Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant privačiai kaltintojai nukentėjusiajai G. A. ir jos atstovei advokatei Angelei Fominienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo tvarka iškeltą baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – išsituokusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), teista:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 str. – 5 MGL (650 Lt) bauda; Kauno apylinkės teismo 2014-06-23 pagal BK 163 str., vadovaujantis BK 63 str. 9 d. – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ir 5 MGL (650 litų) bauda bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;Kauno apylinkės teismo 2015-01-30 pagal BK 145 str. 2 d., 286 str., 290 str. subendrinta bausme – laisvės atėmimu laisvės atėmimu 2 metams, kurią dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2014-06-23 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams ir 5 MGL (188 Eur) bauda, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir tęsti darbą, bausmę atlikusi, 2017-02-20 D. B. išregistruota iš Probacijos registro pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui, teistumas išnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B. 2016 m. spalio 31 d. po 20 val. (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), suėmusi už plaukų pargriovė nukentėjusiąją G. A. ant gatvės, tyčia rovė jos plaukus, trankė jos galvą į gatvės dangą-asfaltą, koja spyrė vieną kartą į burną ir prakirto apatinę lūpą iš vidinės pusės, dėl ko G. A. buvo dviejuose vietose išrauti galvos plaukai, sumuštas veidas ir sukeltas fizinis skausmas, ko pasekoje G. A. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto 2016-12-15 išvados Nr. G3240/2016 (02) matyti, kad G. A. plaukai iš viršugalvio srities išrauti greičiausiai rankomis ir ne mažiau kaip dviem poveikiais. Veido minkštųjų audinių sumušimas ir galimai buvę minkštųjų audinių sumušimai kitose galvos dalyse padaryti kietu buku daiktu ir atitinka tiriamosios nurodytą laiką ir aplinkybes. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 4-5).

Teismo ekspertas Ą. S. nurodė, kad 2016-12-15 į teismo medicinos įstaigą savo iniciatyva kreipėsi G. A., kuri už apžiūra mokėjo pati. Ji nurodė, kad 2016-10-31, vakare apie 21 val. (duomenys neskelbtini), šalia namų, kaimynė D. B. rovė plaukus, suėmusi už plaukų pargriovė ant asfalto ir spyrė į veido sritį. G. A. buvo praradusi sąmonę, kita kaimynė parvedė G. A. namo, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. G. A. buvo nuvežta į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių. Po patirtos traumos, praėjus ne mažai laiko eksperto apžiūros metu G. A. viršugalvyje buvo matyti plikės, plaukų išrovimo vietoje, tose vietose atauginėjo plonyčiai nauji plaukai. Plaukų išrovimas yra skausmingas procesas ir skaudą kurį laiką. Plaukų išrovimas teismo medicinos nustatymo taisyklėse yra vertinamas kaip sužalojimas. Jokių kitų sužalojimų nebuvo matomose vietose. Buvo pareikalauta iš gydimo įstaigų medicininė dokumentacija ir gauta iš LSMUL Kauno klinikų ambulatorinio gydymo statistinė kortelė, kurioje buvo nurodyta, kad 2016-11-01 10 val. G. A. kreipėsi ir buvo užpulta gatvėje, tampyta už plaukų ir spardyta buvusi be sąmonės, ten buvo atlikti tyrimai. Jokių trauminių pakitimų smegenyse nebuvo aptikta, buvo konstatuoti tik seni uždegiminiai pakitimai. Buvo nurašyti greitosios medicinos kortelės duomenys, matyti, kad iškvietimas buvo užregistruotas 2016-11-01, 9.15 val. Sužalojimo grafoje buvo žymimi minkštų audinių sužalojimai pažymėta skausmas ir sutinimas veide ir galvos srityje. Daugiau tikslesnių duomenų apie kitus sužalojimus nebuvo. Ekspertas išvadoje konstatavo, kad plaukai galvoje galėjo būti išrauti įvykio metu, kadangi buvo matyti du židiniai be plaukų, galėjo padarytos būti vienu ar dviem poveikiais, tai pasakyti sunku, bet greičiausiai dviem. Veido minkštų audinių sumušimai nebuvo detalizuoti greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, nei kuriose vietose, nei koks patinimas. Minkštų audinių sumušimai buvo, kurie pasireiškė sutinimu, bet kraujosruvų, nubrozdinimų nebuvo pažymėta ir įvardinta. Kauno klinikų ambulatorinėje kortelėje nubuvo užsiminta, kad koks nors būtų taikytas gydymas. Kategoriškai pasakyti, kad plaukai buvo išrauti būtent įvykio metu aš pasakyti negaliu. Nieko konkrečiau pasakyti negaliu. Kad būtų prakirsta apatinė lupa iš vidinės pusės, nurodyta nebuvo. Greitosios pagalbos kvietimo kortelėje buvo pažymėta minkštų audinių sužalojimas, patinimas ir skausmas galvos srityje, konkrečiau niekas nebuvo pateikta. Nukentėjusioji savo telefone man rodė nuotraukas po įvykio, tačiau ekspertas į datą nežiūrėjo, nes ne ekspertų reikalas yra į tai kreipti ypatingą dėmesį. Remdamasis praktika gali pasakyti, jei nukentėjusioji būtų kritusi ant asfalto, neišvengiamai būtų buvę nubrozdinimai. Greitosios pagalbos medikai, kaip praktika rodo, nubrozdinimus jie mato ir fiksuoja, o šiuo atveju fiksuota, kad buvo paraudimas, dabar sunku pasakyti tiksliai. Ekspertas mano, kad jis kaltas, kad apžiūros metu neišsiaiškino, kodėl taip vėlai nukentėjusioji kreipėsi į teismo medikus. Tokius ekspertų klausimus dažnai nustelbia, kai tiriamieji pasako jiems, kad jie, kaip ir G. A., lankėsi pas medikus ir ekspertai tikisi, kad šie gydytojai bus viską užfiksavę. G. A. medicininiuose dokumentuose objektyviai sąmonės praradimas nebuvo užfiksuotas. Buvo įvardintas tik subjektyvus jos nusiskundimas.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto 2016-11-02 išvados Nr. G2850/2016 (02) matyti, kad D. B., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti sužalojimai, padaryti buku (-ais) daiktu (-ais). Sužalojimų vaizdas, rodo, kad jie galėjo būti padaryti tiriamosios nurodytu laiku. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismas laiko, kad sužalojimai kaltinamajai galėjo atsirasti konflikto su nukentėjusiąją metu, jai ginantis nuo kaltinamosios neteisėtų veiksmų jos užpuolimo metu.

Iš medžiagos Nr. M-1-01-87110-16 matyti, kad tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusioji savo paaiškinimuose iš esmės parodė analogiškai, kaip ir duodamos parodymus teismo posėdžio metu. Šioje medžiagoje, kuri buvo pradėta rinkti pagal nukentėjusiosios G. A. pareiškimą policijai, kad ją 2016-10-31 sužalojo D. B., 2016-11-10 buvo priimtas Kauno AVPK Kauno rajono PK 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. B. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pasiūlyta pareiškėjai kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.(b.l. 6-7).

Iš baudžiamojoje byloje Nr. 1-184-923/2015 priimto Kauno apylinkės teismo 2015-01-30 priimto nuosprendžio (b.l. 8-12) matyti, kad kaltinamoji D. B. buvo nuteista pagal BK 145 str. 2 d., 286 str., 290 str. subendrinta bausme – laisvės atėmimu laisvės atėmimu 2 metams, kurią dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2014-06-23 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams ir 5 MGL (188 Eur) bauda, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir tęsti darbą.

Teismas ištyręs byloje įrodymus konstatuoja, kad privataus kaltintojo G. A. skunde nurodytos faktinės bylos aplinkybės nurodytos teisingai, tačiau jos tikslintinos atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas tikslesnes įvykio aplinkybes, jų seką bei laiką, nekeičiant nei nusikalstamos veikos kvalifikacijos nei faktinių kaltinimo aplinkybių.

Teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji D. B. padarė nusikalstamą veiką, nes nukentėjusiosios privačiu skundu ir bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji 2016 m. spalio 31 d. po 20 val. (duomenys neskelbtini), suėmusi už plaukų pargriovė nukentėjusiąją G. A. ant gatvės, tyčia rovė jos plaukus, trankė jos galvą į gatvės dangą-asfaltą, koja spyrė vieną kartą į burną ir prakirto apatinę lūpą iš vidinės pusės, dėl ko G. A. buvo dviejuose vietose išrauti galvos plaukai, sumuštas veidas ir sukeltas fizinis skausmas, ko pasekoje G. A. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jos padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d., ji kalta, todėl baustina.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 str.). Kaltinamoji padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 10 str., 11 str. 5 d.). Vertinant kaltinamosios asmenybę, pažymėtina, kad ji praeityje teista tris kartus, nusikalto per Kauno apylinkės teismo 2015-01-30 d. nuosprendžiu (b.l. 8-12) paskirtos 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo 2 metų laikotarpį. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad iš kaltinamosios antstolis 2016-06-17 priverstinai išieškojo 5 MGL baudą ir tai, kad teisme buvo gauta informacija, kad 2017-02-20 D. B. išregistruota iš Probacijos registro pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui, ir tai buvo įregistruota 2017-02-27 teismų informacinėje sistemoje LITEKO, laikytina, kad kaltinamoji D. B. yra pilnai atlikusi 2015-01-30 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jai paskirtas bausmes ir jos teistumas 2017-02-20 buvo išnykęs. Privati kaltintoja G. A. į teismą prieš D. B. kreipėsi tik 2017-03-04 (b.l. 2-4), todėl šioje byloje nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrintina BK 64 str. tvarka su Kauno apylinkės teismo 2015-01-30 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji D. B. nėra bausta administracine tvarka, priklausomybės ligų centre neužregistruota, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikų Marių sektoriuje gydėsi 1 kartą 2006 metais. Iš byloje esančios specialisto išvadoje Nr. 93TPK-111 (iš baudžiamosios bylos Nr. 1-184-923/2015) matyti, kad D. B. dėl 2006-05-01 – 05-03 susirgimo – mišrus depresinis nerimo sutrikimas su sujaudinimo būkle, toliau nesilankant ambulatoriškai, skirti teismo psichiatrinės ekspertizės nereikalinga. Kaltinamoji yra išsituokusi, augina nepilnametį vaiką, yra dirbanti, charakterizuojama teigiamai.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą D. B. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimus.

G. A. yra pareiškusi civilinį ieškinį D. B. atžvilgiu dėl 107,59 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 16-17).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Pirmiau teismo ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajai-civilinei ieškovei G. A. dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamosios D. B. veiksmų. Tai reiškia, kad D. B. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodyta turtinė žala yra pagrįsta ir įrodyta byloje civilinės ieškovės nurodytais ir pateiktais įrodymais, kaltinamajai D. B. taikytina deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, CK 6.281 straipsnio 1 dalis) ir iš jos nukentėjusiajai-civilinei ieškovei G. A. priteistina 107,59 Eur turtinė žala.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo. CK 6.250 str. 1 d. yra nurodyta kas laikoma neturtine žala. Tai ir asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Paminėtina, jog neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau neturtinė žala atlyginama visais atvejais, jei ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismui nustačius, kad nukentėjusiajai G. A. dėl kaltinamosios D. B. neteisėtų veiksmų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kas nustatyta 2016-12-15 specialisto išvadoje Nr. G3240/2016(02), ir tai, kaip ji nurodo savo ieškinyje (b.l. 16-17), sukėlė nukentėjusiajai ne tik skausmą, bet ir bendravimo galimybių sumažėjimą bei emocinį sutrikimą, spręstina, jog ji turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą, kadangi ji dėl to patyrė ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Bet koks trauminis poveikis žmogaus kūne yra skausmingas ir sukelia fizinį skausmą. Be to, teismo nuomone, pagrįstos yra ir nukentėjusiosios teisme nurodytos aplinkybės, jog ji dėl neteisėtų kaltinamosios veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, moralinę skriaudą, kadangi buvo sumušta vien už tai, kad ji pasidomėjo, kada D. B. - jos skolininkė, atlygins anksčiau teismo nuosprendžiu jai priteistą moralinę žalą.

Nustačius, jog nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, spręstinas jos dydžio klausimas. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusioji nurodė, jog ji dėl prieš ją įvykdyto nusikaltimo patyrė 1 000 Eur neturtinę žalą. Teismo manymu, nukentėjusiosios nurodytas patirtos neturtinės žalos galutinis dydis yra per didelis, jis neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų. Jis mažintinas įvertinus visas bylos aplinkybes, taip pat kaltinamosios ir nukentėjusiosios kaltę, kad jos neišvengė konfliktinės situacijos, žinodamos apie ankstesnius jų tarpusavio nesutarimus. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad konflikto metu nuo nukentėjusiosios veiksmų buvo sužalota ir kaltinamoji. Taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamosios turtinę padėtį: viena augina nepilnametį vaiką, bylos duomenimis ji darbinga, normalios fizinės sveikatos. Todėl atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, iš kaltinamosios D. B. nukentėjusiosios-civilinio ieškovo G. A. naudai priteistinas 300 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusiosios gynėja advokatė Angelė Fominienė, kuri Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo paskira ginti G. A.. Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno 2017-10-17 pažyma Nr. NTP-7-10039, kurioje pateikta informacija apie 223,81 Eur dydžio valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas G. A. šioje baudžiamojoje byloje (b. l. 129). Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad patirtos išlaidos (223,81 Eur) yra adekvačios proceso trukmei bei sudėtingumui, byloje nėra duomenų, patvirtinančių sunkią kaltinamosios D. B. turtinę padėtį, nukentėjusiosios gynėjos prašymas padengti valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas tenkintinas.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajai D. B. kardomoji priemonė neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir paskirti bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant be teismo žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, tai yra per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant po nemažiau kaip 15 valandų.

Civilinės ieškovės G. A. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti jai iš D. B. 107,59 Eur (vieną šimtą septynis eurus 59 eurocentus) turtinės žalos ir 300 (tris šimtus) Eur neturtinės žalos.

Priteisti iš D. B. 223,81 (dviejų šimtų dvidešimt trijų eurų 81 eurocento) dydžio valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas Kauno valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos naudai, dėl nukentėjusiajai G. A. skirto advokato darbo apmokėjimo. (Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų esančių : „Swedbank", AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas Nr.(duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.)

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajai D. B. kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo priėmimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.