- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-22
- Bylos Nr.
- e2A-348-601/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01700-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- L. B.
- Ieškovas
- S. V.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-8819-812/2021 pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovui L. B. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. V. prašo priteisti iš atsakovo L. B. 995,83 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodo, kad atsakovas atlikdamas savo žemės sklype kasinėjimo darbus, tyčiniais veiksmais, pažeidė per šį žemės sklypą paklotą elektros kabelį, kuris faktiškai eina į ieškovui priklausantį žemės sklypą, bei per kurį yra užtikrinamas elektros energijos tiekimas jo žemės sklype esantiems pastatams. Elektros energijos tiekėjas AB „Energijos skirstymo operatorius“ įpareigojo ieškovą atlikti kabelio remonto darbus. Ieškovas pareiškė žodžiu pretenzijas atsakovui sutvarkyti pažeistą elektros kabelį. Atsakovas darbų neatliko, todėl ieškovas kreipėsi į UAB „Elektros trauka“, kuri atliko kabelio avarinio remonto darbus ir pateikė apmokėjimui 2020-08-21 PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 0097 995,83 Eur sumai. Ieškovas apmokėjo sąskaitą ir pareikalavo atsakovą apmokėti kilusią 995,83 Eur turtinę žalą. Atsakovas žalos neatlygina.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad elektros kabelius galėjo pažeisti kaldamas metalinius stulpus vynuogynui, tačiau tai atsitiko atsitiktinai, nes nežinojo, kurioje vietoje yra ieškovo elektros kabeliai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui S. V. iš atsakovo L. B. 995,83 Eur žalos atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 1 232 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad ieškovui S. V. nuosavybės teise priklauso 1,9479 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Alytaus r. (duomenys neskelbtini), su statiniais, gyvenamuoju namu, administraciniu pastatu, svečių namais, poilsio namais, sandėliu, teniso aikštele (toliau - Turizmo centras). Minėtas žemės sklypas su statiniais įgytas pagal 2012-08-23 Turto pardavimo skolininko J. B. pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0123/11/01255. 2016-09-15 ieškovas S. V. ir UAB „Sanex invest“, atstovaujama atsakovo L. B., sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas pardavė bendrovei UAB „Sanex invest“ žemės sklypą ir Turizmo centrą, o bendrovė už šį nekilnojamąjį turtą įsipareigojo pirkimo – pardavimo sutartyje nustatyta tvarka bei terminais sumokėti ieškovui sutartyje sulygtą kainą. Bendrovė neįvykdė pareigos atsiskaityti su ieškovu, todėl pirkimo – pardavimo sutartis buvo vienašališkai nutraukta. Iš VĮ „Registrų centras“ JAR išrašo duomenų nustatyta, kad UAB „Sanex invest“ akcininku laikotarpiu nuo 2014-12-22 iki 2020-01-06 bei vadovu laikotarpiu nuo 2016-09-15 iki 2020-02-03 buvo atsakovas L. B.. Nuo 2020-02-03 bendrovės direktorius yra atsakovo tėvas J. B.. 2015-05-18 ieškovas išdavė atsakovo tėvui J. B. įgaliojimą trejų metų terminui atstovauti ieškovą visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose ir kitose valstybės ir savivaldybės institucijose atliekant veiksmus, susijusius su ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) Alytaus r., eksploatacija, aptarnavimu, be kita ko, ir pasirašyti sutartis su elektros tinklais ir kita. Įgaliojimo išdavimo laikotarpiu 2015 m. birželio mėn. įgaliotinio J. B. parašu patvirtintas sutikimas Kaimo turizmo centro (duomenys neskelbtini) Alytaus r. elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų, 0,4 kV tinklo optimizavimo Transformatorinės MTT (modulinės tranzitinės transformatorinės) plane su MGT (modulinės galinės transformatorinės) ir KAS pastatymo vietomis, o 2015-08-21 ieškovo vardu buvo sudaryta Naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartis. Laikotarpiu nuo 2016-10-07 iki 2019-04-30 UAB „Sanex invest“, kuriai vadovavo atsakovas L. B., su elektros energijos tiekėju AB „Energijos skirstymo operatorius“ buvo sudariusi elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartį dėl ieškovui nuosavybės teise priklausančiam Turizmo centrui elektros energijos tiekimo.
