Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. (A. S.) gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 100 MGL, t. y. 3 766 Eur (trys tūkstančiai septyni šimtai šešiasdešimt šeši eur) bauda (2015-06-25 Įst. Nr. XII-1871 red.).

A. S. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį bei 292¹ straipsnio 1 dalį ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį bei 292¹ straipsnio 1 dalį (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Šiuo nuosprendžiu išteisintas pagal BK 292¹ straipsnio 1 dalį (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas) ir Š. J., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. S. nuteistas už tai, kad panaudojo žinomai suklastotus dokumentus: jis A. E. (A. E.), Rolandui Balniui ir Š. J., kurie buvo sumanę vystyti statybų verslą įdarbinant trečiųjų šalių piliečius ir jau nusipirkę A. S. jiems pasiūlytos įsigyti įmonės - UAB „Fanita“ akcijas, už užmokestį apsiėmė UAB „Fanita“ vardu penkiems trečiųjų šalių piliečiams išrūpinti leidimus dirbti Lietuvos Respublikoje, t.y. jis dėl kiekvieno pretendento paruošė prašymus bei kitus reikiamus dokumentus ir 2016-06-28 juos pateikė Vilniaus teritorinei Darbo biržai (toliau - Darbo birža), esančiai adresu S. Ž. g. 15, Vilniuje. Prie kiekvieno prašymo, kaip būtiną dokumentą, be kurio Darbo birža neišduoda užsieniečiams leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje, A. S. pateikė atspausdintas Kirgizijos Respublikoje išduotų diplomų ir kvalifikacijos pažymėjimų, kurių turinys liudijo apie asmenų įgytas atitinkamas statybininkų kvalifikacijas, nepatvirtintas kopija - iš viso penkias kopijas su jų turinio vertimais į lietuvių kalbą, kuriose buvo nurodyta A. S. žinomai melaginga informacija apie užsieniečių neva turimas statybininkų kvalifikacijas. A. S. Darbo biržai pateikė: kvalifikacijos pažymėjimą Nr. EG Nr. 070010238, kuriame nurodyta, kad Y. D. (Y. D.) 2003-06-30 yra įgijęs tinkuotojo-dažytojo specialybę; diplomą Nr. CC130097847, kuriame nurodyta, kad B. U. (B. U.) 2011-06-15 yra įgijęs suvirintojo specialybę; diplomą EG Nr. 058059, kuriame nurodyta, kad M. T. (M. T.) 2007-06-30 yra įgijęs tinkuotojo-dažytojo specialybę kvalifikacijos pažymėjimą Nr. EG Nr. 070010237, kuriame nurodyta, kad B. K. (B. K.) 2003-06-30 yra įgijęs tinkuotojo-dažytojo specialybę; diplomą EG Nr. 058057, kuriame nurodyta kad N. A. (N. A.) 2007-06-30 yra įgijęs mūrininko specialybę.

2. A. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį bei 292¹ straipsnio 1 dalį ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį bei 292¹ straipsnio 1 dalį išteisintas, nuosprendis šioje dalyje neskundžiamas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Apeliaciniu skundu gynėjas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. nuosprendį panaikinti dalyje dėl A. S. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir jį išteisinti. Apelianto teigimu, nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadas, neatitinkančias faktinėms bylos aplinkybėms, nuosprendį grindė prielaidomis ir spėjimais, padarė kitus esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 369 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad esminiais pažeidimais laikomi tokie šio kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas padaro esminį pažeidimą, išskyrus pažeidimus, numatytus BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, vadovaujantis BPK 329 straipsnio 4 punktu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis.

8. Pažymėtina, kad teisėtas nuosprendis yra tada, kai jis priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų ir kitų teisės normų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, jų nepagrindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių vertinimu, savo motyvus dėl A. S. kaltės grindė prielaidomis, nepatvirtintomis jokiais objektyviais byloje surinktais įrodymais, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl A. S. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Dėl to buvo padarytas esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas, suvaržęs įstatymų garantuotas kaltinamojo teises bei sutrukdęs teismui priimti teisėtą ir teisingą nuosprendį.

