Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu prašoma taikyti administracines poveikio priemones, A. R.,

nedalyvaujant pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos piliečio, (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini)r., dirbančio MB „(duomenys neskelbtini)“, buvusio UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovo, bausto administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą, kurioje jis traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. R., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)r., vadovu ir žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius finansinius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkto nuostatas privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą UAB A. R. ūkis, tačiau šios pareigos nevykdė. Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui 2023 m. spalio 12 d. buvo 8494,95 Eur, todėl jeigu bendrovės vadovas būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni. To savo neveikimu bendrovės vadovas A. R. nepadaręs pažeidė VMI, kaip kreditoriaus, teises bei teisėtus interesus ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

2. Panevėžio apygardos teismas 2024 m. balandžio 12 d. nutartimi pripažino, kad UAB A. R. ūkis, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) r., yra nemoki, kadangi įmonė neturi turto, kurio pakaktų skoloms apmokėti ir šiuo pagrindu iškėlė Bendrovei bankroto bylą. Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutartis įsiteisėjo 2024 m. balandžio 23 d.

3. A. R. ir institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, – VMI atstovas į teismo posėdį (2024 m. birželio 13 d. 13.30 val.) neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir institucijai buvo tinkamai ir laiku pranešta. A. R. nepateikė prašymo bylos nagrinėjimą atidėti. 2024 m. gegužės 29 d. raštu informavo teismą, kad teismo posėdyje 2024 m. birželio 13 d. nedalyvaus ir prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 40). Todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

4. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą. Kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

5. ANK 39 straipsnis numato, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

6. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti alternatyviomis veikomis, be kita ko, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose.

7. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio – tęsiasi tol, kol egzistuoja Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte nustatytos sąlygos ir jo nenutraukia pats asmuo ar kiti asmenys arba išnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos yra privaloma įvykdyti. Taigi, trunkamojo administracinio nusižengimo padarymo atveju nusižengimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatymo uždraustą veiką.

8. A. R. pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo iškilusi nuo JANĮ numatytų sąlygų atsiradimo iki tos dienos, kai kreditoriaus (VMI) iniciatyva buvo pradėta Bendrovės bankroto procedūra, t. y. iki 2024 m. kovo 7 d. Taigi, trunkamasis pažeidimas buvo nutrauktas 2024 m. kovo 7 d., kai VMI kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kreditoriui pateikus teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, Bendrovės vadovui išnyko pareiga pačiam kreiptis į teismą, o kartu paaiškėjo ir administracinio nusižengimo padarymo diena, nuo kurios teismui atsirado pagrindas skaičiuoti ANK 39 straipsnyje nustatytą administracinės nuobaudos skyrimo termino eigą iki teismo nutarimo priėmimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-26-719/2020, 2AT-2-303/2021). Esant šioms aplinkybėms, senaties terminas administracinei nuobaudai skirti nėra suėjęs.

9. Tam, kad įmonės vadovas būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą neveikimą – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui, būtina nustatyti tokias sąlygas: 1) įmonė tapo nemoki; 2) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti; 3) nė vienas kreditorius, iki sueinant JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytiems terminams, kai įmonės vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Visgi bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo išnykimas, kai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia kreditorius, nepašalina vadovo atsakomybės už JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos neįvykdymą.

10. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnyje numatyta juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Nemokumo procesas suprantamas kaip juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo procesas (JANĮ 2 straipsnio 23 dalis). Sistemiškai aiškinant šio įstatymo nuostatas, nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant ir bankroto procesą ne teismo tvarka). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (pvz., neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

11. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) r., A. R. nuo 2022 m. gegužės 3 d. iki 2024 m. balandžio 23 d. buvo Bendrovės vadovas (direktorius). Bendrovė yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2024 m. gegužės 9 d., Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui (mokestinė nepriemoka) yra 19371,58 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus pridėtinės vertės mokesčio už 2023 m. rugpjūčio – spalio mėnesius, žemės mokesčio už 2023 metus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis VMI 2023 m. rugsėjo mėn. – 2024 m. vasario mėn. vykdė mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus: 2023 m. rugsėjo 5 d. surašytas nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2023 m. spalio 12 d. surašytas nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2023 m. spalio 17 d. priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto; 2023 m. lapkričio 13 d. priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto; 2023 m. lapkričio 30 d. surašytas nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2023 m. gruodžio 20 d. surašytas nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2024 m. sausio 3 d. surašytas nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2024 m. sausio 16 d. priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto; 2024 m. sausio 31 d. surašytas nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2024 m. vasario 7 d. surašytas nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Nurodymuose ir sprendimuose nurodytos mokestinės nepriemokos išieškoti iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto nepavyko.

12. Taigi akivaizdu, jog A. R. žinodamas Bendrovės turimus įsipareigojimus, jam vadovaujant surašytus nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, galėjo ir turėjo suvokti kokia yra reali Bendrovės finansinė padėtis, t. y. kad Bendrovė yra nemoki, bei tuo remiantis turėjo pareigą inicijuoti nemokumo procesą tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui Bendrovei ir VMI interesų pažeidimui.

13. Aukščiau išdėstytos aplinkybės įrodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) pakankamai ilgą laiką buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI interesų pažeidimui Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Pažymėtina, kad Bendrovės vadovui A. R. ne vėliau kaip 2023 m. spalio 12 d. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos. Kadangi VMI yra Bendrovės kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs, kreditorius turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo (JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nustatyta, kad VMI 2024 m. sausio 15 d. raštu Bendrovei nurodė, jog nesumokėjus įsiskolinimo per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, bus kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

14. Aukščiau nurodytos aplinkybės pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas A. R. nevykdė pareigos inicijuoti nemokumo procesą, nors UAB (duomenys neskelbtini) yra nemoki – įmonė neturi turto, iš kurio būtų galima atlyginti turimus įsiskolinimus, negali vykdyti turtinių prievolių. Dėl tokių Bendrovės vadovo veiksmų buvo pažeisti JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatyta pareiga, VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta.

15. A. R. kaltę padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą įrodo byloje esantys duomenys: VMI pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 1-5), Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai (balansai) (b. l. 7-8), Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutartis, kuria UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvo iškelta nemokumo (bankroto) bylą (b. l. 9-12) ir kiti byloje esantys dokumentai.

16. Išanalizavus ir įvertinus byloje esančių duomenų visumą, darytina išvada, kad A. R., nuo 2022 m. gegužės 3 d. iki 2024 m. balandžio 23 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) vadovas to nepadarė – nevykdė pareigos, nustatytos JANĮ 5 straipsnio 1 punkte ir savo neveikimu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, todėl Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI interesus.

17. A. R. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

18. Teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, įvertina skirtinos nuobaudos individualizavimą. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-68/2015, 2AT-58/2017, 2AT-65/2019). A. R. padarė administracinį nusižengimą, jam skirtina nuobauda, kuri turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau, tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

19. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į įvykdyto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, į padarymo aplinkybes, asmens atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas vertina ir A. R. asmenybę: trijų metų laikotarpyje baustas keturis kartus administracine tvarka – įspėjimu ir trimis baudomis, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 28-34). Institucija siūlo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudos – baudos vidurkio dydžio baudą. Tačiau, šiuo atveju, įvertinus nusižengimo aplinkybes, ekonominę bei verslo logiką ir etiką, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo ir protingumo principais skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali – 1400,00 eurų bauda, kas šiuo atveju būtų adekvati, proporcinga bei teisinga administracinės atsakomybės taikymo prasme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsniu, 635-637 straipsniais, teismas

nutaria:

A. R. pripažinti kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti administracinę nuobaudą – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti A. R., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo paskirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB „SEB“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB „Šiaulių bankas“); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) UAB URBO bankas) (įmokos kodas 1001). Mokėjimo pavedime nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-50-1004/2024.

Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.