- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-08
- Bylos Nr.
- e2A-249-460/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00982-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Aušra Maškevičienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- E. R.
- Atsakovas
- S. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Albinos Pupeikienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. R. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. R. ieškinį atsakovui S. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos rajono apylinkės teismui 2016-04-28 pateiktu ieškiniu ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovo 930 Eur turtinės žalos atlyginimo, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas buvo sudaręs su atsakovu žodinę patalpų – kaimo turizmo sodybos „Raganaitė“, esančios Klaipėdos r., Gerduvėnų k., nuomos sutartį ir su draugų kompanija šventė ten savo ir kitų asmenų gimtadienius 2015-10-23–2015-10-24 naktį. Į sodybą juos įleido šeimininku prisistatęs A. J., kuris aprodė jiems visas patalpas ir paėmė pinigus už nuomą, tačiau neįspėjo, kad antrame namo aukšte esantis balkonas yra neapšviestas ir be turėklų. To nežinodamas, apie 3 val. naktį ieškovas išėjo į balkoną ir nukrito nuo jo ant žemės, patirdamas sunkius sužalojimus – rankų lūžius, galvos sumušimą, kojos išnarinimą, vidinių organų sumušimą, dėl kurių tą pačią naktį buvo išvežtas į VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Traumatologijos skyrių, ten gydytas iki 2015-10-31. Intensyvus gydymas tęsėsi iki 2016-01-14, ieškovas tapo nedarbingas ir 2015-01-25 nutraukė darbo santykius su UAB „Prestoma“ ir UAB „Staprema“, dėl sveikatos problemų nuo 2016-01-28 iki 2017-01-28 ieškovui buvo suteiktos akademinės atostogos Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakultete. Jo tvirtinimu, atsakovas, būdamas statinio, nuo kurio balkono jis nukrito, savininkas, privalo atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 str. pagrindu: jis turėjo imtis priemonių užtikrinti, kad statinį būtų saugu naudoti, konkrečiu atveju – aptverti ir apšviesti balkoną, o kad to nepadarė, įrodo antstolės V. D. surašytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0004/15/F-810. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, atlikęs statinio patikrinimą, nustatė, kad jis yra pradėtas naudoti, neužbaigus statybos / įrengimo darbų. Nuomodamas fiziniams asmenims statinį, savininkas privalo užtikrinti saugias naudojimosi juo sąlygas, balkonų įrengimui yra numatyti saugumą užtikrinantys reikalavimai, o jų šiuo atveju buvo nesilaikyta ir dėl to ieškovas patyrė žalą. Turtinę žalą sudaro jo negautas iš UAB „Prestoma“ ir UAB „Staprema“ darbo užmokestis gydymosi laikotarpiu (dėl to nedirbo 62 dienas, darbo užmokestis kiekvienoje darbovietėje buvo 7,5 Eur per dieną), o neturtinę – ieškovo patirtas skausmas, ilgalaikis gydymas, fizinių jėgų ir galimybių sumažėjimas, mokymosi gebėjimų susilpnėjimas, nebegalėjimas sportuoti, su visu tuo susijęs bendravimo galimybių sumažėjimas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, nes jokios žalos ieškovui nepadarė. Statinio savininko atsakomybę pagal CK 6.266 str. eliminuoja CK 270 str. 1 d. nurodyti nukentėjusiojo tyčia arba didelis neatsargumas, o CK 6.266 str. pagrindu statinio valdytojas atsako tik už žalą, padarytą dėl statinio sugriuvimo ar kitokių trūkumų; nesant tokių aplinkybių, jo atsakomybė sprendžiama pagal bendrąsias deliktinės atsakomybės normas. Ieškovas jo nurodytomis aplinkybėmis negalėjo susižaloti, nes patekimas į balkoną yra neįmanomas – durys užrakintos, išimta jų rankena, kad nebūtų vaikščiojama į balkoną; galbūt jis pats iššoko pro langą ir taip susižalojo; su pačiu ieškovu jokia sutartis nebuvo sudaryta, ji buvo sudaryta su užsisakiusiu patalpas A. N., kuriam buvo aprodytos visos patalpos, apšvietimo galimybės ir kt. ir kuris jau pats turėjo užtikrinti visų pasikviestų asmenų saugumą; tą naktį toje sodyboje vyko konfliktas tarp jaunuolių, buvo iškviesta policija, taigi sužalojimus ieškovas galėjo patirti šiame konflikte; teismo medicinos specialisto išvados dėl padarytų sužalojimų masto ir mechanizmo ieškovas nepateikė; antstolės surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas sudarytas neįvertinant visų aplinkybių, net nepatenkant į statinio vidų, todėl negali būti vertinamas kaip objektyvus ir visapusiškas įrodymas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nusprendė priteisti iš ieškovo E. R. atsakovui S. J. 65 Eur advokato pagalbai sumokėti. Priteisė iš ieškovo E. R. 328 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Paskyrė ieškovui E. R. 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, nustatant, kad pusę šios baudos (250 eur) jis turi sumokėti S. J., o likusią 250 Eur dalį – valstybei. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-04-28 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą (turto arešto akto identifikavimo kodas 2016019624) – panaikino sprendimui įsiteisėjus.
3.1. Teismas nustatė, kad atsakovas (statinio savininkas) nuomojo statinį, turintį vieną akivaizdų trūkumą – neaptvertą ir atskirai neapšviestą balkoną antrajame pastato aukšte, tačiau kitomis priemonėmis buvo užtikrinęs tinkamai besinaudojančių patalpomis asmenų saugumą, užrakindamas duris į šį balkoną ir net išimdamas iš jų rankeną, kad niekas negalėtų patekti į šią pavojingą statinio dalį. Šis faktas, kad įvykio metu durys į balkoną buvo užrakintos ir pro jas nebuvo galima ten patekti, teismo nuomone, buvo neginčijamai nustatytas atsakovo ir liudytojų A. J. bei N. M. parodymais, netiesiogiai jį patvirtino L. I. ir S. S., nuomojusių šias patalpas prieš įvykį ir po jo, parodymai. Paties ieškovo pateikta filmuota medžiaga bei jo tėvo ir A. J. pokalbis filmuojant, anot pirmosios instancijos teismo, patvirtina, kad į balkoną ieškovas negalėjo patekti ir nepateko pro balkono duris: jos buvo užfiksuotos – sandariai uždarytos (užrakintos), rankena išimta. Išklausius liudytojų N. M. ir E. Š. V. parodymus, teismo nuomone, pasitvirtino ir filmavimo metu pateikta versija, kad į balkoną buvo patekta pro greta esančio kambario langą.
3.2. Teismo nuomone, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir filmuotoje medžiagoje užfiksuota statinio (ir jo balkono) būklė iš lauko nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti atsakovą atsakingu už ieškovo sužalojimą; čia svarbiausia aplinkybė yra ta, kad į balkoną tiesiogiai – pro duris – nebuvo galima patekti. Nors ieškovo atstovas, net išsiaiškinus, kad į balkoną buvo lipama pro kito kambario langą, įrodinėjo atsakovo atsakomybę už tokio patekimo nesaugumą, tokie ieškovo veiksmai teismo vertinami kaip didelis neatsargumas, suprantant ir turint suprasti, kad langas nėra pritaikytas žmonių patekimui į kitą statinio dalį.
3.3. Teismas nusprendė, kad ieškovo reikalavimų pagrindai yra neįrodyti ir ieškovui padarytos žalos dydžio pagrįstumo nebenustatinėjo. Teismas konstatavo, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė ieškinį atsakovui dėl žalos, patirtos tik dėl jo paties neatsargių veiksmų, atlyginimo ir sąmoningai veikė prieš teisingą bylos išnagrinėjimą, davęs priesaiką kalbėti tiesą, įrodinėjo nebūtą savo versiją, tokiu būdu klaidino teismą ir nuo 2016-04-28, kai iškelta ši civilinė byla, iki sprendimo paskelbimo joje dienos sudarė daug rūpesčių, išgyvenimų, nerimo bei kitų nepatogumų atsakovui. Teismas konstatavo, kad ieškovas šiuo atveju piktnaudžiavo procesu, dėl to ieškovui paskyrė 500 Eur baudą, pusę jos paskiriant atsakovui S. J.. Teismas, įvertinęs ieškovo elgesį, priteisė iš jo žyminį mokestį valstybei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
4.1. Nurodo, jog kiekviename sprendime privalomos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių įrodymo laipsnio, dėl nustatytų faktų teisinių padarinių ir šalių teisių bei pareigų. Šias išvadas būtina pagrįsti tam tikrais argumentais, kurie pašalintų abejones dėl jų teisingumo ir pagrįstumo. Teigia, jog sodybos šeimininku prisistatęs asmuo A. parodė visas patalpas, leido jomis naudotis, tačiau neįspėjo gimtadienio vakarėlio dalyvių, jog sodybos antrame aukšte esantis balkonas yra neapšviestas ir be turėklų. Ieškovas, nežinodamas minėtų aplinkybių, apie 3.00 val. išėjo į balkoną ir žengęs keletą žingsnių nukrito ant žemės bei patyrė sunkius sužalojimus — rankų lūžius, įvairius galvos sumušimus, kojos išnarinimą, vidinių organų sumušimą.
4.2. Pažymi, kad byloje yra antstolės 2015- 10-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0004/15/F-810, kuriame konstatuota, jog statinio dešinėje pusėje, antrame pastato aukšte yra išėjimas į balkoną, balkono kraštai neaptverti, niekaip kitaip neatribotas jų kraštas, į lauką balkono sienoje išvestas elektros kabelis, apšvietimas nėra pajungtas. Taigi antstolė konstatavo, kad yra išėjimas į balkoną, kurio kraštai neaptverti.
4.3. Teismas kaip esminę aplinkybę įvardijo tai, kad ieškovas į balkoną pateko ne pro duris, o pro langą. Apeliantas tikina, jog teismo minimas „langas“ yra tokio dydžio, kad ieškovas suprato, jog juo galima naudotis kaip įėjimu į balkoną, juo labiau, kad kiti sodyboje su ieškovu buvę asmenys tuo įėjimu ir naudojosi.
4.4. Apeliantas pažymi, kad jis yra vartotojas, dėl to visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Todėl aplinkybė, kad atsakovas išnuomojo patalpas, kuriose buvo turėklais neaptvertas balkonas, ir apie tai neinformavo ieškovo, turi būti aiškinama atsakovo nenaudai.
4.5. Teigia, jog konkrečiu atveju atsakovo neteisėtas neveikimas neprižiūrint ir tinkamai netvarkant jam nuosavybės teise priklausančio turto, nepakankamas rūpestingumas siekiant apsaugoti žmones nuo galimų pasekmių, sudarė palankias sąlygas žalai atsirasti ir buvo neabejotina žalingų pasekmių atsiradimo sąlyga, todėl tarp atsakovo neveikimo ir atsiradusios žalos Ieškovo sveikatai yra priežastinis ryšys, kuris pakankamas atsakovo deliktinei atsakomybei kilti.
4.6. Mano, kad pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog ieškovas „sąmoningai veikė prieš teisingą bylos išnagrinėjimą“, „davęs priesaiką kalbėti tiesą ir įrodinėdamas žinomai nebūtą savo versiją, tokiu būdu klaidindamas teismą“, yra neįrodyti. Taigi teismo skirta bauda už piktnaudžiavimą procesu yra neteisėta ir nepagrįsta.
4.7. Apeliantas tikina, kad jis atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, dėl to teismas nepagrįstai iš jo priteisė žyminį mokestį.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti.
5.1. Nurodo, jog ieškovas apeliaciniame skunde jau pripažįsta, kad į balkoną lipo pro langą, tačiau pažymi, kad „langas“ yra tokio dydžio, kad ieškovas suprato, kad juo galima naudotis kaip įėjimu į balkoną.
