Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2020-09-07 · Civilinė byla Nr. e2-6419-1124/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-07
Bylos Nr.
e2-6419-1124/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bagdžiūtė
Ieškovas
J. J.
Atsakovas
J. C.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-6419-1124/2020Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01691-2020-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.3.3.4
(S)VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 7 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Bagdžiūtė,sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei,dalyvaujant ieškovei J. J.,atsakovui J. C. (J. C.),

institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovei J. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui J. C. dėl tėvystės nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovą jos vaiko tėvu ir leisti duoti vaikui jo pavardę. Nurodo, kad su atsakovu ji kartu gyvena, su juo 2020 m. gegužės 5 d. susilaukė vaiko. Kadangi ieškovės oficialus skyrybų procesas su ankstesniu vyru užsitęsė, jos ir atsakovo vaikas gimė nepraėjus trims šimtams dienų po ankstesnės ieškovės santuokos nutraukimo.

Atsiliepimas

2. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareikštu ieškiniu sutinka.

3. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pateikė byloje išvadą, nurodydama, kad ieškovės ieškinio reikalavimai yra tenkintini.

4. Byloje dalyvaujantys asmenys – ieškovė, atsakovas, išvadą byloje teikianti institucija, teismo posėdžio metu palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją – prašė ieškovės ieškinio reikalavimą tenkinti.

Bylos faktinės aplinkybės

5. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini), nutraukta J. J. ir S. K. (S. K.) santuoka.

6. (duomenys neskelbtini) Vaiko gimimo pažymėjimo (duomenys neskelbtini) duomenimis, ieškovei J. J. (duomenys neskelbtini). gimė vaikas (vaiko lytis – vyras).

7. Byloje pateiktos Teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, J. C. (J. C.) yra biologinis berniuko, gimusio (duomenys neskelbtini) (motina J. J.), tėvas su 99,99 proc. tikimybe.

Dėl ieškinio reikalavimų

8. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).

9. Kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis (CK 3.140 straipsnio 2 dalis).

10. Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis).

11. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės (CK 3.148 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 389 straipsnis). Visuotinai pripažįstama, kad DNR ekspertizė yra patikimiausias ir objektyviausias įrodymų, galinčių patvirtinti arba paneigti spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologinį ryšį, šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).

12. Sprendime aptarti duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad šiuo atveju egzistuoja sąlygos tėvystei nustatyti – vaikas gimė nesusituokusiai motinai (ieškovei) (praėjus mažiau nei trims šimtams dienų nuo jos santuokos nutraukimo su S. K.) (CK 3.140 straipsnio 2 dalis, 3.146 straipsnio 1 dalis); bei pripažinti atsakovą J. C. ieškovės vaiko, gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu, o ieškovės vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini), – atsakovo vaiku – remiantis byloje pateikta specialisto išvada, atsakovas yra biologinis berniuko, gimusio (duomenys neskelbtini) (motina J. J.), tėvas su 99,99 proc. tikimybe (CK 3.148 straipsnio 1 dalis, CPK 389 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

13. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, pripažįstant atsakovą ieškovės vaiko, gimusio 2020 m. gegužės 5 d., tėvu, o ieškovės vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini) atsakovo vaiku (CPK 392 straipsnio 1 dalis).

14. Pagal CK 3.167 straipsnio 1 dalį kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi (CK 3.167 straipsnio 2 dalimi). Taigi, teismas dėl vaiko pavardės sprendžia tik tais atvejais, kai tarp vaiko tėvo ir motinos kyla ginčas. Šiuo atveju toks ginčas tarp šios bylos šalių nėra kilęs, tuo tarpu teismo leidimas suteikti vaikui tėvų pavardę nėra reikalingas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 392 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti – pripažinti atsakovą J. C. (J. C.), asmens kodas – (duomenys neskelbtini) vaiko, gimusio (duomenys neskelbtini) (motina J. J., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) tėvu, o vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini). (motina J. J., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) – atsakovo J. C. (J. C.), asmens kodas – (duomenys neskelbtini) vaiku.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.

Teisėja Rasa Bagdžiūtė