Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2015-01-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-184-923/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-01-30
Bylos Nr.
1-184-923/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Lesinskienė
Nukentėjusysis
G. A., V. M., E. L., D. T.
Kaltinamasis
D. B.
Advokatai
Irena Sabaitienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-184-923/2015;Teisminio proceso Nr. 1-65-2-01912-2013-2;Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.5.4; 1.2.27.1; 1.2.27.5; 1.1.7.2.7; 1.1.10.1; 1.1.8.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.5; 2.1.15.3.3.1; 2.3.6.4.5
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 30 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei, nukentėjusiesiems: G. A., V. M., E. L., D. T., kaltinamajai D. B., jos gynėjai advokatei Irenai Sabaitienei, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei A. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, turinti vidurinį išsilavinimą, dirbanti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:

2012-12-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 str. – 5 MGL (650 Lt) bauda, baudos nesumokėjusi,

2014-06-23 pagal BK 163 str., vadovaujantis BK 63 str. 9 d. – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ir 5 MGL (650 litų) bauda bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmės neatlikusi, teistumas neišnykęs,

kaltinama pagal BK 145 str. 2 d., 286 str., 290 str.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. 2013-12-30, apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), kieme, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia terorizavo G. A. ir V. M., grasindama padegti jų medinį namą ir mėtė uždegtas pramoninės gamybos civilinės paskirties šviesos ir garso efekto petardas į G. A. ir V. M. medinį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).

Be to, D. B. toje pačioje vietoje, apie 22.45 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, vengdama sulaikymo, panaudodama fizinį smurtą: tyčia du kartus ranka suduodama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės trečiojo būrio vyresniajam patruliui E. L. į veidą, bei po vieną kartą kumščiu suduodama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės trečiojo būrio patruliui D. T. į pilvą ir į galvą, po to ne mažiau penkis kartus įspyrusi E. L. į krūtinę, į rankas, į pilvą, bei ne mažiau keturis kartus įspyrusi D. T. į pilvą, pasipriešino valstybės tarnautojams.

Be to, D. B. tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, garsiai vadino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės trečiojo būrio vyresnįjį patrulį E. L. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės trečiojo būrio patrulį D. T. įžeidžiančiais ir užgauliais žodžiais bei spjovė D. T. į veidą, tuo įžeisdama savo pareigas atliekančius valstybės tarnautojus.

Kaltinamoji D. B. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2013-12-30 vakare buvo išgėrusi šampano, tačiau apsvaigusi nesijautė. Išėjo į kiemą parūkyti, jos sūnus A. ir kaimynų berniukas K. M. mėtė petardas, galbūt mėtė ir jos sugyventinis R. J.. Kitoje gatvės pusėje gyvenanti G. A., išėjusi į savo kiemą, pradėjo rėkauti dėl mėtomų petardų, išvadino ją prostitute, sakė, kad pas tave lindynė, pijokystės. Po to į kiemą išėjo ir D. M., jos abi rėkavo, o ji netylėjo, joms atsikirto. Kai grįžo namo, po 15-20 minučių atvyko policijos pareigūnai. Ji išėjo į lauką pasiaiškinti, nuėjo prie G. A. namo, pastaroji stovėjo ant laiptų ir jos abi barėsi. Padegti ar susprogdinti G. A. namo negrasino. Ji vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau ne policijos pareigūnų atžvilgiu. Fizinio smurto policijos pareigūnų atžvilgiu nenaudojo, tik sakė jiems, kad jie viršija savo įgaliojimus, kad jie bus atleisti iš darbo, nes sugalvojo ją pavežioti po gyvenvietę, o vežiojo taip, kad ją trankė.

Nukentėjusioji G. A. parodė, kad po teismo, kuriame D. B. buvo kaltinama smurtu prieš savo nepilnametę dukrą, jų santykiai pašlijo, nes ji liudijo prieš D. B.. Be to, kaltinamoji yra nenuspėjamas žmogus, išgėrusi būna labai agresyvi, bendrauja su įtartinomis kompanijomis, buvo gydyta psichiatrinėje ligoninėje. 2013-12-30 D. B. buvo neblaivi, apie tai ji suprato iš jos balso, iš elgesio. Būdama verandoje, per langą pamatė, kaip į jos medinį namą su garsu ir šviesa skrieja petarda. D. B. tuo metu tupėjo prie savo namo laiptų. Už jos matėsi trijų suaugusių žmonių siluetai, vaikų kieme nebuvo. Petardos toliau skriejo į jos namą, matė, kad jas mėtė kaltinamoji, viena petarda pataikė į jos šunį, padegė uodegą, kita į langą, dar kita į kieme augančią eglę, todėl išėjusi į lauką pasakė: ,,D., baik, kviesiu policiją“. Kaltinamoji į tai atsakė: ,,kviesk, aš tau chatą padegsiu“. Grįžusi į namus iškvietė policijos pareigūnus, pranešdama, kad girta kaimynė šaudo į jos langus naujametinėmis raketomis. Kai išėjo į kiemą, jame jau buvo ir tame pačiame name gyvenanti V. M.. Ši taip pat sakė iškvietusi policiją. Kai policijos pareigūnai atsivedė D. B. prie jos namo, ši keikėsi, bet nesipriešino, nesipriešino ir tada, kai pareigūnai įsodino ją į tarnybinį automobilį, tačiau, kai jos su V. M. atnešė prie tarnybinio automobilio savo pareiškimus, D. B. pradėjo abu pareigūnus plūsti necenzūriniai, įžeidžiančiais žodžiais, kuriuos yra nurodžiusi ikiteisminio tyrimo apklausos metu. Po to, kai kaltinamosios sugyventinis atnešė jai striukę ir pravėręs automobilio dureles norėjo ją paduoti, D. B. iššoko iš tarnybinio automobilio ir bėgo, tačiau vienas pareigūnas ją pagavo, kaltinamoji pradėjo išsisukinėti, muistytis, neleido uždėti jai antrankius, spardė į pareigūnus. Privedus ją prie tarnybinio automobilio, spyrė vienam pareigūnui į krūtinės sritį, išpurvino jo uniformą, kaltinamoji visą laiką rėkė ir priešinosi pareigūnams, kol neiškentęs jos pusbrolis liepė jai nusiraminti, o pareigūnai tuo tarpu uždėjo jai antrankius ir įsodino į tarnybinį automobilį.

N. V. M. parodė, kad su teta G. A. gyvena tame pačiame mediniame name. 2013-12-30 vakare žiūrėdama televizorių, išgirdo lauke stiprius sproginėjančius garsus ir kažkoks degantis daiktas atsimušė į kambario langą. Kartu su mama D. M. išėjusios į lauką, pamatė, kaip D. B., stovėdama ant savo namo laiptų, kažką uždega ir meta į jų namo pusę. Matė, kad mėtė ir D. B. sugyventinis, vaikų kieme tuo metu nebuvo. Liepė D. B. liautis, tačiau ši buvo neblaivi ir pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. D. B. joms (ir G. A.) pagrasino, kad padegs jų namą ir išdaužys langus. Kadangi D. B. buvo girta, o tokios būsenos ji būna neprognozuojama, agresyvi, be to, kaltinamoji gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, tai toks kaltinamosios grasinimas jai atrodė realus, išsigando, kad nepadegtų namo, kuris yra medinis, todėl pasakė mamai, kad ši iškviestų policiją. Dvi petardos pataikė į jų namą, viena į šunį, kuriam apsvilo uodega. Atvykus pareigūnams, išsakė savo nuogąstavimus, atvedus prie jų vartelių D. B., ši viską neigė, sakė: ,,aš mėčiau ir mėtysiu, padegsiu jūsų ,,chatą“, matėsi, kad ji neblaivi, pradėjo ardytis, kolioti pareigūnus. Pareigūnai D. B. nusivedė. Kai ji su G. A. parašiusios pareiškimus nunešė juos policijos pareigūnams prie tarnybinio automobilio, D. B., sėdėdama tarnybiniame automobilyje, garsiai necenzūriniais žodžiais plūdo pareigūnus. D. B. sugyventinis atnešė jos striukę, pareigūnui atidarius dureles, kaltinamoji staigiai iššoko iš automobilio ir puolė bėgti, tačiau pareigūnas sugriebė ją už rankos. D. B. ištraukė iš pareigūnų vieną savo ranką ir staigiai sudavė smūgius pareigūnui į galvą, numušė kepurę, trypė ją. Kitam pareigūnui spyrė į krūtinę, sulaikant ją muistėsi, priešinosi, nesileido pasodinama į tarnybinį automobilį, garsiai keikėsi ant pareigūnų.

Nukentėjusysis E. L., Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės III būrio patrulis, parodė, kad tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir paliudijo, kad 2013-12-30, 22.40 val. kartu su kolega D. T. pagal iškvietimą, jog iš kaimyninio namo mėtomos petardos, nuvyko į įvykio vietą. G. A. paaiškino, kad kaimynė D. B. mėto petardas į jos namo langus, keikia ją necenzūriniais žodžiais ir grasina padegti jos namą. V. M. paaiškino, kad petardos skriejo ir į jų namo pusės langus. Prie jų namo, durų, langų, prie eglės, patvoryje matėsi daugybė sprogmenų atplaišų. Į įvykio vietą atsivedė D. B., kuri akivaizdžiai buvo neblaivi, pyko ant kaimynių, kad iškvietė policiją, G. A. priekaištavo neva dėl nepririšto šuns, nors šuo buvo pririštas. D. B. rėkė ant kaimynės, kad jos taip nepaliks, sudegins namus, ją užmuš, ir ji nieko neįrodys. Kaltinamoji viešoje vietoje buvo neblaivi, vartojo necenzūrinius žodžius, buvo pareikalauta liautis, tačiau ji nepakluso, toliau plūdosi necenzūriniais žodžiais. Nutarus pristatyti ją į Kauno rajono policijos komisariatą, vedama į tarnybinį automobilį, D. B. tam priešinosi, muistėsi, bėgo nuo jų, buvo agresyvi, juos su kolega garsiai vadino įžeidžiančiais žodžiais: „piderastai, gaidžiai, sukos, iškrypėliai“. Kadangi kaltinamoji buvo vien tik su megztiniu, sugyventinis pasisiūlė atnešti striukę, atidarius tarnybinio automobilio sulaikymo patalpos dureles, D. B. staigiai iššoko ir norėjo pabėgti, bet jis sugriebė už rankos riešo. Priėjo kolega D. T., suėmė kaltinamąją už kitos rankos riešo. D. B. ištraukė savo rankas ir du kartus sudavė jam į veidą, po to sudavė kolegai į pilvą, į galvą, dėl ko kolegai nuo galvos nukrito tarnybinė kepurė. Perspėjo kaltinamąją, kad bus uždėti antrankiai ir panaudoję kovinių imtynių veiksmus, t.y. rankų suvedimas už nugaros, uždėjo antrankius. Pareikalavus lipti į tarnybinį automobilį, D. B. atsisakė, nurodymų nevykdė ir atsirėmusi nugara į tarnybinį automobilį, ir bandant uždaryti tarnybinio automobilio duris, kaltinamoji spyrė jam ne mažiau penkis smūgius į krūtinę, rankas, pilvą, išpurvino uniformą. Uždarant duris, kaltinamoji dar įspyrė jo kolegai į pilvą. Vežant į komisariatą, kaltinamoji išvadino jo kolegą piderastu, gaidžiu.

Nukentėjusysis D. T., Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės III būrio patrulis, parodė, kad tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir paliudiji, kad 2013-12-30, 22.40 val. kartu su kolega E. L. gavo pranešimą, jog konfliktas tarp kaimynų dėl fejerverkų. Atvykus į įvykio vietą, prie nukentėjusiųjų namų, palei namą, verandą, prie šuns mėtėsi apie 40 panaudotų petardų liekanų. Pirmiau išklausė nukentėjusiąsias G. A. ir V. M., kad kaltinamoji grasino joms, jog sudegins jų namus, išdaužys jų langus. Po to nuėjo pas D. B.. Ši buvo akivaizdžiai neblaivi, atsivedė ją prie nukentėjusiųjų namo išsiaiškinti situaciją. Jau einant per gatvę, D. B. pradėjo reikšti pretenzijas dėl šuns, garsiai keikėsi, atėjus prie nukentėjusiųjų ji ir toliau grasino sudeginti jų namą. Ji buvo agresyvi, neblaivi, garsiai keikėsi, grasino sudeginti nukentėjusiųjų namą, todėl buvo pareikalauta vykti su jais į policijos komisariatą. D. B. agresija sustiprėjo sodinant ją į tarnybinį automobilį, ji garsiai įžeidinėjo jį su kolega ,,mentai, gaidžiai, sukos“, trankėsi alkūnėmis, muistėsi, tačiau vis tiek buvo įsodinta į vidų. Kadangi kaltinamoji buvo tik su megztiniu, sugyventinis pasiūlė atnešti jai striukę, E. L. atidarius dureles, D. B. staigiai iššoko iš automobilio ir norėjo pabėgti, bet su kolega sugriebė ją už rankų. Kaltinamoji ištraukė savo ranką ir du kartus sudavė kolegai į veidą, po to kumščiu sudavė jam į pilvą, į galvą, dėl ko nuo galvos nukrito tarnybinė kepurė. Perspėjo kaltinamąją, kad bus uždėti antrankiai ir panaudoję kovinių imtynių veiksmus, t.y. rankų suvedimą už nugaros, E. L. uždėjo jai antrankius. Pareikalavus lipti į tarnybinį automobilį, D. B. atsisakė, nurodymų nevykdė, mažiau penkis kartus spyrė kolegai į krūtinę, rankas, pilvą. Uždarant dureles, kaltinamoji įspyrė jam ne mažiau keturis smūgius į pilvą, be to, jį apspjovė. Vežant į komisariatą, kaltinamoji vadino jį: „piderastas, gaidys“.

Liudytoja D. M. parodė, kad 2013-12-30 vakare su vaikais žiūrėjo televizorių, išgirdo kad kažkas buvo mesta į langą ir sprogimo garsą. Su dukra V. išėjusios į lauką matė, kaip atskrieja petarda. D. B., stovėdama ant savo namo laiptų, uždegė petardą ir metė tiesiai į jų namą. Paleido kokias tris petardas, kurios krito prie jų namo, į langus, taip pat ir į G. A. gyvenamąją dalį. Prie D. B. buvo trys žmonės, vaikų nesimatė. Ji savo sūnų K. pasišaukė namo. Dukra pasakė: ,,D., ką darai“, tuomet D. B., kuri buvo neblaivi, pradėjo kolioti jos dukrą, grasino, kad padegs namą. Tarp kaltinamosios ir jos dukros kilo žodinis konfliktas. V. iškvietė policiją, nes buvo baisu, kad iš tikrųjų gali padegti namą, kuris yra medinis, be to, D. B., kai išgeria būna agresyvi, todėl jos grasinimai atrodė realūs. Kai atvyko pareigūnai, D. B. ir prie jų pagrasino susprogdinti jų namą, sakydama: „šaudžiau ir šaudysiu, ką jūs man padarysit, neturit įrodymų, padegsiu jūsų chatą“. Girdėjo, kaip tarnybiniame automobilyje D. B. plūdo pareigūnus vadindama juos „piderai, gaidžiai“, po to, kai jos sugyventinis atnešė striukę, D. B. iš tarnybinio automobilio iššoko ir pasileido bėgti, bet buvo sulaikyta. Matė, kaip D. B. priešinosi, nesileido įsodinama į tarnybinį automobilį, spyrė pareigūnams, sudavė per galvą, numetė pareigūno kepurę į balą.

Liudytojas A. B. parodė, kad 2013-12-30 kartu su K. M. ir R. J. mėtė petardas ant gatvės. Jis iššovė gal 10 petardų. Vieną petardą numetė prie G. A. tvoros, į namą nepataikė, tačiau išėjusi kaimynė pradėjo kolioti jo mamą, kuri buvo su jais kieme, bet petardų nemėtė. Ant mamos rėkė ir V. M., D. M.. Jo draugas K. nuėjo namo tada, kai kaimynės pradėjo rėkauti.

L. V. S. parodė, kad 2013-12-30 lankėsi pas savo vyro pusseserę D. B.. Tą vakarą kaltinamoji buvo išgėrusi šampano. A. B. ir M. vaikas mėtė petardas į gatvę. M. vaikas vieną petardą įmetė į G. A. kiemą. Išlindusi G. A. pradėjo šaukti ant D. B., netrukus išlindo ir D. M. bei V. M., visos pradėjo konfliktuoti, išsivadino viena kitą negražiais žodžiais. Ji nematė, kad D. B. mėtytų petardas. Atvyko policijos pareigūnai, D. B. išėjo į kiemą. Kas vyko lauke ji nematė, tik grįžęs kaltinamosios sugyventinis pasakė, kad D. B. išveža į policiją. Jie išėjo į kiemą, sugyventinis padavė D. B. striukę, D. B. norėjo išlipti iš tarnybinio automobilio, pradėjo rėkti, kad jie neturi teisės ją sulaikyti, vadino pareigūnus ,,mentais“. D. B. vis tiek išlipo iš automobilio, pareigūnai ją vėl sodino, bet kaltinamoji priešinosi, muistėsi, ji buvo pikta.