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei apylinkės teisme ištirtais įrodymais, taip pat atlikusi papildomą įrodymų tyrimą - apklaususi išteisintąjį Š. J. bei liudytoją E. J. pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog A. S. veiksmuose buvo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių. Kadangi konstatuojama, jog A. S. nepadarė veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, apylinkės teismo nuosprendis naikintinas vadovaujantis BPK 326 straipsnio 4 dalimi ir 329 straipsnio 1 punktu, o A. S. išteisintinas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu – jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

10. A. S. buvo kaltintas tuo, kad panaudojo žinomai suklastotus dokumentus, t. y. pateikė Darbo biržai Kirgizijos Respublikoje išduotų diplomų ir kvalifikacijos pažymėjimų nepatvirtintas penkias kopijas, kuriose buvo nurodyta A. S. žinomai melaginga informacija apie užsieniečių neva turimas statybininkų kvalifikacijas.

11. Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu A. S. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino. Dėl žinomai suklastotų diplomų ir kvalifikacijos pažymėjimų panaudojimo A. S. parodė, kad jis davė A. E. sąrašą reikalingų dokumentų, kuriuos reikėjo teikti Darbo biržai dėl užsieniečių įdarbinimo. A. E. jam pateikė 5 darbuotojų pažymėjimų originalus (raudonos spalvos knygelės), Darbo sutartis su įmone, tos pačios įmonės charakteristikas, kad minėti asmenys dirbo toje įmonėje pagal tam tikras skirtingas specialybes. A. S. sakė A. E., kad trūksta diplomų ar kvalifikacijos pažymėjimų, tačiau A. E. tikėjosi, kad „praslys“ su Darbo pažymėjimais. A. S. padarė šių dokumentų kopijas, paruošė įmonės prašymus išduoti minėtiems asmenims leidimus dirbti, anketas, pažymas apie tai, ar šioje įmonėje per paskutinius 6 mėn. buvo atleista darbuotojų, pažymas apie įmonės įsipareigojimą mokėti tam tikro dydžio Darbo užmokestį. Visi minėti dokumentai buvo pateikti Darbo biržai, tačiau Darbo birža juos atmetė, nes nebuvo pateikti išsilavinimą patvirtinantys dokumentai. Apie tai A. S. informavo visus tris UAB „Fanita“ akcininkus, akcentavo tai A. E., nes būtent jis žadėjo pasirūpinti šių dokumentų pristatymu į Lietuvą. A. E. žadėjo dokumentus pateikti, sakė, kad yra kliūčių, nes tie žmonės gyvena kaime ir reikia, kad kažkas nuvažiuotų, juos paimtų, nuskenuotų ir atsiųstų į Lietuvą. Kai trūkstami dokumentai buvo gauti, iš naujo buvo parengtas dokumentų paketas Darbo biržai. Nurodė, kad diplomus ir kvalifikacijos pažymėjimus jam paštu atsiuntė A. E. popieriniame variante. Tai buvo ne originalai, o jų atspausdintos kopijos. Jis (A. S.) tik kosmetiškai apkarpė tų kopijų kraštus ir pridėjo jas su vertimais prie kitų dokumentų Darbo biržai. Jo įsitikinimu, diplomų ir kvalifikacijos pažymėjimų autentiškumą turėtų tikrinti Darbo birža. Už kiekvieno žmogaus leidimą reikėjo sumokėti po 121 Eur. Jis (A. S.) sumokėjo iš savo lėšų A. E. pažadėjus grąžinti pinigus.

12. Spręsdamas dėl A. S. kaltės panaudojant žinomai suklastotus dokumentus pagrįstumo, visų pirma pirmosios instancijos teismas kėlė nepatvirtintos dokumento kopijos atitikties BK 300 straipsnio dalykui klausimą ir konstatavo, jog tikrumo žyma nepatvirtinta kopija laikytina netikru dokumentu ir tokių kopijų pateikimas Darbo biržai, atskleidžia akivaizdžiai netikro dokumento panaudojimo subjektyvinę pusę – asmens tiesioginę tyčią.

13. Teisėjų kolegija su tokiais teismo argumentais nesutinka. Kaip teisingai nurodo teismas, kad kvalifikacijų liudijimai nebuvo originalūs, buvo akivaizdu ne tik A. S., bet ir Darbo biržos tarnautojui, kuris pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir Darbo ministro 2013-03-27 įsakymu Nr. A1-133 patvirtinto Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo 52 p. nuostatas (toliau – ir aprašas) tokių liudijimų negalėjo priimti bei vertinti ir, juolab, jais vadovautis priimdamas sprendimus. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog akivaizdu, kad teikdamas Darbo biržai kvalifikacijų liudijimų nuotraukas A. S. tyčia atliko veiksmus siekdamas, kad šios vizualiai atrodančios kaip dokumentų kopijos nuotraukos Darbo biržos tarnautojo būtų pripažintos tinkamais faktų liudijimais - dokumentais. Tai, kad A. S. apkarpė atspausdintų nuotraukų kraštus, pašalindamas pašalinį vaizdą kraštuose ir taip suteikdamas nuotraukai dokumento pavidalą, bei pridėjo oficialų vertimą, priešingai pirmosios instancijos teismo argumentams, neduoda pakankamo pagrindo pripažinti dokumentą netikru.

