Kauno apygardos teismo nutartis

2011-10-04 · Civilinė byla Nr. 2S-1773-390/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-04
Bylos Nr.
2S-1773-390/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis (pirm.), Gintautas Koriaginas, Ramūnas Mitkus
Pareiškėjas
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Ieškovas
Č. S.
Atsakovas
J. V.
Kategorijos
  • 116.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1773-390/2011
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Regina Agrba
Procesinio sprendimo kategorija 116.10.2; 122.3 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, Gintauto Koriagino, Ramūno Mitkaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-2630-364/2010 pagal ieškovo Č. S. ieškinį atsakovei J. V. dėl rentos sutarties nutraukimo.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2011-05-12 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su prašymu priimti civ. byloje Nr. 2-02630-364/2010 papildomą sprendimą priteisti 340 Lt bylinėjimosi išlaidų už ieškovui Č. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 18 d. nutartimi Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-05-12 prašymą dėl papildomo sprendimo civ. byloje Nr. 2-02630-364/2010 priėmimo atsisakė priimti. Nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2010-04-15 priėmė sprendimą civ. byloje Nr. 2-02630-364/2010, kuriuo visiškai patenkino ieškovo Č. S. ieškinį pareikštą atsakovei J. V. dėl rentos sutarties nutraukimo. CPK 277 str. 1 d. numato, kad teismas, priėmęs civ. byloje sprendimą, dalyvaujančių civ. byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva, gali priimti papildomą sprendimą, be kita ko, ir tuo atveju, jeigu nebuvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Remiantis šia teisės norma, dėl papildomo sprendimo į civ. bylą išnagrinėjusi teismą su pareiškimu gali kreiptis tik civ. bylos nagrinėjime dalyvavę asmenys. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad joje šalimis ir jos nagrinėjime dalyvavę asmenys buvo: ieškovas - Č. S. (jam atstovavo adv. Giedrė Martinėnaitė) ir atsakovė - J. V.. Dėl šios priežasties teismas nurodė, kad būtent išvardyti asmenys ir gali kreiptis dėl papildomo sprendimo priėmimo. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nėra civ. byloje Nr. 2-02630-364/2010 dalyvavęs asmuo, todėl ji neturi teisės kreiptis dėl papildomo sprendimo civ. byloje Nr. 2-02630-364/2011 priėmimo. Be to teismas pažymėjo, kad iki Kauno miesto apylinkės teismui priimant 2010-04-15 sprendimą, civ. byloje Nr. 2-02630-364/2010 nebuvo pateikti jokie dokumentai liudijantys ieškovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį (b. l. 3-61). Atsižvelgiant į tai, teismas nurodė, kad papildomo sprendimo savo iniciatyva priimti taip pat negali.

Šalies argumentai

Pareiškėja Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atskiruoju skundu (b. l. 153) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, prašymą patenkinti. Nurodo, kad Tarnyba yra valstybės institucija, kurios steigėjas ir dalyvis yra Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija. Teisingumo ministro 2005 m. įsakymo Nr. 1R-105 (2008; 1R-312) 9.10 p. numatyta, jog Tarnyba atstovauja valstybei, jeigu turi būti išieškomos antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Todėl apelianto nuomone teismo motyvas, kad Tarnyba nėra c. b. Nr. 2-02630-364/2010 dalyvavęs asmuo, todėl ji neturi teisės kreiptis dėl papildomo sprendimo c. b. Nr. 2-02630-364/2010 priteisimo yra nepagrįstas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 str. nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Tarnyba nesutinka su motyvu, jog teismas savo iniciatyva priimti papildomo sprendimo negali, kadangi teismui nebuvo pateikti jokie dokumentai iki priimant 2010-04-15 sprendimą. Iš 2011-05-10 teismo posėdžio protokolo matyti, kad byla išnagrinėta be pertraukos perėjus iš parengiamojo posėdžio į bylos nagrinėjimą iš esmės. Tarnyba apie bylos nagrinėjimą nebuvo informuota. Advokatas, atstovaujantis pareiškėją yra nepriklausomas ir nėra Tarnybos darbuotojas. Pažymos apie valstybės patirtas išlaidas teismams pristatomos prieš priimant teismo sprendimus, siekiant, kad būtų priteistos visos valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Tarnyba negali iš anksto nuspėti bylos trukmės. Valstybės patirtos išlaidos priklauso nuo advokato sugaišto laiko byloje (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 69 „Dėl advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ Žin., 2006, Nr. 50-1817), kurio advokatas kontroliuoti negali. Teismo posėdžių skaičių ir trukmę apsprendžia teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą. Iš to seka, kad Tarnyba neturėjo galimybės pristatyti pažymų apie patirtas valstybės išlaidas iki Kauno m. apylinkės Teismo sprendimo priėmimo. Tarnyba, kreipdamasi į Teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo, pridėjo pažymas apie valstybės patirtas išlaidas teikiant antrinę teisinę pagalbą Č. S., todėl Teismas turėjo galimybę savo iniciatyva priteisti valstybės patirtas išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Patikrinusi atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas kiekvienos instancijos teisme atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atstovė prašo priimti papildomą sprendimą dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai, kadangi nepateikė išlaidas patvirtinančių dokumentų, nes teismas bylą išnagrinėjo iškart po parengiamojo teismo posėdžio, šiuos dokumentus pateikė tik kartu su pareiškimu dėl papildomo sprendimo byloje priėmimo. Civilinio proceso teisės normos numato, kad teismas, priimdamas sprendimą, bylinėjimosi išlaidas privalo paskirstyti ex officio, nesvarbu, ar byloje dalyvaujantys asmenys tokį reikalavimą buvo pareiškę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Šios imperatyvios įstatymo nuostatos nevykdymas laikytinas sprendimo trūkumu, šalintinu priimant papildomą sprendimą (CPK 277 straipsnis). Tačiau pažymėtina, kad išimtį sudaro išlaidos advokato ar advokato pagalbai apmokėti, kurios nors ir yra priskirtos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnis), tačiau negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti, kol byla baigiama nagrinėti iš esmės (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Byloje dalyvaujančiam asmeniui nagrinėjant bylą nepareiškus reikalavimo priteisti išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir nepateikus išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, šis klausimas nebegali būti sprendžiamas nei sprendimu, nei papildomu sprendimu. Papildomą sprendimą teismas neabejotinai turėtų priimti tais atvejais, kai sprendimu nebuvo išspręstas išlaidų priteisimo klausimas, nors toks prašymas ir išlaidų dydį pagrindžiantys įrodymai buvo pateikti iki bylos išsprendimo iš esmės. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir netenkino prašymo priimti papildomą sprendimą.

Kiti atskirojo skundo argumentai atmestini kaip teisiškai nereikšmingi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno miesto apylinkės teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl naikinti nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto aplinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Algimantas KukalisKolegijos teisėjai: Gintautas KoriaginasRamūnas Mitkus