Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-03-10 · Administracinė byla Nr. I-2980-484/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-03-10Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-01-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-10
Bylos Nr.
I-2980-484/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05707-2013-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
P. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2980-484/2014Proceso Nr. 3-61-3-05707-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 15.2.1.2; 15.2.3.2; 74 (S)
SPRENDI MA SLietuvos Respublikos vardu2014 m. kovo 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant pareiškėjui P. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas P. J. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės neturtinę žalą – po 130 (šimtą trisdešimt) litų už kiekvieną Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) praleistą dieną. Skunde nurodė, kad nuo 2011-11-03 iki 2013-10-21 buvo laikomas Lukiškių TI-K įstatymų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, dėl to nuolat jautėsi žeminamas ir kankinamas.

Paaiškino, kad kamerų Nr. 81, 91, 83 ir 121 plotas nuo 6 iki 8 kv. m., jose buvo laikoma po 6 asmenis, kitose keturvietėse kamerose – po 2 ar 3 asmenis. Kamerose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis nei 3,6 m², tuo buvo pažeistas nustatytas minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas. Nurodė ir tai, kad kameros pritaikytos pavalgyti tik dviems asmenims, jose pastatytas mažas stalas ir viena kėdė, dėl to esant kameroje 3 ar 4 asmenims nuolat kildavo problemų pavalgyti. Anot pareiškėjo, buvo ir tokių kamerų (Nr. 81, 91, 83, 121, 97), kuriose apskritai nebuvo stalo ir tik viena kėdė. Teigia, kad šiuo metu yra laikomas kameroje Nr. 97, kurioje nėra stalo, grindys išpuvusios. Pažymėjo, kad ne kartą Lukiškių TI-K direktorius žadėjo sudaryti geresnes laikymo sąlygas, tačiau pažadų nevykdo.

Pareiškėjas nurodytas laikymo tardymo izoliatoriuje-kalėjime sąlygas laiko žeminančiomis jo orumą, dėl to nuolat jaučiasi nepatogiai, dvasiškai kankinamas ir gniuždomas (b. l. 1).

Atsiliepimas

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – Lukiškių TI-K) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras, Lukiškių TI-K laikomasi LR Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų ir LR Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Pažymėjo, kad pagal galiojančius teisės aktus maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra - 954 asmenys. Šis skaičius nuolat yra viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Didžiausią dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos (pvz., šiai dienai jų yra 88) bei nuteistieji, kurie įstaigoje yra palikti atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, ir atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus jie laikomi po 1 žmogų (tik labai retais atvejais jų pačių prašymu jie gali būti laikomi po 2 asmenis). Taip pat pabrėžė, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pripažįsta, kad dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką t.y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat paaiškino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.

Paaiškino, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2011-10-03. Laikotarpiais 2011-10-06 ryte, 2011-10-27 ryte, 2011-11-09 iki 2011-11-14, 2011-11-15 ryte, 2011-11-30 iki 2011-12-21, 2011-12-22 ryte, 2012-01-23 vakare, 2012-01-24 iki 2012-01-30, 2012-01-31 ryte, 2012-02-28 ryte, 012-03-09 ryte, 2012-04-24 vakare, 2012-04-25 iki 2012-10-23, 2012-11-02 vakare, 2012-11-03 iki 2013-10-21 -vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytą reikalavimą kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Taip pat, laikotarpiais nuo 2012-03-14 iki 2012-03-15, nuo 2012-10-24 iki 2012-11-02 pareiškėjo P. J. nebuvo Lukiškių TI-K, kadangi nurodytais laikotarpiais jis išvykęs.

Nurodė ir tai, kad Lukiškių TI-K įrengtose kamerose, remiantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.6 punkto nuostatomis, yra prie grindų pritvirtinta geležinė lova kiekvienam suimtajam, po vieną stalą ir dvi kėdes.

Atsakovės atstovas pabrėžė, kad civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Lukiškių TI-K manymu, šiuo atveju nėra būtinosios CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos (b. l. 13-17).

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas šioje byloje nepateikė duomenų, kad Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs nežmoniškai su juo elgtis. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, todėl mano, jog jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad skunde teismui pareiškėjas iš esmės nurodė tik vieną esminį nusiskundimą - gyvenamojo ploto trūkumą, todėl mano, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos iš esmės buvo patenkinamos ir negalėjo sukelti žymių nepatogumų.

Nurodė ir tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų į Kalėjimų departamentą ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė, Kalėjimų departamentas su tuo susijusios medžiagos nerinko ir nenagrinėjo. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 49 straipsnio 1 dalis nustato, kad tardymo izoliatorių pareigūnų veiksmai ir sprendimai skundžiami Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 183 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal BVK 183 straipsnį bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui, o bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Esant šioms aplinkybėms, daro išvadą, kad pareiškėjas nesilaikė BVK 183 straipsnyje nustatyto privalomo bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarkos. Kalėjimų departamentas apie tariamų pažeidimų aplinkybes nebuvo informuotas, todėl negali patvirtinti ar paneigti pažeidimų fakto bei pateikti duomenų.

Pažymėjo, kad jog tais atvejais, kai atitinkamai ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Taigi, tokios tvarkos nesilaikymas sąlygoja konkrečias Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau - ABTĮ) nustatytas teisines pasekmes, t. y. nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, teismas priimti skundą atsisako (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Kita vertus, atsisakoma priimti skundą nurodytu pagrindu gali būti tik tuo atveju, jei atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nustatyta expressis verbis, o pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, tokia tvarka nepasinaudojo.

Akcentavo, kad pareiškėjas siekdamas žalos atlyginimo privalo įrodyti visas žalą pagrindžiančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pabrėžė, kad pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas. Daro išvadą, kad pareiškėjas nepatyrė skunde minimų neigiamų išgyvenimų, fizinių nepatogumų, papildomo diskomforto bei gyvenimo kokybės pablogėjimo. Šios aplinkybės taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės (b. l. 8-12).

Teismo posėdyje pareiškėjas patikslino skundo reikalavimą – iš Lietuvos valstybės prašė priteisti jo naudai 20 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K yra kalinamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Kamerose vienam asmeniui tenkantis plotas nesiekia 1,5 m². Trūksta vietos pavalgyti. Tualetas įrengtas bendroje su kamera patalpoje. Mano, kad laikymas tokiomis sąlygomis pažeidžia jo teises.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2011-11-03 iki 2013-10-21 (iš viso 709 dienas) su pertraukomis buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 80, 81, 83, 91, 97, 238, 242, 273 (b. l. 13-17, 18- 20).

P. J. siekia prisiteisti iš Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš galimai neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, laikotarpiu nuo 2011-11-03 iki 2013-10-21 neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų, t. y. vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje ir kitų higienos normų reikalavimų.

Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Remiantis minėtomis teisės normomis, darytina išvada, kad pataisos įstaigose administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiūros organizavimas nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Higienos norma). Higienos normos 2 punkte nustatyta, kad ji taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 6 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Pagal Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (toliau – Įsakymas) nustatytus reikalavimus, iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009 – 2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Šiam ginčui taip pat aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriame nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95). Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas dėl laikymo sąlygų ir dėl to patirtos neturtinės žalos nei į Lukiškių TI-K, nei į Kalėjimų departamentą su skundais nesikreipė. Tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisminę praktiką sprendžiant žalos atlyginimo klausimą teismas privalo tirti ir faktinį pagrindą, iš kurio kildinama žala, nepaisant to, kad tas pagrindas atskirai ir nenuginčytas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1655/2008; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1419/2010).

