Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio,

dalyvaujant privačiai kaltintojai nukentėjusiajai G. A., jos atstovei advokatei Angelei Forminienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteista 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be teismo žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, tai yra per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per mėnesį išdirbant po ne mažiau kaip 15 valandų.

Nukentėjusiosios G. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš D. B. priteista 107,59 eurai turtinės žalos ir 300 eurų neturtinės žalos nukentėjusiosios naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. B. nuteista už tai, kad 2016 m. spalio 31 d. po 20.00 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), suėmusi už plaukų pargriovė nukentėjusiąją G. A. ant gatvės, tyčia rovė jos plaukus, trankė jos galvą į gatvės dangą-asfaltą, koja spyrė vieną kartą į burną ir prakirto apatinę lūpą iš vidinės pusės, dėl ko G. A. buvo dviejuose vietose išrauti galvos plaukai, sumuštas veidas ir sukeltas fizinis skausmas, ko pasėkoje G. A. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.Nuteistoji D. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 16 d. nuosprendį, nustatyti, kad ji veikė būtinosios ginties sąlygomis ir netenkinti G. A. civilinio ieškinio. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus, neišsamiai ištyrė įvykio aplinkybes, ir nepagrįstai pripažino D. B. kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Teismas rėmėsi klaidingais nukentėjusiosios G. A. parodymais, kurie viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. Kaip matyti iš teismo pateikto G. A. skundo ji nurodo, kad įvykis įvyko 2016 m. spalio 31 d. apie 20.00 val., tuo tarpu apklausiama policijos pareigūnų nukentėjusioji nurodo, kad įvykis įvyko 2016 m. spalio 31 d. apie 17.00 val. Tuo tarpu byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. D3240/2016(02) jau nurodoma, kad įvykis įvyko tarp 20.00 val. ir 21.00 val. Byloje esanti policijos komisariato pateikta medžiaga patvirtina, kad policijos pareigūnus G. A. kvietė ne įvykio dieną, t. y. 2016 m. spalio 31 d., bet 2016 m. lapkričio 1 d. 8.18 val. Pažymėtina, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodo, kad jokių liudytojų nebuvo, tačiau teisme jau atsiranda liudytoja kaimynė K. B., kuri patvirtina įvykio aplinkybes. Visa tai patvirtina nukentėjusiosios duotų parodymų nenuoseklumą ir melagingumą.

Pagal įrodymų vertinimo baudžiamajame procese taisykles bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar byloje surinkti duomenys laikytini įrodymais, remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamasis įstatymu (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 20 straipsnio 5 dalis). Jokie teismui pateikiami duomenys neturi iš anksto nustatytos galios, lemiančios vienokio ar kitokio sprendimo priėmimą. Tik patikrinęs ir objektyviai įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas priima galutinį sprendimą byloje.

Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, apeliacinio skundo argumentais, įvertinus proceso dalyvių pasisakymus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, skundžiamo nuosprendžio turinį, darytina išvada, kad priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, visos aplinkybės, turinčios reikšmės nuteistosios veiksmų kvalifikavimui pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, kurių visuma pagrindžia D. B. kaltę, padarius jai inkriminuotą veiką. Visi byloje esantys duomenys, nepažeidžiant BPK 20 str. reikalavimų, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuoti ir įvertinti visų byloje objektyviai nustatytų aplinkybių kontekste. Skundžiamame Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 16 d. nuosprendyje išdėstytos išvados atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, nėra jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, abejoti teismo padarytomis išvadomis ir su jomis sutiktina. Nuteistosios apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų pagrindu padarytų išvadų dėl nuteistosios kaltės, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra nustatyti nukentėjusiosios veiksmai, kurie būtų kėlę realų pavojų nuteistosios sveikatai ar gyvybei, dėl kurių būtų galima būtinoji gintis. Tai, kad tarp D. B. ir G. A. įvyko žodinis konfliktas, nepatvirtina pačios buvusios situacijos pavojingumo prieš nuteistąją. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojos Z. B. parodymai patvirtina, kad būtent nuteistoji D. B. pirmoji puolė nukentėjusiąją, tampė už plaukų, pargriovė ant žemės, buvo ant jos užvirtusi ir mušė nukentėjusiąją rankomis per galvą, o nukentėjusioji tik gynėsi ir trenkė per galvą bei nugarą D. B.. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nuteistajai nustatyti sužalojimai (2016 m. lapkričio 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2850/2016 (02)) galėjo atsirasti konflikto metu, kai nukentėjusioji gynėsi nuo užpuolimo, tačiau tai nuteistosios kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką nepaneigia. Byloje taip pat nėra nustatyta, kad konflikto metu būtų naudojami sveikatai ar gyvybei pavojingi įrankiai (priemonės), moterų fizinės savybės dėl amžiaus, fizinio pasirengimo ar kitų su sveikatos būkle susijusių aplinkybių taip pat nėra iš esmės skirtingos. Esant tokiai situacijai nuteistosios veiksmus nuketėjusiosios atžvilgiu vertinti kaip atliktus esant būtinajai ginčiai, t. y. ginantis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl D. B. kaltumo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, yra teisinga, t. y. baudžiamasis įstatymas byloje taikytas tinkamai.

Kaip vieną iš apeliacinio skundo argumentų nuteistoji nurodo nukentėjusiosios G. A. parodymų prieštaravimą ir nenuoseklumą: skunde pirmos instancijos teismui nukentėjusioji nurodo, kad įvykis įvyko 2016 m. spalio 31 d. apie 20.00 val., tuo tarpu apklausiama policijos pareigūnų ji nurodo, kad įvykis įvyko 2016 m. spalio 31 d. apie 17.00 val., specialisto išvadoje pažymėta, kad nukentėjusioji nurodo, jog buvo sužalota 2016 m. spalio 31 d. tarp 20.00 val. ir 21.0 val. Be to, policijos pareigūnus nukentėjusioji kvietė ne iš karto po įvykio, bet tik sekančią dieną. Tai, apeliantės įsitikinimu, įrodo, kad nukentėjusioji viską meluoja. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi G. A. policijos komisariatui pateiktame pareiškime, apklausos metu duotus parodymus, privataus kaltinimo skunde apylinkės teismui, teisiamojo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, nustatė, kad iš esmės nukentėjusioji nurodė tapačias 2016 m. spalio 31 d. vakarinio konflikto su D. B. aplinkybes. Tuo tarpu esantys tam tikri neatitikimai (įvykio valanda), nevertinti kaip esminiai, kurių pagrindu būtų galima abejoti nukentėjusiosios parodymų teisėtumu bei objektyvumu. Atsižvelgiant į visas įvykio aplinkybes, galima daryti pagrįstą išvadą, kad nukentėjusioji tiek paties įvykio metu, tiek po jo buvo stipriai susijaudinusi ir negalėjo visiškai aiškiai įvardyti įvykio aplinkybių, todėl neatmetama galimybė, kad duodama parodymus ir rašydama skundą bei pareiškimą ji galėjo suklysti ir nurodyti netikslų įvykio laiką. Patirtas stresas ir išgyvenimai dėl sužalojimų galėjo sąlygoti ir vėlesnį nukentėjusiosios kreipimąsi į policijos pareigūnus. Savo 2017 m. kovo 4 d. privataus kaltinimo Kauno apylinkės teismui skunde nurodytas aplinkybes, nukentėjusioji patvirtino 2017 m. liepos 4 d. teisiamojo posėdžio metu, kur nurodė, kad „<...> tai maždaug apie 20.00-21.00 val. galėjo būti. Nes aš atėjau su šviesa, gatvėje šviesas uždega apie 19.30 val.-20.00 val. Kai mane mušė šviesos gatvėje jau degė.<...>.“ „<...> 17.00 val. nurodžiau policijos pareigūnams, nes blogai jaučiausi, svaigo galva, galėjau suklysti valandas <...>“. Policiją kviečiau 2016 m. lapkričio 1 d. Tą pačią dieną galvojau, kad praeis, B. mane parlydėjo namo, kartu dėjo kompresus. Ant rytojaus pamačiau, kad lūpa sutinusi, galvą skauda.<...>“ (1 t., b. l. 88-90). Šiuos savo parodymus nukentėjusioji G. A. patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme. Taigi, iš šių nukentėjusiosios parodymų matosi, kad jos parodymai dėl įvykio aplinkybių iš esmės sutampa. Be to, teisiamojo posėdžio metu duoti G. A. parodymai atitinka ir kitą baudžiamosios bylos medžiagą, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, kad nukentėjusiosios parodymai yra klaidingi.

