Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Viktorijai Melnikovai ir Markui Dobrovolskiui, dalyvaujant prokurorui Arvydui Rusteikai, advokatams Vaidui Paltanavičiui ir Mindaugui Bliuvui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje buvo kaltinami: A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Vilniuje, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neteistas, buvo kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - Baudžiamasis kodeksas, BK) 300 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 292¹ straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 292¹ straipsnio 1 dalyje, ir Š. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Marijampolė, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neteistas, 2016-10-20 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. ir 304 str. 1 d. kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 292¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis A. E. (A. E.), R. B. ir Š. J., kurie buvo sumanę vystyti statybų verslą įdarbinant trečiųjų šalių piliečius ir jau nusipirkę A. S. jiems pasiūlytos įsigyti įmonės - UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, už užmokestį apsiėmė UAB (duomenys neskelbtini) vardu penkiems trečiųjų šalių piliečiams išrūpinti leidimus dirbti Lietuvos Respublikoje, t.y. jis dėl kiekvieno pretendento paruošė prašymus bei kitus reikiamus dokumentus ir 2016-06-28 juos pateikė Vilniaus teritorinei darbo biržai (toliau - darbo birža), esančiai adresu S. Žukausko g. 15, Vilniuje. Prie kiekvieno prašymo, kaip būtiną dokumentą, be kurio darbo birža neišduoda užsieniečiams leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje, A. S. pateikė atspausdintas Kirgizijos Respublikoje išduotų diplomų ir kvalifikacijos pažymėjimų, kurių turinys liudijo apie asmenų įgytas atitinkamas statybininkų kvalifikacijas, nepatvirtintas kopija - iš viso penkias kopijas su jų turinio vertimais į lietuvių kalbą, kuriose buvo nurodyta A. S. žinomai melaginga informacija apie užsieniečių neva turimas statybininkų kvalifikacijas. A. S. darbo biržai pateikė:

kvalifikacijos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad Y. D. (Y. D.) 2003-06-30 yra įgijęs tinkuotojo-dažytojo specialybę;

diplomą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad B. U. (B. U.) 2011-06-15 yra įgijęs suvirintojo specialybę;

diplomą (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad M. T. (M. T.) 2007-06-30 yra įgijęs tinkuotojo-dažytojo specialybę

kvalifikacijos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad B. K. (B. K.) 2003-06-30 yra įgijęs tinkuotojo-dažytojo specialybę;

diplomą (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta kad N. A. (N. A.) 2007-06-30 yra įgijęs mūrininko specialybę.

A. S. dar buvo kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis:

nenustatytomis aplinkybėmis suklastojo ir po to pateikė darbo biržai Kirgizijos Respublikoje išduotus diplomus ir kvalifikacijos pažymėjimus, iš viso penkis dokumentus: kvalifikacijos pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė duomenis, kad Y. D. 2003-06-30 yra įgijęs tinkuotojo-dažytojo specialybę; diplome Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė duomenis, kad B. U. 2011-06-15 yra įgijęs suvirintojo specialybę; diplome (duomenys neskelbtini) įrašė duomenis, kad M. T. 2007-06-30 yra įgijęs tinkuotojo-dažytojo specialybę; kvalifikacijos pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitęs numerio paskutinį skaičių į (duomenys neskelbtini), įrašė duomenis, kad B. K. 2003-06-30 yra įgijęs tinkuotojo-dažytojo specialybę; diplome (duomenys neskelbtini), pakeitęs numerio paskutinį skaičių į (duomenys neskelbtini), įrašė duomenis, kad N. A. 2007-06-30 yra įgijęs mūrininko specialybę. Nė vienas iš minimų užsieniečių iš tikrųjų neturėjo statybininko kvalifikaciją įrodančių dokumentų, be kurių darbo birža neišduoda užsieniečiams leidimų dirbti Lietuvoje statybų sektoriuje;

suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo pateikdamas darbo biržai, t.y. jis paruošė ir 2016-06-29 darbo biržai pateikė penkiolika pažymų Š. J., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus vardu, kurias jo nurodymu pasirašė nenustatytas asmuo suklastodamas Š. J. parašą ir kurias A. S., neturėdamas teisės, nes jis nebuvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, patvirtino pas jį buvusiu UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, kurį jam, neturėdamas tokios teisės buvo davęs Š. J.: penkias 2016-06-09 data surašytas pažymas su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, kad Š. J. buvo išvykęs į Kirgizijos Respubliką ir matė M. T., B. K., Y. D., B. U. ir N. A. atliktus statybos darbus rekonstruojant statinius bei nurodė, kad šie asmenys bus įdarbinti rekonstruojant daržovių saugyklą (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus rajone; penkias 2016-05-30 data surašytas pažymas nurodant, kad UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinamų asmenų darbo užmokestis bus 500 eurų ir, kad UAB (duomenys neskelbtini) neturi diplomuose ir kvalifikacijos pažymėjimuose nurodytų statybininkų specialybių darbuotojų; penkias 2016-05-30 data surašytas pažymas, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) per paskutinius 6 mėn. darbuotojų atleista nebuvo;

A. S. dar buvo kaltinamas pagal pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 292¹ straipsnio 1 dalį tuo, kad jis pasikėsino nelegaliai privačiame sektoriuje įdarbinti penkis Lietuvos Respublikoje nelegaliais buvusius trečiųjų šalių piliečius, t.y. žinodamas, kad Kirgizijos Respublikos piliečiai M. T., B. K., Y. D., B. U. ir N. A. uždaroje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) buvo įdarbinti neteisėtai ir turėdamas tikslą iš Š. J. ir A. E. atsiimti skolą už tai, kad jis išrūpino leidimus užsieniečiams dirbti Lietuvoje, 2016-12-14 11.47 val. A. S. paskambino Š. J. ir pasiūlė, kad minėti penki UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinti asmenys už dalį skolos išmūrytų tris pastato sienas jam asmeniškai priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini) k. Vilniaus r. esančiame pastate. Nusikalstamos veikos jis nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, nes 2016-12-15 ir 2016-12-16 visi penki užsieniečiai buvo sulaikyti VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės pareigūnų

A. S. ir Š. J. dar buvo kaltinami - Š. J. pagal Baudžiamojo kodekso 292¹ straipsnio 1 dalį kaip organizatorius, o A. S. pagal 24 straipsnio 6 dalį ir 292¹ straipsnio 1 dalį kaip bendrininkas – padėjėjas, - tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje dar ir su A. E. (jis 2017-04-21 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 6 d., 300 str. 1 d.; 302 str. 1 d.; 292¹ str. 1 d.) UAB (duomenys neskelbtini) įdarbino nelegaliai Lietuvos Respublikoje buvusius trečiųjų šalių piliečius tokiomis aplinkybėmis (pateikiama kaltinimo santrauka):

2016-02-24 akcijų pirkimo – pardavimo sutartimis Nr. 4 ir Nr. 5 R. B., A. E. ir Š. J. įsigijo UAB (duomenys neskelbtini) akcijas su tikslu šioje įmonėje bei privačiame sektoriuje neteisėtai įdarbinti ne mažiau kaip devynis trečiųjų šalių piliečius;

2016-04-10, turėdami vienkartines trumpalaikes Šengeno vizas (C), galiojusias 30 dienų, į Lietuvą dirbti atvyko keturi Kirgizijos Respublikos piliečiai: M. T., B. K., Y. D.; B. U.;

Š. J. ir A. E. iš anksto jau buvo susitarę su A. S., kad šis minėtiems keturiems užsieniečiams bei penktajam N. A., kuris į Lietuvą dar nebuvo atvykęs, paruoš reikiamus dokumentus darbo biržai gauti leidimus dirbti Lietuvos Respublikoje (A. S., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius tais klausimais turėjo žinių ir teikė reikiamas konsultacijas bei paslaugas);

A. E. pateikė A. S. Kirgizijos Respublikoje išduotų dviejų diplomų ir vieno kvalifikacijos pažymėjimo pavyzdžius: kvalifikacijos pažymėjimą (duomenys neskelbtini), išduotą T. K. vardu, nurodantį, kad jis yra įgijęs komersanto kvalifikaciją; diplomą (duomenys neskelbtini), išduotą A. Š. vardu, kad jis yra įgijęs elektros tiekimo techniko specialybę; diplomą (duomenys neskelbtini), išduotą A. E. vardu, nurodantį, kad jis yra įgijęs elektriko specialybę;

A. S. nenustatytomis aplinkybėmis suklastojo aukščiau minėtus diplomų ir kvalifikacijos pažymėjimų pavyzdžius, taip pat suklastojo aukščiau minėtas 15 pažymų ir 2016-06-29 pateikė minėtus suklastotus dokumentus darbo biržai;

remiantis pateiktais suklastotais dokumentais darbo birža nurodytiems penkiems užsieniečiams 2016-07-18 vieneriems metams išdavė leidimus dirbti Lietuvos Respublikoje: M. T. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), B. K. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), Y. D. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), B. U. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), N. A. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (šis asmuo dar nebuvo atvykęs į Lietuvą);

Migracijos valdyba, remdamasi darbo biržos išduotais leidimais dirbti Lietuvos Respublikoje 2016-08-03 išdavė minėtiems keturiems asmenis vieneriems metams nacionalines vizas (D): M. T. vizą Nr. (duomenys neskelbtini); B. K. vizą Nr. (duomenys neskelbtini), Y. D. vizą Nr. (duomenys neskelbtini), B. U. vizą Nr. (duomenys neskelbtini);

gavę leidimus dirbti M. T., B. K., Y. D. ir B. U. nelegaliai būdami Lietuvoje, nes buvo pasibaigęs jų vizų galiojimo laikas, buvo Š. J., veikusio kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus, įdarbinti šioje įmonėje ir, vadovaujami R. B., dirbo Vilniuje įvairiuose statybų objektuose;

tada UAB (duomenys neskelbtini) atstovai pateikė ,,Sodrai“ duomenis, kad aukščiau išvardinti keturi trečiųjų šalių piliečiai nuo 2016-08-12 oficialiai dirba UAB (duomenys neskelbtini).

