- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-19
- Bylos Nr.
- 2A-975-262/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12192-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Neringa Švedienė, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- UAB „Baltic Master“
- Atsakovas
- G. B., UAB „Kitoks sprendimas“
- Trečiasis asmuo
- D. A., UAB „Regroup Capital“
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės, Vytauto Zeliankos, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Baltic Master“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Baltic Master“ ieškinį atsakovams G. B., UAB „Kitoks sprendimas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys D. A., UAB „Regroup Capital“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė: pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio kaip sudarytą pažeidžiant kreditorių teises bei pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas 2011 m. rugsėjo 10 d. susitarimą dėl reikalavimo teisių perleidimo, sudarytą tarp BUAB „Šildymo technologijų centras“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Kitoks sprendimas“ ir atsakovo G. B.. Nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Šildymo technologijų centras“ buvo iškelta bankroto byla Nr. B2-2367-258/2008, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Kitoks sprendimas“. 2009 m. sausio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas patvirtino ieškovo UAB „Baltic master“ 68 721,89 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą į bankrutuojančią UAB „Šildymo technologijų centras“, sudarantį 16,20 proc. visų kreditorinių reikalavimų. Administratorius UAB „Kitoks sprendimas“ BUAB „Šildymo technologijų centras“ vardu 2011 m. rugsėjo 11 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį su atsakovu G. B., kurios pagrindu atsakovui perleido BUAB „Šildymo technologijų centras“ priklausančias reikalavimo teises dėl 27 533,33 Lt skolos ir 439 098,00 Lt skolos, kurių bendra suma yra 466 631,33 Lt, už 1000 Lt. Minėtas reikalavimo teisių perleidimo sandoris sudarytas atsakovui ir bankroto administratoriui veikiant nesąžiningai, kadangi reikalavimo teisė parduota už nepagrįstai mažą kainą, apie pardavimą nepaskelbus bendrovės kreditorių komiteto nutarime nurodytame laikraštyje, reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta kitą dieną po kreditorių komiteto sprendimo priėmimo, neišlaukus kreditorių komiteto sprendime nurodyto termino, per kurį turėjo būti pateikiami pasiūlymai pirkti parduodamą turtą.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Kitoks sprendimas“ prašė jį atmesti. Nurodė, kad BUAB „Šildymo technologijų centras“ 2011-11-21 buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl įmonė nebeegzistuoja kaip teisinių santykių subjektas, nėra jos teisių ir pareigų perėmėjo. Taigi, pavedimo sutartis, anksčiau sudaryta su BUAB „Šildymo technologijų centras“ bankroto administratoriumi atsakovu taip pat yra pasibaigusi - nėra jokio teisinio santykio tarp jau neegzistuojančio subjekto (BUAB „Šildymo technologijų centras“). Atsakovas nėra BUAB „Šildymo technologijų centras“ teisių perėmėjas, todėl ieškovas negali reikšti jokio reikalavimo atsakovui. Kreditorių komiteto sprendimu buvo nuspręsta įvykdyti aktualų reikalavimo teisių pardavimą už didžiausią pasiūlytą kainą, ne mažesnę kaip 1000 Lt. Prieš kreditorių komiteto sprendimą nebuvo sulaukta jokio reikšmingo susidomėjimo, tačiau yra gautas G. B. siūlymas pirkti skolą už 1000 Lt. Atsakovas veikė sąžiningai, rūpestingai ir atidžiai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas iš ieškovo atsakovui G. B. buvo priteista 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo valstybei priteista 53,82 Lt pašto išlaidų.
Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinio padavimo metu neturėjo reikalavimo teisės į atsakovą, nes UAB „Šildymo technologijų centras“ buvo likviduotas, išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, nagrinėjamuoju atveju nėra hipotetinio atsakovo, o UAB „Kitoks sprendimas“ negali būti atsakovu šioje byloje, t.y. jis nėra likviduotos įmonės teisių ir pareigų perėmėjas, todėl ieškinys jo atžvilgiu atmestinas. Ginčijamas sandoris nepažeidžia ieškovo interesų, o atvirkščiai- įgyvendina kreditorių valią, išreikštą kreditorių komiteto posėdžio metu. Ieškovas, būdamas kreditoriumi taip pat turėjo teisę įsigyti parduodamą reikalavimą bankroto administratorius siūlė reikalavimą įsigyti ir AB DNB bankui, kuris įvertinęs situaciją dėl turto areštų laikė, kad tai neperspektyvus sandoris. Ieškovas neįrodė, jog atsakovas UAB „Kitoks sprendimas“ buvo nesąžiningas todėl ir G. B. jo sąžiningumu neturėjo pagrindo abejoti. Ieškovas taip pat neįrodė tos aplinkybės, jog tokio sandorio sudarymas nebuvo privalomas. Nenustačius bent vienos actio Pauliana sąlygos, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas sandorio sudarymo metu neturėjo reikalavimo teisės į atsakovą, kuris buvo išregistruotas iš įmonių registro. Nepaisant to, kad BUAB „Šildymo technologijų centras“ yra likviduotas ir išregistruotas dėl bankroto, teismų praktikoje (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi, c.b. Nr. 2A-1253/2013 ir kt.) laikomasi nuostatos, kad bankrutavusios įmonės išregistravimas iš juridinių asmenų registro netrukdo jos kreditoriams ginčyti bankrutavusios įmonės sudarytus sandorius ir pretenduoti į turtą ir turtines teises, atsiradusias po bankrutavusios įmonės išregistravimo. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė actio Pauliana sąlygų buvimo. Ginčijamas sandoris akivaizdžiai pažeidė BUAB „Šildymo technologijų centras“ kreditoriaus (Apelianto) teises ir interesus (CK 6.66 str. 1 d.), ir neatitiko Kreditorių komiteto sprendimo, t. y. Kreditorių komiteto valios, nustatant Reikalavimo teisių perleidimo tvarką. Tikėtina, kad tokios neprotingai mažos minimalios (1000 Lt) Reikalavimo teisių pardavimo kainos nustatymą galėjo lemti nesąžiningi bankroto administratoriaus veiksmai, kuriais jis nuslėpė nuo Kreditorių komiteto duomenis apie tai, kad UAB „REGROUP CAPITAL“ 2011 m. rugpjūčio 15 d. pateikė bankroto administratoriui pasiūlymą įsigyti reikalavimo teises už 10 000 Lt. Administratorius pažeidė ne tik kreditorių komiteto sprendimu nustatytą reikalavimo teisių perleidimo tvarką bet ir viršijo jam pagal įstatymus suteiktus įgaliojimus bei pažeidė Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 str. nuostatas, kad bankrutavusios įmonės turtas turi būti parduodamas kuo didesne kaina. BUAB „Šildymo technologijų centras“ skolininko turimo turto vertė didesnė nei jo įsipareigojimai, todėl pardavus reikalavimo teises į jį būtų padengta nemaža dalis kreditorių reikalavimų. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė tos aplinkybės, jog ginčijamo sandorio sudarymas nebuvo privalomas. Teismas netinkamai įvertino sandorio šalių sąžiningumą. Ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumas preziumuojamas pagal CK 6.67 str. 4 d. Šiuo atveju tiek bankroto administratorius, tiek reikalavimo teisę įgyjantis asmuo buvo nesąžiningi. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčijamas sandoris pažeidė imperatyvias ĮBĮ nuostatas.
Atsiliepimas
Atsakovas G. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas esmines teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybes, vadovaudamasis visais į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, argumentais išsakytais teismo posėdžių metu ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, t.y. teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad egzistuoja visos actio Pauliana taikymui būtinos sąlygos.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Kitoks sprendimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą itin atidžiai, išsamiai ir tinkamai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog actio Pauliana institutas nagrinėtinoje byloje negali būti taikomas, nes neegzistuoja visa jo taikymo sąlygų visuma.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
Ieškovas nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2013-12-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1253/2013, nes minėtos bylos aplinkybės skiriasi nuo šitos bylos aplinkybių. Minėtoje apeliacinio teismo byloje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu po įmonės pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti šios įmonės kreditorių reikalavimai, šie kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo. Šioje (nagrinėjamojoje byloje), joks turtas kurį galima būtų paskirstyti kreditoriams neatsirado, nes nenustatyta, kad pagal reikalavimo perleidimo sutartimi įgytą reikalavimą į skolininką D. A. G. B. naudai būtų išieškota kokia nors pinigų suma. Nors apeliantas nurodo, kad išieškojimas iš skolininko D. A. turto yra realus, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad skolininko turimas turtas yra apsunkintas hipoteka, priverstine hipoteka, nes skolininkas turi labai didelį įsiskolinimą vaiko išlaikymui, taip pat kitų įsiskolinimų. Pažymėtina, kad ieškovas, nesutikdamas su reikalavimo teisių perleidimo sąlygomis turėjo teisę ginčyti 2011-09-09 kreditorių komiteto nutarimą, kuriame jos ir buvo patvirtintos, skųsti administratoriaus veiksmus, pateikti apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dėl įmonės pabaigos ir kt. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos bei teismų informacinės sistemos „Liteko“ ieškovas nei vieno iš čia paminėtų veiksmų neatliko. Taigi, UAB „Šildymo technologijų centras“ bankroto proceso metu ieškovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl reikalavimo perleidimo ginčijimo.
Lietuvos apeliacinis teismas 2012-05-15 civilinėje byloje Nr. 2A-658/2012 pasisakė, dėl actio Pauliana likviduoto juridinio asmens interesais negalimumo, nurodydamas, kad civilinis procesas ginčo teisenoje grindžiamas dvišališkumu, kuriam būdinga tai, kad kiekviename procese egzistuoja dvi šalys - ieškovas (asmuo, kuris pareiškia ieškinį savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam pareiškiamas ieškinys).
Nagrinėjamu atveju UAB „Šildymo technologijų centras“ yra likviduota, todėl nesant tinkamo atsakovo vien dėl šios priežasties ieškinys actio Pauliana pagrindu buvo pagrįstai atmestas.
Apelianto teiginiai susiję su UAB „Regroup Capital“ pateiktu pasiūlymu įsigyti perleidžiamas reikalavimo teises už 10 000 Lt nepagrįsti, nes byloje nėra pakankamai įrodymų patvirtinančių šį faktą.
Ieškovas ir pats neginčija fakto, jog kreditorių komiteto sprendimu buvo nuspręsta įvykdyti aktualų reikalavimo teisių pardavimą už didžiausią pasiūlytą kainą, ne mažesnę kaip 1000 Lt. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas dėjo maksimalias pastangas parduoti reikalavimo teisę už didžiausią kainą. T.y. tai patvirtina 2011-09-02 informacinis raštas kreditoriams, kuriame nurodyta, kad prieš kreditorių komiteto sprendimą nebuvo sulaukta jokio reikšmingo susidomėjimo, tačiau yra gautas G. B. siūlymas pirkti skolą už 1000 Lt. G. B. pasiūlymas įsigyti reikalavimo teisę už 1000 Lt buvo vienintelis. Daugiau jokių pasiūlymų iki įmonės likvidavimo dienos bankroto administratorius negavo. Todėl kreditorių interesai nebuvo pažeisti ir jiems žala nepadaryta.
Ieškovas teigia, kad įmonė neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Su tokiais argumentais nesutiktina, nes įvertinus bylos aplinkybes darytina priešinga išvada, kad bankroto administratorius privalėjo sudaryti reikalavimo teisių perleidimo sutartį, nes 2011-09-10 reikalavimo teisės perleidimo sandoris buvo atliktas, nuosekliai ir vienareikšmiškai vykdant kreditorių komiteto, kaip kreditorių savivaldos organo valią. Be to, ir ĮBĮ yra aiškiai nustatytos bankroto administratoriaus pareigos bei terminai per kuriuos turi būti atliekami tam tikri veiksmai, pvz. įmonės likvidavimas ir kt. Taigi, šiuo atveju BUAB „Šildymo technologijų centras“ administratorius buvo saistomas ne tik kreditorių komiteto sprendimo, bet ir griežtų terminų, kad bankroto procedūra nesitęstų nepagrįstai ilgą laiko tarpą. Todėl nors ieškovas teigia, kad buvo pažeistos imperatyvios ĮBĮ nuostatos, iš esmės yra priešingai – bankroto administratorius kaip tik vykdė jų reikalavimus.