Liudytojas D. S. parodė, kad 2013-12-30 vakare lankėsi pas savo pusseserę D. B.. Tą vakarą ji buvo išgėrusi šampano. Kaimynė G. A. iškvietė policiją, kadangi vaikai mėtė petardas ant gatvės. Suaugusieji petardų nemėtė, tačiau G. A. ir D. M. rėkė ant D. B., koliojosi, ši atsikirto. Grasinimų iš D. B. pusės nebuvo. Kai D. B. grįžo namo, atvyko policija. Ji išėjo į gatvę pasikalbėti. Išėjęs į kiemą matė, kad D. B. sodiną į tarnybinio automobilio galą. Ji nesipriešino ir nesikeikė, pareigūnų neįžeidinėjo.

L. R. J. parodė, kad 2013-12-30 jo sugyventinė D. B. buvo išgėrusi 2-3 butelius šampano dviese su V. S.. Jis, A. B. ir K. M. kieme sprogdino petardas, mėtė jas ant gatvės, nemano, kad jos galėjo pataikyti į G. A. namą. Įvyko konfliktas dėl petardų, G. A. rėkė ant D. B., nors ši jų nemėtė. Buvo dar ir D. M. bei V. M., moterys apsižodžiavo. Po 20 minučių atvyko policijos pareigūnai. Jie vežėsi D. B. į policijos komisariatą, D. B. išvadino juos įžeidžiančiais žodžiais, rėkė, kad jie neturi teisės jos išvežti, tačiau jiems nesipriešino, jų nemušė.

Iš 2013-12-31 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) sklype, kuris nuo gatvės aptvertas. Prie įėjimo į namą, verandos kairėje ir dešinėje rasta petardų popierinių konteinerių, ant kurių užrašas „Ground Bloom Flowers“. 4 vnt. petardų konteinerių paimti (1 t., b.l. 17-21).

Iš papildomos 2015-01-08 įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie jo pateiktų fotolentelių nustatyta, kad gyvenamuosius namus Nr. (duomenys neskelbtini). Namai Nr. (duomenys neskelbtini) vienas nuo kito nutolę apie 32 metrus, skaičiuojant nuo pagrindinio įėjimo į namą (2 t., b.l. 23-34).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad tirti pateikti keturi panaudotų petardų korpusai nėra sprogmenys ar pirotechnikos priemonės, tai yra pramoninės gamybos, civilinės paskirties panaudotų pirotechnikos priemonių – šviesos ir garso efekto petardų korpusai. Kadangi objektai, kurių dalys pateiktos tirti yra jau panaudoti – juose sprogstamųjų medžiagų nėra (jos yra išdegusios/suveikusios) (1 t., b.l. 28-30).

Akoholio matavimo prietaiso „Lion alcometer 500, serijos Nr. 18967“ duomenimis 2013-12-31, 00.11 val., D. B. nustatytas 1, 28 promilės girtumas (1 t., b.l. 121).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. B. konstatuota poodinės kraujosruvos žastuose, šlaunyse, kairiame kelyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 118).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas žmogaus terorizavimu, pasipriešinimu valstybės tarnautojui ir jo įžeidimu D. B. pasitvirtino.