5.2. Atsakovas ieškovo skundą vertina kaip gynybinę poziciją, neatitinkančią faktinių bylos aplinkybių.
5.3. Atsakovo nuomone, jei ieškovas matė, kad balkono durys užrakintos, tačiau vis tiek bandė patekti į balkoną pro langą, atsakomybė dėl tokio elgesio tenka pačiam ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Faktinės bylos aplinkybės
7. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad iš Klaipėdos universitetinės ligoninės gydymo stacionare 2015-10-24 istorijos nustatyta, kad E. R. dėl buitinės traumos (iškritimo iš 2 aukšto balkono) nuo 2015-10-24 iki 2015-10-31 buvo gydomas. Nustatyti sužalojimai – kairiojo dilbio kaulų distalinių galų atviri lūžiai; dešiniojo stipinkaulio lūžimas tipinėje vietoje be dislokacijos; veido ir kaklo nubrozdinimas ir sumušimai. Iš Jūrininkų sveikatos priežiūros centro 2016-01-08 pažymos nustatyta, kad sužalojimai tie patys, tęsiamas gydymas. Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atsakymo nustatyta, kad pagal pareiškėjo nurodytas susižalojimo aplinkybes konstatuota, jog rekonstruojamas šašlykinės pastatas / pastato dalis unikaliu Nr. 5598-4004-6011, Gerduvėnų k., Vėžaičių sen., Klaipėdos r., yra pradėtas naudoti, neužbaigus statybos / įrengimo darbų. Iš Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto išduotos 2016-04-20 pažymos matyti, kad I kurso studentui E. R. nuo 2016-01-28 iki 2017-01-28 suteiktos akademinės atostogos. Antstolės V. D. sudarytame Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole 2015-10-28 užfiksuota išorinė statinio būklė, matyti, kad balkonas neturi turėklų ir jame neįrengtas apšvietimas. Iš Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro pateiktos Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės Nr. 110/A nustatyta, kad 2015-10-24 03.56 val. medikai buvo atvykę į Raganaitės sodybą, Gerduvėnų k., Vėžaičių sen, Klaipėdos r., ir suteikė pagalbą E. R., iškritusiam nuo 1,5 m aukščio.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
8. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
9. Byloje sprendžiamas klausimas dėl statinio savininko atsakomybės už žalą, padarytą dėl statinio nugriuvimo ar kitokių jo trūkumų.
10. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje nustatyta, kad atsakovas (statinio savininkas) nuomojo statinį, turintį vieną akivaizdų trūkumą – neaptvertą ir atskirai neapšviestą balkoną antrajame pastato aukšte, tačiau pažymėtina, kad atsakovas kitomis priemonėmis užtikrino tinkamą besinaudojančių patalpomis asmenų saugumą. Atsakovas duris į šį balkoną uždarė (užrakino) ir išėmė iš jų rankeną, kad niekas negalėtų patekti į šią statinio dalį. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog faktą, kad įvykio metu durys į balkoną buvo užrakintos ir pro jas nebuvo galima ten patekti, patvirtino atsakovo ir liudytojų A. J. bei N. M. parodymai, netiesiogiai tai patvirtino L. I. ir S. S. (CPK 12, 178 straipsniai). Svarbu tai, jog byloje nustatyta, tą nurodė ir pats ieškovas savo ieškinyje, kad visos ieškovo ir jo draugų užsakytos patalpos prieš gimtadienio šventę buvo parodytos. Sutiktina su atsakovu, kad supažindinti svečius su balkonu pareigos neturėjo, kadangi balkonas nėra naudojamas ir, kaip minėta, į jį patekimas tiesiogiai nėra įmanomas. Taigi ieškovas, norėdamas patekti į balkoną, turėjo lipti pro šalia esančio kambario langą. Akcentuotina, kad nors ieškovas 2015-08-28 pareiškime Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkei dėl ikiteisminio tyrimo pradėjmo nurodė, kad statinio savininkas „galėjo imtis priemonių, kad į balkoną niekas negalėtų patekti (pvz.: užrakinti ar kitaip užsandarinti balkono duris) (medžiaga, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 0115000613417), ieškovas pirmosios instancijos teisme proceso metu pripažino, kad vis dėlto į balkoną pateko pro kambario langą. Negalima nepaminėti, kad apeliaciniame skunde ieškovas tvirtina, kad „langas yra tokio dydžio, kad ieškovas suprato, kad juo galima naudotis kaip praėjimu į balkoną, juo labiau, kad kiti sodyboje su ieškovu buvę asmenys tuo praėjimu ir naudojosi“.
11. Kolegijos nuomone, 10 punkte aprašytos nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas, suprasdamas, kad durys į balkoną yra užrakintos ir patekimas į jį tiesiogiai negalimas, lipdamas pro šalia esančio kambario langą, elgėsi itin neatsargiai. Kambario lango dydis nėra pretekstas elgtis neapdairiai ir neatsargiai – lipti pro greta esančio kambario langą į balkoną, kurio tiesioginis įėjimas yra uždarytas ir iš durų išimta rankena. Toks elgesys vertintinas kaip didelis neatsargumas.
12. Teisėjų kolegija mano, kad statinio savininkas (atsakovas) atliko būtinus ir nuo jo priklausančius veiksmus žalos atsiradimui eliminuoti, dėl to atsakovo, kaip statinio savininko, atsakomybė negalima (CK 6.266 straipsnio 1 dalis, CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Priešingai, ieškovas, suprasdamas, kad į balkoną tiesioginio patekimo nėra, vis tiek bandė patekti į balkoną pro langą, atsakomybė dėl tokio elgesio tenka pačiam ieškovui. Kolegija sutinka su pagrįstu pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovui padaryta žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi ne su atsakovo aplaidumu neįrengiant balkono turėklo, o su paties ieškovo dideliu neatsargumu lipant į balkoną pro kito kambario langą, esantį šalia balkono. Akcentuotina, kad balkonas yra ne už lango, o įrengtas šalia lango.
13. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog net jei teismas ir nustatytų, kad ieškovas buvo nepakankamai atidus, jis galėtų mažinti žalos dydį pagal CK 6.282 straipsnį, tačiau tai jokiu būdu nepaneigia atsakovo atsakomybės dėl žalos atsiradimo. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad apeliantas pateikia minėtą normą ne visa apimtimi. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Taigi CK 6.282 straipsnio 1 dalis numato dvi alternatyvas. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į paties nukentėjusio asmens – apelianto – itin didelį neatsargumą, teisėtai reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė.
14. Apelianto nurodoma pagrįsta faktinė aplinkybė, kad ieškovas yra vartotojas, vadovaujantis generalinio delikto norma (CK 6.263 straipsnio 1 dalis), neatleidžia jo nuo pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai. Akcentuotina, kad šioje byloje nukentėjusio asmens (apelianto) didelis neatsargumas, kaip aplinkybė, šalinanti statinio savininko civilinę atsakomybę, pripažintas rizikingas, pakankamai aiškius ir kiekvienam asmeniui suvokiamas atsargumo reikalavimus ignoruojantis nukentėjusiojo elgesys, paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas. Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių egzistavimo bei ieškovo veiksmų vertinimo, tinkamai taikė materialiosios bei proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymus ir įrodymų vertinimą.
Dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
15. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė ieškinį atsakovui dėl žalos, patirtos tik dėl jo paties neatsargių veiksmų, atlyginimo ir sąmoningai veikė prieš teisingą bylos išnagrinėjimą, konstatavo, kad ieškovas šiuo atveju piktnaudžiavo procesu.
16. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Taigi pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Oruva ir Ko“ v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, bylos Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Varta“ v. BUAB „Natūralios sultys“, bylos Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Coface Austria Kreditversicherung AG v. UAB „Kukabara“, bylos Nr. 3K-3-146/2013). Nagrinėjamu atveju kolegija nenustatė, kad ieškovas būtų sąmoningai veikęs prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Ieškovas ieškinį pateikė įgyvendindamas jam įstatymo suteiktą teisę. Tai, kad nepasitvirtino ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės, savaime nereiškia, kad ieškovas, pateikdamas šį procesinį dokumentą, elgėsi nesąžiningai, t. y. piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis skirti ieškovui baudą panaikintina.
17. Nenustačius ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl žyminio mokesčio priteisimo, nes ieškovas nuo šios prievolės yra atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu – kaip ieškovas bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu.
18. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas, tik naikintina sprendimo dalis dėl baudos ieškovui skyrimo ir žyminio mokesčio priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimo dalį dėl 500 Eur baudos ieškovui E. R. skyrimo ir 328 Eur žyminio mokesčio priteisimo.