Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. D. ir J. D. ieškinį atsakovams T. D. ir V. K. dėl bendravimo su vaikaičiu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje – R. K., institucija, teikianti išvadą – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje, atsiliepimo į ieškinį nepateikė,teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka, kad ieškovai pasiimtų anūką keletą valandų per mėnesį. Su atsakovais ryšius palaiko, jie nelabai nori, kad ieškovai bendrautų su anūku. Nemano, kad ieškovų gimtadieniuose turėtų dalyvauti nepilnametis vaikas. Dėl vaiko paėmimo vasaros metu – neliks jai ir tėvams laiko leisti kartu su anūku. Draudimą anūkui bendrauti su seneliais nustatė atsakovai. Jos namuose buvo sužalotas vaiko pirštas, jis įsipjovė į stiklą. T. jai pasakojo, kad jis ir vaikas sutiko ieškovų dukrą, vaikas jos išsigando. Anūkas nėra pasakęs, kad nori pas kitus senelius (2018 m. gegužės 30 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 11 min. 20 sek. – 1 val. 28 min. 52 sek.).

Išvadą teikiančios institucijos atstovas išvadoje nurodė, kad specialistai bendravo su R. K., kuri nurodė, kad nedraudžia ieškovams bendrauti su anūku, bet vaiko tėvų nurodymu, leidžia tai daryti jos gyvenamojoje vietoje, iš anksto suderinus laiką. Ieškovų prašomos tvarkos nustatymas atitinka vaiko teises ir interesus (b. l. 35).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal aktualius ieškinio pagrindui, dalykui dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, byloje surinktą rašytinę medžiagą nustatyta, kad ieškovai D. D. ir J. D. yra nepilnamečio D. D. seneliai iš tėvo (atsakovo T. D.) pusės (b. 1. 13–14). Atsakovė V. K. yra D. D. motina (b. 1. 14). D. D. nuo gimimo (2014 m. (duomenys neskelbtini)) iki 2017 m. sausio 3 d. įvairiais laikotarpiais kartu su savo tėvais (atsakovais) gyveno ieškovų namuose (b. 1. 2–5). Šiuo metu atsakovai yra išvykę dirbti į užsienį (b. 1. 35). D. D. nustatyta laikinoji globa tėvų prašymu, D. D. laikinąja globėja paskirta senelė iš motinos (atsakovės V. K.) pusės – R. K. (b. 1. 35). Ieškovų ir atsakovų bei ieškovų ir trečiojo asmens santykiai yra konfliktiški. Konfliktiški santykiai kilo, nes ieškovai atsakovui T. D. neigiamai kalbėjo apie atsakovę V. K. (b. 1. 2–5). Ieškovams susipykus su atsakovu T. D., nuo 2017 m. sausio 3 d. nesudaroma galimybė bendrauti su D. D., nuo 2017 m. balandžio ieškovai su vaikaičiu nebendrauja visiškai (b. 1. 2–5, 15–16, 35). Ieškovai kreipėsi į Skyrių, kad įpareigoti atsakovus sudaryti sąlygas jiems bendrauti su vaikaičiu (b. 1. 15). Atsakovai sutiko, kad ieškovai bendrautų su vaikaičiu jo gyvenamojoje vietoje, iš anksto suderinus laiką (b. 1. 16, 35). Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami nustatyti bendravimo su vaikaičiu tvarką. Atsakovė su ieškovų siūloma bendravimo tvarka nesutinka, nors iš esmės neprieštarauja, kad D. D. bendrautų su seneliais jo gyvenamojoje vietoje, iš anksto suderinus laiką.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta vaiko teisė bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams, 3.172 straipsnyje nustatyta tėvų (jei jų nėra – globėjų (rūpintojų) pareiga sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatyme nekonkretinama, kokia padėtis ar veiksmai laikytini priešingais vaikų interesams, dėl kurių galėtų būti ribojamas bendravimo teisės įgyvendinimas. Kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaikų brandą, susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo būdą ir kitas konkrečias aplinkybes, sprendžiama, ar bendravimas atitinka vaikų interesus. Pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, turi būti šio ryšio teisinis vertinimas. Jei toks ryšys Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio prasme gali būti laikomas šeimos gyvenimu, egzistuojančiu tarp vaiko ir konkretaus asmens, atsiranda pareiga užtikrinti šį ryšį. Vaikas turi teisę bendrauti ir matytis su asmenimis, su kuriais jį sieja šeimos ryšiai. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2009 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-203/2009; 2016 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-295-969/2016).

Nustatyta, kad ieškovų vienintelis vaikaitis D. D. nuo gimimo (2014 m. (duomenys neskelbtini)) iki 2017 m. sausio 3 d. įvairiais laikotarpiais kartu su savo tėvais gyveno ieškovų namuose. Nenustatyta, kad tuo metu ieškovų ir vaikaičio ryšiai nebuvo artimi. Priešingai, tuo laikotarpiu (t. y. du su puse metų) ieškovai su vaikaičiu bendravo, konfliktų dėl to nekilo. Nors tarp ieškovų ir atsakovų santykiai yra konfliktiški, tačiau ieškovų ir vaikaičio tarpusavio ryšys vertintinas teigiamai. Atsakovams paprieštaravus dėl ieškovų bendravimo su D. D., ieškovai siekė per Skyrių susitarti su atsakovais dėl bendravimo su vaikaičiu, t. y. siekė išsaugoti esantį ryšį. Pagal tai teismas sprendžia, kad ieškovus ir jų vaikaitį sieja artimas, šeimos ryšys. Šis tarp ieškovų ir jų vaikaičio egzistuojantis ryšys laikytinas šeimos gyvenimu Konvencijos 8 straipsnio prasme. Todėl darytina išvada, kad ieškovai turi teisę bendrauti ir matytis su vaikaičiu. Tačiau būtina įvertinti, ar ieškovų ir D. D. bendravimas gali pakenkti vaiko interesams.

Atsakovės atstovas paaiškino, kad nesutinka su ieškinio reikalavimais iš esmės dėl to, kad ieškovų namuose vaikas bus nuteikinėjamas prieš savo tėvus bei ieškovų dukrai gali kilti sutrikimų, dėl to vaikui nebus saugu. Nustatyta, kad ieškovų ir atsakovų santykiai yra konfliktiški bei kad ieškovai yra neigiamai kalbėję apie V. K.. Tačiau nenustatyta, kad ieškovai neigiamai kalbėjo apie atsakovus D. D. girdint arba bandė jį nuteikti prieš tėvus. Duomenų, kad ieškovai savo elgesiu (ar neveikimu) kada nors D. D. fizinei ar psichologinei sveikatai, jo normaliam vystymuisi ir pan. būtų padarę žalos, byloje nėra. Ieškovė paaiškino, kad jai prižiūrint vaikaitį, šis nukrito ir išsimušė dantį. Tačiau nenustatyta, kad ieškovė atliko tyčinius veiksmus, siekiant padaryti vaikaičiui žalos. Šis įvykis pripažintas buitine trauma, į policiją dėl to nesikreipta (b. l. 71). Teismas sprendžia, kad atsakovės atstovo argumentas, jog ieškovų namuose vaikas bus nuteikinėjamas prieš tėvus, yra nepagrįstas, o šalių konfliktiški santykiai negali riboti ieškovų ir jų vaikaičio bendravimo. Pažymėtina, kad ir teismų praktikoje pripažįstama, jog šalių nesutarimai neturėtų eliminuoti vaiko teisės išsaugoti šeimos ryšius, teisės į šeimos gyvenimą (žr. Kauno apygardos teismo (toliau – KAT) 2015 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-903-324/2015).

Nustatyta, kad ieškovų dukra gyvena su jais, serga depresija, bandė žudytis. Tačiau D. D. ieškovų namuose gyveno su pertraukomis du su puse metų. Nėra duomenų, kad per šį laiką dėl ieškovų dukters D. D. buvo kilęs pavojus. Taip pat nėra duomenų, kad dėl ieškovų dukters būtų kilęs pavojus kitiems asmenims. LAT yra nurodęs, kad jei vaiką su siekiančiu nustatyti bendravimą asmeniu sieja šeimos ryšys, kurį valstybė yra įsipareigojusi gerbti pagal Konvencijos 8 straipsnį, bet kokios tokio asmens sveikatos problemos turi būti vertinamos individualiai, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes ir įvertinant jų galimą grėsmę vaiko interesams. Tik tuo atveju, jei nustatyta asmens sveikatos būklė kelia grėsmę vaiko interesams, jo bendravimas su vaiku gali būti ribojamas (žr. LAT 2016m. birželio 3d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-295-969/2016). Duomenų apie tai, kad patiems ieškovams būtų diagnozuotos kokios nors ligos, nėra. Teismas daro išvadą, kad nesant duomenų, jog ieškovų dukters sveikatos būklė anksčiau kėlė ar kelia grėsmę D. D., kad bendravimo tvarka nustatoma ne su sveikatos problemų turinčiu asmeniu, vien faktas apie ieškovų dukters ligą nelaikytinas pagrindu riboti ieškovų ir jų vaikaičio teisę bendrauti.

Todėl teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, dėl kurių reikėtų riboti vaiko teisę bendrauti su seneliais. Priešingai, nustatyta, kad šiuo metu vaiko tėvai išvykę į užsienį. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vaiko tėvams išvykus į užsienį, Lietuvoje artimiausi vaiko giminaičiai yra jo seneliai tiek iš motinos, tiek ir iš tėvo pusės. Vaikui gyvenant su seneliais iš motinos pusės ir nesudarant jam sąlygų bendrauti su kitais, t. y. seneliais iš tėvo pusės, neužtikrinamos jo teisės, numatytos CK 3.161 straipsnio 3 dalyje (žr. KAT 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1948-221/2016). Kadangi šiuo metu D. D. tėvai yra išvykę dirbti į užsienį, Lietuvoje likę artimiausi jo giminaičiai yra seneliai tiek iš motinos, tiek iš tėvo pusės, vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai bendravimas su artimais giminaičiais, šiuo atveju –ieškovais, yra ypatingai svarbus, reikšmingas ir būtinas.

Kadangi nustatyta, kad ieškovai turi teisę bendrauti su vaikaičiu ir nėra pagrindo riboti bendravimo teisę, būtina įvertinti, ar ieškovų prašoma konkreti bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus. Ieškovai prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią jie galėtų bendrauti su vaikaičiu darbo dienomis, švenčių bei vaikaičio atostogų metu. Trečiasis asmuo nesutiko su prašoma nustatyti tvarka, nurodydamas, kad vaikas neturėtų dalyvauti senelių gimtadieniuose, o vasaros metu neliks laiko jam ir atsakovams bendrauti su vaiku. Trečiasis asmuo nenurodė, kodėl vaiko dalyvavimas senelių gimtadieniuose neatitinka vaiko interesų. Teismo nuomone, priešingai, vaikaičio buvimas su seneliais jų gimtadienių metu atitinka tiek vaikaičio, tiek senelių interesus, nes tai yra svarbu vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai raidai ir emocinių ryšių stiprinimui. Todėl nėra pagrindo riboti ieškovų ir jų vaikaičio bendravimą per ieškovų gimtadienius.

Ieškovai prašo nustatyti, kad kol D. D. nelanko mokyklos, vasaros metu jie bendrauja 7 dienas iš eilės. Kadangi vasarą yra 92 dienos, teismo vertinimu, toks bendravimas nėra per daug intensyvus, taip pat lieka pakankamai laiko atsakovams ir trečiajam asmeniui bendrauti su vaiku. Todėl šis reikalavimas tenkintinas. Ieškovai taip pat prašo nustatyti, kad kai D. D. pradės lankyti mokyklą, jie bendraus su vaikaičiu per visas jo atostogas (vasaros, žiemos, Šv. Kalėdų ir kitas), apie tai pranešus iš anksto prieš tris dienas (reikalavimo 2.3 punktas). Nustačius tokią bendravimo tvarką, ieškovai turėtų galimybę praleisti su vaikaičiu visas jo atostogas (vasaros, žiemos, Šv. Kalėdų ir kitas), taip apribojant tėvams ir seneliai iš motinos pusės galimybę bendrauti su D. D. per atostogas ir didžiąsias metų šventes (šv. Kalėdas ir šv. Velykas), kurios sutampa su mokinių žiemos bei pavasario atostogomis. Teismo vertinimu, tokia bendravimo tvarka yra per daug intensyvi ir pažeidžia atsakovų bei trečiojo asmens interesus, riboja vaikui galimybę bendrauti su tėvais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Todėl šis reikalavimas netenkintinas. Pažymėtina, kad ieškovai turės galimybę bendrauti su vaikaičiu jo atostogų metu pagal reikalavimo 1.1–1.6 bei 2.1 punktus, o pagal reikalavimo 2.2 punktą D. D. paaugus ir jam pageidaujant bendravimas galės būti intensyvesnis nei nustato teismas.

Atsakovė sutinka, kad seneliai bendrautų su vaikaičiu jo gyvenamojoje vietoje dvi valandas per savaitę. Tačiau, kaip buvo minėta, vaiko tėvams išvykus į užsienį, artimiausi jam žmonės Lietuvoje yra seneliai iš motinos ir tėvo pusių. Todėl toks bendravimo laikas yra per trumpas ir neužtikrina D. D. teisės, numatytos CK 3.161 straipsnio 3 dalyje. Teismo vertinimu, ieškovų prašoma nustatyti bendravimo su vaikaičiu tvarka, išskyrus reikalavimą D. D. pradėjus lankyti mokyklą bendrauti su vaikaičiu per visas jo atostogas, atitinka vaiko interesus, nėra per daug intensyvi, atsižvelgiama į vaiko dienos ritmą. Be to, Skyriaus specialistų nuomone, ieškovų prašomos bendravimo tvarkos su vaikaičiu nustatymas atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vaiko interesais ieškovų ieškinys tenkintinas iš dalies, nustatant ieškovų ir jų vaikaičio bendravimo tvarką, kokios prašoma ieškinyje, tačiau netenkinant reikalavimo nustatyti, kad D. D. pradėjus lankyti mokyklą ieškovai bendraus su juo per visas jo atostogas (reikalavimo 2.3 punktas). Kartu pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo.

D. D. šiuo metu yra beveik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Jis su ieškovais visiškai nebendrauja nuo 2017 m. balandžio. Bendravimas nutrūko, kai vaikui buvo 2 metai 9 mėnesiai. Teismo nuomone, dėl to gali būti susilpnėję emociniai ryšiai, vaikas gali būti atpratęs nuo ieškovų. Todėl vaiką palikus vieną su ieškovais, jam gali kilti neigiamos emocijos, neigiamai atsiliepti jo sveikatai, pažeisti jo interesus. Teismas daro išvadą, kad ieškovams bendraujant su vaiku yra būtinas vieno iš tėvų arba abiejų tėvų dalyvavimas, tačiau tik tam tikrą laikotarpį, kol vaikas pripras prie ieškovų. Pažymėtina, kad nesant vaiko tėvų, jų pareigas vaiko atžvilgiu vykdo vaiko globėja (CK 3.172, 3.253, 3.271 straipsniai). Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog esant susilpnėjusiems ar nesant emocinių ryšių pereinamasis bendravimo laikotarpis yra būtinas (žr. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-814-569/2017). Įvertinus vaiko amžių, jo ir ieškovų nebendravimo laikotarpį, teismas daro išvadą, kad nagrinėjant ginčą tikslinga nustatyti 3 mėnesių pereinamąjį laikotarpį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatant, kad ieškovai su vaikaičiu bendrauja šiuo sprendimu nustatyta tvarka, jų bendravimo metu dalyvaujant vienam arba abiems vaiko tėvams (jų nesant – globėjai). Teismo nuomone, pernelyg ilgas pereinamasis laikotarpis ir atsakovų (trečiojo asmens) dalyvavimas bendravime gali sąlygoti naujus konfliktus tarp šalių, kurie visų pirma neigiamai atsilieptų vaikui. Atsakovės atstovas ir trečiasis asmuo prašė nustatyti, kad ieškovams bendraujant su vaikaičiu jų dalyvavimas būtų nustatytas neribotą laiką ir vyktų vaiko gyvenamojoje vietoje. Tokį argumentą jie pareiškė dėl šalių konfliktiškų santykių, bet ne dėl emocinio ryšio silpnumo. Tačiau buvo konstatuota, kad šalių konfliktiški santykiai nėra pagrindas riboti bendravimą. Teismo nuomone, bendravimas tik vaiko gyvenamojoje vietoje nebūtų visavertis, prailgintų vaiko adaptaciją tiek prie pačių ieškovų, tiek prie jų gyvenamosios aplinkos.

Ieškovai šioje byloje patyrė 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų – sumokėjo 100,00 Eur žyminio mokesčio (b. l. 17–18, 26–27) bei 300,00 Eur už teisines advokato paslaugas (b. l. 19, 20–21). Atsakovė šioje byloje patyrė 705,00 Eur bylinėjimosi išlaidų – sumokėjo 100,00 Eur žyminio mokesčio (b. l. 98) bei 605,00 Eur už teisines advokato paslaugas (b. l. 73–74). Šiuo sprendimu tenkinama 88,89 procento ir netenkinama 11,11 procento ieškinio reikalavimų (patenkinti reikalavimo 8 punktai iš 9). Todėl iš kiekvieno ieškovo priteistina atsakovės naudai po 39,16 Eur bylinėjimosi išlaidų (705,00 Eur x 11,11 proc. / 2) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Iš kiekvieno atsakovo priteistina ieškovų naudai po 177,78 Eur bylinėjimosi išlaidų (400,00 Eur x 88,89 proc. /2) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Valstybė patyrė 40,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš atsakovų priteistina po 1/2 dalį 88,89 procento šių išlaidų, t. y. po 18,06 Eur (40,64 Eur x 88,89 proc. / 2) (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi kiekvienam ieškovui tenkanti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dalis neviršija 3,00 Eur, šios išlaidos iš jų nepriteistinos (40,64 Eur x 11,11 proc. / 2) (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 307 ir 310 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalimi, 3. 172, 3.253, 3.271 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti ieškovų D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su jų vaikaičiu D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1.1. Mėnesio antros, ketvirtos savaitės antradienį, ketvirtadienį D. D. bei J. D. pasiima vaikaitį D. D. iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos arba darželio 17.00 val. ir grąžina jį į jo nuolatinę gyvenamąją vietą 20.00 val.

1.2. Mėnesio pirmos, trečios savaitės sekmadienį D. D. bei J. D. pasiima vaikaitį D. D. iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 15.00 val. ir grąžina jį į jo nuolatinę gyvenamąją vietą 20.00 val.

1.3. D. D. bei J. D. su vaikaičiu D. D. bendrauja per senelių gimtadienius – (duomenys neskelbtini), pasiimant vaikaitį iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 11.00 val. (jeigu tą dieną lanko darželį – 17.00 val.) ir grąžina vaikaitį į jo nuolatinę gyvenamąją vietą 20.00 val.

1.4. Tuo atveju, jeigu pagal nustatytą tvarką bendravimas nėra galimas dėl D. D. ligos, praleistas laikas kompensuojasi kitu D. D. bei J. D. pasirinktu laiku, apie tai informuojant T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ar V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prieš dvi dienas.

1.5. Vasaros metu D. D. bei J. D. su vaikaičiu D. D. bendrauja 7 dienas iš eilės, informuojant T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ar V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prieš 7 dienas; D. D. bei J. D. pasiima vaikaitį iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą 16.00 val.

1.6. D. D. bei J. D. su vaikaičiu D. D. bendrauja lyginiais metais per Šv. Kalėdas, Šv. Velykas pirmą dieną, nelyginiais metais – antrą dieną, pasiimant D. D. iš gyvenamosios vietos 11.00 val. ryto ir grąžinant jį į gyvenamąją vietą iki 16.00 val.

2.1. D. D. bei J. D. bendrauja su vaikaičiu D. D. pagal 1 dalyje nustatytą tvarką, atsižvelgiant į vaiko užimtumą ugdymo įstaigoje ir jo dienos režimą.

2.2. Kai vaikas bus sąmoningas, bendravimas galimas ir dažnesnis, o tai priklausys nuo vaiko noro, išreikšto žodžiu, raštu ar kitomis ryšio priemonėmis.

Kitos ieškinio dalies netenkinti.

Nustatyti 3 (trijų) mėnesių nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos pereinamąjį laikotarpį, kurio metu ieškovai D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su vaikaičiu D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šiuo sprendimu nustatyta tvarka, dalyvaujant vienam arba abiems vaiko tėvams – T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir/ar V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o jiems nesant – dalyvaujant vaiko globėjai R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 39,16 Eur (trisdešimt devynis eurus 16 centų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 39,16 Eur (trisdešimt devynis eurus 16 centų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 177,78 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus 78 centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovams D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 177,78 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus 78 centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovams D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18,06 Eur (aštuoniolika eurų 6 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas – akcinė bendrovė „Swedbank“, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660).

Priteisti iš atsakovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18,06 Eur (aštuoniolika eurų 6 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas – akcinė bendrovė „Swedbank“, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.