Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-10770-945/2016,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas išspręsti Kauno apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-10770-945/2016 bei Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1711-723/2016 sujungimo klausimą.

Nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo pradėta civilinė byla Nr. e2-1711-723/2016 pagal ieškovės G. S. individualios transporto įmonės ieškinį, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo A. D. 6 900,00 Eur žalos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Nurodyta, kad atsakovą su ieškove siejo darbo sutartis, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti ieškovės įmonėje, vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose. Kartu su darbo sutartimi ieškovė ir atsakovas sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, pagal kurios sąlygas, atsakovas yra materialiai atsakingas už ieškovo automobilį, jame esančias vertybes, atsakovui perduotas vertybes (krovinius, siuntas, pinigines lėšas) ir kt. Vykdydamas darbines funkcijas, atsakovas turėjo pervežti krovinį ir už jį priimti 3600 EUR grynais pinigais. Be šios sumos, atsakovui taip pat buvo pavesta priimti papildomą 3300 EUR atlyginimą už atliktą pervežimą tam pačiam gavėjui. Sugrįžęs pas ieškovą, atsakovas nurodė, jog 6900 EUR sumos, gautos už krovinių pristatymą, jis neturi. Atsakovas 2015 m. gruodžio 31 d. nutraukė darbo sutartį su ieškove. Ieškovė, remdamasi Darbo kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis darbuotojo pareigą atlyginti darbdaviui padarytą materialinę žalą, kreipėsi į teismą.

Bylos sujungtinos.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 136 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Ši norma nustato ir subjektus, kurie sprendžia bylų sujungimo klausimus: jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, dėl jų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jei skirtinguose teismuose – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (dėl civilinių bylų, nagrinėjamų skirtinguose apylinkių teismuose, esančiuose to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, sprendžia atitinkamo apygardos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose apygardų teismuose ar skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose veikiančiuose apylinkių teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas).

Susipažinus su Kauno apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-10770-945/2016 medžiaga ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ pateikiama informacija apie Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-1711-723/2016 nustatyta, kad G. S. individuali transporto įmonė, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos 2016 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. DGKS-915, priimtu darbo byloje Nr. APS-2-1745, kreipėsi į teismą, prašydama išspręsti kilusius rekalavimus dėl žalos iš buvusio įmonės darbuotojo atlyginimo. A. D. taip pat nesutinka su nurodytos Darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi, kuria atsisakyta priteisti iš įmonės jo patirtas išlaidas dėl ginčo nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė spręsdama aptartų civilinių bylų sujungimo klausimą pažymi, byloje keliamas žalos atlyginimo klausimas, keliamas iš šalis siejusių darbo teisinių santykių, bei išlaidų, patirtų ginčą nagrinėjant darbo ginčo komisijoje, kaip privalomoje ikiteisminėje darbo ginčą nagrinėjančioje institucijoje, priteisimo. Kadangi išlaidos, patirtos nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje gali būti atlyginamos, ir darbo ginčų komisija turi nagrinėti ir spręsti šį klausimą, kai jis iškyla, taikydama CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-733-421/2015), todėl ginčui persikėlus nagrinėti teismine tvarka, šalies išlaidų, patirtų ginčą sprendžiant ikiteismine tvarka, atlyginimo klausimas turi būti įvertinamas pasisakant dėl ginčo esmės, t. y. išsprendus byloje kilusį ginčą. Priklausomai nuo ginčo Vilniaus rajono apylinkės teisme išnagrinėjimo rezultatų, gali atsirasti poreikis iš naujo spręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimą. Kaip jau buvo minėta, bylinėjimosi išlaidų klausimas yra išvestinis klausimas ir civilinio proceso kodeksas nenumato galimybės priteisti šalies patirtas išlaidas kitoje civilinėje byloje, todėl susiklosčius tokiai situacijai, kai vienoje iš bylų sprendžiamas materialinis teisinis ginčas, o kitoje bylinėjimosi išlaidų, patirtų ikiteisminėje ginčo institucijoje, atlyginimo klausimas, šie abu klausimai turi būti sprendžiami vienoje byloje. Be to, reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra procesinio teisinio pobūdžio, todėl klausimas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001; 2013 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-232/2013). Siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, tikslinga abi civilines bylas sujungti, siekiant tiek byloje kilusį ginčą, tiek dėl jo nagrinėjimo patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išspręsti vienoje civilinėje byloje.

Atsižvelgiant į tai, kad abi sujungtinos bylos yra pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje ir pagrindinis ginčas sprendžiamas Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje, kurioje byla ir gauta anksčiau (2016 m. kovo 24 d., o Kauno apylinkės teisme gauta 2016 m. balandžio 4 d.), todėl Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-10770-945/2016 turi būti prijungta prie Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-1711-723/2016 ir abi bylos perduotinos nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi CPK 136 straipsnio 4 dalimi ir CPK 33 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Sujungti Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-10770-945/2016 ir Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-1711-723/2016, prijungiant civilinę bylą Nr. 2-10770-945/2016 prie civilinės bylos Nr. e2-1711-723/2016.

Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-10770-945/2016 perduoti nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui.