Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymą Nr. V-908 ,,Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (toliau – HN 134:2015) „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ 11.2 punktą, laikinojo sulaikymo patalpa – specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti. HN 134:2015 2 punkte pažymima, kad higienos norma netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameros). Tai galioja tiek ankstesnėje, tiek vėlesnėje 2018-11-01 suvestinėje teisės akto redakcijoje. Taigi, higienos normos reikalavimai (tokie kaip patalpų oro temperatūros reikalavimai, santykinė oro drėgmė ir kt.) nagrinėjant sąlygas minėtose patalpose, netaikomi. Taip pat netaikomi tam tikri reikalavimai, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų patalpoms, kaip pvz.: sanitarinio mazgo atitvėrimas, sėdimų vietų įrengimas, lango ar ventiliacijos įrengimas.

Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Šiaulių TI atvyko ir iš jo išvyko tik 3 kartus, todėl jo laikymas trumpalaikio laikymo kameroje ir (ar) laikino sulaikymo patalpoje tikrai negalėjo sukelti negrįžtamų sveikatos sutrikimų ar emocinių negalavimų. Pareiškėjas, atvykęs į Šiaulių TI, du kartus buvo laikomas laikino sulaikymo kameroje Nr. 5, o vieną kartą laikino sulaikymo kameroje Nr. 4, šios kaip ir kitų trumpalaikio laikymo kamerų švaros užtikrinimu rūpinasi Šiaulių TI Ūkio aptarnavimo būryje gyvenantys nuteistieji (valytojai) vadovaujantis Higienos-dezinfekcijos 2020-2021 m. planu.

Pažymi, kad gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims apgyvendinti skirtoms patalpoms įrengti, o trumpalaikio laikymo kameros, kaip ir laikino sulaikymo patalpa nėra į izoliatorių priimtus asmenis apgyvendinti skirtos patalpos ir jokie teisės aktai jų įrengimo nereglamentuoja. Taip pat jokie teisės aktai nenumato, koks plotas šiose patalpose turi tekti vienam asmeniui, tačiau asmenys paskirstomi taip, kad jiems tenkantis plotas būtų kuo didesnis. Šiose kamerose (patalpose) yra įrengti suoliukai, tai patvirtina pridedamos nuotraukos, todėl pareiškėjo teiginys, kad nėra kur atsisėsti, yra melagingas.

Nurodo, kad pareiškėjo skundžiamu laikotarpiu laikino sulaikymo patalpose vonelės tikrinančių institucijų tikrintos nebuvo. Paskutinį kartą Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas voneles laikino sulaikymo patalpose tikrino 2019-08-21. Patikrinimo akte Nr. PA-6115 nustatyta, kad patikrinimo patalpose vonelės švarios, valomos Šiaulių TI direktoriaus nustatyta tvarka. Laikino sulaikymo patalpos, kaip vonelės ir ten esantys įrenginiai, tokie kaip rentgeno aparatas valomas vadovaujantis higienos-dezinfekcijos 2020-2021 m. planu.

Kratos metu pareiškėją gali matyti tik kratą atliekantys pareigūnai, krata vyksta už uždarytų durų, atliekama privačiai, todėl kiti asmenys pareiškėjo stebėti negali.

Keičiantis teisiniam reglamentavimui atsirado neatitikimų tarp vartojamų sąvokų. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse iki 2020-01-22 galiojo trumpalaikio laikymo kamerų apibrėžimas, nuo 2020-01-22 įsigaliojus Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėms jose įtvirtintas laikino sulaikymo kamerų apibrėžimas, o HN 134:2015 vartojama sąvoka – laikino sulaikymo patalpa. Siekiant aiškumo atsakovas nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus pažymose su duomenimis apie kamerų plotus bei kamerose laikomų asmenų skaičių nurodomos trumpalaikio laikymo kameros (laikino sulaikymo kamerose), esančios gyvenamajame korpuse.

Iš Teismui pridedamų nuotraukų matyti, kad sanitarinis mazgas yra atitvertas kabina, kurios aukštis nėra reglamentuotas, tačiau sienelė yra pakankamai aukšta, kad sanitariniame mazge esančio asmens nesimatytų atidarius kameros duris. Taip pat pažymi, kad sanitarinio mazgo atskyrimo durimis ar užuolaidomis teisės aktai nereglamentuoja. Pažymi, kad esant poreikiui pasinaudoti tualetu asmenys gali paprašyti priežiūrą vykdančių pareigūnų, kad nuvestų į atskirą tualetą ne laikino sulaikymo patalpoje. Kad asmuo būtų prašęs pareigūno nuvesti, o pareigūnai būtų atsisakę tai padaryti Šiaulių TI duomenų neturima.

Turto valdymo skyriaus 2019-06-13 pažymos Nr. 62/08-145 duomenimis, matyti sanitarinių mazgų pertvarų aukštis. Taip pat iš teismui pridedamų nuotraukų matyti, kad sanitarinių mazgų pertvarų aukštis yra kur kas didesnis nei 1,35 cm.