Apeliaciniame skunde nuteistoji pažymi, kad teismas netinkamai įvertino ir specialisto išvadą dėl G. A. patirtų sužalojimų, kadangi nukentėjusioji į specialistą kreipėsi tik 2016 m. lapkričio 15 d., todėl specialistas negalėjo duoti tikslios išvados praėjus dviem savaitėms po sužalojimo. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto 2016-12-15 išvados Nr. G3240/2016 (02) matyti, kad G. A. plaukai iš viršugalvio srities išrauti greičiausiai rankomis ir ne mažiau kaip dviem poveikiais. Veido minkštųjų audinių sumušimas ir galimai buvę minkštųjų audinių sumušimai kitose galvos dalyse padaryti kietu buku daiktu ir atitinka tiriamosios nurodytą laiką ir aplinkybes. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 4-5). Apklausiamas apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu teismo medicinos ekspertas Ą. S. patvirtino savo išvadoje nurodytus duomenis ir paaiškino, kad „<...> plaukai galvoje galėjo būti išrauti įvykio metu, kadangi buvo matyti du židiniai be plaukų, galėjo būti padaryti vienu ar dviem poveikiais, tai pasakyti sunku, bet greičiausiai dviem. Veido minkštų audinių sumušimai nebuvo detalizuoti greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, nei kuriose vietose, nei koks patinimas. Minkštų audinių sumušimai buvo, kurie pasireiškė sutinimu, bet kraujosruvų, nubrozdinimų nebuvo pažymėta ir įvardinta. <...>“. Taigi, specialisto išvada ir specialisto paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie jai padarytus sužalojimus. Aplinkybės, kad G. A. į medikus kreipėsi tik po kurio laiko, nėra tas faktas, kuris keltų pagrįstų abejonių dėl patirtų sužalojimų atsiradimo laiko bei kitų aplinkybių. Juolab, kad tiek pirminę pagalbą suteikę medikai, tiek specialisto išvadą teikęs teismo ekspertas konstatavo tuos sužalojimus, kurie iš esmės atitinka nukentėjusiosios parodymus.

Visų šių aptartų duomenų kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotą ir pagrįstą išvadą, kad D. B. vartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, sukeldama jai fizinį skausmą ir padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą. Apeliantės veiksmai skundžiamu teismo nuosprendžiu pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir išteisinti apeliantę dėl šios nusikalstamos veikos nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su nukentėjusiajai priteistu turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, nurodant, kad teismas nesiaiškino, ar nukentėjusiosios teismui pateikti įrodymai apie vaistų įsigijimą patvirtina, kad šie medikamentai buvo gydytojo skirti 2016 m. spalio 31 d. incidento pasekmėms gydyti, kadangi prie ieškinio pateikti kasos kvitai, patvirtina, jog vaistas „Ibuprofen“ ir kiti maisto papildai buvo pirkti praėjus mėnesiui ar dviem po patirtų sužalojimų. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio civilinio ieškinio, nukentėjusioji G. A. jame nurodė patyrusi iš viso 107,59 Eur turtinę žalą dėl vaistų pirkimo ir specialisto išvados apmokėjimo bei atliktų masažų, teismas tenkino civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo visa apimtimi.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog civilinis ieškinys priteisiamas tik tada, kai jis yra įrodytas ir pagrįstas. Iš byloje esančių nukentėjusiosios pateiktų kasos kvitų matyti, kad gydimuisi po incidento ji pirko vaistus „Ibuprofen“ – 0,82 Eur, Cavinton forte – 12,76 Eur, Trental – 10,01 Eur, taip pat maisto papildus Original Silicea Gel – 32,60 Eur, Vitiron active suscape – 13,14 Eur, kreipėsi į gydymo įstaigą dėl kaklo srities masažo – 14,96 Eur (1 t., b.l. 18-19). Nors nukentėjusioji savo civiliniame ieškinyje nurodė, kad šiuos vaistus nuo skausmo, kraujotakos gerinimo ir sumušimų bei masažo procedūras jai nurodė gydytojai, tačiau pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, tai pagrindžiančių. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmos instancijos teisme duotus specialisto parodymus, kad plaukų išrovimas yra skausmingas procesas ir skausmas išlieka kurį laiką, sutinka, kad išlaidos, patirtos perkant vaistus nuo skausmo, taip pat išlaidos, patirtos dėl specialisto išvados apmokėjimo, yra susijusios su nagrinėjamu įvykiu, todėl jas laiko pagrįstomis. Tačiau kaip matyti iš mokėjimo dokumentų, vaistai (Trental) ir maisto papildai (Vitiron bei Original silicea) buvo pirkti laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 11 d. iki 2017 m. gruodžio 23 d., o masažas atliktas 2016 m. lapkričio 25 d., t. y. po patirtų sužalojimų praėjus beveik mėnesiui ar daugiau (1 t., b.l. 18-19). Jokių įrodymų, medicininių išrašų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajai būtent dėl patirtų sužalojimų, ir tokį ilgą laiką, buvo būtini minimi vaistai, maisto papildai ar procedūros, nėra pateikta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas, priteistos turtinės žalos suma mažinama išlaidų suma, kurios sąsajų su nagrinėjamu įvykiu nukentėjusioji nepagrindė – t.y. 83,47 Eur ir nukentėjusiajai G. A. priteistina 24,12 Eur turtinei žalai atlyginti.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Taip pat pažymėtina, jog, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ne tik į jos pasekmes, bet ir į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir susiformavusią teismų praktiką.

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje, nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir susiklosčiusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos priteisiant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio bylose, esant skausmo sukėlimui ar nežymiam sveikatos sutrikdymui, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, įvertino visus žalos atlyginimo kriterijus ir pagristai nukentėjusiosios G. A. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino iki 300 eurų. Teismas iš dalies tenkindamas ieškinį nurodė, jog padaryta nusikalstama veika yra susijusi su fizinio smurto pavartojimu, dėl to nukentėjusioji patyrė išgąstį, stresą, jautė fizinį skausmą, jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji dėl D. B. padaryto nusikaltimo patyrė nepatogumus, tai turėjo neigiamos reikšmės jos gyvenimo kokybei, tačiau teismas taip pat įvertino ir tai, kad konflikto metu buvo sužalota ir nuteistoji bei atsižvelgė į jos turtinę padėtį, taip pat, kad ji viena augina nepilnametį vaiką. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, todėl mano, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra pagrįstas ir geriausiai atitinka nukentėjusiosios bei nuteistosios interesų pusiausvyrą.

Atsižvelgiant į aptartus argumentus ir motyvus, konstatuojama, jog apylinkės teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo, todėl 2018 m. sausio 16 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistosios D. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 16 d nuosprendį:

iš nuteistosios D. B. nukentėjusiajai G. A. priteistos turtinės žalos dydį sumažinti iki 24,12 eurų.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.