Nustatyta, kad P. J. į Lukiškių TI-K atvyko 2011-10-03 ir buvo laikomas kameroje Nr. 273, kurios plotas - 7,79 m²(ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje). Šioje kameroje pareiškėjas taip pat buvo laikomas laikotarpiais: 2011-10-04 - 2011-10-05 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-10-06 (ryte - 2, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-10-07 - 2011-10-26 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-10-27 (ryte - 2, vakare - 4 asmenys kameroje);2011-10-28 - 2011-11-02 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje);2011-11-03 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); nuo 2011-11-04 iki 2011-11-08 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje). Pareiškėjas 2011-11-09 perkeltas į kamerą Nr. 80, kurios plotas - 7,94 m² (ryte - 1, vakare - 1 asmuo kameroje). Šioje kameroje jis buvo ir nuo 2011-11-10 iki 2011-11-14 (ryte - 1, vakare - 1 asmuo kameroje). Pareiškėjas 2011-11-15 perkeltas į kamerą Nr. 81, kurios plotas - 7,94 m² (ryte - 2, vakare - 3 asmenys kameroje). Šioje kameroje P. J. buvo nuo 2011-11-16 iki 2011-11-29 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje). Pareiškėjas 2011-11-30 perkeltas į kamerą Nr. 242, kurios plotas - 6,90 m² (ryte - 1, vakare - 1 asmuo kameroje). Kameroje Nr. 242 pareiškėjas buvo ir nuo 2011-12-01 iki 2011-12-08 (ryte - 1, vakare - 1 asmuo kameroje). P. J. 2011-12-09 perkeltas į kamerą Nr. 91, kurios plotas - 7,94 m² (ryte - 1, vakare - 2 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 91 pareiškėjas taip pat buvo: nuo 2011-12-10 iki 2011-12-21 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje); 2011-12-22 (ryte - 2, vakare - 3 asmenys kameroje); nuo 2011-12-23 iki 2012-01-22 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-01-23 (ryte - 3, vakare - 2 asmenys kameroje); nuo 2012-01-24 iki 2012-01-30 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje); 2012-01-31 (ryte - 2, vakare - 3 asmenys kameroje); nuo 2012-02-01 iki 2012-02-27 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje). Pareiškėjas 2012-02-28 perkeltas į kamerą Nr. 83, kurios plotas - 7,94 m² (ryte - 2, vakare - 3 asmenys kameroje). Šioje kameroje pareiškėjas buvo laikomas: nuo 2012-02-29 iki 2012-03-08 kamera Nr. 83 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-03-09 (ryte - 2, vakare - 3 asmenys kameroje); nuo 2012-03-10 iki 2012-03-13 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje). P. J. 2012-03-14 išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, iš kurios grįžo 2012-03-15 ir buvo patalpintas vėl į kamerą Nr. 83 (vakare - 3 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 83 pareiškėjas buvo: nuo 2012-03-16 iki 2012-04-23 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-04-24 (ryte - 3, vakare - 2 asmenys kameroje); nuo 2012-04-25 iki 2012-05-14 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje). P. J. 2012-05-15 perkeltas į kamerą Nr. 238, kurios plotas - 6,83 m²(ryte - 1, vakare - 1 asmuo kameroje). Kameroje Nr. 238 jis buvo nuo 2012-05-16 iki 2012-06-25 (ryte - 1, vakare - 1 asmuo kameroje). 2012-06-26 perkeltas į kamerą Nr. 80, kurios plotas - 7,94 m² (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje). Šioje kameroje pareiškėjas buvo nuo 2012-06-27 iki 2012-08-13 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje). P. J. 2012-08-14 perkeltas į kamerą Nr. 97, kurios plotas - 7,94 m² (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 97 jis buvo laikomas: nuo 2012-08-15 iki 2012-10-02 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje); 2012-10-03 (ryte - 2, vakare - 1 asmuo kameroje); nuo 2012-10-04 iki 2012-10-07 (ryte - 1, vakare - 1 asmuo kameroje); 2012-10-08 (ryte - 1, vakare - 2 asmenys kameroje); nuo 2012-10-09 iki 2012-10-23 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje). Pareiškėjas 2012-10-24 išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, iš kurios į Lukiškių TI-K grįžo 2012-11-02 ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 121, kurios plotas - 7,38 m² (vakare 1 asmuo kameroje). Pareiškėjas 2012-11-03 perkeltas į kamerą Nr. 97, kurios plotas - 7,94 m², (ryte - 1, vakare - 2 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 97 buvo laikomas: nuo 2012-11-04 iki 2012-11-06 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje); 2012-11-07 (ryte - 1, vakare - 2 asmenys kameroje); nuo 2012-11-08 iki 2013-06-30 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje); nuo 2013-07-01 iki 2013-10-21 (2 asmenys kameroje; b. l. 13-17, 18-20).

Įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, negalima daryti išvados, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad tam tikrą laiką (135 iš 709 dienų ) pareiškėjui nebuvo užtikrintos Įsakyme įtvirtintos laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos. Faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų argumentų dėl valstybės negalėjimo įvykdyti šią pareigą byloje nepateikta. Atsakovės atstovo atsiliepimo argumentas, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo, nes privalo vykdyti teismų nutartis dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo bei teismų nuosprendžius, todėl neturėjo galimybės asmeniui užtikrinti minimalaus teisės aktų reikalaujamo gyvenamojo ploto, neatleidžia valstybės nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą pareiškėjui. Pabrėžtina, kad byloje sprendžiamas ne atsakovės atstovo, o valstybės deliktinės atsakomybės klausimas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-121/2009; 2010 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-122/2010).

Atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką, byloje nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo laikymo suėmime sąlygų (gyvenamojo ploto normos pažeidimo) bei paminėtą teismų praktiką, įvertinęs pažeidimo trukmę ir mastą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, ko nebūtų atsitikę, jei jis Lukiškių TI-K būtų buvęs kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Tai rodo, kad nagrinėjamu atveju CK 6.271 straipsnio prasme valstybė neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjui kilo tam tikros pasekmės, o tai sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog kamerose Nr. 81, 91, 83, 121 buvo mažas stalas ir tik 1 kėdė, žmonių buvo keturi ar šeši, maistą atnešdavo visiems iš karto, dėl to kildavo kameroje problemų, o kameroje Nr. 97 stalo apskritai nebuvo, kameros grindys išpuvusios. Pažymėtina, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių14.6 punkte nurodyta, jog tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, būtinų jo nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, nenurodė, jog kreipėsi į atsakovo administraciją su prašymu, kad būtų suteiktas reikalingas inventorius, ir jam buvo atsisakyta tai padaryti. Taigi, pareiškėjas neįrodė, kad šiuo aspektu CK 6.271 straipsnio prasme valstybė (jos institucija) neveikė taip, kaip privalėjo pagal įstatymus veikti, todėl jai civilinė atsakomybė nekyla. Pažymėtina, kad pareiškėjui nebuvo apribota galimybė rinkti ir teikti teismui įrodymus, siekiant pagrįsti jo skunde nurodytas aplinkybes. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas neįgijo teisės į neturtinės žalos atlyginimą aptartoje dalyje.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, jokių įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos dydį nepateikė. Bylos duomenys rodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2011-11-03 iki 2013-10-21 (iš viso 709 dienas). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad laikotarpiais 2011-10-06 ryte, 2011-10-27 ryte, 2011-11-09 iki 2011-11-14, 2011-11-15 ryte, 2011-11-30 iki 2011-12-21, 2011-12-22 ryte, 2012-01-23 vakare, 2012-01-24 iki 2012-01-30, 2012-01-31 ryte, 2012-02-28 ryte, 012-03-09 ryte, 2012-04-24 vakare, 2012-04-25 iki 2012-10-23, 2012-11-02 vakare ir nuo 2012-11-03 iki 2013-10-21 (iš viso 574 dieną) - vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje atitiko nustatytą 3,6 m² ploto reikalavimą, nustatytą Įsakyme. Tai reiškia, kad didesnį suėmimo laiką pareiškėjui Lukiškių TI-K buvo užtikrintas minimalus ploto reikalavimas. P. J. Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas su pertraukomis. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas buvo kilnojamas iš kameros į kamerą, tuo siekiant sudaryti kuo palankesnes laikymo suėmime sąlygas. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjui dėl jo netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K buvo diagnozuota kokia nors liga. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu jis kreipėsi į Lukiškių TI-K atsakingus pareigūnus ar kitas valstybės institucijas pagal jų kompetenciją dėl nuteistųjų gyvenimo sąlygų ištyrimo ir gerinimo. Vertintina ir tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamą veiką, turėjo numatyti būsimas pasekmes. Teismas, atsižvelgdamas į visų šių aplinkybių visumą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, ginčui aktualiu laikotarpiu nustatytos minimalios mėnesinės algos dydį (LR Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 718; 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1543), daro išvadą, jog yra pagrindas mažinti priteistinos žalos dydį iki 1 000 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendė:

pareiškėjo P. J. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, P. J. naudai 1 000 (vieną tūkstantį) litų neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė