Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Rasai Laurinėnienei, dalyvaujant ieškovui V. B., jo atstovui advokatui V. M., išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. Š., viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei R. V., institucijai, teikiančiai išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė R. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. 2014-09-09 nutartimi buvo paskelbta atsakovės paieška, tačiau atsakovės rasti bei jos buvimo vietos nustatyti nepavyko, Klaipėdos apskrities VPK rašte nurodė, kad R. V. artimieji patvirtino, jog ji išvykusi į Angliją, jiems nežinomi jos kontaktiniai duomenys. R. V. artimųjų buvo informuota apie paiešką bei apie vykstantį teismo procesą, tačiau R. V. atsisakė nurodyti savo kontaktinius duomenis bei buvimo vietą. Atsižvelgiant į tai, procesiniai dokumentai jai buvo įteikti bei apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką jai pranešta viešo paskelbimo būdu. Esant išdėstytoms aplinkybėms, byla nagrinėta jai nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovais ir jo atstovas palaikė ieškinį, paaiškino ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad ieškovas šiuo metu augina vaiką, jam pradėjus lankyti darželį, ieškos darbo. Nurodė, kad atsakovė kartais pabendrauja su vyriausiąja dukra, Anglijoje turi kitą vyrą ir grįžti neketina. Per septynių mėnesių laikotarpį yra pervedusi vaikams bendrai 2100 Lt, kurie yra išminusuoti iš prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo.

Institucijos, teikiančios išvadą Klaipėdos miesto Savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad mama išvyko į užsienį, paliko vaikus. Nors ieškovas anksčiau turėjo problemų, tačiau Vaikų teisių apsaugos skyrius šiuo metu jam jokių pretenzijų ir pastabų neturi, ieškovas gerai rūpinasi vaikais. Šeimoje nuolat lankosi socialiniai darbuotojai. Nurodė, kad ieškovas visapusiškai stengiasi rūpintis vaikais, todėl nustačius vaikų gyvenamąją vietą su juo galės gauti kompensacijas, išspręsti problemas dėl socialinio būsto nuomos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuokos sudarę nebuvo; ieškovas V. B. ir atsakovė R. V. yra nepilnamečių vaikų V. B., gimusios (duomenys neskelbtini), J. B., gimusios (duomenys neskelbtini), S. B., gimusios (duomenys neskelbtini), D. B., gimusios 2005-07-19, J. B., gimusios 2008-02-24, P. B., gimusio 2009-10-10, ir K. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovas bylos duomenimis pajamų neturi. Atsakovė išvykusi į Angliją, duomenų apie jos gaunamas pajamas nėra. Ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas su atsakove negyvena, atsakovė materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams neteikia.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovas ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su juo, vaiko tėvu. CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 str. 2 d.). Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, nustato, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (LAT CBS teisėjų kolegijos 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).

Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai yra jauno amžiaus, iki šiol gyvena su tėvu, duomenų, kad šią pareigą vykdytų vaikų motina nenustatyta, vaikų motina išvykusi į Angliją, jos buvimo vieta bei kontaktai nežinomi, taip pat išklausius institucijos išvados ir iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad vaikų gyvenimas su tėvu prieštarautų jų interesams, ieškovo prašymas tenkintinas, nepilnamečių vaikų V. B., J. B., S. B., D. B., J. B., P. B. ir K. B. gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu ieškovu V. B. (CK 3.169 str. 1 d.).

Dėl išlaikymo priteisimo

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės nepilnamečių vaikų Vytautės, Jolantos, Skirmantės ir D. B. išlaikymui po 300 Lt per mėnesį, o jauniausių vaikų Justės, Pijaus ir K. B. išlaikymui po 200 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovė (vaikų motina) R. V. nuo 2014-02-01 paliko vaikus ieškovo globai ir pati vengia vykdyti motinos pareigas. Ji neteikia jokio išlaikymo vaikams ir jam nepadeda vaikų išlaikyti. Atsakovė nepalaiko nuolatinių ryšių su vaikais. Ieškovas taip pat nurodė, kad šiuo metu nedirba, gauna tik socialines išmokas. Jokio turto ar santaupų neturi. Jam nepakanka lėšų nepilnamečių vaikų pagrindinių poreikių patenkinimui, jo pragyvenimui skirtos lėšos yra labai apribotos.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje 3K-3-278/2010 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-04-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 yra nurodęs, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas šiuo metu vienas augina ir išlaiko septynis nepilnamečius vaikus. Byloje nėra jokių duomenų apie nepilnamečių vaikų sveikatos sutrikimus ar kitus jų specialius poreikius, todėl laikytina, kad bū­ti­noms vaikų vys­ty­mo­si są­ly­goms su­da­ry­ti, t. y. pa­ten­kin­ti jų po­rei­kius mais­tui, ap­ran­gai, būs­tui, sveika­tai, moks­lui, po­il­siui, ug­dy­mui per mėnesį turėtų pakakti ieškovo prašomų priteisti iš atsakovės sumų.

Atsakovė duomenų apie gaunamas pajamas nepateikė, atsakovės gyvenamoji vieta nustatyta Jungtinėje Karalystėje. Teismo nuomone, nustatant priteistino išlaikymo dydį, tėvų turinė padėtis yra svarbi, tačiau ne esminė aplinkybė (LAT 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. I. K., bylos Nr. 3K-3-306/2005; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. A. B., byla Nr. 3K-3-189/2009). Preziumuojama, kad abu tėvai turi vienodą pareigą išlaikyti vaikus. Vertinant kiekvienos iš šalių turtinę padėtį, atsižvelgiama į jų gaunamas pajamas, kitus išlaikomus asmenis bei turimą registruotiną turtą. Nors byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė šioje byloje yra pasyvi, t. y. neteikia jokių atsikirtimų į ieškovo reikalavimus, nepateikė jokių duomenų apie gaunamas pajamas, kitus išlaikomus asmenis ir turimą turtą, teismas remiasi ieškovo paaiškinimais. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (LAT nutartys civilinėse bylose: 2004-03-29 Nr. 3K-3-231/2004, 2004-04-19 Nr. 3K-3-286/2004, 2008-10-22 Nr. 3K-3-506/2008, 2008-12-09 Nr. 3K-3-569/2008, 2010-01-18 Nr. 3K-3-49/2010 ir kt.). CK 3.192 str. 3 d. numato, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į šalių nepilnamečių vaikų amžių, į tai, kad vaikai neturi išskirtinių sveikatos problemų ar poreikių, į tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, į tai, kad išlaikytinų nepilnamečių vaikų yra septyni ir jų išlaikymas yra abiejų tėvų pareiga, taip pat į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo tenkintinas visiškai – iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams Vytautei, Jolantai, Skirmantei ir D. B. po 87 Eur (300 Lt) per mėnesį, atsižvelgiant į jų vyresnį amžių, o jauniausiems nepilnamečiams vaikams Justei, Pijui ir K. B. po 58 Eur (200 Lt) kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2014-08-21 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.194 str. 3 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.208 str.).

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis skirtinas ieškovas (CK 4.185 str. 1d., CPK 376 str. 3d.).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos bei gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Sprendimo dalis dėl periodinių išmokų mokėjimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Pažymėtina, jei vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, ilgiau kaip mėnesį negauna teismo nustatyto išlaikymo arba gauna tik dalį, turi teisę kreiptis į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją išmokoms gauti.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės bendrą 10500 Lt išlaikymo įsiskolinimą visiems vaikams už laikotarpį nuo 2014-02-01, kai atsakovė paliko ieškovą gyventi vieną su vaikais. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso, ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė nuo savo išvykimo į Angliją, t. y. nuo 2014-02-01 išlaikė savo vaikus, ieškovas pripažino, kad per šį septynių mėnesių laikotarpį atsakovė vaikams pervedė 2100 Lt – kiekvienam po 700 Lt.

Ieškovas prašo išlaikymo įsiskolinimą priteisti kiekvienam vaikui, t. y. nepilnamečiams vaikams Vytautei, Jolantai, Skirmantei ir D. B. po 1800 Lt, o jauniausiems nepilnamečiams vaikams Justei, Pijui ir K. B. po 1100 Lt, atmetus per šį laikotarpį atsakovės vaikams pervestą 2100 Lt sumą.

Tėvai turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šie turi teisę į išlaikymą (CK 3.192 straipsnis). Jeigu tėvai ar vienas iš jų prievolės nevykdo, tai atsiranda vaiko teisė į pažeistos teisės teisminį gynimą, pareiškiant ieškinį teisme. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisė gauti išlaikymą yra nepilnamečio vaiko, todėl materialine teisine prasme ieškovas yra nepilnametis vaikas, o jo procesinę teisę pareikšti ieškinį įgyvendina CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys ar įstatymų nustatyti kiti asmenys. Kai yra pagrindas, išlaikymas priteisiamas ieškovui nepilnamečiam vaikui. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam sutuoktiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. Z. D., bylos Nr. 3K-3-39/2010). Kasacinis teismas šioje nutartyje taip pat nurodė, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. Z. D., bylos Nr. 3K-3-39/2010; 2014 m spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei išvykus į užsienį nuo 2014-02-01 nepilnamečius vaikus išlaikė vienas ieškovas, priešingų duomenų byloje nėra, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas, tačiau ne vaikams, o jam iš atsakovės priteistinas 3041 Eur (10500 Lt) ((300 Lt x 4 x 7 mėn. + 200 Lt x 3 x 7 mėn.) – 2100 Lt) išlaikymo vaikams įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2014-02-01 iki ieškinio teismui padavimo dienos (CPK 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovas nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo atleistas pagal CPK 83 str. 1 d. 2 p. Be to, ieškovui 2014-07-22 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra teikiama antrinė teisinė pagalba, atleidžiant jį 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas yra atleistas, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovės (CPK 96 str. 1 d.). Žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo apmokestinamas 41 Eur suma (CPK 80 str. 1 d. 5 p.), kuri priteistina iš atsakovės valstybei. Žyminis mokestis už priteistą išlaikymą periodiniais mokėjimais bei išlaikymo įsiskolinimą sudaro 279 Eur (87 Eur x 4 x 12 mėn. x 3 proc. + 58 Eur x 3 x 12 mėn. x 3 proc. + 3041 Eur x 3 proc.), kuris priteistinas iš atsakovės valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 str. 2 d.). Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodė, kad byloje patyrė 225, 24 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Visiškai patenkinus ieškinį, antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečių vaikų V. B., gimusios (duomenys neskelbtini), J. B., gimusios (duomenys neskelbtini), S. B., gimusios (duomenys neskelbtini), D. B., gimusios (duomenys neskelbtini), J. B., gimusios (duomenys neskelbtini), P. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir K. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų tėvu – ieškovu V. B..

Priteisti iš atsakovės R. V. nepilnamečių vaikų V. B., gimusios (duomenys neskelbtini), J. B., gimusios (duomenys neskelbtini), S. B., gimusios (duomenys neskelbtini), D. B., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 87 Eur, o nepilnamečių vaikų J. B., gimusios (duomenys neskelbtini), P. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir K. B., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 58 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2014-08-21, iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovą V. B. nepilnamečių vaikų V. B., J. B., S. B., D. B., J. B., P. B. ir K. B. lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Priteisti ieškovui V. B. iš atsakovės R. V. 3041 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams skolos.

Priteisti iš atsakovės R. V. 320 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš atsakovės R. V. 225,24 Eur valstybei už antrinę teisinę pagalbą, šią sumą pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630, „Swedbank“, AB.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.