6. Atsakovui L. B. 2020-02-03 dovanojimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso 0,1564 ha žemės sklypas, esantis Alytaus r. (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas žemės sklypas laikotarpiu nuo 2006-10-20 iki 2011-05-12 priklausė atsakovo tėvui J. B.. Laikotarpiu nuo 2011-05-12 iki 2020-02-03 žemės sklypas pirkimo-pardavimo sutartimi buvo perleistas G. ir R. M.. Atsakovo žemės sklype įrengta AB „ESO“ modulinė galinė transformatorinė (MGT). Pagal 2007-11-15 Servituto sutartį Nr. 8952 AB „Rytų skirstomieji tinklai“ suteikta teisė nekliudomai prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie servituto turėtojui priklausančių ar jo eksploatuojamų energetikos objektų, esančių žemės sklype, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jų techninės priežiūros, remonto, rekonstravimo, paleidimo ir derinimo darbus, bandymus, matavimus, dispečerinį bei technologinį valdymą, servituto plotas yra 0,0656 ha. Sklypui nustatyta eilė apsaugos zonų (paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos zonos, kelių apsaugos zonos, viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonos). Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos apsaugos zona taikoma visam sklypui, kelių apsaugos zona taikoma 0,1207 ha sklypo daliai, viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zona taikoma 0,0249 ha sklypo daliai. Sklypas yra netaisyklingos formos, ilgas ir siauras, išilgai sklypo nutiestas AB „ESO“ elektros kabelis.
7. Ieškovo ir atsakovo žemės sklypai yra greta, juos skiria kelias. Ieškovo žemės sklype esantiems statiniams teikiama elektros energija požeminiu elektros kabeliu, jungiančiu ieškovo statinių elektros tinklus su atsakovo žemės sklype esančia transformatorine. Kas ir tokiu tiksliai laiku nutiesė elektros kabelį bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, nes ieškovo atstovas teikė paaiškinimus, kad ieškovas neatliko kabelio tiesimo darbų ir jų neorganizavo, o pagal įgaliojimą veikęs ir faktiškai patalpas saugojęs liudytoju apklaustas J. B. taip pat neigė, kad atliko minėtus darbus, parodė, kad darbus atliko ieškovo samdyti asmenys. Įvertinus byloje esančius įrodymus bei aplinkybes, kad 2015 m, birželio mėn. įgaliotinis J. B. parašu patvirtino sutikimą dėl Kaimo turizmo centro (duomenys neskelbtini) Alytaus r. elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų, o 2015-08-21 buvo sudaryta sutartis dėl ieškovo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų, teismas darė išvadą, kad požeminis elektros kabelis buvo nutiestas laikotarpiu nuo 2015 m. birželio iki 2015 m. rugpjūčio pabaigos, o apie kabelio paklojimo faktą žinojo tiek jo savininkas S. V., tiek tai tapo žinoma vėliau ir atsakovui, kaip buvusiam UAB „Sanex invest“ vadovui.
8. 2020 m vasario 4 d. atsakovas kreipėsi į ieškovą nurodydamas, kad atsakovui priklausančiame žemės sklype yra paklotas elektros kabelis bei pareikalavo pateikti elektros kabelio nutiesimo teisėtumą patvirtinančius įrodymus arba pašalinti atsakovo žemės sklypo valdymo pažeidimus. Atsakovas nurodė, kad planuoja žemės sklypuose įrengti festivalių kempingą ir vandens parką. 2020-04-14 atsakovas kreipėsi į ieškovą pakartotinai reikalaudamas pašalinti valdymo teisės pažeidimus. S. V. atsisakius patenkinti atsakovo iškeltus reikalavimus, atsakovas kreipėsi į teismą, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-94-292/2021. 2020-06-20 atsakovas elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovą, nurodydamas, jog ateinantį trečiadienį, žemės sklype atliks kasinėjimo darbus, nes atsakovo duomenimis žemėje yra užkastos šiukšlės. Taip pat nurodė, kad atliks sklypų Nr. 140 ir Nr. 240 aptvėrimo darbus, nurodė, kad užtvers šiaurinį pravažiavimą į ieškovo sodybą, atsiveš darbo įrankius, kitus didelio gabarito daiktus, be to, sklype rengs šventę, nurodė, kad sklype sumontuos stebėjimo įrangą, paprašė pateikti elektros kabelio koordinates, kad dirbdamas nenukirstų. 2020 m. rugpjūčio mėn. pradžioje atsakovas atliko darbus žemės sklype ir pažeidė elektros kabelį (atsakovo paaiškinimai).
