Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6567-329/2014 pagal ieškovės O. V. ieškinį atsakovei K. J. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, tretysis asmuo N. L., išvadą teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei K. J. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku (anūku) nustatymo. Ieškovė taip pat pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti laikiną ieškovės O. V. bendravimo su anūku M. L., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: O. V. bendrauja su anūku M. L. kiekvieno mėnesio antros savaitės trečiadienį ir ketvirtos savaitės ketvirtadienį, po 3-4 valandas, paimdama jį iš ugdymo įstaigos, savo namuose adresu (duomenys neskelbtini) M. L. vasaros atostogų metu nelankant ugdymo įstaigos, atsakovė K. J. įpareigotina nustatytu bendravimo laiku atvežti berniuką ieškovei adresu (duomenys neskelbtini). Berniuką atgal į gyvenamąją vietą nuveža atsakovė K. J.. Ieškovė nurodė, kad tarp jos ir atsakovės K. J., kuri yra ieškovės dukra, nuolatos kyla ginčai dėl bendravimo su anūku M. L.. Teigė, jog su anūku ieškovė yra nesimačiusi daugiau kaip metai, anūkas nori bendrauti su močiute, ieškovei nėra žinoma anūko gyvenamoji vieta, kuri nuo jos slepiama. Mano, kad nesant nustatytos bendravimo tvarkos, yra pažeidžiami vaiko interesai, teisė bendrauti su artimais giminaičiais, todėl tikslinga nustatyti laikiną bendravimo tvarką, toks bendravimas, ieškovės manymu, turėtų vykti jos namuose, kuriuose vaikas ilgą laiką, tai yra iki 2013 m. vasario pabaigos, gyveno, o ne viešose vietose, čia vaikas galėtų bendrauti su savo vyresniuoju broliu D. L..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies ir nustatė laikiną ieškovės O. V. ir nepilnamečio vaiko M. L., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką: O. V. ir nepilnamečio vaiko M. L. susitikimai/konsultacijos vyksta du kartus per mėnesį, iš anksto suderinus datą ir laiką su K. J., VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centre“ ((duomenys neskelbtini)) 1 (vieną) valandą dalyvaujant psichologui. Už konsultacijas/susitikimus O. V. ir K. J. moka lygiomis dalimis. O. V. ir vaiko M. L. susitikimuose vaiko motina K. J. nedalyvauja; K. J., O. V. ir K. J. iš anksto suderinus O. V. ir M. L. susitikimo datą ir laiką, įpareigota pristatyti M. L. į VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centrą“. Teismas, atsižvelgdamas, į tai, kad santykiai tarp šalių konfliktiški ir į išvadą teikiančių institucijų teismui pateiktas išvadas dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, nurodė, kad yra būtina bylos nagrinėjimo metu laikinai sureguliuoti šalių ginčą ir nustatyti laikiną močiutės ir anūko bendravimo tvarką, kad būtų išsaugotas močiutės ir anūko emocinis ryšys, kadangi šiuo metu ieškovė su anūku yra nebendravusi daugiau nei metus laiko. Teismo vertinimu, siekiant išvengti O. V. ir K. J. susitikimo mažamečio vaiko akivaizdoje, tikslinga nustatyti bendravimo tvarką pagal lankstų grafiką, tai yra numatant susitikimų skaičių per mėnesį, nenustatant konkrečios datos, be to, siūloma laikinai mažamečio susitikimus su močiute organizuoti dalyvaujant psichologui. Teismas pažymėjo, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka skiriama siekiant ne tik išlaikyti, bet ir stiprinti močiutės ir anūko emocinį ryšį. Teismo vertinimu, nustatyta laikina bendravimo tvarka šiuo metu yra labiausiai protinga, nepažeidžianti nei nepilnamečio vaiko, nei šalių teisių ir šiuo metu labiausiai atitiktų vaiko interesus (CPK 145 str.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė (toliau – apeliantė) prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliantė nesutinka su nustatyta laikina bendravimo tvarka, nes teismas neatsižvelgė į iš anksto jos šeimos suplanuotas atostogas, į tai, kad vaikas dalyvaus dainų šventėje, paskui išvyks pas jos vyro tėvus. Atskirajame skunde teigiama, kad iš skundžiamos nutarties yra visiškai neaiškus bendravimo laikas, todėl ieškovė gali piktnaudžiauti suteikta teise ir kreiptis į antstolius dėl nutarties nevykdymo. Apeliantės vertinimu, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad tarp ieškovės ir jos vaiko nėra jokio ryšio, ieškovė ją su vaikais iškeldino iš savo namų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ši laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis neturėtų būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą, nes teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas taip pat tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Laikina artimo vaiko giminaičio bendravimo su vaiku tvarka yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, kol bus išspręstas ginčas dėl vaiko bendravimo su artimais giminaičiais galimybės ir tvarkos. (CK 3.65 str. 2 d., CPK 145 str. 1 d. 11 p. )

Ieškovė, būdama nepilnamečio M. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) senelė, kreipėsi į teismą dėl bendravimo tvarkos su anūku nustatymo ir nurodė, kad jo motina (ieškovės dukra) neleidžia matytis su anūku. Teismas skundžiamoje nutartyje, atsižvelgdamas į vaiko interesus, vaikų teisių apsaugos institucijų išvadas nustatė laikinąją bendravimo su senele tvarką, siekiant stiprinti jų tarpusavio ryšį. Apeliantės teigimu, nereikia nustatyti laikinos bendravimo tvarkos, nes vaikas yra praradęs ryšį su atsakove.

CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas visus su vaiku susijusius klausimus. Pagal CK 3.172 straipsnį tėvai turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Pažymėtina, jog vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais teisė nustatyta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje. Byloje pateiktoje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje (b. l. 19-20) nurodyta, jog skyrius sutinka, kad nepilnamečiam M. L. būtų sudarytos sąlygos bendrauti su močiute, tai yra svarbu ir vaiko raidai. Išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyriaus nuomone (b. l. 27-28), tikslinga jas taikyti atsižvelgiant į tai, kad tarp ieškovės ir atsakovės yra konfliktiški santykiai, o siekiant, kad nebūtų tiesioginio šalių susitikimo mažamečio M. akivaizdoje, institucijos siūlymu, bendravimo tvarką reikėtų nustatyti pagal lankstų grafiką, tai yra numatant tik susitikimų skaičių per mėnesį, nenustatant konkrečios dienos, taip bus paprasčiau šalims derinti darbo ir atostogų laiką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į vaikų teisių apsaugos institucijų pateiktas išvadas ir pritaikė laikinąją apsaugos priemonę, kuri užtikrina vaikui teisę bendrauti su artimu giminaičiu ir, kuri galimai padės atstatyti prarastą tarpusavio ryšį. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2009). Byloje nėra pateikta duomenų, kad bendravimas su senele gali pakenkti vaikui ir neatitinka jo interesų. Apeliantė skundžiamos nutarties neteisėtumą sieja su savo atostogomis, kurios šiuo metu jau pasibaigę, tačiau nenurodo jokių aplinkybių, kaip nustatyta laikina bendravimo tvarka gali pažeisti vaiko interesus.

Atkreiptinas atsakovės dėmesys į tą aplinkybę, jog jei ieškovės bendravimas su anūku neatitiktų vaiko interesų, ar atsirastų naujų duomenų, jog toks bendravimas kenkia vaikui, ji turi teisę su motyvuotu prašymu kreiptis į teismą pakeisti ar panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė pirmiau nurodytas materialinės bei procesinės teisės normas, todėl Kauno apylinkės teismo nutartį atskirojo skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį nepakeistą.