Šiais veiksmais A. S. kaltinamas padėjęs bendrininkams Š. J. ir A. E. UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinti nelegaliai Lietuvoje esančius penkis trečiųjų šalių piliečius. Š. J. šioje kaltinimo dalyje kaltinamas, kad veikdamas bendrininkų grupėje neteisėtai įdarbino UAB (duomenys neskelbtini) keturis trečiųjų šalių piliečius.

kad, tęsdamas nusikalstamą veiką kartu su bendrininku A. E. , nuo 2016 metų rugsėjo mėnesio pabaigos iki 2016 m. gruodžio pradžios įdarbino UAB (duomenys neskelbtini) dar du 2016-09-14 atvykusius į Lietuvą ir 2019-09-29 pasibaigus jų vienkartinių Šengeno vizų (C) galiojimui Lietuvoje nelegaliai buvusius Kirgizijos Respublikos piliečius N. A. ir R. A., nes N. A., nors ir turėjo darbo biržos 2016-07-18 išduotą leidimą dirbti Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau dar neturėjo nacionalinės vizos (D), leidžiančios užsieniečiui dirbti, o R. A. išvis neturėjo nei leidimo dirbti, nei nacionalinės vizos (D);

kad, tęsdamas nusikalstamą veiką jau be bendrininkų, nuo 2016 m. spalio mėn. vidurio iki 2016-12-02 privačiame statybų sektoriuje Kaune ir Garliavoje esančiuose statybų objektuose įdarbino dar tris 2016 m. rugsėjo mėnesį į Lietuvą atvykusius Kirgizijos Respublikos piliečius: D. T. (D. T.), U. M. (U. M.) ir nenustatytą asmenį, žinodamas, kad 2016 m. spalio mėn. šiems asmenims pasibaigė vizų galiojimo laikas.

Taigi Š. J. kaltinamas, kad būdamas darbdaviu nuo 2016 m. balandžio mėn. vidurio iki 2016 m. gruodžio 2 d. įdarbino ne mažiau kaip devynis Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančius trečiųjų šalių piliečius.

Apklaustas kaltinamuoju Š. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad turi šeimos verslą - nedidelį viešbutį Marijampolėje. 2016 metų pačioje pradžioje susipažino su viešbutyje apsistojusiais R. B. ir Kirgizijos piliečiu A. E.. Jiems išsikalbėjus A. pasakė, kad turi žemiečių - gerų specialistų, kurie galėtų dirbti statybose. Jie trise sumanė vystyti statybų verslą įdarbinant žmonės būtent iš trečiųjų šalių. Samdant darbininkus lietuvius jiems reiktų mokėti 1000-1200 Eur atlyginimą, o kirgizus būtų tenkinę 600-700 Eur, juos papildomai tik reiktų aprūpinti gyvenamuoju plotu ir transportu. A. kalbėjo apie galimybę išsikviesti 20 žmonių, o ateityje ir apie daugiau. Neužigo pas jį viešbutyje apsigyveno A. iškviesti keturi Kirgizijos piliečiai ir pradėjo laukti, kol jiems padarys darbines vizas, nes jie neturėjo teisės dirbti Lietuvoje. A. susirado kažkokią įmonę Vilniuje – UAB (duomenys neskelbtini), kuri galėtų padaryti darbines vizas. Tada jis nuvežė A. į Vilnių – į susitikimą su tos įmonės savininku A. S.. Bendraujant su A. S. jam susidarė įspūdis, kad tai normali įstaiga, pokalbio metu buvo nutarta pirkti atskirą įmonę. A., kaip šio verslo sumanytojas, norėjo būti įmonės vadovu, tačiau jis neturėjo patirties, be to, buvo kitatautis, todėl A. S. pasiūlė įmonės vadovu paskirti R. B., tačiau šis atsisakė ir tuomet jis (Š. J.) sutiko laikinai būti įmonės direktoriumi, nes matė tame versle perspektyvą. 2016 metų kovo mėnesį buvo nupirktos UAB (duomenys neskelbtini) akcijos ir prasidėjo dokumentų tvarkymas. UAB (duomenys neskelbtini) akcininkai buvo A., R. B. ir jis. A. turėjo 50 procentų akcijų ir jis buvo pagrindinis „protas“. Buhalterinę apskaitą pagal sutartį tvarkė kitos A. S. įmonės UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė (A. S. žmona), priėjimą prie banko sąskaitos turėjo A.. Įmonę faktiškai valdė A. ir R. B.. Susitkimo metu A. S. davė A. sąrašą dokumentų, kurių reikėjo vizų gavimui ir A. tuo rūpinosi. Viskas labai užsitęsė, nes vis reikėdavo visokių dokumentų, diplomų, diplomai netiko ir A. siuntėsi dar kažkokius atestatus ar diplomus. Tvarkant dokumentus tarpusavyje bendravo A. ir A. S.. Jis (Š. J.) jų susitikimuose nedalyvavo, būdavo tik tuomet, kai reikėdavo pasirašyti dokumentus dėl akcijų pirkimo, dėl buhalterijos ir kt. A. jam minėjo, kad reikalingos charakteristikos, pažymos iš policijos, taigi jis žinojo, kad reikia diplomų dėl užsieniečių kvalifikacijos, nes vieni diplomai ar dar kažkas netiko. A. A. sakydavo kokių reikia dokumentų ir šis juos teikdavo. Pažymas (15 pažymų), kurias jis (Š. J.) neva pasirašė, jis pamatė jau tik pas tyrėjus. Kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, jo manymu, A. atsisiuntė iš Kirgizijos. Juos jis taip pat pamatė tik pas tyrėjus. Apie tai, kad diplomai buvo klastojami jis nieko nežinojo ir nebuvo jų matęs. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjos užrašyti jo parodymai: „A. galimai sutaręs su A. suklastojo išsilavinimo dokumentus“ yra užrašyti jam daryto spaudimo įtakoje. „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų kaina, kiek pamena, buvo 300 Eur už darbo vizų pirmiesiems keturiems žmonėms išrūpinimą. Su A. S. turėjo atsiskaityti A.. Visa tą laiką, kai buvo tvarkomi vizų dokumentai – gal apie keturis mėnesiu pas jį viešbutyje neturėdami pajamų gyveno tie atvykę keturi užsieniečiai. Juos suklaidino A., jis juos išsikvietė per anksti pažadėjęs per mėnesį sutvarkyti darbo vizas, bet tai tęsėsi labai ilgai, tie žmonės tik gulėjo ir laukė vizų. Galop jie gavo darbo vizas, A. jiems Vilniuje išnuomojo butą, jis (Š. J.) jiems nupirko automobilį važinėti į darbą ir jie, vadovaujami R. B., Vilniuje pradėjo dirbti, gavo objektą, įrenginėjo pamatus, mūrijo sienas. Jie gavo vizas 2016-08-03, o pradėjo dirbti nuo rugpjūčio 2016-08-12. Prieš Naujuosius Metus darbininkai norėjo išvažiuoti namo atostogų, bet juos, taip pat ir jį patį sulaikė. Pasirodė, kad jie prasitęsdavo nelegalias vizas, užsidėdavo kažkokius spaudus. Rudenį - rugsėjo 14 d. atvažiavo dar du A. iškviesti žmonės: N. ir R. (R.). Vienam greitai padarė darbinę vizą, kitam kažko trūko. Jie atskirdo į Vilnių ir bendravo iškart su B., buvo apgyvendinti tame pačiame išnuomotame bute, kur jau gyveno pirmieji keturi darbininkai. Vilniuje tie penki, kurių buvo tvarkingi dokumentai, dirbo objekte Pilaitėje, Karaliaučiaus gatvėje darė pamatus, mūrijo sienas, taip pat B. juos buvo pasiėmęs pagalbiniais darbininkais į savo įmonę. Šeštas dar laukė darbinės vizos ir jis (Š. J.) įspėjo A., kad neleistų šeštajam (R.) dirbti, nes baiminosi baudų dėl nelegalaus darbo. R. ir neidavo į darbą, jis likdavo namuose. Rudenį jis (Š. J.) kartą buvo atvažiavęs į objektą, vežė žieminę avalynę, nes paskambinę darbininkai sakė, kad lyja, kad jie sušlapo. Tuomet rado objekte dirbančius visus šešis darbininkus. Jie dirbo iki metų pabaigos - iki sulaikymo. R. sulaikė, berods, jam taip ir negavus darbinės vizos.

