Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2013-02-26 · Civilinė byla Nr. 2-86-424/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-02-26Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-10-20Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-02-26
Bylos Nr.
2-86-424/2013
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01515-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Valiulytė
Ieškovas
I. L., S. L.
Atsakovas
UAB „Kelda“, Seesam Insurance AS
Advokatai
Albertas Bandžius, Kęstutis Pustis
Civilinė byla Nr. 2-86-424/2013m.Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01515-2012-4Procesinio sprendimo kategorija Nr. 44.5.2.16; 73.2.1 (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2013 m. vasario 26 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Valiulytė,sekretoriaujant Elenai Plyševskajai,dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui Albertui Bandžiui,

atsakovų atstovams advokatui Kęstučiui Pusčiui, Giedriui Vicko

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. L. ir S. L. ieškinį atsakovams UAB „Kelda“ ir Seesam Insurance AS dėl žalos atlyginimo išieškant draudimo išmoką

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai prašė:

pripažinti atsakovo UAB „Kelda“ paskyrimą naudos gavėju UADB „Seesam Lietuva‘ (šiuo metu – Seesam Insurance AS Lietuvos filialas) draudimo nuo nelaimingų atsitikimų polise Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu ir jį panaikinti;

pripažinti atsakovų sudarytą 2009-09-14 sutartį dėl draudimo išmokos mokėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėta ir ją panaikinti;

priteisti iš atsakovų solidariai ieškovams po 50000 Lt draudimo išmokos pagal atsakovų sudarytą draudimo nuo nelaimingų atsitikimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini) už 2009-06-12 įvykusį nelaimingą atsitikimą, kurio metu žuvo ieškovų sūnus S. L.;

priteisti iš atsakovų solidariai 5 proc. metine palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovų sūnus S. L., kuris pagal darbo sutartį dirbo pas atsakovą UAB „Kelda“, žuvo 2009-06-12 nelaimingo atsitikimo darbe metu. Valstybinė darbo inspekcija, atlikusi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, konstatavo, kad nelaimingą atsitikimą sąlygojo saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų pažeidimas ir nepakankama vidinė kontrolė.

2009-04-08 atsakovai buvo sudarę draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiui nuo 2009-04-09 iki 2010-04-03 draudimu nuo nelaimingų atsitikimų buvo apdrausti UAB „Kelda“ darbuotojai pagal apdraustų pareigybių sąrašą. Draudimo objektu nurodyti turtiniai nuostoliai, tačiau nedetalizuota kieno turtiniai interesai apdrausti – draudėjo ar apdraustojo. Draudimo polise tenurodyta, kad naudos gavėju bus UAB „Kelda“. Pagal UADB „Seesam Lietuva“ generalinio direktoriaus 2007-12-21 įsakymu Nr. IS-B-26-2007 patvirtintų Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr.010 2 p. draudimo objektas yra su apdraustojo sveikata susiję turtiniai interesai, o Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 2.1.1 p. apdraustuoju sveikatos draudimo atveju laikytinas draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kurio gyvenime atsitikus draudiminiam įvykiui draudimas privalo mokėti draudimo išmoką. Iš to matyti, kad atsakovų sudaryta draudimo sutartimi buvo apdrausti ne darbdavio, o darbuotojo turtiniai interesai. Darbuotojo mirties atveju draudimo bendrovė turėjo mokėti draudimo išmoką jo paskirtam naudos gavėjui ar paveldėtojams. Tačiau ieškovai net nebuvo informuoti, kad jų sūnus yra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų ir kad jie, kaip mirusiojo turto paveldėtojai turi teisę į draudimo išmoką.

Draudimo sutarties sudarymo laiku galiojusios Draudimo įstatymo nuostatos (98 str. 2 d.) nustatė, kad gyvybės draudimo sutartis yra laikoma sudaryta asmens, kurio gyvybė draudžiama, naudai, jei draudimo sutartyje nėra nurodytas kitas naudos gavėjas. Apdraustojo sutikimas, kad draudiminio įvykio atveju būtų kitas asmuo, turėjo būti gautas prieš sudarant draudimo sutartį, nes tik turint apdraustųjų sutikimą, UAB „Kelda“ Draudimo įstatymo 98 str. 3 d. pagrindu draudimo sutartyje galėjo būti nurodyta naudos gavėju. Tuo tarpu darbuotojų sutikimai, tame tarpe ir S. L., kad UAB „Kelda“ būtų naudos gavėju buvo surašyti 2009-04-09, t.y. atsakovams jau sudarius sutartį. Nesant tinkamai įforminto apdraustojo sutikimo naudos gavėju pakirti draudėją, atsakovas UAB „Kelda“ nepagrįstai save paskyrė naudos gavėju, todėl toks įrašas draudimo polise pripažintinas negaliojančiu. Pripažinus šį įrašą negaliojančiu, naudos gavėju būtų pats apdraustasis, o jo mirties atveju draudimo išmoka turi būti išmokama jo paveldėtojams. Ieškovai yra apdraustojo S. L. turto paveldėtojai. Atsakovų sudaryta draudimo sutartimi draudimo suma mirties atveju buvo nustatyta 100000 Lt, todėl ieškovams ši suma priteistina lygiomis dalimis.

Atsakovai 2009-09-14 sutartimi dėl draudimo išmokos mokėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) susitarė, dėl S. L. mirties UAB „Kelda“ išmokėtiną draudimo išmoką sumažinti per pusę. Tokia sutartis pripažintina negaliojančia kaip pažeidžianti imperatyvias Draudimo įstatymo 98 str. 2 d. ir 3 d. nuostatas ir apdraustojo, o jo mirties atveju - jo įpėdinių interesus.

Draudimo sutarties sąlyga dėl UAB „Kelda“ paskyrimo naudos gavėju, tiek 2009-09-14 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygos buvo sulygtos abiejų atsakovų bendrais kaltais veiksmais. Tiek atsakovas UAB „Kelda“ sudarant draudimo sutartį žinojo, kad dar nėra paskirtas naudos gavėju, tiek atsakovas Seesam Insurance AS, būdamas draudimo srities specialistas, turėjo laikytis įstatymų reikalavimų tiek sudarant sutartį, tiek išmokant draudimo išmoką. Todėl abu atsakovai solidariai atsakingi ieškovams.

Šalies argumentai

Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsakovas UAB „Kelda“ prašė taikyti ieškinio senatį, kurios terminas ieškiniams dėl žalos atlyginimo reikšti yra treji metai. Šiuo atveju ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo nelaimingo įvykio dienos 2009-06-12, nes apie sūnaus mirtį ieškovai sužinojo tą pačią dieną.

Nurodė, kad draudimo sutartimi jis siekė apdrausti savo turinius interesus įvykus draudiminiam įvykiui susijusiam su darbuotojų sužalojimu ar mirtimi – padengti savo išlaidas, kurias jis, kaip darbdavys, patirs žuvus darbuotojui ar jį sužalojus (žalos atlyginimas nukentėjusiajam ar jo artimiesiems, darbo funkcijų sutrikimo nuostoliai, naujo darbuotojo paieškos ir kt.). Kad būtent toks buvo sutarties tikslas patvirtina ir tai, kas UAB „Kelda“ išmokėjo žuvusio darbuotojo tėvams 80000 Lt žalos atlyginimą.

Draudimo įstatymas nedraudžia naudos gavėju nurodyti draudėją, taip pat nedraudžiama nurodyti juridinį asmenį. Draudimo įstatymo 98 str. 2 d. nustato, kad gyvybės draudimo sutartis laikoma sudaryta asmens, kurio gyvybė draudžiama naudai, jeigu draudimo sutartyje nėra nurodytas kitas naudos gavėjas. Tai reiškia, kad gyvybės draudimo sutartis gali būti sudaryta ne tik apdraustojo naudai, ir kad sudarant sveikatos draudimo sutartį saugotiną turtinį interesą gali turėti ne tik apdraustasis asmuo. Vienintelė sąlyga nustatyta Draudimo įstatymo 102 str.3 d., kurią būtina įvykdyti, kad naudos gavėju būtų ne apdraustasis - apdraustojo raštiškas sutikimas. Pagal Draudimo įstatymo 102 str.7 d, naudos gavėjas laikomas paskirtu kai draudikui iki draudžiamojo įvykio draudėjas praneša apie naujo gavėjo paskyrimą. UAB „Kelda“ naudos gavėju S. L. paskyrė iki draudiminio įvykio. Visi apdraustieji buvo supažindinti su Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklėmis ir sutarties sąlygomis, žinojo jų turinį ir savo teises. Darbuotojų sutikimai buvo renkami nuo 2008 m. gruodžio mėnesio iki 2009 m. balandžio mėnesio, o draudimo bendrovei buvo pateiktas aktualus sutarties sudarymo datai apdraustų darbuotojų sąrašas.

Ieškovų reikalavimas pripažinti negaliojančia 2009-09-14 yra nepagrįstas. Išmokėtina draudimo išmoka buvo apskaičiuota ir sumažinta įvertinu draudiminio įvykio priežastis, t.y. į tai, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl didelio paties žuvusiojo neatsargumo, kas tiesiogiai ir nulėmė jo mirtį. Taip pat buvo įvertinti ir saugos darbe ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimai įmonėje. Todėl šalys susitarė dėl draudimo išmokos sumažinimo. Net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad UAB „Kelda“ neteisėtai paskirta naudos gavėju, nėra pagrindo pripažinti draudimo sutarties šalių sudarytą sutartį dėl draudimo išmokos mokėjimo.

2010-05-24 tarp ieškovų, UAB „Kelda“, įtariamųjų ikiteisminiame tyrime V. Š. ir H. M. buvo sudaryta sutartis dėl žalos atlyginimo, pagal kurią UAB „Kelda“ sumokėjo ieškovams 80000 Lt turtinės ir neturtinės žalos, kilusios dėl nelaimingo atsitikimo, atlyginimą. Šios sutarties 3.2 p. ieškovai patvirtino, kad jiems atlyginta visa turtinė ir neturtinė žala, neturi ir ateityje neturės pretenzijų UAB „Kelda“, įtariamiesiems ir kitiems su nelaimingu atsitikimu susijusiems asmenims. Ši sutartis yra taikos sutartis CK 6.983 str. prasme ir užkerta kelia kilti teisminiam ginčui ateityje dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t.y dėl nelaimingo atsitikimo. Žalos atlyginimo faktas buvo patvirtintas ir 2010-06-17 prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 28-1-00288-09, nukentėjusiesiems (ieškovams) ir įtariamiesiems susitaikius. Todėl reikalavimo dar kartą sumokėti žalos atlyginimą tenkinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Nurodė, kad pagal pareikštą ieškinį atsakovai negali atsakyti solidariai nes atsakovo Seesam Insurance AS atsakomybę ieškovai kildina iš draudimo sutarties, o UAB „Kelda“ – iš žalos atlyginimo teisinių santykių, t.y iš visiškai skirtingų teisinių santykių ( CK 6.6 str. 3 d.).

Atsakovas Seesam Insurance AS prašė taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą, ieškiniams, kylantiems iš draudimo teisinių santykių reikšti. Valstybinės darbo inspekcijos nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiaga buvo išsiųsta ieškovams ir atsakovams tuo pačiu metu 2009-09-01. Atsakovas šią medžiagą gavo 2009-09-03, todėl ir ieškovai apie savo tariamai pažeistą teisę galėjo sužinoti ne vėliau negu 2009-09-03, tačiau į advokatą dėl savo teisių gynybos kreipėsi tik 2011-12-27, o reikalavimą Seesam Insurance AS pareiškė tik 2012-12-19, t.y. praleidę ieškinio senaties terminą.

2009-04-08 tarp atsakovų sudarytos draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarties pagrindu draudėjui teikiama draudimo apsauga galiojo draudimo sutarties priede nurodytų darbuotojų pareigybių atžvilgiu. 2009-06-18 buvo gautas pranešimas, kad 2009-06-12 UAB „Kelda“ transporterio mašinistas S. L., prižiūrėdavęs akmenskaldės darbą, buvo rastas įlipęs į medžiagų priėmimo bunkerį ir užpiltas skalda. Įvykio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl Akmenskaldės trupinimo –rūšiavimo įrenginio mašinisto darbų saugos ir sveikatos instrukcijos reikalavimų pažeidimo, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pažeidimo. Kadangi Bendrųjų draudimo sutarties taisyklių 9.3.1 p. ir 2.1.3 p. nustato, kad draudikas atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo išmoką jeigu draudžiamasis įvykis įvyko dėl draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusiojo trečiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo, šalys susitarė 50 proc. sumažinti sutartyje numatytą maksimalią 100000 Lt draudimo išmoką mirties atveju. Seesam Insurance AS išmokėjo sutartyje numatytam naudos gavėjui – UAB „Kelda“ - 50000 Lt draudimo išmoką. Susitarimas dėl draudimo išmokos mokėjimo buvo sudarytas tarp draudiko ir draudėjo, o ne tarp draudiko ir naudos gavėjo. Draudimo sutarties šalys ginčijamą susitarimą sudarė vienodai suprasdamos ir aiškindamos sutarties sąlygas ir suprasdamos, kad nelaimingas atsitikimas įvyko tiek dėl paties apdraustojo didelio neatsargumo tiek dėl draudėjo kaltės. Dėl ko draudikui nekilo prievolė išmokėti visos draudimo išmokos. Kadangi ieškovai nėra draudimo sutarties šalimi, jie negali aiškinti nei tikrosios sutarties šalių valios, nei iš sutarties kylančių draudiko teisių ir pareigų apimties.

Draudimo sutarties 6.3 p. numatyta, kad sutikimas paskirti naudo gavėją turi būti duotas iki draudiminio įvykio. Draudimo sutartimi buvo apdraustos draudėjo darbuotojų pareigybės, todėl apdraustojo sutikimas dėl naudos gavėjo paskyrimo gali būti pareikštas ne draudimo sutarties sudarymo momentu, o apdraustajam patekus į rizikos grupę - pradėjus dirbti apdraustoje pareigybėje. Apdraustojo S. L. sutikimas dėl naudos gavėjo paskyrimo buvo pareikštas iki draudiminio įvykio, todėl UAB „Kelda“ naudos gavėju paskirta teisėtai.

Atsakovų sudaryta draudimo sutartis pagal draudimo išmokos pobūdį yra sumų draudimo sutartis su nuostolių draudimo sutarties elementais, nes UAB „Kelda“ draudėsi ir nuo nuostolių nelaimingų atsitikimų jo darbuotojams atveju. UAB „Kelda“ jau išmokėjo visą gautą draudimo išmoką ieškovams, todėl reikalavimas pakartotinai mokėti jau išmokėtas sumas yra nepagrįstas.

Teismo nustatyto aplinkybės ir motyvai

S. L. 2007-03-19 darbo sutarties pagrindu dirbo UAB „Kelda“ transporterio mašinistu, šaltkalviu, kelio darbininku (b.l.4).

UAB „Kelda“ ir UADB „Seesam Lietuva“ 2009-04-08 sudarė draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį Nr. 150 0004975/2009, kuria buvo apdrausti turtiniai nuostoliai, patirti draudimo sutarties galiojimo metu dėl draudiminių įvykių (b.l.100). Iš sutarties priedo Nr. 1 matyti, kad šia sutartimi buvo apdrausti sąraše nurodytose pareigybėse dirbantys asmenys. Nuo mirties darbuotojas buvo apdraustas 100000 Lt suma (b.l.101). Šia sutartimi pagal 2009-04-09 apdraustų darbuotojų sąrašą buvo apdraustas ir transporterio mašinistas S. L. (sąrašo eilės Nr. 203). Apdraustasis S. L. naudos gavėju nurodė UAB „Kelda“ (2t.b.l.12).

Iš Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2009-06-12 nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1/20009 matyti, kad 2009-06-12 10 val. 30 min. įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo UAB „Kelda“ darbuotojas S. L.. Tiriant įvykio aplinkybes nurodyta, kad gaminant smėlio-žvyro skaldos mišinius trupinimo –rūšiavimo įrenginiu CM 740 priėmimo bunkeryje S. L. buvo užpiltas perdirbama medžiaga. Transporterio maitintuve yra sumontuotas vibratorius, kuris suintensyvina medžiagų byrėjimą. Tačiau perdirbamoje medžiagoje pasitaiko stambesnių daiktų, kurie užkemša transporterio maitintuvo angą ir sustabdo medžiagų byrėjimą. Tokiu atvejų operatorius turi sustabdyti įrenginį, ant įvažiavimo pastatyti tvorelę, nurodančias pakrovėjo mašinistui, kad medžiagų į bunkerį pilti negalima. Apie susidariusią situaciją informuojamas vadovas, kuris organizuoja kliūties pašalinimą. Apie 10.30 val. padalinio vadovas atėjęs prie įrenginio S. L. nerado. Įrenginys veikė, ant įvažiavimo signalinės tvorelės nebuvo, maitinimo bunkeris buvo užpildytas. Neradus įprastoje vietoje semtuvo, kilo įtarimas, kad S. L. yra įlipęs į bunkerį atlikti valymo darbų. Maitinimo bunkeryje iškasus perdirbamas medžiagas buvo surastas S. L.. Ištyrus įvykį Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus padarė išvadas, kad nelaimingo atsitikimo priežastimis buvo Akmenskaldės trupinimo-rūšiavimo įrenginio mašinisto darbų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 62 4.11 ir 4.15 punktų draudžiančių žmonėms nusileisti į priėmimo bunkerio vidų, nesustabdžius variklio atlikti remonto, tepimo arba valymo darbus, nesilaikymas. Taip pat buvo nustatyta, kad buvo nesilaikyta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 str. 2 d. 5 p. 3 d. 4 p. reikalavimų (2 t.b.l.28-32).

Ieškovai yra S. L. įpėdiniai priėmę palikimą (1 t.b.l.15).

Draudimo santykių esmę sudaro draudėjo siekis už draudimo sutartyje sulygtą draudimo įmoką perkelti neigiamų turtinių padarinių, kylančių dėl savo ar trečiojo asmens veiksmų, riziką draudikui. Galutinė draudimo paskirtis yra žalos ar nuostolių atlyginimas juos patyrusiam asmeniui.

Ieškovai, reikšdami šį ieškinį, siekia gauti žalos, patirtos dėl jų sūnaus mirties, atlyginimą. Ieškovai nėra 2009-04-08 draudimo sutarties dalyviai. Ieškovų teisių gynybai nėra svarbu, kas ir iš kokių šaltinių šią žalą atlygins, nes pačią teisę į žalos atlyginimą sąlygoja žalos faktas. Žalos atlyginimo mastą apsprendžia žalos dydis Todėl asmuo negali gauti didesnio žalos atlyginimo, negu patyrė žalos. Žmogaus gyvybės ar sveikatos praradimo atveju žala negali būti įvertinta pinigais, todėl šiais atvejais nustatoma tik nukentėjusiajam asmeniui mokėtina žalos atlyginimo suma. 2009-04-08 atsakovų sudaryta draudimo sutartimi buvo nustatyta, kad kiekvienam apdraustajam mirties ir neįgalumo atvejais išmokama 100000 Lt draudimo suma. Įvykus draudiminiam įvykiui, kurio metu žuvo apdraustasis S. L., jo palikimą priėmę įpėdinai, nepaveldėjo daugiau teisių negu turėjo pats S. L. pagal atsakovų sudarytą draudimo sutartį. Todėl ieškovai, kaip žuvusiojo teisių perėmėjai, negali gauti didesnės draudimo išmokos (žalos atlyginimo) negu nustatyta draudimo sutartimi. Sprendžiant dėl žalos atlyginimo ieškovams, teisiškai nereikšminga kokia draudimo sutartis (nuostolių ar sumų draudimo) buvo sudaryta, pagrįstai ar nepagrįstai žuvusiojo darbdavys yra paskirtas naudos gavėju ir kokie susitarimai, susiję su sutarties vykdymu, buvo sudaryti tarp sutarties šalių. Atsakovas UAB „Kelda“, tapęs naudos gavėju pagal draudimo sutartį, prisiėmė sau ir pareigą atlyginti žalą nukentėjusiesiems. Įvykus draudžiamam įvykiui, draudimo išmoka mokama pagal sutarties sąlygas ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas nepriklausomai nuo to, kas yra naudos gavėjas. Atsakovai ginčijama 2009-09-14 sutartimi dėl draudimo išmokos mokėjimo įvertinę nelaimingo atsitikimo priežastis, susitarė dėl pusės draudimo išmokos išmokėjimo (1t. b.l. 103). Pagal Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 9.3.1 punktą, draudikas atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo išmoką jeigu draudžiamasis įvyki įvyko dėl draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusiojo trečiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 2.1.3 punkte didelis neatsargumas apibrėžiamas kaip asmens elgesys, pasireiškiantis veiksmais, kurių asmuo, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų nebūtų padaręs; nenumatymas aplinkybių, kurias būtų numatęs priringuos asmuo. Taigi, draudikas, spręsdamas dėl draudimo išmokos išmokėjimo, privalo įvertinti draudiko, apdraustojo ir naudos gavėjo elgesį nepriklausomai nuo to, kas yra naudos gavėjas konkrečiu atveju. Įvertinę Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2009-06-12 nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1/20009 išvadas ir nustatytas įvykio aplinkybes, sutarties šalys pagrįstai pripažino tiek paties draudėjo, tiek apdraustojo kaltę dėl nelaimingo atsitikimo. Vertinant asmenų kaltės pobūdį, matyti, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo apdraustojo didelis neatsargumas, kuris pasireiškė nepaisymu saugos ir sveikatos instrukcijos Akmenskaldės trupinimo-rūšiavimo įrenginio mašinistui Nr. 62 draudimo lipti į priėmimo bunkerio vidų ir vykdyti jame darbus nesustabdžius variklio. Nors nustatęs didelį apdraustojo neatsargumą, draudikas turėjo teisę spręsti dėl draudimo išmokos nemokėjimo, draudimo sutarties šalims sutarus, draudėjui buvo išmokėta 50000 Lt draudimo išmoka (1 t.b.l.106). Taigi, net tuo atveju, jeigu naudos gavėju pagal sutartį būtų pats apdraustasis, ieškovai ar bet kuris kitas asmuo, draudimo išmokos dydžiui tai negalėjo turėti jokios reikšmės. Taip at draudimo išmoka negalėjo priklausyti nuo to, ar draudimo išmoka būtų išmokėta pagal sutarties šalių susitarimą ar draudiko sprendimu. Todėl teigti, kad ginčijama 2009-09-14 sutartimi atsakovai pažeidė ieškovų teises, nėra pagrindo.

Gavęs draudimo išmoką atsakovas UAB „Kelda“ prisiėmė ir prievolę draudimo išmokos ribose išmokėti žalos atlyginimą apdraustajam, o šiuo atveju - apdraustojo įpėdiniams, priėmusiems palikimą. 2010-05-24 sutartimi dėl žalos atlyginimo (notarinio registro Nr. 2107), ieškovai, UAB „Kelda“ ir įtariamieji ikiteisminiame tyrime V. Š. ir H. M. susitarė, kad UAB „Kelda“ sumoka ieškovams 80000 Lt žalos, patirtos dėl S. L. mirties darbo vietoje, atlyginimą, o ieškovai patvirtino, kad šia suma jų pretenzijos dėl žalos yra patenkintos (1 t.b.l.83-85). 2010-05-25 liudijimu (notarinio registro Nr. 2125) I. L. patvirtino, kad UAB “Kelda‘ pagal 2010-05-24 sutartį atsiskaitė pilnai (1t.b.l.86). Įvertinus tai, kad dėl nelaimingo atsitikimo darbe buvo nustatyta ir darbdavio kaltė, išmokėjimas didesnės sumos negu gauta draudimo išmoka, atitinka sąžiningumo principus.

Aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad ieškovams žalos atlyginimas, kiek jis buvo sąlygotas draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartimi, yra išmokėtas ir tenkinti ieškinį nėra pagrindo.

Nors ieškinys atmetamas dėl jo nepagrįstumo, vertinant atsakovų argumentus dėl ieškinio senaties, pažymėtina, kad ieškovai nėra draudimo teisinių santykių dalyviai ir jų ieškinys reiškiamas dėl žalos atlyginimo, todėl taikytinas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. CPK 1.130 str. 2 d. nustato, kad ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Ieškovų ir atsakovo UAB „Kelda“ 2010-05-24 sutartis dėl žalos atlyginimo nutraukė ieškinio senaties terminą ir ieškovai šioje byloje padavę ieškinį 2012-06-25, ieškinio senaties termino nepraleido.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Kelda“ patyrė 6050 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (3t.b.l.1,2). Nurodyta suma neviršija teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų dėl advokato užmokesčio už teisinę pagalbą, todėl priteisiamos iš ieškovų (CPK 93 str.). Taip pat iš ieškovų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsakovas Seesam Insurance AS apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas duomenų nepateikė.

Vadovaujantis CPK 268 str., 270 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš I. L. ir S. L. po 3025 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Kelda“.

Priteisti iš I. L. ir S. L. po 10,49 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Ramunė Valiulytė