Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. U. ieškinį atsakovui S. E. (S. E.) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, kad 2015 metais ieškovė susipažino su atsakovu, netrukus atsakovas apsigyveno ieškovės gyvenamosios vietos adresu. (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra S. E.. Po kurio laiko atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, dėl šios priežasties tarp šalių kildavo nuolatinių barnių ir konfliktų. Atsakovas dėl šio įpročio prarado darbą. 2020 m. liepos 25 d. atsakovas, būdamas neblaivus, iškvietė policijos ekipažą ieškovei, tačiau supratęs, kad policija vyksta į įvykio vietą, pasišalino iš gyvenamosios vietos. Atsakovas taip ir nesugrįžo atgal, tačiau tik skambindavo ieškovei ir grasindavo, kad dukra bus paimta iš jos. S. E. šiais metais sueis šešeri metai. Su nepilnamete dukterimi ieškovę sieja artimas motinos ir vaiko ryšys. Nuo pat dukters gimimo mama gyveno kartu ir visuomet siekė, kad dukra turėtų tik geras buities, ugdymo ir laisvalaikio sąlygas. Atsižvelgdama į nepilnametės dukters svarbius interesus, stiprų emocinį ryšį su mama, ieškovė siekia, kad teismas vaiko gyvenamąją vietą nustatytų su ieškove. Atsakovas nuo pat skyrium gyvenimo pradžios (2020 m. liepos 25 d.) neprisidėjo prie vaiko auginimo, taip pat nevykdė pareigos išlaikyti dukrą. Ieškovė nurodo, kad nepilnametės S. E. poreikiai per mėnesį yra apie 500 Eur dydžio. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamos pajamos vidutiniškai per mėnesį yra apie 900 Eur. Apie atsakovo gaunamas pajamas ieškovė neturi jokių žinių. Atsakovas yra darbingas, neturintis sveikatos problemų, todėl, anot ieškovės, yra pajėgus dukters išlaikymui skirti 250 Eur dydžio sumą, mokamą periodiškai kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės.

3. Atsakovas S. E. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateiktoje išvadoje dėl ginčo sutinka, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka nepilnametės S. E. interesus, o prašomas nustatyti vaiko išlaikymo dydis, Tarnybos nuomone, galėtų būti pakankamas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti.

5. Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio argumentus bei reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos faktinės aplinkybės

6. Vadovaujantis bylos duomenimis, šalys yra nepilnamečio vaiko S. E., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, atsakovas gyvena skyrium, išlaikymo vaikui neteikia (Tarnybos 2022 m. birželio 10 d. aktas Nr. (duomenys neskelbtini)).

7. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos vidutinis darbo užmokestis per mėnesį yra apie 900 Eur atskaičius mokesčius (2022 m. gegužės 3 d. pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas).

8. Vadovaujantis teismo surinktais viešų registrų duomenimis apie atsakovo turtinę padėtį, atsakovas nekilnojamojo turto, transporto priemonių, vertybinių popierių neturi, duomenų apie atsakovo darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Sodros informacinėje sistemoje nėra, atsakovo atžvilgiu vykdomos 42 vykdomosios bylos, kuriose išieškomos sumos svyruoja nuo 0,96 Eur iki 3 447,39 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis, 376 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

9. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

10. Iš ieškinyje ir Tarnybos pateiktoje išvadoje nurodytų aplinkybių matyti, kad šalių nepilnametė dukra S. E. nuo gimimo gyvena su ieškove, atsakovas gyvena skyrium, kaip nurodė Tarnybos atstovei, 1,5 metų nematė dukros, sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko mama (ieškove).

11. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant duomenų, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas, atsižvelgdamas taip pat į Tarnybos išvadą, sprendžia, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko S. E. gyvenamąją vietą su ieškove tenkinamas.

12. Atkreipiamas šalių dėmesys, kad, remiantis CK 3.170 straipsniu, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kitas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir bendravimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Nagrinėjamu atveju ieškovei neprieštaraujant dėl atsakovo bendravimo su vaiku (teismo posėdžio metu ieškovei iškėlus tik vienintelę sąlygą – kad atsakovas bendravimo metu būtų blaivus), atsakovui taip pat nepareiškus reikalavimų dėl bendravimo tvarkos nustatymo, konkreti atsakovo bendravimo su dukra tvarka, nesant būtinumo, nenustatoma. Tarp šalių kilus ginčui dėl atsakovo bendravimo su dukra, priimtas teismo sprendimas neužkerta šalims kelio klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo spręsti bendra tvarka.