9. Teismas sprendė, kad bylos įrodymai patvirtina, jog tiksli elektros kabelio buvimo vieta iki įvykio atsakovui nebuvo žinoma ir tokių duomenų nebuvo galima sužinoti tiek iš atsakovo surinktų, tiek iš ieškovo pateiktų duomenų. Tai kartu patvirtina, kad susiklosčius situacijai, kai elektros kabelis buvo paklotas 2015 m. be tikslios jo paklojimo vietos pažymėjimo koordinačių taškais žemės sklypų planuose, ar kitu būdu pačiame žemės sklype, nors buvo žinomas elektros kabelio paklojimo faktas ir apytikslė vieta, tikslių duomenų neturėjo nė viena šalis – nei ieškovas, kuriam nuosavybės teise priklausė elektros kabelis, nei atsakovas, kuris įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, kuriame elektros kabelis buvo nutiestas. Todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ieškovas tyčia slėpė kabelio buvimo vietą. Atsakovas L. B. iki įvykio turėjo eilę elektros kabelio paklojimo vietą žyminčių dokumentų, kuriuose kabelio buvimo vieta nesutapo, šalių ginčas dėl sklypo valdymo teisės pažeidimo pašalinimo buvo nagrinėjamas teisme, tačiau tai nesulaikė atsakovo nuo darbų sklype atlikimo. Atsakovas, nurodydamas ieškovui, o tai pat ir teisme skirtingas priežastis dirbti jam priklausančiame žemės sklype (planuojami festivalių kempingo, vandens parko įrengimo darbai, užkastų šiukšlių galimas iškasimas, sklypų aptvėrimo darbai, stebėjimo sistemų įrengimas, vynuogyno įrengimo darbai) nė vieno iš nurodytų ketinamų atlikti darbų nepagrindė įrodymais. Be to, ir pats teismo posėdyje pripažino, kad įgytas sklypas buvo mažos vertės, sklypo nauda pasireiškė tik tuo, kad per jį galima nutiesti elektros liniją į kitą atsakovo sklypą, kas prieštarauja atsakovo teiginiams apie sklype planuotą ūkinę komercinę veiklą. Tai patvirtina, kad atsakovui nereikėjo ir jis neketino atlikti jokių svarbių ir neatidėliotinų darbų ginčo žemės sklype. O nurodymas 2020-06-20 elektroniniame rašte ieškovui, kad atlikdamas darbus atsakovas gali elektros kabelį nukirsti, patvirtina, kad atsakovo ketinimas sukelti žalą ieškovui konkrečiu būdu – nukertant elektros kabelį, taip nutraukiant vienintelį elektros energijos tiekimo kelią sezono metu į Turizmo centrą, susiformavo jau 2020 m. birželio mėn.
10. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos Faktinių aplinkybių patikrinimo aktuose nurodytų duomenų teisingumu, kurie patvirtina, kad elektros kabelis buvo atkastas, sujudinta aplink buvusi žemė, pažeista jo apsauginė signalinė juosta, kabelis pažeistas dviejose vietose. Atsakovo teiginiai, kad jis kabelio neatkasė, kad kabelį pažeidė tik kaldamas metalinę atramą į žemę, todėl nei signalinės juostos, nei kabelio nematė, prieštarauja pareigūnų užfiksuotai situacijai. Be to, ir paties atsakovo nurodyti atlikti veiksmai sunkiai įtikinami ir prieštarauja paties atsakovo paaiškinimams, kad metalines atramas vynuogių medžiams išlaikyti žemėje reikėjo betonuoti, po to jau teigiant, kad atramas ketino tik sukalti, kalė 50 cm gylyje, žemę kasė tik 20 cm gylyje. Atsakovo paaiškinimus teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti galimos atsakomybės jo atžvilgiu taikymo. Nustatytų bylos aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas pažeidė pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos – nors ir įspėjo ieškovą, kad ketina dirbti žemės sklypuose su žemės kasimu susijusius darbus, tačiau darbus faktiškai atliko po kelių mėnesių, neturėdamas jokių objektyviai teisingų ir patikimų duomenų apie tikslią elektros kabelio paklojimo vietą, neturėdamas jokios būtinybės atlikti darbus ginčo žemės sklype, vykstant civilinio ginčo dėl kabelio paklojimo teisėtumo nagrinėjimui teisme, dviejose vietose pažeisdamas kabelį ir taip nutraukdamas elektros energijos tiekimą į ieškovo Turizmo centrą bei siekė, kad tokiu būdu ieškovui būtų padaryta žala – sugadintas jam priklausantis turtas ir nutrauktas elektros energijos tiekimas. Tokius atsakovo veiksmus yra pagrindas pripažinti neteisėtais ir kaltais, pasireiškusiais tyčia.
11. Teismas konstatavo, kad nustatytų bylos aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad žala kilo dėl tiesioginių atsakovo veiksmų. Šiuo atveju aplinkybė, kad ieškovas įvykio metu nebuvo pateikęs atsakovui elektros kabelio teisėtą nutiesimą atsakovo žemės sklype patvirtinančių įrodymų ir nurodęs tikslių kabelio koordinačių taškų, nešalina atsakovo atsakomybės ir jos nemažina. Atsakovui nesiėmus veiksmų, įvykis nebūtų kilęs, ir nebūtų pažeistas ieškovui priklausantis turtas. Be to, iš pateiktų Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos Faktinių aplinkybių patikrinimo aktų duomenų matyti, kad buvo techninės galimybės nustatyti kabelio buvimo vietą ieškikliu, kas po įvykio ir buvo padaryta. Todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad jo atsakomybė turėtų būti šalinama arba mažinama dėl paties ieškovo elgesio. Nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir kilusios žalos. Vadovaujantis išdėstytu, ieškinio reikalavimas tenkinamas, iš atsakovo priteisiamas 995,83 Eur žalos atlyginimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-8819-812/2021, priimti naują sprendimą - ieškovo S. V. ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
12.1. teismo sprendimas priimtas neteisingai ir nevisapusiškai įvertinus byloje surinktus įrodymus, padarius klaidingas išvadas dėl aplinkybių, kurios nebuvo visiškai ir objektyviai ištirtos byloje, pažeidus procesinės teisės normas ir netinkamai jas pritaikius, taip pat netinkamai pritaikius (nepritaikius) ir išaiškinus materialinės teisės normas bei nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos;
12.2. teismas nepagrįstai nesustabdė šios civilinės bylos iki bus išnagrinėta Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-94-292/2021, pagal L. B. ieškinį S. V. dėl pažeistos teisės į nuosavybę (dėl neteisėtai pakloto elektros kabelio), kuri turi prejudicinę reikšmę šiai bylai;
12.3. apeliantas visu bylos nagrinėjimu laikotarpiu įrodinėjo, kad ginčo kabelis nutiestas neteisėtai, nėra patvirtinančio dokumento, kad ginčo kabelis nuosavybės teise priklauso ieškovui, kad šiuo ginčo atveju, yra pažeista apelianto teisė į nuosavybę, tačiau nei bylos nagrinėjimo laikotarpiu nei galutiniame teismo sprendime, tinkamo tokių apelianto nurodytų aplinkybių įvertinimo nebuvo;
12.4. ieškovas neįrodė, kad apeliantas žinojo apie kabelio paklojimo vietą, kad apeliantas tyčia siekė pažeisti kabelį. Žemės sklypo savininkas neturi nei teisės nei pareigos domėtis prieš atliekant bet kokius darbus savo sklype, ar kažkas jo sklype nenutiesė elektros kabelio ar nesumontavo kokio kito įrenginio, be savininko žinios ir sutikimo, todėl visą su tokio kabelio nutiesimu susijusią riziką, galimus nuostolius ir nepatogumus ateityje, turi prisiimti tokius neteisėtus veiksmus atlikęs asmuo, šiuo atveju, ieškovas;