Dėl Kaune dirbusių užsieniečių Š. J. parodė, kad 2016 metų rugsėjy pas jį į viešbutį atvažiavo keturi uzbekai, jie turėjo važiuoti į Švediją dirbti statybose, vienas iš jų buvo vadovas. Jie Švedijoje buvo pateikę dokumentus dėl vizų darbui Švedijoje, tačiau ten jiems buvo per brangu gyventi, todėl jie gyveno pas jį viešbutyje. Jie tvirtino, kad Lietuvoje yra teisėtai ir, kad gali čia teisėtai dirbti. Su vienu iš jų – M. (jį dar vadino D.) jis važiavo į Kauną pirkti autobusiuko ir ten atsitiktinai sutiko savo pažįstamą D. B.. Pokalbio metu šis užsiminė, kad jam labai reikia darbininkų, nes jo mamos name reikia skubiai pakeisti nebesandarią stogo dangą. Jis pasiūlė D. minėtus uzbekus ir net paskambino Kaune į „darbų saugą“, kur jam suteikė informaciją, kad, kai žmogus yra pridavęs dokumentus darbo vizai, jis jau gali pradėti dirbti. D. jis sakė, kad šiai dienai tie žmonės dar neturi darbinės vizos. Juos pavadino „nelegalais“ matyt dėl to, kad pats D. pokalbio metu juos taip pavadino. D. ir D. susitarė, šis sakė, kad jie greit turės darbo vizas, kurias jiems turėjo padaryti ir atsiųsti skubos tvarka. Jie trise dar nuvažiavo pas D. mamą, apžiūrėjo stogą, D. įvertino darbų kainą - gal 1000 Eur. Po to uzbekai savo automobiliu važinėjo iš jo viešbučio į Kauną dirbti, t.y. keisti stogo dangą. Tuo metu jo (Š. J.) dukra įstojo į universitetą Kaune, todėl ir jis dažnai būdavo Kaune, ten padėdavo daryti remontus, todėl užsukdavo pažiūrėti ir kaip vyksta stogo darbai pas D. mamą. Darbininkai jam paliko prastą įspūdį, dirbo netvarkingai, jis į juos numojo ir paliko, o su D. susipyko. Tie darbininkai, tiksliau du iš jų – D. ir dar vienas, dirbo ir pas D. seserį I., ten šiltino stogą. Šie, skirtingai, nei kiti, dar mokėjo dirbti. Galiausiai D. dirbti važinėjo vienas. Dirbdami pas D. uzbekai buvo išvažiavę gal į Švedija, jie kažkaip prasitęsdavo vizas. Paskui juos sulaikė.

A. S. sakė, kad jam reikia žmonių kažkokiems darbams atlikti ir R. lyg pažadėjo skirti jam porą darbininkų iš tų, kurie dirbo Pilaitėje. Galbūt tai būtų buvęs skolos A. S. gražinimas už leidimų dirbti gavimą. Jam dėl to skambino pats A. S., bet jie nieko nesusitarė.

Apklaustas kaltinamuoju A. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis turi įmones UAB „(duomenys neskelbtini)“ (užsiima buhalterinių paslaugų teikimu) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (užsiima įmonių steigimu ir verslo konsultacijomis). Abi jos veikia vienu adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje – 413 ir 412 kabinetuose. 2016 metų žiemos pabaigoje - pavasario pradžioje į jį kreipėsi iki tol jam nepažįstamas R. B. dėl konsultacijos statybų verslo klausimais. Buvo kalba apie statybų įmonės kūrimą. Jis minėtą asmenį pakonsultavo, o pokalbio pabaigoje šis pasakė, kad atvyks su kitais akcininkais ir paprašė šiems viską išdėstyti iš naujo. Į kitą susitikimą jis atvažiavo su Azijos bruožų žmogumi, kuris prisistatė kaip A.. Susitikimo metu jis (A. S.) pakartojo tą patį, ką buvo sakęs R. B., t.y. kaip įmonėje apskaitomi mokesčiai, ką galima į sąmatas įtraukti, ko negalima. A. sakė, kad darbui statybose jis gali įvežti į Lietuvą savo tautiečius iš Kirgizijos, nes su lietuviais neįmanoma susitarti dėl darbų kainų – jos pernelyg aukštos. Jis (A. S.) taip pat suteikė konsultaciją apie užsieniečių įdarbinimo eigą, apie tai, kaip gauti leidimus, nurodė, kad žmogus turi turėti patirtį, kad jo dokumentai turi būti patvirtinti, kad jie turi pateikti ankstesnio darbo sutartį, darbuotojo pažymėjimą, charakteristiką, kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą. Ši informacija yra viešai prieinama – ji yra darbo biržos interneto tinklapyje. Po to buvo kalba apie įmonės steigimą, o vėliau buvo prieita prie sprendimo pirkti jau įregistruotą įmonę. Pas jį (A. S.) buvo klientai, kurie buvo sustabdę savo įmonės veiklą. Tai buvo tvarkingai įšaldyta įmonė be skolų – UAB (duomenys neskelbtini). Jis susisiekė su jos akcininkais ir buvo prieita prie bendro sprendimo, kad šią įmonę nusipirks minėti interesantai – A., R. B. ir Š. J., kas netrukus ir buvo padaryta. Akcijas pirkėjai pasiskirstė taip: 40 proc. A. ir po 30 proc. R. B. ir Š. J.. Siekiant išvengti papildomų išlaidų ir rūpesčių buvo nuspręsta paskirti įmonės vadovu ne juo norėjusį tapti užsienietį A., o Š. J.. Nusipirkę UAB (duomenys neskelbtini) naujieji akcininkai išrašė jam įgaliojimą, leidžiantį prisijungti prie Registrų centro. Po to iškilo A. tautiečių dokumentų tvarkymo klausimai, kad šie galėtų atvažiuoti į Lietuvą ir galėtų dirbti. Jis davė A. sąrašą reikalingų dokumentų, kuriuos reikėjo teikti darbo biržai dėl užsieniečių įdarbinimo. Netrukus jam buvo pateikti 5 darbuotojų pažymėjimų originalai (raudonos spalvos knygelės), darbo sutartys su įmone, tos pačios įmonės charakteristika, kad minėti asmenys dirbo toje įmonėje pagal tam tikras skirtingas specialybes. Jis sakė A., kad trūksta žmonių diplomų ar kvalifikacijos pažymėjimų, tačiau A. tikėjosi, kad „praslys“ su darbo pažymėjimais, taigi jis (A. S.), tenkindamas kliento pageidavimus, galėjo teikti darbo biržai dokumentus nors ir 10 kartų. Taigi jis padarė šių dokumentų kopijas, paruošė įmonės prašymus išduoti minėtiems asmenims leidimus dirbti, anketas, pažymas apie tai, ar šioje įmonėje per paskutinius 6 mėn. buvo atleista darbuotojų, pažymas apie įmonės įsipareigojimą mokėti tam tikro dydžio darbo užmokestį. Visi minėti dokumentai buvo pateikti darbo biržai, tačiau darbo birža juos atmetė, nes nebuvo pateikti išsilavinimą patvirtinantys dokumentai. Apie tai jis informavo visus tris UAB (duomenys neskelbtini) akcininkus, akcentai buvo A., nes būtent jis žadėjo pasirūpinti šių dokumentų pristatymu į Lietuvą. A. žadėjo dokumentus pateikti, sakė, kad yra kliūčių, nes tie žmonės gyvena kaime ir reikia, kad kažkas nuvažiuotų, juos paimtų, nuskenuotų ir atsiųstų į Lietuvą. Kai trūkstami dokumentai buvo gauti, iš naujo buvo parengti dokumentų paketas darbo biržai. Be to darbo biržoje pareikalavo, kad reikia kažkaip pagrįsti ryšį tarp įmonės vadovo ir atvykstančių į įmonę dirbti asmenų. A. jam pasakė, kad Š. J. buvo Kirgizijoje ir matė kaip dirba tie žmonės, jų darbas jam patiko, todėl šį tekstą jie (t.y. A. S.) surašė ir kartu su kitomis pažymomis perdavė A., kad šis duotu jas pasirašyti Š. J.. UAB (duomenys neskelbtini) antspaudo jis (A. S.) neturėjo, jį turėjo akcininkas A., kuris labai jautriai reagavo, jei reikėdavo antspaudą uždėti ir sakydavo skambinti jam. Jei reikėdavo uždėti anspaudą jis žadėdavo atvažiuoti į Vilnių. Visas reikalingas Š. J. jau pasirašytas pažymas jis gavo birželio gale, diplomus išvertė į lietuvių kalbą, pateikė viską darbo biržai ir ši išdavė leidimus penkiems asmenims dirbti Lietuvoje. Asmuo pavarde „P.“ yra jo pažįstamas, kuriam buvo duotas UAB (duomenys neskelbtini) įgaliojimas tvarkyti dokumentus. Jis turėjo laiko, todėl ir nuvežė į darbo biržą priduoti dokumentus. Diplomus ir kvalifikacijos pažymėjimus jam paštu atsiuntė A. popieriniame variante. Tai buvo ne originalai, o jų atspausdintos kopijos. Jis (A. S.) tik kosmetiškai apkarpė tų kopijų kraštus ir pridėjo jas su vertimais prie kitų dokumentų darbo biržai. Jo įsitikinimu, diplomų ir kvalifikacijos pažymėjimų autentiškumą turėtų tikrinti darbo birža. Už kiekvieno žmogaus leidimą reikėjo sumokėti po 121 Eur. Jis (A. S.) sumokėjo iš savo lėšų A. pažadėjus grąžinti pinigus. Antras etapas buvo vizų, leidžiančių tiems žmonėms Lietuvoje būti ilgiau, nei jie galėjo pagal savo turimas vizas, gavimas. Buvo parengti ir Migracijos valdybai pateikti reikalingi dokumentai bei maždaug po dviejų savaičių jiems buvo išduotos ilgalaikės vizos. A. S. nurodė, kad pagal migracijos departamento viešą informaciją žmogus, turintis leidimą dirbti, gali dirbti ir be vizos, jei jis turi kitą teisėtą pagrindą būti Lietuvoje. Migracijos departamento pareigūnai turėjo įsitikinti ar teisingos tų žmonių turėtos vizos, t.y. suskaičiuoti jų buvimo Lietuvoje dienas, ar viršija, ar neviršija 90 dienų per pusmetį. Gavę vizas tie žmonės buvo įdarbinti UAB (duomenys neskelbtini)“. Jo vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini) pagal buhalterinių paslaugų sutartį tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apkaitą, tad, apie tų asmenų įdarbinimą Sodrai pranešė UAB (duomenys neskelbtini)“. Buvo įdarbinti: B. U., Y. D., B. K., M. T.. Penktas įdarbintas asmuo buvo pats vadovas Š. J.. Iš viso įmonėje buvo įdarbinti 5 asmenys: 4 užsieniečiai, 1 lietuvis. N. A. nebuvo įdarbintas, nes jis dar nebuvo atvykęs. Gruodžio mėnesį jis (A. S.) patyrė šoką, kai buvo suimtas dėl minimų penkių žmonių įdarbinimo paaiškėjus, kad buvo suklastoti kvalifikacijos dokumentai, diplomai, pažymėjimai, pažymos. Apie tai ruošdamas dokumentus jis nieko nežinojo. Visą laiką tiek A., tiek ir visi kiti – A. ypač, - akcentavo, kad viskas būtų padaryta oficialiai ir legaliai, nes jis ruošėsi gyventi Lietuvoje ir dirbti šitame versle. Pasiklausymo metu užfiksuotas pokalbyje su A. pasakymas rusų kalba neva jis (A. S.) „padarys dokumentus“ visiškai nereiškia, kad jis klastos dokumentus, nes rusų kalboje pasakymas „sdelat dokumenty“ reiškia paruošti dokumentus.

