- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-20
- Bylos Nr.
- 2A-1345-653/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12825-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jelena Šiškina (pirm.), Dainius Rinkevičius, Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- Danske bankas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Rinkevičiaus, Eglės Surgailienės ir Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pareiškėja), rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui Danske bankas dėl sutarčių salygų pakeitimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)punktus, juos pakeičiant / išdėstant sekančiai: galutinis kredito grąžinimo terminas – 2025 m. lapkričio mėn. 13 d.; kredito terminas – 10 metų; skolos ir įkeisto turto vertės santykis: 44 %; palūkanų marža: 1,1 %; dokumentų paruošimo mokestis: 150 EUR. Nurodė, kad pasiėmė Kreditus, kai buvo (duomenys neskelbtini), tad buvusios pajamos pagal pateikiamas pajamų deklaracijas leido atidavinėti paskolas laiku ir numatytomis sumomis. Šiuo metu jo pajamos yra ženkliai sumažėjusios, 2013 metais ieškovo pajamos smuko iki 33 tūkst. litų arba 9 tūkst. eurų, o 2014 metais pajamos dar sumažėjo iki 6,8 tūkst. eurų. Ieškovas yra nuolatinėje nežinioje, nes kiekvieną kartą keičiant sutartį, būdavo papildomai prašoma įkeisti antriniu bei tretiniu įkeitimais nekilnojamąjį turtą, nors buvo akivaizdu, kad paskoloms užtikrinti buvo pakankamai jau įkeisto turto. Visa tai lėmė papildomus turto vertinimus bei draudimus, kas sudarė neproporcingą Kredito sutarčių administravimo dalį. Jeigu atsakovas būtų numatęs bent nedidelę galimybę, kad Ieškovo vykdoma veikla bei stabilumas pablogės, jie nebūtų sudarę Kredito sutarčių bei tolimesnių pakeitimų. Bankas, nors ir turėjo įvertinti visas rizikas pagal nustatytus tarptautinius Bazelio komiteto bei ES direktyvų reikalavimus, tačiau, netgi būdamas kreditavimo srityje profesionalas nesugebėjo tinkamai įvertinti ir numatyti ekonominės rizikos. Imdamas paskolas nekilnojamojo turto įsigijimui, ieškovas pagrįstai tikėjosi nekilnojamo sektoriaus augimo ir negalėjo numatyti Pasaulinės ekonominės krizės, įtakoti jos padarinių ir tik dėl to patyrė didelių finansinių sunkumų, juolab, kad Ieškovo veikla (priešingai nei banko), nėra susijusi su finansinės rizikos vertinimu ir analize bei ekonomikos tendencijų prognozavimu. 2009 m. ieškovas prarado galimybę vykdyti Kredito sutartis, kurios pažeidžia pusiausvyros ir teisinio apibrėžtumo principus.Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2005-2006 metais, t. y. kredito sutarčių sudarymo metu, ieškovas nebuvo (duomenys neskelbtini), todėl ši aplinkybė niekaip neįtakoja aplinkybių, kurios sunkintų sutarčių vykdymą, lyginant su tuo metu, kai jos buvo sudarytos. Ieškovas nuolat pažeidinėja sudarytą kredito sutartį, todėl atidėjus kredito grąžinimus ieškovo prašomomis sąlygomis, atsakovas negalės tikėtis, jog ieškovas tinkamai vykdys savo įsipareigojimus pagal kredito sutartis. Ieškinys yra pareikštas 2015 metais, po to, kai tarp ieškovo ir atsakovo 2009-2015 metais buvo sudaryta keletas kredito sutarčių pakeitimų, todėl 2008 m. vykusi krizė neturėjo įtakos kredito sutarčių vykdymui. Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl gaunamo pajamų dydžio nebuvo pagrįstos rašytiniais įrodymais. Ieškovo pildytose paraiškose nurodyta, kad 2015-08-03 jo pajamos sudaro 5500 EUR/mėn., o 2016-10-17 pildytoje paraiškoje – kad pajamos sudaro 7200 EUR/mėn. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad 2015 metais, prieš pateikiant ieškinį, egzistavo aplinkybės, dėl kurių tapo sudėtingesnis kredito sutarčių vykdymas. Priešingai, kartu su atsiliepimu į ieškinį buvo pateikti kredito sutarčių pakeitimai, sudaryti tarp ieškovo ir atsakovo, pagal kuriuos kredito grąžinimo terminai buvo atidėti iki 2016-12-09 ir 2016-11-30. 2015-11-13 Ieškovas ir Bankas susitarė ir pakeitė Kredito sutarčių sąlygas (ieškinio 1 ir 2 priedai).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-11-29 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog šalys sudarė šias kredito sutartis: Kredito sutartis (duomenys neskelbtini), kredito suma – 868.860 EUR, kredito paėmimo data – 2006 m. kovo 2 d, galutinis kredito grąžinimo terminas – 2008 m. kovo 2 d. kredito terminas – 2 metai; palūkanų rūšis – kintamos kas šešis mėnesius, EURIBOR, palūkanų marža – 1.7 proc., skolos ir įkeisto turto vertės santykis: 43.732 %; Kredito sutartis (duomenys neskelbtini), kredito suma – 347.544 EUR, kredito paėmimo data – 2005 m. lapkričio 13 d., galutinis kredito grąžinimo terminas – 2019 m. lapkričio 13 d., kredito terminas –14 metų, palūkanų rūšis – kintamos kas šešis mėnesius, EURIBOR, palūkanų marža – 1.7 proc., skolos ir įkeisto turto vertės santykis: 60 %. Be to, tarp šalių buvo sudaryti papildomi kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) –susitarimai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini). Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)- papildomi susitarimai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini).Ieškovo teiginiai, kad jis kredito sutartis sudarė būdamas (duomenys neskelbtini), ir tinkamai vykdė kredito sutartis, neatitinka tikrovės. 2005-2006 metais, t.y. kredito sutarčių sudarymo metu ieškovas nebuvo (duomenys neskelbtini). Be to, jeigu ieškovas ir būtų tuo metu buvęs (duomenys neskelbtini) ta aplinkybė niekaip neįtakotų kredito sutarties vykdymo sąlygų.Ieškovas nuolat pažeidinėja sudarytą kredito sutartį, be to, ir nagrinėjant bylą teisme ieškovas yra pradelsęs mokėjimus atsakovui, todėl atsakovas pagrįstai nurodė, kad ir atidėjus kredito grąžinimus ieškovo prašomomis sąlygomis, atsakovas turi rimtą pagrindą manyti, jog ieškovas netinkamai vykdys savo įsipareigojimus pagal kredito sutartis.2008 m. įvyko Pasaulinė ekonominė krizė, kuri įtakojo verslą, tačiau iš pateiktų dokumentų matyti, kad 2009-2015 metais buvo sudaryta keletas kredito sutarčių pakeitimų, ir susitarimų dėl kredito grąžinimo termino atidėjimo dabartiniu metu iki 2019-05-13 pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2019-05-10 pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi ieškovas krizės metu ir po krizės pabaigos kredito sutartis vykdė, jų sąlygas šalys keitė jau po 2008 m. Atsakovas sutikdavo pratęsti kredito sutartis, nors turėjo pagrindą jas nutraukti ieškovui nevykdant kredito sutartyse nustatytų įsipareigojimų (daromų pažeidimų), paskutinius susitarimus dėl kredito sutarčių sąlygų pakeitimo ieškovas ir atsakovas sudarė 2015-11-13.Ieškovas nepateikė teismui įrodymų apie jo sumažėjusias pajamas. Atsakovas teismui pateikė ieškovo atsakovui teiktus ieškovo pildytas paraiškas, kuriose ieškovas 2015-08-03 buvo nurodęs, jog jo pajamos sudaro 5500 EUR/mėn., o 2016-10-17 pildytoje paraiškoje – kad pajamos sudaro 7200 EUR/mėn., taigi ieškovo teiginiai apie jo pajamų sumažėjimą yra nepagrįsti. Teismas darė išvadą, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad egzistavo aplinkybės, dėl kurių tapo sudėtingesnis kredito sutarčių vykdymas šio ieškinio padavimo metu ir nagrinėjant šią bylą, nors ieškovo prašymu šios bylos nagrinėjimas buvo atidėliojimas 6 kartus, tačiau ir tokiu atveju nebuvo pateikti į bylą dokumentai, dėl kurių pateikimo ieškovas prašė suteikti jam papildomą terminą. Aplinkybė dėl pasunkėjusios ieškovo finansinės padėties negali būti pagrindu teismo reikalauti keisti Kredito sutarčių sąlygas ar nevykdyti prievolių, nes tesimas nenustatė sąlygų, nurodytų LR CK 6.204 str.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas (apeliantas) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas nepasisakė dėl aplinkybių, jog kredito sutarties sąlygos pratęsinėti sutartis kiekvienus metus lemia abipusiškumo principo pažeidimą, nes tokiu atveju bloginama ieškovo finansinė padėtis ir gerinama atsakovo padėtis. Teismas nepasisakė dėl atsakovo nesąžiningumo. 2014-01-16 iš ieškovo sąskaitos buvo nuskaičiuoti delspinigiai 4333,16 Eur sumai. Pranešus apie tai atsakovui, atsakovas pinigus grąžino. Paprašius banko pateikti visus duomenis apie nuskaičiuotus delspinigius, atsakovas šio prašymo netenkino ir tuo užkirto kelią ieškovui patikrinti nuosavų lėšų panaudojimą. Dėl to ieškovas prašė teismo išreikalauti iš atsakovo sumokėtų įmokų ir delspinigių paskaičiavimą, tačiau teismas šio prašymo netenkino. Teismas nepasisakė dėl nuomininko skolos ir tuo ieškovui padarytų nuostolių, kurie įtakojo pasikeitusias aplinkybes.Apeliantas nesutinka, jog pasaulinė krizė neįtakojo ieškovo finansinės padėties pasikeitimo, nes dėl to nebuvo galima parduoti žemės sklypų, kurių įsigijimui buvo imta paskola. Teismas nepasisakė dėl didelių kredito sutarčių keitimo mokesčių.Teismas priėmė nemotyvuotą sprendimą, vertino tik atsakovo pateiktus įrodymus ir tik mažą dalį ieškovo pateiktų įrodymų. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes buvo diskutuojama apie taikos sutarties sudarymą.Teismas buvo informuotas apie ieškovo atstovo lygą 2016-11-16 14:06 el. paštu, todėl teismas turėjo atidėti teismo posėdį, paskirtą 2016-11-16 13.30 val.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Apeliantas nenurodė kokios būtent sutarties sąlygos reikalauja pratęsinėti sutartis kiekvienais metais. Tą paneigia ir šalių susitarimai dėl sutarčių pratęsimo ilgesniam laiko tarpui. Bankas netrukdė ieškovui ir norėtų, kad ieškovas vykdytų sutartis pagal jose numatytas sąlygas. Apeliantas nenurodė kokias teises siekė šioje byloje apginti reikalaudamas įmokų paskaičiavimo. Apeliantas nenurodė kodėl iš turimos internetinės prieigos negali atsispausdinti banko sąskaitos išrašų apie atliktus mokėjimus. Ieškovas tokio reikalavimo pirmosios instancijos teisme atsisakė. Apeliantas nepaaiškino kaip skolininko atsiradimas įtakojo jo įsipareigojimų pagal sutartis vykdymą, apeliantas nepateikė įrodymų apie jo gaunamas pajamas ir jų šaltinį. Atsakovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliantas išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 332 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Taigi šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apeliaciniame skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas. Dėl faktinių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės pripažintinos nustatytomis ir iš naujo jos nekartojamos. Ginčas kilo dėl įrodymų vertinimo sprendžiant dėl pagrindo keisti kredito sutartis vadovaujantis CK 6.204 str. 2 d. buvimo, t.y. ar yra aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą. Apeliantas grindžia argumentus dėl teisinio apibrėžtumo nebuvimo vykdant sutartis tuo, kad kredito sutarties sąlygos dėl sutarties pratęsimo kiekvienais metais lemia abipusiškumo principo pažeidimą, ieškovo finansinės padėties pablogėjimą ir atsakovo finansinės padėties pagerėjimą. Šie argumentai yra nepagrįstai, nes kreditavimo sutartyse yra numatytos aiškios konkrečios sąlygos dėl kredito gražinimo terminų, kurių šalys privalo laikytis ir kurių keisti (pratęsti) kiekvienais metais šalims nėra būtina. Tik ieškovo iniciatyva ir atsakovo sutikimu kredito grąžinimo sąlygos buvo keičiamos. Taigi, sutartyje nėra numatyta reikalavimo kredito sutartis pratęsinėti kiekvienus metus, kaip teigė apeliantas, todėl argumentai dėl teisinio neapibrėžtumo atmestini. Šioje byloje apeliantas siekia tęsti sutartinius santykius su atsakovu ieškinyje nurodytomis pakeistomis sąlygomis. Dėl to jo argumentai apie atsakovo nesąžiningumą, dėl ko ieškovas neva prarado pasitikėjimą bankui, taip pat prašymas išreikalauti duomenis iš atsakovo apie nuskaičiuotus delspinigius, nėra susiję su ginčo dalyku. Be to, apeliantas nenurodė dėl ko negali gauti šių įrodymų pasinaudojus turima internetine elektroninės bankininkystės prieiga, todėl prašymas dėl įrodymų išreikalavimo negalėjo būti tenkinamas pagal CPK 199 str. Kita vertus, apeliantas neneigė, jos net ir po ieškinio pateikimo teismui, jis derėjosi su atsakovu dėl sutarties sąlygų pakeitimo (nors ieškinyje nurodė, jog atsakovas su juo nesidera) , kuo pasiekoje 2015-11-13 buvo pasiektas susitarimas dėl tarpinių kredito grąžinimo terminų atidėjimo. Toks apelianto elgesys paneigia jo nurodytas aplinkybes apie nepasitikėjimą kita sutarties šalimi kaip pagrindą pakeisti sutarties sąlygas. Apelianto teiginiai apie skolininkų atsiradimą, neatsiskaitymą su juo už turto nuomą ir pan. nėra pagrįsti įrodymais – ieškovas nepateikė įrodymų apie jo gaunamas pajamas iš turto nuomos, apie šių ir visų kitų gaunamų pajamų sumažėjimą, lyginant su pajamomis buvusiomis kredito sutarčių sudarymo metu. Todėl šie apelianto argumentai atmestini kaip neįrodyti. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo argumentą dėl Pasaulinės krizės įtakos ieškovo įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartis vykdymui, nustatė, jog ieškovas krizės metu ir po krizės pabaigos kredito sutartis vykdė, jų sąlygas šalys keitė jau po 2008 m. Atsakovas sutikdavo pratęsti kredito sutartis, nors turėjo pagrindą jas nutraukti ieškovui nevykdant kredito sutartyse nustatytų įsipareigojimų (daromų pažeidimų), paskutinius susitarimus dėl kredito sutarčių sąlygų pakeitimo ieškovas ir atsakovas sudarė 2015-11-13. Apeliantas, nesutikdamas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles, t.y. iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Konstatuotina, kad vien kitokia apelianto nuomonė neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visumos vertinimu. Ieškovo pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jis remiasi (CPK 178 str.). Ieškovo teiginiai apie didelius kredito sutarčių keitimo mokesčius nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios aplinkybės nekonstatavo, tuo labiau, kad ieškovas, veikdamas kaip verslininkas, sutiko su sutarties sąlygomis ir jas faktiškai vykdė. Įrodymų, patvirtinančių pasikeitusias aplinkybes, dėl kurių šiuo atveju būtų pagrindas keisti sutarties sąlygas, ieškovas nepateikė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus, teismo sprendime atsakyta į esminius ginčo išsprendimui būtinus klausimus. Kaip nurodė pats apeliantas, apie ieškovo atstovo neatvykimo į teismo posėdį, paskirtą 2016-11-16 13.30 val., priežastis teismas buvo informuotas 2016-11-16 14:06 el. paštu, t.y. jau prasidėjus teismo posėdžiui, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atidėti teismo posėdžio (CPK 246 str.1 d.) ir nepažeidė civilinio proceso normų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Atmestus apeliacinį skundą, iš apelianto atsakovo naudai priteistinos jo patirtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgus į tai, kad byla teisiniu požiūriu nėra sudėtinga, o atsakovo prašomų priteisti išlaidų dydis (1210 Eur) iš esmės siekai maksimalų 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 rekomenduojamą advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje, dydį (8.11 p.), priteistinų išlaidų dydis mažintinas iki 800 Eur.. Vadovaudamasis CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto A. Š. atsakovo Danske bankas naudai 800 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.