- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-21
- Bylos Nr.
- 2A-2510-601/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01107-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Atsakovas
- S. G.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimo už akių panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1264-359/2011 pagal ieškovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ieškinį atsakovui S. G. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo 126,08 Lt skolos už antrinę teisinę pagalbą bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-4).
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 7 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė. Teismas sprendime nustatė, kad nėra pagrindo ieškinio patenkinti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2011-02-21 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-T-555-754 ir 2011-05-04 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-P-555-2022 suteikė antrinę teisinę pagalbą A. K. civilinėje byloje Nr. 2-8127-192/2011 dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo (b. l. 11, 12). Už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ieškovas išdavė teismui pažymas apie valstybės patirtas išlaidas - 2011-05-18 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-601 sumai 651,09 Lt ir 2011-06-28 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-783 sumai 126,08 Lt (b. l. 9, 10). Kauno miesto apylinkės teismas 2011-07-12 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8127-192/2011, kuriuo ieškovės A. K. ieškinį tenkino iš dalies bei priteisė iš atsakovo S. G. valstybės (ieškovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos) naudai 651,09 Lt išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (b. l. 21-22). Dėl nepriteistos išlaidų dalies išieškojimo iš atsakovo ieškovas su ieškiniu papildomai kreipėsi į teismą. Teismas sprendė, kad ieškovas turėjo kreiptis į sprendimą priėmusį teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo arba prašyti ištaisyti rašymo apsirikimus sprendime, jei sprendime yra padarytas rašymo apsirikimas ar aiški aritmetinė klaida, dėl ko sprendime buvo nurodyta mažesnė suma bylinėjimosi išlaidų nei turėjo būti (CPK 276 str.). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimą teismas laikė nepagrįstu, todėl atmetė. Nors ieškovo ieškinio nepatenkino, iš jo nepriteisė bylinėjimosi išlaidų valstybei, nes ieškovas nuo šių išlaidų mokėjimo yra atleista (CPK 83 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti 2011-10-07 sprendimą už akių ir valstybės naudai iš atsakovo priteisti 126,08 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 153,19 Lt bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą pirmos instancijos teisme. Motyvuose nurodo:
1) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 str., šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą, nagrinėjamu atveju ieškovas išdavė pažymas apie valstybės patirtas išlaidas už antrinę teisinę pagalbą, tačiau teismas 2011-07-12 sprendimu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo, dėl ko ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą su ieškiniu;
2) kreiptis į teismą su pareiškimu dėl papildomo sprendimo priėmimo ar rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų sprendime ištaisymo gali tik byloje dalyvaujantys asmenys, ieškovas į CPK 37 str. 2 d. nurodytų dalyvaujančių asmenų sąrašą nepatenka, todėl kreiptis į teismą su pareiškimu neturi teisinio pagrindo (Kauno apygardos teismo 2011-10-04 nutartis c. b. Nr. 2S-1773-390/2011).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis c .b. 3K-7-861/2001) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti įstatymu nėra priskirtos teismo išlaidoms (CPK 101, 108 straipsniai (Žin. 1964, Nr. 19-139)). Svarbiausius teismo išlaidų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti skirtumus sąlygoja minėtų išlaidų atsiradimo priežastys. Teismo išlaidos kyla tiesiogiai iš paties civilinio proceso eigos teisinio reglamentavimo ir nepriklauso nuo proceso šalių valios. Tuo tarpu išlaidų advokato pagalbai atsiradimą dažniausiai apsprendžia proceso šalies, kuri samdosi advokatą, siekdama geriau apginti savo teises, valia. Dėl to pastarąsias išlaidas galima būtų apibūdinti kaip papildomas išlaidas, susijusias su civiliniu procesu. Teismo išlaidų ir papildomų išlaidų skirtumai sąlygoja tai, kad minėtų išlaidų atsiradimą ir apmokėjimą reglamentuoja skirtingų teisės šakų normos. Teismo išlaidų atsiradimo ir apmokėjimo teisiniai santykiai reglamentuojami civilinio proceso teisės normomis (CPK 102 - 106, 109 - 111 ir kt. straipsniai (Žin. 1964, Nr. 19-139)). Advokatų ir advokatų padėjėjų paslaugų apmokėjimas reguliuojamas ne proceso, o materialinėmis teisės normomis (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso6.720 straipsnis ir kt.). Kita vertus, teismo išlaidos ir papildomos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi tam tikrų esminių panašumų. CPK 113 straipsnio 1 dalis (Žin. 1964, Nr. 19-139) numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas dalyvavusio byloje advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti - iki penkių procentų patenkintos ieškininių reikalavimų dalies, bet ne daugiau kaip nustatytoji taksa. Pagal CPK 113 straipsnio 3 dalį (Žin. 1964, Nr. 19-139), jeigu nustatytąja tvarka advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalba šaliai buvo suteikta neatlygintinai, teismas išieško nurodytąją sumą į valstybės pajamas. Šiose teisės normose įtvirtinta išlaidų atstovo pagalbai apmokėti paskirstymo jau išnagrinėtoje civilinėje byloje tvarka. Taigi, tiek teismo išlaidos, tiek ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. Jų paskirstymas (atlyginimas) tarp proceso subjektų vykdomas pagal analogišką bendrąjį principą – pareiga kompensuoti procesą laimėjusios šalies ir valstybės išlaidas tenka pralaimėjusiai bylą šaliai (CPK 112 straipsnis, 113 straipsnis, 117 straipsnis(Žin. 1964, Nr. 19-139)). Dėl minėtų panašumų nepaisant to, kad teismo išlaidų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėjimas yra skirtingų teisės šakų reguliavimo dalykas, aptartų abiejų grupių išlaidų paskirstymas (atlyginimas) tarp civilinio proceso dalyvių bei dalyvaujančių byloje asmenų ir valstybės (CPK 112 – 117 straipsniai (Žin. 1964, Nr. 19-139)) priskiriamas civilinio proceso teisinio reglamentavimo sferai. Papildomų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kaip ir teismo išlaidų paskirstymo (atlyginimo) taisyklės išdėstytos CPK šeštajame skirsnyje. Visos šios taisyklės laikytinos sudedamąja procesinio teismo išlaidų instituto dalimi.
Lietuvos Respublikos CPK 98 straipsnis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001 m. lapkričio 8 d. nutartyje c. b. Nr. 3K-7-861/2001 taip pat konstatavo, kad CPK 146 straipsnio 2 dalies 7 punktas (Žin. 1964, Nr. 19-139) numato, jog kiekviename ieškinyje turi būti išdėstytas ieškovo reikalavimas. „Reikalavimais“ šio straipsnio prasme, atsižvelgiant į pastarosios sąvokos naudojimą civilinio proceso kodekse (CPK 217 straipsnio 2 dalyje, 231 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 323 straipsnyje ir kt. (Žin. 1964, Nr. 19-139)) ir civilinio proceso teisės doktrinoje, laikomi materialiniai teisiniai vienos šalies reikalavimai kitai šaliai. Civilinio proceso operatyvumo principas sąlygoja tokį teisinį reglamentavimą, pagal kurį išvestiniai civilinės bylos klausimai turi būti galutinai išsprendžiami toje pačioje civilinėje byloje. Antai, CPK 222 straipsnio 5 dalies 2 punktas (Žin. 1964, Nr. 19-139) nurodo, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodymas apie teismo išlaidų paskirstymą. Iš to seka, kad išvestiniai iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku. Kaip minėta, CPK 113 straipsnyje (Žin. 1964, Nr. 19-139) įtvirtintos procesinės teisės normos, skirtos sureguliuoti procesinius teisinius santykius, susijusius su išlaidų paskirstymu išnagrinėtoje byloje. Taigi, reikalavimai, reiškiami šio straipsnio pagrindu yra procesinio teisinio, bet ne materialinio teisinio pobūdžio. Remdamasi išdėstytais motyvais, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje CPK 113 straipsnio (Žin. 1964, Nr. 19-139) pagrindu negalima. Šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis c. b. 3K-7-861/2001).
Nagrinėjamu atveju ieškovas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 126,08 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios buvo suteiktos Kauno miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-8127-192/2011. 2011 m. vasario 21 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. TP-2-(2.2)-11-T-555-754 paskirta teikti vienai iš šalių A. K. antrinę teisinę pagalbą (b. l. 11). Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2011-05-18 ir 2011-06-28 išdavė pažymas Nr. TP-7-(2.10)-601 (651,09 Lt sumai), Nr. TP-7-(2.10)-783 (126,08 Lt sumai), kuriose nurodyta, kad teisinės pagalbos išlaidos viso sudaro 777,17 Lt (už atstovavimą pirmos instancijos teisme, procesinių dokumentų rengimą, papildomą savarankišką reikalavimą, papildomos išlaidos)(b. l. 3, 9,10). Šios pažymos buvo pateiktos teismui, tačiau priteista buvo tik 651,09 Lt. Nustatyta, kad priimant sprendimą žodinio proceso tvarka, Kauno miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-8127-192/2011 teismo posėdyje dalyvavo ieškovės A. K. interesus atstovaujantis Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas R. L., kuris yra vienas iš proceso dalyvių. Todėl apelianto argumentas, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nebuvo c. b. Nr. 2-8127-192/2011 proceso šalimi ir kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo nėra teisinio pagrindo, atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada (motyvais), kad ieškovas turėjo kreiptis į sprendimą priėmusį teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kadangi ieškovo reikalavimas kyla iš civilinės bylos Nr. 2-8127-192/2011, t. y. išvestinis reikalavimas iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo. Taigi teismui nepilnai išsprendus bylinėjimosi išlaidų klausimą, šis klausimas negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku, o turi būti sprendžiamas toje byloje, kurioje jis liko neišspręstas, todėl dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje negalima.
Atsižvelgus į teismų praktiką, nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis įstatymo nuostatomis, bei nustačius, jog pareikštas reikalavimas negali būti savarankišku reikalavimu naujoje civilinėje byloje, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį priėmė ir jį nagrinėjo. Šias aplinkybes nustačius jau nagrinėjant bylą, pirmosios instancijos teismas turėjo ne ieškinį atmesti, o civilinę bylą nutraukti, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 293 str. 1 p.), todėl sprendimas už akių naikintinas ir byla nutrauktina (CPK 326 str. 1 d. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimą už akių ir civilinę bylą Nr. 2-1264-359/2011 nutraukti.