Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. C. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo O. C. patikslintą ieškinį atsakovei D. T. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo pakeitimo, išlaikymo priteisimo, juridinio fakto nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovė atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė.

4. Išvadą teikianti institucija per nustatytą terminą nepateikė išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl bylą toliau nagrinėja atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

15. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu (tėvu), taip pat prašoma priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko naudai laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis.

16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

17. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas gali nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis (Vilniaus apygardos teismo 2021-01-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-47-340/2021; 2020-08-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1240-852/2020). Remiantis teismų praktika, kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė, iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena, tinkamumą jo fizinei, psichologinei ir socialinei raidai ir priimti pagrįstą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

18. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-25163-1087/2019, patvirtinta D. T. ir O. C., taikos sutartis. Minėta nutartimi nepilnamečio vaiko O. C., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina D. T., priteistas išlaikymas iš tėvo (ieškovo) bei nustatyta bendravimo tvarka. Ieškiniu ieškovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-25163-1087/2019, nustatytą nepilnamečio sūnaus O. C. gyvenamąją vietą, ir nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Taip pat byloje prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tiek ieškinys, tiek prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžiamas aplinkybe, jog šalių nepilnametis sūnus nuo 2020 m. kovo 6 d. gyvena su ieškovu.

19. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nepilnametis vaikas iš tiesų nuo 2020 m. kovo 6 d. gyvena su ieškovu, o atsakovė vaiku nesirūpina, su vaiku nebendrauja ir jo neišlaiko. Ieškovas nepateikė duomenų, jog vaiko motina netinkamai auklėtų, rūpintųsi nepilnamečiu vaiku, darytų jam žalingą poveikį. Laikinųjų apsaugos priemonių reikalavimas iš esmės sutampa su ieškinio reikalavimu (skiriasi tik prašomo priteisti ir laikino išlaikymo suma), todėl vaiko gyvenamosios vietos klausimas bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, byloje esančius duomenis sprendžia, kad skundžiama nutartis naikintina.

21. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog nepilnametis vaikas nuo 2020 m. kovo 6 d. gyvena su ieškovu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši aplinkybė bus nustatyta išnagrinėjus bylą iš esmės. Tuo tarpu laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikia nustatyti vaiko gyvenimo su ieškovu faktą, o ne faktą, nuo kada tiksliai gyvena vaikas su ieškovu.

22. Kaip pagrįstai nurodyta atskirajame skunde, aplinkybę, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena su tėvu, patvirtina byloje pateikta (duomenys neskelbtini) lopšelio – darželio, esančio (duomenys neskelbtini), pažyma, iš kurios matyti, kad už vaiką yra atsakingas ieškovas O. C., kuris kaip tėvas yra sudaręs sutartį su darželiu, neturi įsiskolinimo darželiui. Pažymėtina, kad 2022 m. kovo 2 d. teisme buvo gauta išvadą teikiančios institucijos išvada (DOK-28040), kurioje nurodyta, jog ieškovo teigimu jo sūnus O. C. jau beveik du metus gyvena su ieškovu. Tarnybos atstovui su atsakove D. T. susisiekti nepavyko. Pateiktas šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo apsilankyta ieškovo O. C. gyvenamoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Iš minėto šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto taip pat matyti, kad O. C. gyvena kartu su ieškovu O. C. (pvz.: akte yra fiksuota, jog vaikas gyvena apie 20 kv. m įrengtame kambaryje, kartu su juo gyvena ir vaiko tėvas O. C.. O. C. paaiškino, jog vaikui pradėjus eiti į darželį, ieškovas pradėjo dirbti, nurodytos kitos aplinkybės, susijusios su vaiko auginimu). Taip pat įvertintina ir ta aplinkybė, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. nutartimi buvo paskelbta atsakovės D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), paieška. Paieška paskelbta nustačius, jog atsakovei siųsti procesiniai dokumentai ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) grįžo neįteiki. Atsakovė savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi (duomenys neskelbtini). Teismų informacinės sistemos LITEKO išraše apie asmens darbovietę, gautame iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nėra informacijos apie dabartinę atsakovės darbovietę Lietuvos Respublikoje. Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartimi civilinės bylos Nr. e2-5329-451/2022 nagrinėjimas atnaujintas, nutraukta atsakovės D. T. paieška. Paieška nutraukta gavus Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos raštą dėl atsakovės gyvenamosios vietos nustatymo ((duomenys neskelbtini)). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šios aplinkybės patvirtina, kad šiuo metu šalių nepilnametis sūnus su atsakove negyvena, nors Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi nepilnamečio vaiko O. C., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina D. T..

23. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad klausimas dėl laikinųjų apaugos priemonių taikymo pagrįstumo sprendžiamas atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintą prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, viešąjį interesą, reikalaujantį, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės, todėl nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vertinamos tiek iki skundžiamos nutarties priėmimo, tiek po jos priėmimo susiklosčiusios faktinės aplinkybės bei jas patvirtinantys nauji įrodymai.

25. Prašymą dėl laikinųjų apaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismas atmetė konstatavęs, kad ieškovo pareikštas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių glaudžiai susijęs su ieškinio dalyku ir klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bus sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės, įvertinus procesinių dokumentų argumentus ir įrodymų visumą.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaip jau nurodyta, laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas iš esmės. Laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.

27. Aplinkybės, kad atsakovė nepateikia duomenų apie savo gyvenamąją vietą, o siekiant įteikti procesinius dokumentus reikėjo skelbti atsakovės paiešką, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė nepilnamečiu vaiku nesirūpina, su juo nebendrauja, neprisideda prie jo išlaikymo. O tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad yra būtinosios sąlygos ieškovo prašomos laikinosios apaugos priemonės taikymui.

28. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas iki bylos iš esmės išnagrinėjimo teisinėmis priemonėmis užtikrinti esamą faktinę situaciją (lot. status quo) – nustatyti šalių nepilnamečio vaiko O. C. gyvenamąją vietą su ieškovu. Šalių nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu šiuo metu labiausiai atitinka vaiko interesus, nes bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad nepilnametis vaikas faktiškai su tėvu gyvena. 2022 m. kovo 2 d. išvadą teikiančios institucijos išvadoje (DOK-28040) nurodyta, jog tėvo gyvenamojoje vietoje sąlygos vaiko poreikių tenkinimui yra geros. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog nustačius laikiną gyvenamąją vietą su tėvu, nebus pažeista nepilnamečio vaiko teisė gyventi saugioje ir stabilioje aplinkoje.

29. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės – laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, panaikintina ir šioje dalyje klausimas išspręstinas iš esmės – tenkintinas ieškovo O. C. prašymas dėl O. C. laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu O. C..

30. Tenkinus ieškovo prašymą dėl šalių nepilnamečio sūnaus laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, spręstinas klausimas dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo.

31. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, o prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymo teikimas. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą.

32. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie atsakovės turtinę padėtį.

33. Ieškovas prašo šalių nepilnamečiam vaikui priteisti laikiną išlaikymą po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, ieškovo prašomas laikinas išlaikymas yra protingo dydžio, kad bylos nagrinėjimo eigoje patenkintų vaiko minimalius poreikius, todėl prašymas dėl laikinosios apaugos priemonės – laikino išlaikymo priteisimo iš atsakovės, tenkintinas. Priteisto laikino išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovas paskiriamas laikino išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši nutartis neužkerta kelio šalims, pasikeitus aplinkybėms, pateikus papildomus argumentus bei įrodymus, kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakeitimo, kadangi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis, 148 straipsnis).

35. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų teisingam šios bylos išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

36. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo atskirojo skundo argumentai, byloje esantys įrodymai ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka paaiškėjusios naujos aplinkybės sudaro pagrindą apelianto atskirąjį skundą tenkinti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta tenkinti apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovo O. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti laikinąją nepilnamečio vaiko O. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su tėvu O. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovės D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui O. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150,00 (vienas šimtas penkiasdešimt eurų 00 ct) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo. Priteisto laikino išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti laikino išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise O. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.