Kol atliekami teisės aktuose numatyti veiksmai atvykus į pataisos įstaigą pareiškėjas kaip ir kiti suimtieji yra laikomas (iki 5 valandų) tiek administracinio pastato, tiek režiminio pastato laikino sulaikymo kamerose. Administracinio pastato laikino sulaikymo patalpose nėra įrengtų langų, tačiau šie asmenys laikomi pakankamai trumpą laiko tarpą, kol atliekami su asmens krata susiję veiksmai. Vėliau asmenys yra vedami į režiminio pastato laikino sulaikymo patalpas, kuriose atliekami kiti teisės aktuose numatyti veiksmai ir šiose patalpose yra įrengti skaidraus stiklo langai (matyti iš pridedamų nuotraukų).

Laikino sulaikymo kamerose įrengtas dirbtinis apšvietimas vadovaujantis higienos norma HN 134:2015 – kiekvienoje kameroje po vieną šviestuvą, kuriuose įstatytos dvi dienos šviesos lempos (lium 36W/840 613), patalpų vėdinimas atliekamas prieš asmenis patalpinant ir išvedus iš laikino sulaikymo patalpų.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punktą laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Šiaulių TI tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisė naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji).

Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 ,,Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte įtvirtinta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.

Šiaulių TI duše bėga šiltas vanduo, kuris į Šiaulių TI tiekiamas iš centralizuotų vandentiekio tinklų. Nurodo, kad kasmetinius šilumos trasų hidraulinius bandymus ir šilumos magistralių profilaktinio remonto darbus, kurių metu kelioms dienoms sustabdomas karšto vandens tiekimas. Bandymai ir remontas būtini tam, kad šilumos tinklai būtų tinkamai paruošti šildymo sezonui ir jo metu būtų išvengta gedimų. Hidraulinių bandymų darbai būna trumpalaikiai, trunkantys iki vienos darbo dienos ar net trumpiau.

Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijoje šalims narėms Nr. R (2006) 2 ,,Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 19.4 p. numatyta, kad ,,[...] kiekvienas kalinys galėtų praustis klimatines sąlygas atitinkančioje temperatūroje, jei įmanoma, kiekvieną dieną, tačiau ne rečiau kaip du kartus per savaitę (arba dažniau, jei reikalinga) tam, kad būtų užtikrinti higienos reikalavimai.“, tačiau toks reglamentavimas yra tik rekomendacinio pobūdžio.

Kiekvienoje gyvenamojoje kameroje yra šalto vandens čiaupai, tad tai suteikia galimybes rūpintis savo higiena kiekvieną dieną. Be to, aktualios redakcijos Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 15 priede „Suimtiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas“ ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas“ numatyta teisė turėti elektrinį virdulį, todėl kalintys asmenys gali vandenį pasišildyti.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2021-03-30 pažymoje nurodytą Nr. 4D-2020/1-1289 rekomendaciją Šiaulių TI direktorius 2021-04-16 įsakymo Nr. 1­98 ,,Dėl suimtųjų (nuteistųjų) naudojimosi dušu“ 1 p. nurodoma, kad Saugumo valdymo skyriaus specialistas, užtikrinantiems suimtųjų (nuteistųjų) išvedimą į sporto užsiėmimus (krepšinis, tenisas, treniruoklių salė), bendradarbiaujant su Saugumo valdymo skyriaus pareigūnais, užtikrinančiais suimtųjų (nuteistųjų) sanitarinį švarinimą po sporto užsiėmimų, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną valandą, sudaryti sąlygas nusiprausti, išskyrus atvejus, kai pats suimtasis (nuteistasis) raštu atsisako eiti į dušą.

Atsižvelgiant į Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisykles, taip pat ir į Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatas nėra numatyta kaip įrengti dušo patalpas. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakyme Nr. V-908 ,,Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ taip pat nėra numatyta, kaip turėtų būti įrengta dušo patalpa. Šiaulių TI dušo patalpose yra įrengtos pertvaros skiriančios suimtuosius (nuteistuosius) esančius dušo patalpose, jos yra pakankamai aukštos, todėl šalia esančioje dušo patalpoje nematyti kitų suimtųjų. Užuolaidų ar durų įrengimo dušo patalpose teisės aktai nenumato.

Šiaulių TI 2012-10-31 priimtas Šiaulių TI direktoriaus įsakymas Nr. 1/01-210, kuriuo patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašas, o 2012-11-20 – įsakymas Nr. 1/01-236, kuriuo patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas. 2015-11-02 priimtas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymas Nr. 1/01-243 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 1/01-236 „Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo “papildymo“, kuriuo nustatyta, jog įstaiga skalbia viršutinius drabužius, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sąskaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius neturi pinigų. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-06-28 įsakymu Nr. 1/01-162 patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas, kuriuo tuo pačiu pripažintas netekusiu galios Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-11-20 įsakymas Nr. 1/01-236 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais jo pakeitimais.