14. Iš byloje esančių kvalifikacijų liudijimų kopijų, kurios buvo pateiktos Darbo biržai, matyti, kad jose yra visi dokumentui privalomi elementai, t. y. tiek dokumentą išdavusios įstaigos anspaudas, parašai, tiek dokumento autentiškumą patvirtinanti speciali žyma. Taigi vien tai, kad dokumento kopija nėra patvirtinta tikrumo žyma, priešingai pirmosios instancijos teismo nuomonei, nesudaro pagrindo laikyti tokį dokumentą akivaizdžiai netikru.

15. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įtarimo dėl minėtų dokumentų tikrumo nekilo netgi atitinkamus įgaliojimus ir pareigą patikrinti pateiktų dokumentų teisingumą turintiems Darbo biržos specialistams.

16. Taigi esminis aspektas – ar žinojo A. S., kad jo teiktose kvalifikacijų liudijimų nuotraukose įtvirtinta informacija yra melaginga.

17. Pagrindinis argumentas, lėmęs pirmosios instancijos teismo manymą, jog A. S. žinojo, kad dokumentuose įtvirtinta informacija yra melaginga - išteisintojo Š. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad iš A. E. jis žinojęs, jog įdarbinant kirgizus įmonėje „Fanita“ buvo naudojami suklastoti kvalifikacijų liudijimai ir, kad šiais reikalais užsiėmė A. E. ir A. S..

18. Iš Š. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2016-12-16 įtariamajam Š. J. įteikus pranešimą apie įtarimą, jis parodė, jog A. E. buvo minėjęs, kad trečiųjų šalių piliečių diplomai apie išsilavinimą statybos srityje buvo suklastoti Kirgizijos Respublikoje. A. E. visus diplomų sutvarkymo reikalus, kad atitiktų reikalavimus gauti Darbo vizai, derino su A. S.. A. S., galimai sutaręs su A. E., suklastojo išsilavinimo dokumentus (t. 20, b. l. 153-155).

19. 2017-02-17 įteikus patikslintą pranešimą apie įtarimą, Š. J. pirminės apklausos parodymus paneigė, kadangi, jo teigimu, prieš apklausą su juo kalbėjo trys pareigūnai, kurie jam sakė, kad jei prisipažins, galės vykti į namus, o kitu atveju gali būti suimtas, todėl išsigando ir pasakė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Į klausimą, ar pirmos apklausos metu duoti parodymai, jog A. E. jam buvo minėjęs, kad diplomai apie išsilavinimą buvo suklastoti, yra teisingi, atsakė, kad apie tai nežinojo, kadangi nesigilino, ką užrašė tyrėja. Į klausimą, ar teisingi yra pirmos apklausos metu duoti parodymai, kad visus minėtų asmenų diplomų sutvarkymo reikalus tvarkė A. E. su A. S. ir jie suklastojo diplomus, atsakė, kad šis teiginys yra dalinai teisingas. Kad dokumentus vizai gauti tvarkė A. E. su A. S. yra teisingi, o ar jie suklastojo minėtus diplomus, nežino, kadangi apklausos metu sužinojo, jog diplomai gali būti suklastoti, todėl ir padarė tokią išvadą (t. 20, b. l. 163-165).

20. Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nuteistasis nurodė, jog apie tai, kad diplomai buvo klastojami jis nieko nežinojo ir nebuvo jų matęs. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjos užrašyti jo parodymai: „A. galimai sutaręs su A. suklastojo išsilavinimo dokumentus“ yra užrašyti jam daryto spaudimo įtakoje.

21. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atnaujinus įrodymų tyrimą, išteisintasis Š. J. buvo papildomai apklaustas ir parodė, kad jis tikrai taip nesakė, jog A. S. žinojo, kad tie diplomai buvo suklastoti. Kiek atsimena, buvo toks klausimas: ,,Ar tu žinojai, kad tie dokumentai, mes tai viską žinom iš telefoninių pokalbių, viskas yra surašyta“. Į ką jis atsakė: ,,Jei jūs viską žinot, tai, matyt, ir buvo jie suklastoti“, bet jis konkrečiai nesakė, kad žinojo, kad A. S. galėjo suklastoti tuos dokumentus arba A. S. žinojo, kad jie yra suklastoti. Kiek jis žino, tuos dokumentus atsiuntė iš Kirgizijos A. E., nes jų vis trūko darbinei vizai gauti, tempėsi laikas, kol surinko. Pažymi, kad jis nurodė, jog gal ir galėjo suklastoti, bet nesakė, kad suklastojo. A. S. pateikė sąrašą dokumentų, reikalingų darbinei vizai, diplomų ir pan., o A. E. juos jam rinko. A. S. yra minėjęs, kad tie dokumentai turi būti oficialūs, tvarkingi, legalūs, nes, sakė, kitaip negaus vizų. Fiziškai tų dokumentų gavimu rūpinosi A. E.. Su A. S. neaptarinėjo diplomų ir kvalifikacijos pažymėjimų klausimų. Jis tikrai negalėjo už jį spręsti, ar jis žinojo, kad tie dokumentai yra suklastoti. Išteisintasis papildomai pažymėjo, kad apklausos metu buvo darytas ne tai, kad spaudimas, bet užrašė taip, kaip jiems reikėjo, ir jis buvo labai pavargęs morališkai, prašė, kad tik jį greičiau paleistų, nes jie žadėjo vieną, padarė kitą. Pirminės apklausos metu užrašytą ir dviprasmiškai vertintiną sakinį detalizavo sekančios apklausos metu ir vėliau, apklaustas teisme.

22. Kaip matyti, išteisintojo Š. J. parodymai po pirminės jo apklausos keitėsi, nebuvo nuoseklūs.

23. Tokius prieštaringus išteisintojo Š. J. parodymus, pirmosios instancijos teismas vertino kaip nepakankamus A. S. kaltei dėl dokumentų klastojimo pagrįsti, konstatavęs, kad byloje daugiau nėra objektyvių duomenų nei apie tai, jog diplomus ir kvalifikacijos sertifikatus fiziškai suklastojo A. S., nei apskritai duomenų apie tai, kada, kur, kaip, kokiomis priemonėmis tai buvo padaryta. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, A. S. kaltinantys Š. J. parodymai net ir ikiteisminio tyrimo metu buvo prieštaringi. Visgi, spręsdamas, ar A. S. žinojo, kad dokumentuose įtvirtinta informacija yra melaginga, pirmosios instancijos teismas išteisintojo Š. J. pirminės apklausos metu nurodytas aplinkybes jau laiko patikimomis ir jomis grindžia A. S. pareikštą kaltinimą. Nors, jau vien atsižvelgiant į Š. J. buvusį įtariamojo, vėliau – kaltinamojo statusą, jo parodymų objektyvumas bei patikimumas turi būti turi būti vertinami itin kruopščiai.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant jokių kitų įrodymų, nėra pagrindo spręsti, kad Š. J. pirminės apklausos parodymai, jog galimai A. E. su A. S. suklastojo diplomus, yra pakankami ir neabejotinai patvirtinantys nuteistojo A. S. žinojimą, kad A. E. jam pateikė suklastotus dokumentus.

25. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad būtent A. E. rūpinosi užsieniečių turimą kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų gavimu, jų fotokopijas atsiuntė A. S., kuris šias dokumentų kopijas su jų vertimais pridėjo prie kitų dokumentų ir pateikė Darbo biržai. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. S. galėjo nežinoti, kad užsieniečiai, kuriuos siekiama įdarbinti, gali neturėti reikiamos kvalifikacijos ir kad jam A. E. perduoti dokumentai yra netikri, kadangi tiek iš A. S., tiek Š. J. bei R. Balnio parodymų matyti, jog A. S. konsultavo būtent apie legalų užsieniečių įdarbinimą, ir apie tai, kad oficialiam įdarbinimui užsieniečiams yra privalomi liudijimai apie turimas statybininkų kvalifikacijas A. S. visus įspėjo dar per pirmąjį jų susitikimą 2016 metų pradžioje. Be to, A. E. A. S. jau buvo pateikęs dalį reikiamų dokumentų (darbuotojų pažymėjimų originalai (knygelės), Darbo sutartys su įmone, įmonės charakteristika ir kt.), kuriuos A. S. pateikus Darbo biržai, prašymas išduoti Darbo leidimus buvo atmestas dėl trūkstamų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų.

26. Skundžiamame nuosprendyje atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad keturi ir šešių UAB „Fanita“ dirbusių užsieniečių į Lietuvą atvyko dar 2016 m. balandžio pradžioje, o dėl leidimų dirbti išdavimo jų būsimasis darbdavys, kurį pagal įgaliojimą atstovavo A. S. kreipėsi tik 2016-06-28 - iškart po to, kai A. E. telefone atsirado naujosios kvalifikacijų liudijimų nuotraukos. Teismo vertinimu, užsieniečių įdarbinimas užsitęsė būtent dėl to, kad šie asmenys neturėjo reikiamų kvalifikacijų, vadinasi, ir atitinkamų liudijimų, ir tas buvo visiems žinoma. Teismo neįtikino, kad šiame laikmetyje dokumento originalo ar jo patvirtintos kopijos parsiuntimas iš užsienio galėtų trukti pustrečio mėnesio. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie teismo argumentai yra tik prielaida, nepatvirtinta objektyviais bylos duomenimis ir, priešingai, nei teigia teismas, neįrodo, kad A. S. žinojo, jog užsieniečiai neturi reikiamų kvalifikacijų. Iš bylos duomenų matyti, kad į Darbo biržą dėl leidimų dirbti užsieniečiams buvo kreiptasi du kartus. Iš A. S. parodymų, kuriuos patvirtina bylos rašytiniai duomenys, matyti, kad pirmą kartą Darbo biržai patekti dokumentai buvo atmesti būtent dėl trūkstamų užsieniečių kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų. A. S. teigimu, jis nurodė A. E., kad trūksta diplomų ar kvalifikacijos pažymėjimų ir pastarasis žadėjo dokumentus pateikti, sakė, kad yra kliūčių, nes tie žmonės gyvena kaime ir reikia, kad kažkas nuvažiuotų, juos paimtų, nuskenuotų ir atsiųstų į Lietuvą. Gavus trūkstamus dokumentus, dokumentų paketas antrą kartą pateiktas Darbo biržai. Ši A. S. versija bylos duomenimis nepaneigta.

27. Skundžiamame nuosprendyje teismas akcentuoja, kad prieš pateikdamas dokumentus Darbo biržai A. S. negalėjo nesigilinti į dokumentų turinį, kadangi už dokumentų sutvarkymą A. S. paprašė atlygį, dėl ko turėjo interesą, kad dokumentai būtų priimti. Iš teismo argumentų seka, kad A. S., matydamas, jog dokumentų kopijos nepatvirtintos tikrumo žyma, turėjo suvokti, kad jie yra netikri, t. y. kad kvalifikacijų liudijimų originalai apskritai neegzistuoja. Vertindama šiuos teismo argumentus byloje nustatytų ir aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad A. S., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisme neneigė, kad tarp R. Balnio bei A. E. buvo susitarimas, kad A. S. vadovaujama įmonė UAB „E.“ tarpininkaus Darbo biržai pateikiant dokumentus, reikalingus gauti leidimus užsieniečiams dirbti Lietuvos Respublikoje ir siekė, kad užsieniečiai būtų įdarbinti laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Antra, kaip jau aukščiau minėta, A. S. nebuvo realaus pagrindo įtarti, kad užsieniečių kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai yra suklastoti. Tai, kad ant dokumentų nebuvo juos išdavusios institucijos tikrumą patvirtinančių žymų, minėta, įtarimo dėl jų tikrumo nekilo netgi atitinkamus įgaliojimus ir pareigą patikrinti pateiktų dokumentų teisingumą turintiems Darbo biržos specialistams.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys yra aiškiai nepakankami pripažinti A. S. pateiktą kaltinimą įrodytu. Tuo tarpu apkaltinamasis teismo nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai yra visiškai ir besąlygiškai įrodyta asmens kaltė.

29. Apibendrinant, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo išvados, jog A. S. neabejotinai žinojo, kad kaltinime nurodyti dokumentai yra suklastoti, pagrįstos ne įrodymais, o tik prielaidomis, kurios nėra pagrįstos objektyviais duomenimis ir negali būti pagrindu spręsti dėl A. S. kaltės dėl žinomai suklastotų dokumentų panaudojimo.

30. Tad nenustačius, jog A. S. neabejotinai žinojo, kad dokumentuose pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, nėra pagrindo spręsti apie BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių A. S. veiksmuose buvimą. Kadangi apelianto veiksmai neatitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymių, jis dėl šio kaltinimo išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 ir 4 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo A. S. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. nuosprendžio dalį, kuria A. S. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 100 MGL, t. y. 3 766 Eur (trys tūkstančiai septyni šimtai šešiasdešimt šeši eur) bauda (2015-06-25 Įst. Nr. XII-1871 red.) ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

A. S. dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.