Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, vykdantis individualią veiklą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. 2019-07-14, apie 06.13 val., važiuodamas (duomenys neskelbtini)., ties pastatu Nr. 27, Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (jam nustatytas 2,02 promilių girtumas).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo A. B. pasitvirtino. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl laidavimo

Pirmoji iš įstatyme nurodytų sąlygų yra ta, kad asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasmę asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-305/2011). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. B. anksčiau neteistas, kaltinamas padaręs vieną nusikalstamą veiką, todėl laikytina, kad jis nusikalto pirmą kartą, kas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą sąlygą.

Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuotina, kad kaltinamasis atitinka ir kitas aukščiau nurodytas BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas.

Kaltinamasis A. B. neteistas (b. l. 73-74), turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 70), vykdo individualią veiklą (b. l. 76).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlygas.

Pažymėtina, jog be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Byloje yra pateiktas laiduotojos J. B. prašymas perduoti jos atsakomybei kaltinamąjį pagal laidavimą. Ji yra neteista, administracine tvarka nebausta, charakterizuojama teigiamai. Įvertinus nurodytas aplinkybes, išklausius laiduotojos duotus paaiškinimus teismo posėdyje, tai, kad ji yra kaltinamojo mama, su juo nuolat bendrauja, kritiškai vertina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog J. B. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra tinkama būti laiduotoja bei verta teismo pasitikėjimo ir kaip turinti autoritetą, galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kaltinamojo A. B., taip pat laiduotojos J. B. asmenybę, laiduotojos asmenines savybes, tai, kad padaryta viena nusikalstama veika, nusikalstamais veiksmais kaltinamasis nesiekė turtinės naudos, darytina išvada, kad teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laidavimas paskirtinas be užstato, nustatant minimalų įstatymo nustatytą laidavimo terminą. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, teismas, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui gali skirti minėtame straipsnyje nurodytas baudžiamojo poveikio priemones. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar padarė BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis A. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. A. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, administracine tvarka baustas, todėl taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant vienerių metų terminą.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo padarytas kaltininkui vairuojant automobilį BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio (nustatyta 2,02 promilės etilo alkoholio), todėl minėta transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į įstatymo leidėjo valią, tikslus ir siekius užkirsti kelią galimam pakartotiniam ir piktybiškam nusikalstamų veikų darymui, nusikalstamos veikos priemone pripažinta A. B. eismo įvykio metu vairuota transporto priemonė turėtų būti konfiskuota. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiuo konkrečiu atveju konfiskuotinas turtas – transporto priemonė BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise UAB ,,Mogo.LT (b. l. 40,41-42). Iš VšĮ „Emprekis” pažymos matyti, kad transporto priemonės BMW 320D, 2002 metų laidos, vidutinė kaina Lietuvoje yra su PVM 2120 eurų, be PVM 1753 (b. l. 37). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad automobilio vertė ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta pagal VšĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinę sistemą. Viešai skelbiamoje informacijoje apie šią sistemą nurodoma, jog joje vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu (http://www.emprekis.lt). Taigi pagal šios sistemos duomenis nustatyta vidutinė analogiško automobilio BMW 320D kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai vertas A. B. vairuotas automobilis.

Šiame kontekste pažymėtina, jog baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja išimčių, kai turto (jo vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimas neskiriamas. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog teismai, taikydami aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, turi įvertinti šios priemonės taikymo proporcingumą, t. y. už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-262-489/2017, 2K-80-511/2018). Taigi teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto (jo vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimo taikymo, pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-136-699/2018).

Be kita ko, tai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Be to, turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė visoms šiam klausimui išspręsti svarbioms aplinkybėms, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurių iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo principas.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad šiuo metu analogiško kaip jo vairuoto automobilio kaina yra 1500,00 Eur. Prokurorė prašė išieškoti būtent VšĮ ,,Emprekis“ pažymoje nurodytą vertę. Iš transporto priemonės aprašo matyti, kad automobilio BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekiniame bamperyje nėra abiejų priekinių žibintų apiplovimo purkštukų ir kilpos dangtelio. Pažeistas galinis buferis gale kairėje pusėje. Kaltinamasis anksčiau neteistas, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Be to, iš viešai skelbiamų pranešimų apie parduodamus automobilius (autoplius.lt) matyti, jog analogiško automobilio (2002 m. laidos su panašia rida) vertė yra 1160,00 Eur ((1300+1200+1000):3=1160), todėl esant aukščiau išvardintoms sąlygoms būtent ši pinigų suma, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, ir turi būti išieškota iš kaltinamojo A. B. Teismas sprendžia, kad būtent toks baudžiamojo proceso jo atžvilgiu pabaigimas, būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

A. B. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus persiųstinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 291 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendė:

A. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį laiduotojos J. B. atsakomybėn, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019-07-14.

Iš kaltinamojo A. B. išieškoti automobilio BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1160,00 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt eurų 00 ct).

Lėšos, atitinkančios konfiskuoto automobilio vertę, turi būti pervedamos į bet kurią žemiau nurodytą A. B. pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą jo pasirinktame banke, įmokos kodas 6610, o mokėjimą patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui.

Išaiškinti, kad nustatytu laiku nesumokėta konfiskuotino turto vertė bus išieškota priverstinai antstolio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Kaltinamajam A. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

A. B. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus persiųsti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti A. B., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai J. B., kad ji gali atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).