Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-06-15 · Administracinė byla Nr. I-4944-281/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-15
Bylos Nr.
I-4944-281/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04354-2014-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
P. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4944-281/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04354-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiškėjui P. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas P. J. 2014-09-30 teismui padavė skundą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 15 000, 00 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1).

Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas grindžia netinkamomis laikymo sąlygomis Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2011-11-03 iki 2014-09-30. Paaiškino, kad jis Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose, kuriose gyvenamasis plotas, tenkantis vienam asmeniui, buvo mažesnis, nei teisės aktuose leistinas minimalus 3,6 m². Kameros yra pritaikytos pavalgyti dviem asmenims, nes jose stovi mažas stalas ir tik viena kėdė, o kai kuriose kamerose stalo visai nėra. Dėl per mažo gyvenamojo ploto tarp kameroje laikomų asmenų nuolat kildavo tarpusavio konfliktai. Teigia, kad dėl laikymo kamerose žiauriomis, nežmoniškomis sąlygomis buvo pažemintas jo orumas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė ir prašė jį patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 7-10).

Šalies argumentai

Nurodė, kad pareiškėjas su tais pačiais reikalavimais dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį nuo 2011-11-03 iki 2013-10-21 jau anksčiau kreipėsi į teismą ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-03-10 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2980-484/2014 pareiškėjo skundą patenkino iš dalies priteisdamas jam 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumas turi būti nagrinėjamas tik už laikotarpį nuo 2013-10-22 iki 2014-09-30. 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Pažymi, kad pareiškėjas visą laikotarpį nuo 2013-10-22 iki 2014-09-30 buvo laikomas Lukiškių TI-K nepažeidžiant teisės aktų nustatytos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Pagal teisinį reglamentavimą maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius yra nuolat viršijamas, o atsakovė negali jo reguliuoti. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi LR Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų ir LR Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Esant tokiai situacijai, kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas, tačiau atsiradus galimybei stengiamasi asmenis perkelti į laisvesnes kameras, kiekvienam asmeniui skiriama lova, švarios patalynės komplektas, kitas inventorius. Pareiškėjo teiginys dėl kamerų inventoriaus trūkumo taip pat yra nepagrįstas, nes visų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, inventorius ir jo kiekis atitiko Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimus. Kadangi kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų, taburečių ir kitų baldų. Pažymi, kad šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos – žalos padarymo fakto, todėl valstybės civilinė atsakomybė negalima.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kyla dėl atsakovės pareigos atlyginti pareiškėjui 15 000, 00 Lt neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė netinkamomis sąlygomis kalinamas Lukiškių TI-K, taigi, šioje byloje keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas.

Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią jis nurodo patyręs laikotarpiu nuo 2011-11-03 iki 2014-09-30.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-2980-484/2014 pagal pareiškėjo P. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, kurioje pareiškėjas prašė iš atsakovės priteisti po 130 Lt už kiekvieną Lukiškių TI-K praleistą dieną dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2011-11-03 iki 2013-10-21 buvo laikomas Lukiškių TI-K įstatymų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis (per mažas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas ir kamerų inventoriaus – stalo ir kėdžių - trūkumas), 2014-03-10 priėmė sprendimą. Minėtu sprendimu teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir iš atsakovės priteisė pareiškėjui P. J. 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo P. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2980-484/2014, 2015-01-07 priėmė nutartį, kuria P. J. apeliacinį skundą patenkino iš dalies, pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimą ir priteisė pareiškėjui P. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 900 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl pareiškėjo P. J. skundo reikalavimo dalies, apimančios laikotarpį nuo 2011-11-03 iki 2013-10-21, yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, byla dalyje dėl reikalavimo priteisti pareiškėjui neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2011-11-03 iki 2013-10-21 nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu. Dėl nurodytų priežasčių teismo nagrinėjamas laikotarpis šioje byloje yra nuo 2013-10-22 iki 2014-09-30.

Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Remiantis minėtomis teisės normomis, darytina išvada, kad pataisos įstaigose administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.

1996 m. sausio 18 d. Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 3 str. nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal šio įstatymo 44 str. 1 d., suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 (toliau – Taisyklės), 104 punkte nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir HN 76:2010), nuostatos minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 p., vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Analogiškos nuostatos yra numatytos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija, įsigaliojusi nuo 2010-04-30), 11¹ punkte.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2013-10-22 iki 2014-09-30 buvo patalpintas šiose kamerose: 2013-10-22 - 2013-11-18 kamera Nr. 97, plotas - 7,94 m² (2 asmenys kameroje); 2013-11-19 kamera Nr. 97 (1 asmuo kameroje); 2013-11-20 - 2013-12-03 kamera Nr. 97 (2 asmenys kameroje); 2013-12-04 išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę; 2013-12-16 atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 121, plotas - 7,38 m² (4 asmenys kameroje); 2013-12-16 perkeltas į kamerą Nr. 97, plotas - 7,94 m² (1 asmuo kameroje); 2013-12-17 - 2014-04-17 kamera Nr. 97 (2 asmenys kameroje); 2014-04-18 kamera Nr. 97 (1 asmuo kameroje); 2014-04-19 - 2014-06-09 kamera Nr. 97 (2 asmenys kameroje); 2014-06-10 - 2014-06-14 kamera Nr. 97 (1 asmuo kameroje); 2014-06-15 - 2014-07-03 kamera Nr. 97 (2 asmenys kameroje); 2014-07-04 perkeltas į kamerą Nr. 80, plotas - 7,94 m² , 2 asmenys kameroje, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 97, plotas - 7,94 m², 2 asmenys kameroje; 2014-07-05 - 2014-09-30 kamera Nr. 97 (1 asmuo kameroje) (b. l. 7-10).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas visu laikotarpiu nuo 2013-10-22 iki 2014-09-30 Lukiškių TI-K buvo laikomas nepažeidžiant teisės aktais nustatyto vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimų.

Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad kamerose buvo per mažas stalas ir tik viena kėdė, o kai kuriose kamerose (kameros Nr. 80, 81, 83, 91, 97) nebuvo jokio stalo. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6 punkte nurodyta, jog tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Bylos medžiaga patvirtina, kad visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, taip pat kitas inventorius (b. l. 30). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu, kad būtų suteiktas trūkstamas inventorius ir buvo atsisakyta tai padaryti.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir išdėstytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog nagrinėjamu atveju CK 6.271 straipsnio prasme valstybė (jos institucija) neveikė taip, kaip privalėjo pagal įstatymus veikti, todėl jai civilinė atsakomybė nekyla. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas neįgijo teisės į neturtinės žalos atlyginimą.

Remiantis išdėstytu, pareiškėjo P. J. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 2 d., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo P. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Bylą dalyje dėl reikalavimų atlyginti žalą laikotarpiu nuo 2013-10-22 iki 2014-09-30 nutraukti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Mefodija Povilaitienė