Pagal Šiaulių TI direktoriaus 2019-09-04 įsakymo Nr. 1/01-209 ,,Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių asmeninių drabužių, asmeninės patalynės skalbimo ar cheminio valymo paslaugos už asmenines lėšas įsigijimo, organizavimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4 p., Šiaulių TI esantys suimtieji ir nuteistieji, pageidaujantys už asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas išsiskalbti ar chemiškai išvalyti skalbinius, rašo prašymą Šiaulių TI direktoriui, kuriame nurodo pageidaujamų išsiskalbti ar chemiškai išvalyti skalbinių pavadinimus ir vienetų skaičių.

2019-02-22 įsakymu Nr. 1-53 ,,Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių, suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės bei nemokamų suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių drabužių skalbimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ panaikintas 2012-10-31 įsakymas Nr. 1/01-210. Šiaulių TI direktoriaus 2021-02-22 įsakymo Nr. 1-53 3 p. numatyta, kad Šiaulių TI skalbiniai, t. y. suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodama patalynė ir rankšluosčiai bei darbo rūbai, suimtųjų apatiniai drabužiai yra skalbiami Šiaulių TI skalbykloje. To paties įstatymo 4 p. numatyta, kad apatiniai skalbiniai ir nemokių suimtųjų (nuteistųjų) viršutiniai skalbiniai skalbiami įstaigos skalbykloje nemokamai. Taigi, Šiaulių TI suteikia visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę ir įstaiga suteikia galimybę gauti išskalbtus ir išdžiovintus rūbus, o teisės aktai nenumato džiovyklių kameroje įrengimo.

Gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims apgyvendinti skirtoms patalpoms įrengti, o trumpalaikio laikymo kameros, kaip ir laikino sulaikymo patalpa nėra į izoliatorių priimtus asmenis apgyvendinti skirtos patalpos ir jokie teisės aktai jų įrengimo nereglamentuoja. Taip pat jokie teisės aktai nenumato, koks plotas šiose patalpose turi tekti vienam asmeniui, tačiau asmenys paskirstomi taip, kad jiems tenkantis plotas būtų kuo didesnis. Teisės aktai taip pat nereglamentuoja laikino sulaikymo kameroje sanitarinio mazgo įrengimo. Esant poreikiui pasinaudoti sanitariniu mazgu asmenys gali paprašyti priežiūrą atliekančių pareigūnų, kad nuvestų į kitas tualeto patalpas esančias ne laikino sulaikymo kameroje.

Dėl laikino sulaikymo patalpose išdužusio lango pažymi, kad pareiškėjas nenurodė kada jis buvo išdaužtas, todėl sunku nustatyti su šiuo įvykiu susijusias aplinkybes. Ūkio aptarnavimo nuteistieji kasdien prižiūri laikino sulaikymo patalpas, taip pat pareigūnai pastebėję išdužusį langą nedelsiant liepia sutvarkyti patalpą ir informaciją perduoda Turto valdymo skyriui.

Pareiškėjas taip pat reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus dėl šalčio, skersvėjo, tačiau Lietuvos higienos norma HN 134:2015 netaikoma laikino sulaikymo kameroms, todėl Nacionalinis visuomenės sveikatos centras Šiaulių departamentas nėra teisės aktais įpareigotas tikrinti ir vertinti šių patalpų oro temperatūros. Šios patalpos yra šildomos, kaip ir gyvenamosios kameros, tai patvirtina ir pridedamos nuotraukos.

Nurodo, kad iškvietimo mygtuko įrengimas tardymo izoliatorių kamerose, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), susijęs su kalinamų asmenų saugumo užtikrinimu. Tačiau vien aplinkybės, jog nebuvo įrengtas ar neveikė signalizacijos mygtukas, konstatavimas, savaime nesuponuoja kalinamų asmenų teisių pažeidimo.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. 2019-06-06 Šiaulių TI direktoriaus įsakymo Nr. 1/01-149 ,,Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ 1.1.1 papunktyje numatyta suimtiesiems ir arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems vienos valandos pasivaikščiojimo gryname ore trukmė.

Nuo 2019-06-06 rūkantiems suimtiesiems nustatytas 1 valandos trukmės pasivaikščiojimas gryname ore (kas atitinka imperatyvius teisės aktų reikalavimus), o nerūkantiems suimtiesiems – 2 valandų trukmės pasivaikščiojimas gryname ore.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 21 punktas nustato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai.

Šiaulių TI ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Tokia pasivaikščiojimo tvarka Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

Pareiškėjas nurodė, kad turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, nors tokia praktika prieštarauja CPT nežmoniškoms ar žeminančioms sąlygoms. Pareiškėjas teigia, kad pagal CPT išaiškinimą, suimtasis arba nuteistasis turi teisę į ne mažiau kaip 8 valandų per dieną praleidimą lauke.

Minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, tačiau ne laiko praleidimui lauke, kaip kad nurodo pareiškėjas. Be to, minėtos nuostatos yra ne imperatyvaus, o rekomendacinio pobūdžio.

Pasivaikščiojimo kiemeliai yra valomi, o vasaros metu laistomi vadovaujantis Higienos-dezinfekcijos 2020-2021 m. planu Ūkio patarnavimo būrio nuteistųjų.

