys žmonai, įjungė telefoną, galvojo, jog filmuoja, bet kamera nebuvo įjungta. Žmona pradėjo kalbėti su A. G., ką šis sakė, neatsimena. Jie buvo savo sklype, o A. G. buvo savo sklypo ribose. Nukentėjusysis buvo ne arčiau kaip 5 metrai nuo kaltinamojo sklypo ribos, A. G. apie 3 metrus iki ribos. Nukentėjusysis nepastebėjo, kada žmona nuėjo namo. Nukentėjusysis iškėlęs rankas galvos aukštyje laikė telefoną, kad matytų vaizdą. A. G. ėjo link nukentėjusiojo į jo sklypą ir visa galva trenkė jam per telefoną, rankas, smūgis pasiekė ir nukentėjusiojo kaktą, bet ne taip stipriai, kad jį nuverstų, telefonas nukrito 2 metrus į šoną. Tada A. G. užsimojo ranka ir sudavė jam dešinės rankos kumščiu į dešinę veido pusę, nuo šio smūgio nukentėjusysis nukrito ant nugaros. A. G. norėjo jį užmušti, nuvertęs jį ant žemės, pradėjo jį spardyti. Nukentėjusysis užsidengė rankomis veidą ir A. G. su koja jam spyrė visur ne mažiau kaip 25 kartus: pataikė į kairės rankos riešą, jį sulaužydamas, toliau spardė į šonus, į kojas, į krūtinę, į šonkaulius, į rankas. Jis vaikščiojo aplink nukentėjusįjį, jam smūgiavo gulinčiam ant žemės. Nukentėjusysis gynėsi, stengėsi kuo daugiau atremti smūgius, kojas kartu sudėjo ir davė jomis A. G. per kojas. Kai jo jėgos baigėsi, atbėgo kaimynai V. I. ir S. K.. Atbėgęs V. I. šoko ant A. G. ir nugriovė jį ant žemės, prispaudė, tada atbėgo S. K., sugriebė už kojų ir kartu jie laikė A. G.. Niekas kaltinamojo nemušė, tik laikė jam rankas ir kojas. Nukentėjusysis sakė, kad jo nejudintų, nes viską skaudėjo, jam buvo šokas. Atėjo žmona, atnešė kėdę, jį pakėlė, atvažiavo greitoji ir policija. Dešinės plaštakos pirštai buvo sutinę nuo smūgių koja jam gulint. Jam buvo sulaužytas kairės rankos riešas ir šonkauliai. Skausmai rankoje yra iki šiol yra, skauda sulaužytus šonkaulius, negali pasilenkti, užsirišti batų, skausmai krūtinės ląstoje, miegant versdamasis nuo skausmo atsibunda. Psichinė būklė nestabili, iki šiol geria daug raminančių vaistų ir vaistus nuo skausmo, vaikšto su lazda. Ankščiau neturėjo su kaire ranka jokių problemų, lazdos nenaudojo. Šonkaulių lūžiai buvo nustatyti vėliau, nes gydytojai nedarė tuo momentu tyrimo, kadangi pagrindinis skausmas buvo rankos riešo. Šonkaulių skausmas buvo, bet jis manė, kad tik patempti raumenys. Vėliau jam darė vidaus organų tyrimą ir pamatė, kad yra sulaužyti šonkauliai ir negyja. Iki įvykio šonkaulių skausmo nejautė. Dubens lūžiai buvo ankščiau, prieš trejus metus, 2016 m. Turkijoje, kai lipdamas iš baseino paslydo ir nukrito, bet jie buvo visiškai sugiję, prieš įvykį neturėjo jokių dubens kaulų skausmų. Mano, kad dėl sumušimo lūžę dubens kaulai buvo sujudinti, skausmai atsinaujino. Dėl šonkaulių ir dubens kaulų lūžio jam buvo išrašyti vaistai, nebuvo išrašytas gulimas režimas. Gydytojai sakė, kad riešo stipinkaulis sugijęs, bet jam skauda ir ta ranka jėgos neturi.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. P. nurodė, jog savo civilinį ieškinį palaiko. Dėl patirtų sužalojimų iki šiol negali atlikti visų veiksmų, kokius atliko prieš įvykį. Po įvykio 2 mėnesius turėjo sveikti, negalėjo judėti, visą laiką gulėjo namuose, apie 1,5 mėnesio praleido lovoje. Šeimos gydytoja išrašė psichotropinius vaistus. Iki įvykio tokių vaistų nevartojo. Po 1,5 mėn. galėjo minimaliai su lazdele judėti po kiemą, tą laiką nebuvo išėjęs už kiemo ribų. Prie ieškinio pridėti visi įrodymai: kvitai, susiję su nagrinėjamu įvykiu: dėl išlaidų vaistams, transporto išlaidų. Dėl patirtų sužalojimų jis ne mažiau 10 kartų iš namų vyko savo automobiliu į gydymo įstaigas, pats vairuodavo, taip pat važiavo į teismą. Jam 5 kartus per savaitę reikėjo važiuoti į gydymo įstaigas dėl rankos gydymo, buvo apie 30 reabilitacijos seansų: mankštos, masažai. Ranką, krūtinės ląstą gydosi iki šio, iki įvykio neturėjo galvos skausmų. 2018 m. spalio 30 d. kvite 47,34 Eur sumai gali būti ir nesusijusių su traumos gydymu vaistų, 2018 m. balandžio 11 d. kvitas galbūt pateko per klaidą. Pirkdamas kurą visada pila pilną automobilio baką, kiek kuro buvo iš jo sunaudota konkrečiai kelionėms dėl gydymo, negali pasakyti (t. 1, b. l. 170-172; t. 2 b. l. 140).