Dėl kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 292¹ straipsnio 1 dalį A. S. parodė, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai priklauso daržovių saugykla, esanti (duomenys neskelbtini), priklauso jo sutuoktinei. Jis asmeniškai nėra susijęs su šia įmone. Kadangi su juo nebuvo atsiskaityta už užsieniečių įdarbinimo dokumentų ruošimą, reikėjo surasti kažkokių kelių, kad UAB (duomenys neskelbtini) bent iš dalies atsiskaitytų už jo suteiktas paslaugas ir jis pasiūlė Š. J. iš dalies padengti skolą užsieniečiams toje daržovių saugykloje nemokamai atliekant mūro darbus. Pagal darbo apimtį – reikėjo išmūryti apie 20 kubinių metrų sienų, - tai buvo kelių dienų darbas vienam žmogui. Pokalbis buvo 2016 metų gruodžio pradžioje. Tačiau konkrečiau nieko nebuvo sutarta ir netrukus juos visus sulaikė.

Dėl A. S. kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį

Motyvuojamoji dalis

Dėl kaltinimo diplomų ir kvalifikacijos pažymėjimų (toliau – ir kvalifikacijų liudijimai) klastojimo

Dėl kvalifikacijos liudijimų panaudojimo

Ketvirta. A. S. akcentavo, jog konsultuodamas būsimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkus ir pateikdamas reikalingų dokumentų sąrašą jis naudojosi viešai darbo biržos interneto tinklapyje skelbiama informacija, kas turėtų reikšti, kad jis nedarė nieko neteisėto. Pažymėtina, kad ta pati viešai darbo biržos tinklapyje skelbiama informacija apie trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką - būtent aprašo 26. p., - viešai skelbia, kad užsienio valstybių dokumentai turi būti nustatyta tvarka legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu kiti teisės aktai nenumato kitaip, o dokumentų kopijos turi būti patvirtintos įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens parašu ir antspaudu. Jei šio reikalavimo nesilaikoma leidimas dirbti neišduodamas (aprašo 52.3. p). Teismas išreikalavo iš darbo biržos visas penkias užsieniečių įdarbinimo bylas. Iš jose esančių kvalifikacijų liudijimų kopijų matyti, kad jos darbo biržai buvo pateiktos visiškai niekieno nepatvirtintos: nei originalą išdavusios institucijos, nei Užsienio reikalų ministerijos, pagaliau, net ir darbdavio – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi ir dėl šios aplinkybės visiškai neįtikinama yra kruopščiai ruošusio dokumentus ir kiekvieno užsieniečio dokumentų tvarkymui, kaip teigė, po tris valandas skyrusio A. S. versija neva jis nesuteikė reikšmės kvalifikacijų liudijimų turiniui (ir jų tikrumui). Taigi vienintelė įmanoma šiuo atveju versija yra ta, kad kvalifikacijų liudijimų originalai išvis neegzistuoja ir A. S., kaip už gana solidų užmokestį dokumentų paruošimo paslaugas apsiėmęs suteikti asmuo be jokios abejonės tai žinojo.

Aptartų faktinių duomenų visuma yra pakankama išvadai, kad A. S., pateikdamas darbo biržai penkių trečiųjų šalių piliečių kvalifikacijos liudijimų nepatvirtintas kopijas, taip panaudojo dokumentų rekvizitus, taigi teisinę reikšmę turinčius žinomai netikrus aktus (dokumentus). Veika teisingai kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl 15 pažymų suklastojimo ir jų panaudojimo

Iš aprašo II skyriaus nuostatų seka, kad ketinantis įdarbinti užsienietį darbdavys jau iš anksto turi atlikti paruošiamuosius užsieniečio įdarbinimo veiksmus, t.y. jis darbo biržos elektroninėje sistemoje privalo registruoti laisvas atitinkamų kvalifikacijų darbo vietas ir tik ne anksčiau kaip po mėnesio, maža to, tik tuo atveju, jei per tą mėnesį darbo birža nepateikia darbdaviui pretendentų iš vietinės darbo rinkos, darbdavys įgyja teisę kreiptis į darbo biržą dėl leidimų jam įdarbinti užsieniečius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šį reikalavimą įvykdė, t.y. 2016-04-22 registravo keturias suvirintojo dujomis ir penkias apdailininko bei mūrininko darbo vietas (t. 23, b.l. 129, 131). Buvo nurodytas siūlomas darbo užmokestis 400 Eur. Jis mažesnis, nei vėliau pažymoje darbo biržai nurodytas 500 Eur atlyginimas užsieniečiui. Tačiau minėta, kad įmonėje nesant tokios specialybės darbuotojų (šiuo atveju naujai kuriamoje įmonėje jų išvis nebuvo), duomenys apie numatomą atlyginimą nereikalaujami, taigi čia prieštaravimo nėra. Liudytoja B. S. K. parodė, kad darbo birža po laisvų darbo vietų registravimo UAB „(duomenys neskelbtini) nepasiūlė nė vieno kandidato. Tai jau suteikė teisę ir galimybę UAB „(duomenys neskelbtini)“ paduoti prašymus įdarbinti užsieniečius. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad darbo biržos tarnautojas, be kita ko, priėmė A. S. teiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus dėl leidimų dirbti išdavimo dar ir nesilaikydamas aprašo 13 p. nurodytų terminų šiuo atveju neturi reikšmės A. S. veiksmu teisiniam vertinimui. Tai atsakomybės taikymo darbo biržos tarnautojui klausimas.

Svarbus yra teisme liudytoja apklaustos Vilniaus teritorinei darbo biržai veikos padarymo metu laikinai vadovavusios B. S. K. liudijimas tuo aspektu, kad ji negalėjo rišliai paaiškinti ką reiškia reikalavimas darbdaviui pažymoje nurodyti „informaciją apie būtinumą įdarbinti užsienietį“, kas tai turėtų būti?

Apibendrinant, teismas konstatuoja, kad A. S. darbo biržai teiktos visos UAB (duomenys neskelbtini) 15 pažymų negali būti vertinamos kaip pagrindiniai ar, juolab, vieninteliai teisinę reikšmę aktualiu klausimu turintys dokumentai, nes visa informacija, kurią darbdavio buvo reikalaujama patvirtinti pažymų forma, objektyviai egzistavo ir figūravo įvairiuose duomenų registruose (Sodros, darbo biržos, įmonių registro ir pan.), o informacija apie būtinumą įdarbinti užsieniečius buvo pačios darbo biržos duomenų bazėje. Duomenų registruose esančios reikalingos informacijos patikrinimas, o ne reikalavimas, kad interesantas pats patvirtintų tokių duomenų egzistavimą, sudaro valstybės institucijų, juolab veikiančių kaip vykdomosios valdžios subjektai, ir jų darbuotojų funkcijų esmę.

Taigi rašysenos tyrimo išvada (t. 8, b.l. 109-112) nustatyta aplinkybė, kad UAB (duomenys neskelbtini) 15 pažymų Š. J. vardu pasirašė kažkas kitas, taip pat kaltinimas, kuris, be kita ko, niekuo patikimai nepatvirtintas, jog šias pažymas antspaudavo A. S., anaiptol, nerodo, kad minėtų 15 pažymų formalus klastojimas neaiškiu parašu bei jų antspaudavimas galbūt kito asmens, kuris šioje situacijoje net nebuvo pašalinis, be to, šių pažymų patekimas į teisinę apyvartą buvo toks pavojingas, kad tuo galima būtų pateisinti kraštutinės atsakomybės formos, t.y. baudžiamosios atsakomybės taikymą. Faktas, kad pažymas pasirašė ir jas galbūt antspaudavo ne pažymų sudarytojas Š. J. formaliai atitinka dokumentų klastojimo požymius, tačiau minėtų argumentų kontekste tai mažareikšmė veika, todėl 15 pažymų klastojimo bei jų panaudojimo aplinkybės iš kaltinimo šalintinos.

Dėl Š. J. kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 292¹ straipsnio 1 dalį ir A. S. kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį bei 292¹ straipsnio 1 dalį

Pagal Baudžiamojo kodekso 292¹ straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, versliškai įdarbinęs Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančius trečiųjų šalių piliečius arba įdarbinęs penkis ar daugiau Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių, arba įdarbinęs Lietuvos Respublikoje nelegaliai esantį trečiųjų šalių pilietį ypatingai išnaudojamo darbo sąlygomis, arba įdarbinęs Lietuvos Respublikoje nelegaliai esantį trečiųjų šalių nepilnametį pilietį.

Šios nusikalstamos veikos objektas – valdymo tvarka. Baudžiamasis kodeksas buvo papildytas 292¹ straipsniu, įsigaliojusiu 2012-01-06, Lietuvai įgyvendinant 2009 m. birželio 18 d. priimtą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/52/EB (toliau – direktyva), kuria siekiama veiksmingai kovoti su neteisėta imigracija, nes pagrindinis nelegalios imigracijos į Europos Sąjungą (toliau – ES) traukos veiksnys yra galimybė gauti darbą ES neturint reikalingo teisinio statuso. Direktyvoje įtvirtinta, kad kovos su nelegalia imigracija ir nelegaliu buvimu priemonės turėtų pasireikšti įvedant bendrą draudimą įdarbinti teisės gyventi ES neturinčius trečiųjų šalių piliečius, taip pat turėtų būti taikomos sankcijos šį draudimą pažeidusiems darbdaviams.

Nusikalstama veika numatyta Baudžiamojo kodekso 292¹ straipsnio 1 dalyje objektyviai pasireiškia esant bent vienam iš keturių požymių (objektyvioji pusė): verslišku Lietuvoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimu, arba penkių ar daugiau tokių piliečių įdarbinimu, arba bent vieno tokio piliečio įdarbinimu ypatingai išnaudojamo darbo sąlygomis, arba bent vieno nepilnamečio tokio piliečio įdarbinimu.

Šios nusikalstamos veikos subjektas yra specialusis. Tai darbdavys arba jo įgaliotas asmuo.

Subjektyvioji nusikaltimo pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad įdarbina nelegaliai esančius trečiųjų šalių piliečius ir siekia tai daryti.

Nusikaltimo sudėtis formalioji - veika laikoma baigta jos atlikimo, t.y. įdarbinimo momentu.

Baudžiamojo kodekso 292¹ straipsnio 1 dalies dispozicijos formuluotė aiškiai nurodo, jog baudžiamąją atsakomybę pagal minimą straipsnį užtraukiantis esminis veikos objektyvusis požymis – ir tik jį nustačius įgauna prasmę kitų objektyviųjų požymių nustatinėjimas bei jų teisinis vertinimas, - yra trečiųjų šalių piliečių nelegalaus (neteisėto) buvimo Lietuvoje fakto konstatavimas. Tai, be kita ko, išplaukia ir iš minėtos 2009/52/EB direktyvos nuostatų. Iš straipsnio dispozicijos seka, kad trečiųjų šalių piliečio neteisėtas buvimas Lietuvoje savaime nesiejamas su tokio asmens galimybe čia įsidarbinti (galimybė asmeniui įsidarbinti atsiranda tik gavus nacionalinę vizą ar leidimus laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje). Tai reiškia, kad nustačius, jog asmuo Lietuvoje yra teisėtai bet kuriuo kitu teisėtu pagrindu, t.y., kad jis Lietuvoje yra kitų rūšių vizų pagrindu, toks asmuo negali būti traktuojamas kaip neteisėtai esantis Lietuvoje ir jis nepatenka į asmenų, nurodytų Baudžiamojo kodekso 292¹ straipsnio 1 dalyje, ratą. Straipsnio dispozicija numato baudžiamąją atsakomybę ne už trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo faktą apskritai, o už tai, kad yra įdarbinami asmenys, neturintys teisės būti Lietuvoje. Taigi taikant asmeniui Baudžiamąją atsakomybę pagal Baudžiamojo kodekso 292¹ straipsnio 1 dalį būtina nustatyti asmens neteisėto buvimo Lietuvoje faktą atsietai nuo jo galimybių čia įsidarbinti. Šioje vietoje pažymėtina, kad teisinė bazė trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo klausimu Lietuvos Respublikoje sureguliuota taip, jog neteisėtai Lietuvoje esantis trečiųjų šalių pilietis arba teisėtai esantis, bet neturintis nacionalinės vizos ar leidimo gyventi Lietuvoje asmuo (t.y., kai jis turi tik Šengeno vizą) apskritai neturi jokios teisėtos galimybės čia oficialiai įsidarbinti. Tokiu atveju įmanomas tik nelegalus įdarbinimas. Taigi čia galimos tokios kombinacijos:

Neteisėtai Lietuvoje esantis ir nelegaliai dirbantis asmuo (užtraukia baudžiamąją atsakomybę darbdaviui pagal Baudžiamojo kodekso 292¹ straipsnio 1 dalį); Teisėtai Lietuvoje esantis, bet nelegaliai dirbantis asmuo (užtraukia administracinę atsakomybę darbdaviui pagal Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnį).

Kaip minėta, kombinacija „neteisėtai Lietuvoje esantis asmuo ir teisėtai (legaliai) dirbantis“ nėra įmanoma arba ji gali būti pasiekiama tik veiksmais, kuriais yra apgaunamos ar suklaidinamos kompetentingos leidimus dirbti Lietuvoje ir joje būti darbo tikslu išduodančios valstybės institucijos – darbo birža ir Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – migracijos departamentas).

Kaltinamiesiems šioje byloje inkriminuojamas objektyvusis penkių ar daugiau Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo požymis. Š. J. kaltinamas, jog jis, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, veikdamas bendrininkų grupėje, įdarbino šešis, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką jis įdarbino dar tris, o iš viso devynis nelegaliai Lietuvoje buvusius trečiųjų šalių piliečius. A. S. kaltinamas, kad jis, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus Š. J., taip pat A. E. bendrininkas – padėjėjas, padėjo įdarbinti penkis nelegaliai Lietuvoje buvusius trečiųjų šalių piliečius.

Teisės aktas, reglamentuojantis užsieniečių buvimo Lietuvos Respublikoje tvarką bei jų teisinį statusą yra 2004-04-29 priimtas Lietuvos Respublikos Įstatymas Nr. IX-2206 „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Jame vartojama sąvoka „neteisėtas“ laikytina tapačia Baudžiamajame kodekse vartojamai sąvokai „nelegalus“. Minėto įstatymo 23 straipsnyje (Neteisėtas buvimas Lietuvos Respublikoje) numatyta, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis: 1) yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2–51, 7 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo joje laiką; 2) yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimo laikui; 3) yra Lietuvos Respublikoje turėdamas panaikintą vizą; 4) turi kelionės dokumentą, kuris yra suklastotas; 5) turi vizą, kuri yra suklastota; 6) yra Lietuvos Respublikoje be vizos, jeigu ji būtina; 7) yra Lietuvos Respublikoje be galiojančio kelionės dokumento; 8) yra neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką.

Daugiau įrodymais pripažintinų faktinių duomenų apie šio asmens buvimo Lietuvoje istoriją, byloje nėra.

Šie faktiniai duomenys užfiksuoti įvairiuose duomenų šaltiniuose (A. E. telefono atmintyje, darbo biržos ir migracijos valdybos pateiktuose dokumentuose, UAB (duomenys neskelbtini) kratos metu paimtuose dokumentuose ir kt. (t. 1 b.l. 78-111, t. 2, b.l. 88-93, 103-150, t.3 , b.l. 1-125, t. 23, b.l. 169-199, t. 24, b.l. 1-32):

Byloje neginčijama ir tiek kaltinamojo Š. J., tiek ir liudytojo R. B. parodymais nustatyta, kad M. T., B. K., Y. D. ir R. A. nuo to laiko, kai atvyko į Lietuvą ir iki visų jų sulaikymo 2016 m. gruodžio mėnesį visą laiką buvo Lietuvoje. Tai, be kita ko, nustatyta ir 2017-04-21 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo šie asmenys buvo pripažinti kaltais pagal Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį dėl bendrininkavimo klastojant jų pačių Kirgizijos Respublikos piliečių pasus. (t. 16, b.l.145-185). Kaltinamasis Š. J. parodė, kad M. T., B. K. ir Y. D., atvykę dar 2016 m. pavasarį, iki kol išvažiavo į Vilnių dirbti apie keturis mėnesius gyveno pas jį viešbutyje Marijampolėje. Liudytojas R. B. parodė, kad jam kėlė stresą ilgą laiką besitęsusi situacija, kai įsibėgėjus statybų sezonui ir esant didžiuliam darbo jėgos trūkumui atvažiavę žmonės negalėjo pradėti dirbti, nes laukė, kol bus sutvarkyti jų dokumentai, o vėliau atvažiavęs R. A. dėl kažkokių problemų su pasu apskritai sėdėdavo namuose ir beveik nedirbo.

M. T., B. K. ir Y. D. buvimas Lietuvos Respublikoje tapo neteisėtas, kai pasibaigė visų jų turėtų pirmųjų Šengeno vienkartinių vizų galiojimo laikas, tai yra 2016-04-30. Taip yra numatyta Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 23 str. 1 d. 2 p. Pasibaigus vizos galiojimo laikui asmuo privalo išvykti iš šalies. Neišvykstant iš šalies asmens teisėto buvimo šalyje laikas gali būti pratęstas tik dviem būdais: arba kreipiantis į kompetetingą įstaigą (šiuo atveju, į migracijos valdybą) su prašymu pratęsti Šengeno vizos galiojimo laiką (tai atvejai, kai asmuo negali išvykti dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba humanitarinių priežasčių, arba dėl svarbių asmeninių priežasčių) arba prašyti išduoti nacionalinę vizą (2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) – 33 straipsnis)

Nustatyta, kad M. T., B. K. ir Y. D. pasibaigus pirmųjų jų vizų galiojimui iš Lietuvoje neišvyko ir prieš pasibaigiant vizų galiojimui nesikreipė į migracijos valdybą nei dėl Šengeno vizų pratęsimo, nei dėl nacionalinių vizų išdavimo. Dėl pastarųjų vizų jie kreiptis ir negalėjo, nes tuo metu dar neturėdami leidimų dirbti Lietuvoje jie neturėjo ir teisinio pagrindo kreiptis dėl jų gavimo. Ta aplinkybė, kad netrukus šiems trims asmenims buvo išduotos dar vienos - daugkartinės Šengeno vizos niekaip neįteisino (nelegalizavo) jų buvimo Lietuvoje, nes, kaip išaiškino teisme liudijusios migracijos valdybos darbuotojos J. T. ir J. G., priešingai, nei nacionalinė viza, dėl kurios išdavimo turi teisę kreiptis tik šalyje teisėtai jau esantis asmuo, Šengeno viza išduodama asmens kilmės šalyje ir ją gavęs asmuo įgyja teisę iš naujo atvykti į Šengeno šalį bei teisę joje būti vizoje nurodytą laiką. Taigi nustatyta, kad M. T., B. K. ir Y. D. į Lietuvą atskridę 2016-04-10, iki jų sulaikymo 2016-12-15 iš Lietuvos fiziškai nebuvo išvykę, tad, nebuvo įmanomas ir jų fizinis atvykimas antrųjų Šengeno daugkartinių vizų pagrindu.