Šiukšlių kibirėlių įrengimo nenumato nei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės. Šiukšlių kibirai yra įrengti prieš įeinant į pasivaikščiojimo kiemelius, todėl esant poreikiui suimtieji (nuteistieji) jais gali pasinaudoti. Šiukšlinti pasivaikščiojimo kiemeliuose griežtai draudžiama, po pasivaikščiojimo kiemeliuose turi jį susitvarkyti.

Suoliukų įrengimo nenumato nei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės.

Pažymi, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras Šiaulių departamentas tikrindamas pasivaikščiojimo kiemelius nėra nustatęs, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose yra asbesto. Kituose patikrinimo aktuose (Nr. PA-1825, Nr. PA-1820, Nr. PA-2563, Nr. PA-3287) dėl pasivaikščiojimo kiemelių buvo nustatyti nežymūs pažeidimai, taip pat nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, valomi Šiaulių TI direktoriaus nustatyta tvarka.

Iš pareiškėjo asmens sveikatos Nr. 13-A/2020/2124 įrašų matyti, pareiškėjui prieš 9 metus buvo stuburo kompresinis lūžis, dėl to nėra aišku ar tai nėra liekamieji reiškiniai, o ne dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės patirti skausmai. Pasivaikščiojimo kiemeliai žiemos metu yra valomi Ūkio aptarnavimo būrio nuteistojo, todėl grindinio danga nėra slidi. Turto valdymo skyriaus 2021-11-15 pažymoje Nr. 62-327 nurodoma, kad kiemelių būklės atnaujinimui 2020-08-03 pradėti jų remonto darbai. Pirmieji trys kiemeliai buvo suremontuoti iki 2020-08-31, o pilnas visų kiemelių remontas atliktas iki 2020-12-14. Remonto metu pakeistos visų pasivaikščiojimo kiemelių grindys, atliktas sienų remontas ir kiti darbai. Žiemos metu nuo kiemelių grindų valomas sniegas, pagal meteorologijos sąlygas šalinamas ir plikledis. Patikrinus Suimtųjų ir nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų, peticijų tardymo izoliatoriaus direktoriui registracijos žurnalus nustatyta, kad pareiškėjas neteikė skundo dėl paslydimo pasivaikščiojimo kiemelyje ar nugaros pasitempimo. Pažymėtina ir tai, kad pasivaikščioti suimtieji (nuteistieji) yra vedami dienos (dienotvarkėje nustatytu metu) metu, koridoriuose prie pasivaikščiojimo kiemelių yra įrengti šviestuvai su lempomis.

Šiaulių TI telefonų aparatai skirti suimtiesiems ir nuteistiesiems skambinti yra įrengti rėžiminio korpuso kiekvieno aukšto koridoriuose, tarp visų telefonų aparatų ir gyvenamųjų kamerų durų yra optimalus atstumas, kuris užtikrina tinkamą suimtųjų (nuteistųjų) teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimą. Atstumas matomas iš teismui pateiktų darytų fotonuotraukų. Kartu nurodo, kad šiuo metu kiekviename aukšte yra po tris taksofono aparatus.

Jokie teisės aktai telefono aparatų įrengimo ir atstumo tarp jų nereglamentuoja, tačiau, atsakovo nuomone, taksofonus įrengusi įmonė tarp taksofono aparatų išlaikė pakankamai didelį atstumą, be to, jie apsaugoti ir šonine sienele, kas pokalbio metu slopina garso sklidimą bei taip sumažina galimybę kitiems kalbantis telefonu girdėti prie kitų taksofono aparatų esančių asmenų pokalbius, taip pat pareigūnams klausytis suimtųjų (nuteistųjų) pokalbių. Pareigūnai užtikrina bendrą tvarką, nebendravimą tarp prie taksofono aparatų esančių asmenų. Taip pat pažymėtina, kad asmenys norintys bendrauti su artimaisiais gali pateikti prašymą skambinti telefonu internetine telefonija, šioje patalpoje asmenys yra laikomi vieni, todėl gali privačiai bendrauti tiek su artimaisiais, tiek su advokatu. Taip pat pažymi, kad Šiaulių TI neturi duomenų, kad buvo pažeista teisė į privatų pokalbį, to nenurodo ir pats pareiškėjas.

Šiaulių TI 2003-12-31 įtrauktas į Kultūros vertybių sąrašą (unikalus objekto kodas 28219) kaip, todėl jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi.

Paprastasis kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus.

Pažymi, kad asmenys norintys bendrauti su advokatu gali pateikti prašymą skambinti telefonu internetine telefonija, šioje patalpoje asmenys yra laikomi vieni, todėl gali privačiai bendrauti tiek su artimaisiais, tiek su advokatu. Pareiškėjas teigia, kad 2021-02-22 buvo nesuteikta galimybė pasikalbėti su gynėju, tačiau iš Saugumo valdymo skyriaus 2021-11-15 pažymos Nr. 60-28518 matyti, kad pareiškėjui 2021-02-22 buvo suteikta teisė pasiskambinti.

Pareiškėjo teiginiai dėl ventiliacijos ir blogo apšvietimo atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, todėl jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. birželio 26 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-1825 (t. 1, b. l. 120–121, patikrinimas atliktas 2020 m. birželio 19 d.), 2020 m. birželio 26 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-1820 (patikrinimas atliktas 2020 m. birželio 19 d.) konstatuota, kad tikrintose ŠTI gyvenamosiose kamerose nėra įrengtos mechnaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos, tikrintose kamerose galimybė išvėdinti patalpas per langą sudaryta. Taip pat ir iš kitų aukščiau paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad galimybė išvėdinti kamerų gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2019-01-08 pažymos Nr. 62/08-12 ,,Apie 2018 metais atliktus remonto darbus“ (t. 1, b. l. 82–92), Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus 2020-01-22 pažymos Nr. 62-33 ,,Apie 2019 metais atliktus remonto darbus“ (t. 1, b. l. 93–101), Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus 2021-01-27 pažymos Nr. 62-35 ,,Apie atliktus gyvenamųjų kamerų patalpų remontus laikotarpyje 2020 m. sausio mėn.-2020 m. gruodžio mėn.“ (t. 1, b. l. 102–103), matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2018-2020 metus buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tarp jų kamera Nr. 19 – suremontuotos sienos, lubos (nuvalytos sienos, lubos nuo pelėsių, užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, perdažytos sienos ir lubos), įrengtas naujas apšvietimas, pakabintos naujos WC užuolaidos, perdažytos grotos, perstatytos lovos, stalas, kėdės; Nr. 20 – pakabintos pakabos, permontuotos lentynos susidėti daiktams, perglaistytos, perdažytos sienos, perklijuotos sienų plytelės, įrengtas naujas apšvietimas, įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, demontuotos senos lovos-gultai, įrengtos naujos lovos-gultai; Nr. 70 - nugrandytas lubų tinkas, pertinkuotos lubos, perdažytos sienos, įrengtas apšvietimas, pakeistos senos lempos naujomis; kamera Nr. 20 – dalinis remontas, kamera Nr. 11 – atlikti elektros instaliacijos darbai: sumontuoti du dienos apšvietimo šviestuvai; kamera Nr. 70 – pilnas lubų, sienų, pertvaros remontas, dalinis grindų remontas, elektros instaliacijos, vandentiekio vamzdyno, sanitarinių prietaisų remontas, baldų remontas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. birželio 26 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-1820 (t. 1, b. l. 122-124, patikrinimas atliktas 2020 m. birželio 19 d.) konstatuota, kad pagal ŠTI direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-391 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas, ŠTI gyvenamąsias patalpas ir jose esančius įrenginius valo patys jose laikomi asmenys. ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais) aprūpinami. Valikliai išduodami esant poreikiui. Tikrintose kamerose valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras) buvo.

Pareiškėjo abstraktus aiškinimas, kad kamerose buvo blogas apšvietimas, ant šviestuvų nebuvo gaubtų, matėsi pliki laidai, vertintinas kritiškai, nes Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3 papunktyje numatyta, kad kameroje turi būti įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Elektros laidai montuojami paslėptuoju būdu, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku, o elektros jungikliai įmontuojami koridoriuje prie kameros. Toks kamerų įrengimo apšvietimas užtikrina tinkamo režimo laikymąsi ir žmonių saugumą. Lietuvos higienos normoje 134:2015 įtvirtinta, kad kiekvienoje kameroje, atsižvelgiant į jos plotą, yra du šviestuvai, kuriuose įstatytos dvi – keturios dienos šviesos lempos (lium 36W/840 613) ir dirbtinė naktinė šviesa (kaitrinė lemputė 25W), tai patvirtina kamerų fotonuotraukos (t. 1, b. l. 110-116), iš kurių matyti, kad lempos su apsauginiais gaubtais, niekur plikų laidų nematyti.

Pareiškėjo aiškinimas, kad kamerose Nr. 47 ir Nr. 20 buvo sukandžiotas blakių, vertintinas kritiškai. Kenkėjų stebėjimo ir kontrolės darbus pagal sutartį vieną kartą į ketvirtį atlieka UAB “Profilaktinė dezinfekcija”. Iš į bylą pateiktų UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnalo matyti, kad kameroje Nr. 47 kenkėjų šalinimo darbai atlikti 2020-11-16, kameroje Nr. 20 kenkėjų šalinimo darbai atlikti 2021-02-25, o bendrų patalpų šalinimo darbai atlikti 2020-11-11. Paskutinį kartą bendrų patalpų darbai atlikti bylai aktualiu laikotarpiu 2021-02-09. Pareiškėjas dėl papildomos dezinfekcijos ar deratizacijos ar dėl blakių sukandžiojimo į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių nesikreipė. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad pareiškėjas dėl blakių sukandžiojimo į medicinos dalį nesikreipė (t. 1, b. l. 29-40).

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkto 6-9 papunkčiuose nurodyta, kad kamerose turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtino Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.), tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovės atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad neįrodyta, jog gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, nebuvo būtino inventoriaus. Be to, iš atsakovo atstovo pateiktų kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukų (t. 1, b. l. 110-116) matyti, kad kamerose yra prie grindų pritvirtintos lovos, lentynos asmeniniams daiktams susidėti, viršutinių drabužių pakabos arba kabliukai. Atskirai kabliukų rankšluosčiams pagal aukščiau nurodytą normą nėra numatyta. Be to, pareiškėjo nurodyti rankšluosčiai, vadovaujantis aktualiu laikotarpiu galiojusiu Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašu, patvirtintu Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210, skalbti ir džiovinti nemokamai, todėl pareiškėjo argumentas dėl šlapių rankšluosčių atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo argumentai dėl kratų, trumpalaikio laikymo ir laikinojo sulaikymo patalpų yra deklaratyvūs, nekonkretūs ir atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat atmestini pareiškėjo nekonkretūs argumentai dėl paminėtose patalpose išdaužytų langų, stiklo šukių, skersvėjų, aštraus spygliuoto sienų tinko, rūkymo ir kt. Pareiškėjas nurodytose patalpose buvo 3 kartus (atvyko ir išvyko po 3 kartus), dėl nurodytų aplinkybių į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją nesikreipė, todėl jo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir nėra jokio pagrindo teigti, kad jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose kamerose sanitariniai mazgai atitverti ne aukštesne nei 1,35 m. sienele, tačiau nebuvo kabinos, todėl nebuvo jokio privatumo, jį matė pareigūnai. Gyvenamosiose patalpose nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, todėl kamerose buvo nemalonus kvapas.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (t. 1, b. l. 68-69) matyti, kad kamerose Nr. 99, 47, 11 sanitarinis mazgas atitvertas mūrine atitvarine konstrukcija, kurių aukštis nuo 1,86 m. iki 2,29 m., kamerose Nr. 70, 19, 28 sanitarinis mazgas atitvertas OSB, kurių aukštis nuo 1,81 m. iki 1,90 m, o kameroje Nr. 20 sanitarinio mazgo atitvarinė kontrukcija – PDF, kurios aukštis 1,96 m. HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovės atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis turėjo tik vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, nors tai prieštarauja teisės aktams. Pasivaikščiojimo kiemeliai neatitinka higienos normų, juose nebuvo šiukšlių kibirėlių, o jei buvo, tai sulaužyti, neįrengtos peleninės, suoliukai, kiemeliai nebuvo valomi ir laistomi. Pasivaikščiojimo kiemelių stogas yra šiferio, kuriame yra asbesto, o tai kėlė pavojų jo sveikatai. Jis buvo pasivaikščiojimo kiemelyje paslydęs ir pasitempęs nugarą, dėl to rašė skundą.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vieną valandą kasdien pasivaikščioti gryname ore. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte nurodyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punkte reglamentuota, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, jos uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu; pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių), vidinių grotuotų kamerų durų nėra; išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 centimetrų pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių; pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti įrengta atmosferos kritulių vandens šalinimo sistema. Taigi, paminėtų Taisyklių 21 ir 22 punktai reglamentuoja pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimą, tačiau teisės aktai nereglamentuoja inventoriaus pasivaikščiojimo kiemeliuose, todėl pareiškėjo argumentas dėl neįrengtų suoliukų, peleninių ir šiukšlių kibirėlių, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019-05-21 įsakymą Nr. 1/01-138 „Dėl nerūkymo kamerose ir nerūkančiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skatinimo“ (t. 1, b. l. 160-161), nuo 2019-06-01 nerūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatyta viena valanda ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė, užtikrinant minimalią teisės aktuose nustatytą trukmę rūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Taigi, minėtu įsakymu nuo 2019-06-01 rūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatytas 1 valandos trukmės pasivaikščiojimas gryname ore, o tai atitinka Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymą, o nerūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) – 2 valandų trukmės pasivaikščiojimas gryname ore. Tokia tvarka įtvirtinta Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2019-06-06 įsakymu Nr. 1/01-149 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“, kurio nustatyta pasivaikščiojimo gryname ore trukmė kasdien asmenims atskirai pagal 1.1.1, 1.1.2, 1.1.3, 1.2 punktus, o 2 punktu pripažintas netekusiu galios Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. balandžio 16 d. įsakymas Nr. 1/01-130 ,,Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ (t. 1, b. l. 159).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja CPT išaiškinimui, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke.

Pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai – outside their cells) užimti skirtingo pobūdžio tiksliniuose užsiėmimuose“. Šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis, taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. birželio 26 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-1825 (patikrinimas atliktas 2020 m. birželio 19 d., t. 1, b. l. 120-121) konstatuota, kad pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, valomi ŠTI vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2020 m. vasario 3 d. Nr. 20-511 patvirtintu „ŠTI aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planu 2020-2021 m.“