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. I. nurodė, kad jis dirbo savo namo kieme, pamatė S. K., ateinantį su dukra prie skelbimų lentos, ir su juo kalbėjo. Po kurio laiko pamatė kaimyną D. P. ir A. G.. D. P. buvo su žmona, jie bendravo su A. G. tarp A. G. ir D. P. sklypų. Būdamas savo namo sklype atsitiktinai atsisuko ir pamatė, kad A. G. spyrė D. P.. A. G. stovėjo, o D. P. gulėjo ant nugaros, matė tik judesį, į kurią kūno vietą įspyrė, negali pasakyti. Įvykis buvo per tris sklypus, tikslaus atstumo negali pasakyti, jis aiškiai matė įvykio vietą. Tai pamatęs jis staigiai pribėgo prie jų pirmas ir nugriovė A. G., S. K. atbėgo paskui. Bėgdamas nematė, kad dar kas vyktų. Iš pradžių A. G. gulėjo ant šono, jis užlaužė rankas ir laikė A. G. su keliu prie kaklo, kol S. K. paskambino į policiją, po to jie jį apvertė A. G. ant pilvo ir laikė rankas užlaužę už nugaros. Muštynių tarp jų nebuvo, kaltinamasis nesipriešino. A. G. tikrai nesmaugė, galbūt jį spaudė, bet tikrai nemušė. S. K. buvo su dukra, paprašė, kad ji pakviestų žmoną, o jie laikė A. G., kol atvyko policija. Nepamena, ar A. G. ką sakė. D. P. buvo pasodintas ant kėdės, sakė, kad jam skauda šoną. Kai atbėgo į įvykio vietą, A. G. nuo D. P. buvo daugiausiai per metrą. D. P. matė su telefonu rankose, šis bandė filmuoti A. G. veiksmus, bet jis nebuvo įjungęs filmavimo funkcijos. Tai buvo iki pusvalandžio iki muštynių. Kai atbėgo, telefonas buvo ant žemės. Neatsimena, ką kalbėjo su A. G. ir D. P. iki kol atvyko pareigūnai bei greitoji. Po kelių dienų užėjo pas D. P., jis pasakojo, kad jie kurį laiką prieš įvykį konfliktavo, iki įvykio yra ir pats girdėjęs, kaip jie šūkauja, konfliktuoja dėl malkų, dingstančių iš sandėliuko, dėl įrankių, nepadėtų į vietą. D. P. pasakojo, kad jis galvojo, jog jį A. G. užmuš. Po įvykio D. P. nelabai matydavo, matė, kad jis vairavo automobilį. Nejautė, ar A. G. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Negirdėjo, kaip A. G. bendravo su policijos pareigūnais. Neatsimena, ką įvykio metu buvo apsirengęs A. G., koks buvo oras. Nepamena, ar iki įvykio D. P. vaikščiojo su lazdele ar ramentais. Muštynių metu D. P. gulėjo savo sklype, o A. G. jis parvertė ant pravažiavimo, kur link garažo. Pagarsinus liudytojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 24), patikslino, kad kai matė nukentėjusįjį filmuojant, A. G. buvo savo sklype, o kur buvo D. P., neatsimena. Negali pasakyti, ar A. G. buvo su akiniais įvykio metu. Su D. P. ir A. G. yra kaimynai, tiesiog pasisveikindavo, susitikę pasikalbėdavo, bet nedraugavo, priešai irgi nebuvo. Kai atbėgo, D. P. žmonos jau nebuvo. Negali pasakyti, ar ji matė įvykį (t. 1, b. l. 172-173).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. K. nurodė, kad 2018 m. balandžio 16 d. vakare su dukra vaikščiojo po sodą, kabino skelbimus apie talką. Prie lentos pamatė V. I. ir pradėjo kalbėti. V. I. buvo savo sklype, o jis gatvėje, prie tvoros. Tarp jų buvo 1,50 m aukščio tinklinė tvora. V. I. buvo atsisukęs į jį, o jis buvo atsisukęs į įvykio vietos pusę. Jis matė bendraujančius D. P., jo žmoną ir A. G.. D. P. buvo rašęs jiems nusiskundimą dėl A. G., žinojo, kad tarp jų brendo konfliktas. Po to matė, kad liko tik D. P. ir A. G.. Bendraudamas pamatė, kad stovi tik A. G., žmogaus korpusas juda, lyg smūgiuotų. Nuo stovėjimo vietos iki įvykio vietos buvo krūmai ir jis matė tik korpusą (kojų nematė). Jis V. I. pasakė, kad jam atrodo muša ir bėgo. V. I. pirmas tiesiogiai per savo sklypą nubėgo link jų, o jis apibėgęs tvorą iš paskos. Bėgdamas matė, kad A. G. smūgiavo du – tris kartus su koja pargriuvusiam D. P., į kurią vietą, tiksliai pasakyti negali. A. G. buvo savo sklypo pusėje, o D. P. ant žemės savo sklypo pusėje. D. P. žmonos įvykio vietoje nebuvo, ji tik po kurio laiko atėjo. Sklypus skiria privažiavimas – keliukas. Jis tiksliai nežino, kam priklauso ta dalis. S. K. ant lapo nubraižė sklypo brėžinį, kuriame X ženklu pažymėjo vietą, kur jis stovėjo, o V raide – kur stovėjo V. I., Y raide pažymėjo įvykio vietą, XXX ženklu vietą, kur būdamas pamatė smūgius, nubraižė jo ir V. I. judėjimo kryptį. V. I. parvertė A. G. ant žemės su ranka, laikė jį, o jis skambino bendruoju pagalbos numeriu greitajai ir policijai. Labai greitai atvažiavo policija ir greitoji. Iki atvyko pareigūnai, jie laikė A. G.. Šis grasino: „Jūs dar pamatysit. Aš ant jūsų dar parašysiu“. Negirdėjo, kaip A. G. kalbėjo su pareigūnais, D. P. dėkojo jiems, žmona jam atnešė kėdutę. Pareigūnams paaiškino, kas įvyko. Po įvykio A. G. nematė, su juo nebendravo. Su D. P. bendravo, bet apie įvykį nelabai kalbėjo. D. P. po įvykio vaikščiojo su lazdele, nežino, kiek pablogėjo jo sveikata po įvykio. Jis skundėsi skausmais, bet neatsimena, kur sakė, kad skauda. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 22), juos patvirtino. Neatsimena, ar A. G. buvo su akiniais. Neatsimena, kuo buvo apsirengęs D. P.. Neatsimena, ar D. P. iki įvykio vaikščiojo su ramentais (t. 1, b. l. 173-174).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. P. nurodė, kad 2018 m. balandžio 16 d. su vyru D. sėdėjo lauke, prie savo namo, A. G. buvo savo sklype, tvarkė malkas. Pamatęs, kad jie lauke, atėjo prie sklypo ribos, pradėjo juos įžeidinėti, su kirviu mosikavo į jų pusę, užleido visu garsu muziką. A. G. atsistojo prieš juos, rėkė: „Gėda, gėda“, tai truko kokias 15-20 min. Ji priėjo prie A. G., pasakė: „A., ką tu darai. Ateik į protą. Ką tu čia išsidirbinėji, kam tu mus terorizuoji. Ar tu nežinai, kad jei mes nenorėsim, tu čia nebebūsi“. Jis negirdėjo jos, nesiliovė rėkti. Ji apsisuko ir nuėjo namo, manė, kad vyras eina paskui ją. Kai apsisuko eiti namo, jos vyras lyg buvo kažkur netoli jos, bet tiksliai nepamena, kurioje vietoje. Nežiūrėjo per langą, ką vyras veikia, laukė, kol ateis. Už 10 minučių nutarė išeiti į lauką ir nuo namo slenksčio pamatė, kad D. P. guli ant šono viena ranka užsidengęs veidą ir dejuoja. Už pusantro metro gulėjo A. G., jam rankas už nugaros prie jo priklaupęs laikė V. I., o S. K. tuo metu skambino telefonu į policiją. Ji bandė kelti vyrą, jis sakė jo neliesti, nes jam viską skauda. S. dukra rodė pirštu į A. G. ir sakė: „Šitas dėdė blogas“. Su S. K. žmonos pagalba pakėlė ir pasodino jos vyrą ant kėdės, jis sakė, kad jam skauda visą kūną. Veide matėsi dėmė raudona ir patinimas, rankos pajudinti negalėjo. Greitai atvažiavo policija ir greitoji. Vyras jai sakė, kad A. G. jį norėjo užmušti, o A. G. tylėjo. Prieš vyrą pakeliant girdėjo, kaip A. G. sakė V.: „Taip nespauskit“. Vyrui ligoninėje nustatė, kad kairės rankos riešas sulaužytas. Matėsi, kad veidas sutinęs. Kai nusirengė, buvo ranka nubrozdinta, šonkauliai nubrozdinti, visur dėmės. Gydytojai pasakė, kad kitus sužeidimus turi nustatyti šeimos gydytoja. Kitą dieną nuvažiavo į Santaros polikliniką, vyras ėjo pasiremdamas. Gydytoja apžiūrėjo, užfiksavo apie 20 mėlynių, patinimų. Mėlynės matėsi veide, šonkaulių pusėje buvo didžiulė mėlynė, ant kojų buvo gal 6 mėlynės, ant rankų. Iki įvykio vyras nesiskundė šonkaulių skausmais. Nežino, kodėl gydytojai iš karto neužfiksavo šonkaulių lūžio. Iš karto po įvykio jam šonkaulių netyrė, nešvietė. Kadangi vyrui skaudėjo visą kūną, šeimos gydytoja davė siuntimą viso kūno tomografijai, ir reikėjo laukti šio tyrimo pusantro mėnesio. Kai darė tomografiją, nustatė, kad lūžę šonkauliai. Iki įvykio vyras vaikščiojo su lazda, kai buvo susilaužęs dubens kaulus. Kai buvo Turkijoje, vyras išlipo iš baseino ir paslydo, nugriuvo. Kiek pamena, buvo dubens lūžis, buvo sunki trauma. Iki įvykio viskas jau buvo sugiję, jau metus laiko nenaudojo lazdos. Po įvykio vyras labai blogai jautėsi, negalėjo būti be raminamųjų, jų nervai buvo pakrikę. Po įvykio vyras kokį mėnesį gėrė vaistus ir dabar kartais geria raminamuosius ar nuskausminamuosius, jam sunku atsikosėti, nes galbūt jam šonkauliai spaudžia. Ji nežino, ar dabar sugiję jam šonkauliai. Dabar jam ranką skauda kartais, nieko sunkaus paimti negali, vaikšto blogai, vėl reikia lazdos. Mano, kad jam sunku eiti dėl sumušimų. Iki įvykio vyras negėrė raminamųjų vaistų. Po įvykio jų abiejų gyvenimas pasikeitė. Su mašina nevažinėjo vyras kelis mėnesius. Kai reikėdavo važiuoti kažkur, kviesdavo taksi. Po įvykio vyras negalėjo nieko nudirbti. Samdė žmones atlikti žemės darbus. Iki įvykio su A. G. gerai sutarė, iki kol jis pradėjo neatidavinėti jų namo dokumentų. Po įvykio A. G. matė du kartus, su juo nebendravo. Mano, kad įvykio dieną A. G. buvo išgėręs alkoholio. S. K. žmona buvo atėjusi į įvykio vietą, nes jai vyras paskambino pasakyti, kad ateitų pasiimti mergaitės, bet ji įvykio nematė. Įvykio dieną buvo šilta, vyras buvo su kelnėmis ir marškiniais. Kai ji priėjo prie A. pasakyti, kad nusiramintų, kad patildytų muziką, neatsimena, kur tuo metu jos vyras buvo. Įvykio metu jau buvo pavakarė, prietema, bet nebuvo visai tamsu. Nuo namo buvo šviesa įsijungusi. Negali pasakyti, ar įvykio vieta nuo šviesos buvo apšviesta, bet ji aiškiai viską matė (t. 1, b. l. 174-175).

Teisiamojo posėdžio metu teismo medicinos specialistas M. P. paaiškino, kad jis atliko tam tikrų medicininių dokumentų, o būtent Santaros klinikų pateiktos D. P. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės ir jo asmens sveikatos istorijos apžiūrą. Toje kortelėje buvo surašyti duomenys po pirmo kreipimosi į gydytoją po traumos. Pagal šių dokumentų duomenis jis davė išvadą, jog D. P. buvo nustatyti sužalojimai: kairiojo stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje, poodinės kraujosruvos dešiniajame žaste, krūtinės kairėje pusėje, dešiniajame paakyje, kairėje šlaunyje, dešinės plaštakos trečiame piršte. Jis vertino būtent šiuos sužalojimus. Kodėl nebuvo daryta krūtinės rentgeno nuotraukos, jis nežino. Gali būti, kad dėl to, jog plaštakos sužalojimas atrodė aiškesnis, padarę nuotrauką nustatė lūžį, o krūtinę pačiupinėjo, paklausė, ar skauda, bet nuotraukos nedarė. Krūtinės ląstos nuotrauką darė vėliau. Būna tokių atvejų, kad labiau skauda vieną vietą, ties ta vieta ir sustoja, o kita vieta lieka neapžiūrėta. Todėl šonkaulių lūžiai ir buvo nustatyti vėliau. Ar galėjo žmogus gyventi su lūžusiais šonkauliais keturis mėnesius, priklauso nuo žmogaus jautrumo. Vienam bet koks pažeidimas sukelia begalinius skausmus, jis nenurimsta, o kitam tiesiog skauda mažiau. Jis negali pasakyti, kodėl žmogus kreipėsi taip vėlai. Nei vienu atveju jis paciento nemato, nustato sužalojimo mastą tik pagal pateiktus dokumentus, perrašo tai, kas surašyta medicininiuose dokumentuose. D. P. asmens sveikatos istorijoje buvo parašyta, kad yra mėlynė krūtinės kairėje pusėje, kurioje konkrečiai vietoje ji buvo, negali pasakyti. Šonkaulių lūžiai buvo rasti iš dešinės pusės, tarp 7-8-9 šonkaulio. Jis nežino, ar buvo apžiūrėtas nukentėjusiojo kūnas dešinėje pusėje. Be to, šviežia kraujosruva išorėje matoma, kai yra paviršiau, o gilesnė gali išryškėti vėliau. Jeigu šonkauliai buvo lūžę, tai apie pačius šonkaulius kraujosruvos turėjo būti. Nuo šonkaulių iki odos paviršiaus yra tam tikras sluoksnis. Išorėje mėlynės galėjo ir nebūti. Priklausomai nuo smūgio, mėlynė galėjo būti, bet jos nematė, ji galėjo dar nebūti, o galėjo ji ir iš viso neišryškėti. Nebūtinai nuo smūgio turi būti mėlynė, ji atsiranda priklausomai nuo to, ar plyšo kraujagyslė, ar ne. Čia yra teoriniai svarstymai. Sužalojimai buvo padaryti ir žmogus apžiūrėtas ligoninėje balandį, o jo apžiūros protokolas surašytas tik birželio 20 d. Paties asmens jo niekas neįpareigojo apžiūrėti. Jis neturėjo jokio pagrindo apžiūrėti asmens, nes praėjo du mėnesiai. Antros apžiūros metu buvo nustatyti papildomi sužalojimai: nepilnai sugiję 7, 8, 9 dešinės pusės šonkaulių lūžiai ir dubens lūžiai: kairiojo gaktikulio šakų ir kairės gūžduobės dalinai sugiję lūžiai. Jam buvo pateiktos rentgenogramos nuotraukos, jis jas apžiūrėjo, dar jas padavė specialistei, turinčiai ne tik teismo medicinos ekspertės licenciją, bet ir radiologės licenciją, kad ji įvertintų. Pagal tai, kad lūžiai buvo pilnai nesugiję, davė išvadą, jog lūžių laikotarpis atitinka. Du mėnesiai ar šeši mėnesiai praėjo po traumos, nelabai galima atsakyti, bet paneigti negalima, kad šonkaulių ir dubens kaulų lūžiai galėjo būti padaryti laikotarpiu nuo nagrinėjamo įvykio iki sužalojimo konstatavimo. Pirmos apžiūros metu dubens kaulų lūžių neaptiko, nes nebuvo nuotraukų, jie nebuvo aprašyti, jis paties žmogaus neapžiūrėjo. Jei būtų matęs žmogų, klaustų, kur ką skauda, gal būtų atkreipęs dėmesį, bet siųsti jį apžiūrėti daktarams teisės neturi. Jam buvo pateikti asmens medicininiai dokumentai ir pagal tai buvo duota išvada. Jis gavo užduotį atlikti medicininių dokumentų apžiūrą. Gali dėl šonkaulių lūžio skaudėti krūtinę, kad asmuo negalėtų užsirišti batų, bet tokiu atveju, kodėl jis nesikreipė į gydytoją anksčiau. Negali pasakyti, ar šiuo atveju galėjo nukentėjusiajam skausmas krūtinėje atsirasti tik po keturių mėnesių atliekant paskirtus pratimus reabilitacijos metu, bet būna visko. Formuojasi kaulinis trombas, žmogus saugo tą kūno dalį, ji ilgai nedeformuojama ir ypatingai neskauda, tik maudžia. Atliekant tam tikrus pratimus, ta vieta gali šiek tiek deformuotis ir tas lūžis, atsiradus pakeitimui, suskausti. Bet lūžis nėra šviežias. Pagal duotą išvadą lūžiai galėjo atsirasti prieš keletą mėnesių iki radiologinių tyrimų, tas keletas gali būti nuo 2 iki 7 mėnesių. Prieš mėnesį lūžis būtų šviežesnis. Vienam lūžis gyja lėčiau, kitam greičiau. Būna ir tokių atveju, kai visai nesugyja, bet tada būna kitokie požymiai. Įrašas gydytojo radiologo konsultacijos išvadoje „KT –kairės pusės gaktikaulio šakų ir kairės gūžduobės dalinai sugiję lūžiai“ reiškia, kad nėra baigtas dubens lūžio gijimas, dalinai arba nepilnai sugijęs. Laikas, kai įvyko įvykis, patenka į tą intervalą. Jam nėra reikšmės ar inkriminuotas buvo dubens kaulų lūžis. Tiek 5 šonkaulių lūžiai, tiek dubens lūžis atitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktą, kuomet nepatenka į sunkių sveikatos sutrikdymų grupę ir kvalifikuojama pagal gijimo trukmę (t. 2, b. l. 16-18).

2016 m. birželio 20 d. apžiūros protokolu teismo medicinos specialistas J. M. P. apžiūrėjęs iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gautą D. P. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę ir D. P. asmens sveikatos istoriją, pateikė išvadą, kad D. P. nustatyta kairiojo stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje ir poodinės kraujosruvos dešiniajame žaste, krūtinės kairėje pusėje, dešiniajame paakyje, kairėje šlaunyje ir dešinės plaštakos trečiame piršte. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, prieš kreipiantis medicininės pagalbos, ir visumoje dėl stipinkaulio lūžio atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes stipinkaulio lūžio gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 38).

2018 m. rugsėjo 19 d. specialisto paaiškinimų protokole teismo medicinos specialistas J. M. P. paaiškino, kad pagal D. P. nustatytų kūno sužalojimų lokalizaciją tikėtina, kad jie galėjo būti padaryti ne mažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais. Dėl kūno sužalojimų lokalizacijos įvairiose kūno dalyse jie griuvimui ir atsimušimui į kietus bukus daiktus nebūdingi, išskyrus kairės rankos stipinkaulio lūžį tipinėje vietoje, kuris būdingas griuvimui ir atsimušimui plaštaka į kietą paviršių (t. 1, b.1. 39).

2018 m. spalio 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus gydytojo radiologo J. M.-Č. konsultacijos išvadoje Nr. RD-266/2018(01) nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d. krūtinės ląstos KT tyrime matomi dešinės pusės VIII-IX šonkaulių priekinių galų dalinai konsoliduoti lūžiai, matomi kauliniai rumbai ir lūžgalių sklerozuoti kraštai – pagal KT lūžiai seni. Th12 kompresinė deformacija. 2018 m. rugpjūčio 16 d. dubens KT- kairės pusės gaktikaulio šakų ir kairės gūžduobės dalinai sugiję lūžiai. 2018 m. rugsėjo 3 d. tiesinėje krūtinės ląstos rentgenogramoje matomi dešinės pusės VII-VIII ir IX šonkaulių priekinių galų dalinai konsoliduoti lūžiai – yra kauliniai rumbai, bet dar išlieka ir lūžio linijos su sklerozuotais kraštais. Pagal bendrą KT vaizdą, panašu, kad lūžiai liks nesugiję – pseudoartrozės vaizdas (t. 1, b. l. 108).

2018 m. spalio 31 d. kitų objektų apžiūros protokolu teismo medicinos specialistas J. M. P., apžiūrėjęs 2018 m. rugsėjo 6 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų išrašą iš medicininių dokumentų, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų pateiktą kompaktinį diską su rentgenologinių tyrimų vaizdais, D. P. pateiktą UAB „Affidea Lietuva“ 2018 m. rugpjūčio 16 d. atlikto radiologinio tyrimo vertinimą ir kompaktinį diską su radiologinio tyrimo vaizdais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus gydytojo radiologo konsultacijos išvadą Nr. RD-266/2018(01), pateikė išvadą, kad D. P. 2018 m. rugpjūčio 16 d. ir 2018 m. rugsėjo 3 d. atlikus krūtinės ląstos ir dubens kaulų radiologinius tyrimus nustatyta nepilnai sugiję (gyjantys 7,8,9-o dešinės pusės šonkaulių ir dubens kairės pusės kaulų lūžiai, kurie galėjo būti padaryti kietų bukų daiktų smūginiais poveikiais prie keletą mėnesių iki radiologinių tyrimų. Jų padarymo galimybė 2018 m. balandžio 16 d. neatmetama. Šių sužalojimų buvimas 2018 m. birželio 20 d. nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą- nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą nekeičia, nes tiek rankos kaulų, tiek dubens kaulų, tiek ir šonkaulių kaulų lūžiai kaip paimti atskirai taip ir visi kartu atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą (t. 1, b.1.107).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2018 m. balandžio 16 d., 20.34 val. Bendruoju pagalbos telefonu gautas pranešėjo S. pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), kaimyną užpuolė kitas gyventojas, spardė, mušė, sužeistas apie 80 metų vyras. Pranešėjas sulaikė užpuoliką, laukia gatvėje prie namo (t. 1, b. l. 81-82).

2018 m. balandžio 16 d. apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) namo sklype. Sklypas ties išvažiavimu ribojasi su (duomenys neskelbtini) -o namo sklypu. Tiksli vieta yra ant žolės (duomenys neskelbtini) -o namo sklypo ribose, metro atstumu nuo tvoros. Įvykio vieta nefilmuojama. Pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui neaptikta (t. 1, b. l. 1 7-10).

2018 m. rugpjūčio 22 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas D. P. 2018 m. balandžio 16 d., 20:37:26 val. darytas ir pateiktas vaizdo įrašas, įraše matyti, kaip vyriškis guli ant pilvo ant žemės, rankos už nugaros. Šalia iš šonų klūpo du vyriškiai. Girdisi vyriškio balsas, bet jo nesimato. Vyriškis sako: „Tik žmona išėjo ir jis puolė mane. Jis rėkė „gėda“. Aš filmavau, kaip jis rėkė ir priėjo, su galva per telefoną ir pradėjo mane mušti, pargriovė ir pradėjo spardyti“ (t. 1, b. l. 40-41). CD laikmena su vaizdo įrašu pateikta byloje (t. 1, b. l. 155).

Alkoholio kiekio matuoklio duomenimis A. G. 2018 m. balandžio 16 d., 21.49 val.. nustatytas 0,99 promilės neblaivumas (t. 1, b. l. 69).