Tas pats pasakytina ir apie Kirgizijos Respublikos piliečius U. M., kuriam Šengeno vienkartinės vizos galiojimas pasibaigė 2016-10-10 bei D. T., apie kurį iš 2017-04-21 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo žinoma tiek, kad jis 2016-09-12 su Šengeno vienkartine viza atvyko į Lietuvą ir iš jos iki sulaikymo 2016-12-02 nebuvo išvykęs. Abu minėti asmenys buvo nuteisti jau minėtu 2017-04-21 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamojo įsakymu už tai, kad davė kyšius valstybės tarnautojams bei už tai, kad kaip padėjėjai bendrininkavo padėdami suklastoti savo Kirgizijos Respublikos piliečių pasus, į kuriuos jų bendrininkai sudėjo valstybės sienos kirtimo spaudus, taip užfiksuodami faktus, kurių iš tikrųjų nebuvo, t.y. jų neva išvykimo ir atvykimo iš/į Lietuvą datas. (t. 16, b.l. 145-185)

U. M. ir D. T., pasibaigus jų Šengeno vienkartinių vizų galiojimui iki jų sulaikymo 2016-12-02, Lietuvoje buvo neteisėtai.

Dėl asmens, kuris kaltinamajame akte įvardinamas kaip nenustatytas devintasis Š. J. įdarbintas asmuo teismas pasisako tiek, kad šio asmens neįvardinus, nėra ir jokios galimybės vertinti jo buvimo Lietuvoje teisėtumą, nes minėta, kad būtent buvimo Lietuvos Respublikoje neteisėtumas yra pirminis kriterijus, tik kurį nustačius įgauna prasmę tokio asmens įdarbinimo teisėtumo įrodinėjimas, o ne priešingai.

B. U., turėdamas Šengeno daugkartinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią 45 dienas laikotarpiu nuo 2016-05-13 iki 2016-11-10 į Lietuvą atskirdo 2016-06-14. Tai reiškia, kad nuo atvykimo dienos jis Lietuvoje neišvykdamas teisėtai galėjo būti (ir taip iš tikrųjų buvo) 45 dienas – iki 2016-07-29. B. U. pagal 2016-07-21 su juo sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr. 6 buvo įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini) suvirintoju su nuoroda, kad darbo sutartis įsigalioja gavus nacionalinę vizą. R. B. darbo kalendoriuje-knygoje, kuri buvo paimta kratos, 2016-12-15 atliktos pas jį namuose metu, lape su gegužės 8 d. data yra padarytas įrašas: „2016-07-26, ++Startavo Fanita 1. Maksas, 2.Bachat, 3. Iza, 4 Bachtiar, 5. Šarūnas, 6. Aibekas, 7. R. B?“. (t. 5, b.l. 85-121, aktualūs b.l. 113-121). Liudytojas R. B. patvirtino, kad šis įrašas ir reiškia tai, kas jame parašyta - kad minėtą dieną (duomenys neskelbtini) prasidėjo darbai, įraše nurodyti visi darbininkai ir akcininkai. Nekyla abejonių, kad įrašu „4.Bachtiar“ užfiksuota B. U. darbo (įdarbinimo) UAB (duomenys neskelbtini) pradžia. Taigi B. U. 2016-07-26 pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) galiojant Šengeno daugkartinei vizai. Tai reiškia, kad, nors ir neturėdamas teisės oficialiai įsidarbinti, nes dar neturėjo nacionalinės vizos, Lietuvoje pradėdamas dirbti jis buvo teisėtai.

N. A., turėdamas Šengeno vienkartinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusią 30 dienų nuo 2016-08-31 iki 2016-09-29, į Lietuvą 2016-09-14 atvyko teisėtai keturioliktąją vizos galiojimo dieną, taigi jis turėjo teisę būti Lietuvoje iki 2016-09-29. Pagal 2016-09-23 sudarytą darbo sutartį Nr. 7 N. A. buvo įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini) plytų mūrininku pagal neterminuotą darbo sutartį ir, nors darbo sutartyje yra nuoroda, kad ji įsigalioja gavus nacionalinę vizą, nustatyta, kad N. A. pradėjo faktiškai dirbti kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbininkas sekančią dieną po atvykimo, tai reiškia – 2019-09-15. Šią aplinkybę patvirtino teisme liudijęs R. B.. Jis parodė, kad Š. J. prašymu Vilniaus oro uoste 2016-09-14 pasitikęs atskridusius N. A. ir R. A., jis juos iškart nuvežė į statybas, kur jau dirbo kiti jų tautiečiai, jie ten apsižiūrėjo, pasiėmė raktus nuo nuomojamo buto, įsikūrė ir sekančią dieną pradėjo dirbti. Apklausta kaip liudytoja migracijos valdybos darbuotoja J. G. parodė, kad N. A., turėdamas iki 2016-09-29 galiojusią Šengeno vizą, 2016-09-27 pateikė prašymą nacionalinei vizai ir 2016-10-06 buvo priimtas sprendimas išduoti jam nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2016-10-07 iki 2017-07-19. Pagal vizų aprašą, pateikus prašymą dėl nacionalinės vizos, į užsieniečio pasą yra dedamas spaudas, nurodantis, kad yra priimtas prašymas dėl nacionalinės vizos išdavimo ir tai yra asmens buvimo šalyje teisėtumo patvirtinimas iki kol jam bus išduota nacionalinė viza. Teisme liudijusi migracijos valdybos darbuotoja J. T. paaiškino, kad nacionalinė viza Šengeno vizos nepanaikina. Vienu metu gali galioti ir nacionalinė ir Šengeno vizos.

R. A. į Lietuvą atskrido kartu su N. A. 2016-09-14, turėdamas 30 dienų nuo 2016-08-31 iki 2016-09-29 galiojusią Šengeno vienkartinę vizą. Iš R. B. parodymų seka, kad R. A., kaip ir N. A., sekančią dieną po atvykimo jau pradėjo dirbti statybų objektuose. Taigi R. A. teisėtai būdamas Lietuvoje, nuo 2016-09-15 iki 2016-09-29 dirbo UAB (duomenys neskelbtini).

Išanalizuoti faktiniai duomenys rodo, kad B. U., N. A. ir R. A. pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) teisėtai būdami Lietuvos Respublikoje, nes tuo metu galiojo visų jų Šengeno vizos ir tai yra aukščiau minėta kombinacija „teisėtai Lietuvoje esantis, bet nelegaliai dirbantis asmuo“. Minėtų asmenų teisinis statusas jų faktinio įdarbinimo metu neatitiko būtinojo Baudžiamojo kodekso 292¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės - neteisėto buvimo Lietuvoje, požymio, dėl kurio darbdaviui taikoma baudžiamoji atsakomybė. Šiuo atveju buvo galima tik administracinė darbdavio atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnį (Nelegalus darbas).

Minėta, kad nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 292¹ straipsnio 1 dalyje sudėtis yra formalioji. Tai reiškia, kad veika laikoma baigta užsieniečio įdarbinimo. Baudžiamoji atsakomybė šiuo atveju darbdaviui kyla nuo to momento, kai įdarbinamas penktasis užsienietis. Straipsnio dispozicija nenumato koks tai turi būti įdarbinimas – būtinai oficialus (legalus) ar gali būti ir nelegalus. Šiuo klausimu, ir apskritai Baudžiamojo kodekso 292¹ straipsnio taikymo klausimu nėra ir teismų praktikos. Minėta, kad pagal teisinį reglamentavimą nėra įmanomas neteisėtai Lietuvoje esančių trečiųjų šalių užsieniečių teisėtas įdarbinimas (tokia veika iš esmės galima tik sutaptyje su kitomis nusikalstamomis veikomis (pavyzdžiui, su dokumentu klastojimu)), todėl laikytina, kad veikos objektyviosios pusės požymiams priskirtini tiek legalaus, tiek ir nelegalaus įdarbinimo atvejai. Jau pati sąvoka „įdarbinimas“ reiškia veiklą – darbo suteikimą. Nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 292¹ straipsnio 1 dalyje subjektas gali būti darbdavys tiek fizinis asmuo, tiek juridinis asmuo. Pažymėtina, kad nelegalus darbas (taip pat ir paslaugų teikimas) tarp fizinių asmenų ir yra dažniausiai praktikuojamas. Taigi įdarbinimo momentas sietinas anaiptol ne tik su momentu, kai sudaroma darbo sutartis, gaunama nacionalinė viza ar pranešama Sodrai apie asmens įdarbinimą, o, visų pirma, su realaus darbo pradžios momentu net ir nesudarius darbo sutarties. Tokios nuomonės, kaip matyti iš kaltinimo apimties, laikosi ir prokuroras. Nustatyta, kad trys iš šešių UAB (duomenys neskelbtini) dirbusių užsieniečių šioje įmonėje realiai pradėjo dirbti, t.y. buvo įdarbinti tuo metu, kai jie teisėtai buvo Lietuvoje. Tai B. U., N. A. ir R. A.. Taigi šie asmenys nepatenka į kategoriją asmenų, dėl kurių įdarbinimo darbdaviui kyla baudžiamoji atsakomybė. UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2016-07-26 buvo įdarbinti tik trys nelegaliai Lietuvos Respublikoje buvę trečiųjų šalių piliečiai - M. T., B. K. ir Y. D., ir nebuvo tokio laikotarpio, kuomet UAB (duomenys neskelbtini) dirbo penki ar daugiau nelegaliai Lietuvoje buvę užsieniečiai. Gi baudžiamoji atsakomybė kyla įdarbinus penkis ir daugiau tokių asmenų. Ši aplinkybė šalina kaltinamojo A. S. baudžiamąją atsakomybę pagal Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 292¹ straipsnio 1 dalį, kuris kaip bendrininkas buvo kaltinamas padėjimu Š. J. ir A. E. įdarbinti Lietuvoje neteisėtai buvusius penkis trečiųjų šalių piliečius (M. T., B. K., Y. D., B. U. ir R. A. (pastarojo dokumentų ruošiniai buvo rasti UAB (duomenys neskelbtini) kompiuterio atmintyje).

A. S. pagal Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 292¹ straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nebuvo padaryta šios nusikalstamos veikos požymius turinti veika (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl Š. J. kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 292¹ straipsnio 1 dalį dėl trijų užsieniečių įdarbinimo Kaune privačiame sektoriuje

Pagal Baudžiamojo kodekso 292¹ straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Tai du savarankiški subjektai.

Š. J. šioje byloje kaltinamas tęstine nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 292¹ straipsnio 1 dalyje formuluojant kaltinimą, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, veikdamas su bendrininkais ir turėdamas tikslą neteisėtai UAB (duomenys neskelbtini) ir privačiame sektoriuje įdarbinti ne mažiau kaip devynis Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančius trečiųjų šalių, t.y. Kirgizijos Respublikos piliečius, organizavo šių piliečių įdarbinimą, t.y. yra jis iš pradžių uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) įdarbino keturis, kiek vėliau - tęsdamas nusikalstamą veiką, - dar du tokius asmenis, po ko, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką papildomai privačiame sektoriuje Kaune ir Garliavoje įdarbino dar tris neteisėtai Lietuvos Respublikoje buvusius Kirgizijos Respublikos piliečius. Apibendrinant kaltinimą konstatuojama, kad Š. J., būdamas darbdaviu, nuo 2016 m. balandžio mėnesio vidurio iki 2016 m. gruodžio 2 d. įdarbino ne mažiau kaip devynis Lietuvos Respublikoje nelegaliai buvusius trečiųjų šalių piliečius.

Be kita ko, pažymėtina, kad byloje nėra jokių patikimų ir pakankamų duomenų apie tai, kad užsieniečiai Lietuvoje dirbo jau nuo 2016 m. balandžio mėnesio (t.y. keturių pirmųjų užsieniečių atvykimo į Lietuvą laikas). Ši aplinkybė ikiteisminio tyrimo metu iš esmės nebuvo tiriama ir plėtojama ir jos nėra galimybės patikrinti teisminio nagrinėjimo metu apklausiant UAB (duomenys neskelbtini) dirbusius užsieniečius, nes jie 2017 metų pradžioje buvo nuteisti ir išsiųsti iš Lietuvos. Daugiau apie užsieniečių įdarbinimą Lietuvoje nuo 2016 metų balandžio mėnesio byloje nėra jokių konkretesnių duomenų. Antra vertus, toks faktas patvirtintų, jog užsieniečiai pradėjo nelegaliai dirbti Lietuvoje būdami teisėtai, nes atvykę jie turėjo galiojančias Šengeno vizas. Jie neatitiktų darbdavio baudžiamajai atsakomybei būtinojo nelegalaus buvimo Lietuvoje kriterijaus ir, be to, dirbusiųjų skaičius – jų tebuvo keturi, - darbdavio baudžiamajai atsakomybei taip pat nepakankamas.

Šioje byloje aktualiu laiku galiojo 2002-06-04 Įstatymu Nr. IX-926 patvirtintas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – Darbo kodeksas), kurio 16 straipsnyje (Darbdavys) bei 24 straipsnyje (Darbdavių atstovai) buvo nurodoma, kad darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal šio Kodekso 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą (16 straipsnio 1 dalis). Darbdavys taip pat gali būti kiekvienas fizinis asmuo. Darbdavio (fizinio asmens) teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Civilinis kodeksas (16 straipsnio 2 dalis). Darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas esant tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo santykiams. Darbdaviams įmonėse pagal įstatymą arba įgaliojimus gali atstovauti ir kiti asmenys (administracija). (24 straipsnio 1 dalis). Įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas turi teisę pagal kompetenciją dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perduoti fiziniam arba juridiniam asmeniui (24 straipsnio 2 dalis).

Nustatyta, kad A. E., Š. J. ir R. B. sumanymas buvo įsteigus įmonę vystyti oficialų statybų verslą įdarbinant įmonėje trečiųjų šalių piliečius. Buvo realiai imtasi šio sumanymo įgyvendinimo, t.y. buvo nupirktos jau įregistruotos įmonės – UAB (duomenys neskelbtini) akcijos, būsimi darbuotojai (Kirgizijos Respublikos piliečiai) pradėjo atvykti į Lietuvą, buvo ruošiami jų oficialiam įdarbinimui būtini dokumentai ir keturi asmenys nuo 2016-07-26, o dar du nuo 2016-09-15 pradėjo šioje įmonėje dirbti. Tai M. T., B. K., Y. D., B. U., N. A. ir R. A. V. šešių asmenų atžvilgiu Š. J. veikė kaip darbdavio įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, nes jis buvo paskirtas ir pagal darbo sutartį buvo priimtas į UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigoms (t.6 b.l.46-47). Cituotoje Darbo kodekso 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdaviui įmonėse atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas. Taigi Š. J. kaltinimo dalyje dėl šešių pirmųjų asmenų įdarbinimo veikė kaip darbdavio įmonės įgaliotas asmuo, o ne kaip darbdavys. Šioje dalyje kaltinimo nusikalstamos veikos subjektas yra darbdavio įgaliotas asmuo.

Dalyje kaltinimo dėl paskutinių trijų asmenų, t.y. U. M., D. T. ir nenustatyto asmens įdarbinimo privačiame sektoriuje Kaune ir Galriavoje Š. J. galėjo veikti tik kaip darbdavys – fizinis asmuo, nes byloje nėra visiškai jokių duomenų, leidžiančių susieti minimus tris asmenis su įmone (duomenys neskelbtini)“, kurioje Š. J. veikė su bendrininkais kaip darbdavio įgaliotas asmuo. Be kita, ko, Š. J. bendrininkams A. E. ir nebuvo pareikšti, o A. S. kaip padėjėjui bendrininkų grupėje nėra reiškiami kaltinimai dėl nusikaltimo tęsimo kitų – ne UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų įdarbinimo. Pastariesiems trims užsieniečiams nebuvo ruošiami įdarbinimo bei jų buvimą Lietuvoje įteisinantys dokumentai (tokių duomenų nerasta). Užsieniečių grupių įdarbinimo Vilniuje ir Kaune aplinkybės yra gana skirtingos, nenustatyta, kad Š. J. bendrininkai apskritai žinojo apie Kaune dirbusius asmenis. Nėra ir pakankamų faktinių duomenų, leidžiančių teigti, kad šie trys užsieniečiai dirbo Š. J. naudai ar, kad darbų užsakovai D. B. arba I. B. būtų atsilyginę Š. J. už darbininkų parūpinimą. Tai buvo atskira – atsieta nuo UAB (duomenys neskelbtini), taigi ir nuo bendrininkų, Š. J. veikla.

Aptarti aspektai rodo, kad Š. J. inkriminuojamą kaip tęstinę Baudžiamojo kodekso 292¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pradėjo vienas subjektas – Š. J. kaip darbdavio įmonės galiotas asmuo, o ją pabaigė kitas subjektas – Š. J., kaip darbdavys fizinis asmuo. Tokia situacija teoriškai įmanoma tik bendrininkavimo atveju ir tik veikiant daugiau kaip vienam fiziniam asmeniui, nes bendrininkų grupė - tai dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Baudžiamojo kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų susitarimas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. (Baudžiamojo kodekso 24, ir 25 str.) Žiūrint į kaltinimą, Š. J. veikė kaip du skirtingi vienos tęstinės nusikalstamos veikos subjektai. Tokia kvalifikacija tęstinės veikos atveju nėra įmanoma, nes tai dvi atskiros veikos. Šiuo atveju kaltinimo keitimas kvalifikuojant Š. J. veikas kaip du atskirus nusikaltimus neturi prasmės, nes nėra būtinojo penkių ar daugiau asmenų objektyvios pusės požymio.

Š. J. kaip darbdavio įgaliotam atstovui iš kaltinimo šalintina nelegaliai Lietuvoje buvusių trečiųjų šalių piliečių U. M., D. T. ir nenustatyto asmens įdarbinimo privačiame sektoriuje aplinkybė, nes jis, priešingai, nei pirmųjų šešių asmenų atžvilgiu, veikė savo - fizinio asmens vardu, todėl tai ne tęstinė veika.

Apibendrinant bylos duomenis dalyje dėl Š. J. pareikšto kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 292¹ straipsnio 1 dalį visoje kaltinimo apimtyje, t.y. dėl devynių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo, teismas konstatuoja, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 292¹ straipsnio 1 dalyje, nes nustačius, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo įdarbinti tik trys nelegaliai Lietuvoje buvę trečiųjų šalių piliečiai, o kitų trijų Kaune dirbusių užsieniečių darbas nelaikytinas tęstine Š. J., kaip darbdavio įgalioto asmens veika, tai nesudaro būtinojo šiai veikai objektyviosios pusės – penkių ir daugiau asmenų požymio. Š. J. išteisintinas. (Baudžiamojo kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas)

Dėl įrodymų leistinumo

Visa informacija, kuri tapo vada pradėti šį ikiteisminį tyrimą buvo gauta kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų pagalba. Ji buvo renkama esant faktiniam bei teisiniam pagrindui taikyti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus su tikslu išaiškinti visai kitų asmenų nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 189 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorai gavę iš kriminalinės žvalgybos subjekto informaciją apie galbūt daromas minėtas nusikalstamas veikas bei prašymus, jų pagrindu kreipėsi su teikimais į Klaipėdos apygardos teismą dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo. Klaipėdos apygardos teismo teisėjai 2016-06-10, 2016-06-20, 2016-07-12, 2016-10-14 ir 2016-11-02 nutartimis sankcionavo kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų, numatytų LR kriminalinės žvalgybos įstatymo 9 ir 10 straipsniuose atlikima, t.y. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir fiksavimą naudojant technines priemones specialia tvarka, taip pat slaptą pašto siuntų ir jų dokumentų turinio apžiūrą ir fiksavimą. Minimų nutarčių pagrindu buvo pasiklausomi Š. J. ir kt. su šia byla nesusijusių asmenų telefoniniai pokalbiai bei kontroliuojamos pašto siuntos. Pasiklausymo metu gauti duomenys yra bylos 11-me tome, b.l. 70-150.

Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas, kai turima informacijos apie daromus ar padarytus labai sunkius ar sunkus ir tik kai kuriuos straipsnyje išvardintus apysunkius nusikaltimus. Šioje byloje Š. J. ir A. S. kaltinami nusikalstamomis veikomis, priskiriamomis prie nesunkių nusikaltimų, o tai reiškia, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų pagalba gauta informacija - šiuo atveju tai yra Š. J. telefoninių pokalbių įrašai, - negali būti naudojama kaip įrodymai, nes kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos nebuvo įtrauktos į Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnyje numatytą sąrašą nusikalstamų veikų, dėl kurių galėjo būti pradedami kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai. Tokie duomenys laikyti gautais ne įstatymo nustatyta tvarka, todėl šioje byloje įrodymais nepripažintini ir jais nuosprendis negrindžiamas. (Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 1 dalis) Šiuo klausimu yra suformuota ilgametė, nuosekli ir vienareikšmė tiek nacionalinių teismų, tiek ir EŽTT praktika. ( Nr.2K-P-94-2015; Dragojević v. Croatia,no. 68955/11, judgmentof 15 January 2015 ir kt.).

Teismas nuosprendžio taip pat negrindžia kaltinamajame akte išvardintų Kirgizijos Respubikos piliečių, dėl kurių įdarbinimo yra kaltinami Š. J. ir A. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Šie asmenys 2017 metų pradžioje buvo nuteisti ir išsiųsti iš Lietuvos, todėl jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nėra galimybės patikrinti teisiamojo posėdžio metu, kaip ir nėra įstatyminio pagrindo remtis jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. (Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 4 dalis) Faktas, kad 2017-04-21 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamojo įsakymu buvo nuteistas A. E. už penkių nelegaliai Lietuvoje buvusių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą UAB (duomenys neskelbtini), šiuo atveju, nėra nei baudžiamosios atsakomybės kilimo sąlyga, nei nusikaltimo sudėties požymis.

Dėl A. S. kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 292¹ straipsnio 1 dalį

Baigiamosios kalbos metu prokuroras atsisakė nuo A. S. kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 292¹ straipsnio 1 dalį.

A. S. buvo kaltinamas, kad pasikėsino savo nuosavame sklype (duomenys neskelbtini) k. Vilniaus r. esančiame pastate įdarbinti M. T., B. K., Y. D., B. U., N. A. ir R. A., t.y. kad jis, 2016-12-14 11.47 val. paskambinęs Š. J. pasiūlė, kad minėti UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinti asmenys kaip dalį skolos už išrūpintus leidimus dirbti jam išmūrytų tris pastato sienas. Nusikalstamos veikos jis nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, nes užsieniečiai sekančią dieną buvo sulaikyti.

Kadangi nuo kaltinimo prokuroras atsisakė jau pabaigus teisminį įrodymų tyrimą, teismas pasisako dėl kaltinimo bei atsisakymo nuo kaltinimo pagrįstumo.

Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

A. S. neatliko jokių veiksmų, atitinkančių kėsinimosi padaryti nusikaltimą sąvoką. Nusikalstama veika nebuvo pradėta ir tai yra baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė

A. S. išteisintinas dėl kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 292¹ straipsnio 1 dalį, nes nebuvo padaryta šios nusikalstamos veikos požymių turinti veika. (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl A. S. skirtinos bausmės

A. S. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. S. dirba, turi šeimą, duomenų apie tai, kad turėtų priklausomybių ar psichikos sutrikimų, nėra. Jis neteistas, tačiau turi galiojančių administracinių nuobaudų – visos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. (t. 21, b.l. 145-154)

Nurodytos aplinkybės rodo, kad A. S. nėra tokia pavojinga asmenybė, dėl ko jam turėtų būti skiriama su laisvės atėmimu susijusi bausmė.

A. S. skirtina bauda.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas nusprendė:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 100 Minimalių gyvenimo lygių, t.y. 3766 Eur (trys tūkstančiai septyni šimtai šešiasdešimt šeši eur) bauda. (2015-06-25 Įst. Nr. XII-1871 red.)

A. S. išteisinti pagal Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį bei 292¹ straipsnio 1 dalį ir pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį bei 292¹ straipsnio 1 dalį, nes šios nusikalstamos veikos nebuvo padarytos. (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Š. J. išteisinti pagal Baudžiamojo kodekso 292¹ straipsnio 1 dalį, nes nebuvo padarytos šios nusikalstamos veikos požymius turinti veika. (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas)

Panaikinti Š. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

A. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinėje saugomus leidimus dirbti Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), Kirgizijos Respublikos įmonės darbuotojo pažymėjimus: du pažymėjimus be numerio, taip pat pažymėjimus Nr. (duomenys neskelbtini), kvietimus Nr.20160504-021379, Nr. (duomenys neskelbtini), išrašą iš Sodros duomenų bazės, VFR transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (Kaufertrag), užrašų knygą darbui, Kazachstano Respublikos transporto priemonių valstybinių numerių ženklų lenteles (duomenys neskelbtini) - du vnt. ir (duomenys neskelbtini) - du vnt., transporto priemonių registracijos liudijimus serija ZE Nr. (duomenys neskelbtini), serija ZJ Nr. (duomenys neskelbtini), septynis A4 formato lapus su nukopijuotais trečiųjų šalių piliečių pasų duomenimis, baltos spalvos popieriaus lapą, sulankstytą į voką, kuriame yra penkių asmenų po dvi nuotraukas, dešimt A4 formato lapų, ant kurių įrašyti ir nurodyti trečiųjų šalių piliečių duomenys, du A4 formato lapus su nukopijuotais I. A. paso duomenimis, mėlynos spalvos segtuvą „UAB (duomenys neskelbtini)“, kuriame yra 21 įmautė, kuriose yra darbo sutartys, charakteristikos, leidimai dirbti Lietuvos Respublikoje, įgaliojimai, prašymai, adresuoti Lietuvos darbo biržai, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, akcijų pirkimo - pardavimo sutartys, UAB "(duomenys neskelbtini) " akcininkų asmens dokumentų kopijos, pažymos dėl asmenų teistumų, viso 80 lapų, sunaikinti. (2017-10-17 kvitas B, Nr. BBBSTABAS02054; 2017-03-13 kvitas B, Nr. BBBSTABAS01986; 2017-03-29 kvitas B, Nr. BBBSTABAS01990; 2017-08-11 kvitas B Nr. BBBSTABAS02032)

Kompaktinius diskus Nr. VSAT PR KŽS-5(RN) su suvestine Nr. Nr.(21/22)-16RN-3(RN), Nr. VSAT PR KŽS-6(RN) su suvestine Nr. (21/22)-16RN-4(RN), Nr. VSAT PR KŽS-7(RN) su suvestine Nr. (21/22)-16RN-5(RN), Nr. VSAT PR KŽS-9(RN) su suvestine Nr.(21/22)-16RN-6(RN), ,,Verbatim“ Nr. VSAT PR KŽS-10 (RN) su suvestine Nr.(21/22)-16RN-7(RN), Nr. VSAT PR KŽS-12 (RN) su suvestine Nr.(21/22)-16RN-8(RN), Nr. VSAT PR KŽS-13 (RN) su suvestine Nr.(21/22)-16RN-9(RN), Nr. VSAT PR KŽS-4 su suvestine Nr.(21/22)-16RN-2, Nr. (21/22)-2.31ĮS-2RN, Nr. VSAT PR KŽS-1su balso įrašu, Nr. VSAT PR KŽS-7 su išklotinėmis, Nr. VSAT PR KŽS-6 su išklotinėmis, 4 vnt. CD su informacija iš A. S. kompiuterių, CD su informacija iš A. E. telefono, CD su informacija iš E. J. telefonų, CD su informacija iš O. V. telefono, CD su informacija iš I. B. telefono, CD su informacija iš A. T. telefono, CD su informacija iš A. J. telefono, paliekami baudžiamojoje byloje Nr. 06-5-00059-16, palikti saugoti šios baudžiamosios bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.