Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Diaverum klinikos“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Diaverum klinikos“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Nefrida“, K. V., V. V., M. D., G. L., V. D., A. K. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovė UAB „Nefrida“, jos steigėjai – atsakovai K. V. ir V. V. bei šios bendrovės darbuotojai ir akcininkai M. D., G. L., V. D. bei A. K. bendrais, koordinuotais ir iš anksto suplanuotais veiksmais perėmė ieškovės hemodializės klinikų Tauragėje ir Klaipėdoje vykdytą veiklą – perviliojo darbuotojus ir pacientus į UAB „Nefrida“ klinikas paminėtuose miestuose. Dėl šių priežasčių ieškovė buvo priversta nutraukti savo veiklą Tauragėje, o Klaipėdos mieste neteko didelės dalies vykdytos veiklos.

4. Atsakovai K. V. ir V. V. buvusiu ieškovės veiklos adresu (duomenys neskelbtini), nusprendė įsteigti UAB „Nefrida“. Atsakovai M. D., G. L., V. D. ir A. K. nukreipė ieškovės klinikos pacientus hemodializės procedūrų atlikimui į atsakovės UAB „Nefrida“ kliniką – jų iniciatyva ir nurodymu ieškovės pacientams buvo išrašyti siuntimai į atsakovės hemodializės kliniką. UAB „Nefrida“ įsteigta 2016 m. rugsėjo 5 d., licencija teikti hemodializės paslaugas klinikoje Tauragėje buvo išduota 2018 m. balandžio 24 d.

6. Ieškovė aiškino, kad atsakovų veiksmų neteisėtumas pasireiškė ir nepagrįstos informacijos apie ieškovės bankrotą paskelbimu. Be to, atsakovai atliko suderintus veiksmus perkeliant ieškovės Tauragės klinikos pacientus ir Klaipėdos klinikos didžiąją dalį pacientų į atsakovės klinikas, dirbtinai sukuriant sąlygas, esą pacientai savanoriškai pasirinko hemodializės paslaugas toliau gauti atsakovės klinikose.

9. Atsakovus UAB „Nefrida“, K. V. ir V. V. atstovaujanti advokatė pateikė teismui prašymą priteisti atsakovams iš ieškovės visas faktiškai patirtas bylinėjimosi išlaidas: 62 763,23 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas ir 12 179, 75 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

10. Atsakovai M. D., G. L. pirmosios instancijos teisme prašė priteisti iš ieškovės po 3 048 Eur advokato pagalbai apmokėti, o A. K. ir V. D. – po 3 470 Eur advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas M. D. pateikė prašymą priteisti iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas 1 125 Eur išlaidas (1 015 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą ir 110 Eur žyminio mokesčio išlaidas). Atsakovė A. K. prašė priteisti iš ieškovės 1 015 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

19. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria paskirstytos atsakovų UAB „Nefrida“, K. V. ir V. V. patirtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles (CPK 321 straipsnio 3 dalis).

20. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą.

21. Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, kuri reiškia, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir yra įpareigojama atlyginti bylą laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

22. Ieškovės ieškinio reikalavimai atsakovams dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo buvo atmesti, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytos pagal bylos išnagrinėjimo rezultatą. Apeliantė kvestionuoja atsakovų UAB „Nefrida“, K. V. ir V. V. teisę į visišką patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą dėl išlaidų pagrįstumo ir jų adekvatumo, be to, teigia, kad atsakovai K. V. ir V. V. faktiškai nepatyrė bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentus pripažįsta iš dalies pagrįstais.

23. Atsakovus UAB „Nefrida“, K. V. ir V. V. pavedimo sutarčių pagrindu atstovavo dvi advokatų kontoros advokatės. Byloje pateikti išrašai iš teisinės pagalbos sutarčių patvirtina, kad atsakovai pavedė advokatėms atstovauti jų interesus nagrinėjamoje civilinėje byloje, atstovės procesinius dokumentus teikė visų šių atsakovų vardu ir teismo posėdžiuose atstovavo šiems atsakovams, o už suteiktas teisines paslaugas buvo išrašytos ir pateiktos apmokėti atitinkamos PVM sąskaitos faktūros.

24. Iš tiesų, už paminėtiems atsakovams byloje suteiktas advokatų teisines paslaugas sąskaitos per laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 23 d. iki 2023 m. gegužės 3 d. buvo išrašytos atsakovės UAB „Nefrida“ vardu, kuri jas apmokėjo sąskaitose nurodytais terminais. Visgi, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad ši aplinkybė savaime patvirtina, jog atsakovai K. V. ir V. V. byloje faktiškai nepatyrė bylinėjimosi išlaidų.

25. Ieškovė apeliaciniame skunde neginčija aplinkybės, kad advokatų kontoros advokatės pavedimo sutarties pagrindu atstovavo ne tik UAB „Nefrida“, bet ir K. V. bei V. V. ir gavo apmokėjimą už visiems jiems suteiktas teisines paslaugas. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad mokėjimai advokatų kontorai buvo atlikti pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras už šioje byloje atsakovams suteiktas teisines paslaugas. Vadinasi, atsakovams byloje suteiktų teisinės pagalbos paslaugų apmokėta kaina už bendrą 74 832,98 Eur sumą pripažintina realiomis, faktiškai patirtomis atsakovų išlaidomis.

26. Teismų praktikoje pripažįstama, kad šalies bylinėjimosi išlaidas byloje gali padengti ne vien tik pati procese dalyvaujanti šalis. Pavyzdžiui, dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galimybės, kai tokias išlaidas apmoka ne šalis, o kitas, byloje nedalyvaujantis, asmuo, kasacinis teismas išaiškino, kad, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu „tas, kas veikia per kitą, veikia pats“ (lot. qui fact per alium, facit per se), tokios išlaidos laikytinos bylinėjimosi išlaidomis kaip pačių asmenų, už kuriuos jos sumokėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-684/2023).

27. Kasacinis teismas išaiškino, kad išlaidos, skirtos byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, yra su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos ir, jeigu CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu yra pateiktas prašymas (tiek raštu, tiek žodžiu teismo posėdyje; tiek byloje dalyvaujančio asmens, tiek jo atstovo) dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam mokama advokato teisinė pagalba realiai buvo suteikta, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu ar jo padėjėju. Nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti atlyginti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-684/2015; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-684/2023).

28. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aptartu teisiniu reglamentavimu ir pacituota teismų praktika, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju buvo sąlygos nuspręsti dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovams K. V. ir V. V., nes iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovų atstovės pateikė prašymą atlyginti šių atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas ir apmokėjimą už suteiktas paslaugas patvirtinančius dokumentus. Aplinkybė, kad šiuo atveju už paslaugas faktiškai atsiskaitė vienas iš atsakovų – UAB „Nefrida“, nepaneigia atsakovų K. V. ir V. V. teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

29. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuostata, kad atsakovai įgijo teisę į visų prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ji teigia, kad teismas nepasisakė dėl 7 601,20 Eur dydžio civilinės bylos dokumentų ir posėdžio garso įrašų analizės bei su tuo susijusių teisinių konsultacijų atsakovams išlaidų priteisimo bei dėl 26 604,20 Eur išlaidų, skirtų atlyginti už pasirengimą teismo posėdžiams, trukusį nuo 10 iki 30 valandų kiekvienam posėdžiui (iš viso 140 valandų), pagrįstumo. Apeliantė mano, kad šios išlaidos atsakovams priteistos atlyginti nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija.

30. Rekomendacijų 8 punkte pateiktas advokato teikiamų teisinių paslaugų, už kurias numatyti maksimalūs rekomenduojami atlyginti dydžiai, sąrašas. Rekomendacijų 8.19 papunktis numato, kad apskaičiuojant atlygį už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą taikomas koeficientas 0,1, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.20 papunktis numato, kad už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų Rekomendacijų 8.1–8.19 papunkčiuose, teikimo valandą atlyginama taikant tokį patį koeficientą – 0,1.

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-916/2017 32 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Rekomendacijos nenumato baigtinio sąrašo teisinių paslaugų, už kurias gali būti atlyginama vadovaujantis jose nustatytomis taisyklėmis. Todėl vertinant, ar šalis pagrįstai prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas už konkrečias jai suteiktas teisines paslaugas, turi būti vertinamas tokių suteiktų teisinių paslaugų būtinumas ir patirtų išlaidų pagrįstumas.

32. Nėra pagrindo aptariamų teisinių paslaugų – civilinės bylos dokumentų ir posėdžio garso įrašų analizės bei su tuo susijusių konsultacijų, pasirengimo teismo posėdžiams, taip pat už šias paslaugas advokatams mokėto užmokesčio vertinti kaip nepagrįstų. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, aptariamos teisinės paslaugos pripažintinos reikalingomis rengiantis bylos nagrinėjimui, užtikrinančiomis šalies procesinės teisės pateikti savo atsikirtimus ir paaiškinimus realizavimą bei rungtyniškumo principo įgyvendinimą. Aplinkybė, kad šalis ar jos atstovas gavo procesinius dokumentus ir dalyvavo teismo posėdyje, nepaneigia jos teisės visapusiškai naudotis CPK suteiktomis šalies procesinėmis teisėmis. Tai, kad aptariamos teisinės paslaugos nėra tiesiogiai įvardintos Rekomendacijų 8 punkte pateiktame teisinių paslaugų sąraše, nepaneigia jų būtinumo ir reikalingumo teismo procese. Paslaugų teikimo trukmė (pavyzdžiui, pasirengimo vienam posėdžiui laikas) priklauso nuo bylos sudėtingumo. Apeliaciniame skunde pateiktas subjektyvus apeliantės vertinimas dėl suteiktų paslaugų trukmės nepaneigia suteiktų paslaugų reikalingumo ir realumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad už aptariamas teisines paslaugas atsakovų patirtos išlaidos turi būti atlygintos.

33. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad UAB „Nefrida“ apmokėjo sąskaitas, išrašytas laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 26 d. iki 2023 m. gegužės 23 d., tačiau atsakovai išlaidų sumą, atlygintiną už suteiktas teisines paslaugas, apskaičiavo taikydami tik vieną užpraeito ketvirčio vidutinio darbo užmokesčio (bruto) dydį – 1 900,30 Eur, galiojusį išimtinai prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikimo metu, t. y. 2023 m. balandžio mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas šį apeliacinio skundo argumentą pripažįsta iš dalies pagrįstu.

34. Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Apeliantė pagrįstai teigia, kad atlygintinam užmokesčiui už suteiktas paslaugas apskaičiuoti turi būti taikomas sąskaitos už suteiktas paslaugas išrašymo metu, o ne prašymo atlyginti išlaidas pateikimo teismui metu taikytinas koeficientas.

35. Viešai prieinamais duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu užpraeito ketvirčio vidutinis darbo užmokesčio (bruto) dydis kito nuo 1 679,30 Eur iki 1 900,30 Eur. Atitinkamai, maksimalios išlaidos už vieną teisinių paslaugų valandą keitėsi nuo 167,93 Eur iki 190,03 Eur.

36. Įvertinus atsakovų UAB „Nefrida“, K. V. ir V. V. vardu į bylą pateiktą 2023 m. gegužės 22 d. prašymą nustatyta, kad pasitvirtino apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog atsakovai, apskaičiuodami prašytų atlyginti teisinės pagalbos išlaidų sumą taikė prašymo pateikimo metu Lietuvos statistikos departamento skelbtą užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį – 1 900,30 Eur. Tačiau pirmosios sąskaitos už teisines paslaugas išrašymo metu – 2022 m. gegužės 23 d. – šis dydis sudarė 1 679,30 Eur. Atitinkamai už vieną teisinių paslaugų valandą maksimalus atlygis sudarė ne 190,03 Eur, o 167,93 Eur. Ši aplinkybė sudaro pagrindą mažinti atsakovų prašytas atlyginti teisinės pagalbos išlaidas.

37. Sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečius jų rūšies dydžio nustatymo kriterijus. Rekomendacijų 2 punktas numato, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

38. Kasacinio teismo pažymėta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia. Taigi, kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-701/2023).

39. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, reikėtų vadovautis jų visuma ir, nesant pakankamo pagrindo, neišskirti kaip reikšmingų tik vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytas maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022).

40. Apeliantė teigia, kad atsakovams atlygintinos teisinės pagalbos išlaidos pagal Rekomendacijas turi sudaryti ne daugiau kaip 43 855,47 Eur (be 110 Eur žyminio mokesčio išlaidų). Apeliacinės instancijos teismas šį apeliacinio skundo argumentą vertina individualiai pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes ir vadovaudamasis Rekomendacijų 2 punkte nustatytais kriterijais.

41. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantė ir atsakovai byloje patyrė dideles teisinės pagalbos išlaidas: apeliantės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudarė 100 880,82 Eur, atsakovų – 62 763,23 Eur pirmosios instancijos teisme ir 12 179, 75 Eur apeliacinės instancijos teisme. Vien jau tai leidžia manyti, kad byla abiem proceso šalims buvo iš ties sudėtinga ir didelės apimties, joje buvo nagrinėjami sudėtingi teisiniai klausimai, buvo reikalingos kvalifikuotos teisinės žinios, abiem šalims teiktos teisinės paslaugos reikalavo didelių darbo ir laiko sąnaudų. Šios aplinkybės pripažintinos reikšmingomis sprendžiant dėl atsakovų prašytų atlyginti teisinės pagalbos išlaidų dydžio.

42. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės ir pateikti skaičiavimai sudaro pagrindą mažinti atsakovams atlygintinas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų sumažinimas iki apeliantės nurodyto dydžio (43 855,47 Eur be 110 Eur žyminio mokesčio) neužtikrintų atsakovų teisės gauti kuo adekvatesnį patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą byloje, kurioje jiems pareikšti reikalavimai buvo atmesti. Šioje byloje nustatytos aplinkybės dėl suteiktų teisinių paslaugų reikalingumo, byloje nagrinėto ginčo sudėtingumo ir kompleksinių teisinių žinių būtinumo leidžia daryti išvadą dėl pagrindo atsakovams priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, didesnį nei Rekomendacijose nurodytas maksimalus užmokesčio dydis.

43. Remiantis pirmiau aptartomis bylos aplinkybėmis, atsakovų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas mažintinas iki 60 000 Eur. Šis dydį apeliacinės instancijos teismas vertina kaip teisingą ir protingą išlaidų atlyginimą. Atsakovams atlygintinos 60 000 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 110 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidos. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad žyminį mokestį už apeliacinį skundą dėl ieškinio pagrindo sumokėjo atsakovus atstovavusi advokatų kontora, todėl visų 60 110 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas atsakovams lygiomis dalimis.

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

44. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reguliuojančias teisės normas, todėl skundžiama sprendimo dalimi priteisė iš dalies neteisingą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tai sudaro pagrindą skundžiamo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pakeisti, perskirstant atsakovams UAB „Nefrida“, K. V. ir V. V. atlygintinas bylinėjimosi išlaidas.

45. Atsakovai UAB „Nefrida“, K. V. ir V. V. pateikė prašymą atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtas 1 179,75 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidas.

46. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims taisyklės taikytinos ir apeliacinės instancijos teisme. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 papunkčiu, atsakovų prašomos atlyginti teisinės pagalbos išlaidos neviršija maksimalaus atlygintino dydžio (koeficientas 1,3; taikytinas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2024 m. birželio 28 d. sudarė 2 110,30 Eur).

47. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė atsakovų UAB „Nefrida“, K. V. ir V. V. naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį sumažinti iki 43 855,47 Eur. Ieškovės ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumine išraiška sudarė 31 087,51 Eur, apeliacinės instancijos teismas atsakovams atlygintinas bylinėjimosi išlaidas sumažina 14 832,98 Eur suma.

48. Pagal šios nutarties turinį yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovės apeliacinis skundas yra patenkintas 47,71 proc. (14 832,98 Eur x 100% / 31 087,51 Eur). Tokiu būdu atsakovams atlygintina 52,29 proc. apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, proporcingai apeliacinės instancijos teisme ieškovės atmestų reikalavimų daliai, t. y. 616,89 Eur (1179,75 Eur x 52,29% / 100%). Šios išlaidos atsakovams priteistinos lygiomis dalimis.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 14 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Nefrida“, K. V. ir V. V. atlyginimo ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Nefrida“, K. V. ir V. V. iš uždarosios akcinės bendrovės „Diaverum klinikos“ po 20 036,66 Eur kiekvienam išlaidas advokato pagalbai apmokėti.“

Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Diaverum klinikos“ atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Nefrida“, K. V. ir V. V. po 205,63 Eur kiekvienam apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.