Kaltinamoji kalta nepripažino, neigė grasinusi padegti G. A. ir V. M. gyvenamąjį namą, įžeidusi valstybės tarnautojus – policijos pareigūnus ir pasipriešinusi jiems, tačiau byloje esantys ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą dėl D. B. kaltės.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-94/2013 yra išaiškinęs, kad žmogaus terorizavimas pasireiškia grasinimais. Grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir turi būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindą galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį įgyvendinti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006; 2K-142/2007; 2K-26/2010). Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis siekė įbauginti nukentėjusįjį.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nukentėjusiosios V. M. ir G. A. kaltinamosios žodžius ,,padegsiu tavo chatą“ suprato kaip realų grasinimą, nes pačios matė, kaip kaltinamoji, būdama neblaivi, mėtė petardas į jų namą, kuris yra medinis, buvo agresyviai nusiteikusi, be to, tokį grasinimą ji išsakė policijos pareigūnų akivaizdoje. Nukentėjusiosios ir liudytoja D. M. patvirtino, kad jų santykiai su kaimynystėje gyvenančia D. B. yra konfliktiški, kaltinamąją pažįsta ne vienerius metus ir apibūdino ją kaip neprognozuojamo elgesio, agresyvią, ypač išgėrus, asmenybę, joms žinoma, kad D. B. turi psichikos sutrikimų, nes buvo gydoma psichiatrijos ligoninėje. Tokį kaltinamosios apibūdinimą patvirtina ir D. B. gyvenamosios vietos seniūno charakteristika, jog ji yra konfliktiško charakterio asmenybė (1 t., b.l. 69), pažyma apie gydymą VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje (1 t., b.l. 71). Nukentėjusiosios G. A. ir V. M., liudytoja D. M. teisiamajame posėdyje patvirtino mačiusios, jog petardas į jų namo pusę mėtė D. B.. Kaltinamoji ir liudytojai: A. B., R. J., V. S., D. S. neigė tokį faktą, teigė, kad petardas mėtė tik vaikai ir R. J., tačiau tokius minėtų liudytojų parodymus teismas vertina kritiškai, kadangi jie yra kaltinamosios šeimos nariai ir giminaičiai, suinteresuoti bylos baigtimi, palankia kaltinamajai. Kadangi kaltinamoji konfliktuoja su nukentėjusiosiomis ir siekdama, jog nukentėjusiosios išgirdusios jos grasinimus, jaustų baimę dėl savo turto, to siekė, darytina išvada, kad ji veikė tiesiogine tyčia. Tokie D. B. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 145 str. 2 d.

BK 286 straipsnio prasme pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Įstatymas nurodo du būdus pasipriešinimo veikai padaryti: fizinis smurtas ir grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-321/2009).

BK 290 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimas gali pasireikšti žodžiais ar veiksmais, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, t. y. ar jie tikrai buvo nukreipti asmeniškai į pareigūnus; kokie konkrečiai necenzūriniai žodžiai buvo vartojami konflikto metu; ar šie žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš pareigūnų veiksmus; ar jie buvo nukreipti į pareigūnus, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą. Greta to, didelę reikšmę turi ir necenzūrinių žodžių vartojimo vieta, paros laikas, aplinka: ar šie žodžiai buvo vartojami pareigūnų atžvilgiu pašalinių žmonių akivaizdoje, gatvėje, kurioje buvo (nebuvo) žmonių. Pats valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas gali būti padaromas viešai arba neviešai. Nors veikai kvalifikuoti įžeidimo pobūdis reikšmės neturi, tačiau viešas nukentėjusiojo įžeidimas įžūliau ir šiurkščiau pažeidžia objektą (kasacinė nutartis Nr. 2K-324/2013).

Šios bylos aplinkybės neginčijamai patvirtina D. B. veiksmuose esant nusikaltimų, numatytų BK 286 str. ir 290 str., sudėtį. Visų pirma nukentėjusieji E. L. ir D. T., įvykio metu ėję Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės III būrio patrulio pareigas, teisiamajame posėdyje patvirtino, jog kaltinamoji juos ne tik įžeidė vartodama įžeidžiančius, jų orumą žeminančius žodžius, bet ir naudodama fizinį smurtą pasipriešino jų teisėtam reikalavimui vykti į Kauno rajono policijos komisariatą. Nustatyta, kad minėti policijos pareigūnai kaltinamosios anksčiau nepažinojo nei asmeniškai, nei atlikdami savo tarnybines pareigas, todėl nėra pagrindo teigti, kad jie kaltinamąją apkalbėjo, be to, nukentėjusiųjų parodymus teisiamajame posėdyje patvirtino ir G. A., V. M., D. M., iš dalies V. S., R. J.. Kaltinamoji teigė, kad pareigūnai neturėjo teisės vežti ją į policijos komisariatą, todėl nesutikdama su tuo ji garsiai rėkė, tačiau bylos aplinkybės patvirtina, kad B., būdama neblaivi (1,28 promilių girtumas), viešoje vietoje, aplinkiniams matant ir girdint, grasino padegti G. A. ir V. M. gyvenamąjį medinį namą, keikėsi, vartojo nepagarbius ir įžeidžiančius žodžius, buvo agresyviai nusiteikusi, todėl siekiant visuomenės saugumo, pareigūnai priėmė teisėtą sprendimą. Iš nukentėjusiųjų E. L. ir D. T. parodymų nustatyta, kad D. B. garsiai ir ne vieną kartą juos vadino: gaidžiais, piderastais, sukomis, iškrypėliais, ir tokie žodžiai juos kaip policijos pareigūnus įžeidė. Kaltinamoji atsisakė lipti į tarnybinį automobilį ir nesileido įsodinama į jį, rankomis ir kojomis sudavė po kelis smūgius policijos pareigūnams į galvą, pilvą, krūtinės sritį ir tik panaudojus specialiąsias priemones – kovinių imtynių veiksmus bei uždėjus antrankius, kaltinamosios veiksmai buvo nutraukti, kas patvirtina jos veiksmų intensyvumą ir aktyvumą. Kaltinamajai palankia bylos baigtimi suinteresuoti liudytojai: V. S., D. S. ir R. J. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad D. B. garsiai rėkė, buvo nepatenkinta, kad ją veža į policijos komisariatą, pavadino policijos pareigūnus ,,mentais“, tačiau neigė, jog kaltinamojo policijos pareigūnų atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu minėti liudytojai buvo nurodę, jog D. B. nesileido įsodinama į tarnybinį automobilį, priešinosi, muistėsi, keikėsi necenzūriniais žodžiais, o kai pareigūnas pradarė dureles paduoti kaltinamajai striukę, ši iš automobilio iššoko, nesileido sulaikoma, paimama už rankos, stumdė pareigūnus, priešinosi, nesileido, kad būtų uždėti antrankiai, galėjo įspirti pareigūnams, kai šie ją sodino atgal į automobilį, išplūdo pareigūnus necenzūriniais žodžiais (1 t., b.l. 62, 63, 64). Tokie liudytojų V. S., D. S. ir R. J. parodymai atitinka nukentėjusiųjų E. L., D. T., G. A., V. M., liudytojos D. M. parodymus, kas patvirtina faktines įvykio aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, teismas nesivadovauja liudytojų V. S., D. S. ir R. J. parodymais teisiamajame posėdyje ir vertina juos kritiškai, kaip siekį padėti D. B. išvengti atsakomybės. Kad kaltinamoji priešinosi policijos pareigūnų reikalavimui sėsti į tarnybinį automobilį, patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, jog D. B. konstatuotos poodinės kraujosruvos žąstuose, šlaunyse, kairiame kelyje. Policijos pareigūnai E. L. ir D. T. patvirtino, jog kaltinamajai aktyviai priešinantis, teko panaudoti fizinę jėgą. Kaltinamosios versija, jog sužalojimai ant jos kūno atsirado po to, kai pareigūnai staigiai manevruodami vežiojo ją po (duomenys neskelbtini), neatleidžia jos nuo atsakomybės už jai inkriminuotus nusikaltimus policijos pareigūnų atžvilgiu.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad D. B. padarė tris nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkiems ir apysunkiui nusikaltimams, veikdama tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstamos veikos baigtos, į kaltinamosios atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Vertinant D. B. asmenybę, pažymėtina, kad ji bausta administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą, dirba, turi du vaikus, vienas iš jų nepilnametis, gimęs 2001-12-19, neigiamai charakterizuojama gyvenamosios vietos seniūno. Kauno rajono Samylų seniūnas D. B. charakterizuoja kaip konfliktinio charakterio asmenybę, pasižyminčia socialinių įgūdžių stoka, dėl smurto jos šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą, iš mokyklos gauta nusiskundimų dėl sūnaus nepriežiūros, D. B. nelinkusi prisiimti asmeninės atsakomybės ir dėl visko kaltina socialines paslaugas teikiančias institucijas bei nesutinka nepradarbiauti su jomis (1 t., b.l. 69). Priklausomybės ligų įskaitoje kaltinamoji neužregistruota, buvo gydyta VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Marių ligoninės padalinyje, diagnozė: mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas, teismo psichiatrijos specialisto išvada patvirtina, kad teismo psichiatrijos ekspertizę dėl tokios diagnozės atlikti nereikalinga. Svarbu pažymėti, kad D. B. teisiama trečią kartą, nusikalstamas veikas padarė turėdama neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą pagal 2012-12-19 nuosprendį taip pat už tyčinį nusikaltimą (BK 290 str.), kas pagal BK 27 str. vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, o toks asmuo recidyvistu. BK 56 str. 1 d. nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 145str. 2 d., 286 str., 290 str. numatytų nusikaltimų padarymą D. B. skirtina inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

Bylos duomenys patvirtina, kad D. B. šias nusikalstamas veikas padarė iki Kauno apylinkės teismo 2014-06-23 nuosprendžio priėmimo, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su minėtu nuosprendžiu bendrintina pagal BK 63 str. 9 d. numatytas taisykles t.y., kai nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą.

Tačiau įvertinus tai, kad kaltinamoji yra išsituokusi ir viena augina nepilnametį vaiką, gimusį 2001-12-19, dirba, gauna reguliarias pajamas, išlaiko nepilnametį vaiką, į jos elgesį po nusikalstamų veikų padarymo (naujų nusikalstamų veikų nepadarė, ikiteisminių tyrimų nepradėta, darytina išvada, jog bausmės, o kartu ir baudžiamosios atsakomybės, uždaviniai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti ir be realaus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokią galimybę patvirtina ir 2015-01-12 socialinio tyrimo išvada (2 t., b. l. 3-7), jog D. B. nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 29 balai pagal OASys metodiką, kas duoda pagrindą manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, teismo įsitikinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, D. B. skirtini BK 75 str. 2 d. numatyti įpareigojimai: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir tęsti darbą.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusioji G. A. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 litų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 38). Įvertinus tai, kad G. A. žalą patyrė dėl nusikalstamų D. B. veiksmų, ji turi teisę reikalauti, kad jai būtų atlyginta padaryta neturtinė žala (BPK 109 str.).

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 1, 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. B., būdama neblaivi, mėtė petardas į G. A. medinį namą ir grasino jį padegti. Neabejojama, kad G. A. dėl to patyrė baimę, nerimą ir dvasinius išgyvenimus, nes gyvena mediniame name, kurį nesunku padegti, matė, kaip viena iš petartų pataikė į kieme pririštą jos šunį, apsvilino jam uodegą, kaip paaiškino nukentėjusioji, įvykio naktį negalėjo užmigti, bijojo, kad pas D. B. buvę asmenys (R. J. ir Sakalauskai) nekeršytų jai, jog dėl įvykio ji iškvietė policiją ir pareigūnai išsivežė D. B., be to, bijojo keršto ir iš pačios D. B.. Nukentėjusiosios patirtą žalą turi atlyginti ją padaręs asmuo, ypatingą dėmesį atkreipiant į tai, kad žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais kaltinamosios veiksmais. G. A. jai padarytą neturtinę žalą įvertino 2 000 litų. Nustatydamas neturtinės žalos dydį ir siekdamas priešingų interesų pusiausvyros, teismas privalo atsižvelgti ir į kaltinamosios turtinę padėtį. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamoji dirba, yra darbingo amžiaus, turi vieną nepilnametį vaiką. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, į teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiosios G. A. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas tik iš dalies.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas spręstinas vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 4 p. nustatyta tvarka – keturi panaudotų petardų korpusai, saugomi pagal kvitą Nr. 0033342 Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariate (1 t., b.l. , nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 302-307 str.,

nusprendžia:

D. B., pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus BK 145 str. 2 d., 286 str., 290 str., ir paskirti jai bausmes:

pagal BK 145 str. 2 d. – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,pagal BK 286 str. – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams,

pagal BK 290 str. – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., bausmes, paskirtas pagal BK 286 str. ir 290 str., subendrinus apėmimo būdu, paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir dalį jos pridėjus prie bausmės, paskirtos pagal BK 145 str. 2 d., paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., 65 str., bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2014-06-23 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 2 (dviems) mėnesiams ir 5 MGL (188 EUR) (650 litų) baudą.

Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant D. B. neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir tęsti darbą.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 str. 3 d.).

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2014-06-23 nuosprendį.

D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

G. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš D. B. priteisti 86,88 EUR (300 Lt) neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: keturis panaudotų petardų korpusus, saugomus pagal kvitą Nr. 0033342 Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Lina Lesinskienė