Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant atsakovei K. J., jos atstovei advokatei D. Ž., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės K. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6567-329/2014 pagal ieškovės O. V. ieškinį atsakovei K. J., trečiajam asmeniui N. L. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2003). Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas, tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, per atstovą (CK 3.164 straipsnis). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį valstybės valdžios institucijos yra įpareigotos ne tik susilaikyti nuo savavališko šio straipsnio saugomų asmens teisių apribojimo, bet taip pat gali egzistuoti pozityvios pareigos, neatskiriamai susijusios su veiksmingu šeimos gyvenimo (ir kitų šiame straipsnyje saugomų teisinių gėrių) gerbimu (žr., pvz., sprendimą Marckx v. Belgium, no. 6833/74, judgment of 13 June 1979, § 31). Teismo teigimu, šeimos gyvenimas Konvencijos 8 straipsnio prasme apima mažiausiai ryšius tarp artimųjų giminaičių, nes tokie giminaičiai gali užimti svarbią vietą šeimos gyvenime. Pagarba šeimos gyvenimui įpareigoja valstybę veikti taip, kad būtų sudarytos galimybės tokiems ryšiams normaliai plėtotis (žr. cituotą sprendimą Marckx v. Belgium, § 45, Scozzari and Giunta v. Italy, no. 39221/98, judgment of 13 July 2000). Nustačius, kad vaiką ir trečiąjį asmenį sieja šeimos ryšiai, turi būti nustatomas ir laikytinas prioritetu prieš kitų asmenų interesus paties vaiko noras ir poreikis įgyvendinti savo teisę į šiuos ryšius. Vaiko noras bendrauti su artimaisiais giminaičiais turi būti išsiaiškintas nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų jį suformuluoti ir išreikšti“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2009). Teismas, nustatydamas bendravimo tvarką, privalėjo atsižvelgti į vaiko norus. Nebuvo pagrindo suabejoti vaiko gebėjimu suformuluoti ir išreikšti savo norus ir pažiūras. M. savo atsisakymą bendrauti su ieškove nurodė apklausos VTAS 2014 m. rugsėjo 9 d. metu. Vaikas išsamiai papasakojo apie savo santykius su broliu, nurodė, kaip pasikeitė brolio elgesys, jam bendraujant su močiute. Du kartus paklausus, ar nori susitikti su močiute, M. atsakė neigiamai, teigė močiutės bijantis, meluojantis močiutei apie norą su ja susitikti, nes ji gali užkerėti, supykti. Teismas neatsižvelgė į tai, kad M. su ieškove nebendrauja nuo 2011 m., iki jos ieškinio pateikimo teismui dienos su ieškove matėsi tik du kartus. 2012 m. šv. Kalėdų laikotarpiu atsakovė pas ieškovę buvo nuvažiavusi su vaikais, tačiau ji vakarienės metu naudojo necenzūrinius žodžius, vaikams aiškino, kad atsakovės dovanos prastos. M. šiuos necenzūrinius žodžius pasakė darželyje, dėl ko atsakovė gavo pastabą iš darželio auklėtojos. Teismas vadovavosi VTAS atlikta D. L. apklausa, tačiau nevertino, kad ieškovė savo namuose leidžia šiam nepilnamečiui vaikui rūkyti, grįžus iš mokyklos gulėti lovoje ir iki vėlyvo vakaro žiūrėti televizorių, nors dėl blogo regėjimo gydytojo nurodymu televizoriaus žiūrėjimas jam ribojamas. Ieškovė D. supažindino su šios civilinės bylos medžiaga. Tai yra grubus nepilnamečio vaiko interesų pažeidimas, siekis supriešinti atsakovę su vaiku.

Spręsdamas klausimą dėl ieškovės gyvenimo sąlygų, teismas nepasisakė ir netyrė aplinkybės, kad ieškovė du kambarius yra išnuomojusi studentams. Tai reiškia, kad ji neturi atskiro kambario vaikaičiams. Nustatydamas bendravimo tvarką teismas neįvertino, kad M. trečiadieniais po pamokų lanko tautinių šokių ansamblio „Malūnėlis“ užsiėmimus nuo 14 iki 15 val., po to trimito pamoką. Tokiu būdu teismas pažeidė vaiko teises į laisvalaikį. Įpareigodamas atsakovę į psichologinę tarnybą sūnų atvežti trečiadieniais 16 val. neatsižvelgė, kad tuo metu atsakovei yra darbo laikas. Ginčijama bendravimo tvarka sutampa su įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5789-887/2011 nustatyta bendravimo tvarka tarp šioje byloje esančio suinteresuoto asmens N. L. ir jo vaikų, kai atsakovė paima sūnų D. L. iš tėvo N. L. namų ilgalaikiam bendravimui (kartu su M. L.) lyginę metų savaitę šeštadienį 10 val. ir atveža jį namo pas tėvą sekmadienį 18 val.

Nustatyta bendravimo tvarka neatitinka nė vienos iš šalių siūlyto varianto, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės neturi būti priteistos, o išlaidos valstybei turi būti priteistos iš abiejų šalių.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė apie ieškovės – nepilnamečio vaiko močiutės – teisę bendrauti su anūku ir nustatė bendravimo tvarką.

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta vaiko teisė bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams, o 3.172 straipsnyje nustatyta tėvų (jei jų nėra – globėjų (rūpintojų) pareiga sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Formuodamas teismų praktiką bylose dėl vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatyme nekonkretinama, kokia padėtis ar veiksmai laikytini priešingais vaikų interesams, dėl kurių galėtų būti ribojamas bendravimo teisės įgyvendinimas. Kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaikų brandą, susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo būdą ir kitas konkrečias aplinkybes, sprendžiama, ar bendravimas atitinka vaikų interesus. Pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, turi būti šio ryšio teisinis vertinimas. Jei toks ryšys Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikomas šeimos gyvenimu, egzistuojančiu tarp vaiko ir konkretaus asmens, atsiranda pareiga užtikrinti šį ryšį. Vaikas turi teisę bendrauti ir matytis su asmenimis, su kuriais jį sieja šeimos ryšiai. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis. Ypač svarbus gali tapti tokių ryšių palaikymas su artimaisiais giminaičiais šeimos aplinkos, kurioje gyveno vaikas, iširimo atveju (pvz., tėvams nutraukus santuoką, vienam iš jų mirus ir pan.), nes tų ryšių palaikymas ir plėtojimas gali užpildyti svarbaus jo raidai bendravimo spragas (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-57/2007).

Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad atsakovės sūnus M. nuo gimimo (duomenys neskelbtini) su motina gyveno viename name su ieškove, nuo 2012 m. lapkričio mėn. atsakovė ten nebegyvena. Ginčas tarp šalių dėl ieškovės bendravimo su M. kilo 2013 metais. Nepriklausomai nuo šalių nurodomo santykių vertinimo, ilgas gyvenimo viename name laikotarpis, šalių paaiškinimai, rašytiniai liudytojo P. V. (atsakovės tėvo) parodymai leidžia spręsti, jog ieškovę ir anūką M. siejo šeimos ryšiai, todėl yra svarbus tolesnis jų palaikymas, jeigu tai nekenkia vaiko interesams. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šio ryšio kenksmingumo vaikui atsakovė neįrodė (CPK 178 straipsnis).

Atmestini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, vienpusiškai ir neobjektyviai įvertinęs bylos medžiagą, nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovės daromą žalą vaikaičio M. interesams. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad PK atliktų tyrimų pagal ieškovės pareiškimus medžiaga, liudytojų A. B. ir I. G. parodymai bei notaro patvirtinti P. V. rašytiniai paaiškinimai patvirtina tik nuo 2010 metų besitęsiančius ieškovės ir atsakovės konfliktinius santykius, o ne atsakovės teiginius, kad ieškovės bendravimas su nepilnamečiu M. kenkia vaiko interesams, daro jam žalą bei kad vaikas nenori bendrauti su močiute (t. 1 b.l. 54-85, 134). Liudytoja I. G. parodė girdėjusi, kaip ieškovė telefonu išvadino atsakovę necenzūriniais žodžiais, o iš atsakovės žino apie namo šildymo atjungimą. Liudytoja A. B. parodė žinanti apie ieškovės ir atsakovės konfliktus joms gyvenant viename name, teigė, kad ieškovė palikdavo M. žaisti be priežiūros, kad jis dažniausiai būdavo su seneliu arba tėvu, o vyresnįjį anūką D. yra mačiusi ieškovės kieme rūkantį. Vertinant šiuos parodymus svarbi aplinkybė, kad liudytojos yra susiję su atsakove, todėl dalis jų parodymų yra išvestiniai. Byla yra iškelta ne dėl bendravimo su septynioliktus metus einančiu anūku D., be to, joje nėra įrodymų, jog šis vaikas rūkė leidus ieškovei. Tai, kad vaikai praleido daugiau laiko su tėvu ar seneliu, nereiškia, kad jie negali būti su ieškove. Liudytoja A. B. parodė apie aplinkybes, egzistavusias M. esant kelerių metų. Vertinant šiuos parodymus svarbu tai, kad šiuo metu vaikui yra beveik aštuoneri metai, todėl su visaapimančia priežiūra (neatsitraukiant nuo vaiko) susiję aplinkybės yra pasikeitę. Nenustatytos tokios aplinkybės, dėl kurių ieškovės namų valdoje tokio amžiaus vaikui būtų pavojinga. Ikiteisminio tyrimas Nr.22-1-00179-11 buvo pradėtas dėl atsakovės piktnaudžiavimo tėvų teisėmis ir pareigomis, nutrauktas nenustačius jos veiksmuose tiesioginės tyčios ir veikos, numatytos BK 163 straipsnyje, požymių (nustatyta, jog atsakovė nevengdavo naudoti fizinį smurtą, neleido vaikui bendrauti su ieškove). Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ieškovės pareiškimą dėl to, kad atsakovė neprižiūri savo vaikų, 2010 m. gruodžio 20 d. nepradėta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Iš abiejų šalių pareiškimų policijai matyti, kad jos konfliktavo dėl mašinų statymo, kiemo vartelių užrakinimo, namo fotografavimo, malkų mėtymo, metalinio garažo dingimo, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl to nepradėta. 2011 m. kovo 25 d. buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl atsakovės smurto prieš ieškovę, 2011 m. balandžio 14 d. – dėl nebuvimo nepadoraus elgesio, sutrikdžiusio visuomenės rimtį (ieškovė teigė, kad atsakovės sugyventinis išmušė užrakintas duris, vartojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, sugadino rozetę), 2011 m. rugsėjo 5 d. – dėl to paties asmens grasinimo grasinimų ieškovei, susijusių su naudojimusi garažu, 2012 m. balandžio 6 d. – dėl savavaldžiavimo. Šie rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą apie bendraturčių šalių ginčus dėl naudojimosi bendrąja nuosavybe, kitokius motinos ir dukters nesutarimus, kurie, jei atsakovės sūnus M. šalių ginčus girdi, vaiko išgyvenimų teigiama linkme nenukreipia, tačiau šių įrodymų nepakanka daryti išvadą, kad žalą vaikaičio auklėjimui daro būtent ieškovė. Konfliktų kilmė ir įrodymų visuma labiau tikėtinai leidžia spręsti, jog tokie bendraturčių santykiai vaiką neigiamai įtakojo iš abiejų pusių (CPK 185 straipsnis). Iš liudytojo P. V. rašytinių parodymų taip pat negalima daryti išvados, jog ieškovės bendravimas su anūku M. kenktų jo interesams. Šis liudytojas nurodė ieškovės asmenybės bruožus (valdingumą, kerštingumą, piktą toną), kad ji niekur su anūkais neina, dažnai perka nesveiką maistą, už maistą prašo iš atsakovės pinigų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šeimos ryšiai plačiąja prasme negali būti susieti tik su jos narių asmenybių teigiamu tarpusavio vertinimu – tai iš dalies yra subjektyvu (P. V. – buvęs ieškovės sutuoktinis), antra vertus, ir neigiamų artimo giminaičio bruožų pažinimas yra prioritetinis ryšių nutraukimo atžvilgiu, nes ieškovės asmenybės bruožų sąlyginis nepriimtinumas nėra tolygus anūkui daromai žalai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų neteisinga užkirsti kelią anūkui bendrauti su močiute dėl to, kad su ja nesijautė laiminga jo motina. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo psichologės vertinimą apie vaiko tapatybės jausmo ugdymu pagrįstą būtinumą išsaugoti vaiko ir močiutės ryšį, todėl atsakovė turi išmokti atleisti ieškovei ir siekti tą ryšį stiprinti.

Apeliantė neteisingai teigia, jog teismas privalėjo atsižvelgti į vaiko nenorą susitikti su močiute bei kad jis nebuvo išklausytas. Vaiką apklaususi ekspertė psichologė teismo posėdyje nurodė, kad problema yra ne vaiko bendravimas su močiute, kaip aiškina atsakovė, o tai, kad vaikui didžiausią žalą daro ir stresą kelia įtempti, konfliktiški santykiai tarp jam artimų žmonių, kad apie tokius santykius su juo kalbama. Vaikas jaučia tvyrančią įtampą, suaugusiųjų baimes ir nerimą, stengiasi prisitaikyti prie situacijos, todėl dažnai keičia savo nuomonę, išsako tą, kurią mano esant palankesnę tam asmeniui, su kuriuo jis tuo metu būna. Vaiko būseną įtakoja tie asmenys, su kuriais jis nuolat būna, todėl pirmiausia ieškovė su atsakove turi mažinti konfliktinę įtampą, lankytis pas psichologus, atstatyti tarpusavio santykius. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nustatė bandomąjį ieškovės ir anūko bendravimo laikotarpį, dalyvaujant psichologei, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai apie nepagrįstą nesivadovavimą VTAS išvada, pagal kurią pirmiausia tarp šalių turi būti atkurti normalūs santykiai, kurie nedarytų jokios neigiamos įtakos nepilnamečiui vaikui, jo auklėjimui ir psichologinei būsenai. Vaiko bendravimas su močiute jo interesus atitinka, todėl, formuodamos savo santykius, abi šalys privalo elgtis taip, kaip yra geriausia vaikui (Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovės sūnui M. bendraujant su ieškove daroma žala vaiko asmenybės raidai. Žala jam buvo daroma šalims geranoriškai nesusitariant dėl bendraturčių teisių įgyvendinimo, motinos ir dukters santykių. Šalių nesutarimai neturėtų eliminuoti vaiko teisės išsaugoti šeimos ryšius, teisės į šeimos gyvenimą, todėl bendravimo teisės įgyvendinimą pripažįstanti pirmosios instancijos teismo išvada nekeistina.

Dėl apeliacinio skundo argumentų ieškovės ir anūko D. bendravimo klausimu nepasisakytina, su tuo susijusioms aplinkybėms nesant bylos nagrinėjimo dalyku. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas jų bendravimo vertinimo neatliko, rėmėsi pačiu bendravimo faktu, kurį apeliantė pripažįsta.

Teismo posėdyje pasisakydama apie ieškovės susitikimus su vaiku pas psichologę darbo laiku trečiadienį 16 val. apeliantė nurodė, kad problemų dėl laiko pakeitimo nėra, tai suderinama su psichologe. Dėl užsiėmimų sutapimo su vaiko popamokine veikla keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, nes sprendimo įsiteisėjimo metu vaiko lankomoje muzikos mokykloje mokslo metai yra pasibaigę. Muzikos mokyklų pamokų tvarkaraščiai yra keičiami ir individualiai derinami kiekvienais mokslo metais. Iš Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų internetinio tinklalapio matyti, kad vaikų atostogos trunka nuo liepos 1 d iki rugpjūčio 31 d. Taigi, prasidėjus mokslo metams vaiko užsiėmimų tvarkaraštį apeliantė galės suderinti, atsižvelgiant į nustatytą (suderintą) lankymosi grafiką pas psichologę. Pažymėtina, kad bandomasis bendravimo laikotarpis yra neilgas (iki šv. Kalėdų), antra vertus, apeliantė nurodė, kad grafiką sprendimo vykdymo metu su psichologe galima koreguoti.

Remiantis 2009 m. spalio 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-15693-364/2009 nustatyta M. tėvų bendravimo su juo bei broliu D., kurio gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, tvarka, atsakovė gali paimti sūnų D. L. iš tėvo N. L. namų ilgalaikiam bendravimui (kartu su M. L.) lyginę metų savaitę šeštadienį 10.00 val. ir atvežti jį namo pas tėvą sekmadienį 18.00 val.; gali paimti sūnų M. L. iš motinos namų ilgalaikiam bendravimui (kartu su D. L.) nelyginę metų savaitę šeštadienį 10.00 val. ir atvežti jį namo pas motiną sekmadienį 18.00 val. Pagal apeliacine tvarka vertinamu sprendimu nustatytą ieškovės ir M. bendravimo tvarką atsakovė privalėtų atvežti M. lyginės metų savaitės antrąjį mėnesio savaitgalį dvi iš eilės einančias dienas į ieškovės namus šeštadienį 10 val., pasiimant vaiką iš ieškovės namų sekmadienį 18 val. Matyti, kad nustatyta tvarka su vaiko tėvui bendrauti skirtu laiku nesidubliuoja, tačiau vieną mėnesio savaitgalį tuo pačiu laiku atsakovė turi paimti sūnų D. iš tėvo namų ir sekančią dieną pristatyti atgal.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas (CPK 18 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas to neįvertino, todėl pakeistinas apeliacine tvarka vertinamu sprendimu nustatytas M. nuvežimo į ieškovės namus laikas, atsakovei jį atvežant vieną kartą per mėnesį lyginės metų savaitės antrąjį mėnesio savaitgalį šeštadienį 11 val. (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad tas pats laikas įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra skirtas bendravimui su broliu D., kad M. yra mažametis, prisirišęs prie mamos, į tėvų prioritetinę teisę bendrauti su vaiku bei analogišką vaiko teisę (CK 3.155 straipsnis, 3.161 straipsnio 3 dalis), į atsakovės paaiškinimus apie vaiko patirtą išgąstį dėl bendraturčių tarpusavio santykių į namus ieškovei kviečiant policiją (elgdamasi apdairiai ir protingai, ieškovė privalėjo numatyti tokių savo veiksmų poveikį mažo vaiko išgyvenimams, todėl jai tenka ir tokių veiksmų pasekmės), į tai, kad ieškovė jokiais argumentais nepagrindė vaiko nakvojimo ieškovės namuose būtinumo, sprendžiant dėl nakvynės, prioritetas suteiktinas vaiko bendravimui su motina ir broliu bei vaiko saugumo jausmo užtikrinimui (CPK 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo vadovaujantis sprendimas pakeistinas, atsakovės pareigą pasiimti vaiką iš ieškovės namų sekmadienį pakeičiant į pasiėmimą šeštadienį 20 val. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokios trukmės bendravimo laikas, jei ieškovė tinkamai bei intensyviai jį išnaudos, yra visiškai pakankamas močiutės ir anūko tarpusavio santykių palaikymui. Remiantis minėtu prioritetiniu principu nurodytina, kad ieškovė neturi teisės nustatytu laiku bendrauti su vaiku tais atvejais, kai lyginių metų savaičių antrojo mėnesio šeštadieniai sutaps su sprendime, priimtame byloje Nr.2-15693-364/2009, nustatytu M. bendravimo su tėvais rudens, pavasario, Šv.Kalėdų, žiemos ir vasaros atostogų metu. Apeliantės pasiūlytą bendravimo tvarką teisėjų kolegija atmeta kaip neracionalią, neužtikrinančią nei ieškovės, nei vaiko interesų, nei tokią tvarką įteisinančio teismo sprendimo įvykdymo galimumo.

Nesutiktina su apeliante, kad bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės neturi būti priteistos, o išlaidos valstybei turi būti priteistos iš abiejų šalių dėl nustatytos bendravimo tvarkos neatitikimo šalių pasiūlytiems variantams. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos turinio, ieškovės ieškinys yra patenkintas, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 96 straipsniu, teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Remiantis išdėstytais argumentais, sprendimas pakeistinas, pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo tvarką koreguojant aukščiau nurodytu būdu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad netenkinamas apeliantės prašymas priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti, jai iš ieškovės nepriteistinas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Iš dalies patenkinus apeliantės reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, jai iš ieškovės priteistina pusė advokato pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 3 dalis, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.10 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą, jo rezoliucinės dalies penktą pastraipą išdėstant taip:

Pasibaigus šešių mėnesių bandomajam laikotarpiui, ieškovė ir nepilnametis M. L. bendrauja vieną kartą per mėnesį lyginės metų savaitės antrąjį mėnesio savaitgalį ieškovės namuose, atsakovei atvežant nepilnametį M. L. į ieškovės namus šeštadienį 11 valandą ir pasiimant vaiką iš ieškovės namų tą pačią dieną 20 valandą. Ieškovė neturi teisės nustatytu laiku bendrauti su šiuo vaiku tais atvejais, kai lyginių metų savaičių antrojo mėnesio šeštadieniai sutaps su jo bendravimo su tėvais rudens, pavasario, šventų Kalėdų, žiemos ir vasaros atostogų laiku, nustatytu Kauno apylinkės teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr.2-15693-364/2009 pagal pareiškėjų N. L. ir K. L. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 (tris šimtus) Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovei K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).