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. birželio 26 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-1820 (patikrinimas atliktas 2020 m. birželio 19 d., t. 1, b. l. 122-124) konstatuota, kad pasivaikščiojimo kiemeliai valomi ŠTI direktoriaus 2020 m. vasario 3 d. Nr. 20-511 patvirtintu „Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos planu 2020-2021 m.“. Patikrinimo metu nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9, Nr.10, Nr. 11, Nr. 12, Nr. 13, Nr. 14, Nr. 15, Nr. 16, Nr. 17, Nr. 18, Nr. 19, Nr. 20, Nr. 21 švarūs.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2021 m. gegužės 19 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-3287 (patikrinimas atliktas 2021 m. balandžio 16 d., t. 1, b. l. 128-129) konstatuota, kad pasivaikščiojimo kiemeliai ir juose esantys įrenginiai, valomi vadovaujantis „Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planu 2020-2021 m.“. Patikrinimo metu nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai Nr. 1-Nr. 21 ir juose esantys įrenginiai švarūs.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus 2021-11-15 pažymos Nr. 62-327 (t. 1, b. l. 162) matyti, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, ant Šiaulių tardymo izoliatoriaus režiminio korpuso eksploatuojamo stogo, įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Kiemelių būklės atnaujinimui, 2020-08-03 pradėtas jų remontas. Kiemeliai buvo remontuojami etapais, suskirstant juos į grupes. Pirmosios 3-jų kiemelių grupės remontas buvo baigtas jau 2020-08-31. Pilnas, visų kiemelių ir stebėjimo tako remontas, baigtas 2020-12-14. Remonto metu, pakeistas visų kiemelių grindys, atliktas sienų remontas, įrengta lietaus nuvedimo nuo kiemelių stoginės sistema, kuri kartu tarnauja, kaip užkarda galimam paukščių patekimui po stogine. Erdvė virš kiemelių neatribota nuo atmosferos. Kiemelių grindyse įrengta lietaus vandens nuvedimo sistema. Žiemos metu nuo kiemelių grindų valomas sniegas. Lijundros metu susidarantis plikledis šalinamas kiek tai leidžia meteorologinės sąlygos.

Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, į kokius pasivaikščiojimo kiemelius buvo išvestas ir ar buvo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose paminėtuose kiemeliuose, o jei ir buvo, tai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose neuždraudė vesti asmenis pasivaikščioti į patikrinimo aktuose nurodytus kiemelius, kuriuose nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimai, tik nurodė pašalinti nustatytus sienų ir grindų trūkumus. Priešingai, patikrinimo aktuose užfiksuota, kad pasivaikščiojimo kiemeliai valomi ŠTI nustatyta tvarka, o pasivaikščiojimo kiemeliai ir juose esantys įrenginiai švarūs.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 papunktį, Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. LVAT praktikoje pripažįstama, kad asbesto gaminiai pavojų sveikatai kelia tik tuomet, kai jie yra ardomi, laužomi ar kitaip apdorojami, nenustatoma, kad asbesto plaušeliai, kurie konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, kenkia sveikatai (2018 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018, 2017 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017). Kad asbesto gaminiai būtų ardomi, laužomi ar kitaip apdorojami, t. y. būtų vykdomi tokie darbai, nenurodė ir pareiškėjas. Todėl teismas sprendžia, kad šiferinių stogų danga, turinti asbesto, nebuvo laužoma ir asbesto plaušeliai konstrukcijose buvo tvirtai surišti su užpildu, todėl į aplinką neišsiskyrė ir nekėlė pavojaus sveikatai (pavyzdžiui, LVAT 2017 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017). Be to, asmens sveikatos istorijos nuoraše (t. 2, b. l. 46-92) nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybos medikus dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo lemti asbesto dulkių sukeltos ligos ir kad jam buvo diagnozuotos tokios ligos.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis buvo pasivaikščiojimo kiemelyje paslydęs, nukritęs (t. 1, b. l. 6) ir pasitempęs nugarą, dėl to rašė skundą. Pareiškėjo skundas dėl nenuvalyto pasivaikščiojimo kiemelio, kur jis paslydo ir pasitempė nugarą (bet nenukrito) rašytas 2020 m. gruodžio 18 d. Atsakydamas į pareiškėjo skundą, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius (t. 2, b. l. 23) paaiškino, kaip yra organizuojamas pasivaikščiojimas gryname ore, nurodė, kad kiemeliai kasdien yra valomi, taip pat paaiškinta, kokia tvarka teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos bei nurodyta, kad izoliatoriaus pareigūno, išvedančio suimtuosius (nuteistuosius) į pasivaikščiojimo kiemelius, veiksmuose pažeidimų nenustatyta. Posėdžio metu pareiškėjas patikslino, kad pasitempęs nugarą, bet nenukritęs, tą pačią ar kitą dieną kreipėsi į gydytoją, jam buvo paskirti vaistai. Susipažinus su pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašu (t. 1, b. l. 29-40) matyti, kad pareiškėjas dėl patemptos nugaros į sveikatos priežiūros skyrių nesikreipė. Pirminės gydytojų apžiūros metu yra įrašas, kad pareiškėjui nustatyta 2012 m. stuburo išvarža, kompresinis lūžis, abiejų kojų kulno tirpimas. Pareiškėjas 2020-11-30 buvo atvestas iš kameros pas gydytoją, kur skundėsi nugaros skausmu, kojų tirpimu (yra po stuburo operacijos), skirtas vaistas vienkartinai. Pareiškėjas apie anksčiau įvykusį paslydimą gydytojui nenurodė, nes to ir negalėjo padaryti, nes pareiškėjas dėl nugaros skausmų kreipėsi 18 dienų prieš skundo padavimą, daugiau įrašų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl nugaros skausmų paslydęs pasivaikščiojimo kiemelyje, kol buvo Šiaulių tardymo izoliatoriuje, nėra. Vėliau pareiškėjas dėl nugaros skausmų kreipėsi jau nebūdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, tai matyti iš Ambulatorinio apsilankymo aprašymo (t. 1, b. l. 36-37), kur nurodė tuos pačius bendrus nusiskundimus.

