- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-01
- Bylos Nr.
- 1A-117-1053/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06016-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrė Telksnienė, Ugnė Gailiūnienė, Mindaugas Povilanskas
- Nuteistasis
- V. Š., A. R., T. B., E. P.
- Advokatai
- Zita Malova
- Kategorijos
- 1.1.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto bausme; 178 straipsnio 1 dalį – 50 parų arešto bausme. Paskirtos bausmės subendrintos visiško bausmių sudėjimo būdu ir V. Š. skirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti A. R., T. B. ir E. P., tačiau nuosprendis dalyje dėl jų nuteisimo nėra apskųstas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. V. Š. nuteistas už tai, kad 2020 m. vasario 10 d. apie 14.00 val. su A. R. susitaręs pagrobti svetimą UAB D priklausantį turtą, kartu su A. R. nuėjo į parduotuvės „D“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salę, kurioje V. Š. paėmė svetimą UAB D priklausantį 379,99 eurų vertės turtą – kampinio šlifuoklio rinkinį „Hitachi G18DBBVL“, kurį sudaro akumuliatorinis šlifuoklis (G18DBBVL), du akumuliatoriai (BSL 1850), akumuliatorių įkroviklis (UC 18YSL), rankenėlė, raktelis disko tvirtinimui, šlifavimo diskas, ir su A. R. nuėjo į kilimų skyrių, kur V. Š. minėtą kampinio šlifuoklio rinkinį įdėjo A. R. į kuprinę, po ko jie abu nuėjo prie kasos, kurioje V. Š., siekdamas nuslėpti savo nusikalstamus veiksmus, mokėjo už prekę, nesusijusią su tiriamu įvykiu, o tuo metu A. R. su kuprinėje esančiu minėtu kampinio šlifuoklio rinkiniu praėjo pro kasą už šį rinkinį nesumokėjęs, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes A. R. sulaikė parduotuvės apsaugos darbuotojas. Šiais veiksmais V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.
2. Taip pat V. Š. nuteistas už tai, kad 2020 m. vasario 10 d. apie 12.03 val. su T. B. ir E. P. susitaręs pagrobti svetimą UAB D priklausantį turtą, kartu su T. B. ir E. P. nuėjo į parduotuvės „D“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salę, kurioje V. Š. į prekybinį krepšelį sukrovė UAB D priklausantį 107,69 eurų vertės turtą – vienuolika 0,7 l talpos butelių degtinės „Zelionaja Marka“ (vieno butelio vertė 9,79 eurų), po ko V. Š. ir E. P. nuėjus į kitą skyrių, kuriame V. Š. paėmė UAB D priklausantį 72,79 eurų vertės perforatorių „Jasper Z1C-FQ16-26E“, kurį perdavė E. P., po ko V. Š., T. B. ir E. P. nuėjo į kilimų skyrių, kur V. Š. visas minėtas prekes sudėjo E. P. ir T. B. į kuprines, kurias, siekdami užmaskuoti vagystę, uždengė viršutiniais drabužiais ir visi nuėjo prie kasos, kurioje V. Š., siekdamas nuslėpti savo nusikalstamus veiksmus, mokėjo už prekes, nesusijusias su tiriamu įvykiu, o tuo metu E. P. ir T. B. praėjo kasas už prekes nesumokėję, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB D priklausantį 180,48 eurų vertės turtą; tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2020 m. vasario 10 d. apie 13.45 val. V. Š. nuėjo į parduotuvės „D“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salę, kurioje į prekybinį krepšelį sukrovė UAB D priklausantį 77,34 eurų vertės turtą – šešis 0,7 l talpos butelius degtinės „Zelionaja Marka“ (vieno butelio vertė 9,79 eurų), du butelius degtinės „Moskovskaja Osobaya“ (vieno butelio vertė 9,30 eurų) ir praėjo kasas už prekes nesumokėjęs, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB D priklausantį 77,34 eurų vertės turtą. Šiais veiksmais V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu nuteistasis V. Š. Vilniaus apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nuosprendį panaikinti ir priimti kitą nuosprendį.
2.1. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas jam bausmę neatsižvelgė į jo pateiktas pastabas ir priekaištus bei byloje surinktus įrodymus, o rėmėsi savo loginiais pamąstymais ir civilinio ieškovo atstovo teiginiais dėl pagrobtų daiktų (alkoholinių gėrimų ir elektrinio perforatoriaus) kainų. Apeliantas prašo teismo atsižvelgti į tai, kad pagrobtų daiktų vertė nebuvo nustatyta tokia, kokia ji buvo jam darant nusikalstamą veiką.
2.2. Apeliantas taip pat teigia, kad skiriant ir bendrinant bausmę nebuvo pritaikyta baudžiamojo įstatymo nuostata, numatanti bausmės sumažinimą vienu trečdaliu. Nuteistasis teigia, kad nuo pat tyrimo pradžios jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir padėjo tyrėjams bylą tirti pagreitinto proceso tvarka.
3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Gynėja akcentavo, kad nuteistasis kaltę pripažino, gailisi dėl savo veiksmų, šiuo metu dirba ir galėtų sumokėti baudą, jei tokia būtų paskirta, nuteistasis turėjo planų išvykti dirbti į užsienį pagal specialybę. Prokuroras teismo posėdžio metu prašė apeliacinį skundą atmesti. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai išnagrinėjo bylą, įvertino jos medžiagą ir paskyrė tinkamą bausmę, kuri yra ne per griežta, švelninti jos nėra pagrindo. Prokuroras pažymi, kad procesas teisme nebuvo pagreitintas, todėl nėra pagrindo mažinti bausmę vienu trečdaliu.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo V. Š. apeliacinis skundas atmestinas.
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas.
5. Pasirengimo nagrinėti baudžiamąją bylą metu civilinio ieškovo atstovas S. V. teismui pateikė ekrano nuotrauką, kurioje matyti atidarytas dokumentas „Kainų etikečių spausdinimas“. Iš šio dokumento matyti, kad 2020 m. vasario 20 d. degtinės „Zelenaja Marka“ 0,7 l 40 % Tradicionnaja, brūkšninis kodas 4600893900805, vieneto kaina buvo 9,79 Eur; elektrinio perforatoriaus Z1C-FQ...(daugiau simbolių nesimato) (JASPER 920W/SDS/2,5J komplekte priedai), brūkšninis kodas 277006006192, kaina buvo 72,49 Eur; degtinės LB 0,7 l 40 % „Moskovskaya osobaya“, brūkšninis kodas 4750021210341, kaina buvo 9,30 Eur.
6. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis V. Š. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme. Kaip vieną iš argumentų dėl jam paskirtos bausmės nuteistasis nurodo, kad skiriant bausmę teismas rėmėsi tik civilinio ieškovo teiginiais dėl pagrobtų daiktų (alkoholinių gėrimų ir elektrinio perforatoriaus) kainų, kurios, nuteistojo teigimu, vagystės metu buvo kitokios.
7. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2015, 2K-245-696/2015, 2K-147-511/2016 ir kt.). Jei daiktas turi etiketę, kurioje nurodyta prekės kaina, ir jis pavagiamas iš parduotuvės, jo vertė nustatoma pagal turto kainą, viešai nurodytą prie prekės, ar pagal parduotuvėje esančius prekės kainoraščius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-696/2015).
8. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas nustatė, kad V. Š. pagrobė UAB „D“ priklausantį 72,79 eurų vertės perforatorių „Jasper Z1C-FQ16-26E“, taip pat paminėtą skaičių 0,7 l talpos butelių degtinės „Zelionaja Marka“ (vieno butelio vertė 9,79 eurų) ir degtinės „Moskovskaja Osobaya“ (vieno butelio vertė 9,30 eurų). Šių daiktų vertę teismas nustatė remdamasis UAB „S“ saugos vadovo S. V. pareiškimuose (t. 1, b. l. 1-2) nurodyta informacija, kurią patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duoti S. V. parodymai (t. 1, b. l. 62-64) (nuosprendžio 27, 28 p.).
9. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teisme gautos dokumento ekrano nuotraukos, alkoholinių gėrimų kaina atitinka nuosprendyje nurodomą kainą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šių daiktų verte, ji atitinka rinkos kainą. Tačiau elektrinio perforatoriaus „Jasper“ kaina šiame dokumente nurodoma 0,30 Eur (72,79 – 72,49) mažesnė nei nustatyta skundžiamu nuosprendžiu. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, konstatuoja, kad elektrinio perforatoriaus „Jasper Z1C-FQ16-26E“ vertė nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 72,49 Eur, o nuteistieji 2020 m. vasario 10 d. apie 12.03 val. pagrobė svetimą UAB „D“ priklausantį 180,18 Eur vertės turtą ir ši nuosprendžiu nustatyta aplinkybė yra tikslintina. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis daikto vertės netikslumas esminės teisinės reikšmės V. Š. ir kitų nuteistųjų teisinei padėčiai neturi, kadangi bendra 2020 m. vasario 10 d. apie 12.03 val. ir 2020 m. vasario 10 d. apie 13.45 val. pagrobtų daiktų vertė (180,18 Eur + 77,34 Eur = 257,52 Eur) viršija BK 190 straipsnio 1 dalyje numatytą 5 MGL dydžio ribą, o nuteistųjų padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
10. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad skirdamas nuteistajam V. Š. bausmę pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, nusikalstama veika padarytą žalą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.
11. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (kasacinio nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).
12. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015).
13. Skirdamas V. Š. bausmes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kaltės formą. V. Š. tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir pasikėsino padaryti vieną nesunkų nusikaltimą. Šioje nutartyje nustatytas vieno iš pagrobtų daiktų vertės neatitikimas (30 ct), teisėjų kolegijos vertinimu, yra pernelyg menkas, kad turėtų esminės reikšmės vertinant V. Š. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.
14. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – abi nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę. V. Š. nusikalstamas veikas padarė neteistas, tačiau praeityje buvo nuteistas už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, jam buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė, taip pat nuteistasis buvo nuteistas Ispanijoje už vairavimą jam būnant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių medžiagų; Švedijoje – už prekybą vogtomis prekėmis (t. 2, b. l. 100-104). Nuteistasis yra baustas už administracinių nusižengimų, susijusių su nuosavybe, padarymą (t. 2, b. l. 105-106). Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis nedirba (t. 2, b. l. 107). Nors teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja teigė, kad nuteistasis ketina dirbti užsienio valstybėje, tačiau jokių objektyvių duomenų apie darbdavį, kuris ketina V. Š. priimti į darbą, nepateikė nei nuteistasis, nei jo gynėja.
15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistasis jam paskirtų baudų už administracinius nusižengimus nemoka, todėl yra pagrindo manyti, kad V. Š. skyrus baudą nuteistasis jos nemokės. Teisėjų kolegija sutinka su šiomis išvadomis. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, kad V. Š. yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir nusikalsti, savo gyvenimo būdo nekeičia, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, anksčiau taikytos realios laisvės atėmimo bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesio pokyčiams neturėjo, nebuvo veiksmingos, nuteistasis vėl padarė naujus nusikaltimus ir administracinius nusižengimus. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę bei nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažino, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam arešto bausmes, kurios dydžius nustatė mažesnius nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Nors pirmosios instancijos teismas paskirtas bausmes subendrino visiško bausmių sudėjimo būdu, kuris nuteistajam yra nepalankiausias, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir nuteistojo asmenybę, nėra pagrindo teigti, kad jam paskirta subendrinta 90 parų arešto bausmė yra pernelyg griežta.
16. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad skiriant jam bausmę, nebuvo pritaikyta baudžiamojo įstatymo nuostata, numatanti bausmės sumažinimą vienu trečdaliu. Nuteistasis teigia, kad nuo pat tyrimo pradžios jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir padėjo tyrėjams bylą tirti pagreitinto proceso tvarka.
17. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Iš šių teisės normų matyti, kad nuteistajam bausmė gali būti sumažinama vienu trečdaliu tik tuo atveju, kai baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ar kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, be to, tik tais atvejais kai asmuo prisipažįsta kaltu. Ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama teisiamajame posėdyje, V. Š. 2022 m. balandžio 14 d. vykusiame teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino tik iš dalies, todėl teismas neturėjo pagrindo atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, o tuo pačiu ir pritaikant BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas sumažinti V. Š. skirtą bausmę vienu trečdaliu.
18. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka ir su nuteistojo teiginiais, kad jis nuo pat tyrimo pradžios prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir padėjo tyrėjams bylą tirti, kaip pats nurodo – pagreitinto proceso tvarka. Kaip matyti iš 2020 m. rugsėjo 29 d. V. Š. apklausos protokolo (t. 2, b. l. 129-130), nuteistasis neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas, kuriomis buvo įtariamas ir davė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančius parodymus. 2020 m. lapkričio 9 d. apklausiamas įtariamuoju (t. 2, b. l. 144-145) V. Š. savo kaltę pripažino tik iš dalies.
19. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. Š. bausmę, tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padaryta nusikalstama veika, tiek su apelianto asmenybe, ir paskyrė ne per griežtą bausmę, skirti švelnesnės rūšies bausmę ar sumažinti bausmės dydį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
20. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. sausio 16 d. pažyma Nr. APD-2023-00828 Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuria prašoma iš V. Š. priteisti 133,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
21. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
22. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis V. Š. nedirba. Nuteistajam skirta reali trumpalaikio laisvės atėmimo – arešto bausmė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis jokio turto neturi, Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš jo yra vykdomas priverstinis skolų išieškojimas. Įvertinusi aptartas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo turtinė padėtis yra sunki, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo V. Š. nepriteistinos.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu nustatytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes nurodant, kad V. Š., T. B. ir E. P. 2020 m. vasario 10 d. apie 12.03 val. pagrobto UAB D priklausančio perforatoriaus „Jasper Z1C-FQ16-26E“ vertė yra 72,49 Eur, o 2020 m. vasario 10 d. apie 12.03 val. V. Š., T. B. ir E. P. pagrobto UAB D priklausančio turto bendra vertė yra 180,18 Eur.
Nepriteisti iš V. Š. valstybės naudai 133,33 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.