Ieškovo argumentai, jog atsakovai buvo nesąžiningi, nes sandoris dėl reikalavimo teisės perleidimo buvo sudarytas nepraėjus 5 dienų terminui po komiteto sprendimo dienos, vertintini kaip neįrodantys atsakovų nesąžiningumo - kadangi nebuvo jokių kitų suinteresuotų asmenų įsigyti šią reikalavimo teisę. T.y. tai nesudaro pagrindo teigti, jog buvo padarytas pažeidimas turintis esminę įtaką sandorio pripažinimui negaliojančiu, o sandorio panaikinimas vadovaujantis vien formaliais pagrindais prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotai praktikai. Be to, yra būtina atsižvelgti į tai, kad apie perleidžiamą reikalavimo teisę buvo paskelbta viešai: „Vakaro žinios“ (2011-06-17), nurodant, jog reikalavimas perleidžiamas už 50 procentų nominalios skolos vertės; „Vakaro žinios“ (2011-07-22), nurodant, jog reikalavimas perleidžiamas už 10 procentų nominalios skolos vertės; „Vakaro žinios“ (2011-08- 20), nurodant, jog reikalavimas perleidžiamas už 5 procentus nominalios skolos vertės. Tačiau, jokio susidomėjimo šiais pasiūlymais nebuvo sulaukta. Reikalavimo teisę buvo siūlyta įsigyti AB DNB bankui, tačiau ir jis tokio pasiūlymo atsisakė. Net ir po 2011-09-09 kreditorių komiteto nutarimo paskelbimo viešai, neatsirado jokių daugiau asmenų, norinčių įsigyti reikalavimo teisę. Ši aplinkybė taip pat įrodo, kad priešingai nei teigia ieškovas, ginčijamas sandoris buvo naudingas įmonei ir jos kreditoriams, nes priešingu atveju įmonės reikalavimų teisės apskritai niekas nebūtų norėjęs pirkti ir ją būtų reikėję nurašyti kaip bevertį turtą. Pažymėtina ir tai, kad nesant vienos iš sandorio šalies (BUAB „Šildymo technologijų centras“) restitucijos taikymas būtų iš esmės neįmanomas.
Teismas atmeta ieškovo argumentus dėl perleisto reikalavimo kainos dydžio. Reikalavimo perleidimo kaina buvo nustatyta kreditorių komiteto sprendimais. Nors ieškovas nurodo, kad perleisto reikalavimo dydį sudarė 466 631,33 Lt, tačiau būtina atsižvelgti į tai, jog tiek pasiūlymo pateikimo metu, tiek sandorio sudarymo metu G. B. buvo perleista reikalavimo teisė į dalį reikalavimo, nes dėl didesnės reikalavimo dalies tuo metu dar vyko teisminis ginčas.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog egzistuoja visos CK 6.66 str. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje numatytos būtinosios sąlygos actio Pauliana taikymui. Taip pat nenustatyta, jog atsakovas UAB „Kitoks sprendimas“ kaip BUAB „Šildymo technologijų centras“ administratorius būtų pažeidęs imperatyvias ĮBĮ ar kitų įstatymų nuostatas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė ir nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.
Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo atsakovams turi būti priteistos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas G. B. pateikė įrodymus, kad patyrė 800 Lt (231,70 Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (t. 2 b.l. 148). Atsakovas UAB „Kitoks sprendimas“ taip pat patyrė 800 Lt (231,70 Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (t. 2 b.l. 163). Šios sumos pripažįstamos pagrįstomis, todėl priteisiamos iš ieškovo atsakovams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB ,,Baltic master“ (į.k. 121944712) po 231,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovams G. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Kitoks sprendimas“ (į.k. 300079488).