Dėl išlaikymo priteisimo

13. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad pirmiausia užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

14. Pažymėtina, kad tėvų pareiga išlaikyti vaiką yra asmeninė, besąlyginė, tęstinė ir turi būti vykdoma reguliariai, todėl atsakovo Tarnybos atstovei nurodytas argumentas, jog jis sutinka teikti vaikui išlaikymą, jeigu bus nustatyta konkreti jo bendravimo su dukra tvarka, yra teisiškai nereikšmingas. Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip minėta, ieškovė sutinka, jog atsakovas, būdamas blaivus, bendrautų su vaiku, o pats atsakovas neparodė iniciatyvos tam, kad būtų nustatyta konkreti jo bendravimo su vaiku tvarka.

15. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.

16. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

17. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).

18. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

19. Ieškovės nurodomi vaiko poreikiai (500 Eur per mėnesį) ir prašomas iš atsakovo priteisti išlaikymo dydis (250 Eur per mėnesį) neviršija orientaciniu pripažįstamo minimaliosios mėnesinės algos dydžio kriterijaus (730 Eur arba 533 Eur atskaičius mokesčius ir 266,50 Eur dalis tenkanti vienam iš tėvų (533 Eur / 2 = 266,50 Eur)), todėl vadovaujantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais ieškovė neturi įrodinėti šių vaiko poreikių teikdama detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Vis dėlto ieškovė ieškinyje detaliai paaiškino, kokie yra vaiko poreikiai, pridėjo įrodymus apie patiriamas išlaidas, o detaliai įrodinėti vaiko poreikių, neviršijančių vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, ieškovė neprivalėjo.

20. Kaip minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

21. Nagrinėjamu atveju iš teismo surinktų viešų registrų duomenų matyti, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, vertybinių popierių, taip pat Sodros informacinėje sistemoje nėra duomenų apie atsakovo darbovietę ir mokamas išmokas, o iš Antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad atsakovo atžvilgiu vykdomos 42 vykdomosios bylos, kuriose išieškomos sumos svyruoja nuo 0,96 Eur iki 3 447,39 Eur. Taigi byloje nėra duomenų apie atsakovo turimą turtą, gaunamas pajamas, tačiau yra duomenų, jog atsakovas turi daug įsiskolinimų tretiesiems asmenims.

22. Vis dėlto teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas, tiek iš įteikto ieškinio, tiek iš pokalbio su Tarnybos atstove žinodamas apie pradėtą teisminį procesą, byloje neįrodinėjo negalintis vaikui teikti nurodyto dydžio išlaikymo, byloje nėra duomenų apie atsakovo turimus kitus išlaikytinius, atsakovo fizinės sveikatos problemas, atsakovas yra darbingo amžiaus, kaip paaiškino Tarnybos atstovei, dirba nepastovius papildomus darbus (Tarnybos 2022 m. birželio 10 d. aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi byloje nenustatyta objektyvių kliūčių atsakovui dirbti ir gauti pajamų vaikui išlaikyti.

23. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

24. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo – byloje nustatyti vaiko poreikiai ir jiems tenkinti reikalinga išlaidų suma, įvertinta tėvų turtinė padėtis ir nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių prašomas priteisti išlaikymo dydis turėtų būtų sumažintas. Taigi iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisiama po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. gegužės 16 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

25. Ieškovė skiriama iš atsakovo vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Ieškovė turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą / vaikui skirtą išlaikymą išimtinai jo interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis).

26. Šalims išaiškinama, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daugelio subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios, ir, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, tėvai gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

27. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

28. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

29. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisiama 94 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio.

30. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėjimo, todėl, remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 68 Eur už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtino žyminio mokesčio (((250 Eur x 12 mėn.) / 3 proc.) x 0,75 proc.) = 68 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

31. Byloje patirta 17,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus, šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

32. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistas laikinas išlaikymas, mokamas po 250 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Kadangi šeimos bylose laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki teismo sprendimo priėmimo (CK 3.65 straipsnio 1 dalis), pačioje nutartyje taip pat nurodytas jų galiojimo terminas – iki teismo sprendimo priėmimo, atskirai dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nesprendžiama ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko S. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo S. E. (S. E.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamą po 250 (du šimtus penkiasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. gegužės 16 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę J. U. nepilnamečiam vaikui S. E. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti ieškovei J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo S. E. (S. E.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 94 Eur (devyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo S. E. (S. E.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 68 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Priteisti iš atsakovo S. E. (S. E.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 17,92 Eur (septyniolika eurų, 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.