Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, eA-1512-463/2026

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-03-04
Bylos Nr.: eA-1512-463/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00744-2022-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Dainius Raižys (pirm.), Rytis Krasauskas, Jolanta Malijauskienė (pran.)
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Marijampolės rajono savivaldybės administracijos
Pareiškėjas: A. G.
Trečiasis asmuo: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Marijampolės savivaldybė, R. B., uždaroji akcinė bendrovė ,,DF turtas“

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eA-1512-463/2026Teisminio proceso Nr.

3-62-3-00744-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3; 15.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Marijampolės rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. G. skundą atsakovams Marijampolės rajono savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Marijampolės savivaldybė, R. B., uždaroji akcinė bendrovė ,,DF turtas“) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja A. G. skundu prašė panaikinti Marijampolės savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Savivaldybė) direktoriaus 2022 m. vasario 18 d. įsakymą Nr. DV-275 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (šiuo metu – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2022 m. vasario 21 d. raštą Nr. 1SS-285-(5.59 E.) „Dėl Marijampolės savivaldybės mero atsakymo“ (toliau – ir Raštas).

2. Pareiškėja nurodė faktines aplinkybes ir skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjai su trečiuoju suinteresuotu asmeniu R. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir statiniai: gyvenamas namas 1A1p (toliau – ir gyvenamasis namas, Pastatas) su priestatu 3a1p (toliau – ir Priestatas) stovi ant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, ir pareiškėjos žemės sklypas) ribos, o jo dalis išlenda į valstybinę žemę, kurioje ginčijamu Įsakymu yra patvirtintas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas (duomenys neskelbtini) (paslaugos bylos Nr. ZSFP-71078) (toliau – ir Projektas).

2.2. Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. DV-198 buvo nuspręsta organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamų statinių – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, ir Formuojamas žemės sklypas), eksploatacijai, į kurį bus atkuriamos nuosavybės teisės pretendentams.

2.3. NŽT Marijampolės Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2020 m. sausio 14 d. raštu Nr. 20SD-209-(14.20.137 E.) kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administraciją kuo skubiau organizuoti Projekto rengimą dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo suformavimo, kartu įvertinant galimybę pertvarkyti (duomenys neskelbtini) žemės sklypą. Marijampolės savivaldybės meras 2022 m. sausio 17 d. raštu Nr. SA-590-(12.25.E) nurodė, kad institucijos sutarė, jog formuojant (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, formuojamo žemės sklypo šiaurinė riba ties (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo Priestatu turi sutapti su iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini) išsikišusio Priestato išorine riba, t. y. valstybinės žemės palikti tiek, kiek užima išsikišusi Priestato dalis. Buvo nuspręsta įvertinti pareiškėjos interesus ir tą aplinkybę, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo Priestato dalis išlenda už sklypo ribos, bei atitinkamai projektuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) taip, kad gyvenamojo namo Priestato dalis nepatektų į formuojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas, tačiau to padaryta nebuvo, kadangi Projekto sprendiniais dalis Priestato pateko į Projektu suformuotą (duomenys neskelbtini) žemės sklypą.

2.4. Pareiškėja 2021 m. gruodžio 29 d. Projekto rengimo organizatoriui ir iniciatoriui pateikė pastabas, jog ties naujai formuojamo sklypo ribų posūkio taškų koordinatėmis: „2“, „3“, „4“, „5“ – nėra įvertinta (duomenys neskelbtini) pastato stogo karnizo dalis, dėl ko siūloma pakoreguoti minėtas sklypo ribų posūkio taškų koordinates atitraukiant iki reikiamo atstumo, įvertinant (duomenys neskelbtini) sklype esančio statinio stogo karnizą, taip pat užtikrinti galimybę tinkamai eksploatuoti (duomenys neskelbtini) sklype esančius pastatus, kurie ribojasi su naujai formuojamu sklypu, t. y. suprojektuoti ir įregistruoti įstatymų numatyta tvarka privalomą 1 metro servitutą naujai formuojamame sklype ties „1“, „2“, „3“, „4“, „5“, „6“ sklypo ribų posūkio taškų koordinatėmis. Marijampolės savivaldybė 2022 m. sausio 6 d. raštu Nr. SA-257-(12.20.E) atsakė, kad į pastabas neatsižvelgta. Pareiškėja, nesutikdama su Marijampolės savivaldybės atsakymu, pateikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai, tačiau ginčijamu Raštu pareiškėjos skundas buvo atmestas.

2.5. NŽT, nelaukdama skundo išnagrinėjimo pabaigos, 2022 m. vasario 17 d. surašė žemės valdos projekto patikrinimo aktą Nr. FPA-991-98.30 (toliau – ir Patikrinimo aktas) su teigiama patikrinimo išvada, kad Projektas suderintas bei patikrintas. Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius ginčijamu Įsakymu patvirtino Projektą. Projektu buvo suprojektuotas apie 0,1096 ha ploto valstybinės žemės sklypas prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Formuojamas žemės sklypas ribojasi su pareiškėjos turimu (duomenys neskelbtini) žemės sklypu, į formuojamo žemės sklypo ribas patenka ir dalis pareiškėjai priklausančio pastato (dviejų aukštų mūrinio priestato 3a1/p dalis).

2.6. Projektu formuojamo žemės sklypo riba kerta ginčo pastatą, todėl prieštarauja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, (toliau – ir Nuostatai) 20 punktui bei Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, (toliau –ir Taisyklės) 36 punktui.

2.7. Matininko V. N. 2022 m. sausio 12 d. parengtas ginčo pastato stogo planas, iš kurio matyti, kad į formuojamo žemės sklypo ribas patenka pastato dalis – dalis stogo. Pastato stogas yra sudėtinė pastato dalis, todėl visiškai nepagrįstai nebuvo įvertinta jo padėtis, ginčo pastato padėtį matuojant tik iki jo išorinės sienos.

2.8. Projektu neužtikrinta pareiškėjos galimybė tinkamai eksploatuoti savo sklype esančius statinius, kurie ribojasi su naujai formuojamu žemės sklypu, nes nesuprojektuotas 1 m servitutas jiems aptarnauti, prižiūrėti ir naudoti. Teisės aktuose nėra reikalavimo, jog servitutas gali būti nustatytas tik statiniui, kuriam nėra nustatyta savavališkos statybos požymių. Gyvenamas namas, kurio dalimi yra Priestatas (3a1/p), yra registruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre, šie duomenys nėra nuginčyti. Formuojamo žemės sklypo riba ribojasi arba yra nutolusi ne didesniu nei 1 m atstumu ne tik nuo gyvenamojo namo ir Priestato, bet ir nuo kitų statinių, kurių statybos teisėtumo niekas neginčija.

2.9. Būtinas 1 metro servitutas nuo pareiškėjos žemės sklype esančių statinių, kuris suteiks teisę juos prižiūrėti, aptarnauti, kad būtų užtikrinama galimybė tinkamai eksploatuoti ir naudoti statinius pagal jų paskirtį bei jų eksploatavimui keliamus reikalavimus. Galiojantys teisės aktai leidžia pareiškėjai pašalinti savavališkos statybos padarinius, įteisinant statybą, nepaisant to, kad yra nustatytas savavališkos statybos faktas. Tokią galimybę pareiškėjai įtvirtino ir Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu atnaujintoje civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012, kurio rezoliucinė dalis buvo patikslinta Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-708-555/2017. Nenustačius 1 m servituto, būtų apribojamos pareiškėjos teisės tinkamai naudotis savo nuosavybe bei galimybės įteisinti savavališką statybą.

2.10. Projekto tikslas buvo suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti, todėl Projekto rengimo metu turėjo būti nustatomas ginčo žemės sklypo, reikalingo statiniams eksploatuoti, dydis. Nei Projekto aiškinamajame rašte, nei jokiame kitame dokumente nėra nurodytas formuojamo žemės sklypo ploto apskaičiavimas pagal Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40, (toliau – ir Metodika) nuostatas, taigi nustatant šio žemės sklypo dydį, nebuvo vadovautasi privaloma mažiausio valstybinės žemės sklypo, reikalingo statiniams eksploatuoti, apskaičiavimo tvarka.

2.11. Rengiant Projektą, nebuvo vertinta statinių, prie kurių formuojamas žemės sklypas, būklė, nors pagal 2008 m. spalio 21 d. kadastrinių matavimų duomenis, nurodytus Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše, gyvenamojo namo 1A1/m (duomenys neskelbtini) fizinis nusidėvėjimas buvo 52 proc., ūkinio pastato fizinis nusidėvėjimas – 28 proc., šių statinių fizinio nusidėvėjimo lygis padidėjęs, jų būklė pablogėjusi, galbūt net avarinė, dėl ko ginčo žemės sklypas prie šių statinių apskritai neturėjo būti formuojamas, o Projektas negalėjo būti rengiamas ir tvirtinamas.

2.12. Projekto sprendiniai neatitinka Projekto tikslo, kadangi Projektu buvo numatyta formuoti žemės sklypą prie statinių (duomenys neskelbtini), tačiau Projekto sprendiniais į formuojamo žemės sklypo ribas įtraukta gyvenamojo namo 1A1p dalis. Pareiškėja apie vykdomą Projektą sužinojo tik pati domėdamasi formuojamo žemės sklypo formavimo eiga, bet ši aplinkybė neatleidžia atsakovo Marijampolės savivaldybės administracijos nuo pareigos atlikti Taisyklėse reikalaujamas procedūras. Be to, organizatorius nesilaikė Taisyklėse numatytų reikalavimų ir atsakydamas į pareiškėjos viešinimo metu pateiktas pastabas.

2.13. Projektu pareiškėjai buvo užkirstas kelias įgyvendinti galimybę pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pareiškėja nebeturi galimybės šios statybos įteisinti, nes ginčo pastato dalis lieka svetimame žemės sklype, į kurio naudojimąsi pareiškėja neturi jokių teisių, o pastatą kerta žemės sklypo riba, kas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Be to, Marijampolės savivaldybės ir Nacionalinės žemės tarnybos susitarimu formuoti (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, paliekant valstybinės žemės tiek, kiek užima išsikišusi Priestato dalis, pareiškėjai buvo suteikti pagrįsti teisėti lūkesčiai į savavališkos statybos įteisinimą, tačiau Įsakymu patvirtinus neteisėtus Projekto sprendinius, buvo pažeistas konstitucinis teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principas.

2.14. Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, o Įsakymas prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams, yra neteisėtas. Priimtas įsakymas taip pat nesiderina su teisėtų lūkesčių apsaugos ir gero administravimo principais. Susiklostęs faktinis ir teisinis kontekstas sudarė prielaidas pareiškėjai pagrįstai tikėtis, kad ji galės įsiteisinti savavališką statybą, todėl konstatuotina, kad atsakovas Marijampolės savivaldybės administracija, priimdama šį įsakymą, nepagrįstai nesilaikė aukščiau išdėstytų teisės aktų reikalavimų bei nepaisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisėtų lūkesčių apsaugos ir gero administravimo principų. Skundžiamas Raštas taip pat neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų, nes juo visiškai nebuvo atsakyta į pareiškėjos prašymą bei argumentus.

Šalies argumentai

3. Atsakovas Marijampolės savivaldybės administracija ir trečiasis suinteresuotas asmuo Marijampolės savivaldybė su skundu nesutiko ir nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. D. P. sprendinius, su Projekto rengėja K. N. buvo sutarta įvertinti pastato stogo karnizą ir sklypo ribą atitraukti daugiau. Projekto rengėja NŽT pateikė raštišką paaiškinimą – Aiškinamojo rašto papildymą, kuriame nurodė, kad projektuojamo sklypo ribą atitraukė nuo statinio per 10 cm. Projekto viešo svarstymo metu buvo gautas pareiškėjos raštas, kuriame ji pateikė pastabas ir pasiūlymus dėl rengiamo projekto. Išnagrinėjus A. G. pateiktus pasiūlymus ir juos aptarus su Projekto rengėja, 2022 m. sausio 6 d. raštu Nr. SA-257-(12.20.E) pareiškėjai pateiktas išsamus ir teisės aktais pagrįstas atsakymas. Projektas, gavus 2022 m. vasario 17 d. NŽT Patikrinimo aktą su teigiama patikrinimo (tvirtinimo) išvada, buvo patvirtintas Įsakymu. Žemės valdos planavimo proceso procedūros ir sprendiniai atitiko ir atitinka teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės valdos projektų rengimą.

3.2. Priestato, kuris yra pripažintas savavališka statyba, terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra pasibaigęs ir teismo sprendimu neatnaujintas, todėl šiuo metu šio Priestato statusas yra savavališka statyba, pareiškėja yra įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius. Prie statinių, pripažintų savavališka statyba, žemės sklypų formavimas nenumatytas jokiuose teisės aktuose.

3.3. Dėl pastato, esančio formuojamame žemės sklype, fizinio nusidėvėjimo, atsakovas akcentavo, kad dėl daugiau kaip 10 metų besitęsiančio teismų maratono nebuvo galimybės suformuoti žemės sklypo pastato eksploatacijai, o pastato savininkai neturėjo galimybės tinkamai jo eksploatuoti, kadangi pastato eksploatacijai, rekonstrukcijai ar remontui būtina turėti žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, savininko ar naudotojo teises.

3.4. Dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dydžio pažymėjo, kad jis yra suformuotas statinio – daugiabučio gyvenamojo namo – eksploatacijai pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, (toliau – ir Pardavimo ir nuomos taisyklės) 2.1 papunkčio nuostatas. Naudojamo namų valdos žemės sklypo dydis nustatomas pagal namų valdos techninės apskaitos bylos duomenis (kitaip – pagal namų valdos inventorinę bylą), t. y. pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylų žemės sklypų planuose nurodytas ribas. Tik tais atvejais, jei nėra nei parengtų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, kurioje yra pažymėtas daugiabutis namas ir nustatytas šiam namui eksploatuoti žemės sklypo plotas, nei namų valdos inventorinės bylos ir į norimą formuoti žemės sklypą neįeina papildomų sodybos (namų valdos) apibrėžimą atitinkančių elementų, tuomet žemės sklypo dydis nustatomas pagal pareiškėjos nurodytos Metodikos nuostatas, netaikant Metodikos 11.1 papunkčio reikalavimų. Formuojant (duomenys neskelbtini) žemės sklypą buvo vadovaujamasi namų valdos techninės apskaitos bylos duomenimis – namų valdos inventorinės bylos planu, kuris yra pateiktas Projekto rengimo byloje, todėl, atsakovo vertinimu, pareiškėjos skundo argumentas dėl Metodikos taikymo yra atmestinas.

4. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba su skundu nesutiko ir nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

4.1. . Tarp gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir statinio (kurio dalis yra valstybinėje žemėje) yra apie 2,30 m atstumas. Žemės sklypo ribos buvo formuojamos atsižvelgiant į pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kampus, paliekant 10 cm atstumą nuo pastato sienų. Tiek įsiteisėjusių teismo sprendimų, tiek Nacionalinės žemės tarnybos atlikto patikrinimo metu yra konstatuota, kad neteisėtai pastatytas statinys (kurį pareiškėja įpareigota nugriauti) plačiausioje pažeidimo vietoje išsikiša apie 38 cm. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teiginiai, kad Projektas neatitinka Nuostatų 20 punkto bei Taisyklių 36 punkto reikalavimų nepagrįstas ir atmestinas.

4.2. Teisės aktai neįpareigoja nustatyti servitutų, suteikiančių teisę prižiūrėti, aptarnauti savavališka statyba pripažintus statinius. Tam, kad servitutas būtų nustatytas administraciniu aktu turi būti vertinama, ar žemės sklypas, kuriam norima nustatyti servitutą, atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas. Jei žemės sklypas neatitinka Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, tuomet turi būti tarp tarnaujančiojo daikto ir viešpataujančiojo daikto savininkų sudaromas sandoris dėl servituto nustatymo. Marijampolės savivaldybės meras pagrįstai nurodė, kad tuo atveju, jeigu savavališkos statybos padariniai bus pašalinti ir statinys bus pripažintas tinkamu eksploatuoti įstatymų nustatyta tvarka, servitutą pareiškėja gali nustatyti sandorio forma, susitarus su formuojamo žemės sklypo savininkais, o nesusitarus – teismo sprendimu, įrodžius, kad toks servitutas būtinas.

4.3. Iš pareiškėjos pateikto pastato stogo plano matyti, jog su formuojamo žemės sklypo riba ribojasi Priestatas, pripažintas savavališka statyba, kiti statiniai yra atitinkamai nutolę nuo formuojamo žemės sklypo ribos, t. y. pareiškėja turi galimybę prižiūrėti šiuos statinius. Teisės aktai reglamentuojantys savavališkos statybos įteisinimą nenumato, kad valstybinėje žemėje esančiai savavališkai statybai įteisinti reikalingas tokio statinio priežiūrai nustatytas servitutas.

4.4. Taisyklėse nėra reikalavimo pagrįsti formuojamo žemės sklypo ploto atitikimą Metodikos nuostatoms. Projekto tikslas buvo suformuoti žemės sklypą esamų statinių – gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), eksploatacijai, į kurį bus atkuriamos nuosavybės teisės pretendentams. Įvertinus tai, taikyti pareiškėjos nurodytą Metodiką, kuri reglamentuoja kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu administravimą, nėra pagrindo. Žemės sklypas formuojamas atsižvelgiant į esamą padėtį ir gretimų žemės sklypų ribas, vadovautasi Taisyklių 32 punktu.

4.5. Projekto organizatoriaus veiksmai atitiko Taisyklių 55 punkto reikalavimus. Statinio dalis, kuri pripažinta savavališka statyba, į formuojamo žemės sklypo ribas nepatenka.

4.6. NŽT ginčijamame Rašte aiškiai ir motyvuotai pareiškėjai atsakė į skunde išdėstytus prašymus. Pagal ŽPDRIS esančius duomenis buvo nustatyta ir pareiškėjai paaiškinta, kad Projekto organizatorius gautą pasiūlymą išnagrinėjo ir pateikė atsakymą, nepažeisdamas Taisyklių 59 punkto nuostatų, į visus pateiktus pasiūlymus (klausimus) atsakymai pateikti argumentuotai, vadovaujantis teisės aktais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Taisyklėse nėra nurodyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, gavus skundą, Projekto derinimo ir tvirtinimo darbai yra stabdomi. Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už priežiūrą, įvertino pareiškėjos išsakytus pasiūlymus, organizatoriaus 2022 m. sausio 6 d. raštą ir patikrinęs Projektą 2022 m. vasario 17 d. surašė teigiamą Patikrinimo aktą.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) rašytiniuose paaiškinimuose prašė bylą spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad galutine ir įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi pareiškėjai leista teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam Priestatui, žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame. (duomenys neskelbtini), ir sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Neparengus projektinės dokumentacijos ir negavus statybą leidžiančių dokumentų per nustatytą 6 mėnesių terminą dėl savavališkai pastatyto statinio įteisinimo, A. G. įpareigota per 6 mėnesius išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą Priestato dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę. Bendrosios kompetencijos teismo nustatyti terminai savavališkai statybai pašalinti buvo atidėti kelis kartus ir šiuo metu šis sprendimas jau yra priverstinio vykdymo stadijoje. Inspekcija nurodo, kad ji vykdo teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, o tai reiškia, jog nei dėl Įsakymo, nei dėl Rašto pagrįstumo ar panašių klausimų nesprendžia ir komentuoti negali, nes tai nepriskirta Inspekcijos kompetencijai, taip pat ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo klausimas šiuo atveju priskirtas atsakovo Marijampolės savivaldybės administracijos kompetencijai.

Šalies argumentai

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. U. (iki UAB ,,DF turtas“ teisių perėmimo) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepimas buvo grindžiamas šiais argumentais.

6.1. Pareiškėja piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis jau 10 metų. Per šį laikotarpį ji pateikė 5 prašymus dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo civilinėje byloje Nr. 2-785-802/2016, 2 prašymus dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-785-802/2016, tačiau neinicijavo jokių efektyvių ir rezultatyvių procesų tam, kad būtų įteisinta savavališka statyba. Tokia teisė jai buvo suteikta, tačiau ji jos taip ir neįgyvendino iki nustatyto termino, t. y. iki 2019 m. liepos 31 d. Tokį pat laiko tarpą, t. y. 10 metų, M. U. ir kitiems tretiesiems suinteresuotiems asmenims nebuvo atkuriamos nuosavybės teisės į žemę.

6.2. Pareiškėjos minimos teisės aktų nuostatos nebuvo pažeistos, nes formuojant žemės sklypą buvo atsižvelgta: į tinkamo atstumo tarp gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir statinio, kuris yra valstybinėje žemėje, išlaikymą; į tinkamo atstumo išlaikymą atsižvelgiant į esamus pastato, (duomenys neskelbtini), kampus; į žemės sklypų naudojimo patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos atitinka vietinėje koordinačių sistemoje nustatytą žemės sklypo ribų 5 geografinę padėtį ir sutampa su vietovėje esančiomis tvoromis, bei dalis šiame žemės sklype esančio Priestato patenka už tikrinamo žemės sklypo ribos, t. y. į valstybinę žemę, taip pat nustatyta, kad vienas šio Priestato kampas už žemės sklypo ribos plačiausioje vietoje išsikiša 38 cm, kitas šio Priestato kampas – 17 cm (bendrai užimamas 1 kv. m valstybinės žemės plotas). Taigi ginčo žemės sklypas buvo suformuotas taip, kad į jo ribas nepatektų pareiškėjos savavališkai pastatyto Priestato dalis, tikslu eksploatuoti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius Marijampolės mieste, (duomenys neskelbtini). Būtent į šį žemės sklypą ir bus atkuriamos nuosavybės teisės M. U. bei kitiems pretendentams.

6.3. Pareiškėjos gyvenamasis namas yra savavališka statyba ir jo įteisinti ji nebeturi jokių teisinių galimybių, nes visi tam teismų suteikti terminai yra baigęsi, todėl formuojant kaimyninio žemės sklypo ribas buvo neprivalu atsižvelgti į statinį, kurio neliks. Todėl servitutas negali būti nustatytas tikslu aptarnauti savavališka statyba pripažintus statinius, kurių įteisinimui nėra teisinių galimybių.

6.4. Pareiškėjos teisėtų lūkesčių principas nėra pažeistas, nes ji tą „lūkestį“ kildina iš neteisėtų veiksmų, t. y. neteisėtos statybos. Šiuo atveju yra pažeistas būtent trečiųjų suinteresuotų asmenų interesai bei jų teisėti lūkesčiai, nes teisminiai procesai dėl pareiškėjos savavališkos statybos padarinių pašalinimo vyksta daugiau nei 10 metų, dėl šios savavališkos statybos daugelį metų nebuvo galimybių suformuoti žemės sklypą, į kurį būtų galima atkurti nuosavybės teises A. U. ir M. J. O..

II.

7. Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė, priteisė trečiojo suinteresuoto asmens M. U. naudai iš pareiškėjos 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

8. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-45-492/2026 pareiškėjos apeliacinį skundą patenkino iš dalies, panaikino Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apibrėžė bylos nagrinėjimo dalyką, kurį sudaro aplinkybių nustatymas, ar formuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini), buvo tinkamai nustatyta riba ties pareiškėjos žemės sklypu, ar formuojant valstybinės žemės sklypą buvo palikta jo dalis, būtina pareiškėjos statiniams eksploatuoti, ar namų valdos žemės sklypas buvo suformuotas nepažeidžiant Pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatų.

III.

10. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, atsakovas NŽT pateikė 2025 m. balandžio 9 d. ir 2025 m. birželio 27 d. papildomus paaiškinimus ir įrodymus, kad, Įsakymu patvirtinus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Projektą, šis žemės sklypas perleistas M. J. O., A. U., D. B. bei A. V. ir L. V.; vėliau M. J. O. turtą paveldėjo D. B. (vėliau šią dalį padovanojo S. N.) ir L. V., A. U. – M. U. ir V. U.; galiausiai D. B., L. V., A. V., S. N., M. U. ir V. U. šį turtą 2024 m. birželio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė uždarajai akcinei bendrovei ,,DF turtas“.

Šalies argumentai

11. Pareiškėja pateiktuose 2025 m. rugpjūčio 19 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ginčo pastatas buvo rekonstruojamas teisėtai, tam buvo parengtas projektas, gautas statybos leidimas; buvo išduota pažyma dėl nukrypimų nuo suderinto projekto nebuvimo, statyba įregistruota. Ginčo pastatas Nekilnojamojo turto registre buvo registruotas 2002 m., gavus Marijampolės apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2001 m. balandžio 27 d. pažymą Nr. 09-524 apie statinių statybą pagal suderintą projektą. Teismai pripažino pareiškėjos teisę į ginčo statybos įteisinimą, nes nustatė, jog pareiškėja buvo aktyvi ir neatliko neteisėtų veiksmų ir turi teisę kreiptis į institucijas dėl statybos įteisinimo, t. y. konstatavo, kad vis dar egzistuoja galimybė įteisinti ginčo statybą, bet pirma turi būti sprendžiamas sklypo suformavimo klausimas tam, kad pareiškėjai suteikti teises į žemę, esančią po ginčo pastatu.

IV.

12. Regionų administracinis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, 2025 m. lapkričio 13 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino visiškai: panaikino Įsakymą ir raštą ir priteisė pareiškėjai iš atsakovų po 4 106,65 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13. Teismas nustatė šias ginčui reikšmingas faktines aplinkybes:

13.0.1. 0,0599 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai (300/599 dalys) bei trečiajam suinteresuotam asmeniui R. B. (299/599 dalys); šiame žemės sklype yra pastatai – gyvenamasis namas 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas 2I1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas 4I1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); jie po ½ dalį priklauso A. G. ir R. B.;

13.1. Marijampolės m. (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatais bylos nagrinėjimo metu 2024 m. birželio 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB ,,DF turtas“; gyvenamasis namas 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fizinis nusidėvėjimas – 52 proc., esantis (duomenys neskelbtini); bylos nagrinėjimo metu 2024 m. birželio 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu jis priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB ,,DF turtas“; ūkinis pastatas 6I16, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), fizinis nusidėvėjimas – 28 proc.; iki išregistravimo priklausė Marijampolės savivaldybei bei V. U.; pastarasis 2023 m. rugsėjo 22 d. išregistruotas; (duomenys neskelbtini) namų valdos plotas 1 033 kv. m.

13.2. Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi nutarė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. priimtą teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1583-986/2012 pakeisti ir leisti atsakovei A. G. teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam Priestatui žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), ir sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovei A. G. neparengus projektinės dokumentacijos ir negavus statybą leidžiančių dokumentų per nustatytą 6 mėnesių terminą dėl savavališkai pastatyto statinio įteisinimo, įpareigoti atsakovę A. G. per 6 mėnesius išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo Priestato dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę; per nustatytą terminą atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigoti ieškovę nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo Priestatą žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), Marijampolė, ir sutvarkyti statybvietę, išieškant jos patirtas išlaidas iš atsakovės;

13.3. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-31-802/2019 nutarė atidėti iki 2019 m. liepos 31 d. šio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. A2-785-802/2016, kurio rezoliucinė dalis buvo patikslinta Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi, vykdymą dalyje, kuria A. G. įpareigota per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam Priestatui (3a1/p), ir sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Žemesnės instancijos teismas

13.4. 2020 m. sausio 14 d. raštu NŽT Skyrius informavo Marijampolės savivaldybės administraciją apie jos persiųstą pareiškėjos 2019 m. lapkričio 28 d. prašymą išnuomoti valstybinę žemę po Priestatu, esančiu Marijampolės m. (duomenys neskelbtini), kuri yra greta valstybinės žemės, kurioje turi būti suformuotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Prašė kuo skubiau organizuoti projekto rengimą dėl (duomenys neskelbtini)žemės sklypo, kartu įvertinant galimybę pertvarkyti (duomenys neskelbtini) žemės sklypą.

13.5. 2020 m. vasario 13 d. Marijampolės savivaldybės administracija išdavė reikalavimus Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti apie 0,1033 ha ploto žemės sklypui (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasario 11 d. Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. DV-198 įsakė organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą žemės sklypui (duomenys neskelbtini) suformuoti.

13.6. Pagal Projekto sprendinius, pietinėje pareiškėjos žemės sklypo pusėje formuojamas 0,1096 ha ploto žemės sklypas, skirtas gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatacijai, į kurį bus atkuriamos nuosavybės teisės. Marijampolės savivaldybės administracija 2021 m. gruodžio 15 d. raštu ir NŽT Skyrius 2022 m. sausio 26 d. raštu suderino Projektą.

13.7. Patikrinimo aktu NŽT pripažino, kad žemės valdos projekto planavimo proceso procedūros ir sprendiniai atitinka teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės valdos projektų rengimą ir pateikė išvadą, kad galima tvirtinti žemės valdos projektą. Aiškinamajame rašte nurodė, kad žemės sklypo ribos buvo formuojamos atsižvelgiant į pastato, esančio (duomenys neskelbtini) kampus, paliekant 10 cm atstumą nuo pastato sienų, todėl valstybinės žemės plotas lieka 2 kv. m vietoje planuoto 1 kv. m; taro gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir statinio (kurio dalis yra valstybinėje žemėje) yra apie 2,30 m atstumas.

13.8. 2021 m. gruodžio 29 d. raštu A. G. Marijampolės savivaldybei pateikė pastabas dėl parengto Projekto ir nurodė, kad: Projekte neįvertinta Priestato stogo karnizo dalis, siūloma formuojamo žemės sklypo šiaurinę ribą atitraukti nuo pareiškėjos Priestato; suprojektuoti servitutą pastato ir inžinerinių tinklų (vandentiekio ir buitinių nuotekų) aptarnavimui; įvertinti servituto būtinumą pietinėje sklypo pusėje gaisrinių mašinų privažiavimui užtikrinti.

13.9. Marijampolės savivaldybės meras 2022 m. sausio 6 d. raštu Nr. SA-257-(12.20.E) pareiškėjai atsakė, kad į jos pateiktas pastabas neatsižvelgta, nes: (duomenys neskelbtini) pastato stogo karnizo dalis į formuojamo žemės sklypo ribas nepatenka; dėl servituto nustatymo nurodė, kad pareiškėja galės jį nustatyti sandorio forma arba teismo sprendimu. Nesutikdama su atsakymu, pareiškėja 2022 m. sausio 20 d. pateikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai.

13.10. Nacionalinė žemės tarnyba skundžiamu raštu pateikė atsakymą A. G. į jos 2022 m. sausio 20 d. skundą dėl Marijampolės savivaldybės mero 2022 m. sausio 6 atsakymo Nr. SA-257-(12.20E), kuriame nurodė, jog Projekto organizatorius gautą pasiūlymą išnagrinėjo ir pateikė atsakymą nepažeisdamas Taisyklių 59 punkto nuostatų; organizatorius atsakė į visus pateiktus pasiūlymus (klausimus), atsakymai pateikti argumentuotai, vadovaujantis teisės aktais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

13.11. Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius 2022 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. DV-275 patvirtino Projektą. 2023 m. birželio 14 d., 2023 m. gegužės 31 d. ir 2023 m. spalio 18 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimis Lietuvos Respublika pardavė 612/1096 dalių žemės sklypo pardavė atitinkamai D. B. (33/1096 dalis), V. U. (547/1096 dalis) bei A. V. ir L. V. (4/137 dalis); į likusias 484/1096 dalis suformuoto žemės sklypo atkurtos nuosavybės teisės natūra perduodant žemės sklypo dalis A. U. (2023 m. balandžio 21 d. sprendimas Nr. 20S-2-(14.20.3), 0,0281 ha, įpėdinis – M. U.) bei M. J. O. (2023 m. balandžio 21 d. sprendimas Nr. 20S-1-(14.20.3), įpėdinė – D. B.).

13.12. Iš matininko V. N. 2022 m. sausio 12 d. parengto Pastato stogo plano, 2022 m. spalio 8 d. geodezininko E. V. parengto stogo plano matyti, kad formuojamo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo riba sutampa su pareiškėjos pastato siena; pastato stogo atbrailos dalis (maksimalus plotis 0,26 m, bendras plotas 1,146 kv. m) patenka į formuojamą žemės sklypą (pagal V. N. planą); stogo atbrailos, patenkančios į (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribas plotis – 0,244 m vakarinėje pusėje ir 0,208 m rytinėje pusėje (pagal E. V. planą); pastato stogo planai pagrįsti aukščių sistema LAS07 ir koordinačių sistema LKS-4; pagal planą siūlomas 1 m pločio (iš viso 18 kv. m) servitutas pastatui aptarnauti. Iš 2022 m. rugsėjo 20 d. Marijampolės savivaldybės administracijos pateiktų paaiškinimų ir 2022 m. liepos 15 d. valstybės įmonės Valstybės žemės fondo inžinierės parengto (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planas, pagal kurį suformuotas 1 096 kv. m žemės sklypas, matyti, kad pagal jį atlikus patikrą valstybės įmonės Registrų centre (pažymėjus ribas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje) nustatyta, kad suformuoto žemės sklypo ribos nekerta gretimų nekilnojamojo turto objekto ribų.

13.13. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad: Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-546-780/2025 pagal pareiškėjos skundą atsakovui NŽT, tretieji suinteresuoti asmenys – A. U., M. J. O., Marijampolės savivaldybė, V. U., M. U., D. B., L. V., R. B., kuriuo, be kita ko, prašoma: 1) panaikinti 2023 m. vasario 20 d. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 20SK-171-(14.20.110 E.) 2) panaikinti NŽT 2023 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. 20S-2-(14.20.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei A. U.“ ir sprendimą Nr. 20S-1-(14.20.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei M. J. O.“; 3) panaikinti NŽT Skyriaus vedėjo 2023 m. gegužės 18 d. įsakymą Nr. 20VĮ-1630-(14.20.2.) „Dėl naudojamo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Marijampolės savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), dalies pardavimo V. U.“, 2023 m. gegužės 31 d. įsakymą Nr. 20VĮ-1791-(14.20.2.) „Dėl naudojamo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Marijampolės savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), dalies pardavimo D. B.“. Bylos nagrinėjimas sustabdytas iki bus priimtas sprendimas šioje byloje.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjos Priestato stogo karnizo dalis, t. y. ne mažiau kaip 20 cm, patenka į suformuoto žemės sklypo ribas. Teismas pažymėjo, kad atsakovų argumentai, jog, formuojant žemės sklypą, buvo paliekamas būtinas Priestato įteisinimui plotas, yra nepagrįsti, nes nagrinėjamu atveju paliekamas valstybinės žemės plotis buvo matuojamas nuo Priestato sienos, o ne nuo stogo krašto (išorinės pastato ribos). Teismas konstatavo, kad pareiškėja įrodė faktinę aplinkybę, jog jos savavališko Priestato stogo kraštas (ne mažiau kaip 20 cm) patenka į suformuoto (duomenys neskelbtini)žemės sklypo ribas.

15. Teismas pripažino, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas prieštarauja Taisyklių 36 punktui, nes (duomenys neskelbtini) žemės sklypo riba suformuota neatsižvelgus į (duomenys neskelbtini) esantį Priestatą ir pastarojo dalis patenka į suformuotą žemės sklypą; pažeidžia Nuostatų 20 punktą, nes (duomenys neskelbtini) žemės sklypas suformuotas taip, kad jo riba kerta statinį, taigi, neatitinka Taisyklių 2 punkte nustatytiems reikalavimams, t. y. prieštarauja teisės aktams.

Žemesnės instancijos teismas

16. Teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) esantis ūkinis pastatas, nors negalėjo būti eksploatuojamas pagal tiesioginę jo paskirtį, iš esmės buvo naudojamas kaip įrankis siekiant suformuoti kuo didesnį žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

17. Teismas patvirtino, kad suformuoto (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plotas (0,1096 ha) nepagrįstas nei Metodika, nei namų valdos inventorizacinės bylos plano duomenimis, o formuojant jį neatsižvelgta, kad ūkinis pastatas, kurio naudojimui formuotas žemės sklypas, negali būti naudojamas pagal tiesioginę jo paskirtį. Teismas konstatavo, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) suformuotas pažeidžiant ir Taisyklių 2.4 papunktį. Teismas priėjo išvadą, kad Įsakymu patvirtinus suformuotą 0,1096 ha ploto (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, bet neišsprendus ir pareiškėjos prašymo dėl valstybinės žemės po jos Priestatu klausimo, valdžios institucija jai teisės aktuose nustatytas pareigas atliko formaliai ir biurokratiškai, priimant ginčijamą sprendimą pažeisti teisės aktai – Taisyklės, Nuostatai, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 – 5 punktuose nustatyti įstatymo viršenybės ir išsamumo principus, todėl ginčijamas Įsakymas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

18. Teismas, įvertinęs Raštą, kuriuo pareiškėjai buvo atsakyta, kad Marijampolės savivaldybės mero atsakymas yra pagrįstas ir teisėtas nurodė, jog Rašte nėra išvadų, faktų analizės, teisinių argumentų, kurie leistų spręsti, kodėl pareiškėjos skundo argumentai, susiję su dalies Piestato patekimu į formuojamą žemės sklypą bei servitutų nustatymo būtinumu yra nepagrįsti. Rašte nenurodyta, kaip Projektą vertino Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už priežiūrą, pareiškėjos skunde nurodytų pastabų kontekste. Teismas atkreipė dėmesį, kad prie Patikrinimo akto pridėtas Aiškinamasis raštas patvirtina, jog žemės sklypo ribos buvo formuojamos atsižvelgiant į pastato, esančio (duomenys neskelbtini) kampus, paliekant 10 cm atstumą nuo pastato sienų, taigi ne nuo išorinės statinio ribos. Teismas sprendė, kad ginčijamas Raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, jis priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4–5 punktuose nustatytus įstatymo viršenybės ir išsamumo principus.

19. Teismas priteisė pareiškėjos naudai iš atsakovų lygiomis dalimis jos patirtų 8 213,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

V.

20. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

21. Atsakovas NŽT apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

21.1. Nors ir teismas sprendime nustatė, jog „<...> savavališko Priestato stogo kraštas (ne mažiau kaip 20 cm) patenka į suformuoto (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribas.“, tai neturi lemiamos reikšmės rengiant Projektą.

21.2. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-31-802/2019 nutarė atidėti iki 2019 m. liepos 31 d. šio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. A2-785-802/2016, kurio rezoliucinė dalis buvo patikslinta Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi, vykdymą dalyje, kuria pareiškėja įpareigota per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo Priestatui 3a 1/p, esančiame (duomenys neskelbtini) Marijampolės m., ir sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pareiškėja į bendrosios kompetencijos teismus dar kreipėsi dėl minėto teismo sprendimo vykdymo atidėjimo bei proceso atnaujinimo, tačiau jos prašymai buvo atmesti, dėl ko šiuo metu teismo sprendimas, dėl savavališkai pastatyto Priestato dalies valstybei priklausančiame žemės sklype nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo, jau yra vykdomas priverstinai. Pareiškėja savanoriškai nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo nugriauti savavališkai pastatytą statinį, dėl ko yra inicijuotas sprendimo priverstinis vykdymas. Pareiškėjos siekis įteisinti savavališką statybą negali būti neterminuotas.

Žemesnės instancijos teismas

21.3. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Marijampolės apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1583-986/2012 nustatytos aplinkybės, jog neteisėtai (pažeidžiant sklypo ribą) pastatytas ne visas pastatas, o tik vienas jo kampas, kuris plačiausioje pažeidimo vietoje išsikiša apie 38 cm iš viso ir 28 cm, jei skaičiuoti nuo leistinos koordinatės paklaidos. Statinio kampų koordinatės taip pat nustatytos Skyriaus atsakingo specialisto. Skyrius 2021 m. lapkričio 28 d. ir 2021 m. rugpjūčio 13 d. atliko žemės naudojimo patikrinimus vietovėje. 2021 m. rugpjūčio 13 d. žemės naudojimo patikrinimo metu buvo nustatyta, jog Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos atitinka vietinėje koordinačių sistemoje nustatytą žemės sklypo ribų geografinę padėtį ir sutampa su vietovėje esančiomis tvoromis, bei dalis šiame žemės sklype esančio Priestato patenka už tikrinamo žemės sklypo ribos, t. y. į valstybinę žemę. Nustatyta, kad vienas šio priestato kampas už žemės sklypo ribos plačiausioje vietoje išsikiša 38 cm, kitas šio Priestato kampas – 17 cm (bendrai užimamas 1 kv. m valstybinės žemės plotas).

21.4. .Tiek įsiteisėjusių teismo sprendimų, tiek Skyriaus atlikto patikrinimo metu yra konstatuota, kad neteisėtai pastatyto statinio plačiausioje pažeidimo vietoje išsikiša apie 38 cm. Rengiant Projektą buvo atsižvelgta į šias aplinkybes, Žemės sklypo ribos buvo formuojamos atsižvelgiant į pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kampus, paliekant 10 cm atstumą nuo pastato sienų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas prieštarauja Taisyklių 36 punktui, nes (duomenys neskelbtini) žemės sklypo riba suformuota neatsižvelgus į (duomenys neskelbtini) esantį Priestatą ir pastarojo dalis patenka į suformuotą žemės sklypą; pažeidžia Nuostatų 20 punktą, nes (duomenys neskelbtini) žemės sklypas suformuotas taip, kad jo riba kerta statinį, taigi, neatitinka Taisyklių 2 punkte nustatytiems reikalavimams, t. y. prieštarauja teisės aktams.

21.5. NŽT skundžiamame Rašte aiškiai ir motyvuotai pareiškėjai atsakė į skunde išdėstytus prašymus. Nacionalinė žemės tarnyba, gavusi skundą, patikrino pareiškėjai pateiktą organizatoriaus atsakymą. Pagal ŽPDRIS esančius duomenis buvo nustatyta ir jai paaiškinta, kad Projekto organizatorius gautą pasiūlymą išnagrinėjo ir pateikė atsakymą nepažeisdamas Taisyklių 59 punkto nuostatų, į visus pateiktus pasiūlymus / klausimus atsakymai pateikti argumentuotai, vadovaujantis teisės aktais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

21.6. .Teismas nevertino šioje byloje esančių aktualių įrodymų ir įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytų prejudicinių faktų, t. y. 2021 m. lapkričio 28 d. ir 2021 m. rugpjūčio 13 d. atliktų žemės naudojimo patikrinimo vietovėje, Marijampolės apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1583-986/2012, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-31- 802/2019. Teismas neįvertinęs nurodytų faktinių aplinkybių ir prejudicinių faktų priėmė neteisėtą sprendimą.

21.7. Paskirstant priteistas bylinėjimosi išlaidas po 4 106,65 Eur iš abiejų atsakovų buvo pažeisti sąžiningumo, teisingumo principai. Visuose procesiniuose dokumentuose, kodėl turėtų būti panaikintas Raštas, pareiškėja rėmėsi tais pačiais motyvais kaip ir prašydama panaikinti Įsakymą. Šioje byloje ginčas yra dėl patvirtinto Projekto teisingumo, ginčijamu Įsakymu jis ir buvo patvirtintas. Raštas nėra susijęs su Projekto tvirtinimu ar atsisakymu jį tvirtinti, juo buvo išnagrinėtas tik pareiškėjos skundas dėl Marijampolės savivaldybės mero atsakymo, o ne dėl parengto Projekto teisėtumo. Šis Raštas nesukėlė pareiškėjai teisinių pasekmių, nes buvo priimtas jau po ginčijamo Įsakymo priėmimo, todėl bylinėjimosi išlaidos iš Nacionalinės žemės tarnybos neturi būti priteisiamos.

Šalies argumentai

22. Atsakovas Marijampolė rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Atsakovas nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

22.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, teigdamas, kad pareiškėjai negali būti užkertamas kelias pašalinti savavališkos statybos padarinius statybos įteisinimo būdu net ir pasibaigus nustatytiems terminams, neatsižvelgė į galiojančius ankstesnius teismų sprendimus, kuriuose konstatuota, jog pareiškėja vykdyti teismo sprendimą (atlikti reikiamus veiksmus savavališkos statybos įteisinimui) galėjo nuo 2016 m. lapkričio 15 dienos, kai sužinojo apie teismo sprendimu jai nustatytą terminą pašalinti (įteisinti) savavališkos statybos padarinius, ir pareiškėjai nebebuvo pratęstas terminas įteisinti savavališką statybą.

22.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė papildomų įrodymų priėmimo klausimą. Pareiškėja pateikė į bylą dokumentus dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklype esančio ūkinio pastato pripažinimo netinkamu naudotis ir jo išregistravimo, kurie buvo priimti po skundžiamo Įsakymo priėmimo, todėl neturėjo būti vertinami nagrinėjant bylą ir sprendžiant dėl Įsakymo ir Rašto teisėtumo.

Šalies argumentai

22.3. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl Projekto rengimo tikslo. Projektas buvo rengiamas tikslu suformuoti žemės sklypą esamų statinių – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Marijampolės mieste, (duomenys neskelbtini), eksploatacijai, į kurį bus atkuriamos nuosavybės teisės pretendentams, ir šio projekto rengimo metu taip pat įvertinti, ar tarp formuojamo žemės sklypo ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), liks valstybinės žemės ploto. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad, formuojant (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, buvo siekiama jį suformuoti taip, kad pareiškėjai liktų valstybinės žemės dalis savavališkai statybai įteisinti, žemės sklypą formuojant su išorine pastato riba.

22.4. Nei viename teisės akte nėra nustatytos prievolės rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus (ŽSFPP) vertinti projekto teritorijoje esančių statinių fizinę būklę. Rengiant ŽSFPP vertinamas statinių teisinis statusas, statiniai turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Naujai formuojamo žemės sklypo paskirtis turi atitikti statinių paskirtį, taip pat turi būti užtikrinta galimybė naudotis statiniu pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį: privažiavimas, inžinerinės komunikacijos ir pan., bei laikomasi žemės naudojimo normatyvų (pvz., atstumai nuo ribų, minimali sklypo teritorija). Rengiant bei priimant sprendimą tvirtinti ginčo Projektą, Marijampolės savivaldybės administracijai procedūrinė prievolė vertinti pastatų naudojimą pagal jų tiesioginę paskirtį nekilo. Pagal teisės aktų reikalavimus buvo vertinami pastatų duomenys, įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą, kur nurodyta, kad gyvenamojo namo (trijų ir daugiau butų daugiabučiai pastatai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumo procentas – 100 %, fizinio nusidėvėjimo procentas – 52 %; ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumo procentas – 100 %, fizinio nusidėvėjimo procentas – 28 %. Teismas padarė neteisingą bei teisės aktais nepagrįstą išvadą, teigdamas, kad Taisyklių 2.4 papunkčio nuostata, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas formuojant žemės sklypus esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį iš esmės reiškia tai, kad tik tuomet, kai pastatas gali būti eksploatuojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jo paskirtį, jam gali būti formuojamas žemės sklypas.

22.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas prieštarauja Taisyklių 36 punktui, nes (duomenys neskelbtini) žemės sklypo riba suformuota neatsižvelgus į (duomenys neskelbtini) esantį Priestatą ir pastarojo dalis patenka į suformuotą žemės sklypą; pažeidžia Nuostatų 20 punktą, nes (duomenys neskelbtini) žemės sklypas suformuotas taip, kad jo riba kerta statinį, taigi, neatitinka Taisyklių 2 punkte nustatytiems reikalavimams, t. y. prieštarauja teisės aktams. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo apie įregistruotą nekilnojamąjį turtą 2.1 papunktyje nurodytas pastatas – gyvenamasis namas 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Aprašyme / pastabose nurodyta, kad Priestatas ir mansarda nebaigti statyti. 2001 m. rugsėjo 11 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-2205-14/2001 pripažinus nuosavybės teises A. G. į visą gyvenamojo namo Priestatą su rūsiu ir mansardos patalpas, Nekilnojamojo turto registre įregistruotos šio pastato dalys neatitinka tikrovės. Susitarimas dėl gyvenamojo namo nuosavybės dalių nustatymo nepateiktas. Kadastrinių matavimų duomenys neatitinka kadastrinių registro duomenų: gyvenamojo namo 1A1p, ūkinio pastato 4I1b ir kiemo statinių kadastrinių matavimų metu nustatyti pasikeitimai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypo riba nekerta statinio, kuris yra suformuotas kaip vienas nekilnojamo turto objektas, kadangi Priestatas, kuris pripažintas savavališka statyba, nėra registruotas ir neturi unikalaus numerio.

Žemesnės instancijos teismas

22.6. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Priestato išorinių ribų koordinatės nėra įkeltos į Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapį, kadangi

22.7. Kadangi VĮ Registrų centrui pateiktoje žemės sklypų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane yra pažymėtas (duomenys neskelbtini) Priestatas ir nurodytos jo kerčių koordinatės. Todėl VĮ Registrų centras turėjo galimybę įvertinti (duomenys neskelbtini) Priestato, pripažinto nelegalia statyba, padėtį suformuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Ženklinant žemės sklypą, jo riba nustatyta apeinant namo Priestatą, todėl riba atitinka teritorijų planavimo dokumentą.

Žemesnės instancijos teismas

22.8. Atsakovas prašo prijungti rie bylos Marijampolės savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 11 d. raštą Nr. SA-1172 (12.20 E) „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo Marijampolėje (duomenys neskelbtini)“, kuris patvirtina Projekto rengimo tikslą.

VI.

23. Pareiškėja pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliaciniu skundus, kuriame prašo atmesti atsakovų apeliacinius skundus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjos atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Atsakovai, teigdami, jog pareiškėja jau nebeturi galimybės įteisinti savavališkos statybos (Priestato), nes 2019 m. liepos 31 d. baigėsi teismų sprendimais nustatytas įteisinimo terminas, paneigė apeliacinės instancijos teismo padarytą išvadą, kad net ir pasibaigus teismo sprendimu nustatytam terminui, savavališkos statybos įteisinimas yra galimas, nes teisės aktai to nedraudžia, kadangi esminis tikslas – pašalinti savavališkos statybos padarinius būtų pasiektas, bet kitu teisės aktuose numatytu būdu. Teismo sprendimų, kuriuose buvo nagrinėtas savavališkos statybos padarinių šalinimas, neįvykdymas per nustatytą terminą nesudarė pagrindo pažeisti pareiškėjos teisės į statybos įteisinimą, kaip ir nesudarė pagrindo atsakovams formuoti ginčo žemės sklypą ir tvirtinti Projektą neatsižvelgus į šią pareiškėjos teisę.

Žemesnės instancijos teismas

23.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Projektas buvo inicijuotas Savivaldybės ir NŽT susitarimo pagrindu formuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), paliekant valstybinės žemės tiek, kiek užima išsikišusi Priestato dalis, tokiu būdu suformuojant pareiškėjai pagrįstus teisėtus lūkesčius į statybos įteisinimą, tačiau nesilaikant šio susitarimo Įsakymu patvirtinus neteisėtus Projekto sprendinius, buvo pažeistas ir konstitucinis teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principas.

23.3. Inicijuojant Projekto rengimą, jo tikslas buvo atsižvelgti į ginčo statinio (duomenys neskelbtini) faktinę padėtį ir pagal tai formuoti naują sklypą (duomenys neskelbtini). Projekto rengimo organizatorius Marijampolės savivaldybės administracija neneigė institucijų susitarimo formuojamo žemės sklypo šiaurinę ribą ties (duomenys neskelbtini) esančiu Priestatu numatyti taip, kad ji sutaptų su iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini) išsikišusio Priestato išorine riba, t. y. valstybinės žemės palikti tiek, kiek užima išsikišusi Priestato dalis. Tačiau Marijampolės savivaldybės administracija neteisingai vertino faktinę aplinkybę, kiek Priestato dalis yra išsikišusi į valstybinę žemę iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų.

Žemesnės instancijos teismas

23.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad, rengiant žemės sklypo, reikalingo pastatams eksploatuoti, formavimo projektą, turėjo būti įvertinta, ar pastatai yra tinkami eksploatuoti pagal jų paskirtį, ir, atsižvelgdamas į tai, kad, sklypo formavimo metu ir priimant Įsakymą, Ūkinio pastato būklė buvo kritinė, pagrįstai konstatavo, kad į Projekte suprojektuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas neturėjo būti įtrauktas fiziškai nusidėvėjęs ir netinkamas naudoti Ūkinis pastatas. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) esantis sklypas buvo suformuotas didesnis, nei reikia jame esantiems pastatams eksploatuoti, ir dėl to neteisėtai buvo sumažintas pareiškėjos sklypas.

23.5. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad Projektas prieštarauja Taisyklių 36 punktui, nes (duomenys neskelbtini) žemės sklypo riba suformuota neatsižvelgus į (duomenys neskelbtini) esantį Priestatą ir pastarojo dalis patenka į suformuotą žemės sklypą, kas pažeidžia Nuostatų 20 punktą, nes (duomenys neskelbtini) žemės sklypas suformuotas taip, kad jo riba kerta statinį, taigi, neatitinka Taisyklių 2 punkte nustatytiems reikalavimams, t. y. prieštarauja teisės aktams.

23.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos pateiktas bylinėjimosi išlaidas priteisė lygiomis dalimis iš abiejų atsakovų, nes skunde buvo keliami du savarankiški reikalavimai abiem atsakovams, ir jie abu buvo patenkinti pilnai.

Atsiliepimas

24. Atsakovas NŽT pateiktame atsiliepime į Savivaldybės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. NŽT sutinka su Savivaldybės argumentais, kad pirmos instancijos teismas neišsamiai pasisakė ir nustatė aplinkybes kuriomis turėjo būti remiamasi šioje nagrinėjamoje byloje.

25. Atsakovas Savivaldybė pateiktame atsiliepime į NŽT apeliacinį skundą sutinka su visais NŽT nurodytais bei išdėstytais pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo motyvais bei teisiniais argumentais, įskaitant nurodytus motyvus bei argumentus dėl bendro bylinėjimosi išlaidų sumažinimo, tačiau mano, kad Nacionalinės žemės tarnybos prašymas sumažinti jos bylinėjimosi išlaidų dalį neturėtų būti tenkinamas. Savivaldybė pažymi, kad NŽT aktyviai dalyvavo Projekto, patvirtinto ginčo Įsakymu, rengime ir patvirtinime, lėmusiame Įsakymo atsiradimą (ji inicijavo Projekto rengimą, nurodė jo tikslą, patvirtino Projekto atitikimą teisės aktams ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VII.

26. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. DV-275 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo (duomenys neskelbtini)“ ir Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. vasario 21 d. rašto Nr. 1SS-285-(5.59 E.) „Dėl Marijampolės savivaldybės mero atsakymo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas bus tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

28. Atsakovas Savivaldybė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus (Savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 11 d. raštą Nr. SA-1172 (12.20 E) „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo (duomenys neskelbtini)“, Nekilnojamojo turto registro Nr. 70/32705 duomenų bazės išrašą ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylą) ir prašo juos pridėti prie bylos. Atsakovas apeliaciniame skunde paaiškino, kad šių dokumentų prijungimo būtinybė iškilo susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, tenkina Savivaldybės prašymą pridėti prie bylos naujus įrodymus.

29. Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra ½ žemės sklypo dalies ir jame esančių ½ statinių dalies adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. DV-198 buvo nuspręsta organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamų statinių – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), eksploatacijai, į kurį bus atkuriamos nuosavybės teisės pretendentams. Parengus Projektą ir jį paviešinus, buvo gautos pareiškėjos pastabos dėl projekto, į kurias buvo atsakyta Marijampolės savivaldybės mero 2022 m. sausio 6 d. raštu Nr. SA-257-(12.20.E). Pareiškėjai nesutikus su šiuo atsakymu ir apskundus jį NŽT, Nacionalinė žemės tarnyba skundžiamu Raštu pareiškėjos skundą atmetė. Atsakovas Savivaldybė skundžiamu Įsakymu patvirtino Projektą, kuriuo buvo suprojektuotas 0,1096 ha ploto valstybinės žemės sklypas prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita; naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos.

30. Pareiškėja, nesutikdama su Įsakymu ir Raštu, skunde teismui nurodė, kad Projektu pažeisti pareiškėjos lūkesčiai įgyvendinti galimybę pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą įteisinti savavališka statyba pripažintus jai priklausančius statinius, esančius Marijampolės mieste, (duomenys neskelbtini), kurių dalis nepatenka į pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ribas, Projektu nenumatytas servitutas, kuris būtinas pareiškėjos sklype esantiems statiniams aptarnauti iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkino pareiškėjos skundą ir panaikino Įsakymą ir Raštą, konstatavęs, kad: nagrinėjamu atveju pareiškėja nėra praradusi teisės įteisinti savavališkos statybos; pareiškėja įrodė faktinę aplinkybę, kad jos savavališko Priestato stogo kraštas (ne mažiau kaip 20 cm) patenka į suformuoto (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribas, todėl Projektas prieštarauja teisės aktų nuostatoms.

32. Atsakovai NŽT ir Savivaldybė pateiktuose apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas: neatsižvelgė į aplinkybes, jog Priestatas įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažintas savavališka statyba ir, pareiškėjai per teismų nustatytą terminą neįteisinusi savavališkos statybos, Priestatas turi būti nugriautas; padarė neteisingą išvadą, kad Įsakymu patvirtintas Projektas pažeidžia pareiškėjos teises; neteisingai nustatė Projekto rengimo tikslą; neteisingai vertino (duomenys neskelbtini) suformuoto žemės sklypo dydį.

Dėl Projekto rengimo tikslo

33. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (ginčui aktuali redakcija) 40 straipsnio 1 dalis nustato atvejus, kada rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, tarp jų – kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (40 str. 1 d. 3 p.); kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo (40 str. 1 d. 6 p.). Pagal šio straipsnio 6 dalį, formuojant arba pertvarkant žemės sklypus, laikomasi šių reikalavimų: 1) prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas; 2) atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas. Šios žemės naudojimo apribojimai nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka; 3) žemės sklypų perdalijimas atliekamas tik tais atvejais, kai keičiant bendrą ribą tarp gretimų žemės sklypų negalima formuoti racionalaus dydžio atidalijamo žemės sklypo.

34. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. DV-198 buvo nuspręsta organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamų statinių – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini)eksploatacijai, į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės. Žemės įstatymo 40 str. 1 d. 3 p.). Tačiau šiuo Projektu nebuvo pertvarkomas pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini), t. y. Projektas nebuvo rengiamas suformuoti žemės sklypą pareiškėjai priklausančiam Pastatui eksploatuoti, todėl Projekto rengimo metu nebuvo ir neturėjo būti vertinamas valstybinės žemės poreikis pareiškėjos statiniams eksploatuoti, nes tai nebuvo Projekto rengimo tikslas.

35. Bylos duomenimis, Savivaldybės administracija 2020 m. vasario 11 d. raštu Nr. SA-1172(12.20.E) informavo NŽT, kad tik suformavus žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bus galima įvertinti, ar tarp suformuotų sklypų yra laisvos valstybinės žemės ir ją galima be aukciono parduoti pareiškėjai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šio rašto pagrindu padarė nepagrįstą išvadą, jog, formuojant (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, buvo siekis jį suformuoti taip, kad pareiškėjai liktų valstybinės žemės dalis savavališkai statybai įteisinti.

36. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktas, be kita ko, nustatė, kad įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

37. Taigi, kaip pagrįstai nurodyta atsakovo Savivaldybės 2020 m. vasario 11 d. rašte Nr. SA-1172(12.20.E), tik suformavus žemės sklypą (duomenys neskelbtini), būtų galima vertinti, ar tarp šio sklypo ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypo lieka laisvos žemės, kuri atskiru projektu gali būti formuojama kaip įsiterpęs žemės sklypas. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai nustatė Projekto rengimo tikslą ir padarė nepagrįstą išvadą, kad, patvirtinus Projektą, buvo pažeisti pareiškėjos lūkesčiai įgyvendinti galimybę pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Dėl savavališkos statybos įteisinimo

38. Bylos duomenimis nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 patenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį ir įpareigojo atsakovę A. G. pašalinti savavališkos statybos žemės sklype, esančiame Marijampolės m., (duomenys neskelbtini), padarinius. Taigi minimu teismo sprendimu buvo konstatuota, kad Priestatas yra savavališka statyba.

39. Įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2 A-708-555/2017 pareiškėjai „leista teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo Priestatui 3a1/p, žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), ir sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Neparengus projektinės dokumentacijos ir negavus statybą leidžiančių dokumentų per nustatytą 6 mėnesių terminą dėl savavališkai pastatyto statinio įteisinimo, A. G. įpareigota per 6 mėnesius išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo Priestato 3a1/p dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę“. Bendrosios kompetencijos teismo nustatyti terminai savavališkai statybai pašalinti buvo atidėti kelis kartus ir šiuo metu šis sprendimas jau yra vykdomas priverstinai.

40. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą statytojo teisė gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, todėl pirmiausia turėtų būti nagrinėjama galimybė suteikti asmeniui žemės sklypo valdymo ir naudojimo teises. Tokiu atveju turi būti aiškinamasi dėl asmens galimybės įgyti sklypą nuosavybėn pirkimo būdu, jį nuomoti, nustatyti servitutą ir kt. Kai statiniai savavališkai yra pastatyti ne ant teisiniu pagrindu valdomos žemės (valstybinės žemės), yra labai svarbus visų suinteresuotų asmenų glaudus bendradarbiavimas, siekiant išsiaiškinti galimybes suteikti tokiam asmeniui žemės sklypo valdymo ir naudojimo teises prie šio valdomo neteisėtai pastatyto namo, ir tik nustačius, kad nėra teisinių priemonių to padaryti, proporcinga priemone galėtų būti pripažintas statinio griovimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013; 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014; kt.).

41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pirmą kartą apeliacine tvarka nagrinėdamas šią bylą, konstatavo, jog savavališkos statybos padarinių šalinimo tikslas yra užkirsti kelią pažeidimams, tačiau neturėtų būti sudaromos formalios kliūtys pašalinti savavališkos statybos padarinius statybos įteisinimo būdu net ir pasibaigus nustatytiems terminams, jei išlieka objektyvi galimybė tai padaryti.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, skundžiamame sprendime konstatavo, jog Įsakymu patvirtintas Projektas užkerta galimybę pareiškėjai įteisinti savavališkas statybas, tačiau nepagrindė, kodėl šiuo metu vis dar gali būti sprendžiamas nuosavybės teisių į žemės sklypą įgijimo (ar valstybinės žemės sklypo naudojimo, valdymo kitais teisės aktuose nustatytais pagrindais) ir savavališkai pastatytų statinių įteisinimo klausimas.

43. Teisėjų kolegija pažymi, jog objektyvios pareiškėjos galimybės įteisinti savavališką statybą buvo vertinamos bendrosios kompetencijos teismuose, sprendžiant dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo, kurio rezoliucinė dalis buvo patikslinta Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi, vykdymo termino pratęsimo. Bendrosios kompetencijos teismas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo terminą atidėjo du kartus (iki 2018 m. balandžio 13 d. ir iki 2019 m. liepos 31 d.), atsižvelgdamas į pareiškėjos nurodytus veiksmus, kurių ji ėmėsi šalindama savavališkos statybos padarinius. Pareiškėjai dar kartą kreipiantis į teismą dėl termino pratęsimo, Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo vykdymo atidėjimo netenkino. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1567-921/2021 šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

44. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartyje nurodė, kad „apeliantė teismo sprendimui įvykdyti prašė nustatyti 6 mėnesių terminą. Jis prasidėjo 2017 m. balandžio 13 d., teismui atidėjus vykdymą, baigėsi – 2019 m. liepos 31 d. Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu yra praėję papildomai dveji metai, tačiau apeliantė nenurodė jokių išimtinių aplinkybių ir nepateikė naujų duomenų, kad pasibaigus teismo sprendimo įvykdymo terminui turi realias galimybes jį įvykdyti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dar kartą teismui taikyti tokią priemonę (teismo sprendimo įvykdymo termino atidėjimą) suteikiant dar vieną terminą, reikštų pažeidimo nepašalinimą ilgą laiką, jo toleravimą ir garantijų, kad teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinęs neteisėtos statybos padarinių per jau kartą nustatytą papildomą terminą asmuo tikrai atliktų šiuos veiksmus per dar vieną pakartotinai nustatytą terminą, nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).“ Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes Kauno apygardos teismas nurodė neturintis jokio teisinio pagrindo spręsti, kad egzistuoja tikimybė, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas ir iki prašomo termino bus įvykdytas, termino atidėjimas taip pat neatitiktų ginčo šalių interesų derinimo ir proporcingumo, teismo sprendimo privalomumo principų.

45. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, jog negali būti nustatytas nepateisinamai ilgas terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti bei savavališka statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką, priešingu atveju būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas – kad statybos būtų vykdomos griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad teritorijos būtų plėtojamos, o statybos vykdomos, derinant visų suinteresuotų asmenų interesus, laikantis aplinkosaugos, gyvenamųjų vietovių, gamybos ir infrastruktūros sistemų formavimo reikalavimų, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti (2015 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-609-520/2015; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; 2020 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4-602/2020 ir kt.).

46. Teisėjų kolegija pažymi, jog paminėtoje teismų jurisprudencijoje nėra įtvirtintas savavališkos statybos įteisinimo privalomumas, tačiau pabrėžiama, kad kiekvienu atveju turi būti įvertinama, ar egzistuoja objektyvios galimybės įteisinti savavališkas statybas.

47. Nagrinėjamu atveju savavališka statyba buvo konstatuota įsiteisėjusiame Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 (pakeistas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu, pakeistu Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi), šio sprendimo įvykdymo terminas yra pasibaigęs 2019 m. liepos 31 d., ir šis sprendimas yra vykdomas priverstinai, nes pareiškėja per 10 metų neįteisino savavališkos statybos, taigi, šios aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl pareiškėjos galimybės įteisinti savavališką statybą.

48. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Projektas pažeidė Nuostatų 20 punktą, nes (duomenys neskelbtini) žemės sklypas suformuotas taip, kad jo riba kerta ginčo statinį.

49. Nuostatų 20 punktas, be kita ko, nustato, jog žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius. Nagrinėjamu atveju Priestatas ir jo dalis, patenkanti į Formuojamą žemės sklypą, įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažinti savavališka statyba, todėl nėra pagrindo teigti, jog ginčo Pastatas ir jo Priestatas laikantis teisės aktų reikalavimų yra suformuoti kaip vienas atskiras pastatas, į kurio ribas turėjo būti atsižvelgta rengiant Projektą.

50. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Įsakymu patvirtinus suformuotą 0,1096 ha ploto (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, bet neišsprendus pareiškėjos prašymo dėl valstybinės žemės po jos Priestatu klausimo, valdžios institucija jai teisės aktuose nustatytas pareigas atliko formaliai ir biurokratiškai, o priimant ginčijamą sprendimą buvo pažeisti teisės aktai, todėl ginčijamas Įsakymas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

51. Kadangi skundžiamo NŽT Rašto neteisėtumas iš esmės buvo grindžiamas tais pačiais argumentais, nenustačius, jog, priimant Įsakymą, buvo nesilaikyta teisės aktų reikalavimų ar procedūrų, nėra pagrindo teigti, kad Raštas, kuriuo iš esmės patvirtinama, jog Savivaldybė tinkamai atsakė į pareiškėjos reikštas pastabas dėl Projekto (t. y. tinkamai atliko Projekto viešinimo ir derinimo procedūras), neatitinka jam keliamų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl Rašto neteisėtumo.

52. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Įsakymą ir Raštą bei su jų priėmimu susijusias aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo šių administracinių aktų neteisėtumą, taigi Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 13 d. sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl turi būti panaikintas. Atsižvelgiant į tai, atsakovų NŽT ir Savivaldybės apeliaciniai skundai tenkinami, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

53. Kiti bylos šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo dėl Įsakymo ir Rašto teisėtumo ir pagrįstumo išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų nėra pasisakoma.

54. Pareiškėja prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Kadangi, patenkinus atsakovų apeliacinius skundus, pareiškėjos skundas atmetamas, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

55. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirminio šios bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose metu byloje kaip trečiasis suinteresuotas asmuo dalyvavo M. U., kuris Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-9557-743/2025 buvo pakeistas jo teisių perėmėju UAB ,,DF turtas“.

56. M. U. teikė prašymus priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo parengimą, atstovo pasirengimą bylai bei atstovavimą pirmosios instancijos teisme ir 350 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Kadangi M. U. nesutiko su pareiškėjos skundu ir prašė jį atmesti, šiuo sprendimu atmetus pareiškėjos skundą, buvo apgintos M. U., kaip trečiojo suinteresuoto asmens, teisės ir jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

57. Teisėjų kolegija pažymi, kad M. U. prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra gerokai mažesnė nei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatyta maksimali atlyginimo suma už jam suteiktas paslaugas, todėl ši bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, suma (850 Eur) priteisiama iš pareiškėjos M. U. naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Marijampolės rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos A. G. skundą atmesti.

Priteisti trečiojo suinteresuoto asmens M. U. naudai iš pareiškėjos A. G. 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis KrasauskasJolanta MalijauskienėDainius Raižys