Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2016-08-01 · Civilinė byla Nr. e2-1711-723/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-08-01Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-05-23Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-08-01
Bylos Nr.
e2-1711-723/2016
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01127-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilmantas Ambrulevičius
Atsakovas
A. D.
Ieškovas
G. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1711-723/2016Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01127-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.2.4.1.; 3.1.7.5.; 3.1.7.7; 3.2.3.1.; 3.2.3.8.; 3.2.4.1.; 3.2.6.4.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 1 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,sekretoriaujant Julijai Grinko,dalyvaujant ieškovo atstovei adv. Agnei Golubevienei,atsakovui A. D.,vertėjai Liucynai Vasiliauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo G. S. individualios transporto įmonės ieškinį atsakovui A. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas G. S. individuali transporto įmonė kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui A. D. su reikalavimu priteisti iš atsakovo 6 900,00 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Buvo pradėta civilinė byla e2-1711-723/2016.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, kad 2015-11-09 atsakovas su ieškovu sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 228, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti ieškovo įmonėje, vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose. Atsakovas, sudaręs darbo sutartį su ieškovu, buvo raštu supažindintas su Vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, galiojančiais ieškovo įmonėje, kurie numato, jog vairuotojas-ekspeditorius yra materialiai atsakingas, su juo sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Kartu su darbo sutartimi, vadovaujantis įmonėje galiojančiais vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, 2015-11-09 ieškovas ir atsakovas sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, pagal kurios sąlygas, atsakovas yra materialiai atsakingas už ieškovo automobilį, jame esančias vertybes, atsakovui perduotas vertybes (krovinius, siuntas, pinigines lėšas) ir kt. 2015-12-13 ieškovo automobiliu (vilkiku/puspriekabe) v/n (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis) buvo vežamas krovinys (vaisiai/daržovės) iš N. K. į Rusiją, pagal 2015-12-04 pareiškimą dėl krovinio pervežimo Nr. 2015/49-2. Krovinio vairuotojas-ekspeditorius buvo atsakovas. Pagal minėtą pareiškimą, atlyginimas už vaisių/daržovių krovinio pervežimą - 3600 Eur, apmokamas grynais pinigais, pinigus įteikiant vairuotojui. Be šios sumos, atsakovui taip pat buvo pavesta priimti papildomą 3300 Eur atlyginimą už atliktą pervežimą tam pačiam gavėjui – OOO Ekofrut (pervežimas buvo atliktas pagal 2015-12-02 pareiškimą dėl krovinio pervežimo Nr. 2015/49-1, pagal kurį atlyginimas už vaisių/daržovių krovinio pervežimą - 3300 Eur, apmokamas grynais pinigais, pinigus įteikiant vairuotojui), kurį kiek anksčiau buvo pristatęs kitas ieškovo darbuotojas. Tokiu būdu, atsakovui buvo pavesta iš krovinio gavėjo paimti 6900 Eur dydžio pinigų sumą grynais pinigais. Rusijos teritorijoje, Maskvos mieste, atsakovui pristačius krovinį CMR važtaraštyje nurodytu adresu (Ul. B. Y. street, H 6, Office 11. 119180 Moscow, R. F.), kurią privalėjo pristatyti ieškovui. Sugrįžęs pas ieškovą, atsakovas nurodė, jog 6900 Eur sumos, gautos už krovinių pristatymą, jis neturi, kadangi 2015-12-13 kertant Baltarusijos valstybės sieną, pasienio poste, prie atsakovo priėjo KGB pareigūnai bei atliko automobilio kratą, kurios metu rastus 6900 Eur išieškojo. Atsakovo teigimu, pareigūnai jam paaiškino, jog Baltarusijoje atsakovas yra padaręs administracinį nusižengimą, susijusį su nepristatytu kroviniu 2013 metais, todėl šie pinigai išieškomi muito mokesčiams padengti. Ieškovas neturi jokios informacijos apie tai, kur šiuo metu yra jam priklausantys pinigai, kuriuos turėjo perduoti atsakovas. Jokių įgaliotų institucijų oficialių raštų ieškovas nėra gavęs, todėl patvirtinti, jog pinigai buvo išieškoti iš atsakovo, ieškovas negali. 2015-12-31 atsakovas nutraukė darbo sutartį su ieškovu. Ieškovas dėl atsakovo veiksmų patyrė 6900 Eur žalą, kurią prašo iš jo priteisti.

A. D. 2016-04-04 kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydamas priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš ieškovo G. S. individualios įmonės 605,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-54-943/2016 nusprendė sujungti Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-10770-945/2016 ir Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-1711-723/2016, prijungiant civilinę bylą Nr. 2-10770-945/2016 prie civilinės bylos Nr. e2-1711-723/2016, o Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-10770-945/2016 perduoti nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui.

Atsiliepimas

Atsakovas A. D. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad byloje nėra pagrindų visiškos materialinės atsakomybės taikymui atsakovo atžvilgiu, nes atsakovo materialinė atsakomybė ieškovui dėl 6900,00 Eur yra neįrodyta. Ieškovas ir atsakovas buvo sudarę 2015 m. lapkričio 9 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis įpareigoja ne tik darbuotoją, bet ir darbdavį atlikti veiksmus, kuriais būtų siekiama išvengti žalos atsiradimo. Tarp ieškovo ir atsakovo sudarytoje 2015 m. lapkričio 9 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartyje numatyta, kad jos pagrindu darbuotojas yra visiškai materialiai atsakingas už jam perduotą automobilį ir jame esančias vertybes, krovinius, „darbdavio jam perduotų vertybių (krovinių, siuntų ir pan.) piniginių lėšų, kuro eksploatacinių medžiagų saugumą“ (2015 m. lapkričio 9 d. visiškos materialinės atsakomybės sutarties 2 punktas). Darbdavio pareigos minėtoje sutartyje yra apibrėžtos formaliai. Be to, 2015 m. lapkričio 9 d. visiškos materialinės atsakomybės sutarties 22 punkte numatyta, kad „darbuotojas nėra materialiai atsakingas, jei žala padaryta ne dėl jo kaltės“. Atsakovo veiksmuose nėra visų materialinės atsakomybės atsiradimo pagrindų. Atsakovas 2015 m. gruodžio 13 d. pasiaiškinime nurodė, jog važiuojant pro Urbanų (Baltarusijoje) pasienį, 2015 m. gruodžio 13 d. sustabdė KGB pareigūnai, parodė nutartį kratai bei atliko kratą ir rado pas atsakovą 6900 EUR dydžio sumą, ir šią sumą paėmė. Atsakovas pasiaiškinime nurodė, jog buvo surašytas protokolas ir atsakovui perduota šio protokolo kopija. Atsakovas neteko jam perduotų piniginių lėšų dėl Baltarusijos Respublikos pareigūnų nurodymų vykdymo. Atsakovas neturėjo tyčios pasisavinti ar neteisėtai perduoti tretiesiems asmenims ieškovui priklausančias pinigines lėšas, todėl konstatuotina, kad ieškovui žala padaryta ne dėl atsakovo kaltės. Atsakovas vykdė visus įsipareigojimus darbdaviui - atliko jam pavestas darbines funkcijas ir nedelsdamas, kai tik turėjo galimybę, informavo ieškovą apie atliktą kratą ir konfiskuotas pinigines lėšas. Šiuo atveju atsakovas buvo įpareigotas priimti iš ieškovo kliento 6900,00 Eur grynuosius pinigus ir juos perduoti ieškovui. Pinigų perdavimas ieškovui neįvyko ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ar didelio neatsargumo, tačiau dėl ne nuo atsakovo priklausančių aplinkybių. Šį faktą patvirtina 2015 m. gruodžio 13 dienos asmens kratos protokolas. Atkreiptinas dėmesys, jog iki minėto įvykio, atsakovas kirsdavo Baltarusijos Respublikos sieną, tačiau jokių problemų dėl sienos kirtimo kilę nebuvo. Atsakovas nurodytas pareigas vykdė tinkamai, neatliko jokių veiksmų, kas įtakotų jam patikėtų piniginių lėšų praradimą. Materialinė atsakomybė darbuotojui gali būti taikoma tik atsakant už tiesioginių darbo funkcijų atlikimui patikėtas materialines vertybes, kas šiuo atveju būtų transporto priemonė, mobilusis telefonas ir pan. Mano, kad piniginių lėšų priėmimas, jų saugojimas ir perdavimas darbdaviui yra darbdavio nurodymo vykdymas, bet ne pagrindinių darbo funkcijų atlikimas, todėl dėl jų praradimo neturėtų būti taikoma darbuotojo materialinė atsakomybė. Jokio pagrindo pasipriešinti pareigūnų veiksmams atsakovas neturėjo (bet koks pasipriešinimas pareigūnų nurodymams, tikėtina būtų sukėlęs nuostolius, pavyzdžiui, transporto priemonės konfiskavimą ir pan.), todėl atsakovo veiksmuose nėra nustatytinas neatsargumas. Pats ieškovas su savo turtu elgėsi neatsargiai ir nerūpestingai, kadangi įpareigojo atsakovą atlikti su pagrindinėmis darbo funkcijomis nesusijusius veiksmus, o būtent iš ieškovo klientų priimti pinigines lėšas už krovinių pristatymą, ko vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiuose nuostatuose numatyta nebuvo. Visas pinigų priėmimo-perdavimo operacijas ieškovas galėjo atlikti bankiniais pavedimais, siekiant apsaugoti visas gaunamas pinigines lėšas nuo praradimo. Atsakovo veiksmuose nėra kaltės dėl 6900,00 Eur sumos praradimo.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė adv. A. G. prašė ieškinį tenkinti visiškai pagal ieškinyje išdėstytus argumentus. Nurodė, kad šalis saistė darbo santykiai ir darbo sutarties metu vykdydamas darbuotojo funkcijas atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko buvo padaryta žala įmonei. Atsakovas gavo grynais pinigais 6 900,00 Eur sumą, kurią turėjo perduoti ieškovui. Šią sumą jam dvejomis dalimis sumokėjo ieškovo klientai grynais pinigais. Šios sumos atsakovas ieškovui neperdavė ir nepagrindė, kur galėjo panaudoti. Laiko, kad pinigus panaudojo savo interesais, o ne įmonės. Nesutinka su argumentais, kad atsakovas ginčo sumą perdavė KGB pareigūnams, kurie neva konfiskavo pinigus ir pateikė 2015 m. gruodžio mėn. kratos protokolą neva tai patvirtinantį šį faktą. Ieškovas kreipėsi į Baltarusijos Respublikos valstybinį muitinės komitetą, kuris išdavė birželio 2 d. atsakymą, kad nebuvo iš atsakovo imamos kažkokios piniginės lėšos ir nebuvo vykdyta kažkokia krata. 2015-12-13 kratos protokolas galimai yra suklastotas ir nepatvirtina atsakovo atsikirtimų. Yra visos sąlygos žalos priteisimui. Bylos dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų darbo ginčų komisijoje nesutinka. Darbo ginčų komisija nenagrinėjo šalių ginčo, o kadangi dabar teismas nagrinėja ginčą, tai jis ir priteis bylinėjimosi išlaidas pagal patenkintų reikalavimų dalį. Pareiginių nuostatų 2.10 punktas numato, kad darbuotojas besąlygiškai privalo vykdyti visus žodinius ir rašytinius savininko nurodymus; 4.1.21. punktas numato, kad vairuotojas ekspeditorius atsako už patikėtų ir perduotų darbo priemonių bei materialinių vertybių apsaugą. Kvitas patvirtina, kad jam buvo perduotos materialinės vertybės, jas turėjo saugoti. Į darbo ginčų komisiją kreipėsi ieškovas su prašymu atsakovui dėl materialinės žalos atlyginimo išieškojimo. Buvo priimtas sprendimas atsisakyti nagrinėti, nes tai civiliniai santykiai. Darbo ginčo komisijos sprendimo neginčijo. Ieškovas laiko, kad tai darbo ginčas. Atsakovas pats nutraukė darbo santykius su ieškovu.

Atsakovas A. D. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pinigus gavo. Toliau nuvažiavo prie valstybės ienos, iš jo paėmė pasą, laukė be dokumentų apie dvi valandas, priėjo du žmonės parodė savo pažymėjimus . Pasakė, kad 2015 metais pas atsakovą buvo byla. Pas jį buvo tik viena byla, kai jis dirbo ir važiavo su šaldytuvu su kontrabandine produkcija. Tada jam buvo surašytas protokolas, paimta kontrabandą ir po dviejų savaičių jį paleido. Aišku paskyrė baudą jam, nes ant firmos būtų 10 kartų didesnė bauda. Jis asmeniškai sumokėjo baudą. Jis pinigų neslėpė, jie gulėjo krepšyje. Jie suskaičiavo, aprašė pinigus, paėmė ir atidavė protokolą, paleido. Jis nuvažiavo toliau. Nežino, kodėl pažymoje parašyta, kad kratos nebuvo. Gal ten banditai buvo ar pareigūnai neoficialiai tai padarė. Jis pasakė kaip buvo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas A. D. ir ieškovas G. S. individuali transporto įmonė 2015-11-09 sudarė darbo sutartį Nr. 228, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti įmonėje nuo 2015-11-10 vairuotoju-ekspeditoriumi. Darbo sutartis buvo nutraukta 2015-12-31 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 str. 1 d. (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu). Atsakovas 2015-11-10 pasirašytinai buvo supažindintas su vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, galiojančiais ieškovo įmonėje. Nuostatų 2.10 punkte numatyta, kad vairuotojas-ekspeditorius besąlygiškai įsipareigoja vykdyti visus žodinius ir rašytinius savininko, vadybininko, transporto vadovo, vyr. buhalterio nurodymus. Nuostatų 4.1.21 punktas numato, kad įmonėje vairuotojas-ekspeditorius atsako už jam patikėtų ir perduotų darbo priemonių bei materialinių vertybių apsaugą. Be to, ieškovas ir atsakovas 2015-11-09 sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, pagal kurios sąlygas, atsakovas yra materialiai atsakingas už jam perduotą automobilį ir jame esančias vertybes (krovinius, siuntas ir pan.), darbdavio perduotas pinigines lėšas.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina faktines bylos aplinkybes, kad 2015-12-13 ieškovo automobiliu (vilkiku/puspriekabe), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo gabenamas krovinys (vaisiai/daržovės) iš N. K. į Rusiją, pagal užsakovo „Hoofdman-Roodzant B.V.“ 2015‑12‑04 pervežimo paraišką (užsakymą) Nr. 2015/49-2. Buvo nustatytas 3 600,00 Eur pervežimo mokestis grynaisiais iškrovimo vietoje (mokėtojas bendrovė „Ecofrut“), o krovinio vairuotojas-ekspeditorius buvo atsakovas. Atsakovas pristatęs krovinį CMR nurodytu adresu (B. Y. g., H6 Office 11. 119180, Maskva, R. F.) iš krovinių gavėjo už suteiktas paslaugas priėmė iš viso 6 900,00 Eur sumą, nes atsakovui ieškovo buvo pavesta paimti dar ir papildomą 3 300,00 Eur atlyginimą už anksčiau atliktą pervežimą tam pačiam prekių gavėjui (bendrovei „Ecofrut“ pagal 2015-12-02 pervežimo paraišką Nr. 2015/49-1, pagal kurį sutartas pervežimo įkainis – 3 300,00 Eur). Gautą 6 900,00 Eur sumą atsakovas turėjo pristatyti ieškovui, tačiau to nepadarė. Dėl aukščiau nurodytų gabenimo, pristatymo, piniginių lėšų gavimo, jų sumos ginčo byloje nėra, teisme bylos šalys patvirtino šias aplinkybes.

Atsakovas A. D. 2015-12-13 rašytiniame pasiaiškinime ieškovui nurodė, kad gavo 6 900,00 Eur ir automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vyko pro Urbani pasienį. Prie jo priėjo KGB pareigūnai, parodė dokumentus, atliko jo automobilio kratą ir rado 6 900,00 Eur, kuriuos iš jo išieškojo. Buvo surašytas išieškojimo protokolas, ieškovui išduota jo kopija. Atsakovui paaiškino, kad Baltarusijoje jis yra padaręs administracinį nusižengimą, susijusį su nepristatytu kroviniu 2013 metais, todėl šie pinigai išieškomi iš jo muito mokesčiams padengti. Šaukimu įpareigojo atsakovą atvykti į Vitebską tolimesniam nagrinėjimui. Norėdamas pagrįsti savo nurodytas įvykio aplinkybes, atsakovas byloje pateikė 2015‑12‑13 asmens kratos protokolą, kuriame užfiksuota, kad pasienio p. k. p. Urbanai operatyvinis Vitebsko srities KGBV įgaliotinis kapitonas A. N. D., dalyvaujant kviestiniams N. V. Konstantinov ir Konstantinui A. Z. pagal Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) 210 ir 211 straipsnių reikalavimus iškėlus baudžiamąją bylą Nr. 1326/15 atliko atsakovo A. D. kratą, kurios metu rado ir iš jo paėmė iš viso 6 900,00 Eur.

Iki tol atsakovui nekilo problemų dėl sienos kirtimo Lietuvos-Baltarusijos pasienyje,kas rodo,kad jokio tyrimo atsakovo atžvilgiu nebuvo.Atsakovo byloje pateiktas 2015-12-13 asmens kratos protokolas yra tariamai išduotas oficialaus asmens,nes nėra patvirtintas antspaudu ar valstybinio herbo atvaizdu,kas kelia tiek ieškovui,tiek teismui abejones dėl pateikto oficialaus rašytinio įrodymo tikrumo.Tame pačiame protokole nurodoma,kad paimamos 8 kupiūros po 500 eurų,o po to įrašoma dar 5 kupiūros.Tai jau esminė faktinių aplinkybių konstatavimo klaida,kuri gali būti esminė,kad paneigti protokolo tikrumą,neesant kitų įrodymų.Tačiau ieškovas byloje pateikė 2016-06-02 Baltarusijos Respublikos Valstybinės muitinės komiteto Vitebsko muitinės atsakymą į paklausimą, jog 2015-12-13 automobilių kelių praleidimo punkte „Urbany“ Vitebsko srities pareigūnams vykdant muitinės kontrolę A. D., važiavusio iš Baltarusijos Respublikos į Latvijos Respubliką transporto priemone Volvo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), priekaba Shmitz, reg. Nr. EM004, vežėjas – G. S. individuali transporto įmonė, atžvilgiu asmens krata nevykdyta, piniginės lėšos iš A. D. neimtos, paimant pinigines lėšas iš A. D. Vitebsko muitinės pareigūnai nedalyvavo.Tokiu būdu ieškovas paneigė atsakovo nurodomas faktines aplinkybes dėl teisėto pinigų paėmimo fakto,kurį įrodinėja atsakovas((duomenys neskelbtini)178str.).

Ieškovo reikalavimas atsakovui dėl materialinės žalos atlyginimo buvo nagrinėjamas LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijoje, kuri 2016-02-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė jį nagrinėti, kadangi tarp šalių kilo civiliniai, o ne darbo santykiai, ir pareikšto reikalavimo nagrinėjimas nepriskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai. Darbo ginčų komisija padarė išvadą, kad ieškovas negali grįsti savo reikalavimo nei pasirašyta darbo sutartimi, nei visiškos materialinės atsakomybės sutartimi, nes darbo sutartimi atsakovas įsipareigojo dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi, šio įsipareigojimo jis nepažeidė, taip pat nepažeidė ir Vairuotojo pareiginių nuostatų, kaip ieškovo advokatas nurodė 2.1. p., nes savininko nurodymo atlikti konkrečiu atveju veiksmą nebuvo. Komisijos nuomone, pasirašius visiškos materialinės atsakomybės sutartį, darbuotojas šia sutartimi prisiima atsakomybę už materialinių vertybių neišsaugojimą. Nagrinėtu atveju darbuotojas (atsakovas) negali prisiimti įsipareigojimų dėl kurių iš viso nėra aptarta. Ieškovas ir atsakovas komisijos sprendimą turėjo teisę skųsti per mėnesį nuo jo priėmimo, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo.

Teismas vertinimu darbo ginčų komisija teisingai konstatavo, kad tarp ieškovo ir atsakovo yra susiklostę ne darbo, o civiliniai teisiniai santykiai. Vairuotojo pareiginiuose nuostatuose ar visiškos materialinės atsakomybės sutartyje nėra tiesiogiai įtvirtinta darbuotojo pareiga pačiam priimti atlyginimą grynaisiais už prekių gabenimą ir gautus pinigus pristatyti ieškovui. Teisme atsakovas patvirtino, kad grynuosius pinigus už krovinio pervežimą ieškovui tokiu būdu gabeno ne pirmą kartą. Šiuo atveju susiklostė civiliniai teisiniai santykiai tarp juridinio asmens ir fizinio asmens.

Taigi tam, kad būtų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštus ieškinio reikalavimus ir taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas jo civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat kaltę (CK 6.246 - 6.249 straipsniai).

Dėl žalos.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Atsakovas neginčija, kad iš ieškovo kliento už pervežimo paslaugas priėmė 6 900,00 Eur sumą, kuri buvo skirta ieškovui. Atsakovas šių pinigų ieškovui neperdavė, kaip jau nurodyta aukščiau, neva dėl to, kad pasienyje kratos metu pareigūnai juos iš atsakovo konfiskavo. Akivaizdu, kad ieškovas negavo 6 900,00 Eur pajamų, kurias tikėjosi gauti už klientui suteiktas pervežimo paslaugas, todėl jam yra padaryta 6 900,00 Eur dydžio žala.

Dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės.

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

Atsakovui perduotos 6 900,00 Eur piniginės lėšos buvo skirtos ieškovui. Jis savo veiksmais sutiko jas perduoti ieškovui, kaip ir pats nurodė teisme,kad pinigus ieškovui gabeno ne pirmą kartą. Atsakovas jam patikėtų pinigų negražino ieškovui,nors pagal susiklosčiusią tarp šalių praktiką tai turėjo padaryti. Teisme atsakovas tvirtino, kad 2015 metais buvo baustas už kontrabandinės produkcijos gabenimą ir tada jam buvo surašytas protokolas, paimtos prekės ir jis paleistas.Atsakovo argumentai vertintini kritiškai ir yra paneigti ieškovo pateiktais duomenimis iš Baltarusijos Respublikos Valstybinės muitinės komiteto Vitebsko muitinės, kad 2015-12-13 automobilių kelių praleidimo punkte „Urbany“ Vitebsko srities pareigūnams vykdant muitinės kontrolę A. D. atžvilgiu asmens krata nevykdyta ir piniginės lėšos iš A. D. neimtos.Tai reiškia,kad ieškovui skirti pinigai 6900 eurų sumoje liko pas atsakovą,kas prieštarauja sąžiningumo principams ir yra atsakovo neteisėtas kaltas veikimas(CK 1.5 str.).

Dėl priežastinio ryšio.

Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Būtent dėl atsakovo veiksmų, t.y. ieškovui piniginių lėšų neperdavimas yra tiesioginiam priežastiniam ryšyje su ieškovo patirta 6 900,00 Eur dydžio žala.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir kiti klausimai.

CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2016-03-24, iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovo reikalavimas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas sprendžiant šalių ginčą ikiteismine tvarka darbo ginčų komisijoje yra išvestinis procesinis klausimas iš pagrindinio šalių ginčo, todėl nagrinėjamas vadovaujantis CPK normomis, numatančiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Ieškinį tenkinus visiškai, atsakovui bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (CPK 93 str.)

Ieškovas už pareikštą ieškinį sumokėjo 155,00 Eur žyminį mokestį, turėjo 1 485,00 Eur teisinių paslaugų išlaidų. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteisiama 1 640,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Teisme 2016 m. balandžio 14 d. iš VĮ „Centrinė hipotekos įstaiga“ gautas pranešimas apie turto arešto akto išregistravimą iš Turto arešto aktų registro Nr. TA2-16-041844. Pranešime nurodyta, kad šioje byloje teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (areštas) 2016 m. balandžio 14 d. buvo išregistruotas iš Turto arešto aktų registro vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 6 dalimi, t.y. ieškovas per keturiolika dienų nepateikė nutarties antstoliui vykdyti arba antstolis per keturiolika dienų neatliko pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, todėl laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti. Atsižvelgiant į tai, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo/palikimo galioti nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 str.,177,178, 185 str.,259-269, 270 str.,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui G. S. individualiai transporto įmonei (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) 6 900,00 Eur (devynis tūkstančius devynis šimtus eurų 00 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 6 900,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-03-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 640,00 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius