Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-10-20 · Civilinė byla Nr. 2A-1193-232/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-02-26Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-10-20Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-20
Bylos Nr.
2A-1193-232/2014
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01515-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aldona Tilindienė, Liuda Uckienė, Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
I. L., S. L.
Atsakovas
UAB „Kelda“, S. I.
Kategorijos
  • 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 73.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1193-232/2014Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01515-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.16; 73.2.1; 121 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Aldonos Tilindienės, Henricho Jaglinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų I. L. ir S. L. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. L. ir S. L. ieškinį atsakovams UAB „Kelda“ ir S. I. AS dėl žalos atlyginimo išieškant draudimo išmoką.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I.GINČO ESMĖ.

Ieškovai I. L. ir S. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami pripažinti atsakovo UAB „Kelda“ paskyrimą naudos gavėju UADB „Seesam Lietuva‘ (šiuo metu – S. I. AS Lietuvos filialas) draudimo nuo nelaimingų atsitikimų polise Nr. 1500004975/2009 neteisėtu ir jį panaikinti; pripažinti atsakovų sudarytą 2009-09-14 sutartį dėl draudimo išmokos mokėjimo Nr. 09/150-0137 neteisėta ir ją panaikinti; priteisti iš atsakovų solidariai ieškovams po 50 000 Lt draudimo išmokos pagal atsakovų sudarytą draudimo nuo nelaimingų atsitikimo polisą Nr. 1500004975/2009 už 2009-06-12 įvykusį nelaimingą atsitikimą, kurio metu žuvo ieškovų sūnus S. L.; priteisti iš atsakovų solidariai 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovų sūnus S. L., kuris pagal darbo sutartį dirbo pas atsakovą UAB „Kelda“, žuvo 2009-06-12 nelaimingo atsitikimo darbe metu. Valstybinė darbo inspekcija, atlikusi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, konstatavo, kad nelaimingą atsitikimą sąlygojo saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų pažeidimas ir nepakankama vidinė kontrolė. 2009-04-08 atsakovai buvo sudarę draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiui nuo 2009-04-09 iki 2010-04-03 draudimu nuo nelaimingų atsitikimų buvo apdrausti UAB „Kelda“ darbuotojai pagal apdraustų pareigybių sąrašą. Draudimo objektu nurodyti turtiniai nuostoliai, tačiau nedetalizuota kieno turtiniai interesai apdrausti – draudėjo ar apdraustojo. Draudimo polise tenurodyta, kad naudos gavėju bus UAB „Kelda“. Pagal UADB „Seesam Lietuva“ generalinio direktoriaus 2007-12-21 įsakymu Nr. IS-B-26-2007 patvirtintų Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr.010 2 p. draudimo objektas yra su apdraustojo sveikata susiję turtiniai interesai, o Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 2.1.1 p. apdraustuoju sveikatos draudimo atveju laikytinas draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kurio gyvenime atsitikus draudiminiam įvykiui draudimas privalo mokėti draudimo išmoką. Taigi atsakovų sudaryta draudimo sutartimi buvo apdrausti ne darbdavio, o darbuotojo turtiniai interesai. Darbuotojo mirties atveju draudimo bendrovė turėjo mokėti draudimo išmoką jo paskirtam naudos gavėjui ar paveldėtojams. Tačiau ieškovai net nebuvo informuoti, kad jų sūnus yra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų ir kad jie, kaip mirusiojo turto paveldėtojai turi teisę į draudimo išmoką. Pažymėjo, jog nebuvo tinkamai įforminto apdraustojo sutikimo naudos gavėju pakirti draudėją, atsakovas UAB „Kelda“ nepagrįstai save paskyrė naudos gavėju, todėl toks įrašas draudimo polise pripažintinas negaliojančiu. Pripažinus šį įrašą negaliojančiu, naudos gavėju būtų pats apdraustasis, o jo mirties atveju draudimo išmoka turi būti išmokama jo paveldėtojams. Atsakovų sudaryta draudimo sutartimi draudimo suma mirties atveju buvo nustatyta 100 000 Lt, todėl ieškovams ši suma priteistina lygiomis dalimis. Atsakovai 2009-09-14 sutartimi dėl draudimo išmokos mokėjimo Nr. 09/150-0137 susitarė, dėl S. L. mirties UAB „Kelda“ išmokėtiną draudimo išmoką sumažinti per pusę. Tokia sutartis pripažintina negaliojančia kaip pažeidžianti imperatyvias Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas ir apdraustojo, o jo mirties atveju - jo įpėdinių interesus. Draudimo sutarties sąlyga dėl UAB „Kelda“ paskyrimo naudos gavėju, tiek 2009-09-14 sutarties Nr. 09/150-0137 sąlygos buvo sulygtos abiejų atsakovų bendrais kaltais veiksmais. Tiek atsakovas UAB „Kelda“ sudarant draudimo sutartį žinojo, kad dar nėra paskirtas naudos gavėju, tiek atsakovas S. I. AS, būdamas draudimo srities specialistas, turėjo laikytis įstatymų reikalavimų tiek sudarant sutartį, tiek išmokant draudimo išmoką. Todėl abu atsakovai solidariai atsakingi ieškovams.

Atsakovas UAB „Kelda“ su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį, kurios terminas ieškiniams dėl žalos atlyginimo reikšti yra treji metai. Šiuo atveju ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo nelaimingo įvykio dienos 2009-06-12, nes apie sūnaus mirtį ieškovai sužinojo tą pačią dieną. Nurodė, kad draudimo sutartimi jis siekė apdrausti savo turinius interesus įvykus draudiminiam įvykiui susijusiam su darbuotojų sužalojimu ar mirtimi – padengti savo išlaidas, kurias jis, kaip darbdavys, patirs žuvus darbuotojui ar jį sužalojus (žalos atlyginimas nukentėjusiajam ar jo artimiesiems, darbo funkcijų sutrikimo nuostoliai, naujo darbuotojo paieškos ir kt.). Kad būtent toks buvo sutarties tikslas patvirtina ir tai, kad UAB „Kelda“ išmokėjo žuvusio darbuotojo tėvams 80 000 Lt žalos atlyginimą. Draudimo įstatymas nedraudžia naudos gavėju nurodyti draudėją, taip pat nedraudžiama nurodyti juridinį asmenį. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad gyvybės draudimo sutartis laikoma sudaryta asmens, kurio gyvybė draudžiama naudai, jeigu draudimo sutartyje nėra nurodytas kitas naudos gavėjas. Tai reiškia, kad gyvybės draudimo sutartis gali būti sudaryta ne tik apdraustojo naudai, ir kad sudarant sveikatos draudimo sutartį saugotiną turtinį interesą gali turėti ne tik apdraustasis asmuo. Vienintelė sąlyga nustatyta Draudimo įstatymo 102 straipsnio 3 dalyje, kurią būtina įvykdyti, kad naudos gavėju būtų ne apdraustasis - apdraustojo raštiškas sutikimas. Pagal Draudimo įstatymo 102 straipsnio 7 dalį naudos gavėjas laikomas paskirtu kai draudikui iki draudžiamojo įvykio draudėjas praneša apie naujo gavėjo paskyrimą. UAB „Kelda“ naudos gavėju S. L. paskyrė iki draudiminio įvykio. Visi apdraustieji buvo supažindinti su Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklėmis ir sutarties sąlygomis, žinojo jų turinį ir savo teises. Darbuotojų sutikimai buvo renkami nuo 2008 m. gruodžio mėnesio iki 2009 m. balandžio mėnesio, o draudimo bendrovei buvo pateiktas aktualus sutarties sudarymo datai apdraustų darbuotojų sąrašas. Ieškovų reikalavimas pripažinti negaliojančia 2009-09-14 atsakovų sudarytą sutartį dėl draudimo išmokos išmokėjimo, kuria susitarta sumažinti draudimo išmoką iki 50 proc. yra nepagrįstas. Išmokėtina draudimo išmoka buvo apskaičiuota ir sumažinta įvertinus draudiminio įvykio priežastis, t.y. į tai, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl didelio paties žuvusiojo neatsargumo, kas tiesiogiai ir nulėmė jo mirtį. Taip pat buvo įvertinti ir saugos darbe ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimai įmonėje. Todėl šalys susitarė dėl draudimo išmokos sumažinimo. Net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad UAB „Kelda“ neteisėtai paskirta naudos gavėju, nėra pagrindo pripažinti draudimo sutarties šalių sudarytą sutartį dėl draudimo išmokos mokėjimo. Pažymėjo, kad 2010-05-24 tarp ieškovų, UAB „Kelda“, įtariamųjų ikiteisminiame tyrime V. Š. ir H. M. buvo sudaryta sutartis dėl žalos atlyginimo, pagal kurią UAB „Kelda“ sumokėjo ieškovams 80 000 Lt turtinės ir neturtinės žalos, kilusios dėl nelaimingo atsitikimo, atlyginimą. Šios sutarties 3.2 p. ieškovai patvirtino, kad jiems atlyginta visa turtinė ir neturtinė žala, neturi ir ateityje neturės pretenzijų UAB „Kelda“, įtariamiesiems ir kitiems su nelaimingu atsitikimu susijusiems asmenims. Ši sutartis yra taikos sutartis CK 6.983 str. prasme ir užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t.y dėl nelaimingo atsitikimo. Žalos atlyginimo faktas buvo patvirtintas ir 2010-06-17 prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 28-1-00288-09, nukentėjusiesiems (ieškovams) ir įtariamiesiems susitaikius. Todėl reikalavimo dar kartą sumokėti žalos atlyginimą tenkinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Nurodė, kad pagal pareikštą ieškinį atsakovai negali atsakyti solidariai nes atsakovo S. I. AS atsakomybę ieškovai kildina iš draudimo sutarties, o UAB „Kelda“ – iš žalos atlyginimo teisinių santykių, t.y iš visiškai skirtingų teisinių santykių ( CK 6.6 str. 3 d.).

Atsakovas S. I. AS prašė taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą, ieškiniams, kylantiems iš draudimo teisinių santykių reikšti. Valstybinės darbo inspekcijos nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiaga buvo išsiųsta ieškovams ir atsakovams tuo pačiu metu 2009-09-01. Atsakovas šią medžiagą gavo 2009-09-03, todėl ir ieškovai apie savo tariamai pažeistą teisę galėjo sužinoti ne vėliau negu 2009-09-03, tačiau į advokatą dėl savo teisių gynybos kreipėsi tik 2011-12-27, o reikalavimą S. I. AS pareiškė tik 2012-12-19, t.y. praleidę ieškinio senaties terminą. 2009-04-08 tarp atsakovų sudarytos draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarties pagrindu draudėjui teikiama draudimo apsauga galiojo draudimo sutarties priede nurodytų darbuotojų pareigybių atžvilgiu. 2009-06-18 buvo gautas pranešimas, kad 2009-06-12 UAB „Kelda“ transporterio mašinistas S. L., prižiūrėdavęs akmenskaldės darbą, buvo rastas įlipęs į medžiagų priėmimo bunkerį ir užpiltas skalda. Įvykio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl Akmenskaldės trupinimo –rūšiavimo įrenginio mašinisto darbų saugos ir sveikatos instrukcijos reikalavimų pažeidimo, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pažeidimo. Kadangi Bendrųjų draudimo sutarties taisyklių 9.3.1 p. ir 2.1.3 p.nustato, kad draudikas atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo išmoką jeigu draudžiamasis įvykis įvyko dėl draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusiojo trečiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo, šalys susitarė 50 proc. sumažinti sutartyje numatytą maksimalią 100 000 Lt draudimo išmoką mirties atveju. S. I. AS išmokėjo sutartyje numatytam naudos gavėjui – UAB „Kelda“ – 50 000 Lt draudimo išmoką. Susitarimas dėl draudimo išmokos mokėjimo buvo sudarytas tarp draudiko ir draudėjo, o ne tarp draudiko ir naudos gavėjo. Draudimo sutarties šalys ginčijamą susitarimą sudarė vienodai suprasdamos ir aiškindamos sutarties sąlygas ir suprasdamos, kad nelaimingas atsitikimas įvyko tiek dėl paties apdraustojo didelio neatsargumo, tiek dėl draudėjo kaltės. Dėl ko draudikui nekilo prievolė išmokėti visos draudimo išmokos. Kadangi ieškovai nėra draudimo sutarties šalimi, jie negali aiškinti nei tikrosios sutarties šalių valios, nei iš sutarties kylančių draudiko teisių ir pareigų apimties. Draudimo sutartimi buvo apdraustos draudėjo darbuotojų pareigybės, todėl apdraustojo sutikimas dėl naudos gavėjo paskyrimo gali būti pareikštas ne draudimo sutarties sudarymo momentu, o apdraustajam patekus į rizikos grupę - pradėjus dirbti apdraustoje pareigybėje. Apdraustojo S. L. sutikimas dėl naudos gavėjo paskyrimo buvo pareikštas iki draudiminio įvykio, todėl UAB „Kelda“ naudos gavėju paskirta teisėtai. Atsakovų sudaryta draudimo sutartis pagal draudimo išmokos pobūdį yra sumų draudimo sutartis su nuostolių draudimo sutarties elementais, nes UAB „Kelda“ draudėsi ir nuo nuostolių nelaimingų atsitikimų jo darbuotojams atveju. UAB „Kelda“ jau išmokėjo visą gautą draudimo išmoką ieškovams, todėl reikalavimas pakartotinai mokėti jau išmokėtas sumas yra nepagrįstas.

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš I. L. ir S. L. po 3 025 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Kelda“.

Priteisti iš I. L. ir S. L. po 10,49 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teismas nurodė, jog atsakovai ginčijama 2009-09-14 sutartimi dėl draudimo išmokos mokėjimo įvertinę Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2009-06-12 nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1/20009 išvadas ir nustatytas įvykio aplinkybes, pagrįstai pripažino tiek paties draudėjo, tiek apdraustojo kaltę dėl nelaimingo atsitikimo. Nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo apdraustojo didelis neatsargumas, kuris pasireiškė nepaisymu saugos ir sveikatos instrukcijos Akmenskaldės trupinimo-rūšiavimo įrenginio mašinistui Nr. 62 draudimo lipti į priėmimo bunkerio vidų ir vykdyti jame darbus nesustabdžius variklio. Teismas taip pat nurodė, jog nustatęs didelį apdraustojo neatsargumą, draudikas turėjo teisę spręsti dėl draudimo išmokos nemokėjimo, tačiau draudimo sutarties šalims sutarus, draudėjui buvo išmokėta 50000 Lt draudimo išmoka. Pažymėjo, jog net tuo atveju, jeigu naudos gavėju pagal sutartį būtų pats apdraustasis, ieškovai ar bet kuris kitas asmuo, draudimo išmokos dydžiui tai negalėjo turėti jokios reikšmės. Taip pat draudimo išmoka negalėjo priklausyti nuo to, ar draudimo išmoka būtų išmokėta pagal sutarties šalių susitarimą ar draudiko sprendimu. Todėl teismas padarė išvadą, jog teigti, kad ginčijama 2009-09-14 sutartimi atsakovai pažeidė ieškovų teises, nėra pagrindo. Gavęs draudimo išmoką atsakovas UAB „Kelda“ prisiėmė ir prievolę draudimo išmokos ribose išmokėti žalos atlyginimą apdraustajam, o šiuo atveju - apdraustojo įpėdiniams, priėmusiems palikimą. 2010-05-24 sutartimi dėl žalos atlyginimo (notarinio registro Nr. 2107), ieškovai, UAB „Kelda“ ir įtariamieji ikiteisminiame tyrime V. Š. ir H. M. susitarė, kad UAB „Kelda“ sumoka ieškovams 80000 Lt žalos, patirtos dėl S. L. mirties darbo vietoje, atlyginimą, o ieškovai patvirtino, kad šia suma jų pretenzijos dėl žalos yra patenkintos (1 t.b.l.83-85). 2010-05-25 liudijimu (notarinio registro Nr. 2125) I. L. patvirtino, kad UAB “Kelda“ pagal 2010-05-24 sutartį atsiskaitė pilnai. Kadangi dėl nelaimingo atsitikimo darbe buvo nustatyta ir darbdavio kaltė, išmokėjimas didesnės sumos negu gauta draudimo išmoka, atitinka sąžiningumo principus. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovams žalos atlyginimas, kiek jis buvo sąlygotas draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartimi, yra išmokėtas ir tenkinti ieškinį nėra pagrindo.

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

Apeliantai (ieškovai) I. L. ir S. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: pripažinti negaliojančiu 2009-04-08 Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų poliso NR. 150 0004975/2009 įrašą dėl UAB "Kelda" paskyrimo naudos gavėju, naudos gavėju laikant nukentėjusįjį S. L.; pripažinti atsakovų UAB "Kelda" ir UADB "Seesam Lietuva 2009-09-14 Sutartį dėl draudimo išmokos mokėjimo Nr.09/150-0137 neteisėta ir ją panaikinti, grąžinant ginčo šalis į iki sutarties sudarymo buvusią teisinę padėtį; priteisti iš atsakovų UAB “Kelda” ir UADB S. I. AS Lietuvos filialo solidariai ieškovų I. L. ir S. L. naudai po 50 000 Lt sumą draudimo išmokos pagal UADB “Seesam Lietuva” draudimo nuo nelaimingų atsitikimų polisą Nr.150 0004975/2009 už 2009-06-12 įvykusį nelaimingą atsitikimą, kurio metu buvo mirtinai sužalotas ieškovų sūnus S. L.; priteisti iš atsakovų UAB “Kelda” ir atsakovo UADB S. I. AS Lietuvos filialo solidariai ieškovų I. L. ir S. L. naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas ieškinio sumos ribose nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad priimdamas ginčijamą sprendimą Trakų rajono apylinkės teismas netinkamai taikė žalos atlyginimą ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir iš šių santykių ginčo bylos šalims kylančias teisės ir pareigas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisminės praktikos ir tai sąlygojo neteisingo sprendimo priėmimą, kuris turėtų būti panaikintas priimant naują sprendimą, kuriuo būtų patenkintas ieškovų ieškinys. Pažymėjo, jog ieškovai kreipėsi į teismą ne dėl žalos (turtinės, neturtinės) atlyginimo dėl 2009-06-12 įvykusio nelaimingo atsitikimo, bet dėl S. L., kaip apdraustajam, priklausančios draudimo išmokos dėl draudiminiu įvykiu pripažinto nelaimingo atsitikimo darbe į kurią, kaip jo turto paveldėtojai, ieškovai įgijo teisę po nukentėjusiojo mirties, priteisimo. Pažymėjo, jog 2009-04-08 atsakovų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymines nuostatas, todėl tokia sutartis pripažintina negaliojančia. Apeliantų teigimu pažeistos DĮ 98 straipsnio 2 ir 3 dalys, nebuvo tinkamai įformintas apdraustojo sutikimas naudos gavėju paskirti draudėją iki draudimo poliso sudarymo. S. L. sutikimas, kuriuo buvo sutikta, kad draudimo išmoka mirties ir/ar kūno sužalojimo (traumos) ir/ar papildomų rizikų atveju būtų mokama nurodytam naudos gavėjui UAB “Kelda” buvo sudarytas tik 2009-04-09, t.y. atsakovams UAB "Kelda" ir S. I. AS jau sudarius Draudimo polisą ir atsakovui UAB "Kelda" jau pačiam save pasiskyrus naudos gavėju, nors toks apdraustųjų sutikimas dar neegzistavo. Apdraustieji, tarp kurių buvo ir nukentėjusysis S. L., prieš atsakovams pasirašant ginčo Draudimo polisą iš esmės net neturėjo galimybės laisva valia išreikšti savo valios dėl naudos gavėjo paskyrimo, nors atsižvelgiant į sveikatos draudimo sutarties esmę bei DĮ 98 straipsnio 3 dalį ji turėjo būti išreikšta. Taigi, atsakovas UAB "Kelda" nepagrįstai pats save paskyrė naudos gavėju ir toks įrašas Draudimo polise pirmos instancijos teismo turėjo būti pripažintinas negaliojančiu. Būtent tokią teisminę praktiką yra suformavęs Kasacinis teismas į kurią pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė. Atsakovas UAB "Kelda" negalėjo paskirti savęs naudos gavėju pagal Draudimo polisą dar ir dėl to, jog jis buvo ir yra juridinis asmuo, kuris negali būti naudos gavėju darbuotojų sužalojimo ar jų mirties atveju, nes tai prieštarauja draudimo nuo nelaimingų atsitikimų esmei, šio draudimo tikslui ir gerai moralei. Pripažinus, jog atsakovų Draudimo polise naudos gavėjas nurodytas neteisingai ir tokį įrašą pripažinus negaliojančiu pagal DĮ 98 straipsnio 3 dalį, Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 10 6.3. punktą, turėtų būti laikoma, jog naudos gavėju yra pats apdraustasis, nepaisant to, ką naudos gavėju yra paskyręs draudėjas. Apeliantų teigimu, atsakovo UAB "Kelda" 2010-05-24 atliktas mokėjimas, kurio pagrindu ieškovei I. L. buvo pervesta 80 000 LTL suma, o taip pat 2010-05-24 Sutarties dėl žalos atlyginimo turinys liudija, jog atsakovas UAB “Kelda", pasinaudodama nukentėjusiojo motinos, ieškovės I. L. teisiniu neišprusimu bei nežinojimu apie Draudimo poliso, kuriuo buvo apdraustas jos sūnus, egzistavimą siekė vienu mokėjimu apmokėti ne tik įtariamiesiems V. Š. ir H. M. pareikštą civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, kad pastarieji išvengtų asmeninio žalos atlyginimo mokėjimo nukentėjusiajai, o baudžiamoji byla būtų nutraukta, bet ir negarbingai užsitikrinti sau finansinį saugumą, jei nukentėjusiojo turto paveldėtojai bandytų ateityje reikšti reikalavimus dėl 2009-06-12 įvykusio nelaimingo atsitikimo draudimo išmokos priteisimo. Pažymėjo, jog už atsakovo atstovo surašytus procesinius dokumentus, dalyvavimą teismo posėdžiuose priteista atstovavimo išlaidų suma yra priteista nepagrįstai neatitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Prašomų priteisti išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas nėra pateiktas. Byla nėra sudėtinga teisės aspektu, teismų praktika žalos atlyginimo klausimais yra suformuota, nauji teisės klausimai atsiliepime į ieškinį nebuvo keliami.

Atsakovas S. I. AS atsiliepimu prašė apelianto apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2013-02-26 sprendimą; priteisti iš apeliantų visas turėtas bylinėjimosi išlaidas; apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nurodė, kad atsakovas UAB “Kelda” pagristai turėjo teisę sudaryti draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį Nr. 150 0004975/2009 tam, kad apsaugotu savo turtinius interesus atsitikus draudimo sutartyje numatytam draudžiamajam įvykiui. Pažymėjo, kad draudimo sutartis Nr. 150 0004975/2009 buvo sudaryta ne individualiai dėl S. L., o draudimo sutartimi buvo draudžiami atsakovo UAB “Kelda” darbuotojai pagal pridedamą sąrašą. Taip pat individualiai atsakovai draudimo sutartyje susitarė, kad draudimo sutartimi teikiama apsauga galioja nuo 2009-04-09 iki 2010-04-03 ir tik tada, kuomet apdraustus darbuotojus ir atsakovą pradeda sieti/sieja darbiniai santykiai. Pažymėjo, jog S. L. patvirtino, jog naudos gavėju paskiriamas atsakovas UAB “Kelda”. Raštiškas naudos gavėjo paskyrimas neprieštaravo tuo metu galiojusiom imperatyvioms įstatymo normoms bei sudarytai draudimo sutarčiai, todėl yra laikomas tinkamu. Tam, kad būtų pripažinta, kad atsakovo paskyrimas naudos gavėju pagal draudimo sutartį Nr. 150 0004975/2009 buvo neteisėtas, turi būti nuginčytas nukentėjusiojo S. L. rašytinis sutikimas dėl naudos gavėjo paskyrimo. Nenuginčijus nukentėjusio sutikimo, nėra pagrindo abejoti žuvusiojo S. L. valios išraiška paskiriant naudos gavėju atsakovą t.y. darbdavį. Pažymėjo, jog mokant draudimo išmoką, nesvarbu kuriam naudos gavėjui, visais atvejais draudikas privalo atsižvelgti į draudėjo (UAB „Kelda") ir apdraustojo (S. L.) elgesį atsitinkant draudimo sutartyje numatytam daužiamajam įvykiui, ir nustačius draudimo sutarties pažeidimus ir/ar nedraudžiamuosius įvykius, draudimo išmoka yra mažinama arba apskritai nemokama. Atsižvelgiant į tai, kad yra nustatytas apdraustojo ir draudėjo didelis neatsargumas, draudimo išmoka buvo išmokėta maksimali. Net ir tuo atveju, jei žuvusiojo sutikimas dėl atsakovo paskyrimo naudos gavėju būtų pripažintas negaliojančiu, tai nesudarytų teisinio pagrindo pripažinti negaliojančia teisėtai tarp atsakovų t.y. draudėjo ir draudiko, sudarytą, Draudimo sutarties šalių neginčijamą, Draudimo sutarties šalių tikrąją valią atspindinčią ir atitinkančią 2009-09-14 sutartį Nr. 09/150-0137 dėl draudimo išmokos mokėjimo. Be to naudos gavėjo paskyrimo pripažinimas neteisėtu neįpareigotų atsakovo draudimo bendrovės išmokėti didesnę draudimo išmoką nei ji buvo išmokėta atsakovui. Pažymėjo ir tai, jog įvykus draudžiamajam įvykiui, ir naudos gavėjui gavus draudimo išmoką, pareiga atlyginti tiesiogiai nukentėjusio asmens patirtus nuostolius nedingo. Atsakovas UAB “Kelda” vadovaudamasis sąžiningumo principu pridėjo dar dalį savo piniginių lėšų prie bendro žalos atlyginimo žuvusio įpėdiniams ir išmokėjo bendroje sumoje 80.000 Lt. Atsakovo nuomone apeliacinės instancijos teismas neturėtų tenkinti apelianto prašymo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, kadangi prašymas dėl naujų įrodymų pateikimo ar bylos dalyvių apklausos prieštarautų CPK 314 str. namatytai naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje nepriėmimo taisyklei. Atsakovas mano, jog jo t.y. draudimo bendrovės atžvilgiu turi būti laikomasi LR CK 1.125 str. 7 d. numatytų ieškinio senaties terminų.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB “Kelda” atsiliepimu prašė Trakų rajono apylinkės teismo 2013-02-26 sprendimą palikti nepakeistą; papildomai priteisti iš ieškovų atsakovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas patirtas atsakovo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, jog teismas įvertinęs visas byloje pateiktas faktines aplinkybes teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovams žalos atlyginimas, kiek jis buvo sąlygotas draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartimi, yra išmokėtas. Pažymėjo, jog atsakovas sudarydamas draudimo sutartį siekė apdrausti savo turtinius interesus, susijusius su kito asmens gyvybe, tikslu įvykus draudžiamajam įvykui galėtų padengti savo išlaidas, patiriamas dėl įvykusio draudžiamojo įvykio. Žalos ieškovams atlyginimo faktas patvirtina draudimo sutarties tikslą t.y. įvykus draudžiamajam įvykiui padengti patirtas išlaidas dėl nelaimingo atsitikimo. Nepagrįstas ieškovų teiginys, kad teismas priimdamas sprendimą nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos. Teismai pripažįsta, kad darbdavys, juridinis asmuo, sudarydamas draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį gali turėti teisėtą turtinį interesą, kurį siekia apsaugoti. Draudimo įstatymas nedraudžia naudos gavėju paskirti draudėją, taip pat nėra draudžiama numatyti naudos gavėju juridinį asmenį. Todėl ieškovai visiškai nepagrįstai nurodo, kad atsakovas negalėjo paskirti savęs naudos gavėju pagal Draudimo sutartį. Pagal Draudimo įstatymą reikalaujamas raštiškas apdraustojo, t.y. šiuo atveju aukentėjusiojo, sutikimas, buvo gautas. Nukentėjusiojo sutikimas buvo gautas iki Draudimo sutarties sudarymo. Atsakovo darbuotojų parašai buvo renkami laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 8 d. iki 2009 m. balandžio mėnesio. Pažymėjo ir tai, kad ieškovai neginčija nukentėjusiojo išduoto sutikimo dėl naudos gavėjo, t.y. atsakovo paskyrimo. Nenuginčijus nukentėjusiojo sutikimo nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo valios išraiška dėl naudos gavėjo paskyrimo. Apdraustieji, įskaitant nukentėjusįjį buvo tinkamai supažinditi su draudimo sutarties sąlygomis, apdraustiesiems buvo išaiškinta kokiais tikslais yra sudaroma draudimo sutartis, apdraustieji raštu išreiškė savo sutikimą dėl atsakovo paskyrimo naudos gavėju pagal draudimo sutartį. Todėl teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovų ginčijama 2009-09-14 sutartimi dėl draudimo išmokos išmokėjimo atsakovai nepažeidė ieškovo teisių. Pažymėjo, jog atsakovas nepasipelnė ir negavo jokių pajamų nukentėjusiojo mirties sąskaita, o atsakovo gauta draudimo išmoka buvo panaudota žalos ieškovams atlyginimui. Atsakovui atlyginus žalą pagal Sutartį, ieškovai patvirtino, kad neturės pretenzijų įtariamiesiems, atsakovui UAB “Kelda” ir kitiems susijusiems asmenims dėl nelaimingo atsitikimo ir dėl šio įvykio ateityje nesikreips į teismą nei civiline, nei baudžiamąja tvarka. Patenkinus ieškovų reikalavimus ieškovams būtų atlyginta du kartus už tą patį įvykį ir patirtą žalą. Atsakovo įsitikinimu teismas, pilnai atmesdamas ieškovų ieškinį, pagrįstai priteisė iš ieškovų solidariai visas patirtas atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovų pateikiami atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų skaičiavimai yra subjektyvūs, niekuo neparemti.

Motyvuojamoji dalis

IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės. Kaip matyti iš byloje pateikto liudijimo išduoto 2012 03 19 išduoto Elektrėnų savivaldybės 2-ojonataro biuro notaro (1 t.b.l.15), ieškovai yra S. L. tėvai ir įpėdiniai, priėmę palikimą, po jo mirties. Ieškovų sūnus S. L. nuo 2007-03-19 dirbo pas atsakovą UAB „Kelda“ transporterio mašinistu, operatoriumi (b.l.4). Darbdavys, atsakovas UAB „Kelda“ buvo apdraudęs savo darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų, 2009-04-08 sudarydamas draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį Nr. 150 0004975/2009 (t.1,b.l. 33-85) su atsakovu UADB „Seesam Lietuva“, kuria buvo apdrausti įmonės 288 darbuotojai pagal pridedamą sąrašą, draudimo polise draudimo suma mirties atveju nurodyta 28 800 000 Lt (po 100 000 Lt darbuotojui) draudimo objektu polise nurodyti turtiniai nuostoliai patirti draudimo sutarties galiojimo metu dėl draudiminių įvykių. S. L. įtrauktas į apdraustųjų asmenų sąrašą (priedas prie sutarties Nr. 1) Nr. 203, savo parašu patvirtino sutinkąs jog naudos gavėju pagal draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį būtų jo darbdavys UAB „Kelda“. Todėl sutartyje naudos gavėju nurodytas atsakovas UAB „Kelda“. Sutarties 9.3.1. punktas numatė jog draudikas atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo išmoką jei draudžiamasis įvykis įvyko dėl draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusiojo trečiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Didelio neatsargumo sąvoka apibrėžta 2.1.3. punkte kaip asmens elgesys, pasireiškiantis veiksmais, kurių asmuo, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų nebūtų padaręs, nesilaikymas protingos priežiūros, nesiėmimas protingų atsargumo priemonių, žalai išvengti, nenumatymas aplinkybių, kurias būtų numatęs protingas asmuo. Taip pat veika, kurios neigiamas pasekmes draudėjas numatė ar privalėjo numatyt, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, veikimo būdas ar metodas kuris atsižvelgiant į aplinkybes yra pernelyg rizikingas ir pasirinkus kitą prieinamą ir įprastą veikimo būdą ar metodą tokios rizikos būtų išvengta.

Iš byloje pateikto Valstybinės darbo inspekcijos (toliau tekste VDI) Vilniaus skyriaus 2009-06-12 nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1/20009 (t.1,b.l. 5-7) nelaimingo atsitikimo aplinkybių aprašymo matyti, kad 2009-06-12, 10 val. 30 min. įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo UAB „Kelda“ darbuotojas S. L., kuris, gaminant smėlio - žvyro - skaldos mišinius kilnojamuoju trupinimo - rūšiavimo įrenginiu CM 740, priėmimo bunkeryje buvo užpiltas perdirbama medžiaga. Minėtu įrenginiu gaminama ruošiami smėlio - žvyro - skaldos mišiniai kelių pagrindų įrengimui. UAB „Kelda gamybinės bazės teritorija, kurioje buvo pastatytas įrenginys yra lygi, todėl medžiagų pakrovimui buvo pritaikytas auto pakrovėjas, kuris perdirbamas medžiagas supildavo į bunkerį, esantį 2,5 metrų aukštyje, Toliau medžiaga byrėdavo savaime, nes maitinimo bunkerio sienelių nuolydžiai didesni už natūralų byrėjimo kampą. Iš maitinimo bunkerio perdirbamos medžiagos patenka ant transporterio pro maitintuvo angą ir paskirstomos tolimesniam perrūšiavimui bei stambesnių dalelių suskaldymui. Transporterio maitintuve yra sumontuotas vibratorius, kuris suintensyvina medžiagų byrėjimą. Tačiau perdirbamoje medžiagoje pasitaiko stambesnių daiktų, kurie užkemša transporterio maitintuvo angą ir sustabdo medžiagų byrėjimą. Tokiu atveju operatorius turi sustabdyti įrenginį, ant įvažiavimo pastatyti tvorelę, nurodančias pakrovėjo mašinistui, kad medžiagų į bunkerį pilti negalima. Apie susidariusią situaciją informuojamas tiesioginis vadovas, kuris organizuoja priežasties trukdančios transporterio maitintuvo darbui pašalinimą. Įrenginio gamintoja nėra numačiusi ir įrengusi įlipimo į bunkerį kopėčių ar lipynių. Agregatas pagamintas 1976 metais, gamintojo dokumentų nėra. Akte nurodoma, jog įmonė yra paruošusi saugos ir sveikatos instrukciją akmenskaldės trupinimo – rūšiavimo įrenginio mašinistui Nr. 6, tačiau joje pavojingi fiziniai veiksniai visapusiškai neįvertinti. Pasitaikantys nukrypimai nuo technologinio proceso turėjo būti fiksuojami ir priimami saugesni sprendimai, nepriklausantys ar mažiau priklausantys nuo asmens, vykdančio ar įgyvendinančio tuos sprendimus. Pašaliniams daiktams užkimšus maitintuvą operatorius metaliniu plaktuku daužo maitintuvo sienelę, kad išjudintų medžiagų byrėjimą. Įvykio dieną apie 10.30 val. padalinio vadovas atėjęs prie įrenginio S. L. nerado. Įrenginys veikė, ant įvažiavimo signalinės tvorelės nebuvo, maitinimo bunkeris buvo užpildytas. Neradus įprastoje vietoje semtuvo, kilo įtarimas, kad S. L. yra įlipęs į bunkerį atlikti valymo darbų. Maitinimo bunkeryje iškasus perdirbamas medžiagas buvo surastas S. L.. Ištyrus įvykį Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus padarė išvadas, kad nelaimingo atsitikimo priežastimis buvo Akmenskaldės trupinimo-rūšiavimo įrenginio mašinisto darbų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 62 4.11 ir 4.15 punktų draudžiančių žmonėms nusileisti į priėmimo bunkerio vidų, nesustabdžius variklio atlikti remonto, tepimo arba valymo darbus, nesilaikymas. Taip pat buvo nustatyta, kad buvo nesilaikyta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau tekste DSSĮ) 19 straipsnio 2 dalies 5 punkto 3 dalies 4 punkto reikalavimų, nes vertinant profesinę riziką darbo vietoje, nebuvo tiriamos ir nustatomos darbuotojo galimybės, nebuvo įvertinta, jog organizacinės priemonės yra mažiau efektyvesnės už technines, kurių veikimas nesusietas ir mažiau priklauso nuo asmens prižiūrinčio ar tvarkančio tas priemones.

Atsižvelgiant į minėtas sutarties nuostatas bei Valstybinės darbo inspekcijos nustatytus pažeidimus tiek iš apdraustojo (darbuotojo S. L. tiek iš draudiko (darbdavio) pusės, draudėjas atsakovas UAB „Kelda“ ir draudikas atsakovas UADB Seesam Lietuva“ 2009 09 14 sudarė sutartį dėl draudimo išmokos mokėjimo (t.1, b.l. 103). Sutartyje nurodyta jog sutartis sudaryta atsižvelgiant į tai, kad dėl įvykio VDI akte buvo nustatyti tiek darbdavio (draudėjo) kaltė dėl to jog nebuvo visapusiškai įvertinti pavojingi fiziniai veiksniai, nebuvo analizuojami ir vertinami technologinio proceso neatitikimai saugos norminių teisės aktų reikalavimams, nebuvo ištirtos ir nustatytos darbuotojo galimybės atlikti pavestą darbą, neįvertinta jog organizacinės priemonės yra mažiau efektyvios už technines, kurių veikimas nesusietas ir mažiau priklauso nuo asmens, prižiūrinčio ir tvarkančio tas priemones, tiek darbuotojo nesilaikiusio darbų saugos ir sveikatos instrukcijos 4.11; 4.15 punktų draudžiančių žmonėms nusileisti į priėmimo bunkerio vidų, nesustabdžius variklio atlikti remonto, tepimo, valymo darbus. Susitarta jog draudikas išmokės naudos gavėjui pusę draudimo išmokos 50 000 Lt. Toks draudimo sutarties šalių susitarimas atsižvelgiant į tai jog draudimo sutarties bendrosiose sąlygose, 9.3.1 punkte buvo numatyta jog draudikas atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo išmoką jei draudžiamasis įvykis įvyko dėl didelio draudėjo ar apdraustojo neatsargumo, laikytinas tesėtu. M. S. L. veiksmai, nesustabdžius agregato, nepranešus vadovui, nepastačius tvorelės įlipant į agregato bunkerį, šiuo atveju laikytini labai neatsargiais ir tiesiogiai nulėmusiais nelaimingą atsitikimą.

Dėl įvykio 2009 06 12 Elektrėnų policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame įtarimai pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, pažeidus saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, buvo pareikšti buvusiam UAB „Kelda“ direktoriui V. Š. ir UAB „Kelda“ mechanikui H. M., o ieškovai I. ir S. L. buvo pripažinti nukentėjusiaisiais. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2010 06 17 Trakų rajono apylinkės prokuratūros nutarimu nukentėjusiesiems ir kaltininkams susitaikius. Ieškovai 2014 05 24 yra pasirašę sutartį dėl žalos atlyginimo su V. Š., H. M. bei UAB „Kelda“ (t.1,b.l. 83-85). Sutarties preambulėje nurodyta jog sutartis sudaryta vadovaujantis BK 38 ir CK 6.983 straipsniais. Sutartimi UAB „Kelda“ įsipareigojo nukentėjusiesiems sumokėti 80 000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą dėl to, kad darbo vietoje 20009 06 12 žuvo UAB „Kelda“ darbuotojas, nukentėjusiųjų sūnus S. L. (1.1.punktas) sutartą sumą pervedant į I. L. sąskaitą. Nukentėjusieji patvirtino (sutarties 3.1. punktas), jog gavus žalos atlyginimą pagal šią sutartį bus laikoma, kad V. Š. ir H. M. esantys įtariamaisiais Elektrėnų komisariato vedamoje baudžiamojoje byloje atlygino dėl nelaimingo atsitikimo nukentėjusiesiems patirtą žalą ir kad nukentėjusieji su įtariamaisiais baudžiamojoje byloje susitaikė. Sutarties 3.2. ir 3.3. punktuose numatyta jog nukentėjusieji taip pat patvirtina jog sutarties 1.1. punkte numatytas žalos atlyginimas apima visą turtinę ir neturtinę žalą dėl nelaimingo atsitikimo visiems S. L. artimiesiems ir nukentėjusieji, patvirtina, kad UAB „Kelda“ atlyginus žalą pagal šią sutartį nukentėjusieji ir jų artimieji neturės pretenzijų V. Š., H. M., UAB „Kelda“ ir kitiems susijusiems asmenims dėl minėto nelaimingo atsitikimo ir dėl šio įvykio ateityje, nesikreips į teismą nei civiline, nei baudžiamąja tvarka. 2005 05 25 sutartimi dėl žalos atlyginimo I. L. patvirtino jog žala buvo atlyginta (t.1,b.l.87).

Apeliantai nurodo jog teismas nepagrįstai jų ieškinį traktavo kaip reikalavimą atlyginti žalą, nes jie kreipėsi į teismą ne dėl žalos (turtinės, neturtinės) atlyginimo dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, bet dėl S. L., kaip apdraustajam, priklausančios draudimo išmokos dėl draudiminiu įvykiu pripažinto nelaimingo atsitikimo darbe, į kurią, kaip jo turto paveldėtojai, ieškovai įgijo teisę po nukentėjusiojo mirties, priteisimo. Jie nurodo jog 2009-04-08 atsakovų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, todėl jos dalis pripažintina negaliojančia. Apeliantų nuomone tokiu sutarties įforminimu pažeistos DĮ 98 straipsnio 2 ir 3 dalys, nebuvo tinkamai įformintas apdraustojo sutikimas naudos gavėju paskirti draudėją iki draudimo poliso sudarymo. S. L. sutikimas, kuriuo buvo sutikta, kad draudimo išmoka mirties ir/ar kūno sužalojimo (traumos) ir/ar papildomų rizikų atveju būtų mokama nurodytam naudos gavėjui UAB “Kelda” buvo sudarytas tik 2009-04-09, t.y. atsakovams UAB "Kelda" ir S. I. AS jau sudarius Draudimo polisą ir atsakovui UAB "Kelda" jau pačiam save pasiskyrus naudos gavėju, nors toks apdraustųjų sutikimas dar neegzistavo.

Su tokia apeliantų pozicija negalima sutikti. Pirma draudimo poliso išdavimo data nurodyta polise yra 2008 04 08, draudimo laikotarpis nuo 2009 04 09 iki 2010 04 03, sąrašas, kuriame surinkti visų įmonės darbuotojų parašai datuotas 2009 04 09, datos prie parašų nenurodytos, todėl tikėtina jog kaip ir nurodė atsakovas UAB „Kelda“ parašai buvo surinkti anksčiau, o sąraše atspindėta draudimo įsigaliojimo laikotarpio pradžia. Antra nors ieškinys ir pareikštas ne dėl žalos atlyginimo, tačiau reikia pažymėti jog draudimo santykiai tarp šalių susiklosto būtent tada kai siekiama žalos išvengti ją už tam tikrą sumokamą sumą perkeliant draudikui. Tai atsispindi ir CK 6.987 straipsnyje pateiktoje draudimo sutarties sampratoje, pagal kurią draudimo sutartimi viena šalis (draudėjas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Taigi, pirmosios distancijos teismo teiginiai, jog draudimo santykių esmę sudaro draudėjo siekis už draudimo sutartyje sulygtą draudimo įmoką perkelti neigiamų turtinių padarinių, kylančių dėl savo ar trečiojo asmens veiksmų, riziką draudikui, o galutinė draudimo paskirtis yra žalos ar nuostolių atlyginimas juos patyrusiam asmeniui yra iš esmės teisingi. Todėl ieškovo reikalavimai negali būti nagrinėjami atsietai nuo žalos (nuostolių), bei draudimo sutarties sąlygų įtakojančių žalos dydį bei jos atlyginimo tvarką, o žalos atlyginimas, kuris yra jau sumokėtas ieškovams turėtų būti įskaitomas į jų reikalaujamą priteisti draudimo išmoką. Nes toks yra ginčo santykių teisinis reguliavimas ir taip jis aiškinamas teismų praktikoje. Specialusis draudimo santykius reguliuojantis teisės aktas yra Draudimo įstatymas (toliau tekste DĮ), kurio DĮ 7 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusia įvykio metu) įvarius draudimus skirsto į šakas ir grupes. Pagal minėto straipsnio 1 dalį draudimo šakos yra dvi: gyvybės ir ne gyvybės draudimas. Pagal šio straipsnio 3 dalies 1 punktą draudimas nuo nelaimingų atsitikimų priskiriamas ne gyvybės draudimo šakai.

Ne gyvybės draudimo sutartys apima turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo bei sveikatos draudimo sutartis (DĮ 76 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į draudimo išmokos pobūdį, draudimo sutartys skirstomos į sumų draudimo sutartis bei nuostolių draudimo sutartis (DĮ 76 straipsnio 2 dalis). Sveikatos draudimo sutartys patenka tiek į sumų draudimo, tiek į nuostolių draudimo sutarčių grupes, tik pirmuoju atveju yra išmokama draudimo išmoka, lygi draudimo sumai ar jos daliai, antruoju - draudimo išmoka, lygi patirtiems nuostoliams (DĮ 76 straipsnio 3, 4 dalys). Taigi, pagal draudimo išmokos pobūdį Draudimo sutartis, kuria faktiškai buvo draudžiama darbuotojo sveikata, formaliai galėtų būti vertinama kaip sumų draudimo sutartis. Tačiau, kaip minėta, sveikatos draudimo sutartis gali būti ne tik sumų, bet ir viena iš nuostolių draudimo sutarčių grupės sutarčių. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje (toliau tekste LAT arba Kasacinis teismas) draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis yra vertinama ir kaip mišrioji sutartis, turinti tiek nuostolių, tiek ir sumų draudimo elementų (LAT 2005 12 12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2005), taip pat konstatuota, jog esant tokiai sutarčiai būtina aiškintis, kieno turtinis interesas, kokia apimtimi ir kokios rūšies – sumų ar nuostolių - draudimu buvo apdraustas nuo konkrečios rizikos (LAT 2010 04 12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2010). Ginčo sutartyje numatyta 100 000 Lt dydžio draudimo suma darbuotojo mirties, pastovaus pilno ir pastovaus dalinio neįgalumo atvejais, 20 000 traumų atveju.

Lietuvos apeliacinis teismo (toliau tekste Apeliacinis teismas arba LApT) 2013 06 03 nutartyje civilinėje byloje LApT 2A-398/2013, yra nurodęs jog darbdavys, sudarydamas draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį, buvo apdraudęs ne tik darbuotojų, bet ir savo turtinius interesus tuo pačiu sumažindamas mokėtiną turtinės žalos atlyginimą, jei draudimo išmoka nepadengtų visos darbuotojui padarytos turtinės žalos.

DĮ 101 straipsnis nustato, jog dėl apdraustojo mirties mokėtinos draudimo išmokos paveldimos įstatymų nustatyta tvarka tuo atveju, jei draudėjas nepaskyrė naudos gavėjo (DĮ 101 str.). Nagrinėjamu atveju naudos gavėju mirusiojo darbuotojo S. L. sutikimu buvo paskirtas pats darbdavys, kuriam ir išmokėta draudimo išmoka sumažinant ją nustačius paties darbuotojo didelį neatsargumą draudėjo ir naudos gavėjo bei draudiko susitarimu.

Kasacinis teismas 2010 04 12 civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2010 yra nurodęs jog tuo atveju kai draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarties, kuria apdrausti asmenys yra draudėjo darbuotojai, o naudos gavėjas pagal sutartį – draudėjas (darbdavys) ir pastarąją sąlygą prašoma pripažinti negaliojančia, būtina aiškintis jos teisėtumą, atsižvelgiant į sutarties sąlygas, įstatymų nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant apie ginčo sąlygos reikšmę. Minėtoje byloje teismas konstatavo jog vertinti sutartį tik kaip nuostolių draudimo sutartį nėra pagrindo, nes ginčo sutartimi draudžiamas ne tik draudėjo, bet ir apdraustojo turtinis interesas bei nurodė, kad pagal ginčo sutarties sąlygas pakenkimo sveikatai atveju apsaugotas tampa ne tik darbdavio, bet ir darbuotojo turtinis interesas, kuris nevertinamas pinigais. Todėl sutartyje yra ir nuostolių ir sumų draudimo elementų, o teismų praktikoje draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis, turinti tiek nuostolių, tiek ir sumų draudimo sutarties elementų, įvardijama kaip mišrioji (LAT 2005 12 12 nutartis civilinėje byloje 3K-3-609/2005). Tokiu atveju, taikant teisės normas, būtina atskirti nuostolių draudimo teisinius santykius nuo sumų draudimo teisinių santykių, tiek, kiek šių santykių teisinis reglamentavimas skiriasi (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Esant tokiai sutarčiai kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju būtina aiškintis, kieno turtinis interesas, kokia apimtimi ir kokios rūšies – sumų ar nuostolių – draudimu buvo apdraustas nuo konkrečios rizikos.

Ginčo sutarties draudimo polise nurodyta jog draudimo objektas yra turtiniai nuostoliai, patirti draudimo sutarties galiojimo metu dėl draudiminių įvykių, neįvardijant kieno nuostoliai yra šiuo objektu. Darbdavys teigia draudęs savo nuostolius įvykus nelaimingam atsitikimui, tame tarpe ir nuostolius padengiant žalos sumas išmokėtas nukentėjusiesiems. Toks teiginys laikytinas teisingu, nes kaip matyti darbdavys yra atlyginęs ieškovams žalą žymiai viršijančią sumą, kurią pats yra gavęs iš draudiko, be to darbuotojas šiuo atveju nebuvo sutarties šalimi. Kaip teisingai pastebėjo apeliacinis teismas minėtoje 2013 06 03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-398/2013, darbdaviai, siekdami apdrausti vien tik darbuotojų interesus, privalomai draudžia juos mokėdami įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondui, o įvykus nelaimingam atsitikimui, darbuotojams yra išmokamos išmokos, skirtos turtiniams praradimams atlyginti, pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatas. Privalomojo draudimo rezultate išmokamos išmokos yra skirtos padengti darbuotojų (jų artimųjų) turtinius praradimus dėl kilusių nelaimingų atsitikimų (CK 6.290 straipsnio 1 dalis). Todėl nelogiška būtų teigti, kad darbdaviui darbuotoją apdraudus papildomai nuo nelaimingų atsitikimų, šio draudimo išmokos jau negali būti skirtos kompensuoti darbuotojų praradimų arba žalos atlyginimui kompensuoti, nes tada toks draudimas iš darbdavio pusės praranda prasmę.

Kasacinis teismas anksčiau cituotoje byloje taip pat yra pažymėjęs, jog byloje nustačius, kad draudėjas siekė apdrausti savo interesus nuostolių draudimu ir apdrausto darbuotojo mirties atveju naudos gavėjo – darbdavio – konkretus turtinis interesas apsiriboja dėl šio draudžiamojo įvykio patirtų nuostolių suma, apdraustojo sutikimas dėl draudėjo paskyrimo naudos gavėju galioja taip pat tik turtinio intereso apimtimi. Jei draudėjo patirtų nuostolių suma mažesnė nei draudimo suma, skirtumą sudarančios sumos naudos gavėjas laikomas nepaskirtu, todėl ši suma paveldima įstatymo nustatyta tvarka (DĮ 101 straipsnis). Dėl to, pagal įstatymo reikalavimus paskirtas naudos gavėju, draudėjas turi teisę gauti dėl nelaimingo atsitikimo, lėmusio darbuotojo mirtį, patirtų nuostolių dydį atitinkančią draudimo išmoką, neviršijančią draudimo sumos. Draudimo išmokos, viršijančios nuostolių sumą, išmokėjimas draudėjui neatitiktų apdrausto turtinio intereso apimties ir sudarytų sąlygas darbdaviui gauti pajamų darbuotojo mirties sąskaita, todėl įstatymo ir sutarties aiškinimas, kuriuo vadovaujantis draudėjas įgytų teisę į visą suminio draudimo išmoką, nepaisant draudėjo nuostolių sumos, negalimas, kaip prieštaraujantis gerai moralei, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Šiuo atveju, kaip jau minėta gauta draudimo išmoka nepadengė visų draudėjo patirtų nuostolių išmokant žalos atlyginimą ieškovams. Atmestini ir apeliacinio skundo motyvai jog taikos sutartis, sudaryta baudžiamojoje byloje kurioje UAB „Kelda“ nebuvo civiliniu atsakovu ar kitu dalyvaujančiu byloje asmeniu, nes kaip matyti iš pačios sutarties teksto šalys sudarydamos sutartį rėmėsi ne tik BK 38 straipsniu, bet ir CK 6.983 straipsniu, šio straipsnio 1 dalis įgalina šalis tarpusavio nuolaidomis išspręsti ne tik jau kilusius teisminius ginčus bet ir užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. Todėl laikytina jog taikos sutartimi šalys yra išsprendę žalos atlyginimo klausimą galutinai ir ginčai dėl jos dydžio nebegalimi.

Apeliantai teigdami jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos rėmėsi LAT 2010 12 12 nutartimi Civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2010,

kurioje buvo pripažinta jog darbdavys naudos gavėju pagal draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį buvo pripažintas neteisėtai, tačiau minėtos bylos aplinkybės skyrėsi nuo nagrinėjamoje byloje nustatytųjų faktinių aplinkybių, skyrėsi sutarties turinys, draudiko nustatytosios draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklės, darbdavys minėtoje byloje buvo atlyginęs tik mirusiojo darbuotojo laidojimo išlaidas. Teisėjų kolegija minėtoje byloje priėjo prie išvados, kad darbadavys, neteisėtai paskirdamas save naudos gavėju ir gaudamas draudimo išmoką, priklausančią apdraustojo įpėdiniams, nepagrįstai praturtėjo. Šiuo gi atveju atsakovas ne tik ne praturtėjo bet ir patyrė nuostolių, atlygindamas ieškovams turtinę ir neturtinę žalą.

Apeliantų prašymas mažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas tenkintinas, nors UAB „Kelda“ prašomos priteisti išlaidos ir neviršija Teisingumo ministro 2004 04 02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose nurodytų maksimalių sumų atsižvelgiant į bylos sudėtingumą procesinių dokumentų bei posėdžių skaičių šios išlaidos mažintinos iki 4000 Lt priteisiant iš kiekvieno ieškovo po 2000 Lt.

Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi todėl atskirai neaptariami. Kolegija konstatuoja jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės pagrįsto ir teisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Apeliantai prašė skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nurodydami jog pirmosios instancijos teisme nebuvo ištirta aplinkybė ar mirusysis S. L. buvo supažindintas su jo darbo instrukcija ir kad jie galimai teiks naujus įrodymus, tačiau prie apeliacinio skundo jokių naujų įrodymų nepateikė. Be to, iš byloje pateiktos 2009 06 12 VDI nelaimingo atsitikimo darbe akto nr. 1/2009 kopijos matyti, jog šio akto 11 punkte užfiksuota, kad mirusysis darbuotojas S. L. 2009 03 19 buvo instruktuotas pagal Akmenskaldės trupinimo – rūšiavimo įrenginio mašinisto darbų saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 62. Todėl skirti žodinį bylos nagrinėjimą kolegijos nuomone netikslinga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo kolegija

NUTARIA:

Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Sumažinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimu iš I. L. ir S. L. priteistas bylinėjimosi išlaidų sumas advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti priteisiant iš I. L. ir S. L. po 2000 Lt iš kiekvieno.

Teisėjai Liuda UckienėHenrichas JaglinskisAldona Tilindienė