Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Virginija Breskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų; suinteresuotas asmuo AB SEB bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio A. B. veiksmų ir prašė panaikinti 2023 m. lapkričio 22 d. patvarkymą Nr. S-23-25-28790, kuriuo antstolis siūlo skolininkui pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar pasidalijimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka.

2. Nurodė, kad antstolio kontoroje pareiškėjo atžvilgiu vykdoma vykdomoji byla Nr. 0025/19/02644, išieškotojas – AB SEB bankas, išieškoma suma – 4082,89 Eur. Vykdant išieškojimą areštuotas pareiškėjui ir jo sutuoktinei R. J. priklausantis nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypas, gyvenamasis namas, klėtis, pirtis, kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). 2023 m. lapkričio 22 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-23-25-28790, kuriuo siūlo skolininkui pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

3. Pareiškėjas teigia, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. CPK 681 straipsnyje yra nustatyta antstolio pareiga areštuojant skolininko turtą jį įkainoti rinkos kainomis. Skolininkas neturi duomenų, kad antstolis būtų įkainojęs turtą, todėl negali žinoti, kokia jo areštuojamo turto vertės riba. Nežinodamas vertės, negali planuoti ir siūlyti tolesnių veiksmų, kaip siūlyti skolininkui pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo. Nurodo, kad iš skolininko areštuoto turto sąrašo matyti, kad antstolis nepaiso CPK 664 straipsnyje imperatyviai nurodyto eiliškumo, nes siekia atlikti išieškojimą iš skolininko gyvenamojo būsto – namo, esančio (duomenys neskelbtini).

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad antstolis kiekvieną mėnesį atskaitinėja po 220 Eur atlyginimo, todėl trečios eilės turtas areštuotas nepagrįstai. Jei antstolis būtų įkainojęs turtą, nustatytų, kad areštuoto buto vertė yra 67 000 – 68 000 Eur, o gyvenamojo namo su žemės sklypu ir statiniais – apie 60 000 Eur. Skola sudaro tik 4082,89 Eur, todėl nekilnojamojo turto areštas yra perteklinis, tai lemia, kad antstolio siūlymas skolininkui pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo taip pat yra neproporcingas ir perteklinis.

5. Antstolis A. B. 2023 m. gruodžio 27 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir vykdomąją bylą Nr. 0025/19/02644 kartu su skundu persiuntė teismui (CPK 510 straipsnio 3 dalis).

6. Antstolis nurodė, kad jo kontoroje 2019 m. gruodžio 17 d. užvesta vykdomoji byla Nr. 0025/19/02644, remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. išduotu vykdomuoju raštu civilinėje byloje Nr. e2-22351-1014/2019, dėl 3437,56 Eur bendros skolos bei palūkanų išieškojimo iš V. J.. Priverstinio vykdymo metu areštuotas skolininkui V. J. ir jo sutuoktinei R. J. priklausantis nekilnojamasis turtas, tai yra trijų kambarių butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), taip pat 4,6300 žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), klėtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Išieškotojas AB SEB bankas atsiuntė 2023 m. spalio 4 d. prašymą dėl turto dalies nustatymo, į kurį atsižvelgiant surašytas 2023 m. lapkričio 22 patvarkymas dėl turto dalies nustatymo.

7. Pažymėjo, kad skolininko V. J. skolos, preliminariais skaičiavimais, viršija 50000,00 Eur sumą, kurią didžiąja dalimi sudaro dvi vykdomosios bylos, kuriose vykdomas baudų, skirtų už antstolio reikalavimų nevykdymą, išieškojimas, skolininkui priklausančio areštuoto turto gali ir nepakakti. Atkreipė dėmesį, kad šioje priverstinio vykdymo stadijoje areštuotas turtas nevertinamas, kadangi nenustatyta skolininkui priklausantį turto dalis. Be to, skundžiamas antstolio 2023 m. lapkričio 22 d. patvarkymas dėl turto dalies nustatymo ar pasidalijimo faktiškai nesukelia nei skolininkui, nei jo sutuoktinei, jokių pasekmių, tai yra tiek skolininkui, tiek jo sutuoktinei vadovaujantis CPK 667 straipsniu siūloma gera valia nusistatyti dalis, pateikiant notariškai patvirtintą formą, o tik nepateikus išieškotojas įgyja teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo, kartu nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką.

8. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) AB SEB bankas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą su pastaruoju nesutiko ir palaikė antstolio 2023 m. gruodžio 27 patvarkyme išdėstytus motyvus bei argumentus. Nurodė, kad vykdomoji byla inicijuota 2019 m., o skola vis dar nėra išieškota, todėl bankas 2023 m. spalio 4 d. kreipėsi į antstolį su prašymu inicijuoti pareiškėjui priklausančios turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo procesą. Atsižvelgdamas į šį prašymą ir vadovaudamasis CPK 667 straipsnio nuostatomis, antstolis priėmė skundžiamą 2023 m. lapkričio 22 d. patvarkymą. Pažymėjo, kad pagal CPK 663 straipsnio 1 dalį, pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Bankui nėra žinoma, ar pareiškėjas yra pateikęs tokią informaciją antstoliui, pareiškėjas šių aplinkybių taip pat nenurodo ir jų nepagrindžia. Atkreipė dėmesį, kad Bankas nėra vienintelis kreditorius, kuriam vykdomas išieškojimas iš pareiškėjo. Palaikė antstolio poziciją, kad skundžiamas patvarkymas pats savaime nesukelia pareiškėjui (ar jo sutuoktinei) jokių pasekmių, o tik suteikia galimybę geranoriškai nusistatyti turto dalis bendrojoje nuosavybėje. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas netenkinamas.

9. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai (antstolis, skolininkas, išieškotojas) privalo griežtai laikytis nustatytos vykdymo tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Antstolio veiksmai vykdymo procese yra reglamentuojami ir jo įgalinimai numatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Pagal CPK 510 straipsnį teismas nagrinėja skundus dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Nagrinėdamas skundus dėl antstolio procesinių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi patikrinti, ar antstolis, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, laikėsi įstatymo nuostatų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007).

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 29 d. išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-22351-1014/2019 dėl 3324,56 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą 3324,56 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 113 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo AB SEB bankui iš skolininko V. J. (vykd. b. l. 2). Tuo pagrindu antstolio A. B. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0025/19/02644, 2019 m. gruodžio 17 d. priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, skolininkui išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą (vykd. b. l. 5, 6), taip pat atlikti kiti vykdymo veiksmai, tikrinta skolininko turtinė padėtis (vykd. b. l. 9-16).

11. 2023 m. vasario 13 d. antstolis surašė nurodymą priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas – 4542,88 Eur (vykd. b. l. 26). 2023 m. vasario 15 d. priėmė patvarkymą Nr. S-23-25-3722 dėl turto arešto ir turto arešto aktu areštavo V. J. bei jo sutuoktinei R. J. priklausantį nekilnojamąjį turtą: butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), klėtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), bei pažymėjo, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas (vykd. b. l. 28-31, 32). Minėtame turto arešto akte antstolis išaiškino, kad išieškojimas į areštuotą turtą nebus nukreipiamas, jeigu skolininkas pateiks įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą su vykdymo išlaidomis galima išieškoti per 6 mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena – per 18 mėnesių, darant CPK 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų (CPK 663 straipsnio 1 dalis). Taip pat antstolis išaiškino teisę pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo bei skųsti antstolio veiksmus.

12. Pažymėtina, kad CPK 663 straipsnyje yra nurodyti apribojimai, kurie taikomi išieškant iš fizinio asmens turto. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju, antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų. Šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos. Taigi, nurodytas apribojimas yra taikomas tik realizuojant skolininko turtą, tačiau neturi įtakos pačios priverstinio vykdymo priemonės – arešto taikymui. Be to, pareiškėjas neteikė įrodymų, kad jo skola gali būti išieškota CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais, nereiškė prieštaravimų dėl areštuoto turto vertinimo surašant arešto aktą. Poziciją, kad nesutinka su 2023m. vasario 15 d. turto areštu, išreiškė tik gavęs antstolio pasiūlymą dėl turto dalies nustatymo, tačiau antstolio veiksmų dėl turto arešto CPK nustatyta tvarka neskundė, taigi, patvarkymas dėl turto arešto yra galiojantis.

13. Vykdomojoje byloje 2023 m. spalio 4 d. gautas išieškotojo prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo, nes skola bankui nėra dengiama (vykd. bylos l. 38). 2023 m. lapkričio 22 d. antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. S-23-25-28790, kuriuo pasiūlė skolininkui pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (vykd. b. l. 39).

14. Išieškojimas iš fizinių asmenų gali būti nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į skolininko dalį jungtinėje nuosavybėje, tačiau turi būti laikomasi įstatymo nustatytos tvarkos. Pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, tačiau tokio turto nesant ar esant nepakankamai – išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad iš bendro turto sutuoktinio dalies vykdomos asmeninės sutuoktinio prievolės, jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Jeigu skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

15. Teismas pažymi, kad antstolio veiksmų teisėtumas yra vertinamas pagal tuo metu buvusias faktines aplinkybes, t. y. ar antstolio veiksmai buvo pagrįsti ir teisėti jų atlikimo metu. Kadangi skolininkui V. J. priklausanti turto dalis jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine R. J. nenustatyta, 2023m. vasario 15 d. patvarkymas dėl turto arešto nebuvo apskųstas, todėl galiojantis, antstolis neturėjo pagrindo netenkinti išieškotojo prašymo dėl skolininko turto dalies nustatymo, todėl antstolis A. B., priėmęs ginčijamą patvarkymą, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, taigi šis patvarkymas yra teisėtas ir pagrįstas.

16. Įvertinęs byloje esančius įrodymus bei nenustačius skolininko interesų ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundo tenkinti nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo (CPK 510-513).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 512, 513 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo V. J. skundo dėl antstolio A. B. veiksmų netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0025/19/02644 grąžinti antstoliui A. B..

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.