12.5. apeliantas veikė klaidinančios informacijos (planų) pagrindu, dėl ko ir buvo pažeistas kabelis ir kilo žala. Šiuo atveju, atsakomybę dėl kilusios žalos turi prisiimti pats ieškovas, kartu su ieškovo pavedimu klaidinančius žemės sklypo planus rengusia UAB ,,Geodala“, bet jokiu būdu ne apeliantas.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime ieškovas apeliacinės instancijos teismo prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo sprendimą, atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
13.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimo dėl Alytaus apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-94-292/2021, nes jose nagrinėjami visiškai skirtingi, kitokiu tiek faktiniu, tiek teisiniu pagrindu grindžiami materialiniai teisiniai reikalavimai. Pažymėtina, jog civilinė byla Nr. e2-94-292/2021, bei joje pareikšti reikalavimai apelianto buvo kildinami iš tariamo daiktinės) teisės pažeidimo (-ų), kai tuo tarpu civilinėje byloje Nr. e2-8819-812/2021 ieškovo pareikštas ieškinys buvo įrodinėjamas deliktą reglamentuojančiomis teisės normomis. Akivaizdu, jog aptariamose civilinėse bylose buvo nustatinėjamos absoliučiai skirtingos reikšmingos aplinkybės, todėl pagrįstai vertintina, kad šios civilinės bylos jokių tiesioginių sąsajų viena kitos atžvilgiu neturi;
13.2. Ieškovo įsitikinimu, net ir tuo atveju, jeigu Alytaus apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-94-292/2021 būtų buvę nustatyta, jog elektros kabelis ginčo žemės sklype buvo paklotas neteisėtai, tai niekaip negali reabilituoti ir nereabilituoja apelianto atliktų neteisėtų veiksmų, kadangi yra visiškai logiška, jog daiktinės teisėmis normomis negali būti paneigiama asmens pareiga elgtis atidžiai, apdairiai ir rūpestingai, bei nesukelti kitam fiziniam ir (ar) juridiniam asmeniui žalos, o tokią žalą sukėlus – ją atlyginti. Taigi, nepriklausomai nuo civilinėje byloje Nr. e2-94-292/2021 nustatytų faktų visumos, tai niekaip neįtakos ir neatleis apelianto nuo prievolės atlyginti ieškovui sukeltą turtinę žalą;
13.3. elektros kabelis ginčo žemės sklype buvo paklotas visiškai teisėtai. Tai, kad vėliau atsiradus galimybėms pagal MB „Egjura“ parengtą techninį darbo projektą ieškovas nutiesė naują elektros kabelį, negali būti laikoma ieškovo neteisėtumo veiksmų įrodymu;
13.4. apeliantas aplinkybes apie ginčo žemės sklype įkastą elektros kabelį puikiai žinojo, tačiau to nepaisydamas, šį kabelį kasinėjimo darbų metu vis tiek pažeidė, sukeldamas ieškovui turtinę žalą. Ieškovo įsitikinimu, teismas sprendime absoliučiai pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas apelianto veiksmus pripažinti neteisėtais bei kaltais, pasireiškusiais tyčia, bei taikyti apeliantui civilinę atsakomybę;
13.5. apeliantas, žemės kasinėjimo darbus atliko jau faktiškai vykstant civilinės bylos Nr. e2-94-292/2021 nagrinėjimui, žinant, jog tarp tų pačių šalių yra kilęs ginčas dėl to paties elektros kabelio pašalinimo, kas nesulaikė apelianto nuo tolimesnio kasinėjimo darbų atlikimo;
13.6. 2020 m. rugpjūčio 18 d. faktinių aplinkybių patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodoma, jog ginčo elektros kabelio buvimo vietą buvo įmanoma nustatyti tam specialiai pritaikytu ieškikliu, kuo apeliantas niekaip nepasinaudojo;
13.7. ginčo elektros kabelis buvo nukirstas dėl apelianto neteisėtų veiksmų, kurie yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su ieškovui kilusia, 995,83 Eur dydžio turtine žala, kuri nagrinėjamoje byloje yra įrodyta rašytiniais įrodymais, o konkrečiai uždarosios akcinės bendrovės „Elektros trauka“ pateikta PVM sąskaita – faktūra, bei šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinančiu dokumentu;
13.8. visam ginčo žemės sklypui yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos - paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos. Akcentuotina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 2 punktu, žemės sklypuose, kuriuose yra nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta, yra draudžiama dirbti žemę. Vertinant tai, jog visos apelianto nurodytos kasinėjimo darbų atlikimo prielaidos yra vienaip ar kitaip susijusios su žemės dirbimu, tai vienareikšmiškai suponuoja tai, jog jo neteisėti veiksmai, prie viso to, pasireiškia dar ir norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinis skundas atmestinas.
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.
17. Byloje kilo ginčas, ar apeliantas, vykdydamas savo žemės sklype kasinėjimo darbus ir pažeidęs ieškovui priklausantį elektros kabelį, turi pareigą atlyginti dėl to atsiradusią žalą.
18. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).
19.1. ieškovui S. V. nuosavybės teise priklauso 1,9479 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Alytaus r. (duomenys neskelbtini), su statiniais, gyvenamuoju namu, administraciniu pastatu, svečių namais, poilsio namais, sandėliu, teniso aikštele ( toliau - Turizmo centras), kurį jis įsigijo pagal 2012 m. rugpjūčio 23 d. Turto pardavimo skolininko J. B. pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0123/11/01255. Apeliantas L. B. 2020 m. vasario 3 d. dovanojimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teises į gretimą ieškovui 0,1564 ha žemės sklypas, esantis Alytaus r. (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas žemės sklypas laikotarpiu nuo 2006-10-20 iki 2011-05-12 priklausė apelianto tėvui J. B., o laikotarpiu nuo 2011-05-12 iki 2020-02-03 priklausė G. ir R. M.;
19.2. 2015 m. gegužės 18 d. ieškovas išdavė apelianto tėvui J. B. įgaliojimą trejų metų terminui atstovauti ieškovą visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose ir kitose valstybės ir savivaldybės institucijose atliekant veiksmus, susijusius su ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) Alytaus r., eksploatacija, aptarnavimu, be kita ko, ir pasirašyti sutartis su elektros tinklais ir kita. Įgaliojimo išdavimo laikotarpiu 2015 m. birželio mėn. įgaliotinio J. B. parašu patvirtintas sutikimas Kaimo turizmo centro (duomenys neskelbtini) Alytaus r. elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų, 0,4 kV tinklo optimizavimo Transformatorinės MTT (modulinės tranzitinės transformatorinės) plane su MGT (modulinės galinės transformatorinės) ir KAS pastatymo vietomis, o 2015 m. rugpjūčio 21 d. ieškovo vardu buvo sudaryta Naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartis. Laikotarpiu nuo 2016-10-07 iki 2019-04-30 UAB „Sanex invest“, kuriai vadovavo apeliantas L. B., su elektros energijos tiekėju AB „Energijos skirstymo operatorius“ buvo sudariusi elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartį dėl ieškovui nuosavybės teise priklausančiam Turizmo centrui elektros energijos tiekimo;
19.3. 2016 m. rugsėjo 15 d. ieškovas S. V. ir UAB „Sanex invest“, atstovaujama apelianto L. B., sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. 2-2624, pagal kurią ieškovas pardavė bendrovei UAB „Sanex invest“ žemės sklypą ir Turizmo centrą, o bendrovė už šį nekilnojamąjį turtą įsipareigojo pirkimo – pardavimo sutartyje nustatyta tvarka bei terminais sumokėti ieškovui sutartyje sulygtą kainą, tačiau bendrovė neįvykdė pareigos atsiskaityti su ieškovu, todėl pirkimo – pardavimo sutartis buvo vienašališkai nutraukta. UAB „Sanex invest“ akcininku laikotarpiu nuo 2014-12-22 iki 2020-01-06 bei vadovu laikotarpiu nuo 2016-09-15 iki 2020-02-03 buvo apeliantas L. B.. Nuo 2020 m. vasario 3 d. bendrovės direktorius yra apelianto tėvas J. B.;
19.4. 2015 m. vasarą per apeliantui priklausantį žemės sklypą buvo nutiesta požeminė elektros linija į ieškovo Turizmo centrą. Apeliantui tapus žemės sklypo, per kurį nutiesta elektros linija, savininku, jis iš karto (2020 m. vasario 4 d.) pareikalavo iš ieškovo šios elektros linijos nutiesimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų. 2020 m. birželio 9 d. apeliantas kreipėsi į teismą prašydamas: 1) pripažinti neteisėtu atsakovo S. V. paklotą elektros kabelį jam nuosavybės teise priklausančiame 0,1564 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytaus raj. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovą S. V. per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti neteisėto elektros kabelio paklojimo padarinius <...>. 2020 m. birželio 20 d. apeliantas elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovą, nurodydamas, jog ateinantį trečiadienį, žemės sklype atliks kasinėjimo darbus, nes atsakovo duomenimis žemėje yra užkastos šiukšlės, taip pat paprašė pateikti elektros kabelio koordinates, kad dirbdamas nenukirstų. 2020 m. rugpjūčio mėn. pradžioje apeliantas atliko darbus žemės sklype ir pažeidė elektros kabelį (apelianto paaiškinimai);
19.5. 2020 m. rugpjūčio 14 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos Faktinių aplinkybių patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tiriant 2020-08-04 apelianto L. B. skundą, kabelio ieškikliu buvo nustatyta, kad L. B. nurodytoje vietoje galimai gali būti AB „ESO“ elektros kabelis. Kabelio pažeidimo vietoje rastas iš žemės išlindęs metalo juostos galas, pažeidimo vieta aptverta, AB „ESO“ įpareigota nustatyti pažeisto kabelio savininką ir atlikti kabelio remonto darbus. 2020-08-18 Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos Faktinių aplinkybių patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atjungus ir ištraukus metalo strypą buvo matyti elektros lanko žymės, atkasus kabelį nustatyta, kad kabelis buvo pažeistas dviejose vietose, kabelis buvo atkastas, nes prie kabelio žemė buvo judinta, o greta esanti žemė buvo nejudinta ir kieta, nustatyta, kad kabelis yra S. V. nuosavybė, kabelis buvo paklotas apie 70 cm gylyje, virš jo buvo paklota signalinė juosta, S. V. pavesta iki 2020-08-21 atlikti pažeisto kabelio remonto darbus. Abiejų patikrinimų metu dalyvavo apeliantas L. B., kuris aktus pasirašė;
19.6. iš 2020 m. rugpjūčio 21 d. UAB „Elektros trauka“ atliktų darbų akto, PVM sąskaitos-faktūros Nr. 0097 matyti, kad apelianto žemės sklype elektros kabelio pažeidimo pašalinimo darbus atliko minėta bendrovė, atliktų darbų vertė – 995,83 Eur, už darbų atlikimą sumokėjo ieškovas S. V..
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų bei tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
21. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, iš esmės visi apelianto argumentai yra susiję su tuo, jog ieškovas neteisėtai nusitiesė per jo žemės sklypą elektros kabelį, todėl ieškovo teisės dėl elektros kabelio sugadinimo negali būti ginamos (žala negali būti priteista). Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokia apelianto pozicija, nes:
21.1. šiuo atveju ginčo esmė yra ne elektros kabelio nutiesimo teisėtumas, o žalos padarymas ieškovo turtui (sugadinant elektros kabelį). Net ir nustačius, kad elektros kabelis buvo nutiestas neteisėtai, žalos padarymo faktas neišnyksta, kaip neišnyksta ir asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nebūtų padaryta kitam asmeniui žalos. Todėl net ir nustačius, kad ieškovo elektros kabelis buvo nutiestas neteisėtai, tai nepašalintų apelianto atsakomybės už jo sugadinimą. Pritarus apelianto pozicijai, būtų sukurta situacija, kad neteisėtai atsiradęs (pvz.: nesant savininko sutikimo paliktas daiktas – paliktas automobilis) pas žemės savininką daiktas, gali būti žemės savininko (elgiantis tyčia ar neatidžiai ir nerūpestingai) sugadintas (gadinamas) ir už tai žemės savininkui negali kilti jokia (civilinė ar baudžiamoji) atsakomybė, kas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei asmens pareigos elgtis taip, kad nepadarytum kitam žalos. Jeigu žemės sklype neteisėtai esantis daiktas sukelia nuostolius (padaro žalą) žemės savininkui, šis turi teisę gauti šių nuostolių (žalos) atlyginimą, bet ne teisę gadinti daiktą;
21.2. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 15 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą, kuriuo apelianto reikalavimai dėl ieškovo neteisėtai nutiesto elektros kabelio buvo atmesti, paliko nepakeistą (sprendimas įsiteisėjo). Taigi, apelianto argumentai dėl ieškovo elektros kabelio nutiesimo per jo žemės sklypą neteisėtumo yra nepagrįsti.
22. Apelianto argumentai dėl šios bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-94-292/2021, pagal apelianto ieškinį ieškovui dėl pažeistos teisės į nuosavybę (dėl neteisėtai pakloto elektros kabelio), atsižvelgiant į 21.1 punkte ir 21.2 punkte nurodytas aplinkybes (tiek poreikio stabdyti bylą nebuvimo, tiek esant jau išspręstam ginčui, dėl kurio buvo prašymas stabdyti bylą), laikytini nereikšmingais ir nedarančiais įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
23. Apeliaciniame skunde apeliantas kelia klausimą dėl ieškovo nuosavybės teisių turėjimo į paklotą elektros kabelį, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja šių argumentų, nes šios aplinkybės nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, o apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Be to, byloje nustatytos aplinkybės ir esantys įrodymai, nekelia jokių abejonių, kad nutiestas elektros kabelis per apelianto žemės sklypą, priklauso ieškovui. Dėl to byloje nebuvo ginčo. Tą savo procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį, pateikdamas ieškinį ir t. t.) visuomet pripažino pats apeliantas.
24. Apelianto nurodomi argumentai tokie, kaip: 1) apeliantas veikė klaidinančios informacijos (planų) pagrindu, 2) apeliantas nežinojo elektros kabelio paklojimo vietos, 3) neįrodyta, kad apeliantas tyčia siekė pažeisti kabelį, - laikytini nepagrįstais. Byloje nėra surinka įrodymų, kad ieškovas ar apeliantas žinojo tikslią elektros kabelio paklojimo vietą, todėl, galimai apeliantas ir nežinojo tikslios elektros kabelio paklojimo vietos, tačiau apeliantas neabejotinai žinojo, kad elektros kabelis yra jo žemės sklype, todėl dirbdamas žemę savo sklype, neįsitikinęs kurioje vietoje yra elektros kabelis, apeliantas elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai (prisiimdamas sau riziką dėl galimo elektros kabelio pažeidimo), todėl jam kyla pareiga atlyginti savo veiksmais padarytą žalą. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, jog labiau tikėtina, kad apelianto veiksmai siekiant pažeisti elektros kabelį buvo tyčiniai. Tokią išvadą leidžia daryti tai, kad: 1) tarp šalių buvo konfliktinė situacija, 2) apeliantas buvo pateikęs ieškinį teismui dėl elektros kabelio nutiesimo neteisėtumo, tačiau nelaukdamas teismo sprendimo atliko neteisėtus veiksmus, 3) apeliantas 2020 m. birželio 20 d. el. laiške užsiminė apie kabelio nukirtimą, 4) elektros kabelis buvo atkastas (sujudinta aplink buvusi žemė), 5) elektros kabelis buvo nukirstas dvejose vietose, 6) apelianto teiginiai, kad jis kabelio neatkasė, kad kabelį pažeidė tik kaldamas metalinę atramą į žemę, todėl nei signalinės juostos, nei kabelio nematė, prieštarauja užfiksuotai situacijai, 7) apelianto paaiškinimai dėl neva reikalingų atlikti darbų yra prieštaringi (tai šiukšles norėjo atkasti, tai kalė atramas vynuogynams ir pan.).
25. Kiti apelianto nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).
26. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.