Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams V. U. ir uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas V. U. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo pranešimas su ieškiniu ir pranešimas apie teismo posėdį jam įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš prie ieškinio pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 29 d. uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ir Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sudarė sutartį „dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybių teritorijoje“ Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo, įgaliotam policijos pareigūnui iškvietus, atvykti į nurodytą vietą, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir saugoti savo aikštelėje. Pagal sutarties 4.1 punktą uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ įgijo teisę už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą iš automobilio savininko, valdytojo ar įgalioto asmens ar asmens, dėl kurio neteisėtų veiksmų Paslaugos teikėjas patyrė išlaidas, reikalauti atlyginti šias išlaidas (kainos su mokesčiais): už transporto priemonės priverstinį nuvežimą – 48,40 Eur, už saugojimą – 4,00 Eur.

2019 m. rugpjūčio 2 d. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kopija įteikta V. U. pasirašytinai, automobilis „Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę.

2019 m. rugpjūčio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-1461-771/2019 V. U. buvo nubaustas už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d., apie 04.08 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai teisė vairuoti yra atimta, taip pat būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,17 promilių girtumas. Šiais veiksmais V. U. padarė nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, jam paskirta bauda ir transporto priemonės „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Nutarimas įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 13 d. (LITEKO sistemos duomenys). Iš leidimo paimti konfiskuotą transporto priemonę matyti, kad 2019-09-17 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba leido Valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotam atstovui paimti transporto priemonę „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes teismas ją konfiskavo.

Iš Valstybės įmonės „Regitra“ 2021-02-12 suformuotų duomenų, matyti, kad nusižengimo padarymo metu 2019-08-02 ir įsiteisėjus nutarimui dėl automobilio konfiskavimo - 2019-09-25, automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdytojas buvo V. U..

2019 m. sausio 14 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ perleido ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teises į atlyginimą už automobilių priverstinį nuvežimą ir saugojimą, tame tarpe ir reikalavimo teisę į atsakovų skolą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė atsakovams apie reikalavimo teisės perleidimo sutartį.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ suskaičiavo skolą už automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą, nurodo, kad bendra skolos suma su PVM 208,40 Eur. Ši suma susidaro iš nuvežimo kainos – 48,40 Eur ir 40 dienų (laikotarpis nuo 2019-08-02 iki 2019-09-25) už automobilio saugojimą, po 4 Eur už vienos paros saugojimą. Bendra saugojimo kaina 160 Eur. Teismas atkreipia dėmesį, kad skola už automobilio saugojimą iki automobilio konfiskavimo ir perėjimo valstybės nuosavybėn turi būti skaičiuojama ne iki 2019 m. rugsėjo 25 dienos, o iki 2019 m. rugsėjo 13 dienos, kai įsitesėjo teismo nutarimas konfiskuoti automobilį. Tačiau nuo rugpjūčio 2 dienos iki rugsėjo 13 dienos susidaro daugiau nei 40 dienų, todėl reikalavimas atlyginti automobilio saugojimo išlaidas už 40 dienų yra pagrįstas. Ieškinio suma už automobilio nuvežimą ir 40 dienų saugojimą suskaičiuota teisingai – 208,48 Eur. Byloje kyla ginčas, kuris iš atsakovų, ar abu solidariai turi atlyginti šias išlaidas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas civilinių teisinių santykių, kilusių iš tretiesiems asmenims priklausančių transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo, kaip, kad nagrinėjamu atveju, turinį, tokio pobūdžio teisinius santykius kvalifikavo kaip pasaugos sutartį, sudarytą trečiojo asmens naudai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.191 straipsnio 1 dalis, 6.830-6.849 straipsnis). Tuo pačiu kasacinis teismas išaiškino, kad sprendžiant automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų priteisimo klausimą kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad, atsižvelgiant į viešojoje teisėje nustatytą reguliavimą, pasaugos sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnio 1 dalis) trečiajam asmeniui gali būti sukuriama ne tik reikalavimo teisė, bet ir tam tikros pareigos. Tuo pačiu kasacinis teismas pripažino, kad sutarties dėl priverstinio nuvežimo ir saugojimo pagrindu atsiranda ne tik pasaugos santykiai tarp pasaugos sutarties šalių, bet ir transporto priemonės savininko pareiga sumokėti už transporto priemonės saugojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d., priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013).

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuriam suteikta teisė verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama transporto priemonei toliau važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET reikalavimus. Išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1, 6 dalys). T. y., siekiant nustatyti kas turi įstatymo nustatytą pareigą atlyginti priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo išlaidas, turi būti nustatytas transporto priemonės savininkas ir valdytojas.

Iš 2019-03-20 pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o V. U. yra šio automobilio gavėjas. Sutarties 1.4.1. punkte įrašyta, kad gavėjas pats pasirinko automobilį ir pirkėjas neatsako už automobilio trūkumus. Tą pačią dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip davėjas, ir V. U., kaip gavėjas, pasirašė transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės gavėjas sutartį sudarė turėdamas tikslą įsigyti transporto priemonę, o transporto priemonės davėjas siekė suteikti transporto priemonės gavėjui transporto priemonę valdyti ir naudotis ja už užmokestį, o gavėjui patvirtinus apie transporto priemonės įsigijimą – ir perduoti nuosavybės teisę. Taip pat, 2019-03-20 buvo surašytas priėmimo perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis Audi A6 buvo perduotas gavėjui V. U..

Taigi transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties davėjo, kaip ir lizingo davėjo pagrindinis tikslas – ne įgyti daiktą nuosavybėn, o gauti pelną iš gavėjo finansavimo. Nuosavybės teisės palikimas davėjui iki bus sumokėta visa sutartimi sulygta kaina atlieka tam tikrą prievolės vykdymo užtikrinimo funkciją. Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad nors lizingo davėjas išlieka turto savininku teisine prasme, tačiau jo „ekonominiu“ savininku tampa lizingo gavėjas, kuris savo nuožiūra sprendžia, kaip jo plėtojamame versle naudoti pagal lizingo sutartimi gautą daiktą ir gauti iš to pelną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-191/2014).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kasacinio teismo išaiškinimus, spręstina, jog už automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimą nuo nusižengimo padarymo 2019-08-02 iki automobilio nuosavybės teisės perėjimo valstybei, nuo nutarimo dėl automobilio konfiskavimo įsiteisėjimo dienos, privalo atlyginti automobilio gavėjas, teisėtas valdytojas atsakovas V. U., o reikalavimas priteisti automobilio saugojimo išlaidas už šį laikotarpį solidariai iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atmestinas.

Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip automobilio savininkė nebuvo įtraukta į administracinio nusižengimo bylą, 2020-03-02 ši bendrovė kreipėsi dėl proceso atnaujinimo administracinio nusižengimo byloje, tačiau jos prašymas nebuvo patenkintas.

Nepaneigtas atsakovės teiginys, kad apie 2019-08-02 padarytą administracinį nusižengimą ir automobilio priverstinį nuvežimą atsakovė sužinojo tik 2020 m. vasario mėnesio pradžioje, t.y. jau po automobilio konfiskavimo. Dėl šios priežasties atsakovė negalėjo imtis veiksmų dėl automobilio saugojimo išlaidų sumažinimo.

Praleidęs piniginės prievolės mokėjimo terminą skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas taip pat yra tenkinamas iš dalies, priteisiamas iš atsakovo V. U..

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinys tenkinamas visiškai iš atsakovo V. U., todėl ieškovei iš atsakovo yra priteistinos 365 Eur bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 350 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 6,52 Eur, ši suma priteistina valstybei iš atsakovo V. U. (CPK 96 straipsnio 6 dalis ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso civilinio proceso kodekso 268 - 270 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. U., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 208,40 Eur (dviejų šimtų aštuonių eurų 40 centų) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (208,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. kovo 04 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 365 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinį atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. U., gim. (duomenys neskelbtini), 6,52 Eur (šešių eurų 52 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.