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės, pasivaikščiojimo trukmės, pasivaikščiojimo kiemelių stogo dangoje buvusio asbestinio šiferio, pareiškėjo teisės buvo pažeistos ir laikyti, kad pareiškėjas galėjo dėl to patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje dažnai nebūna šilto vandens ir nebūna sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę, o atsiradus šiltam vandeniui, ŠTI administracija nekeitė grafiko ir nebuvo vedamas nusiprausti be eilės. Dušų patalpoje grindų danga slidi, ne visur yra kilimėliai. Nors dušai yra atskirti sienelėmis, iš priekio prausiantis yra matomas kitų asmenų.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte įtvirtinta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. birželio 26 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-1825 (patikrinimas atliktas 2020 m. birželio 19 d., t. 1, b. l. 120–121) konstatuota, kad siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo 1996 m. sausio 18 d. įstatymo Nr. I-1175 44 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 1R-25 „Dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 17.5 papunkčio, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkto nuostatų vykdymą ŠTI suimtųjų/nuteistųjų maudymasis organizuojamas ne rečiau kaip kartą per savaitę pagal aukštus, t. y. vieną saavaitės dieną dušu naudojasi režiminio korpuso pirmame aukšte laikomi suimtieji/nuteistieji, kitą dieną režiminio korpuso antrame aukšte laikomi suimtieji/nuteistieji ir t. t. ŠTI suimtųjų/nuteistųjų naudojimosi dušu apskaita nėra vykdoma.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. vasario 17 d. užpildė skalbimo paslaugos užsakymo lapą Nr. 296 (t. 2, b. l. 12), kur nurodė, kad atiduoda skalbti: ,,kojines 2, triusikus 1, maikes 2, rankšluosčius 2, pižamą 1 (iš 2 dalių)“. Pareiškėjas po skalbinių pavadinimais įrašė, kad „Trūksta vienos maikės“, ir, kaip nurodė teismo posėdžio metu, tai laikė skundu. Po pareiškėjo įrašu yra Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojos įrašas, kad ,,2021-02-18 visi skalbiniai (įskaitant ir maikę) grąžinti“. Grafoje „Švarius skalbinius gavau“ yra pareiškėjo parašas, o grafoje „Švarius skalbinius atidaviau“ yra Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojos parašas. Jokių kitų įrašų, kad pareiškėjui ginčo marškinėliai neatiduoti, nėra.

Iš atsakovės atstovo atsiliepimo į patikslintą skundą (t. 2, b. l. 13-14) matyti, kad iš pareiškėjo paimti skalbiniai yra priskiriami prie apatinių drabužių, kurie vadovaujantis aktualiu laikotarpiu galiojusiu Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašu, patvirtintu Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210, skalbti nemokamai, taip pat jokių dokumentų, kuriuose matytųsi pareiškėjo piniginių lėšų nurašymas, nėra. Taip pat papildomai patikrinus suimtųjų ir nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų peticijų tardymo izoliatoriaus direktoriui registracijos žurnalus nuo 2020-10-15 iki 2021-04-15, jokių duomenų apie D. G. teiktus skundus ar prašymus dėl galimai dingusių rūbų, nerasta. Be to, ir pats pareiškėjas nepateikė į bylą rašytinių įrodymų, patvirtinačių marškinėlių ,,Armani“ įsigyjimą, iš kurių matytųsi jų įsigijimo kaina.

Pareiškėjas nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė dvasinius, psichologinius išgyvenimus, pažeminimą, diskomfortą, tapo konfliktiškas, užsidaręs.

Susipažinus su asmens sveikatos istorija (t. 1, b. l. 29-40) nustatyta, jog pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas skundėsi (duomenys neskelbtini). Nurodė žalingą įprotį: (duomenys neskelbtini). Bylai aktualiu laikotarpiu: 2020-10-26 skundų neturėjo, vieną kartą kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus medicinos dalį dėl nugaros skausmo ir kojų tirpimo, skirta vaistas vienkartinai. Taip pat iš asmens sveikatos istorijos matyti, jog aptariamu laikotarpiu pareiškėjas į gydytojus dėl regėjimo, akių ligų nesikreipė ir jam dėl to nebuvo paskirtas gydymas. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2021-11-05 pažymos Nr. 61-3345 (t. 1, b. l. 166) matyti, kad pareiškėjas D. G. bylai aktualiu laikotarpiu į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių kreipėsi su skundais bei prašymais dėl skunde minimų aplinkybių.