Nukentėjusysis D. P. apklausiamas teisme detaliai ir nuosekliai paaiškinimo visas įvykio aplinkybes, teigdamas, kad kaltinamasis, supykęs, jog nukentėjusysis jį filmuoja, priėjęs prie nukentėjusiojo, galva trenkė jam per iškeltose rankose laikomą telefoną bei rankas, dėl ko telefonas iškrito maždaug 2 metrus į šoną, tada kaltinamasis sudavė jam dešinės rankos kumščiu į dešinę veido pusę, nuo šio smūgio nukentėjusysis nukrito ant nugaros, kaltinamasis gulintį nukentėjusįjį spardė (sudavė ne mažiau kaip 25 smūgius) į įvairias kūno vietas: į kairės rankos riešą (jį sulaužydamas), šonus, kojas, krūtinę, šonkaulius, rankas. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis iš esmės davė analogiškus parodymus. Nors kaltinamojo gynėjas teisme teigė, kad nukentėjusiojo paaiškinimai yra nenuoseklūs, kadangi jis kaskart apklausiamas nurodė vis didesnį jam suduotų smūgių skaičių, teismas vertina, kad šie nesutapimai tarp nukentėjusiojo parodymų nėra esminiai ir nesudaro pagrindo pripažinti nukentėjusiojo paaiškinimų teisme nepatikimais. Nepagrįstas ir kaltinamojo gynėjo argumentas, kad tokiu atveju, jeigu kaltinamasis nukentėjusiajam būtų sudavęs jo nurodytą smūgių skaičių, pastarojo sveikatai būtų sukelti ženkliai sunkesni padariniai. Smūgių stiprumas, lokalizacija skiriasi, be to, nukentėjusysis teigė, kad jis siekė apsiginti – išvengti smūgių, dengėsi nuo jų. Juolab kad tikslus smūgių skaičius byloje ir nėra nustatytas, o nukentėjusiojo poziciją dėl kaltinamojo smurto prieš jį patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

Iš liudytojų V. I. ir S. K. paaiškinimų teisme nustatyta, kad jie nagrinėjamo įvykio metu buvo netoliese įvykio vietos, t. y. V. I. sklype bei prie jo esančios skelbimų lentos, ir bendraudami tarpusavyje matė, kad tarpusavyje kalbasi kaltinamasis A. G., nukentėjusysis D. P. ir jo žmona A. P.; po to pastebėjo, jog liko tik D. P. ir A. G.. Po kurio laiko liudytojas V. I. pamatė, jog A. G. spyrė gulinčiam ant nugaros D. P.; liudytojas S. K. pamatė, kad stovi tik A. G., jo korpusas juda taip lyg smūgiuotų. Pastebėję, kad vyksta muštynės, jie pradėjo bėgti link įvykio vietos: pirmasis iš savo sklypo tiesiai iki įvykio vietos nubėgo V. I., kuris ir nugriovė A. G., o paskui jį, apibėgęs tvorą, atbėgo liudytojas S. K., kuris bėgdamas matė, jog A. G. smūgiavo du – tris kartus su koja pargriuvusiam D. P.. Liudytojai taip pat patvirtino, kad po įvykio nukentėjusiojo telefonas gulėjo ant žemės.

Nors kaltinamasis teigė, kad liudytojai negalėjo matyti įvykio vietos, abu liudytojai teisme kategoriškai patvirtino, jog jie aiškiai matė įvykio vietą. Pažymėtina, kad liudytojų V. I. ir S. K. paaiškinimai teisme atitinka jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, sutampa tarpusavyje bei su kitais byloje esančiais duomenimis. Byloje nėra duomenų, kad minėti liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi arba turėtų pagrindo apkalbėti kaltinamąjį. Bylos duomenimis, liudytojų ir kaltinamojo santykiai yra neutralūs, konfliktų tarp jų nėra kilę. Be to, liudytojai nebūtų bėgę į įvykio vietą, jeigu nebūtų pamatę, jog vyksta konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kurio metu buvo naudojamas fizinis smurtas, t. y. jie nebūtų bėgę į įvykio vietą ginti nukentėjusiojo, jeigu patys nebūtų pamatę, kad prieš jį smurtaujama. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis būtų garsiai šaukęs ar kitu būdu kvietęsis pagalbą. Taigi pagrindo netikėti liudytojų V. I. ir S. K. paaiškinimais teismas neturi.

Iš dalies nukentėjusiojo D. P. paaiškinimus patvirtina ir liudytoja apklaustos jo žmonos A. P. parodymai. Nors liudytoja A. P. yra nukentėjusiojo šeimos narė, t. y. suinteresuotas asmuo, jos nuoseklūs ir detalūs paaiškinimai visiškai sutampa ne tik su nukentėjusiojo parodymais, bet ir su kitais bylos įrodymais (liudytojų V. I. ir S. K. paaiškinimais, rašytiniais bylos duomenimis). Liudytoja patvirtino nukentėjusiojo bei minėtų liudytojų teiginius, kad iš pradžių įvykio vietoje jie buvo trise: kaltinamasis, nukentėjusysis ir liudytoja, bet vėliau A. P. nuėjo namo ir nematė, kas įvyko tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, o po maždaug 10 minučių išėjusi ieškoti savo vyro, pamatė jį gulintį ant žemės, ant šono, viena ranka užsidengus veidą ir dejuojant; už pusantro metro gulėjo A. G., jam rankas už nugaros prie jo priklaupęs laikė V. I., S. K. tuo metu skambino telefonu į policiją; kartu buvusi liudytojo S. K. mažametė dukra rodė pirštu į A. G. ir sakė, kad šitas dėdė „blogas“.

Be to, minėtas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniuose dokumentuose užfiksuoti duomenys, kurie pripažinti įrodymais. Visų pirma, iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo nustatyta, kad 2018 m. balandžio 16 d., 20.34 val. Bendruoju pagalbos telefonu gautas pranešėjo S., t. y. liudytojo S. K. pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), kaimyną užpuolė kitas gyventojas, spardė, mušė, sužeistas apie 80 metų vyras. Antra, visi teisme apklausti asmenys: kaltinamasis, nukentėjusysis bei liudytojai nurodė tą pačią įvykio vietą, kurios apžiūra užfiksuota 2018 m. balandžio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole. Trečia, nukentėjusiojo D. P. pateiktas vaizdo įrašas, kuris buvo ištirtas (peržiūrėtas) teisme, taip pat patvirtina jo paaiškinimus teisme, kadangi jame užfiksuota kaip vyras, t. y. nukentėjusysis sako: „Tik žmona išėjo ir jis puolė mane. Jis rėkė „gėda“. Aš filmavau, kaip jis rėkė ir priėjo, su galva per telefoną ir pradėjo mane mušti, pargriovė ir pradėjo spardyti“. Tai atitinka jo paaiškinimus teisme bei parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. teismas sprendžia, jog neįtikėtina būtų versija, kad nukentėjusysis iš karto po įvykio būtų viską išgalvojęs. Juolab, minėta, jo poziciją patvirtina byloje esančių įrodymų visuma.

Taip pat kaltinamojo kaltę smurtavus prieš nukentėjusįjį įrodo ir bylos įrodymai apie nukentėjusiojo sužalojimus ir jo sveikatos būklę po nagrinėjamo įvykio. Tiek nukentėjusysis, tiek ir apklausti liudytojai A. P., V. I., S. K. teisme patvirtino, kad iš karto po įvykio nukentėjusysis negalėjo pats atsikelti, jam buvo atnešta kėdė atsisėsti, nukentėjusysis skundėsi skausmais visame kūne, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, nukentėjusysis išvežtas į ligoninę. Iš 2016 m. birželio 20 d. specialisto J. M. P. medicininių dokumentų apžiūros protokolo bei jo paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog po nagrinėjamo įvykio nukentėjusiajam D. P. nustatyta: kairiojo stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje ir poodinės kraujosruvos dešiniajame žaste, krūtinės kairėje pusėje, dešiniajame paakyje, kairėje šlaunyje ir dešinės plaštakos trečiame piršte; sužalojimai visumoje dėl stipinkaulio lūžio atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą; nustatyti sužalojimai griuvimui ir atsimušimui į kietus bukus daiktus nebūdingi, išskyrus kairės rankos stipinkaulio lūžį tipinėje vietoje, kuris būdingas griuvimui ir atsimušimui plaštaka į kietą paviršių. Nors kairės rankos stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje yra būdingas griuvimui ir atsimušimui plaštaka į kietą paviršių, teismas sprendžia, kad šis sužalojimas nukentėjusiajam buvo padarytas ne jam pačiam nukritus, bet dėl kaltinamojo veiksmų prieš nukentjėusįjį. Taigi šis sužalojimas yra tiesioginė kaltinamojo nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusįjį pasekmė ir sudaro pagrindo teigti, kad dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Be to, ikiteisminio tyrimo pabaigoje gavus papildomus duomenis apie nukentėjusiojo sveikatos būklę (2018 m. rugpjūčio 16 d. radiologinio tyrimo vertinimo kopiją, 2018 m. rugpjūčio 28 d., 2018 m. rugsėjo 6 d. išrašus iš medicininių dokumentų, kitus duomenis) ir specialistui J. M. P. papildomai atlikus nukentėjusiojo D. P. medicininių dokumentų apžiūrą (remiantis, be kita ko, ir 2018 m. spalio 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus gydytojo radiologo J. M. – Č. konsultacine išvada Nr. RD-266/2018(01)), nustatyta, jog 2018 m. rugpjūčio 16 d. ir 2018 m. rugsėjo 3 d. atlikus nukentėjusiojo D. P. krūtinės ląstos ir dubens kaulų radiologinius tyrimai, nustatyti nepilnai sugiję 7-9 dešinės pusės šonkaulių lūžiai, kurių padarymo galimybė 2018 m. balandžio 16 d. neatmetama. Dubens kaulų lūžiai kaltinamajam neinkriminuoti, todėl teismas dėl nukentėjusiojo bei kaltinamojo gynėjo argumentų, susijusių su šiuo sužalojimu, nepasisako.

Byloje kilo ginčas, ar galėjo nukentėjusiajam būti padaryti minėti šonkaulių lūžiai nagrinėjamo įvykio metu, kai iš karto po įvykio tokie sužalojimai nebuvo konstatuoti ir ji pastebėti praėjus net keturiems mėnesiams po įvykio. Dėl šių aplinkybių nukentėjusysis D. P. teisme nuosekliai paaiškino, jog šonkaulių lūžiai buvo nustatyti vėliau, nes gydytojai iš karto po įvykio nedarė tyrimų dėl šonkaulių, kadangi pagrindinis skausmas buvo rankos riešo. Nukentėjusiojo teigimu, šonkaulių skausmą jis jautė, skaudėjo krūtinę dešinėje pusėje, bet manė, kad tik patempti raumenys; vėliau dėl skausmų jam darė vidaus organų tyrimą (kompiuterinę tomografiją) ir pamatė, kad yra sulaužyti šonkauliai; iki įvykio šonkaulių skausmo nejautė. Tokias pačias aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 104). Šias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytoja apklausta jo sutuoktinė A. P.. Kilus ginčui byloje, teisme buvo apklaustas teismo medicinos specialistas M. P., kuris paaiškino, kad iš pradžių, kaip jau teismas konstatavo, nukentėjusiajam D. P. buvo nustatyti šie sužalojimai: kairiojo stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje, poodinės kraujosruvos dešiniajame žaste, krūtinės kairėje pusėje, dešiniajame paakyje, kairėje šlaunyje, dešinės plaštakos trečiame piršte. Iš karto po įvykio nukentėjusiajam nebuvo daryta krūtinės rentgeno nuotrauka; kodėl taip nutiko, specialistas tiksliai nežino, tačiau gali būti, jog plaštakos sužalojimas atrodė aiškesnis, jį labiau skaudėjo, todėl į jį ir koncentravosi gydytojai, o kita vieta (pavyzdžiui, šonkauliai) liko tinkamai neapžiūrėti. Specialisto teigimu, krūtinės ląstos nuotrauką padarius vėliau, nustatyti nesugiję šonkaulių lūžiai. Atsakant į klausimą, ar galėjo nukentėjusysis nesikreipdamas į medikus, keturis mėnesius gyventi su lūžusiais šonkauliais, specialistas paaiškino, jog tai priklauso nuo žmogaus jautrumo, tačiau tokia galimybė yra, dėl to nukentėjusiajam galėjo skaudėti krūtinę, o kraujosruvų lūžių vietoje galėjo ir nesusidaryti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nukentėjusysis nuo pat pirminių jo apžiūrų skundėsi skausmais krūtinės srityje, išrašuose iš medicininių dokumentų užfiksuota, jog 2018 m. balandžio 17 d. jautri dešinės krūtinės ląstos pusės palpacija ties 7, 8 šonkauliu. Taigi požymiai dėl šonkaulių sumušimo buvo fiksuojami iš karto po įvykio, tačiau tinkamai ištirti nebuvo.

Įvertinus minėto specialisto paaiškinimus teisme bei kitus byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, jog byloje įrodyta, kad būtent dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį nagrinėjamo įvykio metu jam buvo padaryti 7-9 dešinės pusės šonkaulių lūžiai. Netikėti nuosekliais ir detaliais nukentėjusiojo paaiškinimais, kurios patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, tarp jų specialisto apžiūros protokole ir paaiškinimuose užfiksuoti duomenys, teismas neturi pagrindo.

Tuo tarpu kaltinamojo pozicija teismas netiki, kadangi ji yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Be to, kaltinamojo versija yra nelogiška. Kaltinamasis teigia nesmurtavęs prieš nukentėjusįjį, kuris pats nukrito eidamas atbulas ant nugaros ir susižalojo, prieš įvykį sužalojimų ant nukentėjusiojo kūno nematė, tačiau negali paaiškinti, kodėl iš karto po įvykio nukentėjusiajam buvo konstatuoti sužalojimai priekinėje jo kūno dalyje – po dešine akimi, taip pat vidinėje dešinėje žasto pusėje, priekinėje šoninėje kairės krūtinės ląstos pusėje, priekiniame vidiniame kairės šlaunies paviršiuje. Be to, kaltinamajam nesmurtavus prieš nukentėjusįjį, būtų neaiški liudytojų – jų tuometinių kaimynų V. I. ir S. K. atbėgimo į įvykio vietą priežastis. Kaltinamojo gynėjas taip pat abejojo dėl to, ar kaltinamasis galėjo trenkti su galva nukentėjusiajam į telefoną, nes kaltinamasis nešioja akinius ir tuomet jo akiniai turėjo sudužti, sulūžti ar pan., o tokios aplinkybės nenustatytos. Nors kaltinamojo teigimu, jis įvykio metu buvo su akiniais, iš byloje apklaustų kitų asmenų paaiškinimų, taip pat kitų byloje esančių įrodymų (tarp jų vaizdo įrašo bei jo apžiūros protokolo) tokios išvados daryti nėra pagrindo. Nei vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, nei kitų asmenų paaiškinimai kategoriškai nepatvirtina, jog nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis buvo su akiniais.

Be to, kaltinamojo gynėjas bylos nagrinėjimo teisme metu kėlė klausimą dėl kaltinamojo pakaltinamumo, t. y. iškėlė versiją, jog kaltinamasis dėl savo būklės įvykio metu nesuvokė savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti. Dėl to teisme buvo apklaustas teismo psichiatras M. J., atliktos dvi – ambulatorinė ir stacionari teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės, kurių metu konstatuota, jog A. G. tiek veikos padarymo metu, tiek šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; riboto pakaltinamumo kriterijų nenustatyta; psichikos įtaka jo elgesiui, t. y. alkoholio vartojimui įvykio metu, nenustatyta; įvykio metu jis buvo paprasto alkoholinio girtumo būsenoje (nustatytos 0,99 promilės); be to, A. G. nagrinėjamo įvykio metu nebuvo fizliologinio afekto ir kitoje emocinėje būsenoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai (t. 2, b. l. 59-63, 103-108). Esant minėtiems duomenims byloje, teismas sprendžia, kad nurodyta gynėjo versija byloje yra paneigta.

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis D. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 308,07 Eur turtinės žalos, 100 000 Eur neturtinės žalos ir 200 Eur išlaidų advokato pagalbai atlyginimo (1 t., b. l. 152-154; t. 2, b. l. 5-12, 146, 148).

BPK normos tiesiogiai nereglamentuoja, kas turi įrodinėti ieškinio dydį. Įvertinus BPK 7 straipsnyje nurodytą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 110 straipsnio nuostatas apie civilinio ieškovo teises bei pareigas, darytina išvada kad ieškinio pagrįstumą ir dydį turi pagrįsti nukentėjusysis. Be to, BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio patenkinimas ir jo dydis priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje, kuris reglamentuoja įrodinėjimo pareigą, yra nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Kitą dalį civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo (dėl 171,28 Eur sumos atlyginimo) nukentėjusysis D. P. grindė prie patikslinto civilinio ieškinio pridėtomis kvitų ir išrašų iš nukentėjusiojo medicinos dokumentų kopijomis. Nukentėjusysis tvirtina, kad visos prekės, nurodytos pateiktuose kvituose, yra susiję tik su nagrinėjamo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu. Kaltinamojo gynėjas teisme ginčijo pateiktus dokumentus, teigdamas, jog dalis kvituose nurodytų išlaidų nesusiję su įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu, buvo patirtos praėjus pernelyg daug laiko po įvykio, nepagrįstai didelės. Esant ginčui dėl paminėto reikalavimo, teismas išsamiai nagrinėja pateiktus įrodymus.

Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad dalis teismui pateiktų kvitų kopijų yra sunkiai įskaitomos arba neįskaitomos, o teismui pareikalavus pateikti kvitų originalus, nukentėjusiojo atstovas paskutinio teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kvitų originalai yra neišsaugoti ir prašė vadovautis tais įrodymais, kurie pateikti teismui kartu su civiliniu ieškiniu. Pateikti kvitai: